LSDP
 
DP
 
 
TT
16-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 
 
 
 

Ministras pirmininkas

Algirdas Butkevičius

Algirdas Butkevičius (g. 1958 m. lapkričio 19 d. Paežeriuose, Radviliškio rajonas) – inžinierius, ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Mokėsi Užuožerių pradinėje mokykloje, 1977 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą, 1984 m. VISI Statybos ekonomikos fakultetą. 1990–1991 m. studijavo Lietuvos vadybos akademijoje. 1991–1995 m. Vilkaviškio rajono valdytojo pavaduotojas, ekonomikos ir finansų skyriaus vedėjas. 1993–1995 m. studijavo Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūroje. 1994, 1998, 1999 ir 2001 m. stažavosi Vokietijoje, JAV ir Danijoje. 2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“.

Algirdas Butkevičius

1985–1988 m. SSKP narys. Nuo 1992 m. LSDP narys, Vilkaviškio grupės pirmininkas, skyriaus pirmininko pavaduotojas, 1995–1997 m. LSDP Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas, nuo 1995 m. LSDP tarybos narys, 1997–1999 m. ir nuo 2001 m. LSDP Prezidiumo narys, 1999 m. gegužės 29 d. – 2001 m. sausio 27 d. ir po LSDP bei LDDP susijungimo – LSDP pirmininko pavaduotojas, nuo 2009 m. kovo 7 d. LSDP pirmininkas. 1990–1995 m. Vilkaviškio rajono tarybos deputatas, 1995–2003 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas ir 2002 m. gruodžio mėn. rinkimuose. 1995–1996 m. rajono valdybos narys. Nuo 1996 m. LR Seimo narys, renkamas Vilkaviškio rinkimų apygardoje Nr. 68.

Algirdas Butkevičius

Nuo 1999 m. Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narys, Lietuvos moterų krepšinio lygos prezidentas.

Alminas Mačiulis

51-erių A. Mačiulis – politikos veteranas. Beveik visą savo karjerą jis praleido Susisiekimo ministerijoje, kurioje dirbti pradėjo dar 1991 m. Naujasis kancleris Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs socialinių mokslų daktaro laipsnį.

 
 
 
 
 
 
 

AM

Kęstutis Trečiokas

Kęstutis Trečiokas (g. 1957 m. kovo 3 d. Telšiuose) – Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. 1975 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą,1982 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę. 1991 m. baigė Vilniaus universiteto vadybos perkvalifikavimo kursus, įgijo tarptautinių ekonominių santykių ekonomisto specialybę, stažavosi Danijoje, JAV. 1982–1993 m. valstybinio trikotažo gamybos susivienijimo „Mastis“ inžinierius elektrikas, vyr. metrologas, elektros cecho viršininkas, ūkio ir socialinių reikalų direktorius, komercijos direktorius. 1993–1998 m. akcinės bendrovės „Telteksa“ (buvęs valstybinis pirštinių fabrikas) generalinis direktorius, patarėjas ekonomikai.

Kęstutis Trečiokas

1998–2000 m. Telšių rajono savivaldybės mero patarėjas verslui, turizmui ir ryšiams su užsieniu, 2000–2003 m. Telšių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas, 2003–2007 m. ir 2007–2011 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius. 1987–1990 m. Lietuvos komunistų partijos narys, 1994 m. Lietuvos centro sąjungos narys, Telšių skyriaus pirmininkas. 2002 m. Liberalų demokratų partijos, 2006 m. partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Telšių rajono skyriaus narys. 1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003 m., 2007 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. Sutuoktinė Janina, vaikai Darius, Martynas.

 
 
 
 
 
 
 

EM

Rokas Masiulis

Rokas Masiulis

 
 
 
 
 
 
 

FM

Rasa Budbergytė

1960 m. gimė Plungėje. Tėvams persikėlus gyventi į Prienus, mokėsi Prienų 1–ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1978 m. 1979–1983 m. su pagyrimu baigė teisę Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete. Specializacija – Civilinė teisė.

