Rinkimai. Naujasis Vilniaus meras per finansinių minų lauką miestiečius žada išvesti  į saugų ir šviesų krantą.

VEIDAS: Kaip jaučiatės išrinktas meru?

R.Š.: Jaučiuosi dėkingas žmonėms už palaikymą ir jaučiu tą saldžią didelės atsakomybės naštą, kuri tuo pačiu metu yra ir karti. Tvirtai jaučiuosi dėl ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti savivaldybės darbą. Bet artimiausias laikotarpis – šie metai bus tikrai sunkūs, nes teks Vilnių išvesti per tikrą minų ar vilkduobių lauką. Tą rodo ir pastarųjų dienų įvykiai, kai, savivaldybės situacijai esant sudėtingai, paskutinėmis Artūro Zuoko vadovavimo dienomis bandoma pasirašyti sutartis dėl ilgalaikių įsipareigojimų, visas problemas nukeliant ateičiai, kad tik dabar fasadas atrodytų gražiai. Tai tikrai netinkamas ir neatsakingas darbų perdavimo būdas. Kalbu apie tarybos posėdyje svarstomą klausimą dėl kelių milijonų eurų įstatiniam bendrovės „Start Vilnius“ (bendrovės „Air Lituanica“ savininkė) kapitalui perdavimo. Kitame posėdyje numatyta pasirašyti didžiulę sutartį dėl miesto gatvių apšvietimo.

Savivaldybė jau yra davusi sutikimus kaip skolininkė perduoti įsipareigojimus, susijusius su darželių apšildymu, kitam kreditoriui. Labai norėčiau tikėtis geranoriško darbų perdavimo, tačiau pagal tarybos posėdžių darbotvarkę matau, kad taip nėra, – paprastai esminiai įsipareigojimai paskutinę darbo dieną ar savaitę nepasirašomi.

VEIDAS: Tai kaip jums atrodo – kokį palikimą perimate iš A.Zuoko?

R.Š.: Dviprasmiškas tas palikimas. A.Zuokas meru buvo tris kadencijas, iš kurių per pirmąją kadenciją dirbau kartu su juo. Gerai vertinu tokius projektus, kaip administracinio miesto centro perkėlimas į dešinįjį Neries krantą ar Šiaurės miestelio teritorijos plėtra. Ir todėl suprantu tuos miestiečius, kurie, nepaisant visko, antrajame rinkimų ture balsavo už A.Zuoką.

Kita vertus, pastaruoju laikotarpiu A.Zuoką matau įklimpusį neskaidriuose procesuose. Nepagavęs už rankos kaltinti nedrįstu, bet prielaidų labai daug. Skaidrių ir aiškių argumentų, kodėl priimtas vienoks ar kitoks savivaldybės sprendimas, nėra. Matau arogantišką požiūrį ir visko reguliavimą iš viršaus. Tai Vilnius pagal A.Zuoką, o ne pagal vilniečius.

VEIDAS: Ar ketinate savivaldybėje daryti revoliuciją?

R.Š.: Aišku, kad pokyčių bus, bet kartu bus ir tęstinumo. Yra darbų, kurie turi būti tęsiami, tačiau kai kurie dalykai turi būti nutraukti arba pakeisti. Tokie projektai, kaip Vakarinis miesto aplinkkelis arba Sporto rūmų konversija, turės būti tęsiami. Bet bus peržiūrėtas pačios savivaldybės, jai priklausančių įmonių darbo efektyvumas. Laukia daug gerų naujovių.

VEIDAS: Norint kažką padaryti reikia turėti gerą komandą. Ar ją jau turite?

R.Š.: Kol kas yra aiški politinė komanda. Administracijos vadovas tikrai bus ne politikas, o aukšto lygio vadybininkas. Turime kandidatūrų, bet sąrašas dar kol kas nėra baigtas.

VEIDAS: Kokių nepopuliarių, bet būtinų sprendimų imsitės, kokių pokyčių laukti?

R.Š.: Sprendimų populiarumas ar nepopuliarumas iš dalies priklauso ir nuo to, kaip žmonės supranta tų sprendimų reikšmę. Svarbiausia – ne kiek tie sprendimai yra populiarūs, o kiek reikalingi ir naudingi vilniečiams. Aš tikiuosi, kad palaikymo sulauks žingsniai, skirti savivaldybės išlaidavimui mažinti, taip pat sprendimai, susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Galiu užtikrinti, kad tie žingsniai bus atsakingi, o ar bus populiarūs – pamatysime. Visų pokyčių dabar neįvardysiu, tačiau tikrai esame nuo pat pirmųjų dienų nusiteikę siekti įgyvendinti savo rinkimų programos pažadus.

Pirmiausia bus savivaldybės įmonių valdymo pokyčių. Jų valdybose norime turėti nepriklausomų profesionalių valdybos narių, pasitvirtinti jų atrankos kriterijus. Su koalicijos partneriais esame dėl to taip pat sutarę, ir džiaugiuosi, kad jie palaiko šią idėją.

Visiškai kitokį, nei buvo, matome ir seniūnijų vaidmenį mieste. Kovo 9 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad procedūriškai seniūnijos buvo pertvarkytos neteisėtai. Mes žiūrime į tai giliau ir manome, kad tokio dydžio miestas turi turėti regioninius centrus. Seniūnijos turėtų būti ne tie sovietiniai „uabai“, bet bendruomenes telkiantys centrai. Mieste turi atsirasti daugiau decentralizacijos ir,  be abejonės, visur daugiau skaidrumo bei atvirumo. Tai kertiniai principai, kuriais mes remsimės.

VEIDAS: Ar ketinate atlikti savivaldybės ir jos įmonių veiklos auditą?

R.Š.: Formaliai įmonėse auditas yra atliekamas, bet situaciją pasistengsime išnagrinėti gerokai giliau, aiškinsimės, kokie iš tiesų yra ilgalaikiai įsipareigojimai, sandoriai. Vienokį ar kitokį veiklos auditą atliksime, kad galėtume tiksliai įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. Nes dabar neatrodo, kad savivaldybė pati labai gerai orientuotųsi, kokia jos finansinė ar bendra situacija. Buvo labai keista girdėti, kai per rinkimų kampaniją A.Zuokas visą laiką kalbėjo, kad nėra rezervų tvarkytis geriau, o siekiant pagerinti savivaldybės darbą reikia gauti daugiau pinigų, didinant gyventojų pajamų mokesčio dalį. Joks kitas būdas situacijai pagerinti nebuvo minimas – savivaldybė dirba idealiai, tik trūksta pinigų. Institucijos, kurios apsimeta esančios idealios, iš tiesų yra didžiausioje duobėje. Vilniaus savivaldybė tokioje ir yra. Ne kartą buvo konstatuota, kad nėra labai aiškaus finansų konsolidavimo, įsipareigojimų apskaitos. Kitaip sakant, yra visiškas chaosas.

