Lietuvai “spaudžiant į kampą” Rusijos gamtinių dujų monopolininką “Gazprom”, energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad derybos dėl dujų kainų Lietuvai gali būti tik trišalės – tarp Rusijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.

“Susitikimas turi būti lygiaverčiais pagrindais. Negali būti dvišalis (Rusija ir Lietuva – BNS), tik trišalis”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A.Sekmokas.

Jis patvirtino, kas vyksta derybos su Rusija dėl susitikimo su tos šalies energetikos ministru.

“Vyksta derybos dėl susitikimo su Rusijos energetikos ministru. Rusijos ambasadoriui pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Dabar kalbame apie formatą, koks tas susitikimas turėtų būti. Darbo grupės turi susitarti dėl susitikimo vietos, laiko, kas dalyvaus – Rusija ir Lietuva, ar Rusija, Lietuva ir Europos Sąjunga”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Ministro tvirtinimu, toks susitikimas turėtų įvykti per artimiausią pusmetį: “Tuos klausimus turime išspręsti iki ateinančio šildymo sezono”.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad derybos su Rusija yra pavėluotos: “Jūs net su Valentukevičiumi (“Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius – BNS) nesėdote prie bendro stalo”.

“Tvarkietis” Julius Veselka tvirtino prognozuojąs, kad klausimas dėl dujų dabar jau gali būti išspręstas tik “politiniame lygyje”: “Į Maskvą ruošiamas prezidentės vizitas. Ji nuvažiuos ir viską susitars – nušluostys visiems nosis”.

Lietuvos Vyriausybė, pagal ES reikalavimus ketinanti atskirti magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius, antradienį pareikalavo, kad atsistatydintų trys bendrovės “Lietuvos dujos” vadovai, įskaitant “Gazprom” atstovus valdyboje Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą.

A.Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininkės bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo “Gazprom” filialu. “Lietuvos dujų” vadovybė, anot ministro, nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos, todėl turi atsistatydinti įmonės vadovas V.Valentukevičius.

“Lietuvos dujoms” nepaklusus, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo.

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą – savo žinion ji ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius. A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.

Lietuvai priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Maskvoje vykstančioje parodoje “Prodexpo 2011″ dalyvaujanti įmonių grupė “Alita” labai netrukus pradės tiekti į Maskvą naują produktą – gazuotą degtinę.

“Jau pasirašėme sutartį su stambiu Rusijos importuotoju. Belieka surasti gerų platintojų, kurie pardavinės mūsų produkciją įvairiuose regionuose”,- “Lietuvos rytui” sakė “Alitos” pardavimų vadybininkas Mantas Krugelis.

Anot dienraščio, “Alitai” Rusijoje gali pasisekti, nes šalyje nuo seno įprasta degtinę maišyti su šampanu ir vadinti šį kokteilį “Baltoji meška”.

Bendrovė “Pieno žvaigždės” Rusijoje 15 metų platina savo produktus su prekės ženklu “Svalia”. Įmonės komercijos direktorius Eugenijus Budreika planuoja, kad šįmet pardavimas Rusijoje išaugs ne mažiau kaip 10 proc, nors už kiekvieną įvežtą produkcijos kilogramą bendrovė moka apie eurą muito ir kitų mokesčių.

Mėsos perdirbimo bendrovė “Biovela Group” į parodą Maskvoje atvyko tik antrą kartą ir pirmą dieną sėdo prie derybų stalo su Maskvos, Sankt Peterburgo ir Jekaterinburgo atstovais.

“Anksčiau į Rusiją tiekėme tik šviežią mėsą, o dabar norime pardavinėti gatavą produkciją -vytintą mėsą, įvairias dešras. Mes sėkmingai jas parduodame Europoje, todėl tikimės rasti pirkėjų ir Rusijoje. Viliamės kas mėnesį tiekti ne mažiau kaip vilkiką produkcijos – apie 20 tonų. Toks pasiūlymas būtų įdomus ir dideliems prekybos tinklams”, – sakė “Biovela Group” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.

