Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsitikinęs, kad reikia atsargiau rinktis žodžius, skelbiant pareiškimus apie įvykius Libijoje.

“Jokiu būdu negalima vartoti posakių, kurie iš esmės skatina civilizacijų susidūrimus. Tokių, kaip “kryžiaus žygiai” ar panašių. Tai nepriimtina. Priešingu atveju viskas gali baigtis žymiai blogiau, nei tai kas vyksta. Apie tai turi visi prisiminti”, – Gorkose žurnalistams pareiškė prezidentas.

Tokiu būdu prezidentas D.Medvedevas sukritikavo premjero Vladimiro Putino pareiškimą, kad atakos prieš Libiją primena viduramžių kryžiaus žygį, ir tai galima laikyti iki šiol rimčiausiu nuomonių susikirtimu Rusijos valdžios tandeme.

“Ši Saugumo Tarybos rezoliucija, be abejo, yra nevisavertė ir kenkianti”, – pareiškė V.Putinas kalbėdamasis su Votkinsko gamyklos darbininkais pirmadienį.

Pasak jo, pažiūrėjus, kas ten parašyta, “iš karto pasidarys aišku, kad ji leidžia visiems daryti viską, imtis bet kurių veiksmų prieš suverenią valstybę”.

“Ir apskritai, tai man primena viduramžių raginimą eiti į kryžiaus žygį, kai kas nors kviečia ką nors eiti į tam tikrą vietą ir kažką vaduoti”, – sakė V.Putinas.

D.Medvedevas nemano, kad JT Saugumo Tarybos 1973 rezoliucija yra neteisinga ir ragina neleisti konfliktui išplisti po visą Afrikos teritoriją.

“Manau, kad ši rezoliucija iš esmės atspindi ir mūsų Libijos įvykių vertinimą, tačiau ne visur, todėl mes nepasinaudojome savo veto teise, ir, kaip jūs suprantate, kad mūsų atsisakymas nesinaudoti veto teise buvo kvalifikuotas, atsižvelgiant į visiškai suprantamas pasekmes. Būtų neteisinga kalbėti, kad “mes neįsivaizdavome, ką darome”, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad tokios buvo jo instrukcijos Rusijos užsienio reikalų ministerijai.

Prezidentas pareiškė, kad Rusija “nedalyvaus operacijoje uždarant skraidymo erdvę ir, neduok Dieve, sausumos operacijose Libijos žemėje”.

“O tos galimybės atmesti negalima”, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje tarptautinės koalicijos pajėgų galimą sausumos operaciją.

Rusijos prezidentas pranešė, kad Rusija nėra nutraukusi diplomatinių santykių su Rusija ir yra pasirengusi tarpininkauti, tačiau “klausimas – su kuo ten kalbėti”.

“Kadhafi pareiškė, kad neužima jokio posto. Sprendžiant iš jo veiksmų, jis tapo asmeniu, kuriam rankos niekas nepaduos, ir niekas Vakaruose su juo nekalbės. Mes diplomatinių santykių nenutraukėme ir esame pasirengę tarpininkauti”, – pažymėjo prezidentas.

Jis išreiškė viltį, jog šiuo metu Libijos oro erdvės uždarymo operacijoje dalyvaujančios šalys veikia suvokdamos, jog “visa tai daroma Libijos liaudies labui, siekiant neleisti žūti žmonėms ir subyrėti Libijai kaip valstybei”.

Tačiau, “nuo tų veiksmų nukentėjo civiliai objektai…, žuvo žmonių, ir tai parodo, kad toms, atitinkamose priemonėse dalyvaujančioms valstybėms nepavyko to pasiekti”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad “tarptautinei bendruomenei suderinus savo veiksmus, Libijos žemėje įsivyraus taika ir bus imtasi visų priemonių, kad konfliktas neišplistų Afrikos teritorijoje ir kitų valstybių teritorijoje”

Kovo 1 dieną Rusija formaliai atsikratė dar vieno sovietinio relikto – milicijos, kuriai toks pavadinimas buvo suteiktas po 1917 metų bolševikinės revoliucijos. Šiai teisėsaugos institucijai grąžintas caro laikų pavadinimas – policija. Ir keičiama ne tik institucijos iškaba – vykdomos ir kitos struktūrinės reformos, tačiau skeptikai jau dabar garsiai abejoja, ar Kremliaus, tiksliau, prezidento Dmitrijaus Medvedevo inicijuota pertvarka, sugebės iš esmės pakeisti korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi apimtą sistemą.

Kremliaus užmojai

Mažesnės pajėgos, tačiau geresnis aprūpinimas – taip trumpai galima apibendrinti visą šios reformos esmę. Skelbiama, kad policijoje dirbančių pareigūnų per artimiausius dešimt mėnesių Rusijoje bus sumažinta penktadaliu.

Be to, visi policininkai turės pereiti neeilinę atestaciją, po kurios tarnybą turėtų palikti ne tik už kriminalinius nusižengimus bausti ar alkoholiu bei narkotikais piktnaudžiauti linkę pareigūnai, bet ir visi, kurie neatitiks griežtesnių kvalifikacinių reikalavimų. Aukščiausius postus užimti pretenduojančius kandidatus atestuos speciali komisija, sudaryta paties prezidento pavedimu. Atestaciją planuojama baigti iki šių metų birželio. Visiems atestaciją įveikusiems pareigūnams turėtų būti padidinti atlyginimai ir suteiktos solidesnės socialinės garantijos.

