2010 Liepos 02

PVM lengvatos

Ar tikrai nereikia Lietuvai PVM lengvatų?

veidas.lt

Nors Lietuvos Vyriausybė nuolat kartoja, kad PVM lengvatos iškraipo konkurenciją ir nelemia galutinės kainos vartotojui, kitų Europos Sąjungos šalių valdantieji mano kitaip – ES narėse PVM lengvatos taikomos vidutiniškai vienuolikai dvylikai prekių grupių.

Jei Lietuvos Vyriausybė, kaip skelbia, panaikins likusias tris PVM lengvatas, dar taikomas šilumai, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms, būsime vienintelė šalis visoje ES, netaikanti PVM lengvatų ar nulinio mokesčio tarifo atskiroms prekių grupėms. Europos Komisijos paskelbti naujausi duomenys apie PVM mokestį gegužės pradžioje rodo, kad ES šalys PVM lengvatas vidutiniškai taiko 11–12 prekių grupių. Pavyzdžiui, Liuksemburge šio mokesčio lengvata naudojasi 20 prekių grupių, Graikijoje 21, Lenkijoje 19, o Belgijoje, Čekijoje, Italijoje – 17. Mažiau PVM lengvatų negu Lietuva taiko vienintelė šalis – Bulgarija, kurioje sumažintu PVM tarifu naudojasi vieninteliai viešbučiai.

Krizės supurtytos Europos šalys ieško įvairių būdų, kaip sumažinti biudžeto deficitą, bet šio mokesčio lengvatų neatsisako. Štai Didžiojoje Britanijoje diskutuojama apie galimybę nuo kitų metų pakelti PVM tarifą nuo 17,5 proc. iki 20 proc. Įdomu, kad ši šalis vienintelė iš didžiųjų ES valstybių taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams, bet apie tokios lengvatos panaikinimą negalvoja, tik svarstoma galimybė šį tarifą pakelti iki 5 proc.

Panagrinėjus kitų šalių taikomas PVM lengvatas matyti, kad Lietuva – viena iš tų retų valstybių, kurios visas prekes ir paslaugas surikiavo į vieną gretą ir yra pasiryžusios apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jos pačios būtiniausios gyventojams, ar šviečia visuomenę, stiprina pilietiškumą, skatina turizmą. Už Lietuvos vartotojus didesnį PVM mokesčio tarifą, taikomą atskiriems maisto produktams, žurnalams ir viešbučiams, moka tik danai, už keleivių vežimą – tik vengrai, o laikraščiams taikomas PVM Lietuvoje apskritai yra didžiausias visoje ES. Net Danija, kurioje PVM siekia 25 proc., laikraščiams taiko nulinį PVM tarifą.

Tad ar tikrai PVM mokesčio lengvatas užsimojusi panaikinti Lietuvos Vyriausybė elgiasi teisingiausiai iš visų ES šalių? Pažvelgus į PVM lengvatų Lietuvoje netekusius sektorius matyti, kad jie sunkmetį išgyvena itin sunkiai. Šias įmones ištiko dvigubas smūgis – dėl sunkmečio ir taip smarkiai mažėjantį vartojimą dar labiau kristi privertė 16 proc. šoktelėjęs PVM mokestis, kurio dalį bendrovės bandė prisiimti sau, o dalį permesti vartotojams.

“PVM tarifui šoktelėjus iki 21 proc., nebegalime atvežti jokių aukščiausio lygio žvaigždžių, nes padidėjo koncertų išlaidos, o bilietų kainų nebėra kur kelti”, – guodėsi renginių organizavimo agentūros “Makrokoncertas” direktorius Vaidas Zdancevičius. Štai neseniai įmonės surengtas dainininko Rodo Stewarto koncertas buvo nuostolingas.

Iš tiesų kokybės prastėjimo tendencija matoma visose srityse: mokesčių prispaustoje žiniasklaidoje gerokai sumažėjo darbuotojų, suplonėjo leidiniai, Lietuvos paukštynuose, mėsos perdirbimo įmonėse sustojo investicijos.

“PVM pakėlus iki 21 proc., padidėjimą šiek tiek prisiėmė prekybininkai, bet daugausia – gamybininkai. PVM padidinimas iš paukštienos sektoriaus atėmė apie 35–40 mln. Lt pajamų per metus – šie pinigai būtų skirti investicijoms”, – tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Mėsos perdirbėjams gerokai pakeltas PVM tarifas reiškia ir pralaimimą kovą pigesnei lenkiškai mėsai, kuri įsitvirtino Lietuvos parduotuvėse ir turgavietėse. Lenkijoje šviežiai mėsai taikomas PVM tesiekia 3 proc., mėsos produktams – 7 proc.

“Šiandien per turgų plūsta neapmokestinta mėsa, o mes, perdirbėjai, pralaimime į vienus vartus”, – konstatuoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius Remigijus Petraitis. Jis cituoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis, kurie rodo, kad visa mėsos pardavimo rinka Lietuvoje sudaro 1,6 mlrd. Lt, o šešėlinė prekyba mėsos produktais – net 350–400 mln. Lt.

Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) gen. direktorius Arūnas Indrašius tikina, kad tas pats pasakytina ir apie keleivių vežimą. “PVM pakėlimas iki 21 proc. padarė paslaugą nelegaliems vežėjams – jie prirenka keleivių ir veža juos 21 proc. pigiau, nes nemoka mokesčių. Nelegalūs verslininkai nuvilioja apie 20 proc. mūsų keleivių”, – apgailestavo vadovas.