Alaus gamybos bendrovė “Švyturys-Utenos alus” įsitvirtino Rusijos rinkoje ir spartina apsukas. Per 2010 metus eksportas į šią šalį išaugo daugiau nei 5 proc, palyginti su 2009-aisiais, o į “mažąją Rusiją” – Kaliningrado sritį – maždaug trečdaliu.

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas (Naotas Kanas) pirmadienį pavadino Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į Kunašyrą – vieną pietinių Kurilų salų, dėl kurių vyksta teritorinis Rusijos ir Japonijos ginčas, “neleistinu šiurkštumu”, praneša Rusijos naujienų agentūra “RIA Novosti”.

Tai Japonijos premjeras pareiškė kalbėdamas kasmetiniame Nacionaliniame suvažiavime už šiaurinių teritorijų susigrąžinimą. Šiaurinėmis teritorijomis Japonija vadina Pietų Kurilus.

D.Medvedevas Kunašyre lankėsi pernai lapkritį. Tai buvo pirmasis istorijoje Rusijos prezidento vizitas į šią salą. Po D.Medvedevo į Kurilų salas buvo atvykęs vicepremjeras Igoris Šuvalovas, gynybos viceministras Dmitrijus Bulgakovas ir Rusijos regionų plėtotės ministerijos vadovas Viktoras Basarginas.

Praėjusios savaitės pabaigoje Pietų Kurilus aplankė ir Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

“Rusijos prezidento Medvedevo kelionė į “šiaurines teritorijas” – į Kunašyrą – praėjusių metų lapkritį yra neleistinas šiurkštumas, aš pareiškiau griežtą protestą (dėl to) per susitikimą aukščiausiu lygiu su prezidentu Medvedevu Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje”, – sakė pirmadienį Japonijos premjeras.

N.Kanas pavadino teritorijos problemą labai svarbia Japonijos diplomatijai ir patikino, kad “atkakliai skatins derybas su Rusija, remdamasis pagrindine nuostata galutinai išspręsti “šiaurinių teritorijų” problemą ir (po to) sudaryti taikos sutartį”.

Tokijas labai neigiamai reagavo Į D.Medvedevo kelionę į Kunašyrą, taip pat vėlesnius Rusijos pareigūnų vizitus į Kurilų salas. Jo nuomone, tai rodo, kad griežtėja Rusijos pozicija dėl salų teritorinio priklausymo.

Bet ir esant šioms aplinkybėms Japonijos premjero teiginį šios šalies žiniasklaidos priemonės apibūdino kaip “neregėtai griežtą”.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į Japonijos protestus, ne kartą pareiškė, kad prezidento ir aukščiausių valstybės asmenų kelionės po įvairius šalies regionus – Rusijos vidaus reikalas.

Japonijos vyriausybės globojamas Nacionalinis suvažiavimas už keturių Pietų Kurilų salų susigrąžinimą kasmet prasideda “Šiaurinių teritorijų” dieną, kuri Japonijoje minima vasario 7-ąją . Tą dieną 1855 metais Rusija ir Japonija pasirašė pirmąją bendrą sutartį dėl prekybos ir sienų, pavadintą Simodo traktatu, pagal kurį Kunašyras, Šikotanas, Iturupas ir Habomajus atitenka Japonijai.

Maskva laikosi pozicijos, kad Pietų Kurilai įėjo į SSRS (kurio teisių perėmėja tapo Rusija) sudėtį pagal Antrojo pasaulinio karo rezultatus, ir dėl Rusijos suvereniteto joms, turinčio atitinkamą tarptautinį teisinį įforminimą, abejonių neturi būti.

Tuo tarpu Japonijos nuostata tokia, kad nuo teritorinio ginčo išsprendimo priklauso abiejų šalių taikos sutartis pasirašymas.

Tiriant Maskvos Domodedovo oro uoste įvykdytą teroro aktą, kuris nusinešė 36 žmonių gyvybę, paskelbta dviejų Ingušijos gyventojų paieška.

“Interfax” šaltinis teisėsaugos institucijose pasakė, kas yra įtariamieji.

Tai Oriolo srityje gimęs 21-erių metų Adamas Ganiževas ir Rostovo srityje gimęs 23-ejų metų Islamas Jevlojevas. Abu jie gyveno Nazranės rajono Ali Jurto kaime Ingušijoje.

