BFL/V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar teisinga išskirti vieną maisto produktų grupę ir jai sumažinti PVM?

TAIP

Evelina Butkutė-Lazdauskienė, Ministro pirmininko patarėja

Siekdama padidinti visuomenės perkamąją galią ir pajamas Vyriausybė dirba keliomis kryptimis – atlyginimų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo bei PVM tarifo mažinimo. Premjeras Algirdas Butkevičius su Socialdemokratų frakcija Seime inicijuoja PVM lengvatos taikymą mėsai dėl kelių priežasčių. Tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą prekybos taškuose, ir mėsa, kaip vienas pagrindinių produktų, taptų prieinamesnė žmogui. Lietuvos ūkininkams ir prekybininkams būtų sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais, kad turguje būtų prekiaujama Lietuvoje užauginta mūsų ūkininkų pagaminta mėsa. Taip paskatinsime gyvulininkystę.

Daržovės yra sezoninės prekės, kurių kaina priklauso nuo sezono įtakos. Rudenį morkų ir bulvių kaina gerokai sumažėja, tad PVM lengvata tampa ne tokia aktuali. Mažesnis PVM tarifas vienai grupei galėtų būti taikomas tam tikrą laikotarpį, per kurį būtų stebima, ar kaina keičiasi pirkėjo naudai. Jei lengvata pasiteisintų, galbūt būtų galima galvoti ir apie kitas prekių grupes.

PVM tarifo mažinimo pasiūlymus jau yra įregistravę kai kurie Socialdemokratų frakcijos nariai. Artimiausiu metu Vyriausybė apsispręs, koks tarifas galėtų būti taikomas, bus pateikta Vyriausybės išvada ir projektas galėtų keliauti į Seimą. Jei parlamentarai tam pritartų dar gegužės mėnesį, lengvatinis tarifas galėtų įsigalioti jau nuo šių metų lapkričio, nes pagal įstatymą mokesčių pakeitimai gali įsigalioti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskelbimo. Biudžeto praradimai būtų kompensuojami iš geresnio mokesčių surinkimo.

Tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą prekybos taškuose, ir mėsa, kaip vienas pagrindinių produktų, taptų prieinamesnė žmogui.

PVM lengvata mėsai tikrai nėra vienintelė Vyriausybės kryptis, siekiant padidinti perkamąją galią. Premjero nuomone, žmogus turi teisęs pats nuspręsti, kam nori išleisti didesnę dalį savo pinigų, o mūsų užduotis – padidinti realias jo pajamas. Vyriausybė numačiusi NPD vėl didinti nuo sausio mėnesio. Taip pat realų pajamų padidėjimą pajustų šeimos, auginančios vaikus, nes būtų didinamas NPD už kiekvieną vaiką.

NE

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas

Tiek asmeniškai, tiek kaip Lietuvos verslo konfederacijos, kurioje kuruoju mokesčių klausimus, atstovas sakau – esame prieš lengvatas. Tai vertybinis vertinimas: valstybė neturėtų suteikti privilegijų vienam ar kitam sektoriui ir taip kraipyti valstybėje nusistovėjusias konkurencines sąlygas. Jei jau norima eiti mokesčių mažinimo kryptimi, geriau būtų juos mažinti gal ne tokiu mastu, bet visuotiniškiau.

Prieš lengvatą būtent atšaldytai ir šviežiai mėsai esame ir todėl, kad negi valstybės reikalas reguliuoti, ko žmonėms reikia daugiau valgyti – vaisių ar mėsos. Sakoma, kad lengvata mėsai duodama siekiant padidinti jos vartojimą, kad ją įpirktų mažesnes pajamas turintys žmonės. Bet PVM lengvata iš esmės nukeliaus ne mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims, nes, su PVM lengvata ar be, jie šių produktų greičiausiai vis tiek neįperka. Neva bandome kovoti, kad mūsų žmonės neapsipirkinėtų Lenkijoje, tačiau mažindami PVM su tuo neprikovosime, nes Lenkijos rinka keliolika kartų didesnė ir kainos ten natūraliai kitos.

Jei jau turime tokią galimybę atsisakyti 80 mln. eurų biudžete, geriau didinti neapmokestinamąjį minimumą. Tai turėtų įtakos konkrečiai mažiausias pajamas gaunančių žmonių grupei. Didinti žmonių pajamas svarbiau, nei sumažinti PVM vienai produktų grupei, nes didžiausia problema Lietuvoje – ne mokesčių dydis, bet per mažos pajamos.

Be to, kelia abejonių, ar tikrai kaina sumažės. Šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad viešbučių paslaugos pabrango, nors jie išsiderėję PVM lengvatas.

Valstybė neturėtų suteikti privilegijų vienam ar kitam sektoriui ir taip kraipyti valstybėje nusistovėjusias konkurencines sąlygas.

Po rinkimų ateisiančiai naujai Vyriausybei reikėtų pirma užsibrėžti nors kartą per daugiau nei 26 nepriklausomybės metus pasiekti subalansuotą biudžetą. Tuomet ir galėtume svarstyti apie kitus veiksmus: efektyvinti mokesčių surinkimą, kas leistų mažinti mokesčius, arba surenkamą biudžeto perteklių tikslingai išleisti valstybės politikai įgyvendinti – remti tam tikrą visuomenės sluoksnį ar skatinti gimstamumą.

E.Labanausko nuotr.

“Veido” diskusija: Ar reikia mažinti PVM?

Taip

Žilvinas Šilėnas,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Nėra argumentų, kodėl turime nemažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tuo labiau kad šis mokestis buvo padidintas tik laikinai. Jei ši Vyriausybė deklaruoja, kad taiso senosios Vyriausybės klaidas, tai pastarosios kainai padidintų mokesčių mažinimas – logiškas kelias.

Iki šiol girdėjome tik tai, kad kiekvienais metais valdžia iš PVM surenka apie 100 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Jei kai kurie politikai priešinasi PVM mažinimui, nes neva į biudžetą bus surinkta mažiau pinigų, tai kodėl tada PVM nemažinamas, kai į biudžetą jo surenkama vis daugiau? Primenu, kad mokesčių kėlimas buvo deklaruojamas kaip laikina priemonė, skirta sunkmečiui.

Kokia bus tiesioginė PVM sumažinimo nauda, sunku prognozuoti. Jei kalbame apie mokesčių surinkimo padidėjimą po to, kai jie būna sumažinami, taip nutinka ne visada, nes rezultatas priklauso nuo bendros šalies ekonomikos būklės, o ne nuo politikų veiksmų. Tačiau manau, kad net jeigu sumažinus PVM pajamų į biudžetą bus mažiau, valstybei tai vis tiek bus naudinga. Žmonės pinigus naudoja kur kas efektyviau nei valdininkai ir savo lėšomis sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę nei valdžios atstovai, kuriems pinigų visada trūksta.