VEIDAS: Kaip Vilnių rengiatės išvesti iš finansinės aklavietės, kokių permainų bus tvarkant miesto finansus?

R.Š.: Šie metai bus ypač sudėtingi ir dėl to, kad yra daugybė neapmokėtų įsipareigojimų, ir dėl to, jog biudžetas deficitinis, nepasiskolinta einamosioms išlaidoms, kad miestas galėtų gyventi, būti apšviestas ir valomas. Problema labai sudėtinga. Kaip galima ją spręsti? Yra du pagrindiniai būdai. Pradėsiu nuo antrojo – gyventojų pajamų mokesčio dalies. Bet akivaizdu, kad didesnę pajamų mokesčio dalį gali gauti miestas, kuris pats tvarkosi. Todėl nuo pat pirmųjų dienų kalbu apie savivaldybės įmonių veiklos efektyvumo gerinimą, nepriklausomas valdybas ir, žinoma, sąnaudų bei naudos analizę, priimant visus finansinius sprendimus.

Kitas, labiau momentinis sprendimas susijęs su savivaldybės nekilnojamuoju turtu. Manau, kai kurio balasto galima atsisakyti, jį privatizuoti ir turėti nedidelę papildomą finansinę pagalvėlę šiuo sunkiausiu momentu.

VEIDAS: Ar iš tiesų manote, kaip apie liberalus sako kai kurie jūsų oponentai, kad reikia viską privatizuoti?

R.Š.: Tokios kalbos – tai gąsdinimai, sklindantys iš socialdemokratų stovyklos.  Nekalbame nei apie viešojo transporto, nei apie bendrovės „Vilniaus vandenys“ privatizavimą, nes to daryti neleidžia ir įstatymai. Bet yra sričių, iš kurių savivaldybei reikia pasitraukti, pavyzdžiui, iš taksi paslaugų („Vilnius veža“) ar skrydžių rinkos („Air Lituanica“), nes tai efektyviai dirbti trukdanti ir savivaldybę į skolas gramzdinanti veikla. Esama sričių, kuriose galbūt ilgainiui galėtų atsirasti dalis privataus kapitalo, galbūt netgi listingavimo akcijų biržoje, kuris būtų kaip tam tikras skaidrumo standartas. Tačiau apie didelių savivaldybės įmonių privatizavimą tikrai nekalbame, neturime tokių planų ir programoje.

VEIDAS: Koks turėtų būti miesto finansavimo mechanizmas, kad būtų užtikrintas nedeficitinis biudžetas?

R.Š.: Tai pirmiausia priklauso nuo savivaldybės veiklos ir atsakingo tvarkymosi su savo finansais. Net esant didžiausiam finansavimui biudžetas gali būti deficitinis. Juk gyvenime yra daug uždirbančių šeimų, kurios nesugeba įsitekti į pajamas ir, atvirkščiai, mažai uždirbančių, kurios tą sugeba. Joks mechanizmas neapsaugos nuo deficitinio biudžeto. Manau, kad savivaldybės Lietuvoje apskritai turi būti savarankiškesnės ir mažiau tarp jų turėtų būti lėšų perskirstymo. Natūralu, kad Vilniui tenka didžiausia našta, nes lieka mažiausia gyventojų pajamų mokesčio dalis, ir ji tikrai turi būti gerokai didesnė, siekianti bent 60 proc. Nors apskritai pati biudžeto perskirstymo metodika, kuri jau yra nacionalinės politikos dalykas, – tokia, kad turbūt beveik niekas iki galo ir nesupranta. Tačiau tai jau finansų ministro atsakomybės reikalas pasiūlyti tokią pertvarką, kuri būtų aiški ir visiems suprantama. Tai, kad Vilniui lieka tik 48 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nesąžininga vilniečių atžvilgiu. Pirmiausia reikia išspręsti šią problemą..

VEIDAS: Bet tą patį ne vienus metus visiems įrodinėjo ir A.Zuokas.

R.Š.: Taip, sakė, bet niekas negirdėjo. Nes savivaldybė nebeturi pasitikėjimo nei Vyriausybės, nei kreditorių akyse, mat pati tvarkėsi neatsakingai. Tik aiškiai parodant, kad savivaldybė nešvaisto lėšų, o kruopščiai sveria, kiek naudos duoda kiekvienas išleistas euras, galima tikėtis ir didesnio palaikymo. Bent jau mano planas toks. Pirmiausia ruošiuosi padaryti tai, kas priklauso nuo manęs, ir tuomet paprašyti Vyriausybės sprendimų. Nieko nedarant pačiam, sunku tikėtis palaikymo iš kitų.

VEIDAS: Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl Vilniaus skolos tokios didelės? Ar taip pat kaip A.Zuokas manote, kad atsakomybė už savivaldybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei ir Seimui?

R.Š.: Ne, taip nemanau. Skolos didelės visų pirma todėl, kad neatsakingai leidžiami pinigai. Antra priežastis yra per maža gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti vilniečiams. Abi priežastys svarios. Vien kompanijos „Air Lituanica“ konsoliduoti nuostoliai siekia daugiau nei 15 mln. eurų. Tikrai negalėtume pasakyti, kad Vyriausybė privertė savivaldybę steigti šią bendrovę. Yra ir daugiau projektų, keliančių nemažų abejonių. Kol kas neturiu visos informacijos, tačiau kyla abejonių ir dėl gana brangių viešųjų pirkimų bei kitų sprendimų.

VEIDAS: Vilniaus savivaldybė Vyriausybę yra apskundusi teismui ir reikalauja kompensuoti daugiau kaip 260 mln. eurų, kuriuos valstybė turėjo numatyti biudžete, nes savivaldybei pavedė funkcijas, bet neskyrė finansavimo. Bylinėsitės toliau ar ieškinį atsiimsite?

R.Š.: Turėčiau detaliau susipažinti su argumentais, tik tuomet galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Bylinėjimasis tikrai nėra produktyviausias būdas problemoms spręsti. Atėjus finansų krizei reikėjo priimti sprendimus, mažinančius ir valstybės, ir savivaldybių pajamas. Aišku, tą naštą reikėjo pasidalyti. Kitas klausimas – ar laiku viskas buvo atstatyta. Bet teismai tikrai nėra geriausias kelias.

VEIDAS: Miestas be skolų – ar tai įmanoma?