Anksčiau iš neoficialių šaltinių buvo sužinota, kad bombą Domodedovo oro uoste susprogdino 20 metų Ingušijoje gimęs Magomedas Jevlojevas, kuris yra to paties kaimo gyventojas.

Abu įtariamieji dingo iš Ali Jurto maždaug vienu laiku su juo.

Federalinės saugumo tarnybos direktorius Aleksandras Bortnikovas anksčiau pranešė, kad rengiant teroro aktą dalyvavo mirtininko giminaičiai. Tačiau įtariamųjų vardų oficialūs teisėsaugos institucijų atstovai nepasakė.

+370 5 2058525

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, neturinti atsakymo, ar Rusija nori naujos įprastinės ginkluotės dislokavimą Europoje reglamentuojančios sutarties ir pabrėžia, jog Lietuva nesutiks, kad toks susitarimas būtų pasiektas jos apginamumo sąskaita.

Kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujanti R.Juknevičienė sakė jog apie senąją sutartį, iš kurios Rusija 2007 metų pabaigoje pasitraukė, “niekas nebekalba”, o yra dirbama ties naujais dokumentais. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miunchene išsakė poziciją, kad Maskva palaikytų 1999 metais pasirašytos adaptuotos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) atgaivinimą.

“Galima daug pavadinimų pasakyti. Klausimas yra jos turinys, ar Rusija supranta šalies, kurioje gali būti dislokuotos pajėgos, sutikimo klausimą. Kaip bus sprendžiamas sutikimo klausimas, flangų klausimas ir panašūs dalykai? (…) Aš dar neturiu atsakymo, ar Rusija apskritai nori tos sutarties, todėl kad ji dabar yra iš jos išėjusi, kaip tik prieš įvykius su Gruzija. Tai yra problema – noras susitarti”, – BNS telefonu iš Mincheno šeštadienį sakė ministrė.

“Flangai tai yra tam tikri apribojimai teritorijose, kurios ribojasi su viena ar kita valstybe, nustatantys tam tikrą skaičių konvencinių pajėgų. Tai ir yra sutartis, kuri apribotų konvencinių pajėgų arba įprastinės ginkluotės dydžius ir sudarytų galimybes tikrinti, kaip laikomasi tos sutarties. (…) Mes nebuvome jos objektas, ji buvo pasirašyta 1991 metais, mūsų niekas nekvietė joje dalyvauti, o dabar naujosios sutarties procese mes dalyvaujame. Mūsų atstovai yra Vienoje ir mes esame šio proceso dalyviai”, – sakė R.Juknevičienė.

Ji teigė ĮGES susitarimo klausimą aptarusi su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotoja Michele Flournoy (Mišele Flaurnoi).

“Mūsų pozicija yra žinoma, mes jos laikomės. Turi būti abipusiškumo principas tarp būsimųjų sutarties narių ir sutartys negali būti sudaromos kieno nors sąskaita. Mūsų pagrindinis darbas yra, kad mes būtume informuojami, kas dabar ir vyksta, kad mes dalyvautume. Taip ir yra, mes žinome visą informaciją, bent tiek, kiek matome, kad vyksta procesas. Procesas yra nelengvas ir, man atrodo, kad jis nebus greitas”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

“Derybos su Rusija nėra lengvos, bet mes suinteresuoti, kad tokia sutartis būtų, suinteresuoti, kad grįžtume į laikotarpį, kur būtų galima patikrinti ginkluotės dydžius aplink mus esančiose valstybėse. Bet kartoju, kad tai nebūtų daroma mūsų sąskaita, kad kokie nors apribojimai nepakeistų mūsų galimybės gintis, kad sutartys nebūtų pasirašomos mūsų apginamumo sąskaita. Čia esame labai budrūs ir sekame visą situaciją”, – dėstė ministrė.

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis 1991 metais nustatė Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija kategoriškai atmeta šias sąsajas.