Vidaus reikalų ministerija bando įsiteikti prezidentui ir skelbiasi siekianti užmegzti glaudesnį ryšį su visuomene. Policijos reformos įstatymui svarstyti pirmą kartą buvo sukurta atskira interneto svetainė, kurioje savo siūlymų dėl reformos projekto galėjo pateikti visos suinteresuotos visuomenės grupės.

Pats ministras Rašidas Nurgalijevas teigia, kad policininkai turi pradėti dirbti visuomenės labui, o ne tik dėl gerų ataskaitų, kurios dažnai neatitinka realybės, ir pripažįsta, kad kai kuriuose Rusijos regionuose policijos vadovai neužtikrina griežtos savo pavaldinių kontrolės, o tai atveria kelią jų savivaldžiavimui. Ministras teigia, kad reforma kaip tik ir įgyvendins tokią kontrolę, be to, vietiniai policijos vadovai turės glaudžiau bendradarbiauti su visuomene.

Veiksmai nuo žodžių skiriasi

Vis dėlto policijos reformos sėkme Rusijoje netiki ne tik žinomi ekspertai, bet ir pati visuomenė. Štai nepriklausomo “Levandos” centro atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad net 52 proc. respondentų mano, jog naujasis policijos įstatymas parengtas paviršutiniškai ir rimtesnių pokyčių nepaskatins. Vos 19 proc. apklaustųjų teigė tikį, kad reforma pagerins šios teisėsaugos institucijos darbą.

Remiantis šia apklausa verta pasvarstyti, kas gi lemia tokį visuomenės nepasitikėjimą vykdoma reforma. “Išskyrus kelis nedidelius patobulinimus, aš čia nematau nieko naujo”, – teigia politikos analitikas Nikolajus Petrovas.

“Mes turėsime kitą vardą. Tačiau naujoji policija dirbs taip pat prastai kaip ir senoji milicija”, – savo skepticizmo neslepia ir politologas Arkadijus Muraševas.

Visa Rusijos Dūmos opozicija balsavo prieš reformos įstatymą. Priežastis paprasta – valdančiosios “Vieningosios Rusijos” partijos atstovai nė nemanė atsižvelgti į opozicijos teikiamus siūlymus. Štai Dūmos narys Genadijus Gudkovas ragino, kad policininkams įstatymu būtų uždrausta dalyvauti mokestinėse įmonių patikrose ar reikalauti iš bankų duomenų apie piliečius, iki jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos. Siūlymai buvo atmesti.

Dūmos narys teigia, kad Vidaus reikalų ministerija ne tik nebus reformuota, bet, priešingai, bus grįžta prie tokio milicijos modelio, koks egzistavo prieš kelerius metus, – visagalės, visavaldės, viską kontroliuojančios ir visur besikišančios policijos. Naujasis įstatymas numato didesnę centralizaciją, ypač finansų srityje. Pinigai bus paimti iš regionų ir perduoti centro kontrolei, o tai Rusijoje automatiškai reiškia korupcijos didėjimą.

Interneto portalo agentury.ru redaktoriaus pavaduotoja Irina Borogan teigia pastebinti tik vieną teigiamą reformos aspektą – pareigūnų skaičiaus mažinimą. Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad svarstant įstatymą buvo atmesti itin svarbūs siūlymai, galėję užkirsti kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui Rusijos teisėsaugos srityje. Nors Rusijos miestų gatvėse nuolat daugėja stebėjimo kamerų, vis dėlto atsisakyta idėjos įrengti kameras ir policijos komisariatuose. Galiausiai atmesti ir raginimai apriboti pareigūnų teisę vartoti fizinę jėgą.

Labiausiai I.Borogan kelia nerimą įstatymu įtvirtintas draudimas policininkams viešai svarstyti savo viršininkų nurodymus. Manoma, kad taip bandoma nutildyti tuos pareigūnus, kurie norėtų pasekti Novorosijsko milicininko Aleksejaus Dymovskio pavyzdžiu. Jis interneto puslapyje “YouTube” išplatintame klipe viešai prabilo apie milicijoje tvyrančią korupciją.

Apie jokią policijos atskaitomybę visuomenei, priešingai, nei bandė įteigti Kremlius, įvedus naująja sistemą kalbėti taip pat neverta. Įstatyme numatyta, kad policijos darbo kontrolę užtikrins visuomeninės tarybos, kurias sudarys pati Vidaus reikalų ministerija.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas atmetė Rusijos galimybę dalyvauti karinėje operacijoje prieš Libiją.

“Ne, to negali būti”, – pareiškė N.Makarovas penktadienį agentūrai “Interfax”.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį Niujorke priėmė rezoliuciją dėl Libijos, kuria remiantis virš Libikos įsteigiama neskraidymo zona.

Iš 15 Saugumo Tarybos narių už rezoliucijos priėmimą balsavo dešimt, nė vienos nebuvo “prieš”, susilaikė penkios, tarp jų Rusija, Kinija ir Vokietija.

Rezoliucija suteikia teisę įsteigti neskraidymo zoną virš Libijos, kaip būdą apginti opozicijos kovotojus ir civilius asmenis nuo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) naikintuvų.

Rusija, susilaikydama per balsavimą dėl rezoliucijos, apgailestavo, kad kai kurios JT Saugumo Tarybos narės susižavėjo jėgos metodais, ir įspėjo nevykdyti didelio masto karinės operacijos prieš Libiją.