R.Š.: Be abejo, įmanoma. Nors, objektyviai žiūrint, miestas su skolomis galbūt ir nebūtų didžiausia bėda. Bet miestas be kreditorių pasitikėjimo – tai jau tikrai bėda. Jei šiandien Vilniui reikėtų pasiskolinti ilgalaikę grąžą teikiantiems projektams, būtų rimta problema, nes nėra pasitikėjimo. Dabar Vilnius jau skolinasi tam, kad išgyventų, o ne tam, kad gyventų geriau ir klestėtų. Vilnius pagal skolos, kuri dabar sudaro apie 376 mln. eurų, dydį nėra didžiausias skolininkas pasaulyje, tačiau yra visiškai praradęs kreditorių pasitikėjimą, o tai kur kas blogiau.

Tiesa, dėl tikrojo skolų masto nesu tikras, nes esama įsipareigojimų, kurie nėra iki galo apčiuopiami, kai kuriais atvejais fiksuojami tik pradelsti mokėjimai. Todėl tiksliai pasakyti, kiek savivaldybė skolinga, kai finansuose nėra tvarkos, sunku.

VEIDAS: Tai būsite tas Heraklis, kuris išmėš Augijo arklides?

R.Š.: Iš tiesų, dažnai draugai ir artimieji man užduoda klausimą, ko aš ten kišu savo galvą. Žinoma, viena vertus, situacija tikrai sudėtinga. Bet antra vertus, sąžiningai sau atsakant į šitą klausimą, man nebūtų įdomu ten eiti, jei savivaldybė funkcionuotų puikiai. Man visuomet įdomu dirbti ten, kur galima padaryti geriau. Savivaldybėje tikrai matau tokių galimybių. Žinoma, tas priešais plytintis finansinis minų laukas nėra labiausiai įkvepiantis dalykas. Labiau norėčiau daryti struktūrinius pertvarkymus ir gerinti veiklos kokybę, nes čia jaučiuosi stipresnis. Bet su komanda kartu teks spręsti ir tas finansines problemas. Tikiuosi, kad Vyriausybė taip pat elgsis atsakingai, ir kai savivaldybė padarys savo namų darbus, sulauksime ir atitinkamų Vyriausybės žingsnių.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ko labiausiai iki šiol trūko Vilniaus miesto valdyme?

R.Š.: Yra tokia į priekį vedanti trejybė: sąžiningumas, drąsa ir protas. Kai nėra atviros ir skaidrios argumentacijos, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai, kyla abejonių dėl sąžiningumo. Sprendimai ne visada atrodo protingi, o drąsos trūksta, kai yra visiškai susipainiota. Reikia atviro ir sąžiningo požiūrio, aiškių vertinimo kriterijų ir normalios tvarkos. Kaip rodo vilniečių apklausos, palyginti su kitomis sostinėmis, Vilnius vertinamas kaip gera vieta gyventi, tačiau savivaldybės paslaugas miestiečiai vertina prastai. Pastaruoju metu iš savivaldybės sklinda uždarumo ir arogancijos tonas. Tą būtina keisti.

VEIDAS: Kokias savivaldybės išlaidas laikote nepagrįstomis?

R.Š.: Pirmiausia reikėtų kalbėti apie savivaldybių įmonių valdymą. Blogai, kai kuriamos įmonės, negalinčios dirbti pelningai, o nuostoliai užkraunami ant savivaldybės pečių arba, užaukštinus kainas, gaunamas butaforinis pelnas. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad kurios nors savivaldybės funkcijos ar srities nereikėtų finansuoti. Kai kam reikia netgi daugiau finansų, pavyzdžiui, turizmo plėtrai. Bet kai pradedi gilintis labiau, ar tai būtų švietimo, ar miesto ūkio sritis, matyti daug neišspręstų problemų ir neadekvatumo.

VEIDAS: Kaip naujasis meras Šimašius kovos, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, su rubikoniniu ikoru, užvaldžiusiu savivaldybės komunalinį ūkį?

R.Š.: Kaip žinome, sutartis su „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos baigsis 2017 m. sausio 1 dieną. Tačiau šis atsisveikinimo procesas truks ne mažiau kaip metus, todėl dėsime visas pastangas, kad jis būtų sklandus ir naudingas vilniečiams. Pasibaigus šiam procesui savivaldybė turėtų būti šilumos tiekimo tinklo, kurį valdytų „Vilniaus šilumos tinklai“, savininkė, o šilumos gamyba būtų paremta konkurencija. Be abejo, tai priklausys ir nuo to, kiek lėšų Vyriausybė skirs kogeneracinių elektrinių Vilniuje statybai. Bet kokiu atveju matau galimybę ir kitiems tiekėjams dalyvauti rinkoje, ir tai yra geriausi skiepai nuo pernelyg didelių biokuro kainų.

Kita sritis – daugiabučių namų administravimas. Du trečdaliai daugiabučių mieste administruojami „Icor“ grupei priklausančių įmonių, ir tai savaime nebūtų problema. Bet daugeliu atveju tie administratoriai su savo brangiomis paslaugomis gyventojams tiesiog nukrinta ant galvų. O gyventojų bendrijos sugeba tvarkytis pigiau ir geriau. Drįstu pasakyti, kad savivaldybė šiandien neskatina ir neprisideda prie to, kad žmonės kurtų bendrijas, savo namuose būtų šeimininkai. Daugiabučių namų administratoriai yra labiau paslaugų teikėjų, o ne gyventojų interesų atstovai. Jei sistemą pastatytume ant kojų, sudarytume vienodas konkurencines sąlygas, o daugiabučius administruojančių įmonių konkursai vyktų skaidriai ir atvirai, nebūtų didelio skirtumo, ar administruotų „Icor“ grupės įmonė, ar kita.

VEIDAS: Jei jau pradėjome kalbėti apie ūkį ir bites, įdomu, kaip ketinate spręsti automobilių parkavimo miesto centre, visuomeninio transporto ir spūsčių problemas?

R.Š.: Manau, kad prie miesto centro, bet ne centre, kuris turėtų priklausyti pėstiesiems, turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelių. Tačiau strategiškai kur kas svarbiau pasiekti, jog miesto viešasis transportas būtų toks patogus, kad juo važinėti būtų malonu ir drąsu visiems miestiečiams. Nemanau, kad turėtume sekti Talino pavyzdžiu ir viešąjį transportą padaryti nemokamą. Kaip rodo estų patirtis, tai neišsprendė problemos ir nepadidino keleivių srautų. Dalis žmonių nenorėjo naudotis viešuoju transportu anksčiau, nenori ir dabar. Tačiau ne dėl bilieto kainos. Kur kas labiau atbaido viešojo transporto nepatrauklumas, ten kartais tvyrantys nemalonūs kvapai ir aplinka.