R.Juknevičienė taip pat pažymėjo, jog Miunchene buvo kalbama ir apie priešraketinės gynybos sistemos kūrimą. NATO ir Rusija deklaruoja norą bendradarbiauti šioje srityje, tačiau nesutariama, ar turi būti kuriamos dvi atskiros ryšį palaikančios sistemos, ar jungtinė.

“Šioje srityje nieko naujo, svarbu išlaikyti NATO valstybių sutarimą. Tai atsispindėjo JAV ir kitų atstovų pasisakymuose, kad NATO turi turėti savo priešraketinę gynybą užtikrinančią kiekvienos Aljanso narės saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministras išsakė tą pačią poziciją apie galimą teritorijų pasidalinimą kuriant priešraketinę gynybą. Mums žinoma tokia nuostata yra nepriimtina, ir aš esu įsitikinusi, kad jos NATO tikrai nepriims”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakiusi kalbą kasmetinės Miuncheno konferencijos atidarymui skirtoje vakarienėje, ragino atsisakyti požiūrių stereotipų ir nebrėžti naujų Europos padalijimo linijų.

Kaip praneša Prezidentūra, Lietuvos vadovė pabrėžė, jog glaudi ir realiai veikianti Vakarų ir Rusijos partnerystė yra itin svarbi euroatlantiniam saugumui. Tačiau realiai pažangai pasiekti, pasak prezidentės, dideles kliūtis kelia pasenę stereotipai ir požiūrių inertiškumas.

“Dar vienas svarbus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje pasiektas sprendimas yra sprendimas dėl priešraketinės gynybos. Glaudus bendradarbiavimas su visais partneriais ir ypač su Rusija – itin svarbus. NATO visiems suinteresuotiems partneriams pateikė plataus bendradarbiavimo pasiūlymą, kuris, labai tikiuosi, bus priimtas”, – sakė D.Grybauskaitė.

Tačiau, pasak prezidentės, vargu ar gali būti priimtinas siūlymas padalyti Europą į geografines gynybos zonas. “Juk praėjo vos dvidešimt metų nuo to, kai iš Europos žemėlapio išnyko skiriamosios linijos. Būtų sunku paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl reikia naujų”, – sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vadovės teigimu, kelias į sėkmę eina “per pasitikėjimo kūrimą mažais žingsneliais”. “Jei nesutariama vienose srityse, reikia bendradarbiauti tose, kuriose sutariama”, – pranešime cituojama prezidentė.

Šalies vadovė taip pat pasisakė apie Miuncheno konferencijos metu numatytą JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsikeitimą naujos strateginės ginkluotės mažinimo sutarties START ratifikavimo dokumentais.

“Ši sutartis simbolizuoja atsakingą partnerystę, į kuria visi esame pasirengę investuoti. Partnerystę, kuriai visų pirma reikia daugiau abipusio pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo. Nes tai yra kuras partnerystės varikliui. Be jo mašina sustos

ir įsijungs pavojaus signalas”, – kalbėjo Lietuvos vadovė.

Šeštadienį Prezidentė toliau dalyvaus pasaulinių saugumo ekspertų ir politikos lyderių diskusijoje apie euroatlantinio saugumo bendruomenės stiprinimą kartu su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moon’u, Vokietijos kanclere Angela

Merkel, Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Kameronu, JAV valstybes sekretore Hillary Cliton, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kitų šalių atstovais.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, jog iki 2016 metų būtina 1,5 karto iki 100 mln. kvadratinių metrų, o iki 2010-ųjų – iki 142 mln. kvadratinių metrų per metus padidinti būsto statybos šalyje apimtis.

“Pirmiausia, turime galutinai įveikti krizės padarinius. Ir vėl pradėti aktyviai didinti būsto statybos apimtis. Per artimiausius penkerius metus būtina siekti augimo pusantro karto – nuo 58 mln. kvadratinių metų pernai iki 90 mln. kvadratinių metų 2015-aisiais”, – sakė V.Putinas Kirove vykusiame pasitarime dėl būsto statybos šalies regionuose.

Jis pabrėžė, jog daugiau kaip 600 mlrd. rublių vertinamos programos “Būstas” įgyvendinimo laikotarpiu turi būti pastatyta beveik 370 mln. kvadratinių metų gyvenamojo ploto.