Rasa Budbergytė

Nuo 1983 m. rugpjūčio iki 1985 m. vasario mėn. Marijampolės miesto valdybos Bendrojo skyriaus vedėja, nuo 1985 m. kovo iki 1992 m. kovo Lietuvos TSR socialinės apsaugos ministerijos Invalidų reikalų skyriaus vadovaujanti inspektorė, Įstatymų rengimo skyriaus vyresnioji konsultantė, nuo 1992 m. balandžio iki 1993 m. sausio LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Teisės ir sutarčių skyriaus patarėja, nuo 1993 m. sausio iki 1993 m. balandžio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėja, nuo 1995 m. spalio mėn. iki 1997 m. sausio AB „Lelija” juriskonsultė, nuo 1997 m. iki šiol VU Teisės fakulteto Darbo teisės katedros asistentė, nuo 1997 m. sausio iki 1998 m. rugsėjo mėn. Teisingumo ministerijos sekretorė, nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 2000 m. gruodžio mėn. teisingumo viceministrė, nuo 2001 m. vasario iki 2001 m. gegužės Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Šeimos teisės ir civilinio proceso katedros lektorė, nuo 2001 m. liepos iki 2001 m. gegužės mėn. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretoriaus pavaduotoja, nuo 2002 m. gegužės mėn. VRM sekretorė.

Rasa Budbergytė

1992–1993 m. darbo grupių teisės ekspertė derybose su Pasaulio banku, Japonijos Eximbanku dėl paskolų sutarčių; Lietuvos Respublikos vyriausybinės delegacijos narė derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. 1998–2000 m. Vyriausybės Peticijų komisijos pirmininkė; Nepilnamečių justicijos programos valdymo komiteto pirmininkė; Antstolių institucinės reformos darbo grupės pirmininkė; 1998–2002 m. Valstybės įmonės „Valstybės turto fondas” valdybos narė. 2005 m. vasario 4 d. – 2010 m. balandžio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolierė. Dirbdama šiose pareigose 2008 m. „Veido“ žurnalo apklausoje išrinkta Metų valstybės tarnautoja. Būdama Valstybės kontroliere, 2005 m. išrinkta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Valdančiosios tarybos nare. Nuo 2006 m. iki 2008 m. dirbo šios EUROSAI pirmininko pavaduotoja. 2009 m. Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus apdovanota valstybiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. yra Lietuvos deleguota atstovė Europos audito rūmuose. Po Europos Audito Rūmų reorganizavimo 2010 m. birželio 1d., tapo I Kolegijos "Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas' nare ir pakaitine CEAD kolegijos "koordinavimas, vertinimas, užtikrinimas ir plėtotė" nare. 2014 m. išrinkta I Kolegijos seniūne. Pareigas ėjo vienerius metus.

 
 
 
 
 
 
 

KAM

Juozas Olekas

Gimė 1955 m. spalio 30 d. tremtyje – B. Unguto kaime, Mansko rajone, Krasnojarsko krašte. Dar besimokydamas Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje neabejojo, kad taps chirurgu. 1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute, vėliau – Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, jį 1980 m. baigė. Studijų metais buvo aktyvus studentų mokslinių būrelių narys ir liaudies ansamblių šokėjas. Baigęs universitetą susidomėjo mikrochirurgija. Kartu su docentu M. Vitkumi ir profesoriumi K. Vitkumi įkūrė Vilniaus universiteto mikrochirurgijos laboratoriją ir kartu jos operacinėse praleido beveik dešimtmetį – teikė pagalbą nelaimių ištiktiems žmonėms ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos. 1987 m. šiai Vilniaus universiteto mikrochirurgų grupei buvo paskirta Lietuvos nacionalinė mokslo premija. Tais pačiais 1987 m. apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Daugelio racionalizacinių pasiūlymų, mokslinių straipsnių ir knygų autorius, žurnalų „Medicina“ ir „Stomatologija“ redakcinių kolegijų narys. Nuo 1992 m. savo mokslinę ir chirurginę veiklą paskyrė įgimtoms veido anomalijoms gydyti ir jų profilaktikai, publikavo straipsnius, skaitė paskaitas studentams ir gydytojams. 1999 m. Vilniaus universitete suteiktas docento vardas. 2008 m. kartu su grupe savo mokinių išleido vadovėlį „Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija“.

