Federacijos Taryba nevienareikšmiškai vertina pirmojo ir vienintelio SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo veiklą. Kovo 2-ąją politikui sukanka 80 metų.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas paragino kol kas nedaryti galutinių išvadų dėl pertvarkos rezultatų.

“Reikia palikti šį nedėkingą užsiėmimą istorikams. Tuo labiau neskubėčiau kaltinti nuo politikos pasitraukusį Michailą Gorbačiovą, ir ne todėl, kad jis švenčia jubiliejų, o todėl, kad suprantu, kokia didžiulė atsakomybė tenka valdžioje esančiam asmeniui ir kokį didžiulį stresą jis patiria, pasitraukdamas iš valdžios. Tuo labiau taip, kaip atsitiko su Gorbačiovu. Daugelis palūžta, tačiau Michailas Sergejevičius viską atlaikė”, – agentūrai “Interfax” sakė S.Mironovas.

Jis papasakojo, kad pertvarkos metais dirbo geologu Mongolijoje. “Kai vyko pirmasis liaudies deputatų suvažiavimas, iš Mongolijos atsiunčiau telegramą, kurioje pritariau demokratinėms permainos šalyje. Tuomet mane užsipuolė daugelis. Ir greičiausiai būtų išmetę iš savo partijos ne tik mane, bet ir patį Gorbačiovą”, – sakė Federacijos Tarybos pirmininkas ir pridūrė, kad pertvarkos priešininkai iki šiol gailisi, kad tada to nepadarė.

“Tačiau ir Gorbačiovo planams nebuvo lemta išsipildyti. Gorbačiovo epocha baigėsi žlugimu. Matyt, kiekvienas šalies pilietis, kuriam daugiau nei 40 metų, skirtingai vertina tą lūžio laikotarpį. Čia galima vardinti ir džiaugsmingus įvykius, ir skaudžius nuostolius”, – įsitikinęs S.Mironovas.

Federacijos Tarybos deputatas, buvęs Michailo Gorbačiovo laikų Ministrų Tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas pagrindine istorine ir politine M.Gorbačiovo klaida laiko SSRS žlugimą.

“SSRS žlugimas, įvykęs dėl Gorbačiovo kaltės, buvo tragedija milijonams žmonių. Nežinau, ar Gorbačiovas tai suprato, ar suvokia šiandien savo atsakomybę už Sovietų Sąjungos žlugimą – tai buvo jo neįgudusių, nelogiškų ir nenuoseklių veiksmų rezultatas. Į istoriją jis įeis kaip griovėjas, o ne kūrėjas. Ir SSRS sugriovimo jam niekada neatleis tie žmonės, kurie išgyveno šią tragediją”, – sakė N.Ryžkovas.

Antroji klaida, pasak jo, buvo ta, kad M.Gorbačiovas paleido SSRS KP. “Juk jis išaugo iš komunistų partijos, jos dėka tapo politikos veikėju. Greitai kildamas partinės karjeros laiptais tapo generaliniu sekretoriumi. Nepaisant trūkumų, komunistų partiją reikėjo išsaugoti, ją reikėjo reformuoti, tačiau M.Gorbačiovas geriau nusprendė 1991 metais komunistų partiją paleisti”, – sakė agentūros pašnekovas.

Pasak J.Ryžkovo, tuo laikotarpiu, kai jis dirbo kartu su M.Gorbačiovu, šis iš pradžių palaikęs jo ekonomines reformas, kurias darė būdamas premjeru. “Tačiau vėliau perėjo į Jelcino pusę. Gorbačiovas mokėjo gerai prisitaikyti. Jis palaikė 500 dienų reformą, nors jam sakiau, kad tai bus tragedija mūsų šaliai, ir kad šalis nepasirengusi tokioms kardinalioms ir greitoms Jelcino-Gaidaro reformoms”, – sakė N.Ryžkovas.

N.Ryžkovas prisiminė, kad 1985 metais generaliniu sekretoriumi tapęs M.Gorbačiovas turėjo didžiulį liaudies palaikymą. “Iki Gorbačiovo per pustrečių metų vienas po kito mirė trys generaliniai sekretoriai – Brežnevas, Andropovas, Černenka, ir staiga pasirodo Gorbačiovas, pakankamai jaunas politikas, kuris kalba be popierėlio ir drąsiai bendrauja su žmonėmis. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pradžioje šio didžiulio palaikymo nebeliko, jo autoritetas labai sumenko”, – pasakojo N.Ryžkovas.

Jį stebina tai, kad savo 80-metį M.Gorbačiovas minės ne Rusijoje, o Londone. “Nesuprantu, juk Gorbačiovas rusas, ir reikėtų jubiliejų minėti čia, su savo liaudimi, o ne užsienyje, ir tai dar kartą daug pasako, koks yra Gorbačiovo charakteris”, – įsitikinęs N.Ryžkovas.

Pasak politiko, nesunkiai galima paaiškinti, kodėl M.Gorbačiovas labiau mylimas Vakaruose, nei Rusijoje. “Daug dešimtmečių Vakarai ir, ypač JAV, svajojo apie Sovietų Sąjungos žlugimą, ir štai atėjo Gorbačiovas ir tą padarė per šiek tiek daugiau nei penkerius metus. Gorbačiovas vykdė tą politiką, kuri tarnavo ne Sovietų Sąjungos ar Rusijos žmonių, o JAV ir Vakarų šalių interesams. Todėl jis ten yra mylimas ir palaikomas, tačiau dabartinių Gorbačiovo pasisakymų vienu ar kitu dabartinės Rusijos politikos klausimu negalima vertinti rimtai. Jie rimtai vertinami tik Vakaruose, nes ten realios Rusijos padėties niekas nesupranta, neišmano mūsų tikrovės visų niuansų”, – pažymėjo N.Ryžkovas.