V.Putinas akcentavo, būsto statybos šalies regionuose planų įgyvendinimas bus analizuojamas ir aptariamas kasmet.

Konkurenciją skatinančio Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Europoje vers Rusiją pamažu prisitaikyti prie naujų energetikos politikos taisyklių, mano Maskvos Carnegie centro ekspertas Andrejus Riabovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos vadovybė dės visas pastangas išlaikyti didelę dalį šalies biudžeto pajamų užtikrinančią dabartinę energetikos politiką, kuri remiasi dujų ir naftos eksportu kontroliuojant vamzdynus.

Eksperto nuomone, Lietuvos pastangos įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę pasinaudojant ES taisyklėmis dabar įneš įtampos į dvišalius santykius, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu gali duoti priešingą – teigiamą – rezultatą.

“Šiuo atveju Maskvoje nebuvo suteikta didelės reikšmės posūkiui Europos politikoje, kad visai energetikos politikai taikomas naujas standartas ir () visos šalys, kuriose yra kokių nors nukrypimų nuo šio projekto, anksčiau ar vėliau privalės jas palikti ir pereiti prie bendrų normų”, – Lietuvos žurnalistams Maskvoje sakė A.Riabovas.

“Aplinkybių verčiama Rusijos valdžia po kažkurio laiko bus priversta peržiūrėti savo nuostatas ir mokytis žaisti pagal naujas europines taisykles”, – sakė ekspertas.

Anot jo, sprendžiant energetines problemas Rusijos vadovybė kol kas laikosi tradicijos linijos, paremtos dvišalėmis derybomis su atskiromis ES šalimis, ir nėra pasiruošusi dirbti aplinkoje, kurią turėtų sukurti Trečiasis energetikos paketas.

“Trumpuoju laikotarpiu mūsų laukia pakankamai sunkios derybos, santykiai. Aš neatmetu ir kokių nors politinių nepasitenkinimo demaršų”, – sakė A.Riabovas, paklaustas, kaip Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas paveiks Rusijos santykius su Lietuva.

“Mano nuomone, užduotis diplomatams slypi tame, kaip sumažinti neigiamas pasekmes. Jos bus, tai neišvengiama”, – kalbėjo politologas.

Tačiau jis pabrėžė “visiškai sutinkantis”, jog Lietuvoje įgyvendinus Maskvą dabar erzinančią ES direktyvą vėliau tai gali tapti vienu iš pretekstų santykiams pagerėti, nes sumažės galimybės politizuoti energijos išteklių tiekimo klausimus.

ES tikisi, kad vadinamajame Trečiajame pakete įtvirtintas tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų nuosavybės elektros ir dujų sektoriuose didins konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir energetinį saugumą.

“Man atrodo, antroji problema yra istorija. Jos reikia imtis, ypač po Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo”, – teigė A.Riabovas.

Kalbėdamas apie Baltijos šalių santykių su Rusija perspektyvas, jis teigė, jog apie šias valstybes politinėse diskusijose Maskvoje nuolat nekalbama.

“Jei yra kokių nors įvykių, problemų, atsiranda ir diskursas, kai problemos nutolsta, dingsta ir diskursas. Dabar jau nebekalbama bendrai apie Baltijos šalis, kadangi yra skirtingi interesai ir prieigos būdai”, – sakė politologas.

“Tačiau kas liečia Rusiją ir šį Europos regioną, pastaruoju metu pastebimi šiokie tokie teigiami postūmiai. Jie susiję ne su kokiais nors vertybiniais pokyčiais, o išskirtinai su eksporto bei įsitvirtinimo Europoje ir pasaulyje siekiančio Rusijos elito pragmatiniais interesais”, – dėstė ekspertas.

Pasak jo, pokyčius lemia bandymai santykius “pragmatizuoti”, nes Lietuva, Latvija ir Estija yra Rusijai ekonominiu požiūriu strategiškai svarbiame Baltijos jūros regione.