Mano tikslas – padaryti, kad viešasis transportas būtų visų miestiečių transporto priemonė, kad nenustebtume ten sutikę milijonierių, nes taip keliauti yra tiesiog patogu ir tai yra civilizuoto vakarietiško miesto požymis. Dabar miesto viešasis transportas valdomas neefektyviai ir neūkiškai. Reikia, kad transportas kursuotų dažniau, tiksliau ir būtų patrauklus.

Kaip tą padaryti? Reikia efektyvesnio valdymo. Dabar savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ atitenka 15 proc. nuo bilietų apyvartos. Nors analizavome kitų Europos miestų patirtį, neradome didesnės nei 5 proc. pajamų dalies. Be to, maršrutų planavimas turėtų būti efektyvesnis, kad didžiuliai autobusai nevažinėtų pustuščiai. Kova su zuikiais – tarsi ir efektyvi, tačiau labai brangiai kainuojanti, be to, labai brutali ir atstumianti. Tam ir reikalingos nepriklausomos valdybos įmonėse, kad profesionalai galėtų aiškiai suformuluoti įmonių tikslus ir siekti teigiamų pokyčių.

VEIDAS: Rinkimų metu teko girdėti, jog esate per daug mandagus žmogus, kad sugebėtumėte būti meru.

R.Š.: Žinau tą lietuvišką, iš dalies posovietinį mentalitetą ir požiūrį į besišypsantį žmogų. Tiesa, dabar dėl savo šypsenos sulaukiu jau gerokai mažiau priekaištų nei prieš dešimtį metų. Daliai žmonių atrodo, kad jei šypsaisi – nesupranti kitų žmonių rūpesčių ir vargų. Kitai daliai atrodo, jog esi per geras, kad ką nors rimtai padarytum. Bet reikia suvokti, kad net ir sunkius darbus dirbti, sunkius sprendimus priimti galima su gera nuotaika ir pozityviai nusiteikus. Kaip sakydavo mano studentai – ir blogus pažymius jiems rašydavau su šypsena. Dirbant teisingumo ministru teko priimti sunkių sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad turi prarasti žmogiškumą.

VEIDAS: Ar ketinate peržiūrėti 2015 metų savivaldybės biudžetą?

R.Š.: Didžioji bėda ta, kad biudžetas patvirtintas su 63 mln. eurų deficitu ir, priešingai, nei buvo įprasta praktika dirbant Vyriausybėje, didžiausios išlaidos numatytos metų pradžioje, nepasiliekant rezervo antrajai metų pusei. Savivaldybės biudžetas deficitinis, idėjų ir pastangų, iš kur pasiskolinti, nėra, o pinigai leidžiami su vėjeliu. Todėl ta peržiūra kai kur gali būti neišvengiama. Biudžetą dar vertinsime, išsiaiškinę konkrečią padėtį dėl įsiskolinimų. Aišku viena – miesto finansų valdymą būtina pastatyti ant kojų.

VEIDAS: 2001–2006 m. buvote Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto narys. Ką nuveikėte?

R.Š.: Buvo gana sunkus laikotarpis. Iš pradžių buvau kadenciją baigiančio A.Zuoko bendražygis, rėmiau ir aktyviai dalyvavau savivaldybės projektuose, konkrečiai administracinės miesto dalies perkėlimo į dešinįjį Neries upės krantą, Šiaurės miestelio plėtros, tačiau ilgainiui, kai keliai pradėjo skirtis, tiesiog neišbuvau antrosios kadencijos iki galo. Man svarbu būti sklandžiai funkcionuojančios komandos dalimi, kai kiekvienas į bendrą siekį gali įnešti savo dalį. To nebuvo.

VEIDAS: Koks Vilniaus miestas bus po Šimašiaus?

R.Š.: Daugiau besišypsantis, draugiškas, skaidrus, atviras ir toks, kuriame gera gyventi.

Aušra Pocienė

"Veido" archyvas

Rinkėjų valia Liberalų sąjūdis Kaune buvo aštuntas, tačiau jų atstovas R.Mikaitis politinėje loterijoje išlošė mero portfelį

Maždaug ketvirtadalyje savivaldybių rinkimų favoritai negavo mero posto, o trečdalyje užprogramuotas nestabilumas, nes valdančiosios koalicijos margos ir trapios.

Kauno mero rinkimai – politinio cinizmo etalonas, tačiau jo knibžda nemažoje dalyje savivaldybių. Vietos valdžios rinkimai neretai tampa farsu, nes juos laimi vieni, o valdžią pasidalija susivieniję rinkimų autsaideriai. Pasigirsta siūlymų keisti įstatymą, kad rinkimų favoritų negalima būtų nustumti nuo valdžios. Bet, ko gero, verčiau būtų pereiti prie tiesioginių merų rinkimų, nes, kaip rodo analizė, žmonės regionuose ir dabar balsuoja visų pirma už savo pažįstamus ir gerbiamus žmones, nepaisydami, kuriai partijai jie priklauso.

Tačiau kol kas apskritai neaišku, ar politikai norės ką keisti vis labiau rinkėjus ignoruojančių partinių žaidimų sistemoje.

Laimėti mūšį – dar ne karą

Neginčytina: laimėti rinkimus – vadinasi, laimėti daugiau kaip pusę mandatų. Vis dėlto rinkimuose dalyvaujant 23 partijoms ir dar nepartiniams kandidatams tai labai sunku. Tik aštuoniose iš 60-ies savivaldybių viena partija gavo daugiau kaip pusę mandatų. Tradiciškai Lenkų rinkimų akcija be didesnės konkurencijos valdys Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, socdemai – Birštoną ir Druskininkus, Kėdainiai – “darbiečių”, Pagėgiai – “tvarkiečių”, Rietavas – liberalcentristų, o Ignalina – valstiečių liaudininkų tėvonija.

Vis dėlto turėtų egzistuoti tegu įstatymu ir neprivalomas principas, kad bent kiek labiau į priekį išsiveržę rinkimų favoritai turėtų galimybę siūlyti savo merą. Kaunas šiuo aspektu aplenkė pats save. Pirmiausia nusispjauta į rinkėjus ir suburta nepriklausomo kandidato Visvaldo Matijošaičio vadovaujama koalicija be rinkimuose didžiausios kauniečių paramos sulaukusių konservatorių. Paskui konservatoriai iš desperacijos dar labiau paniekino miestelėnų valią ir, kad gautų nors kiek valdžios, mero kėdę atidavė prieštaringai vertinamai advokatei, politikos naujokei “tvarkietei” Aušrai Ručienei, nors “Tvarka ir teisingumas” kauniečių valia rinkimuose tebuvo ketvirti penkti.