Juozas Olekas

Lemtingos permainos gyvenime prasidėjo 1988 m. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, buvo išrinktas Medikų sąjūdžio komisijos pirmininku, Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu, Sąjūdžio seimo nariu. 1988 m. galutinai pasirinko politinės veiklos kryptį, dalyvavo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą Lietuvoje, jos veiklos Lietuvoje atkuriamajame XIV suvažiavime išrinktas tarybos nariu. 1999–2004 m. ir nuo 2007 m. yra išrinktas LSDP pirmininko pavaduotoju. 1989 m. kaip Sąjūdžio ir LSDP kandidatą Sūduvos krašto žmonės išrinko TSRS liaudies deputatu, kolegos deputatai jam patikėjo atstovauti Lietuvos interesams TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru. Juo dirbo pirmosiose keturiose vyriausybėse 1990–1992 m. ir dvyliktojoje vyriausybėje 2003–2004 m. 1996 m. pirmą kartą išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Suvalkijos vienmandatėje apygardoje. Jau ketvirtą kadenciją eina įvairias pareigas Seime. Dirbo šešiose Vyriausybėse, Seime – Sveikatos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose, Nukentėjusių nuo okupacinių režimų komisijos pirmininko pavaduotoju. 2004–2006 m. vadovavo Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, buvo šios organizacijos politinio komiteto ir biuro narys. Yra aktyvus keturių kadencijų Seimo narys, inicijavęs daugelį įstatymų ir jų pataisų. 2006 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirtas krašto apsaugos ministru. Jo iniciatyva Lietuvos kariuomenėje įvykdyta reforma, atsisakyta šauktinių ir pereita prie profesinės karo tarnybos, Lietuvoje pradėtas planinis visos teritorijos išminavimas nuo pasaulinių karų likusių sprogmenų, sustiprintas jaunimo pilietinis patriotinis ugdymas.

Juozas Olekas

Laisvalaikiu mėgsta padirbėti sode, lankytis teatre, su žmona yra entuziastingi šokėjai. Vasarą su šeima ir draugais savaitgaliais išsirengia į žygius baidarėmis – plaukioja Lietuvos upėmis, mina dviračių pedalus – važinėja po įvairias apylinkes, žiemą slidinėja. Yra krepšinio, futbolo, teniso, įvairių žygių ir bėgimų entuziastas. Ne tik pats sportuoja, bet ir organizuoja įvairius sporto renginius jaunimui. Dėl jo įsteigtų taurių ne vienerius metus varžosi jaunieji Kazlų Rūdos ir Bagotosios futbolininkai. Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone vyksta reguliarūs tarpmokykliniai krepšinio turnyrai J. Oleko taurei laimėti. Ilgus metus buvęs Lietuvos vaikų gatvės futbolo federacijos garbės prezidentu, aktyviai rūpinasi sporto salių ir aikštynų renovavimo darbais. 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Vedęs. Su žmona Aurelija išaugino tris vaikus. Duktė Laura – odontologė, duktė Joana – ekonomistė, sūnus Juozas – visuomenės sveikatos specialistas. Dabar jau džiaugiasi septynių vaikaičių – Ulos, Mėtos, Aloyzo, Jono, Antano, Juozo ir Katrės – krykštavimu.

 
 
 
 
 
 
 

KM

Šarūnas Birutis

Gimė 1961 m. Ginkūnuose. 1979 m baigęs J. Janonio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, pramonės planavimo specialybę. 1984 m. baigė studijas Vilniaus universitete, įgijo ekonomisto aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2003 m. po studijų Lietuvos teisės universitete apgynė teisės magistro laipsnį, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1998 m. įgijo bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikaciją; 1999 m. stažavosi Japonijoje, 2010m. Indijoje valstybės politikos verslo plėtros klausimais;