“Tai ryškiau matosi Rusijos ir Latvijos santykiuose, ypač po prezidento Valdžio Zatlero vizito. Buvo ir bandymas sukurti istorinių klausimų komisiją. Nesiimu svarstyti, kiek tai sėkminga. Buvo ambasadoriaus Latvijoje Vešniakovo pareiškimas dėl okupacijos, ne tiesioginis, bet suteikęs spaudai dingstį interpretuoti”, – sakė A.Riabovas.

Vis dėlto, jo nuomone, klausimas, kaip teigiamus impulsus paversti ilgalaike dvišalių santykių strategija, lieka.

“Manau, kol kas idėjų, kaip tą padaryti, nėra. Yra tik impulsai”, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, ilgalaikės strategijos atsiradimą gali paskatinti ne tik šalių vyriausybės ar stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas bei nevyriausybinės organizacijos.

“Jei šiuose procesuose bus dinamikos, po tam tikro laiko bus galima kalbėti apie kažkokią ilgalaikę strategiją santykiuose su Baltijos šalimis, o tarp jų ir Lietuva” , – reziumavo A.Riabovas.

Tarptautiniame Rusijos oro uoste įvykęs teroro aktas tapo akivaizdžiu įrodymu, kad Kremliaus kova su teroristais – bevaisė. Tačiau gali būti, kad Kremlius tuo sumaniai pasinaudos užbaigdamas “minkštą” D.Medvedevo erą ir grąžindamas geležinės rankos politiką.

Sausio 24-ąją Maskvos Domodedovo oro uoste, tarptautinių skrydžių keleivių atvykimo zonoje, kur šimtai žmonių laukė parskrendančių draugų ar artimųjų, nugriaudėjo sprogimas. Bombą, kurios galingumas prilygo 5 kg trotilo ir kurioje buvo pridėta metalinių detalių, savižudis turėjo paslėpęs prie savo kūno.

Nugriaudėjus sprogimui žuvo jis pats ir dar 34 žmonės. Dar 180 buvo sužeisti. Pasaulis sukrėstas. Rusijos sostinėje Maskvoje ir Pamaskvėje po kelių dienų paskelbta gedulo diena. Tačiau pačiame oro uoste tarsi nieko neįvyko. Jau po valandos jis veikė visu pajėgumu, laukimo salė vėl buvo pilna žmonių, o sprogimo vieta tiesiog užklota brezentu – kad nesimatytų kraujo.

Tarsi nieko nebūtų įvykę, elgiasi ir Rusijos vadovai. Priešingai nei po ankstesnių išpuolių, premjeras Vladimiras Putinas nežadėjo teroristų nei “sulyginti su žeme”, nei “paskandinti išvietėje”. Jis tik santūriai pratarė, kad visuomenė turi susitelkti, o su teroristais nebus deramasi.

“Nė viena save gerbianti šalis neis šiuo keliu – nesiderės su teroristais. Tai ne tik savigarbos klausimas – tai pasaulyje priimta kovos su teroristais praktika. Bandymai derėtis su teroristais ir ekstremistais dešimtojo dešimtmečio pradžioje baigėsi pirmuoju ir antruoju Čečėnijos karu”, – ramiai paaiškino premjeras.

Na, o prezidentas Dmitrijus Medvedevas ne mažiau ramiai pareiškė, kad išpuoliu, matyt, siekta sulaikyti jį nuo kelionės į pasaulio ekonomikos forumą Davose ar atbaidyti potencialius ten sutiktus investuotojus.

Taigi Rusijos lyderiai tylūs. Analitikų nuomone, jie tiesiog suvokia, kad dabar jau jokie žodžiai, jokie drąsūs pareiškimai nebepataisys Kremliaus reputacijos.

Smūgis Kremliaus reputacijai

“Ši ataka sudavė didžiulį smūgį Maskvos reputacijai. Naujas teroro aktas liudija apie nesėkmingą Kremliaus strategiją kovojant su terorizmu Šiaurės Kaukaze”, – konstatuoja “The New York Times” analitikai. Ir iš tiesų, vien per pastaruosius pusantrų metų Rusijoje įvykdyti du dideli teroro aktai – sprogimai Maskvos metropolitene 2010 m. kovą ir “Nevos ekspreso” susprogdinimas 2009 m. lapkritį. O atsakomybę už abu šiuos išpuolius prisiėmė Doku Umarovo kovotojai – tie, su kuriais jau seniai žadama susidoroti ir po kiekvieno išpuolio tikinama, kad daugiau tokia tragedija nepasikartos.