Beje, šie jau buvo sukirtę rankomis su “krabų koalicija” pravardžiuotais V.Matijošaičio bendraminčiais, bet galiausiai patys liko politinės išdavystės auka. Laikinosios sostinės mero portfelį netikėtai gavo jokiose jo dalybose nedalyvavęs liberalsąjūdininkas Rimantas Mikaitis.

Tragikomiška, bet Liberalų sąjūdis į Kauno tarybą pateko, kaip sakoma, per Marytės plauką: partijų, gavusių mandatų, rikiuotėje buvo aštunti, paskutiniai. Liberalsąjūdininkus parėmė tik 5052 kauniečiai, 4,6 proc. balsavusiųjų.

Skaičiuojant, kokiam procentui visų rinkimų teisę turinčių kauniečių atstovauja Liberalų sajūdis, skaičiai dar menkesni – 1,9 proc. Pirmumo balsų R.Mikaitis gavo vos 2,3 tūkst.

Taip, įstatymai nepažeisti, miesto vadovas išrinktas teisėtai. Tačiau ar normalu ir padoru, kad Kauno meras kaip ir teturi 1,9 proc. kauniečių jam patikėtą mandatą? Ar apskritai verta Kaune rengti rinkimus, jei su miestelėnų nuomone taip “skaitomasi”?

Tai ne vienintelė savivaldybė, kurioje rinkimų lyderiai negavo mero posto. Tokių maždaug ketvirtadalis, ir netgi tose savivaldybėse, kuriose viena kuri partija turėjo ryškią persvarą. Štai, atrodė, Varėnoje mero postas beveik garantuotai liks Centro partijai, laimėjusiai rinkimuose 11 iš 25 mandatų. Tačiau kitos susivienijo ir mero regalijas padovanojo tretiems rinkimuose buvusiems socialdemokratams, už kuriuos balsavo mažiau nei kas dešimtas varėniškis.

Plungės mero portfelis atiteko “tvarkiečiams”, nors rinkėjai jiems skyrė tik šeštą poziciją ir jie tepelnė 7,2 proc. rinkimuose dalyvavusiųjų balsų, o skaičiuojant nuo visų rinkimų teisę turinčiųjų – vos 3,1 proc. Skuode rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga, o meras – iš liberalsąjūdininkų, kurie rinkimuose buvo ketvirti, turinčių 10,7 proc. balsavusiųjų ir 4,3 proc. visų balso teisę turinčių skuodiškių mandatą. Zarasuose socdemai, po rinkimų šventę pergalę, mero postą buvo priversti atiduoti konservatoriams, kurie, rinkėjų nuomone, teverti būti treti: už juos balsavo 12,4 proc. rinkėjų, arba 6,9 proc. zarasiškių.

“Labiausiai jaudina situacija, kai kuri nors partija turi rimtesnę persvarą, o partiniai žaidimai viską apverčia aukštyn kojom ir vietos valdžią suformuoja kitos partijos. Rinkėjai tai vertina labai jautriai. Kyla valdžios teisėtumo, pasitikėjimo ja problemų. O pasitikėjimas pasiekęs kritiškai žemą ribą”, – nerimauja politologas Alvidas Lukošaitis.

Tačiau politikams tai nė motais. Štai į Kauno merus nesėkmingai besiveržusi A.Ručienė sako, kad jos, kaip teisininkės, visai neglumina, jog “tvarkiečiai” rinkimuose liko vos ketvirti penkti, mat įstatymai nedraudžia rinkimų autsaideriams galiausiai tapti jų nugalėtojais.

“Man neįdomios tokių atsitiktinių veikėjų kalbos. Yra teisė, įstatymai ir yra teisingumo, padorumo standartai. Partiniai žaidimai neturėtų sumindžioti elementarios kultūros dalykų. Tai cinizmo viršūnė, kai partijos “įjungia durnių” ir mano, kad niekas nieko nesupras. Pagal tai galima spręsti, koks vienų ar kitų partijų santykis su rinkėjais”, – neslepia apmaudo A.Lukošaitis.

Mandatų ir merų proporcijos skiriasi

Problemą aštrina ir tai, kad cinišką požiūrį per merų rinkimus demonstravo praktiškai visos partijos, kurios tik turėjo tokią galimybę. Ironiška, kad Kaune konservatoriai virkavo apie pagarbą rinkėjų valiai, bet kitur patys nustūmė rinkimų favoritus be jokių moralinių skrupulų.

Beje, dažniausiai merų postus sugeba nugvelbti didžiosios partijos – socdemai, konservatoriai, nes, matyt, turi didesnę politinių žaidimų patirtį. Jei palyginsime gautų mandatų ir turimų merų postų proporcijas, mažesnėms partijoms gauti merų postų proporcingai gautų mandatų kiekiui nepavyksta. Valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad esant tiesioginiams merų rinkimams jie laimėtų kur kas daugiau merų postų, o dabar mandatų laimi, o postus dalijasi kiti.

Beje, konservatoriai sunkiau randa koalicijos partnerių nei socdemai. Bet šiųmetis Tėvynės sąjungos noras trūks plyš gauti sostinės mero postą visiškai anekdotiškas, nes, pasirodo, norint neprileisti prie valdžios Artūro Zuoko, visos sąjungos priimtinos, be jokių ideologinių skrupulų.

Vis dėlto analizuojant kelių pastarųjų savivaldybių rinkimų mandatų dalybas akivaizdu, kad savivaldybės apskritai kairėja, o socialdemokratai atsiriekia vis didesnę vietos valdžios dalį. Kaip žinome, konkursai į savivaldą auga kaip ant mielių: 2002 m. buvo 6,6 kandidato į vieną vietą, o šiemet – vienuolika. Kodėl – atskira tema, bet negalima atmesti ir korupcijos šešėlio, krintančio tai ant vienos, tai ant kitos savivaldybės. Reali galia – ne valstybės, o vietos valdžios institucijose. Gal tai paaiškina ir tai, kodėl visos priemonės ir visi partneriai tinkami siekiant merų postų. Tačiau tokios nevienalytės sąjungos nežada savivaldybių darbo stabilumo.

Stabilumas – abejotinas

Šiandien garantuotas stabilumas – minėtose aštuoniose savivaldybėse, kuriose viena kuri partija turi daugiau kaip pusę balsų. Bent jau kol kas vienybe dvelkia Širvintų rajone, kur save išsikėlęs Vincas Jasiukevičius per mero rinkimus pelnė 20 tarybos narių balsų iš 21-o, Akmenėje, kur socdemas Vitalijus Mitrofanovas surinko 23, Radviliškyje, kur konservatorius Antanas Čepononis pelnė 23 iš 25-ių balsų, Neringoje, kur socdemą Antaną Vinkų parėmė 13 narių iš 15-os.