Manau, kad net jeigu sumažinus PVM pajamų į biudžetą bus mažiau, valstybei tai vis tiek bus naudinga.

Argumentas, kad jei sumažės PVM surinkimas, mes pažeisime ES direktyvas, reglamentuojančias biudžeto deficitą, yra klaidingas. Mes tiesiog turėsime mažiau įplaukų, ir dėl to nebūtina skolintis, kad galėtume didinti išlaidas, kurių augimas savo ruožtu ne visada pagrįstas. Galbūt tai valdančiuosius pagaliau privers imtis valstybės valdymo reformos, kuri atidėliojama gana seniai.

Jei kalbame apie kainas, tai vien dėl mokesčio sumažinimo jos kris ne visuose sektoriuose. Mažės ten, kur gamintojai ir prekybininkai konkuruoja kainomis. Pavyzdžiui, pigesnių maisto produktų segmente. Tarkime, renkantis patį pigiausią faršą. Tačiau vien PVM neturės jokio poveikio brangiems produktams ar prestižiniams prekių ženklams. Žmogus, kuris už išsinešamą puodelį kavos moka 4 ar 5 eurus, neprašys nuolaidos, nes anksčiau PVM buvo 21 proc. o dabar liko tik, tarkim, 19 proc.

Ne

Nerijus Mačiulis,

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Teoriškai mažesni mokesčiai gerai, tačiau prieš mažinant PVM reikia atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti valstybės finansus. Galiojantys Lietuvos ir ES teisės aktai didinti biudžeto deficitą draudžia. Skaičių ir analizės, ar 1–2 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį nebus išbalansuota šalies finansinė sistema ir kartu nepažeisime savo įsipareigojimų ES, nėra. Be to, nėra atsakymo į klausimą, ar siekiant kompensuoti praradimus nebus didinami kiti mokesčiai, kurie gyventojams bus dar žalingesni.

Vienas iš logiškų žingsnių šalia mokesčių mažinimo būtų imtis plataus masto viešojo sektoriaus pertvarkos ir padidinti jo efektyvumą. Kartu pakankamai daug sutaupyti. Tačiau apie šį kelią politikai nekalba. Atvirkščiai, valdžia planuoja kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą, socialines išmokas.

Norint didinti žmonių perkamąją galią, mažinti socialinę atskirtį reikia mažinti ne PVM, o GPM ar socialinio draudimo įmokas.

Pastaruosius ketverius metus vidaus vartojimas buvo vienintelis Lietuvos ir tuo pačiu metu biudžeto augimo variklis, nes vidaus paklausa, priešingai nei eksporto, didėja. Vienu ar dviem procentiniais punktais sumažinę PVM kainomis mes vis tiek negalėsime konkuruoti su Lenkija.

Norint didinti žmonių perkamąją galią, mažinti socialinę atskirtį reikia mažinti ne PVM, o GPM (gyventojų pajamų mokestį) ar socialinio draudimo įmokas. Lietuvos ir užsienio ekspertai sutartinai kalba apie tai, kad pas mus per didelis darbo jėgos apmokestinimas, o ne apie tai, kad per dideli vartojimo mokesčiai.

Pavyzdžiui, NPD (nepmokestinamojo pajamų dydžio) padidinimas naudos duotų mažiausiai uždirbantiems žmonėms ir dalį pajamų realiai ištrauktų iš šešėlio. PVM sumažinimo naudą vienodai gautų visi – tiek turtingiausieji, tiek gyvenantieji skurdžiai.

Mums reikia nepamiršti, kad, nepaisant žaidimo mokesčiais, ateityje vis tiek neišvengsime viešojo sektoriaus reformos. Demografiniai iššūkiai tokie, jog aiškiai matoma, kad tik kur kas lieknesnis ir efektyvesnis valstybės valdymo aparatas leis valstybei išgyventi mažėjant darbingų gyventojų.

Justas Mundeikis

PVM velykinis margutis – trumpas komentaras apie tai, kaip artėjant rinkimams politikai bando įtikti tautai, o kai kurie net nevengia bandymo pasipelnyti. Ekonomistai mano, jog mokesčių politika neturėtų būti naudojama socialinei politikai vykdyti, o PVM lengvatų geriau būtų išvis atsisakyti.

Justas Mundeikis, ekonomistas (Lithuanian-Economy.net)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje buvo aršiai priekaištaujama Lietuvos Vyriausybei dėl to, jog daug lietuvių per Kovo 11-ąją išvyko apsipirkti į Lenkiją. Toks kaltinimas žingsnis po žingsnio vedė link diskusijos, ar reiktų Lietuvoje mažinti PVM mokestį tam tikriems produktams, ar tiesiog visoms prekėms. Susidaro įspūdis, kad prasidėjo lenktynės, kas labiau įtiks tautai prieš rinkimus ir dar sugebės iš to pasipelnyti.

Ar PVM ekonomiškai yra „geras“ mokestis?

PVM mokesčio ypatybė yra ta, jog jis taikomas kiekviename pardavimo etape, įskaitant ir tarpinio vartojimo prekėms. Tačiau įmonės, kurios nupirktą prekę naudoja perdirbimui, gali atsiimti sumokėtą PVM. Tokiu būdu PVM taikomas tik parduodant prekes ir nedaro įtakos gamybos kaštams bei neiškraipo įmonių gamybinių pasirinkimų. Toks mokestis nesukuria kaskadinių mokesčių, kai mokestis taikomas ir gamybos procese naudojamoms medžiagoms, ir parduodamai produkcijai, tad išvengiama dvigubo apmokestinimo.

Siekiant išvengti perteklinio reguliavimo ir administravimo kaštų, Lietuvoje, remiantis gerąja praktika, PVM mokesčių mokėtojais tampama, jeigu metinė apyvarta viršija 45 000 eurų. Lietuvoje PVM mokestis yra viena pagrindinių mokestinių pajamų ir 2015-ais metais sudarė 40 procentų surinktų konsoliduotų valstybės (valstybės ir savivaldybių) mokestinių pajamų.

Lietuvoje dėl šešėlinės ekonomikos PVM mokesčio nesurinkimas yra milžiniškas ir siekia net 36 procentus PVM potencialo.

Sąlyginai vertinant PVM mokestis gali būti labai efektyvus. Tačiau, ypatingai, Lietuvoje dėl šešėlinės ekonomikos PVM mokesčio nesurinkimas yra milžiniškas ir siekia net 36 procentus PVM potencialo, o nesurenkama suma atitinka net 4,4 procento bendrojo vidaus produkto. Tai iššūkis VMI ir kitoms institucijoms, skatinantis stiprinti kovą su šešėliu, ypatingai, mažmeninėje rinkoje, kurioje net parduotuvių tinklai, prekiaujantys kosmetikos, gyvūnų ar aprangos prekėmis vis dar sugeba pusę atlyginimo parduotuvėse dirbančiam personalui mokėti vokeliuose.