Gal dėl to V.Putinas iš karto po sprogimo, lyg bandydamas teisintis, pareiškė, kad dabartinis teroro aktas, pirminiais duomenimis, nėra susijęs su Čečėnijos Respublika.

Dar viena iš maišo lendanti yla – chaosas Rusijos specialiosiose tarnybose. Mat aiškėja, kad jos turėjo išankstinės informacijos apie planuojamą teroro aktą, tačiau laiku apie tai nepranešė ir neužkirto kelio tragedijai. Netgi esama duomenų, kad tarnybos (nežinia, per klaidą ar tyčia) teroristų ieškojo ne Domodedove Maskvos pietryčiuose, o Zelenograde, esančiame šiaurės vakaruose.

“Deutsche Welle” analitikai kalba tiesiai: rusai negali pasikliauti net savo valstybės tarnybomis, o dabar aiškėja, kad ir dabartiniu prezidentu. Juk jis netgi nerodo noro ir politinės valios priversti šias tarnybas atsakyti už savo veiksmus jau įvykus išpuoliui. Tad, regis, viskas bus nutylėta ir vėl nurašyta istorijai.

Užtat šis sprogimas gali gana smarkiai pakeisti Rusijos ateitį. Pavyzdžiui, jis gali tapti pretekstu Kremliui keisti savo neva liberalią poziciją, kurią įkūnija Rusijos prezidentas D.Medvedevas. Ši tragedija Kremliui, nors ir pakirtusi reputaciją, dabar gali pasitarnauti kaip įrodymas, kad Rusijoje be geležinės rankos tvarkos nebus. O tokia tvarka ypač paranki prieš artėjančius parlamento ir prezidento rinkimus.

Vokietijos analitikas Ingo Mannteufelis primena, kad teroro išpuoliai Rusijoje iš tiesų dažnai sukelia politinius pokyčius. “Sprogimas oro uoste gali turėti politinių pasekmių, užbaigdamas laikiną liberalizacijos laikotarpį. Juk ir anksčiau po teroro aktų sustiprėdavo jėgos struktūrų ir V.Putino įtaka, nes saugumas būdavo paskelbiamas pagrindiniu nacionaliniu prioritetu”, – prognozuoja analitikas.

Mirus vienam nukentėjusiųjų per teroro aktą Domodedovo oro uoste sausio 24 dieną, šios tragedijos aukų skaičius išaugo iki 36 žmonių, pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ir socialinės plėtotės ministerija.

“N.Burdenkos ligoninėje mirė nukentėjusysis, kurio būklė buvo itin sunki”, – sakė agentūrai “Interfax” šios ministerijos oficialusis atstovas.

Taigi, pažymėjo jis, sprogimo aukų skaičius pasiekė 36 žmones.

Sprogimas Domodedovo oro uoste įvyko sausio 24 dieną tarptautinių reisų atvykimo zonoje.

Pirminiais duomenimis, bombą, kurios galingumas prilygo maždaug 5 kg trotilo ir į kurią buvo pridėta metalinių žalojančių dalių, susprogdino pasitinkančiųjų minioje prie savo kūno buvęs ją prisitvirtinęs mirtininkas. Per sprogimą 35 žmonės žuvo, dar daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.

Sveikatos apsaugos ir socialinės plėtotės ministerijos duomenimis, ligoninėse tebėra 98 nukentėjusieji per teroro aktą, iš viso į jas buvo paguldyti 132 žmonės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis antradienį vyksta į Maskvą, kur aptars užsitęsusius konfliktus, tarptautines grėsmes ir žiniasklaidos laisvę.

A.Ažubalis Rusijos sostinėje viešės vasario 1-3 dienomis, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jis su kolega Sergejumi Lavrovu ir kitais Rusijos valdžios atstovais aptars tolesnius veiksmus po ESBO valstybių vadovų susitikimo Astanoje ir pirmininkavimo prioritetus, įskaitant užsitęsusių konfliktų sprendimą, tarptautines grėsmes, energetinį saugumą ir žiniasklaidos laisvę, taip pat būdus sustiprinti ESBO.