Šarūnas Birutis

1982-1984 m. dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro Ūkio skyriuje. 1984-1986 m. – Kauno termofikacinės elektrinės Ekonomikos-planavimo skyriuje. 1986-1990 m. dirbo organizacinį, finansų-kontrolės darbą Kauno miesto komitete bei tuometiniame Lietuvos komjaunimo centro komitete, Lietuvos jaunimo forume. 1990-1999 m. dirbo privačiame verslo sektoriuje: konsultavo pirmąsias UAB Lietuvoje dėl steigimo ir registracijos; įkūrė ir vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai; įkūrė ir vadovavo turizmo firmai „Taika“, vežusiai pirmuosius Vakarų turistų srautus į Lietuvą, kitas Baltijos valstybes ir Rusiją; įkūrė ir vadovavo UAB „Mono-turizmas“, viešbutis „Nidos auksinės kopos“; kūrė pirmuosius kaimo turizmo projektus Lietuvoje; dalyvavo kituose verslo projektuose. 1999-2002 m. dirbo Ūkio ministerijoje kuriant Smulkaus ir vidutinio verslo skyrių ir jam vadovavo. Nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2003 m. birželio mėn. dirbo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovu Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, Lietuvos Respublikos Premjero konsultantu. Nuo 2003 m. birželio mėn. – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Ministro Pirmininko skirtas narys. 2004-2009 m. Europos Parlamento narys. ALDE frakcijos biuro narys. Europos Energetikos Forumo tarybos narys. FORATOM tarybos narys. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas: Europos Parlamento atminimo ženklu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos „ Aukso ženklu“, Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos ženklu „Auksinė Verpstė“.

Šarūnas Birutis

Moka kalbas: lietuvių, anglų, rusų – gerai, lenkų – supranta. Pomėgiai: politika, ekonomika, teisė, krepšinis, slidinėjimas, turizmas, etnografija. Vedęs. Žmona- Rasa Birutienė (Ramelytė) gimusi ir augusi Švenčionių raj. , teisininkė (notarė); turi dukterį Rūtą- Marija.

 
 
 
 
 
 
 

SADM

Algimanta Pabedinskienė

Gimė 1965 m. kovo 25 d. Liepojoje (Latvija). 1983 m. baigė Marijampolės J. Žiugždos 6-ąją vidurinę mokyklą. 1988 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę (kvalifikacija prilyginta statybos inžinieriaus magistro laipsniui). 2005 m. baigė Kauno technologijos universitetą, suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis (specializacija – įmonių valdymas). 1988–1991 m. – Vilniaus kolūkių statybos projektavimo instituto inžinierė konstruktorė. 1991–1994 m. – A. Pabedinskienės dailiųjų amatų dirbtuvės steigėja ir vadovė. 1994 m. – UAB „Auredi“ statybos inžinierė. 1994–2007 m. – šeimos verslo įmonės IĮ „Selema“ direktorė. 2004–2005 m. – Marijampolės J. Totoraičio vidurinės mokyklos ekonomikos mokytoja. Nuo 2005 m. – Marijampolės kolegijos lektorė.

Algimanta Pabedinskienė

Nuo 2007 m. – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė. Vadybos, strateginio valdymo, viešųjų ryšių, komunikacijos, alternatyviųjų verslų klausimais rengia seminarus, skaito pranešimus konferencijose, rašo straipsnius, atlieka taikomuosius ir užsakomuosius tyrimus, rengia ir įgyvendina projektus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, konsultuoja verslininkus ir studentus. Marijampolės savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, Marijampolės profesinio rengimo centro tarybos narė, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus tarybos narė, Marijampolės savivaldybės Saugos darbo ir sveikatos komisijos pirmininkė.

Algimanta Pabedinskienė

Profesinę kompetenciją nuolat kelia tarptautinėse stažuotėse, mokymuose, projektuose. VšĮ asociacijos „Kazlų Rūdos krašto draugija“ valdybos pirmininkė. Pomėgiai – architektūra, politika, šachmatai, kelionės. Moka latvių, rusų, lenkų, anglų kalbas. Ištekėjusi. Vyras Vaidmantas – verslininkas.