Režimo pasikeitimas Rusijoje per revoliuciją pagal įvykių arabų pasaulio šalyse pavyzdį neįmanomas, tikina susirūpinę tuo, kas vyksta, vadovai gyventojų, kurių trečdalis pranašauja Egipto scenarijaus pasikartojimą.

Kruvinas režimų keliose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse žlugimas sukėlė diskusiją apie šių įvykių įtaką panašiems autoritariniams režimams kitose pasaulio dalyse.

Nepriklausomas J.Levados sociologijos centras paskelbė vasarį apklausos rezultatus, pagal kuriuos daugiau kaip trečdalis piliečių mano, kad Egipto revoliucija gali pasikartoti Rusijoje.

Parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas ir Dūmoje atstovaujamos lojalios Kremliui partijos “Teisingoji Rusija” lyderis Sergejus Mironovas į šį trečdalį neįeina. Pirmadienį jis pavadino analogijas su Egiptu, Libija ir kitomis arabų šalimis “pritemptomis už ausų”.

“Jos neatsakingos ir provokuojamos… Nėra jokio pagrindo sakyti, kad dabartinėje Rusijoje bręsta kažkokia revoliucinė situacija”, – sakė žemųjų rūmų pirmininkas, kurio pareiškimas išspausdintas jo tinklalapyje.

Jo skaičiavimais, turistų pamėgtuose Egipte ir Tunise lankėsi milijonai Rusijos gyventojų.

“Taigi nėra poreikio įtikinėti ką nors, kiek skiriasi mūsų šalys ir pagal gyvenimo būdą, ir pagal politines tradicijas, ir pagal visuomenės veikimo ypatumus”, – sakė S.Mironovas.

Jis pripažino, kad Rusijoje “yra labai daug opių socialinių ir ekonominių problemų, yra didžiulis turtinis susisluoksniavimas”, bet yra įsitikinęs, kad šiuos sunkumus galima įveikti esant dabartiniam politiniam režimui.

Opozicija sako, kad Rusijos “valdžios vertikalės” pagrindą sudaro žaliavų rentos monopolinis pardalijimas, savivalė ir korupcija, manipuliavimas rinkimais ir teismu, žiniasklaidos cenzūra – požymiai, kurie pasireiškė subyrėjusiose arabų diktatūrose ir išliekantys posovietinėje erdvėje.

Prezidentas Dmitrijus Medvedevas sausį pavadino daug metų valdžiusio lyderio Tunise nuvertimą “svarbia pamoka bet kuriai valdžiai”, paragindamas kolegas “nemiegoti ant laurų, sėdint patogiuose krėsluose”.

“Kai valdžia nespėja su visuomenės raida, neatsako į liaudies lūkesčius, viskas baigiasi labai liūdnai, prasideda dezorganizacija ir sumaištis”, – sakė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Tačiau artėjant revoliucijos bangai D.Medvedevas pataisė paaiškinimą, apkaltindamas režimų pasikeitimu destruktyvias jėgas, rezgančias planus ir prieš Rusijos vadovybę.

“Reikia žiūrėti tiesai į akis. Tokį scenarijų jos anksčiau rengė ir mums, o dabar jos juo labiau mėgins jį įgyvendinti”, – sakė prezidentas pasitarime su jėgos struktūrų vadovais Vladikaukaze, pažadėdamas, kad “šiam scenarijui bus užkirstas kelias”.

RINKIMAI IR AUKOS

Jo įtakingesnis partneris valdžios tandeme Vladimiras Putinas, kurio sugrįžimo į Kremlių per 2012 metų rinkimus laukia daug kas, sakė, jog susirūpinęs dėl įvykių arabų pasaulyje, nes tai gali atsiliepti nestabiliam, daugiausia musulmoniškam Šiaurės Kaukazui.

V.Putinas, pasirinkęs demokratijos apribojimą kaip kovos su terorizmu receptą, nepakeitė savo požiūrio ir vėl nurodė europiečiams ir tėvynainiams laisvo valios pareiškimo pavojus.

“Aš atsimenu, kaip visiškai neseniai mūsų partneriai aktyviai ragino surengti laisvus demokratinius rinkimus Palestinos autonomijoje. Puiku, šaunuoliai. Na, ir juos laimėjo “Hamas”. Jis tučtuojau buvo paskelbtas teroristine organizacija ir pradėta su juo kovoti”, – sakė premjeras Briuselyje praėjusį ketvirtadienį.

“Aš atsimenu, kai pas mus 1999 metais vyko rinkimai, demokratiniai rinkimai, vienoje Šiaurės Kaukazo respublikų. Rinkimai vyko pagal etninį principą ir juos laimėjo ta šalis, kurioje buvo daugiau balsų. Ir tą pačią naktį – aš noriu pabrėžti: tą pačią naktį – žmonės griebėsi šautuvų ir prasidėjo šaudymas, krito pirmosios aukos”, – papasakojo V.Putinas.

Šiais metais šalyje vyks eiliniai parlamento rinkimai, kuriems artėjant apklausos rodo, kad mažėja V.Putino valdžios partijos “Vieningoji Rusija” populiarumas.

Vakarai nepripažino sąžiningais ir laisvais nė vienų rinkimų Rusijos Federacijoje nuo to laiko, kai į valdžią atėjo V.Putinas.

Tačiau stebėtojų ir opozicijos nuolat fiksuojamos balsų skaičiavimo machinacijos, dėl kurių kyla maištai kitose šalyse, neskėlė masinio Rusijos rinkėjų nepasitenkinimo, nors dėl kainų augimo ir nedarbo jie murma.

J.Levados centro duomenimis, dauguma Rusijos gyventojų ilgisi valstybinio planavimo ekonomikoje ir sovietinės skirstomosios sistemos.