Vadovaudamiesi praėjusios kadencijos patirtimi, kaip potencialiai stabilias išskyrėme tas savivaldybes, kuriose merai per rinkimus gavo du trečdalius ir daugiau balsų. Tačiau maždaug tokiam pat kaip ir 2007–2011 m. kadencijos procentui savivaldybių – beveik trečdaliui – gresia perversmai. Jei kadencijos pradžioje jie sugebėjo suburti vos vienu kitu balsu gausesnę nei pusės tarybos narių koaliciją, tikėtina, valdžios svarstykles bus bandoma nusverti į kitą pusę.

“Politologijos teorija sako: jei koalicijoje daugiau kaip trys partneriai, lauk problemų. Jei tie partneriai dar ir ideologiškai programiškai eklektiški, lauk dar didesnių problemų. O nevienalytiškumo, priešingų ir net priešiškų nuostatų programų ar elgesio vieni su kitais pavyzdžių daug”, – pastebi politologas A.Lukošaitis.

Mūšiai prasidėjo nuo pat pirmųjų naujos kadencijos posėdžių. Švenčionių rajone vienuolika iš 25 politikų antradienį trenkė durimis, už kurių likusieji meru perrinko Naujosios sąjungos atstovą Vytautą Vigelį. Liberalcentristai, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos, Liberalų sąjūdžio atstovai tokio demaršo ėmėsi įtarę, kad nepriklausomam kandidatui Dariui Veličkai noras varžytis dėl mero posto praėjo neatsitiktinai, o po geroko oponentų spaudimo.

Zarasų rajono pirmąjį posėdį socialdemokrai prilygina perversmui: daugiausiai balsų taryboje iškovoję ir keturiolikos narių koaliciją sudarę socialdemokratai balsuojant patyrė išdavystę ir neteko mero posto. Meru išrinktas konservatorius Arnoldas Abromavičius, nors Tėvynės sąjunga gavo vos tris mandatus iš 25-ių. Varėnoje jau socialdemokratai, tepelnę tris mandatus, atėmė mero postą iš keturias kadencijas rajonui vadovavusio 11 iš 25-ių mandatų pelniusios Centro partijos atstovo Vido Mikalausko.

Plungės rajone mero regalijas matavosi rinkimų favoritų liberalcentristų atstovas Algirdas Pečiulis, tačiau sutartos koalicijos partneriai perbėgo pas oponentus ir meru tapo šeštų pagal rinkėjų balsus “tvarkiečių” atstovas Albinas Klimas. Plungę valdys ideologiškai įdomi kompanija: “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, konservatoriai, Socialdemokratų sąjunga, valstiečiai liaudininkai ir nepriklausomi kandidatai.

Pasikeitė trečdalis merų

Praėjusių kadencijų patirtis rodo, kad margos koalicijos didžiąją dalį energijos leido tarpusavio santykiams aiškintis. 2007–2011 m. savivaldybių tarybų kadencijoje beveik trečdalis – devyniolika iš 60 savivaldybių – keitė merus. Tiesa, aštuoniose iš jų postus dėl įvairiausių priežasčių perėmė bendrapartiečiai – kas padarė karjeros šuolį į Seimą, kas privalėjo trauktis dėl teisėsaugininkų pareikštų įtarimų, du merai mirė.

O vienuolikoje savivaldybių įvyko perversmai, t.y. valdžią perėmė kitų partijų atstovai. Dažnoje, kai jau koalicijos imdavo griūti lyg kortų nameliai, tai ne po vieną kartą. Kazlų Rūda per vieną kadenciją turėjo keturis merus (vienas jų mirė). Tik kadencijos pabaigoje ketvirtuoju pagaliau tapo rinkimų favoritų liberalcentristų atstovas.

Kalvarijoje po praėjusių savivaldybių rinkimų valdžią partijos dalijosi bemaž keturis mėnesius. Žinoma, kai taryboje 21 vieta, o mandatus laimėjo dvylika partijų, nelengva suderinti pozicijas. “Darbietis” meras atsilaikė vos mėnesį ir pasitraukė. Kadangi kiti “darbiečiai” neturėjo nei patirties, nei išsilavinimo, postą atidavė krikdemams. Jų atstovas neišbuvo poste nė metų ir jį jau pakeitė Naujosios sąjungos atstovas, kuriam dar teko atlaikyti ir interpeliaciją.

Jurbarko rajone konservatoriai perversmo ėmėsi po Seimo rinkimų, pareiškę, kad pasikeitė politinė situacija, tad reikia keisti ir merą. Nuvertė “tvarkietį”, bet mero postas atiteko ne konservatoriams, o liberalcentristui.

Iki farso buvo priėjusi situacija Vilniuje, kai ant tos pačios kėdės bandė susėsti ir “tvarkietis” Juozas Imbrasas, ir konservatorius Vilius Navickas, mat abu save laikė merais. Tačiau kadencijos pabaigoje mero regalijų neturėjo nė vienas.

Detektyvu kvepėjo Trakų rajono savivaldybė. Kyšių ėmimu apkaltintas socialliberalas Vytautas Petkevičius mero portfelį perdavė bendrapartiečiui Edmundui Malūkui, bet neilgam – šis poste neišbuvo nė metų. Jį prarado po anekdotiškos situacijos: opozicija išėjo iš tarybos posėdžio, tad nesant kvorumo meras jį nutraukė. Tada opozicija grįžo ir išrinko naują merą liberalcentristą.

Išeitis – tiesioginiai merų rinkimai

Nereikia nė spėlioti, kiek tokiose savivaldybėse nuo politinių žaidimų lieka laiko piliečių reikalams. Nors vienareikšmiškai pasakyti, kad nestabiliose savivaldybėse gyventi blogiausia, negalima. Štai, pagal “Veido” sudarytą savivaldybių pernai metų reitingą, merus keitusi Kalvarija atsidūrė priešpaskutinėje vietoje, Trakai – 41-oje iš 60-ies, bet Kazlų Rūdai politikų pjautynės turėjo mažiau įtakos – ji buvo penkiolikta.

Nėra vienos taisyklės ir kas geriau – merai, karaliaujantys dešimtmetį ir daugiau, ar rotacija, neperžengiant sveiko proto ribų. Štai amžinuoju Ignalinos meru vadinamo Bronio Ropės Ignalinos rajonas “Veido” savivaldybių reitinge – vos 37-as, tačiau ignaliniškius tai tenkina ir jie valdžios neverčia. O kito amžinojo mero, ne kartą įvairiuose rinkimuose pelniusio geriausio Lietuvos mero vardą, Ričardo Malinausko vadovaujami Druskininkai – šešti ir per porą metų pakilo net 31 vieta.Vis dėlto, politologo A.Lukošaičio pastebėjimu, paprastai demokratijos sąlygomis ilgesnė nei dviejų kadencijų valdymo trukmė nepageidautina.