“Visa atsakomybė už neišvengiamus humanitarinius jėgos panaudojimo iš išorės Libijoje padarinius tektų tiems, kas imtųsi tokių veiksmų”, – pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas.

“Jeigu tai įvyks, rimtai nukentės ne tik civiliai gyventojai, bet ir taikos ir saugumo užtikrinimo interesai visame Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione. Būtina išvengti tokios destabilizuojamos įvykių raidos”, – pridūrė jis.

Rusija negali sutrukdyti Europos Sąjungai (ES) įgyvendinti plano, numatančio infrastruktūrą atskirti nuo energetikos išteklių pardavėjų, agentūrai BNS sakė Globalizacijos problemų instituto vadovas Michailas Deliaginas.

“Infrastruktūros atskyrimu nuo energetikos išteklių tiekėjų, kaip ir visa energetikos rinkos liberalizavimo politika siekiama užtikrinti vartotojų interesus tiekėjų nenaudai. Dėl šių, ir dėl panašaus pobūdžio klausimų, ES paprasčiausiai negali eiti į dialogą, nes dėl didelių skirtumų tarp jos narių kiekvienas sprendimas – tai įvairaus lygio kompromisų rezultatas, kurį vėliau pernelyg sunku keisti”, – paaiškino jis.

“Svarbu suprasti, kad Rusiją valdančios grupuotės aktyvai, įskaitant jų žmonų ir vaikų, didžia dalimi jau išvežti į ES teritoriją, ir rimtas konfliktas su Europos Sąjunga šioje srityje paprasčiausiai neįmanomas”, – pažymėjo M.Deliaginas.

“Suprantama, tiesioginis konfiskavimas sulauktų atkirčio, tačiau šiandien vienintelis būdas normalizuoti santykius su ES energetikos srityje – tai pamažu liautis ją aprūpinti ir persiorientuoti į Kinijos rinką. Nepaisant viso legenda tapusio kinų derybininkų tvirtumo, jie vis dėlto atsakingiau žiūri į savo veiksmus negu Europos biurokratai, tačiau tokiam manevrui reikia turėti valstybę, kuri orientuota į savo šalies interesus”, – sakė jis.

“Rusijos valstybė kol kas – tai pirmiausia korumpuotų asmenų asmeninio praturėjimo instrumentas. Šalies interesai nerealizuojami. Valstybės sveikimo požymiai gali pasireikšti tik po 2012 metų, kai įvyks sistemos krizės, kuri neišvengiama, nes tokio pobūdžio motyvacija, tiesiai sakant, nesuderinama su gyvenimu”, – pareiškė M.Deliaginas.

M.Deliaginas dirbo prezidento Boriso Jelcino ekspertų grupėje, buvo tuometinio ministro pirmininko Michailo Kasjanovo ir vicepremjero Boriso Nemcovo patarėjas.

Pasaulinės energetikos milžinės, užmiršusios ankstesnius nusivylimus, grįžta į Rusiją, kurios milžiniški gamtiniai ištekliai atrodo itin viliojantys tuo metu, kai Artimuosius Rytus krečia neramumų banga.

Per kelias pastarąsias savaites ši šalis baigė derinti virtinę sutarčių dėl bendros išteklių žvalgybos ir akcijų paketų pasidalijimo, nors dar prieš kelerius metus tai atrodė neįmanoma.

Gamtinių dujų gavybą apėmus stagnacijai ir neturint galimybių eksploatuoti sunkiai pasiekiamų naujų naftos telkinių Rusija atveria duris Vakarų šalių bendrovėms, kurių dalyvavimas šiuo metu laikomas labai svarbiu šalies ekonomikos augimui.

“Rusija šiandien yra ta vieta, kur galima sudarinėti energetikos sutartis, – sako Maskvoje įsikūrusio banko “UralSib” vyriausiasis strategas Chrisas Weaferis (Krisas Viferis). – Ji turi išteklių bazę; ji atvira verslui su aiškiomis investavimo taisyklėmis, taip pat yra daug saugesnė negu daugelis kitų išteklių turtingų šalių”.

Ši karuselė įsisuko šių metų sausį, kai tarptautinė naftos milžinė BP ir didžiausia Rusijoje valstybinė naftos bendrovė “Rosneft” paskelbė sudariusios didelės vertės sutartį, kurią asmeniškai “palaimino” Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Šalies faktinis lyderis vėliau išreiškė nusivylimą, kad dėl ginčo su BP valdyba nėra vykdomas 16 mlrd. dolerių vertės apsikeitimas akcijomis ir naftos gavybos Arkties vandenyne projektas.

Tačiau analitikai abejoja, ar “Rosneft” nusigręš nuo britų bendrovės: jos susidomėjimą užsienio investuotojais patvirtina panaši sutartis dėl telkinių žvalgybos Juodojoje jūroje, kuri vėliau sausį buvo pasirašyta su bendrove “Exxon Mobil”.

Prancūzijos naftos milžinės “Total” vadovas sako, kad jo bendrovės sprendimas sumokėti 4 mlrd. dolerių už 12 proc. Rusijos privačios gamtinių dujų gavybos kompanijos “Novatek” akcijų, apie kurį buvo netikėtai paskelbta kovo 2 dieną, buvo logiškas žingsnis.

“Neramumai, kurie vyksta kai kuriose naftą ir dujas išgaunančiose šalyse, dabar siunčia aiškų signalą investuotojams atvykti į Rusiją, nes ji siūlo daug saugesnę investicinę aplinką”, – nurodė “Total” generalinis direktorius Christophe`as de Margerie (Kristofas de Maržeri).