+370 5 2058525

Lietuva sulaukė užtarimo Briuselyje dėl dujų ūkio pertvarkymo. Tai galima laikyti savotišku Lietuvos politiniu laimėjimu, rašo “Verslo žinios”.

“Europos Komisija užtikrina: iki 2015 metų Europoje bus bendra energetikos rinka ir vienodos sąlygos visiems jos dalyviams, įskaitant Rusiją”, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pirmadienį po ES Vadovų Tarybos už energetiką atsakingų šalių narių ministrų posėdžio Briuselyje A.Sekmokas patikino, kad Europa nubrėžė, jog Rusija neturės išskirtinių sąlygų prekiauti dujomis šioje rinkoje.

Energetikos ministras “Verslo žinioms” taip pat sakė, kad artimiausioje ateityje energetikos ūkiui pertvarkyti ES skirs nuo 800 mln. iki l mlrd. eurų per metus.

“Europoje pripažįstama, kad energetikos ūkis turi būti grįstas rinkos pagrindais, tačiau visų ES šalių sujungimo elektros laidais ir dujotakiais planas yra politinis, todėl jo pagrįstumas bus vertinamas ne vien rinkos principais”, – sakė A.Sekmokas.

Komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris), Rusijos žurnalisto paprašytas komentaro dėl Rusijos įrodinėjimų apie ES trečiąjį energijos paketą, neva diskriminuojantį Rusijos partnerius, pirmadienį pakartojo Lietuvai palankią poziciją.

“Jeigu manote, kad Lietuvoje diskriminuojami Rusijos energetikos investuotojai, priminsiu, kad tik mažiau nei 40 proc. akcijų bendrovės, iš kurios ketinama atskirti magistralinius dujotiekius (“Lietuvos dujų” – VŽ), valdo Rusijos kompanija, kita tiek priklauso Europos koncernui”, – kalbėjo G.Oettingeris ir pabrėžė, kad Europos kompanijai taikomos tos pačios taisyklės.

Pasak dienraščio, kuris remiasi neįvardijamais šaltiniais, Rusijos atstovai kryptingai siekė viešo Lietuvos pasmerkimo iš kurio nors aukšto ES pareigūno dėl, jų nuomone, “neteisingos, pažodžiui įgyvendinamos trečiojo energetikos paketo versijos”. Tačiau ketvirtadienį ir EK prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), ir komisaras G.Oettingeris Rusijos atstovams priminė apie kiekvienos ES šalies narės teisę pasirinkti trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo versiją.

G.Oettingeris teigė, jog siekdama užsibrėžtų tikslų ES turės efektyviau išnaudoti dabartinius finansų išteklius. A.Sekmokas pripažino, kad dėl ES finansų teks kautis rimtai.

Situacija Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje gali dezintegruoti tankiai gyvenamas valstybes ir į valdžią gali ateiti fanatikai, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

“Pažiūrėkite į situaciją, kuri susiklostė Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje – ji nepaprastai sudėtinga, gali būti itin didelių sunkumų”, – pareiškė D.Medvedevas Nacionalinio antiteroristinio komiteto posėdyje antradienį.

Kai kuriais atvejais, pabrėžė prezidentas, “gali būti kalbama apie didelių tankiai gyvenamų valstybių dezintegraciją”, apie šių valstybių subyrėjimą “į smulkias šukes”.

“O valstybės šios labai sudėtingos, labai tikėtina, kad vyks sudėtingi įvykiai, fanatikai gali ateiti į valdžią” – tai reikš, kad gaisrai liepsnos dešimtmečius ir plis ekstremizmas ateityje, reikia žiūrėti tiesai į akis”, -sakė D.Medvedevas.

Jis pridūrė: “Tokį scenarijų jie ir anksčiau rengė mums, juo labiau dabar jie mėgins jį įgyvendinti, bet, šiaip ar taip, šis scenarijus nepavyks”.

Drauge, pabrėžė Rusijos prezidentas, įvykiai Artimuosiuose Rytuose darys “tiesioginį poveikį” situacijai Rusijoje.

“Turima omenyje tai, jog šitai vyks ilgai ateityje, turimi omenyje dešimtmečiai, būkime sąžiningi sau, nereikia mėginti apgauti save ir klaidinti piliečius: Tai – didelė, sudėtinga problema, kad būtų galima ją įveikti, reikės labai daug pastangų labai ilgą laiką”, – sakė D.Medvedevas.

Kalbėdamas apie ekstremizmo ir terorizmo problemą Rusijos vadovas nurodė, kad jos sprendimas neatsiejamas nuo būtinybės visokeriopai plėtoti regionus, visų pirma Šiaurės Kaukazą, vykdyti socialinę programą, kurti darbo vietas, įgyvendinti švietimo programas, remti švietimą ir kuo plačiau remti rusišką islamą.

“Tas, kas pasirengęs pasikeisti, turi gauti galimybę, o tas, kuris trokšta kraujo – užspringti savo krauju”, – pabrėžė D.Medvedevas.

Kitokių požiūrių nėra, pridūrė jis, ir negali būti.

“Norėčiau pasakyti viena: tai mūsų šalis ir mūsų žemė, mes privalome įvesti pas save tvarką, mums visiems ir, visų pirma, mūsų vaikams, ir mes įvesime tvarką”, – sakė D.Medvedevas.

Jis pabrėžė, kad niekas, išskyrus pačius Rusijos gyventojus, “tvarkos šioje srityje įvesti negalės”.

90-ųjų pradžioje reikėjo išvyti iš valstybės tarnybos visus tarybinius ir partinius biurokratus.

Šiais metais sukanka naujosios Rusijos dvidešimtmetis – valstybės atsiradusios po komunistinio režimo kracho ir sovietinės imperijos subyrėjimo. Bet neišsipildė revoliuciniai lūkesčiai ir viltys, kad naujoji valstybė taps demokratine ir šiuolaikiška, o žmonės joje gyvens saugiai ir prideramai.