 
 
 
 
 
 
 

SM

Rimantas Sinkevičius

Gimė 1952 m. Jūsiškių kaime, Anykščių rajone. Baigęs Kavarsko vidurinę mokyklą, įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo kvalifikaciją. 1980–2000 m. dirbo akcinėje bendrovėje „Achema“ (buvusi valstybinė įmonė „Azotas“). Ėjo įvairias pareigas: 1980–1983 m. – pamainos viršininkas, 1983–1993 m. – cecho viršininkas, laboratorijos viršininkas, 1993–1997 m. – Naujovių ir pažangų centro direktoriaus pavaduotojas, 1997–2000 m. – komercijos direktoriaus pavaduotojas-realizacijos skyriaus viršininkas.

Rimantas Sinkevičius

2000–2004 m. Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Seime visą kadenciją dirbo Ekonomikos komitete, kartu buvo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas. Per Seimo kadenciją asmeniškai ir kartu su kitais pateikė 10 teisės aktų projektų ir 39 pasiūlymus kitiems teisės aktams. Nuo 2004 m. iki 2008 m. dirbo koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktoriumi, buvo atsakingas už koncerno plėtrą Lietuvoje ir užsienyje, strateginių projektų įgyvendinimą ir naujų verslo idėjų paiešką. Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys. 2008 m. Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje dar kartą buvo išrinktas Seimo nariu. Visą kadenciją dirbo Ekonomikos komitete, buvo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Yra pateikęs 88 teisės aktų projektus.

Rimantas Sinkevičius

Vedęs. Žmona Ligita – Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja. Dukra Rūta – teisininkė, sūnus Mindaugas – Jonavos rajono meras. Domisi verslo, ekologijos, energetikos, logistikos problemomis. Pomėgiai – darbas ir poilsis gamtoje, sode, medžioklė. Moka anglų ir rusų kalbas.

 
 
 
 
 
 
 

SAM

Juras Požėla

Juras Požėla

 
 
 
 
 
 
 

ŠMM

Audronė Pitrėnienė

Audronė Pitrėnienė (g. 1958 m. liepos 21 d. Lenkimuose, Skuodo rajonas) – Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, LR Seimo narė.

Audronė Pitrėnienė

1976 m. baigė Ylakių vidurinę mokyklą, 1984 m. – Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą, kuriame įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę. 2004 m. Klaipėdos universitete baigė edukologiją. 1984–1986 m. Vilniaus prekybos technikumo dėstytoja. Nuo 1986–1988 m. Skuodo rajono Trumplaukės pagrindinės mokyklos, 1988–1998 m. Gėsalų pagrindinės mokyklos, 1998–1999 m. Mosėdžio vidurinės mokyklos, 1999–2004 m. Skuodo P. Žadeikio gimnazijos direktorė. 1993 m. suteikta 2-oji vadybos kategorija. 2004–2008 m. Seimo narė, išrinkta Skuodo-Mažeikių rinkimų apygardoje. 2005-2006 m. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. [1][2] Nuo 2009 m. Skuodo rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyresnioji specialistė, 2010 m. laikinai – Mosėdžio seniūnijos seniūnė. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narė. 1999–2001 m. dirbo bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodikos rengimo grupėje, 2002 m. gavo vidaus audito konsultantės pažymėjimą ir pradėjo šią veiklą. 2004 m. gavo mokymo ir mokymosi tobulinimo konsultanto pažymėjimą. Nuo 1997 m. vadybos ekspertė ir Skuodo rajono vadovų atestacinės komisijos narė, dalyvavo vertinant mokyklų vadovų veiklą kvalifikacijos kategorijai įgyti. Publikacijų bendrojo lavinimo mokyklos audito metodikos, mokytojų kvalifikacijos kėlimo klausimais bendraautorė.

Audronė Pitrėnienė

Nuo 2003 m. Darbo partijos narė. 2007 m. (išrinkta, bet mandato atsisakė) ir 2011 m. Skuodo rajono savivaldybės tarybos narė, išsikėlė savarankiškai, bet mandato neteko, nes kandidato anketoje nurodė einanti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Nuo 2012 m. LR Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Sutuoktinis Aurelijus Pitrėnas, vaikai Tomas Matutis, Aurelijus Pitrėnas.