Tačiau dar prieš kelerius metus Rusija vargu ar galėjo būti laikoma saugia vieta investuoti.

Kylant energetikos išteklių kainoms, buvęs prezidentas V.Putinas nenuilsdamas siekė, kad užsienio bendrovių įsigytos akcijos grįžtų į “Rosneft” arba neskaidžiai valdomos valstybinės dujų monopolijos “Gazprom” rankas.

Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų naftos bendrovė “Shell” 2007 metais perdavė “Gazprom” savo vykdytus darbus Ramiajame vandenyne esančiame pelningame dujų telkinyje “Sachalin 2″, o dėl šio žingsnio taip pat nukentėjo Japonijos bendrovės “Mitsui” ir “Mitsubishi”.

Tuo tarpu “Exxon Mobil” dar pernai grėsė pavojus netekti kontrolinio akcijų paketo projekte “Sachalin 1″, kurį įgyvendinant tikimasi tiekti dujas energetikos išteklių ištroškusiai Kinijai.

Tačiau “Exxon Mobil” iki šiol sugebėjo išlaikyti 30 proc. šio projekto akcijų, o ekspertai sako, kad šis skaičius atitinka dabartinę Rusijos strategiją dėl užsienio investicijų.

“Vakarų bendrovės dabar dedasi prie specifinių projektų kaip mažosios akcininkės, o kontrolę išlaiko Rusijos kompanijos”, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje analitikas Nikolajus Petrovas.

“Užsieniečiai gali veikti šiuo vieninteliu būdu, – pridūrė jis. – Tačiau mainais jie įgyja pasitikėjimą aiškiai nustatytomis taisyklėmis ir yra tikri dėl savo investicijų saugumo”.

Ši strategija Rusijai ne vien padeda eksploatuoti sunkiai pasiekiamus telkinius, bet ir gerina prastą šios šalies valstybinių bendrovių įvaizdį, dėl kurio jų akcijos taikomos didelės priemokos už riziką.

Akivaizdi nauda skatina žengti toliau: Rusijos antimonopolinė tarnyba siūlo sušvelninti taisykles, kad užsienio bendrovės galėtų įsigyti iki 25 proc. “strateginių aktyvų”, nereikalaujant vyriausybės pritarimo.

Dabartinė riba yra 10 proc., o tai reiškia, jog dėl bet kokios didesnės sutarties vyksta derybos ne vien tarp bendrovių valdybų, bet ir vyriausybės lygyje.

“Šis pasiūlymas demonstruoja švelnesnį, liberalesnį valstybės požiūrį, – sakė N.Petrovas. – Tačiau tuo pat metu Putino vyriausybė tebekontroliuoja visas dideles sutartis”.

Šis faktas lemia, kad bet koks sprendimas yra susijęs su politine rizika, tačiau analitikai teigia, jog daugelis užsienio bendrovių yra pasiryžusios šią riziką prisiimti, jeigu tik taisyklės nebus keičiamos.

“Rusijos išteklių patrauklumas viršija šalies riziką”, – pastebima Maskvoje įsikūrusio banko “Alfa” paskelbtoje apžvalgoje.

Prie Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai prisidėjusiai Norvegijai padėtis Baltarusijoje atrodo daug blogesnė nei Rusijoje.

“Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų”, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, paklaustas apie kaltinimus “dvigubų standartų” taikymu.

Kita vertus, pirmadienį Karaliaučiuje, o antradienį Vilniuje viešėjęs norvegų ministras interviu pripažino neįsivaizduojantis bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemos ir sakė raginantis atsikratyti taktinių branduolinių ginklų.

J.G.Storas pasidžiaugė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis intensyvesnis, tačiau teigė nematantis pagrindo kalbėti apie naują “šiauriečių” aljansą Europoje.

BNS: Lietuvos vadovai dabar šalį nori pristatyti kaip platesnio Šiaurės – Baltijos regiono dalį, o ne tiek kaip Vidurio Rytų Europos valstybę. Kokią jūs matote perspektyvą dėl dar vieningesnio Šiaurės ir Baltijos šalių regiono su penkiomis Šiaurės bei trimis Baltijos šalimis?

J.G.Store: Buvau čia dešimtojo dešimtmečio pradžioje, netrukus po to, kai Lietuva atgavo laisvę, pirmajame “5+3″ premjerų susitikime – tuo metu dirbau su Norvegijos premjeru. Taigi “5+3″ idėja plėtojama jau 20 metų.

Manau, kad ateityje vis dažniau po europinio bendradarbiavimo skėčiu vyks subregioninis bendradarbiavimas. “5+3″ formatas yra produktyvus, jis atspindi bendrą tapatybę, vertybes, požiūrį į visuomenės vystymąsi.

Su įdomumu pastebiu, kad Baltijos šalių lyderiai vis daugiau kalba apie jų Šiaurės tapatybę, galbūt labiau nei Vidurio Europos.

BNS: Britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) šiemet pakvietus Šiaurės ir Baltijos šalių premjerus į Londoną, kai kurie analitikai ėme kalbėti apie “Šiaurės Europos aljansą”. Ar jūs manote, kad yra pagrindo kalbėti apie naują aljansą Europoje?

Store: Ne. Susitikimas Londone buvo sveikintina Britanijos iniciatyva daugiau dėmesio skirti mažesnėms valstybėms šiaurėje ir rytuose. Mačiau premjero Camerono, ministrų nuoširdų norą daugiau sužinoti apie šių Šiaurės šalių patirtį – Londone svarstyta daugybė klausimų, pradedant aplinkosauga ir baigiant šeimos politika.