Beje, arti trečdalio praėjusios kadencijos merų ir vėl išrinkti. Partijų lyderio ir potencialaus mero asmenybės patrauklumas lemia daugelio pasirinkimą. Paradoksas, bet, pavyzdžiui, sostinėje jau penktus savivaldybių rinkimus laimi partija, kurios sąrašo vedlys arba Rolandas Paksas, arba Artūras Zuokas. Pakeičia jie partiją – keičiasi ir rinkimų nugalėtojas. Pastarieji šios taisyklės nepaneigė.

Tad, kaip pabrėžia politologai, tiesioginiai merų rinkimai iš dalies išspręstų rinkėjų valios nepaisymo problemą geriau nei pasigirstantys siūlymai įstatyme įrašyti, kad rinkimų favoritas turi teisę formuoti valdančiąją daugumą. Gal tai neleistų, kaip dabar, meru tapti politikui, kurį remia 1,9 proc. rinkėjų.

Esamas ir buvę sostinės merai – visi keiksnoja savo pirmtakus už paliktas skolas, neapmokėtus darbus, pinigais neparemtus įsipareigojimus ir neprisiima kaltės dėl beveik 900 mln. Lt pasiekusios įskolos.

“Stebuklais netikiu, todėl pirmą kartą savivaldybės biudžete numatytos lėšos skoloms grąžinti, o ne numatyta už skolas pradėti naujus darbus, kaip buvo anksčiau”, – sako nuo gruodžio sostinei vadovaujantis konsevatorius Raimundas Alekna, piktindamasis, jo manymu, labiausiai Vilnių praskolinusiais merais – Artūru Zuoku ir Juozu Imbrasu. Jau daugiau kaip dešimtmetis Vilniaus skolų kreivė šauna į viršų, tik pernai pirmąkart linktelėjo žemyn. Tačiau šiandien jau turime išrinktą naują Vilniaus savivaldybės tarybą ir nuo jos priklausys, kurlink toliau ši pratęs skolų kreivę. O jos dabar siekia 875,2 mln. Lt. Tad net ir labai norint tesėti rinkėjams duotus pažadus, naujai miesto valdžiai tokia suma – nemenkas akmuo po kaklu. Kas taip praskolino Vilnių?

Skaičių ekvilibristika slepia išlaidžiausiuosius

Kuris meras buvo išlaidžiausias, atsakyti ir lengva, ir sunku. Pagal oficialius skaičius akivaizdu: absoliutūs “lyderiai” – tuomet libcentristas Artūras Zuokas ir “tvarkietis” Juozas Imbrasas. Per 2007 m., kai A.Zuokas meravo iki, o J.Imbrasas nuo balandžio, skola išsipūtė net 212,5 mln. Lt. J.Imbraso “asmeninis rekordas” – 2008-aisiais prie skolos pripliusuoti dar 182,3 mln. Lt. Per pastaruosius keliolika metų tik pernai, savivaldybei vadovaujant konservatorių merams, skolų maišą pavyko palengvinti 35,1 mln. Lt.

Tačiau skaičiuojant kreditorines skolas be banko paskolų, t.y. kiek nesumokėta pinigų už paslaugas, darbus, prekes, rekordiniai konservatoriaus Viliaus Navicko “merauti” 2009-ieji, kai skola per metus padidėjo 160,8 mln. Lt.

Taigi į lyderių pozicijas – konkurentų daug. Tačiau nė vienas į tokią lyderystę nesiveržia ir turi tam ne tik pasiteisinimų, bet ir savo skaičiavimų.

“Veidas” vadovavosi Finansų ministerijos skolų be banko paskolų ir Vilniaus savivaldybės pateiktais bendros skolos skaičiais nuo 2005-ųjų. Kodėl tik nuo šių metų? “Man irgi sakė, kad turimi skaičiai tik nuo 2005-ųjų. Norėdamas gauti informaciją, turi būti vos ne agentas 007″, – ironizuoja dabartinis meras R.Alekna.

A.Zuokas, dukart buvęs sostinės meru ir vėl su didelėmis ambicijomis susigrąžinti postą kandidatavęs į savivaldybę, skolos skaičius turi nuo 2000-ųjų, tačiau jie nesutampa su oficialiai pateikiamais. Jo tikinimu, atėjęs vadovauti miestui jis rado apie 270 mln. Lt skolą ir maždaug tokią pat paliko 2007-aisiais. “Reikia įvertinti ir tai, kad per tuos septynerius metus buvo daug investuojama, skirtingai nei dabar”, – akcentuoja A.Zuokas. Jo įsitikinimu, tikros skolos – tai pinigai, pradelsti apmokėti už atliktus darbus ar paslaugas. “Likusi skolos dalis – paskolos, ir visiškai nereiškia, kad miestas turi grąžinti visus tuos 875 mln. Lt per vienus metus. Problema – tie 282 mln. Lt, plius paskolų dalis, kurią reikia grąžinti per šiuos metus, ir paskolų palūkanos. Gąsdinimas visais 875 mln. – nekompetencija. Gal miesto vadovai bando parodyti situaciją blogesnę, nei ji yra, nes niekas nieko nedaro”, – kritikuoja A.Zuokas.

Be abejo, lyginant, kas daugiausia praskolino Vilnių, negalima lyginti vien sumų litais, nes kito ir savivaldybės biudžeto dydis. Skaičiuojant procentais, tenka patvirtinti, kad skola nuo 2005-ųjų iki dabar – lygiai padvigubėjo: A.Zuoko meravimo 2005–2006 m. ji sudarė 42 proc. miesto biudžeto, J.Imbraso 2007–2008 m. užaugo iki 65–76 proc., o V.Navicko 2009 m. – iki 88 proc., bet 2010 m. kristelėjo iki 84 proc.

Tačiau ar šie skaičiai prie merų – tikrai jų “nuopelnas”?

Palikimas – neapmokėtos sąskaitos

Visi be išimties pastarųjų keliolikos metų Vilniaus merai griežia dantį ant kitų partijų pirmtakų. “Premjeras Gediminas Vagnorius pakėlė atlyginimus mokytojams 30 proc., o pinigėlių nė cento savivaldybei nedavė”, – kaip dar 1997 m. prie mero Rolando Pakso pradėjo pūstis sostinės skola, aiškina iš jo mero postą perėmęs, o paskui vėl jam perdavęs J.Imbrasas.