 
 
 
 
 
 
 

TM

Juozas Bernatonis

Gimė 1953 m. rugsėjo 8 d. Kaune, mokslininkų pedagogų šeimoje. Mama buvo docentė, o tėvas – Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) profesorius. 1971 m. baigė Kauno Šančių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. Jį baigė 1976 m. Iki nepriklausomybės atkūrimo dirbo mokslinį pedagoginį ir partinį darbą. Aspirantūroje Prahoje studijavo filosofiją, apgynė mokslų daktaro disertaciją. Atkūrus nepriklausomybę, dirbo Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriato parlamentinės veiklos grupės vadovu ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo LDDP frakcijos referentu.

Juozas Bernatonis

1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Buvo patikėtos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigos. Vadovavo Respublikos Prezidento sudarytai darbo grupei pasirengti ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Valstybės valdymo ir savivaldos reformos komisijai. 1997 m. pradėjo dirbti Respublikos Prezidento A. M. Brazausko patarėju politikos klausimais, o 1998 m. vėl sugrįžo į Seimą. 2000 m. vėl buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Dirbo Užsienio reikalų, Europos reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, buvo Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas. 2002 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą. Suteiktas teisės mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis. 2001–2003 m. buvo Ministro Pirmininko A. M. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės vidaus reikalų ministras. Respublikos Prezidento V. Adamkaus buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Pasibaigus Seimo kadencijai, dirbo ministro A. M. Brazausko patarėju vidaus politikos klausimais, vėliau – Ministro Pirmininko G. Kirkilo vyriausiuoju patarėju.

Juozas Bernatonis

2006 m. spalio 2 d. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Estijos Respublikoje. Nuo 1990 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, teko būti LSDP pirmininko pavaduotoju. Vedęs. Duktė – studentė.

 
 
 
 
 
 
 

URM

Linas Linkevičius

Gimė 1961 m. sausio 6 d. Vilniuje. Gimė inžinieriaus ir mokytojos šeimoje. Vaikystė ir mokslų metai prabėgo Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. 1978 m. aukso medaliu baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1978–1983 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. 1983–1989 m. Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius, LLKJS CK skyriaus vedėjas. Dirbo su kūrybiniu jaunimu, jaunimo spauda, paskelbė publikacijų dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. 1989 m. organizavo pirmąją ekspediciją į Igarką ištirti galimybes parvežti į Lietuvą tremtinių palaikams. Vienas iniciatorių bei ideologų atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo VLKJS, 1992 m. vasario 9 d. naujai susikūrusios Lietuvos leiboristų jaunimo unijos tarybos pirmininkas. 1990–1992 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas bei LDDP parlamentinės grupės vyresnysis konsultantas. 1991–1996 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys.

Linas Linkevičius

1992–1996 m. LR Seimo narys. [1] 1992–1993 m. parlamentinės Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1993 m. Parlamentinės delegacijos prie NATO vadovas. 1993–1996 m. Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus vyriausybėse LR krašto apsaugos ministras. 1997 m. LR užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo patarėjas, Įgaliotasis ministras, nepaprastasis pasiuntinys. 1997–2000 m. ir 2005–2011 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius LR misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungoje. [2] 2000–2004 m. Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko vyriausybėse LR krašto apsaugos ministras. [3] 2010–2011 m., kaip seniausiai NATO dirbantis ambasadorius, ėjo Šiaurės Atlanto tarybos dekano pareigas. Nuo 2011 rugsėjo 1d. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriumi ypatingiems pavedimams bei premjero A.Kubiliaus visuomeniniu konsultantu.

Linas Linkevičius

2012 m. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje. Moka rusų, anglų, prancūzų, lenkų kalbas. Vedęs; žmona Danguolė, dukros Aušra ir Eglė.