Nevertinu to kaip atsirandančio aljanso – vertinu kaip sveikintiną britų orientacijos į šiaurę ženklą.

BNS: Norvegija šį mėnesį prisidėjo prie ES sprendimo įvesti sankcijas Baltarusijai. Dalis Lietuvos politikų sako, kad Europa, JAV taiko dvigubus standartus – skuba bausti Baltarusiją, bet užmerkia akis į problemas Rusijoje, kurios elgesys toli gražu nėra demokratiškas. Ar sutinkate su tuo?

Store: Visų pirma, aš esu prieš dvigubus standartus. Manau, kad turėtume būti atsakingi dėl to, kaip laikomasi universalių vertybių, įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratijos srityse.

Rusijoje yra ydų. Į jas reikia atkreipti dėmesį, už jas reikalauti atsakomybės. Vakar (pirmadienį – BNS) susitikau su kolega iš Rusijos ir iškėliau klausimus dėl pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų problemų, spaudos laisvės.

Bet manau, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų. Baltarusijoje daugelį metų yra tas pats vadovas, akivaizdžiai manipuliuojama rinkimais, varžoma opozicija.

Rusija tebėra pereinamajame procese. Jos demokratija nėra tobula, dar nėra taip, kad kandidatų, partijų iškėlimas būtų laisvas ir skaidrus. Bet manau, kad Rusijoje matome tendenciją taikytis prie Europos Tarybos standartų, ketinama stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, kur ji būtų atskaitinga. Tai nereiškia, kad jie viską įvykdė, bet iš jų galima reikalauti atsakomybės. Jie žengia žingsnius Europos Taryboje dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo – tai pozityvus žingsnis (BNS pastaba: Rusija sausį pagaliau ratifikavo Teismo veiklą reformuojantį protokolą).

A.Lukašenka eina priešinga kryptimi. Taigi yra skirtumas.

BNS: Su kolega Sergejumi Lavrovu susitikote Karaliaučiuje. Lietuvos pareigūnai nerimauja dėl Karaliaučiaus militarizavimo, taip pat mini, kad ten gali būti dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Ar tai kelai nerimą ir Norvegijai?

Store: Susitikome Karaliaučiuje, nes Rusija čia mane pakvietė įprastinėms konsultacijoms. Be to, Norvegija pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai.

Norvegija tvirtai remia ambicingą nusiginklavimo Europoje darbotvarkę. Manome, kad turime atkurti įprastinės ginkluotės mažinimo mechanizmą – tai aptariau su kolega (Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu – BNS).

Norvegija ir Lenkija pateikė labai konkretų pasiūlymą įtraukti taktinius branduolinius ginklus į kitą derybų raundą dėl strateginės ginkluotės. Pirmiausia, skaidrumui reikia geresnės viešos informacijos apie taktinių branduolinių ginklų buvimo vietą Europoje. Antra, jie turi būti įtraukti į kitą raundą dėl START – strateginių ginklų ribojimo sutarties.

Šių dienų Europoje, kai kalbame apie saugumo nedalomumą ne tik kaip apie esminį NATO principą, bet ir platesniame Europos kontekste, sudėtinga suprasti, kokiam tikslui tarnauja taktiniai branduoliniai ginklai. Jie skleidžia nesaugumą, todėl turėtų būti įtraukti į nusiginklavimo procesą.

BNS: Kokia Norvegijos pozicija derybose dėl naujos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties (ĮGES)? Ar remiate vadinamąją flanginę sistemą, ar į ją turėtų būti įtrauktos Baltijos šalys? (BNS pastaba: vadinamuosiuose flanguose, paribio teritorijose nustatomi specialūs ginkluotės ribojimai).

Store: Manau, kad ĮGES buvo didelis dešimtojo dešimtmečio pasiekimas – atsirado daugiau prognozuojamumo, pasitikėjimo. Todėl apgailestaujame, kad Rusija prieš ketverius metus nusprendė pasitraukti.

Kita vertus, dabar matome teigiamų ženklų kuriant naujus principus susitarimui dėl įprastinės ginkluotės Europoje.

Patys priklausydami “flangams”, manome, kad reikalingas prognozuojamumas ir paskata, kad flanguose būtų dislokuota mažiau karinės įrangos. Ar “flangų” mechanizmas naujame režime bus identiškas buvusiam – tai nėra principinis dalykas. Svarbiausia – turinys, kad būtų dislokuota kuo mažiau konvencinių ginklų, būtų reikiamas skaidrumo laipsnis, veiktų informacijos, išankstinio perspėjimo, skaidrumo dėl manevrų ir pratybų režimas. Taip būtų sumažinta galimybė klaidingai įvertinti motyvus.

ĮGES buvo pirmasis žingsnis spręsti situaciją iškart po Šaltojo karo, o naujasis raundas turėtų pažengti dar toliau. Tikime, kad derybos gali judėti pirmyn.

BNS: Rusija pasiūlė bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemą, taip pat vadinamąją sektorinę priešraketinę gynybą. Ar šios idėjos dar gyvos, ar, jūsų vertinimu, NATO jau kategoriškai jas atmetė?

Store: Visų pirma, sveikinu tai, kad įvyko Lisabonoje – NATO viršūnių susitikimą ir NATO susitikimą su Rusija, kur lyderiai sutarė dėl naujo požiūrio į šį klausimą, apibrėždami, kad tai nėra sistema, nukreipta vienų prieš kitą. Tai koncepcija ginti didesnę teritoriją nuo grėsmių, kurios kyla iš už šios teritorijos.