Šiandieninė Rusija – kiaurai politiškai ir ekonomiškai korumpuota valstybė, valdoma autoritarinio-kleptokratinio režimo, kuri byra tiesiog akyse, neišvengiamai artėja prie socialinio-politinio kataklizmo ir labai tikėtino subyrėjimo.

Rusijos  politinės-istorinės raidos verpetai ir eilinio posūkio taško neišvengiamumas verčia mus išanalizuoti 90-ųjų metų politinių sprendimų ir veiksmų įtaką šiandien susiklosčiusiai situacijai. Atbulinė analitinė ataskaita reikalinga tam, kad nauja valdžia, kuri ateis pakeisti žlugusį režimą, neleistų pasikartoti panašioms klaidoms, bei pasinaudotų priemonėmis, leisiančiomis išvesti šalį iš krizės, kurią paveldėjo iš sovietinės imperijos ir per visą laiką vis dar neįveiktos. Trumpai pateikiame šios analizės rezultatus. (Detali analizė pateikta autoriaus knygoje “Аудит политической системы посткоммунистической России”, 2007 m., ir “Вертикаль никуда: Очерки политической истории России 1991—2008″, 2010 m.)

Nomeklatūrinis revanšas

Viena svarbiausių strateginių klaidų, padarytų politinių jėgų, atėjusių į valdžią naujoje Rusijoje, buvo naujai kuriamose valdymo struktūroje masinis panaudojimas valdininkų, dirbusių valstybiniame ir partiniame aparate, visose struktūrose ir visuose lygmenyse. Tokio sprendimo pradinė idėja buvo tame, kad greitai darbo pradžiai naujose struktūrose, praktiškai nebuvo kitų kadrų ir kito kelio, kaip tik pritraukti tarybinius valdininkus, žinančius ankstesnę ūkinę sistemą. Taktiniu atžvilgiu gal būt tai buvo pateisinama. Bet kaip parodė tolimesnė įvykių eiga, naivu buvo tikėtis, kad tokią „profesionalią“ tarybinę partinę-valstybinę nomenklatūrą bus galima priversti dirbti šalies ir naujos valdžios interesams, o ne saviems, visų pirma merkantiliniams interesams.

Faktiškai buvo reikalinga ne valstybinio aparato departizacija, kuri ir taip beveik automatiškai įvyko (kartu su TSKP subyrėjimu), o jo desovietizacija, arba tiksliau denomenklatūrizacija, kuri lig šiai dienai taip ir neįvykdyta. To pasekmėje valstybės valdymą ir šalies resursus užgrobė sovietinės nomenklatūros paveldėtojai.

Ekonominio determinizmo aklavietė

90-ųjų metų reformų išskirtinumas buvo tame, kad ekonomikos sferoje reformos buvo vykdomos aplenkiant kitas visuomenines ir valstybės sritis. Tą sąlygojo tai, kad labiausiai aktyvi ir išsimokslinusi prezidento Jelcino komandos dalis buvo sudaryta iš vadovų ir ekonomistų, ekonominio determinizmo pasekėjų. Reformatoriai, išauklėti istorinio materializmo idėjomis, buvo nuoširdžiai įsitikinę, kad pirmiausiai reikia reformuoti ekonomiką ir pereiti nuo administracinės-planinės prie rinkos ekonomikos. O tai sukurs sąlygas sekančiam žingsniui  ir bus galima realizuoti demokratišką politinę sistemą. Tačiau neįvertintas poreikis, kartu su ekonominėmis reformomis vykdyti ir politines bei idėjines-vertybines permainas, labai greitai pasireiškė,  paliesdamas pačių reformatorių likimus tiek  tapdamas priežastimi, iškraipiusia ne tik rezultatus, bet netgi vykdytų ekonomikos reformų tikslus.

Situacija šiandienės Rusijos politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kitose sferose, visuomenės moralinė-dorovinė ir kultūrinė padėtis akivaizdžiai demonstruoja tai, kad ekonominis determinizmas pademonstravo neadvekatumą ir nesugebėjimą išvesi naująją valstybę iš krizės, kuri buvo paveldėta dar iš tarybinės imperijos. Po neilgos demokratijos prošvaistės 90-ųjų metų pradžioje Rusija vėl sugrįžo į aklavietę – krizinę situaciją, daug kuo panašią į buvusią dar prieš sovietų imperijos subyrėjimą. Be demokratinių permainų valstybės valdyme neįmanoma išeiti iš šios aklavietės.

Politinės korupcijos bacila

Rusijos valstybinį ir politinį modelius, apibrėžtus Konstitucijoje 1993 metais, valdžia savo veiksmais pradėjo deformuoti gan greitai po jos priėmimo. Tokią eigą nulėmė politinių jėgų, įvykdžiusių revoliuciją, išsigimimas į valdantįjį nomenklatūrinį-oligarchinį režimą, bei prie valdžios prasiveržusios nomenklatūros atsiribojimas nuo demokratinio judėjimo. Persilaužimo momentu, ryškiai pagreitinusiu šią takoskyrą, tapo 1994 metų gale prasidėjusi Čečėnijos tragedija.

Prezidento Jelcino komanda, stengdamasi atitolinti ir apsaugoti prezidentinės valdžios instituciją nuo dar nelabai efektyvios ir kokybiškos, bet jau visiškai realios politinės konkurencijos, pradėjo savo instituciją naudoti bei pozicionuoti kaip tiesioginį  ir savarankišką politikos subjektą. Ši institucija, likusi be realios politinių ir visuomeninių jėgų atramos, neišvengiamai pradėjo naudoti administracinius valdžios resursus savo pajėgumo užtikrinimui siekiant politinių tikslų, kas ir yra politinė korupcija.