Ar reikalingos PVM lengvatos ir kam jos padeda?

Daugelyje valstybių yra įvesti lengvatiniai PVM tarifai prekėms, kurias kasdien vartoja mažas pajamas gaunantys asmenys. Tačiau šiomis nuolaidomis taip pat naudojasi ir dideles pajamas gaunantieji. Neretai į kovą už PVM mažinimą stoja ir lobistų grupės. Pavyzdžiui, sunku paaiškinti, kodėl Lietuvai reikalinga PVM lengvata turizmo sektoriui, nes iš minimalaus atlyginimo besiverčianti šeima, vargu ar gali net pasvajoti apie keliones po Lietuvą.

Mokesčių pagrindinė paskirtis yra surinkti mokestines pajamas, kuriomis disponuodama valstybė gali užsiimti socialine politika, siekiant sumažinti socialinę atskirtį.

Mokesčių paskirtis nėra mažinti socialinę atskirtį. Mokesčių pagrindinė paskirtis yra surinkti mokestines pajamas, kuriomis disponuodama valstybė gali užsiimti socialine politika, siekiant sumažinti socialinę atskirtį.  Tad prasmingiausia yra taikyti kuo galima mažiau išimčių baziniam PVM tarifui, tokiu būdu mažiau iškraipant rinką.

PVM mokesčio keitimo pasekmės viešbučių sektoriuje

Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos nuo 2003.01.01 iki 2008.12.31 buvo apmokestinamos 5 procentų PVM tarifu, nuo 2009.01.01 iki 2010.12.31 buvo taikomas 19 procentų PVM tarifas, 2011-ais metais – 9 procentų, o nuo 2012.01.01 buvo pradėtas taikyti standartinis 21 procento PVM tarifas iki 2015.01.01, kai vėl buvo grįžta prie 9 procentų PVM.  Žemiau pateikta lentelė iliustruoja PVM ir kainų pokyčius.

PVM ir VKI pokyčiai, Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Pažvelgę į lentelę matome, jog pirmą kartą padidinus PVM mokestį, vartotojų kainų indeksas, atspindintis vartotojų mokamą kainą, padidėjo nuo 103,2 iki 105,9, o viešbučių gaunama kaina (VKI diskontavus taikomu PVM mokesčiu, t.y. kaina, kurią sumoka viešbučių lankytojai be PVM) krito nuo 98,3 iki 89. Tai ženklas, jog verslu užsiimančios įmonės absorbavo mokesčių padidinimą, sumažindamos gaunamą pelną.

Visiška šio reiškinio priešingybė matoma 2010-ais metais, sumažinus PVM mokestį: vartotojų kainų indeksas padidėjo nuo 99 iki 100,4, kai viešbučių gaunama kaina padidėjo nuo 83,2 iki 92,1. Toks pat reiškinys pasikartojo ir 2012 bei 2015 metų sausio mėnesiais, įsigaliojus PVM tarifo pakeitimams.

Viešbučių sektoriuje PVM mokesčių našta gula ant viešbučių pečių, o taikomas PVM lengvatinis tarifas sąlyginai suteikia naudą ne vartotojams, o verslui.

Galima daryti išvadą, jog Lietuvoje viešbučių sektorių pasiūla yra neelastinga kainų atžvilgiu, nors nakvynių viešbučiuose paklausa yra elastingesnė. Todėl kaina, kurią moka vartotojai svyruoja mažiau nei kaina, kurią gauna viešbučiai. Tad šiame sektoriuje PVM mokesčių našta gula ant viešbučių pečių, o taikomas PVM lengvatinis tarifas sąlyginai suteikia naudą ne vartotojams, o verslui.

PVM lengvatos maisto produktams

Pateiktas viešbučiams taikomo PVM tarifo keitimo pavyzdys parodo, kaip atsargiai reiktų vertinti daromus PVM pakeitimus bei jų galimą įtaką šalies ekonomikai ir mokesčių sistemai. Ne visada mažinamas PVM tarifas atitinkamai sumažins ir kainą, kurią moka vartotojai, tačiau tikriausiai padidins įmonių pelną. Jeigu pasitelkiant mokesčių politiką siekiama užsiimti socialine politika (o tai nėra optimalu), būtina atlikti nuodugnų rinkos vertinimą.

Ne visada mažinamas PVM tarifas atitinkamai sumažins ir kainą, kurią moka vartotojai, tačiau tikriausiai padidins įmonių pelną.

Šios atsakingos ekonominės politikos priešingybė būtų seimo nario Broniaus Bradausko atvejis. Šis LSDP partijos narys, UAB „Bartžuvė“ (kuri užsiima tvenkiniuose auginamos šviežios žuvies prekyba) akcininkas, pasiūlė seimui balsuoti už lengvatinį 5 procentų PVM tarifą, taikomą būtiniems maisto produktams – šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai“. Toks politiko siūlymas yra ne kas kita, o Lietuvos politinės destrukcijos ir politinės korupcijos pavyzdys, iliustruojantis siekį padidinti turimos akcinės bendrovės pelningumą, nes pateikiamas projektas nėra ekonomiškai argumentuotas.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

SEB banko analitikas Gitanas Nausėda teigia, jog galbūt būtų prasminga mažinti PVM tarifą, tačiau reiktų prižiūrėti kainų pokyčius prieš ir po tarifo pakeitimo tam, kad niekas nepiktnaudžiautų PVM sumažinimu, kaip tai padarė viešbučių verslo atstovai.

Deja, turiu paprieštarauti gerbiamam kolegai. Lietuvoje nuosekliai didinamas MMA. Todėl vargu ar valstybinės tarnybos atrastų pakankamai resursų analizuoti situaciją rinkoje, kai vienu metu didinamas MMA, sąlygojantis kaštų didėjimą ir tuo pačiu metu mažinamas PVM.

Svarbu paminėti ir tai, jog dėl padidėjusio MMA išaugusios sąnaudos nebūtinai iš karto turi sąlygoti prekių kainų didėjimą. Tai gali įvykti po 2–6 mėnesių, kai įmonės adaptuosis ir tik įvertinusios pakitusią situaciją pradės keisti kainodarą. O kur dar keičiami įstatymai, reguliavimas ir t.t.?

Kyla klausimas, ką daryti, jeigu prekybos įmonių vadovai įsipareigos nedidinti savo pelno, bet gamintojai – ne?