Aš netikiu bendra sistema. Nemanau, kad ji įmanoma. NATO – tai Aljansas su savo atsakomybe. Rusija yra NATO partnerė su savo atsakomybe ir savo sistema. Aš labiau palaikyčiau, kad būtų dvi sistemos, kurios glaudžiai bendradarbiautų.

NATO svarbus saugumo nedalomumas. Visi esame atsakingi už vienas kito saugumą. Nepalaikyčiau jokios priemonės, kuri susilpnintų tą principą. Bet tuo pat metu tvirtai tikiu, kad NATO ir Rusija gali turėti paralelines sistemas ir užtikrinti, jog sistema nebus nukreipta viena prieš kitą.

Mėsos ir pieno produktus į Rusiją eksportuojančios Lietuvos įmonės jau gali lengviau atsikvėpti. Eksporto rinkoje kilusius sunkumus padės įveikti Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija, rašo “Lietuvos rytas”.

“Mums būtinas partneris Rusijoje. Patirtis rodo, kad bet kuri įmonė, eksportuojanti maisto produktus į šią rinką, kilus bėdoms pati neįstengia patekti į Rusijos valdžios kabinetus.

Tai – tvarka, kuri užsieniečiams galioja visose Rusijos valdžios institucijose. Juk net oficialaus atsakymo į paklausimą iš jų tenka laukti maždaug mėnesį”, – sakė Eksporto vystymo asociacijos direktorius Vilius Martusevičius.

Pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms bemaž nepasiekiama Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. O jos taikomi eksporto reikalavimai yra ypač griežti.

“Atsiradus kliūčių lietuviškų gaminių eksportas Rusijoje būdavo ilgam, kartais – ir pusmečiui apribotas”, – sakė Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.

Bendradarbiavimo memorandumą Lietuvos Eksporto vystymo asociacija ir Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija pasirašė pernai gruodį. Kovo pradžioje asociacijos surengė susitikimą – į Vilnių buvo atvykę Rusijos Mėsos perdirbėjų asociacijos vykdomasis direktorius Dmitrijus Pozdniakovas ir Sankt Peterburgo, Leningrado srities veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovas Olegas Gromovas.

Anot O.Gromovo, Rusijos mėsos perdirbėjų ir Eksporto vystymo asociacijų bendradarbiavimas ypač naudingas eksporto plėtrai. Asociacijoms dirbant išvien eksportui kils mažiau trukdžių, atsiras daugiau Rusijos tarnybų supratingumo, todėl ir iškilusias problemas bus galima išspręsti daug greičiau.

Problemas susitikime kartu taip pat aptarė Krekenavos agrofirmos, “Agrovet”, “Pieno žvaigždžių”, “Žemaitijos pieno”, “Marijampolės pieno konservų”, “Univitos” ir kitų Lietuvos mėsos bei pieno perdirbimo įmonių atstovai.

Maždaug 80 proc. viso Rusijos mėsos ir pieno importo keliauja per Šiaurės Vakarų regioną – Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.

“Mistral” pardavimas atspindi Prancūzijos politinę valią ekonominiu sandoriu pagerinti ekonominę valstybės padėtį. Šis sandoris mums reiškia 5 mln. darbo valandų darbuotojams – tai atitinka ketverius darbo metus tūkstančiui žmonių”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė Prancūzijos diplomatas.

Dėl minėtų laivų pardavimo nuogastavimus anksčiau yra išreiškę Lietuvos politikai.

Pasak ambasadoriaus, tokiu būdu taip pat siekiama įtraukti Rusiją į tarptautinių problemų sprendimą.

“Mes negalime reikalauti, kad Rusija dalyvautų sprendžiant tarptautines problemas, jei pasaulio scenoje nežiūrime į ją kaip į partnerę. Norime su ja bendrauti kaip su tolygia partnere”, – kalbėjo. F.Laumonieras.

“Laikas atverti akis ir pamatyti, kad šaltojo karo laikai baigėsi, kad dabar tikrai ne per anksti padaryti išvadas, net jei visos problemos nėra išspręstos, ir užmegzti artimesnius santykius su Rusija, taip pat – ginkluotės srityje. Tokie Prancūzijos veiksmai padeda įtraukti Rusiją kaip dalyvę. Stiprindami ryšį su ja, žinoma, stipriname ir Europos Sąjungos (ES) saugumą”, – tikino ambasadorius.

Jis tvirtino, kad išsakyta kritika dėl esą sandorio neskaidrumo ir nesolidarumo yra nepagrįsta.

“NATO nerado priežasčių prieštarauti šiam planui (..) 2010-ųjų vasarį Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė šį planą, todėl manome, kad mūsų veiksmams nestigo skaidrumo”, – sakė diplomatas.

Be to, ambasadorius tvirtino, kad Prancūzija, skirtingai nei kai kurios kitos NATO narės, skiria reikiamą pagal įsipareigojimus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį organizacijai.

“Žinome, jog ne visos NATO narės skiria nustatytą BVP dalį. Prancūzija supranta, kad ne kiekvienos valstybės galimybės tai leidžia, tačiau noriu pažymėti, kad Prancūzija prisideda prie šio bloko saugumo skirdama reikiamą BVP dalį”, – teigė F.Laumonieras.