Politinės korupcijos bacila pateko į Rusijos politinį organizmą 1995-1996 metais, parlamento-prezidento rinkimų cikle. Politinė korupcija galutinai tapo varančiuoju politikos mechanizmu, kai 1999 m. pabaigoje – 2000 m. pradžioje buvo atlikta operacija “įpėdinis”, kurios rezultate į valdžią pateko Putino komanda.

Stengimasis išsilaikyti valdžioje “visuomenės labui”, bet kokia kaina ir priemonėmis, išpažįstant bolševikų iš jėzuitų perimtą principą “tikslas pateisina priemones”, neišvengiamai veda link  politinės konkurencijos slopinimo ir jos pakeitimo politine korupcija.

Teisminė kontrreforma

Neužbaigta teisminė reforma ir nuo 90-ųjų vidurio prasidėjusi faktinė kontrreforma lėmė tai, kad šiandieninės Rusijos teisminė sistema nepajėgi vykdyti teisingą, objektyvų ir nešališką teisingumą, atlikti pagrindinio arbitro funkcijas sprendžiant visus politinius, socialinius ir ekonominius ginčus bei konfliktus. Teisminės reformos posūkis į priešingą pusę prasidėjo dar pirmosios Valstybinės dūmos darbo metu, neapsieita tame ir be prezidentūros administracijos dalyvavimo.

Pirmosios ir vėlesniųjų Valstybės dūmų deputatai, buvusieji valstybės saugumo baudžiamųjų-apsaugos organų ir vidaus reikalų tarnybos, tarybinės prokuratūros ir teismų darbuotojai pradėjo viešai nepaskelbtą, bet nuo to nei kiek ne mažiau agresyvią kontrreformą.

Teisminė valdžia pagal geriausias tarybines tradicijas tapo priversta tarnauti valdančiajam režimui, pažeidžiant valdžių atskyrimo principą. Ji priklausoma nuo prezidentinės bei vykdomosios valdžios ir panaudojama valdžios apsaugai ir atribojimui nuo socialinių ir politinių protestų. Viena iš esminių teisminės sistemos problemų yra jos “žmogiškoji kokybė”, teisėjų korpuso žemas profesionalumas, moralinė ir dorovinė būklė, jame išplitusi savanaudiškumo ir korupcijos bacila, pasirengimas teisti ne pagal įstatymus ir teisingumą, o remiantis politiniu tikslingumu ir pagal “telefoninę teisę”. Ir kol Rusijos teismų sistema bus tokioje padėtyje, apie jokią demokratinę ir teisinę valstybę arba tikrąją rinkos ekonomiką nei kalbos negali būti.

Politinės chirurgijos receptai

Atsižvelgiant į pateiktą analizę, galima pasiūlyti pirmaeiles priemones, kurias reikės panaudoti po neišvengiamo valdančio autoritarinio-kleptokratinio režimo subyrėjimo.

Profesionali valstybės aparato liustracija – draudimas dirbti valstybės tarnyboje tiems, kas ankstesniųjų režimų valdymo metu užėmė pareigas, kuriose buvo priiminėjami, tiesiogiai ruošiami bei derinami valstybės lygio valdymo sprendimai. Tuo pačiu turi būti pakeisti teisėsaugos organų ir spectarnybų darbuotojai. Taip pat turi būti užtikrinta valstybės aparato nepolitinės dalies teisinė apsauga nuo bet kokios politinės įtakos.

Teismų sistemos reforma – atšaukti visus  teisės aktus, prieštaraujančius 1991 m. teismų reformos koncepcijai, ir užbaigti teismų reformą pagal šią koncepciją. Tuo pačiu reikia pakeisti visą teisėjų korpusą, pradiniame etape pritraukiant į teisėjų pareigybes visas teismų sistemos grandis, visų pirma advokatus ir juristus iš nevalstybinių struktūrų.

Politinės konkurencijos atgaivinimas – atšaukti visus įstatymus, ribojančius politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, išskyrus antikonstitucinių, kūrimąsi ir veiklą, taip pat formuoti politinius bei visuomeninius-politinius junginius.

„Rinkiminės valdžios“ likvidacija – atšaukti visą galiojančią rinkimų įstatyminę bazę. Tuo pačiu galimas rinkiminių komisijų (išskyrus centrinę) formavimo funkcijų perleidimas teismų sistemos institucijoms, po teisėjų korpuso atnaujinimo, bei rinkimų komisijų formavimas „prisiekusiųjų“ principu.

Informacinės konkurencijos atgaivinimas – sumažinti iki minimumo visų lygių valstybinių ir susietų su valdžia masinio informavimo priemonių kiekį, sukurti visuomeninę televiziją ir radiją, išsaugant tik vieną valstybinį telekanalą ir vieną valstybinę radijo stotį, veikiančią tik federaliniame lygmenyje.

Sukurti specialią valstybinę instituciją kovai su korupcija, veikiančią už vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios ribų, pilnai realizuoti visus 2003 metų JTO Konvencijos nutarimus prieš korupciją ir 1999 metų ES konvencijas dėl kriminalinės ir pilietinės-teisinės atsakomybės už korupciją.

prof. Julijus Nisnevičius

http://www.demokratija.eu/

Ukrainos susivienijimo “Tėvynė” lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad pasikeitus dabartinei valdžiai Kijeve susitarimai pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Kryme gali būti panaikinti.

“Jie visi bus panaikinti, šie susitarimai, jeigu ukrainiečiai sugrįš į valdžią”, – sakė J.Tymošenko televizijos kanalo “TVi” laidoje “Vakaras su Mykola Kniažyckiu” ketvirtadienio vakarą.

Ji priminė, kad Ukrainos konstitucija atmeta užsienio valstybių bet kurių karinių bazių buvimą šalies teritorijoje, todėl sprendimas pratęsti Rusijos laivyno buvimo terminus yra neteisėtas.