Susidaro toks kiekis šalutinių kintamųjų, jog atsekti, ar verslas pagrįstai, ar nepagrįstai nesumažintų kainų, sumažinus PVM tarifą, taptų nebeįmanoma. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas teigia, jog jo atstovaujamų įmonių vadovai yra pasirengę pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų tam tikrą laiką sumažinti kainas. Tik kyla klausimas, ką daryti, jeigu prekybos įmonių vadovai įsipareigos nedidinti savo pelno, bet gamintojai – ne?

Ar PVM mažinimas išspręs apsipirkimo Lenkijoje „problemą“ ir sumažins šešėlį?

Deja, remiantis praktika, lenkiškos prekės su lietuvišku PVM sėkmingai konkuruoja Lietuvoje (pvz., lenkiški pieno produktai). Tad net jeigu būtų sumažintas PVM tarifas, vargu ar tai paskatintų visus gyventojus, vykstančius apsipirkti į Lenkiją, apsipirkinėti Lietuvoje esančiose parduotuvėse. Dalis vartotojų  sutaupytų pinigų (apie 17 procentų) ir vėl grįžtų į biudžetą PVM pavidalu, nes gyventojai anksčiau ar vėliau vis tiek juos išleistų Lietuvoje.

Ar padidėjęs vartojimas sukurtų naujų darbo vietų bei paskatintų kitų mokesčių, tokių kaip GPM, Sodros įmokų didinimą – sunku pasakyti. Tam reiktų atlikti išsamų rinkos ekonometrinį tyrimą, kurį šiuo metu galėtų padaryti tik finansų ministerija.

Bet ar tikrai prieš šešėlinę ekonomiką reiktų kovoti mokesčių mažinimu?

Tiesa, remiantis Rumunijos patirtimi, sumažinus PVM tarifą maistui, padidėjo apyvarta, pvz., 15 procentų sumažinus kavos kainą, pardavimų kiekis padidėjo net 25 procentais. Toks apyvartos padidėjimas yra stulbinantis. Tačiau visiškai neatitinka ekonominių dėsnių pagal kuriuos, kainai pakitus 1 procentu, galima būtų tikėtis, jog pardavimų kiekis irgi padidėtų tik 1 procentu. Galime daryti prielaidą, jog Rumunijai tiesiog pavyko legalizuoti dalį šešėlinės apyvartos.

Bet ar tikrai prieš šešėlinę ekonomiką reiktų kovoti mokesčių mažinimu? Jeigu manytumėme, jog taip, ko gero, pritartumėme ir visiškam šešėlio išnaikinimui, atsisakant bet kokių mokesčių. Tik ar tikrai norėtumėme atsisakyti socialinės politikos gairių, kuriomis remiasi mūsų visuomenė? Vargu.

Kaip vykdyti socialinę politiką?

Ką galėtų padaryti Seimas, jog mažas pajamas gaunančių namų ūkių perkamoji galia padidėtų? Protingiausia būtų didinti mažas pajamas gaunančių asmenų atlyginimus.

Visų pirma reiktų padidinti NPD iki MMA ir susieti šiuos du rodiklius. NPD didinimas nepadidina mokestinės naštos darbdaviams ir nekelia rizikos konkurencingumo praradimui bei užimtumo mažinimui.

Antras žingsnis – susieti GPM ir Sodros įmokas. Tai reikštų, jog GPM ir Sodros įmokos būtų mokamos tik už pajamas, viršijančias NPD. Trečias žingsnis –  siekis sukurti „šeimos“ arba namų ūkių bendrą apmokestinimą.

Suprantama, tokia mokestinė pertvarka reikštų stipriai sumažėjančias mokestines pajamas, tačiau jas lengvai galėtų atsverti PVM mokesčio geresnis surinkimas bei plečiamas turto apmokestinimas. Kartu reiktų didinti paskatas taupyti pensijai, ypatingai, mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurių įmokos į pensijų fondą yra mažos ir kurių pensijos, net įskaičiuojant antrą pensijų kaupimo pakopą, bus per mažos, kad būtų užtikrintos sąlygos oriai senatvei.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje lithuanian-economy.net 2016 m. kovo 29 d.

Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Įsibėgėjant diskusijoms dėl galimų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo pokyčių Lietuvoje, svarbu racionaliai įvertinti, kaip mūsų šalis atrodo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, pagal šio mokesčio tarifą ir apmokestinamų prekių bei paslaugų grupes.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Galime įvardinti pagrindinius pastebėjimus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmiausia, prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas Lietuvoje yra vienas trumpiausių ES. Be to, pastaraisiais metais ES šalyse PVM tarifas dažniausiai mažintas tik atskiroms prekėms ir paslaugoms (ypač maisto produktams). Iš ES šalių tik Danijoje yra didesnis negu Lietuvoje PVM tarifas, taikomas visiems maisto produktams.

Dvigubi standartai

ES šalyse dažniausiai taikomas standartinis 20-21 proc. PVM tarifas, todėl Lietuvoje naudojamas 21 proc. tarifas neišsiskiria. Bet skirtumai išryškėja pažvelgus į prekių ir paslaugų, kurioms taikomas mažesnis PVM tarifas, sąrašą. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, lengvatinis tarifas taikomas gana mažam prekių ir paslaugų skaičiui (knygoms, vaistams, šilumos energijai, apgyvendinimo paslaugoms).

Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES.

Kitose ES, o ypač Vidurio Europos šalyse, prekių grupių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas pastaraisiais metais tik ilgėja. Todėl efektyvusis PVM tarifas, į kurį įtraukiamos visos taikomos lengvatos, Lietuvoje išties yra vienas iš didžiausių ES, t. y. Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES. Tokioje aplinkoje prieštaringai skamba tarptautinių organizacijų raginimai Lietuvoje dar trumpinti prekių ir paslaugų, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašą, kai likusioje Europoje elgiamasi priešingai.

Lengvatinio PVM tarifo maisto produktams taikymas yra taisyklė, o ne išimtis

Standartinis PVM tarifas ES pastaraisiais metais mažintas retai. Latvijoje jis 2012 m. liepos 1 d. sumažintas 1 proc. punktu – iki 21 procento, o Rumunijoje nuo šių metų pradžios tarifas nurėžtas 4 proc. punktais – iki 20 procentų. Daug dažniau valstybės įtraukdavo naujas prekes ir paslaugas, kurioms taikomas lengvatinis tarifas.

Lietuva liko antra po Danijos pagal visiems maisto produktams taikomo PVM tarifo dydį.

Pavyzdžiui, Rumunija praėjusių metų birželį daugumai maisto produktų, gėrimų ir maitinimo paslaugų taikė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Slovakija nuo šių metų sausio 1 dienos į lengvatiniu 10 proc. tarifu apmokestinamų prekių sąrašą įtraukė šviežią mėsą, žuvį, sviestą, duoną ir geriamą pieną. Po tokių pastarųjų šalių sprendimų Lietuva liko antra po Danijos pagal visiems maisto produktams taikomo PVM tarifo dydį.