 
 
 
 
 
 
 

ŪM

Evaldas Gustas

Gimė 1959 m. balandžio 1 d. Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 2002 Kauno technologijos universitete įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį 1982 Kauno politechnikos institute įgijo elektroninės technikos inžinieriaus specialybę 1977 baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą

Evaldas Gustas

Darbinė veikla: Nuo 2013-06-11 Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2009 Vidaus reikalų ministerijos kancleris 2003 Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius 2001 Vidaus reikalų viceministras 2001 Lietuvos banko Kauno skyrius. Organizacinio skyriaus viršininkas 2000 Kauno miesto tarybos sekretorius 1998 AB „Mileta” gamybos techninio skyriaus viršininkas 1997 UAB „Hastile” direktorius 1996 Kauno miesto tarybos valdybos narys 1994 AB „Kapitalinė statyba” statybos direktorius 1990 Kauno 29-oji ir 47-oji vidurinė mokykla. Fizikos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas 1989 LKP Požėlos RK. Kauno MK instruktorius 1986 Kauno elektromechanikos gamykla „Elektra”. Kokybės valdymo biuro viršininkas 1982 LLKJS Požėlos rajono komitetas. Skyriaus vedėjas, antrasis sekretorius Papildoma veikla: 1995-1997, 2000-2004 Buvo renkamas Kauno miesto tarybos nariu Kalbos: Anglų, rusų Šeima: Vedęs, žmona Rolanda, duktė Justė

 
 
 
 
 
 
 

VRM

Tomas Žilinskas

T.Žilinskas 1997 - 2002 metais įgijo istoriko išsilavinimą Vilniaus universitete, o 2011 - 2013 metais Mykolo Romerio universitete baigė teisės magistro studijas.

Tomas Žilinskas

Ministras 2001 iki 2003 metų dirbo Policijos departamente, 2003-2006 metais - Vidaus reikalų ministerijoje, šiose įstaigose rūpinosi tarptautiniais ryšiais. 2006 - 2009 metais T.Žilinskas buvo Lietuvos teisėsaugos atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje. Grįžęs į Vilnių, 2009 metų lapkritį T.Žilinskas dirbo Lietuvos policijos generalinio komisaro patarėju, netrukus vėl grįžo į Vidaus reikalų ministeriją. 38 metų T.Žilinskas yra nepartinis.

 
 
 
 
 
 
 

ŽŪM

Virginija Baltraitienė

Virginija Baltraitienė (g. 1958 m. kovo 4 d. Želvaičių kaime, Telšių raj.) – Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja, LR Seimo narė. 1976 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, ekonomistė – organizatorė. 1981–1984 m. Radviliškio rajono Šušvės kolūkio darbo užmokesčio ekonomistė. 1984–1986 m. – Kėdainių rajono agropramoninio komplekso Statybos skyriaus ekonomistė, 1986–1990 m. – Kėdainių rajono vykdomojo komiteto plano komisijos ekonomistė, 1990–1994 m. – Kėdainių rajono valdybos Ekonomikos skyriaus vedėja-valdytojo pavaduotoja ekonomikai. 1994–1997 m. – AB „Ūkio bankas“ Kėdainių filialo buhalterė tarptautiniams atsiskaitymams, vyr. finansininko pavaduotoja. 1997–1999 m. – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja. 1999–2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorė. 2005 m. Kėdainių rajono savivaldybės merė. Nuo 2005 m. gruodžio 13 d. Seimo narė, 2006 m. Darbo partijos seniūno pirmoji pavaduotoja, nuo 2007 m. gruodžio 7 d. frakcijos seniūnė.2008-2012 m. 2008 - 2012 m. Seimo narė, Seimo pirmininko pavaduotoja.

Virginija Baltraitienė

Nuo 2002 m. Darbo partijos narė. 2000 m.. 2005 m. ir 2007 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė. Nuo 2012 m. LR Seimo Darbo partijos frakcijos narė, nuo 2013 m. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Brolis Eugenijus Gentvilas. Vyras Regimantas Baltraitis – UAB „Kėdainių autoservisas“ direktorius. Turi du vaikus – Indrę ir Mantą.

 
 
 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...