Ji taip pat pabrėžė, jog ukrainiečiams turi būti įžeidimas, kad Rusijos valstybė “stato už Ukrainos politiką”.

“Aš manau, jog aš ir visi mes sulauksime, kad kaimynų šalyse nebūtų statoma už politikus, kaip arklių lenktynėse (…). Labai teisinga, kad kai kuriose gretimose šalyse jaučiamas nepasitikėjimas manimi, nes per mane vykdyti kokią nors politiką, išskyrus Ukrainos, neįmanomą”, – pabrėžė buvusi premjerė.

J.Tymošenko taip pat mano, kad Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui reikėtų daugiau patylėti, nes tai jam išeina geriau nei kalbėti.

“Aš noriu paprašyti, kad jis padarytų pauzę, patylėtų. Nes kai jis tyli – tai šitai jam kur kas geriau išeina”, – sakė ji.

Kalbėdama apie savo galimą areštą J.Tymošenko pažymėjo: “Jie nežino, kas jiems bus blogiau: ar daryti tai, ką jie dabar daro, ar iš tikrųjų areštuoti. Iš esmės, pagunda didelė”.

Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad įtarimo šešėlis kris visiems, kas ketina susitikti su Rusijos geležinkelių bendrovės prezidentu Vladimiru Jakuninu, kuris savaitgalį atvyks į Taliną dalyvauti numatomo ortodoksų šventovės Lasnamejėje kryžiaus iškėlimo ir pašventinimo ceremonijoje.

Tai ketvirtadienį rašo “Postimees”, primindamas, kad V.Jakuninas vadovauja trylikos žmonių delegacijai, kuri atvyks šeštadienį mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) ir metropolito Kornilijaus kvietimu.

Kaip pranešta, pernai vasarą V.Jakuninas pažadėjo Centro partijai, kuri turi 2 mln. eurų skolos, rinkimams į parlamentą pusantro mln. eurų.

Kai V.Jakunino, susijusio su Kremliumi ir Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu, ir E.Saavisaro finansinis sandoris iškilo aikštėn, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) ir ministras pirmininkas A.Ansipas pareiškė, kad Centro partijos kreipimasis į buvusį KGB karininką dėl finansinės pagalbos Estijai yra visiškai nepriimtinas.

T.H.Ilvesas pažymėjo, kad niekada nesiūlys E.Saavisarui sudaryti vyriausybę, A.Ansipas taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su centristų lyderiu.

A.Ansipas trečiadienį pareiškė laikraščiui “Postimees”, kad pinigų prašinėjimas iš buvusio KGB karininko yra nepriimtinas ir vertas paniekos žingsnis.

“Juk ne paslaptis, kad Rusijoje yra jėgų, kurios, kaip ir anksčiau, nori įtraukti Estiją į savo įtakos zoną ir primesti mums Maskvos valią. Deja, E.Saavisaras pats tiesia ranką paspausti, – pareiškė A.Ansipas ir pakartojo: – Reformų partijai bendradarbiauti su Saavisaru nepriimtina”.

A.Ansipas pažymėjo, kad kiekvienas, kuriam atrodys būtina susitikti su V.Jakuninu, turi atkreipti dėmesį į tai, kad dėl jo gali kilti tokių pačių įtarimų kaip ir dėl E.Saavisaro.

“Labai įtikėtina, kad tai buvo ne paskutinis Rusijos mėginimas turėti klusnią vyriausybę ir ministrą pirmininką, kuris būtų priverstas dėl pinigų stygiaus būti nuolat priklausomas nuo Kremliaus valios”, – mano ministras pirmininkas.

E.Saavisaras pripažino, kad šventovė Lasnamejėje yra jo rinkimų, kurie vyks po kelių savaičių, kampanijos dalis. Pastaraisiais mėnesiais statyboje dviem pamainomis dirba maždaug 30 žmonių, kad iki šeštadienio viskas būtų parengtas kryžiaus pastatymui.

“Postimees” duomenimis, tą dieną nenumatoma galutinai pastatyti virš šventovės kupolo septynių metrų 1,5 tonos sveriantį ortodoksų kryžių, jis tik bus pakeltas virš cerkvės kranu iškilmingos ceremonijos proga.

Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) penktadienį pradeda savo vizitą Maskvoje, tarp šalių smarkiai paaštrėjus įtampai dėl ginčijamų Kurilų salų.

Japonijos URM vadovas per derybas su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu apsvarstys Kurilų klausimą, taip pat Rusijos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas.

Trečiadienį Rusijos URM pareiškė, kad nedraugiški Japonijos vadovybės teiginiai apie Rusiją rimtai sugadino dialogo dėl taikos sutarties atmosferą, ir paragino Tokiją iš principo pakeisti požiūrį į Rusiją.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Maskvoje Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius sakė, kad per būsimas Rusijos ir Japonijos užsienio reikalų ministrų derybas Maskvoje “reikiamas dėmesys bus skiriamas taikos sutarčiai, dėl kurios dialogo atmosferą sugadino žinomi įvykiai, susiję su “šiaurinių teritorijų” diena ir tais Japonijos vadovybės teiginiais, labai nedraugiškais Rusijai”.

“Mes tikimės, kad kolegos Japonijoje iš principo pakeis požiūrį į Rusiją”, – pabrėžė A.Lukaševičius.

“Mūsų nuomone, dabar labai laikas sugrąžinti mūsų santykius į normalią vagą ir pamėginti ištaisyti juos būtinomis abiejų šalių pastangomis”, – sakė RF URM atstovas.

Kaip jau pranešta, per šią savaitę Japonijoje paminėtą vadinamųjų Šiaurinių teritorijų dieną dešiniųjų nacionalistai priešais Rusijos ambasadą Tokijuje išniekino Rusijos vėliavą, o šalies premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) pavadino “neatleistinu įžeidimu” Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo kelionę į Kurilus.