Svarbu prižiūrėti kainas

Vienas iš pagrindinių darbų, rengiantis mažinti tam tikrų prekių ir paslaugų PVM tarifą, yra prevencinė kainų pokyčių priežiūra keletą mėnesių prieš tarifo keitimą ir jį pakeitus. Paskutinis lengvatinio PVM tarifo pritaikymo atvejis Lietuvoje, kai 2015 m. sausio 1 d. buvo sumažintas tarifas apgyvendinimo paslaugoms nuo 21 iki 9 proc., nebuvo toks skaidrus. Paslaugų kaina turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų apgyvendinimo paslaugų kaina sausį, palyginti su gruodžiu, net padidėjo.

Paslaugų kaina turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų apgyvendinimo paslaugų kaina sausį, palyginti su gruodžiu, net padidėjo.

Apgyvendinimo paslaugomis daugiau naudojasi užsienio, o ne vietiniai turistai, tad didesnė kaina smarkiai neužkliuvo vartotojams. Valdžios institucijos nepasirūpino, kad kainos būtų tinkamai stebimos. Visgi panašus bandymas pasinaudoti mažesniu PVM tarifu, pavyzdžiui, maisto prekėms, neliktų taip nepastebėtas viešumoje ir vargu, ar didieji prekybininkai bandytų taip rizikuoti.

Teigiama sumažinto PVM tarifo įtaka vartojimui

Kitų šalių patirtis rodo, kad, sumažinus PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams, padidėja jų faktinis vartojimas ir sumažėja prekyba maisto prekėmis. Rumunijoje sumažinus maisto produktų tarifą nuo 24 iki 9 proc., šių produktų mažmeninės prekybos mastas ūgtelėjo labiau, negu mažėjo prekių kaina, todėl biudžetas PVM pajamų net neprarado.

Lietuvoje, kurioje šešėlinės maisto produktų prekybos mastas gana didelis, taip pat galima tikėtis ne tik kad ne neigiamo, bet ir veikiausiai teigiamo mokesčių surinkimo efekto.

PVM tarifo mažinimo maisto produktams tikslai

Pagrindinė priežastis, kodėl ES valstybės įveda lengvatinius PVM tarifus maistui, yra siekis padidinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią, nes būtent jų vartojimo krepšelyje maisto produktai sudaro svarbiausią vartojimo išlaidų dalį. Įprastai didžiausi neapskaitytų maisto produktų pirkėjai būna šie mažiausias pajamas gaunantys asmenys, todėl PVM tarifo sumažinimas iš dalies padeda spręsti šešėlinės ekonomikos mažinimo problemas.

Kita vertus, maisto produktų PVM tarifo mažinimo alternatyva galėtų būti tolesnis minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas, bet kartu turi būti nuolat mažinama šešėlinė ekonomika.

PVM tarifų peržiūros klausimai grįžta prieš rinkimus

Ne paslaptis, kad PVM mažinimo tema dažniausiai iškyla prieš rinkimus. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Rumunija ir Slovakija, kuriose neseniai buvo nustatytas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams, rinkimai į parlamentą vyksta šiais metais (Slovakijoje jau įvyko prieš tris savaites). Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, PVM tarifo sumažinimo klausimas taip pat gali tapti rimtu tam pritariančių partijų koziriu.

Ekonominiu požiūriu didelės skubos be objektyvių diskusijų keisti PVM mokesčio tvarką nėra, išskyrus pastaruoju metu padidėjusį apsipirkimo mastą Lenkijoje, tačiau dėl vėl smarkiai pradėjusio brangti zloto euro atžvilgiu artimiausiu metu šis srautus gali sumažėti.

BFL

Ketvirtadienį Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Valerijus Simulik įregistravo pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma taikyti didesnę PVM lengvatą gyvenamosioms patalpoms šildyti kiekvienais metais nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.

“Šildymo sezonas Lietuvoje prasideda spalio ir baigiasi balandžio mėnesį. Sezono pradžios ir pabaigos konkrečią datą kiekviena savivaldybė nustato ir skelbia individualiai. Didelė dalis daugiabučių namų gyventojų, neturėdami finansinių galimybių mokėti už šildymą, savo sveikatos sąskaita stengiasi kuo vėliau pradėti ir anksčiau baigti šildymo sezoną.

Neretai kyla konfliktų tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių daugiabučio gyventojų”, – sako LSDP frakcijos narys E. Žakaris.

Šiuo metu šilumos energijai lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Seimo nariai siūlo taikyti 0 proc. tarifą šildymui kiekvienais metais nuo balandžio 1d. iki spalio 31d.

“Daugiabučių namų gyventojai turėtų labiau rūpintis savo sveikata. Priėmus įstatymo projektą, šildymo kaina, pirmą ir paskutinį šildymo mėnesį, sumažėtų 9 proc. Tai skatintų žmones anksčiau pradėti ir vėliau baigti savo būsto šildymą, mažėtų žmonių sergamumas”, – teigė parlamentaras.

BFL

Šalies vadovė sako mananti, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą galima būtų taikyti ir spaudai. Dalia Grybauskaitė teigia skeptiškai vertinanti PVM lengvatas, tačiau dėl spaudos, jos nuomone, galima taikyti išimtį.

“Dėl spaudos yra specifinė situacija. Kaip ir knygos, kaip ir kai kurios paslaugos ir prekės, kurios turi tą vadinamąjį socialinį jautrumą – kaip vaistai, kaip šiluma, tame tarpe – ir spauda, manau. Besibaigiant sunkmečiui, vis dėlto reikėtų kai kur pažiūrėti lanksčiau ir truputį atleisti diržą”, – paklausta apie galimus PVM lengvatų pokyčius Pabradėje žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė neįvardijo, koks tarifas spaudai galėtų būti taikomas: “Neskubėkime”.

Iki šių metų pabaigos lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus ir kitus. Bet periodinei spaudai PVM lengvata nenumatyta – jai taikomas 21 proc. mokesčio tarifas.

Dėl kitų galimų PVM lengvatų – maistui ar kitoms prekėms – šalies vadovė teigė esanti “labai griežtos nuomonės”. Dažniausiai, anot D. Grybauskaitės, iš PVM lengvatos pasipelno gamintojai: “Todėl labai neskubėčiau ir nemanau, kad tai yra laikas dabar daryti, nes iš tikrųjų net ir kylant kainoms, vartotojas praktiškai nepajus (efekto – BNS)”.

Apie galimus PVM pokyčius D. Grybauskaitė užsiminė pirmadienį vykusiame Spaudos atgavimo dienai skirtame renginyje.