Jis sakė nemanantis , kad laivo “Mistral” pardavimas keltų pavojų Lietuvos saugumui.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus.

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Investuotojams privengiant besivystančių šalių rinkų, Rusija toliau išlieka patrauklia šalimi dėl numatomų reformų, privatizacijos, augančio vartojimo.

Šiuo metu Rusijos įmonių akcijoms tebetaikant nuolaidą, ši rinka, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis, išlieka maždaug trečdaliu pigesnė, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Investicijų valdytojai sutaria – mažėjant kai kurių besivystančių rinkų patrauklumui, Rusija lieka išimtis.

“Rusija yra fundamentaliai įdomi rinka tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu, – tikina “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Dainius Bložė, anot kurio, šiemet ypač daug dėmesio Rusijos akcijoms teko dėl arabų šalių sąmyšio sukelto naftos kainos šuolio.

Mandatum Life” grupės investicijų ekspertai Rusijos akcijų rinką irgi vertina kaip itin patrauklią dirvą investicijoms.

Anot investicijų profesionalų, Rusijos akcijų rinka šiuo metu vertinama patraukliai, nes jos kainos ir pelno santykio rodiklis vertinant vieną akciją siekia apie 9-10 (palyginti su kitomis besivystančiomis rinkomis, jų šis rodiklis yra 12-17), Rusijos bendrovių akcijos yra mažiausiai apie 33 proc. pigesnės ir nesiekia ilgalaikio istorinio vidurkio.

“Mandatum Life Insurance Baltic” Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Paulas Lukka prognozuoja, kad Rusijos bendrovių pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklio augimas šiemet turėtų siekti 25 proc., o kitose besivystančiose rinkose -17 proc.

Mažėjančią naftos gavybą Rusijos vyriausybė planuoja skatinti papildomomis lengvatomis ir subsidijomis. Investicijoms į naujus mineralų ir naftos telkinius rytinėje Sibiro dalyje bus suteikiamos ir mokesčių lengvatos.

Teigiama, kad neretai investuotojai neįvertina Rusijos mažų ir vidutinių įmonių, kurių augimą stimuliuoja brangstanti nafta, didėjantys atlyginimai ir atsigaunantis vartojimas.

Rusijos Belgorodo srityje šeštadienį sudužus lėktuvui An-148 žuvo šeši žmonės, tarp jų du Mianmaro lakūnai, kurie mokėsi pilotuoti šį lėktuvą, pranešė pareigūnai.

“Mianmaro pilotai dalyvavo mokymuose pagal 2011 metų sausio 15 dieną patvirtintą programą…, kuri buvo pradėta baigus (šio lėktuvo) bandymus gamykloje”, – sakoma Rusijos jungtinės aviacijos korporacijos pranešime.

Kaip oficialiai pranešama, per šią katastrofą žuvo šeši žmonės – įgulos vadas, patyręs lakūnas bandytojas Jurijus Zubrickis, šturmanas Vladimiras Jaska, borto inžinierius Aleksandras Koroliovas, bandomųjų skrydžių inžinierius Anatolijus Samoškinas ir du Mianmaro lakūnai: Htein Lin Aungas ir Zaw Htun Aungas (Zau Htun Aungas).

Bendrovė nurodė, kad lėktuvą An-148 planuota perduoti Mianmarui pagal pernai su šia šalimi pasirašytą kontraktą.

Šio kontrakto vykdytoja buvo Voronežo lėktuvų statybos akcinė bendrija, kuri praėjusį mėnesį atliko lainerio bandomųjų skrydžių programą.

“Iki šios dienos lėktuvas atliko 31 bandomąjį skrydį. Pastabų, susijusių su skrydžių saugumu, nebuvo pateikta”, – nurodoma Jungtinės aviacijos korporacijos pranešime.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerija paskelbė suformuosianti komisiją, kuri tirs šią katastrofą.

Naujienų agentūra anksčiau citavo vieną aviacijos pramonės šaltinį, kuris sakė, kad nelaimės priežastimi galėjo tapti įgulos klaida. Pasak jo, Mianmaro pilotai nebuvo apmokyti skrydžių imitatoriuje.

“Jeigu jie valdė lėktuvą, tai galėjo sukelti katastrofą. Lėktuvas galėjo patekti į suktuką”, – sakė ekspertas.

Rusijai nerimą kelia ne Ukrainos siekiai integruotis į Europos Sąjungą, bet Vakarų bandymai šį procesą pasukti antirusiška kryptimi, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

“Iš tiesų, Ukrainos integracija į Europos struktūras mums Rusijoje nerimo nekelia, nerimą kelia dalykas, kad tai sąmoningai pateikiama kaip geopolitinis, ekonominis, kultūrinis ir kitoks atotrūkis nuo Rusijos. Tokia privaloma ir neišvengiama patekimo į Europos šeimą sąlyga”, – penktadienį Lvove, kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje “Europos Sąjunga-Rusija-Ukraina: ieškant naujų modalumų”, sakė K.Kosačiovas.

“Būdamas atsakingu Rusijos politiku noriu pareikšti: tokiam požiūriui mes ryžtingai priešinsimės. Ne todėl, kad mums gaila prarasti Ukrainą, o todėl, kad tai atviras melas. Ir tie, kurie tą tezę perša Ukrainai, Rusijai ir Europos bendrijai, patys puikiai žino, kad Ukraina ne tik nepasmerkta rinktis tarp tų dviejų variantų, o gali gauti naudos iš abiejų, paisydama savo pačios interesų, o ne tų, kurie norėtų Ukrainą paversti antirusišku projektu, o ne suverenia valstybe, kuri turi teisę naudotis savo geografine padėtimi”, – pažymėjo rusų deputatas.