D.Medvedevas pernai lapkritį pirmasis iš Rusijos vadovų aplankė ginčijamas salas. Po jo Kuriluose apsilankė virtinė aukštų Rusijos pareigūnų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė protestą prieš Rusijos oficialių asmenų keliones į Kurilus.

Savo vizito į Maskvą išvakarėse S.Maehara taip pat įspėjo, kad Tokijas neketina peržiūrėti savo pozicijos dėl Kurilų. Ministras pareiškė žurnalistams, kad, “tarptautinės teisės požiūriu, šiaurinės teritorijos (taip Japonijoje vadinami Pietų Kurilai) – tai Japonijos dalis”.

“Nepriklausomai nuo to, kiek Rusijos pareigūnų aplankys šias teritorijas, kad ir kas ten nuvažiuotų, kad ir kaip būtų didinama ar mažinama ten kariuomenė, juridinis vertinimas nesikeis. Mūsų valia nuo viso to nesudrebės”, – pabrėžė S.Maehara.

Drauge interviu laikraščiui “Izvestija”, išspausdintame ketvirtadienį, Japonijos URM vadovas pabrėžė, kad teritorinę problemą dėl Kurilų salų galima išspręsti vedant ramias derybas ir laikantis savitarpio pasitikėjimo.

“Dėl teritorinės problemos kartais kyla emocingas abiejų šalių piliečių susipriešinimas. Bet emocijomis problemos negalima išspręsti. Būtina vesti derybas ramioje aplinkoje, ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo varianto. Sprendimas įmanomas”, – sakė S.Maehara.

“Reikia pasitikėti Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lyderyste, taip pat tikėti abiejų tautų išmintimi ir protu. Ir dėti visas pastangas, kad problema būtų išspręsta remiantis tarpusavio pasitikėjimu”, – sakė ministras.

Drauge jis apgailestavo, kad klausimas, jam priklauso keturios Kurilų salos, tebėra neišspręsta problema.

NATO plėtra į Rytus buvo naudinga ne tik naujoms Aljanso narėms, bet ir Rusijai, mano JAV nuolatinis atstovas prie NATO Ivo Daalderis (Aivas Dalderis).

“Aš nesutinku su teiginiu, kad NATO plėtra buvo klaida. Manau, kad NATO plėtra buvo naudinga pačiam Aljansui, jo nariams, taip pat Rusijai”, – sakė jis Rusijos žurnalistams Briuselyje.

“Tai, kad NATO dabar turi 28 valstybes, neturi būti vertinama kaip problema Rusijai”, – pridūrė Amerikos diplomatas.

Pasak jo, Rusijai naudinga tai, kad jos kaimynės, prisijungusios prie NATO, tapo labiau apsaugotos.

“Blogiausia, kas gali būti bet kuriai šaliai, tai – neapsaugoti kaimynai. Neapsaugoti kaimynai daro neapsaugotus ir jus pačius”, – pabrėžė I.Daalderis.

“Faktiškai, aš manau, kad šalys, kurios dabar yra NATO narės, nuogąstauja dėl Rusijos kur kas mažiau nei iki jų prisijungimo prie Aljanso. Todėl jos labiau pasirengusios tiek dvišaliam, tiek NATO ir Rusijos bendradarbiavimui”, – sakė diplomatas.

Drauge I.Daalderis priminė, kad pastaruoju laiku Rusijoje taip pat pradėta svarstyti jos galimo prisijungimo prie Aljanso tema.

“Pačioje Rusijoje aktyviai svarstomas klausimas, kaip ji galėtų prisijungti prie Aljanso. Tai gera diskusija, geriau nei sakyti: “Dieve, NATO plėtra buvo klaida”, – sakė jis.

Rusija tikisi, kad JAV įtrauks į teroristų “juoduosius sąrašus” Šiaurės Kaukazo kovotojų lyderį Doku Umarovą, kuris prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste.

“Mes vėl šia kryptimi aktyviname darbą su mūsų partneriais. Mes tikimės, kad artimiausiu metu bus užbaigtos visos procedūros, ir Umarovas bus įtrauktas į JAV juoduosius sąrašus”, – ketvirtadienį agentūrai “Interfax” sakė prezidento atstovas kovai su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu Anatolijus Safonovas.

Sprogimas Domodedovo oro uoste nugriaudėjo 2011-ųjų sausio 24 dieną tarptautinių skrydžių zonoje. Iš viso žuvo 36 žmonės, nukentėjo daugiau kaip 100. Bombą, kurios galingumas prilygo 5 kg trotilo ir kurioje buvo pridėta metalinių detalių, savižudis turėjo paslėpęs prie savo kūno.

Pastarosiomis dienomis viename iš ekstremistų propagandinių tinklalapių paskelbtas D.Umarovo vaizdo kreipimasis, kuriame jis pareiškė, jog jis pats asmeniškai įsakė įvykdyti sprogdinimą, ir kad teroristinis išpuolis yra kerštas už Rusijos nusikaltimus Kaukaze. Šalia jo buvo matomas spėjamas teroro akto vykdytojas Domodedovo oro uoste, 20-metis Magomedas Jevlojevas, Ingušijos Nazranės rajono Ali Jurto gyventojas. Šaltiniai nurodo, kad preliminariais duomenimis “šis įrašas nėra sumontuotas”.

2003 metais JAV įtraukė organizaciją “Riyad-us-Saliheen” kartu su dviem kitomis Šiaurės Kaukazo grupuotėmis – “Ypatingosios paskirties islamo pulku” ir “Islamo tarptautine brigada” – į tarptautinių teroristinių organizacijų sąrašus bei įšaldė jų sąskaitas.