Finansų ministerijos parengtame 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamų projekte užsimenama, kad planai kitąmet iš PVM surinkti 9,649 mlrd. litų pajamų (16,8 proc. daugiau nei planuojama šiemet), galėtų būti neįgyvendinti, jei būtų pratęstos ar įvestos naujos PVM lengvatos, nepagerėtų mokesčių administravimas, dėl kitų veiksnių. Kokios galėtų būti naujos PVM lengvatos nekonkretizuojama.

Spaudai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas buvo taikomas iki 2009-ųjų pradžios.

Pasitraukė strateginis investuotojas

Iš pradžių Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad naujosios atominės elektrinės projektu Lietuvoje domisi net 25 bendrovės, vėliau aiškino, kad mažiausiai penki koncernai juo domisi rimtai, galiausiai sužinojome, kad teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kitaip tariant, pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti.

Tiek premjeras, tiek energetikos ministras to pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad iki kitų metų pabaigos investuotojas tikrai bus rastas. Bet visuomenė šiuo projektu jau stipriai suabejojo: viešumoje praūžė svarstymų gūsis, ar nauja atominė elektrinė mums apskritai reikalinga, o jei ir reikalinga, ar mes ją sugebėsime pasistatyti, o jei ir sugebėsime pasistatyti, ar jos gaminsima elektra kainuos ne pernelyg brangiai.

Seimo opozicija galimo investuotojo pasitraukimą įvertino kaip visišką fiasko, tad surinko parašus ir pradėjo interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Dveji metai nepavydėtiname poste

Iš pradžių prognozuota, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki bulviasodžio, vėliau – kad iki bulviakasio, bet ji dirba jau dvejus metus. Ir vis daugiau ženklų, kad dirbs visą šią Seimo kadenciją. Lietuvoje ji sulaukė kritikos lavinos tiek dėl žalingos mokesčių reformos, tiek dėl diržų užveržimo tautai ir atlaidumo sau, tiek dėl nemokėjimo bendrauti, tiek dėl stringančių reformų. Tačiau negalima nepastebėti, kad ši Vyriausybė nuveikė nemažai gerų darbų ir tai padarė balansuodama ties mažumos Vyriausybės riba. Šią Lietuvos Vyriausybę gana palankiai vertina užsienio žiniasklaida, nemažai palankių atsiliepimų ji sulaukė ir iš kitų valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Čia svarbu paminėti, kad A.Kubilius šiuo metu gali jaustis ramiai ir užtikrintai, nes norinčiųjų jį pakeisti tiesiog nėra.

Žinoma, tai dar ne garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios.

Daugiabučių renovacija patyrė fiasko

Praėjusių metų vasarą patvirtinusi naują daugiabučių modernizavimo tvarką, pagal kurią Vyriausybė įsipareigojo finansuoti 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o kitą dalį lėšų gyventojai turėtų pasiskolinti, Vyriausybė buvo kupina lūkesčių. Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad 2009 m. Lietuvoje bus pradėta renovuoti 500 senų daugiabučių, o 2010 m. – tūkstantis. Nors jau tada šie planai atrodė absurdiški, vis dėlto tikrovė pranoko pesimistiškiausias projekcijas: iki šiol pasirašytos tik trys sutartys dėl daugiabučių modernizavimo, o konkrečius darbus pradėjo tik viena bendrija.

Už šį žlugusį projektą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su savo komanda. Jo kėdę šiuo metu judina tiek prezidentė, tiek opozicija. O Aplinkos ministerija ir toliau ginasi, kad projektas tuoj įsivažiuos, nes 58 daugiabučių bendrijos jau esą apsisprendė dalyvauti projekte.

Sumažintas PVM tarifas viešbučiams

Po dvejų metų įtikinėjimo viešbučių savininkai pagaliau švenčia pergalę. Nuo 2009 m. sausio, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, o šio mokesčio tarifą pakėlė iki 21 proc., viešbučių savininkai ir vadovai nenuleido rankų ir jiems vieninteliams pavyko susigrąžinti prarastąją lengvatą – Seimas patvirtino lengvatinį 9 proc. viešbučių paslaugų tarifą 2011 m. Tiesa, ekspertai abejoja, ar viešbučiai išpildys savo pažadą kitais metais sumažinti paslaugų kainas.

Kilo karo grėsmė

Gruodžio pradžioje Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė netoli sienos esančią Pietų Korėjos salą. Po šio incidento prabilta, kad tai gali išvirsti į karinį konfliktą, tačiau, laimei, taip neatsitiko. Beje, taip neatsitiko net tuomet, kai netoli Šiaurės Korėjos įvyko Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau grasina karu ir teigia šiuo metu kasanti tunelį, kuriame kovo mėnesį įvykdys branduolinį bandymą.

R.Berankis – geriausiųjų šimtuke

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis 2010 m. sezoną baigė įsiverždamas į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Po Helsinkyje laimėto “ATP Challenger Tour” serijos turnyro Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge jis pakilo į rekordines aukštumas – su 596 įskaitiniais taškais pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotėje užėmė 85 vietą.

Valdančiajai koalicijai prakalbus apie siūlymą grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos taikymo viešbučiams, analitikai įspėja, kad tai būtų ydingas precedentas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neabejoja, jog taip valdantieji atvers Pandoros skrynią ir lengvatų ims reikalauti visi tie, kurie jas turėjo iki 2009 m. sausio – tai ir daržovių augintojai, ir mėsos augintojai bei prekybininkai ir periodinių leidinių leidėjai.

Priminsime, kad dar šį pavasarį sakęs, esą bet kokie mažesni mokesčiai Lietuvai reikštų ir mažesnes pensijas pensininkams, dabar premjeras A.Kubilius savo nuomonę keičia ir leidžiasi į diskusijas dėl 9 proc. PVM tarifo nustatymo viešbučiams. Pasak jo, tai ne lengvata, o mažesni mokesčiai eksporto prekei.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Sofija Cironkienė pažymi, kad dėl PVM lengvatos kreipiasi tie sektoriai, kuriems iš tikro yra blogai. Tačiau bėda, kad ne į visų rūpesčius ir prašymus valdžia įsiklauso. “Šiandien 21 proc. PVM tarifas iškreipia vaisių ir daržovių augintojų konkurencinę padėtį ES rinkoje. Į Lietuvą plūsta pigesni lenkiški produktai ir realizuojami šešėlinėje rinkoje. Mūsų padėtis negeresnė už viešbučių. Džiugu, kad į viešbučių problemas valdžia įsiklauso, bet tikimės, kad ir su kitais sektoriais pradės diskutuoti”, – viliasi S.Cironkienė.