Antradienį atvykęs į Domodedovo oro uostą, A.Ažubalis padės vainiką salėje, kurioje sausio 24 dieną įvyko teroristinis išpuolis.

A.Ažubalis taip pat susitiks su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovu Konstantinu Kosačiovu, Rusijos Federacijos Žmogaus teisių tarybos pirmininku Michailu Fedotovu, Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmenu Vladimiru Lukinu, taip pat pilietinės visuomenės, tyrimų centrų ir žiniasklaidos atstovais, informavo URM.

“Įšaldytais” arba užsitęsusiais konfliktas vadinama situacija Kalnų Karabache, kuris nuolat kelia įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, separatistinėse nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, nuo Moldovos atskilusioje Padnestrėje.

Valstybės Dūma priims penktadienį prezidento įstatymą dėl policijos. Net Vladimiro Putino partijos deputatai įžvelgė grėsmes jo įgaliojimų perėmėjo pažadėtai policijos reformai – nepaprastuosius policininkų įgaliojimus ir silpną jų kontrolę.

“Vieningosios Rusijos” kontroliuojamo parlamento deputatai per antrąjį ir trečiąjį svarstymus penktadienį atmetė visas pataisas, atimančias iš policijos kokią nors svarbią funkciją arba suteikiančias teisę visuomenei ją kontroliuoti.

“Negali ir neturi teisėsaugos struktūra dirbti taip, kad jos darbas būtų visiškai skaidrus, – sakė Valstybės Dūmos posėdyje deputatas iš atitinkamo komiteto Vladimiras Kolesnikovas. – Geriau tada iš viso panaikinti VRM ir patiems gaudyti nusikaltėlius”.

Deputatas iš “Vieningosios Rusijos” Andrejus Makarovas buvo nepatenkintas, kad nebuvo pritarta jo pasiūlytai normai, pagal kurią vidaus reikalų ministras turėtų atsiskaityti Valstybės Dūmai.

“Ar verta apgaudinėti gyventojus, kad mes ką nors kontroliuojame?”, – piktinosi jis.

A.Makarovą taip pat papiktino, jog iš įstatymo pirmosios redakcijos dingo nuostata, kad policininkai negali daug kartų smogti žmonėms lazda į tą pačią vietą:

“Pasirodo, mušti į tą pačią vietą galima, – padarė išvadą jis. – Ar būtent tuo vadovavosi komitetas?”

Deputatas pamėgino išplėsti normą, draudžiančią mušti moteris “su matomais nėštumo požymiais”, visai dailiajai lyčiai.

“Aš sakyčiau, kad iš esmės moterų mušti negalima”, – sakė jis, susilaukdamas salės plojimų.

“Tie, kurie plojate, sekundę susimąstykite, – niūriai atsakė V.Kolesnikovas. – Visiškai neseniai tokios, jei taip galima pasakyti, moterys susprogdino kelis lėktuvus”.

Komunistai nesutiko, kad milicija būtų pervardyta policija, ir pasiūlė neperimti iš jos blaivyklų, nuogąstaudami, jog galiausiai jos bus uždarytos, ir keliasdešimt tūkstančių žmonių praras “išauklėjimo ir išgelbėjimo” viltį.

“Mūsų šalyje policininkas – žodžio “išdavikas, tėvynės išdavikas” sinonimas, – pasipiktino deputatas Valentinas Romanovas.

Dūmos opozicionieriai pamėgino užginčyti dalį policijos įgaliojimų, tarp jų – dalyvavimą mokesčių patikrose.

Pertvarkyti miliciją, pervardijus ją policija, prezidentas Dmitrijus Medvedevas nusprendė pernai, atsakydamas į milicininkų savivalės bangą. Po Kremliaus surengto įstatymo projekto svarstymo internete tekstas buvo perrašytas, bet taisymai nepakeitė svarbiausių, visuomenės iškritikuotų nuostatų. Projektas paliko galioti visus milicijos įgaliojimus.