Čečėnų mirtininkų batalionas “Riyad-us-Saliheen” (“Teisuolių sodai” – arab.) buvo 2001 metais suformuotas Šamilio Basajevo, kuris jam vadovavo iki 2006 metų. 2006 metais Š.Basajevas buvo nukautas Ingušijoje.

Rusijos saugumo tarnybos mano, kad teroro aktus Dubrovkos renginių centre 2002 metais ir Beslano mokykloje 2004 metais surengė “Riyad-us-Saliheen” nariai.

+370 5 2058525

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsakė nusiųsti į Kurilų salas daugiau ginkluotės, kad jos “pakaktų” šiam regionui apginti, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Be to, kaip praneša Rusijos informacijos agentūros, remdamosi aukštais Gynybos ministerijos pareigūnais, abu desantiniai karo laivai “Mistral”, kuriuos Maskva ketina įsigyti Prancūzijoje, bus atiduoti Ramiojo vandenyno laivynui.

“Ginkluotė, kuri bus ten papildomai dislokuota, turi būti būtina, pakankama ir moderni, kad užtikrintų šių salų, kaip neatimamos Rusijos dalies, saugumą”, – sakė D.Medvedevas pasitarime su Rusijos gynybos ministru ir regionų plėtotės ministru.

Atsakydamas į tai gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas pažadėjo artimiausiu laiku parengti divizijos, esančios Kurilų salose, perginklavimo programą.

Rusijos gynybos žinybos vadovas pranešė, kad atliko visų divizijos Kuriluose objektų – ir karinių, ir socialinių – patikrinimą.

“Dabar aišku, kokių mums būtinai reikia techninių priemonių ir kiek lėšų tam yra pagal valstybinę ginkluotės programą”, – sakė A.Serdiukovas.

Perginkluojant kariuomenės grupuotę ir pajėgas Kurilų salose daugiausia dėmesio turi būti skiriama naujausiems priešlėktuvinės gynybos kompleksams, oro bazės su išplėtotu aerodromų tinklu kūrimui ir Ramiojo vandenyno laivyno papildymui laivais bei raketiniais kateriais. Tai pareiškė Visuomenės tarybos prie Rusijos gynybos ministerijos prezidiumo narys Igoris Korotčenka.

Tame pačiame pasitarime D.Medvedevas sakė, jog Rusija kviečia bendradarbiauti Kuriluose gretimas šalis, atskirai pažymėdamas, kad Maskva pasirengusi bendradarbiauti su tais, kurie nelaiko įžeidžiamu tokio bendradarbiavimo.

D.Medvedevas pernai lapkritį pirmasis iš Rusijos vadovų aplankė ginčijamas salas. Po jo Kuriluose apsilankė iš karto keli aukšti Rusijos asmenys: gruodį – vicepremjeras Igoris Šuvalovas, sausį – gynybos ministro pavaduotojas Dmitrijus Bulgakovas ir Regionų plėtotės ministerijos vadovas Viktoras Basarginas, vasarį – gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė protestą prieš Rusijos oficialių asmenų keliones į Kurilus.

Pirmadienį Japonijoje vyko vadinamoji Šiaurinių teritorijų diena. Vienos Japonijos kraštutinių dešiniųjų organizacijų nariai išniekino Rusijos vėliavą, o Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) pavadino “neleistinu šiurkštumu” D.Medvedevo kelionę į Kurilus.

Maskva savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos suverenitetas Kurilams negali būti peržiūrėtas.

D.Medvedevo sprendimas dislokuoti ginkluotę Kuriluose yra politinio pobūdžio ir patvirtina, kad Rusija neleis peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatų, agentūrai “RIA Novosti” sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Igoris Barinovas.

Po prezidento kelionės į Kurilus daug metų trunkantis abiejų šalių tarpusavio ginčas dėl šių teritorijų tik paaštrėjo, bet abi šalys be paliovos teigia, kad derybos dėl taikos sutarties bus tęsiamos, o salų problema neturi trukdyti plėtoti ekonominių ryšių.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas pavedė valstybinei korporacijai “Rosatom” suderinti Baltijos (Kaliningrado srityje) ir Baltarusijos atominių elektrinių statybos grafikus su Kaliningrado srities elektros poreikiais.

I.Sečinas pasitarime, skirtame 2010 metų energetikos sektoriaus darbo rezultatams, pareiškė, kad “Rosatom” turi parengti statomų atominių elektrinių elektros realizavimo klausimus ir įtraukti į šį darbą Rusijos energetikos kompaniją “Inter RAO JES”.

Vicepremjeras paklausė pasitarime dalyvaujančio “Rosatom” vadovo pavaduotojo Aleksandro Lokšino, ar kyla kokių nors problemų dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto. Pastarasis atsakė, kad jokių problemų nėra. “Suderinta operacijų atlikimo tvarka”, – pažymėjo jis.

A.Lokšinas taip pat pranešė, kad ketvirtadienį į Maskvą atvyks baltarusių delegacija derėtis su Rusijos finansų ministerija dėl kredito suteikimo Baltarusijos atominei elektrinei statyti.

Planuojama, kad Baltijos atominėje elektrinėje bus įrengti du reaktoriai, kurių galingumas bus po 1150 megavatų. Manoma, kad jos statyba prasidės kitais metais, blokai bus paleisti 2016 ir 2018 metais. Statybos vertė – 5 mlrd. eurų. Generalinis rangovas Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”, projekto finansavimu užsiima “Inter RAO”.

Baltarusijos atominės elektrinės du blokus, kurių bendras galingumas 2,4 tūkst. megavatų, numatyta paleisti 2018 metais. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Baltarusija tikisi gauti Rusijos kreditą atominei elektrinei statyti, kad jo pakaktų ne tik technologinių objektų statybai, bet ir socialinei buitinei sričiai, statybų ir inžinerinei infrastruktūrai.

Tikimasi, kad gegužę Rusija ir Baltarusija pasirašys generalinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.