“Danske Bank” analitikės Violetos Klyvienės vertinimu, bet kokios lengvatos dabartinėmis šalies makroekonomikos aplinkybėmis dar vertintinos neigiamai. “Vienos kokios naujos lengvatos įvedimas sukels pykti arba grandininę reakciją. Baisu, kad vėl prie durų neišsirikiuotų lengvatų prašytojai ir nepradėtų reikalauti palengvinimų savajam sektoriui”, – sako ji.

Paskutiniais duomenimis, lengvatinis PVM mokesčio tarifas 2011 metais bus toliau taikomas gyvenamųjų patalpų šilumai ir karštam vandeniui (9 proc.), knygoms ir neperiodiniams leidiniams (9 proc.) bei kompensuojamiesiems vaistams (5 proc.) ir tikriausiai viešbučių paslaugoms (9 proc.).

Seimo Krikščionių partijos frakcija prieš metus Seime registravo įstatymo pataisą, kuria buvo siekiama sugrąžinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai bei platinimui. Vyriausybei buvo siūlyta PVM neapmokestinti bilietų į teatro spektaklius, nepramoginius koncertus ir kitus kultūrinius renginius, taip pat sporto varžybas.

Kaip sakė įstatymo pakeitimus iniciavusios Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis: “Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato PVM lengvatų laikraščiams ir žurnalams, taip pat meno ir sporto paslaugoms. Siekiant sukurti geresnes sąlygas viešumui, palengvinti meno, kultūros ir sporto veiklą finansiniu sunkmečiu ir buvo parengtas įstatymo projektas. Mes siekiame, kad spauda, knygos bei kultūriniai ir sporto renginiai būtų prieinami ir eiliniam piliečiui, gaunančiam nedideles pajamas”.

Seimo Krikščionių partijos frakcija siūlė lengvatinį PVM tarifą taikyti bent iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Vis gi iki šiol šis siūlymas į Seimo posėdžių darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Krikščionių partijos frakcija surinko 47 parlamentarų parašus, tikėdamasi, kad įstatymo pataisa galų gale bus svarstoma. “Tačiau valdančioji dauguma atsisako net svarstyti šį pasiūlymą komiteto posėdžiuose”, – teigia V. Žiemelis.

Krikščionių partijos frakcija ruošiasi parengti įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta, per kiek laiko komitetai privalo posėdžiuose apsvarstyti Seimo narių pritarimo sulaukusių įstatymų pataisų.

Lietuvoje diskusijos, kad bent dalį pernai panaikintų PVM lengvatų derėtų grąžinti, tęsiasi nuo tos dienos, kai jos buvo atšauktos. Praėjusią savaitę Vyriausybė nepritarė trečią kartą teikiamam socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus įstatymo projektui, kuriuo siūloma sumažintą 10 proc. PVM tarifą nuo 2011 m. taikyti devynioms prekių ir paslaugų grupėms. A.Butkevičius dėl tokio Vyriausybės sprendimo nenusimena ir laukia rudens, kada dėl šio projekto balsuos Seimas.

“Įstatymo pataisose gal net per daug lengvatų įregistruota. Mes nesame kategoriški – ne visas šias lengvatas turime patvirtinti. Reikėtų pritarti PVM tarifo sumažinimui trims grupėms: šilumos energijai, spaudai ir šviežiai bei atšaldytai mėsai, žuviai ir paukštienai”, – į kompromisus pasiryžęs eiti politikas.

A.Butkevičiaus nuomone, išlaikyti mažesnį šildymo PVM tarifą labai svarbu, nes daugelio Lietuvos šeimų biudžetuose jau praėjusią žiemą mokesčiai už komunalines paslaugas sudarė daugiau nei pusę visų išlaidų. O mažesnis šviežiai ir atšaldytai mėsai taikomas PVM esą leistų vartotojams daugiau įsigyti būtinų maisto produktų.

“Spaudai PVM lengvata reikalinga, nes sunkmečiu spaudos perkamumas ir taip sumažėjo, be to, veikia psichologinis aspektas – plyta, cementas ir knyga negali būti apmokestinama vienodu PVM tarifu”, – trečios lengvatos svarbą grindžia politikas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jei A.Butkevičiaus siūlomos PVM lengvatos būtų priimtos, biudžetas per metus prarastų 428 mln. Lt pajamų – daugiausiai (102 mln. Lt) dėl mažesnio vaistams ir šviežiai bei atšaldytai mėsai (92 mln. Lt) nustatyto PVM. A.Butkevičius kritikuoja, kad Finansų ministerija biudžeto pajamų praradimus skaičiuoja tik aritmetiškai, neįvertindama netiesioginio efekto ekonomikai, kad, pavyzdžiui, mažesnis PVM tarifas skatina vartojimą.

Per rudens Seimo sesiją PVM lengvatos gali išprovokuoti aršias diskusijas, nes ir pačios valdančiosios koalicijos nuomonė šiuo klausimu išsiskiria. Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė ne kartą yra išreiškusi nuomonę apie lengvatų grąžinimo maisto produktams ir spaudai reikalingumą, apie atskiras lengvatas kalbėjo kitų koalicijos partnerių atstovai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas tvirtina, kad koalicija ketina pratęsti tik šiuo metu galiojančias lengvatas kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui.

Besipriešinantys PVM lengvatoms argumentuoja, esą sumažinus šio mokesčio tarifą vartotojas naudos nepajustų. Tačiau verslininkus tokios kalbos piktina. “Jeigu būtų sumažintas mėsai nustatytas PVM tarifas, jau kitą dieną pamatytume pasikeitusias kainas ir parduotuvėje, ir turguje. Rinkoje konkurencija didelė, todėl net tokia mintis negali kilti, esą mažesnis PVM pasitarnaus tik prekybininkams ar perdirbėjams”, – kolegų nuomonę apibendrino mėsos perdirbėjų atstovas R.Petraitis.

Nors Lietuvos Vyriausybė nuolat kartoja, kad PVM lengvatos iškraipo konkurenciją ir nelemia galutinės kainos vartotojui, kitų Europos Sąjungos šalių valdantieji mano kitaip – ES narėse PVM lengvatos taikomos vidutiniškai vienuolikai dvylikai prekių grupių.

Jei Lietuvos Vyriausybė, kaip skelbia, panaikins likusias tris PVM lengvatas, dar taikomas šilumai, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms, būsime vienintelė šalis visoje ES, netaikanti PVM lengvatų ar nulinio mokesčio tarifo atskiroms prekių grupėms. Europos Komisijos paskelbti naujausi duomenys apie PVM mokestį gegužės pradžioje rodo, kad ES šalys PVM lengvatas vidutiniškai taiko 11–12 prekių grupių. Pavyzdžiui, Liuksemburge šio mokesčio lengvata naudojasi 20 prekių grupių, Graikijoje 21, Lenkijoje 19, o Belgijoje, Čekijoje, Italijoje – 17. Mažiau PVM lengvatų negu Lietuva taiko vienintelė šalis – Bulgarija, kurioje sumažintu PVM tarifu naudojasi vieninteliai viešbučiai.