TOKS bendrovės apyvarta 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., smuko 20 proc., o šiemet per 5 mėn. – dar 6 proc. Smarkiai krito ir kiti PVM tarifo lengvatų netekę sektoriai. 2009 m. visos mėsos pramonės pardavimas smuko apie 20 proc., koncertų organizatorių apyvarta krito 35–40 proc., viešbučių sektoriaus pajamos  pernai sumažėjo 35 proc., o šiemet – dar 15–16 proc.

Vis dėlto viešbučiai nepraranda vilčių išsikovoti mažesnį PVM tarifą. Jie siekia, kad viešbučių veikla būtų pripažinta kaip eksporto paslaugos, nes 80 proc. klientų yra užsieniečiai. Prekių ir paslaugų eksportui PVM paprastai netaikomas. Verslininkus įkvėpė ir kolegų latvių pavyzdys – Latvijos viešbučiams pavyko įtikinti vyriausybę nuo gegužės sumažinti PVM iki 10 proc.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. M. Adomėno laiškas savaitraščio "Veidas" redaktoriui M. Adomėno laiškas savaitraščio "Veidas" redaktoriui rašo:

    Savaitraščio „Veidas“ redaktoriui p. Gintarui Sarafinui

    Vadovaudamasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, prašau suteikti man atsakymo teisę ir galimybę paneigti klaidingą informaciją bei paskelbti artimiausiame „Veido“ numeryje tokį tekstą:

    Savaitraščio „Veidas“ skaitytojai yra klaidinami šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų, jau kelintą kartą kartojamų mano adresu apžvalgininko A. Bačiulio straipsniuose.

    Į A. Bačiulio pasipiktinimą Švietimo ir mokslo ministerijos surengto viešo konkurso rezultatais jau esu išsamiai atsakęs viešu laišku. (http://www.adomenas.lt/?id=1&nid=95)

    Tęsdamas savo „tyrimą“, o iš tikrųjų – šališką ir, matyt, suinteresuotą puolimą – A. Bačiulis nauja melų ir šmeižto porcija neva „demaskavo“ intelektualų „grupuotę“. Tenka tik padėkoti autoriui už buvusių DPI bendradarbių ir bendraminčių profesinių pasiekimų išvardijimą, bet įžūlų, kolektyvinį kaltinimą „inteligentiška“ korupcija matyt turės ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

    Noriu pažymėti, kad 2006-2007 metais DPI direktoriumi buvo N. Gasparavičius, 2007-2008 metais – G. Uzdilaitė, o nuo 2008 metų DPI direktorė yra Rasa Kubilickaitė. Iki išrinkimo Seimo nariu (nuo 2006 metų), buvau DPI prezidentu. Pagal 2003 m. DPI įstatus, prezidentas yra „Instituto viešosios visuomeninės veiklos vadovas“, jo darbas neapmokamas. Tapęs Seimo nariu, dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo, kaip DPI prezidento teisės. 2009 m. balandį, patvirtinus ir įregistravus naujus įstaigos įstatus, DPI prezidento institucija buvo panaikinta. Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą ir įstaigos įstatus, DPI turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą-direktorių.

    Šios savaitės „Veide“ (2010/06/28) A. Bačiulis užsipuolė leidyklą „Aidai“ ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje kultūros leidinių – žurnalą „Naujasis Židinys-Aidai“, kurio redakcinėje kolegijoje turiu garbės būti. Didžiuojuosi ir tuo, kad mano straipsniai šiame žurnale spausdinami jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo antrojo numerio, vos tik atkūrus jo leidimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

    Didelę dalį teksto A.Bačiulis skiria skaičiavimams, kiek lėšų ir kokiems projektams yra paskyręs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tenka priminti „Veido“ skaitytojams, kad šio fondo veikloje aš nedalyvauju ir niekada nedalyvavau, su jo lėšų skirstymu niekaip nesu susijęs. Kaip minėjau, esu “Naujojo Židinio – Aidų” redkolegijos, kuri aptaria tik tekstų turinį, narys, o leidykla „Aidai“ ir VšĮ “Naujasis Židinys – Aidai” yra visiškai atskiros įstaigos.

    A. Bačiulis klysta ar klaidina skaitytojus net smulkmenose. Esu vienmandatėje Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys, o ne, kaip teigiama straipsnyje, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas. A. Bačiulis teigia, kad SRTV fondą “Aidai” apskundė Seimui ir kad neva pasiaiškinti dėl to į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį buvo iškviesta Fondo vadovybė. Šiais iš piršto laužtais teiginiais A.Bačiulis ir vėl klaidina skaitytojus, nes ŠMKK vadovas V. Stundys į komiteto posėdį SRTV fondo vadovybę pakvietė gavęs daugelio leidinių pasirašytą skundą. Buvo sudaryta komisija, kurios darbe aš nedalyvavau.

    Deja, ilgametis „Veido“ apžvalgininkas ir leidinio redakcija nepaiso Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Melo ir neva tiesos mišiniu – anketinių ir biudžetinių duomenų bei iš piršto laužtų prielaidų mišrainei uždėjus šmeižikišką antraštę bei įžeidžiantį apibendrinantį sakinį mažiau atidiems „Veido“ skaitytojams norima sudaryti įspūdį, kad „kažkas su M. Adomėnu ir jo aplinka negerai“.

    Pasitikiu nepriklausomomis valstybės institucijomis, kurios atsakys į dėl šių kaltinimų visuomenei kylančius klausimus. Kviečiu ir „Veido“ skaitytojus sulaukti jų žodžio, ir dar kartą primenu, kad vos tik išrinktas Seimo nariu dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo kaip DPI prezidento teises. Šiuo metu esu likęs DPI steigėju, tai nurodau ir savo interesų deklaracijoje. DPI toliau dirba vadovaujamas kitų asmenų, o aš, eidamas Seimo nario pareigas niekada nesu priėmęs ar dalyvavęs priimant sprendimų, susijusių su mano privačiais interesais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...