Pasak jo, problema slypi tame, kad Ukrainai peršamas toks pasirinkimas, kuris gali šalį susprogdinti iš vidaus, nekreipiant dėmesio į istorines šalies ypatybes.

“Žinoma, Ukraina – Europos valstybė verta vietos Europos šeimoje. Tačiau, mūsų požiūriu, Ukrainai reikia siūlyti ypatingas sąlygas – ji ne Estija ir ne Čekija, ne Lenkija – ir tie klausimai Ukrainai iškyla visai kitoje plotmėje”, – pažymėjo jis.

Pasak K.Kosačiovo, ukrainiečiai “kiekvieną kartą būdavo verčiami rinktis, kaip nedarniose šeimose; ką labiau myli, mamą ar tėtį”.

“Logika – arba už mus, arba už juos – būtent tokias formuluotes tada skelbė anuometinė Europos komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner) per trijų ratų rinkimus, ragindama ukrainiečius apsispręsti su kuo jie – su Europa ar su Maskva. Tokio pobūdžio tezės sąmoningai įmetamos į Ukrainos, Rusijos ir Europos politinį kontekstą tų, kurie laiko Ukrainą tam tikru paskutinio šaltojo karo mūšio lauku. Beje, to lauko ir jame gyvenančių žmonių interesai lieka antriniai”, – pažymėjo Rusijos politikas.

K.Kosačiovas pastebėjo, kad, vadovaujantis šia logika, Rusijai priskiriamos “tam tikros imperinės ambicijos – bet kuria kaina išlaikyti Ukrainą, o jeigu pavyks, atkurti vieningą valstybę – ir būtent su tuo baubu ukrainiečių valdančiajai klasei ir siūloma kovoti pirmiausia”.

Parlamentaras nurodė, kad taikant tą pačią logiką Rusijos noras išsaugoti esamus ryšius, tuo labiau juos plėtoti ir padaryti tvirtesniais, laikomas “sąmoningu siekiu sukliudyti Ukrainos europinei integracijai”.

K.Kosačiovo nuomone, Ukrainos, Rusijos ir ES santykiuose reikia strateginio mąstymo, kuris galėtų tapti pagrindu naujiems modalumams šių šalių santykiuose.

“Pavyzdžiui, Ukraina ir Rusija gali ir privalo taptu vieninga tranzitine erdve tarp Europos ir Kinijos, tarp Europos ir Azijos rinkų”, – pridūrė Valstybės dūmos komiteto pirmininkas.

K.Kosačiovas taip pat mano, kad Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje.

“Visai neseniai, po Smolensko tragedijos, įvyko stichiškas Rusijos ir Lenkijos tautų suartėjimas. Aš visada maniau, kad Rusijos ir Lenkijos santykių normalizavimas taps esminiu veiksniu Europos suvienijimui tęsti. Ukrainos klausimas čia yra ne mažiau, o net labiau lemiamas”, – pabrėžė K.Kosačiovas.

“Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje, – tęsė jis. – Dabar mes turime unikalią galimybę suteikti šiam projektui praktinius kontūrus, pašalinę iš jo ideologinius ir politinius “šaltojo karo” ir sovietinio laikotarpio sluoksnius”, – nurodė Rusijos parlamentaras.

Latvija ir Estija antradienį atmetė naujus Maskvos kaltinimus, esą šalys pažeidžia jose gyvenančių rusų tautybės mažumų teises.

Latvijos užsienio reikalų ministro Girto Valdžio Kristovskio pareiškime sakoma, kad jį “nuoširdžiai nustebino” Rusijos užsienio reikalų vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje.

Savo pasisakyme S.Lavrovas kalbėjo apie “gėdingą” pilietybės neturėjimo “reiškinį” Latvijoje ir Estijoje, susijusį su rusakalbiais, kurie per penkis Maskvos valdymo dešimtmečius buvo įkurdinti šiose Baltijos šalyse.

Pasak G.V. Kristovskio, toks jo Rusijos kolegos pareiškimas yra klaidingas.

“Latvijos įstatymai ir galiojantys nuostatai nacionalinių mažų klausimais visiškai atitinka Europos Tarybos, ESBO ir Jungtinių Tautų standartus, ir tai yra Latvijos vidaus reikalų klausimas”, – sakė jis.

Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Estijos keliami reikalavimai pilietybės siekiantiems kitataučiams, vienas kurių yra reikalavimas laikyti latvių ar estų kalbos egzaminus, prilygsta jų diskriminacijai. Dėl jos rusakalbiai atsiduria užribyje, nes teturi nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pilietybę.

Sausio mėnesio duomenimis, 14,6 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų neturi jokios pilietybės. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų pilietybės neturi 7,5 proc.

“Kiekvienas ne Latvijos pilietis turi galimybę čia pritapti. Tačiau daryti tai, ar ne, gali spręsti kiekvienas atskirai”, -sakė G.V.Kristovskis.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) savo pareiškime iškėlė Maskvos motyvų klausimą.

“Estijos vyriausybės sėkmingo darbo dėka, nuo 1991 metų pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo ir dabar sudaro penktadalį buvusio”, – sakė jis.

“Mes skatiname neapsisprendusius piliečius prašytis Estijos pilietybės. Rusijos vaidmuo šiame procese nėra konstruktyvus”, – pridūrė jis.