Krizės supurtytos Europos šalys ieško įvairių būdų, kaip sumažinti biudžeto deficitą, bet šio mokesčio lengvatų neatsisako. Štai Didžiojoje Britanijoje diskutuojama apie galimybę nuo kitų metų pakelti PVM tarifą nuo 17,5 proc. iki 20 proc. Įdomu, kad ši šalis vienintelė iš didžiųjų ES valstybių taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams, bet apie tokios lengvatos panaikinimą negalvoja, tik svarstoma galimybė šį tarifą pakelti iki 5 proc.

Panagrinėjus kitų šalių taikomas PVM lengvatas matyti, kad Lietuva – viena iš tų retų valstybių, kurios visas prekes ir paslaugas surikiavo į vieną gretą ir yra pasiryžusios apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jos pačios būtiniausios gyventojams, ar šviečia visuomenę, stiprina pilietiškumą, skatina turizmą. Už Lietuvos vartotojus didesnį PVM mokesčio tarifą, taikomą atskiriems maisto produktams, žurnalams ir viešbučiams, moka tik danai, už keleivių vežimą – tik vengrai, o laikraščiams taikomas PVM Lietuvoje apskritai yra didžiausias visoje ES. Net Danija, kurioje PVM siekia 25 proc., laikraščiams taiko nulinį PVM tarifą.

Tad ar tikrai PVM mokesčio lengvatas užsimojusi panaikinti Lietuvos Vyriausybė elgiasi teisingiausiai iš visų ES šalių? Pažvelgus į PVM lengvatų Lietuvoje netekusius sektorius matyti, kad jie sunkmetį išgyvena itin sunkiai. Šias įmones ištiko dvigubas smūgis – dėl sunkmečio ir taip smarkiai mažėjantį vartojimą dar labiau kristi privertė 16 proc. šoktelėjęs PVM mokestis, kurio dalį bendrovės bandė prisiimti sau, o dalį permesti vartotojams.

“PVM tarifui šoktelėjus iki 21 proc., nebegalime atvežti jokių aukščiausio lygio žvaigždžių, nes padidėjo koncertų išlaidos, o bilietų kainų nebėra kur kelti”, – guodėsi renginių organizavimo agentūros “Makrokoncertas” direktorius Vaidas Zdancevičius. Štai neseniai įmonės surengtas dainininko Rodo Stewarto koncertas buvo nuostolingas.

Iš tiesų kokybės prastėjimo tendencija matoma visose srityse: mokesčių prispaustoje žiniasklaidoje gerokai sumažėjo darbuotojų, suplonėjo leidiniai, Lietuvos paukštynuose, mėsos perdirbimo įmonėse sustojo investicijos.

“PVM pakėlus iki 21 proc., padidėjimą šiek tiek prisiėmė prekybininkai, bet daugausia – gamybininkai. PVM padidinimas iš paukštienos sektoriaus atėmė apie 35–40 mln. Lt pajamų per metus – šie pinigai būtų skirti investicijoms”, – tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Mėsos perdirbėjams gerokai pakeltas PVM tarifas reiškia ir pralaimimą kovą pigesnei lenkiškai mėsai, kuri įsitvirtino Lietuvos parduotuvėse ir turgavietėse. Lenkijoje šviežiai mėsai taikomas PVM tesiekia 3 proc., mėsos produktams – 7 proc.

“Šiandien per turgų plūsta neapmokestinta mėsa, o mes, perdirbėjai, pralaimime į vienus vartus”, – konstatuoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius Remigijus Petraitis. Jis cituoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis, kurie rodo, kad visa mėsos pardavimo rinka Lietuvoje sudaro 1,6 mlrd. Lt, o šešėlinė prekyba mėsos produktais – net 350–400 mln. Lt.

Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) gen. direktorius Arūnas Indrašius tikina, kad tas pats pasakytina ir apie keleivių vežimą. “PVM pakėlimas iki 21 proc. padarė paslaugą nelegaliems vežėjams – jie prirenka keleivių ir veža juos 21 proc. pigiau, nes nemoka mokesčių. Nelegalūs verslininkai nuvilioja apie 20 proc. mūsų keleivių”, – apgailestavo vadovas.

TOKS bendrovės apyvarta 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., smuko 20 proc., o šiemet per 5 mėn. – dar 6 proc. Smarkiai krito ir kiti PVM tarifo lengvatų netekę sektoriai. 2009 m. visos mėsos pramonės pardavimas smuko apie 20 proc., koncertų organizatorių apyvarta krito 35–40 proc., viešbučių sektoriaus pajamos  pernai sumažėjo 35 proc., o šiemet – dar 15–16 proc.

Vis dėlto viešbučiai nepraranda vilčių išsikovoti mažesnį PVM tarifą. Jie siekia, kad viešbučių veikla būtų pripažinta kaip eksporto paslaugos, nes 80 proc. klientų yra užsieniečiai. Prekių ir paslaugų eksportui PVM paprastai netaikomas. Verslininkus įkvėpė ir kolegų latvių pavyzdys – Latvijos viešbučiams pavyko įtikinti vyriausybę nuo gegužės sumažinti PVM iki 10 proc.

Vyriausybė ketina nepritarti Seimo nario Algirdo Butkevičiaus parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2011 metų lengvatinį 10 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą taikyti devynioms prekių ir paslaugų grupėms.

Vyriausybė teigia įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, “kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos”, taigi projektui pritarti neketina.

A. Butkevičius siūlė lengvatinį 10 proc. PVM tarifą taikyti šioms prekėms ir paslaugoms:

1) visuomeniniam transportui, įskaitant keleivių pervežimą geležinkeliu ir vidaus vandenimis;

2) knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams;

3) vaistams, veterinariniams vaistams, specialios paskirties kūdikių maisto produktams, taip pat medicinos įrangai;

4) viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5) šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams;

6) šviežiai atšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams;

7) gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims;

gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias mokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis;

9) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, bei į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Anot Vyriausybės, dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų, taigi vietoje to, kad reikėtų sumažinti 4,5 mlrd. litų biudžeto deficito, tektų deficito sumažinimo uždavinį padidintų iki beveik 5 mlrd. litų.

Lengvatinių PVM tarifų taikymo buvo atsisakyta nuo 2009 m. sausio 1 d., įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, dėl įvairių lengvatų prarandamas mokesčių sistemos vientisumas ir skaidrumas: lengvatiniai PVM tarifai iškraipo santykines prekių ir paslaugų kainas, o tai lemia nevienodas konkurencijos sąlygas panašioms prekėms ir paslaugoms.