Tačiau A.Zuokas, atvirkščiai, keiksnoja R.Pakso-J.Imbraso palikimą: “2000-aisiais atėjęs į mero postą radau nesumokėtas trejų metų skolas – už Katedros aikštės sutvarkymą, fasadų dažymą, kitus miesto tvarkymo darbus nebuvo mokėta nuo 1997 m.”

O 2007 m. vėl į mero postą grįžęs J.Imbrasas “paveldėjo” A.Zuoko įsipareigojimus. “Buvo pradėti dideli projektai. Naujų nieko nepradėjome, tik porą metų paremontavome kiemus, tam skirdami po 15 mln. Lt. Jei būčiau nors vieną A.Zuoko pradėtą projektą nutraukęs, būčiau buvęs apdrabstytas purvais”, – aiškina J.Imbrasas, bet pripažįsta, kad tęsti aplinkkelių ir gatvių tiesimo darbai buvo labai reikalingi vilniečiams. Pyksta jis ir ant tuomet valdžiusių socialdemokratų: sako, jei kas būtų įspėjęs, kad ateina tokios juodos dienos, gal būtų kokį projektą ir stabdę.

“J.Imbrasas prisirašė sutarčių darbams, o mums reikėjo mokėti. Prie manęs nepasirašyta sutartis nė dėl vieno naujo projekto. Tik kofinansavome ES projektus. Visi nori gyventi iš skolų ir būsimoms kartoms perduoti jas mokėti”, – piktinimosi estafetę perima po J.Imbraso miestui vadovavęs konservatorius Vilius Navickas. O po jo meru tapęs kitas konservatorius R.Alekna apgailestauja, kad dabar, po dvejų metų, jam vis dar tenka pasirašinėti atsiskaitymus už 2009 m. pirmą ketvirtį, kai meru buvo “tvarkietis” J.Imbrasas, atliktus darbus. “Tai visiška avantiūra daryti tokius projektus, kai neturi pinigų”, – pikitinasi dabartinis meras.

Kam savivaldybė skolinga ir kur dėjo milijonus

R.Alekna stebisi, kad pinigų biudžete būdavo neskirta tam, už ką savivaldybė yra atsakinga, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms už komunalinius patarnavimus pernai nebuvo numatyta nė lito, vadinasi, jie buvo numatyti kažkur kitoje srityje ar kokio objekto statybai. Taip ir buvo auginama skola, o dabar 120 mln. Lt Vilnius skolingas vien už švietimo įstaigų komunalinius patarnavimus.

Kaip informavo Savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus, šių metų biudžete skoloms grąžinti pagaliau numatyta maždaug 140 mln. Lt. Tačiau, pavyzdžiui, komunalinėms miesto reikmėms biudžete trūksta apie 50–60 mln. Lt, miesto transportui išlaikyti – apie 80 mln. Lt, – kas gali virsti naujomis skolomis. E.Kačkus pastebi, kad visų kadencijų Tarybos investicijoms skirdavę dalį lėšų, kurios turėjo būti skirtos einamiesiems mokėjimams – miestui tvarkyti, švietimui, transportui. Taip skola “Vilniaus autobusams” užaugo iki 44,8 mln. Lt, “Vilniaus troleibusams” – 28,9 mln., ir t.t.

Didžiausių Vilniaus savivaldybės investicijų 2005–2010 m. pareikalavę projektai – aplinkkeliai, gatvės, viadukai: į pietinį investuota 87,7 mln. Lt, vakarinį – 56,4 mln., dar į Lazdynų tilto rekonstrukciją – 19,4 mln., Geležinio Vilko gatvę – 16,6 mln. Lt, ir t.t.

Daugelio šių projektų pradžia – A.Zuoko laikais.

Skola – “legali”

Šiandien Vilniaus skola (be bankų paskolų) sudaro 72 proc. visų savivaldybių įskolų, o pajamos – 22 proc., tad palyginti su savivaldybių vidurkiu, skola nemaža. Siekdama padėti sostinės savivaldybei spręsti skolų grąžinimo problemą Finansų ministerija 2011 m. padidino skolos limitus nuo 55 proc. iki 85 proc., o grynojo skolinimosi – nuo 20 iki 40 proc. Bet pasiskolintas lėšas savivaldybė turės teisę naudoti tik esamoms brangesnėms skoloms iš naujo finansuoti ir skoloms už suteiktas paslaugas mokėti. Taigi skola pagaliau tapo “legali”, nors iki šiol buvo toleruojama, kad viršijo leistiną normą, pavyzdžiui, 33 proc.

Kad Vilniaus biudžetas akivaizdžiai diskriminuojamas, čia vienas kitą keiksnojančių įvairių kadencijų sostinės merai absoliučiai vieningi. Štai sostinė surenka daugiausia gyventojų pajamų mokesčio, tačiau gauna tik 40 proc., o kita dalimi subsidijuojamos mažesnės savivaldybės. Kita, Vilniaus infrastruktūra naudojasi ir žmonės, kurie gyvena Vilniuje, bet savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur. Dėl tokių “nelegalų” miestas kasmet netenka apie 200–300 mln. Lt. Tokią ydingą tvarką būtina keisti, įsitikinę sostinės merai.

Tačiau reikia prisiminti ir dažnus STT vizitus į Vilniaus savivaldybę, ir A.Zuoko “abonentinę” istoriją, ir V.Navicko auksinę citatą apie neva savų ir svetimų verslą sostinės savivaldybėje. Akivaizdu, kad apstu ir vidinių rezervų milijonams sutaupyti ar uždirbti, jei savivaldybėje būtų daugiau skaidrumo.

Tikrasis Vilniaus mero veidas

Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo skandalas dėl to, kad meras Vilius Navickas spaudė savivaldybės kontrolierių ir duodavo nurodymus, kada paskubėti, o kada tyrimus vilkinti.

Šiai informacijai nutekėjus į viešumą, buvo sustabdyta V.Navicko narystė TS-LKD partijoje ir pareikalauta atsistatydinti iš mero posto. Tačiau įvairiai laviruodamas V.Navickas mero poste išbuvo dar tris mėnesius ir pasitraukė tik praėjusią savaitę. Beje, visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad šiandien jis atsiduria tarp politikų, kuriais pasitikima mažiausiai.

Eksportas ekonomiką ėmė traukti į viršų

Lietuvoje – vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų: antrą ketvirtį iš eilės šalies BVP, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, ūgtelėjo 1,1 proc. Šiai gerai žiniai didžiausią įtaką padarė eksportas, kuris pastebimai didėjo dėl atsigavusios paklausos išorės rinkose ir rugpjūtį bei rugsėjį jau pasiekė 2008-ųjų lygį. Per dešimt šių metų mėnesių eksportas paaugo 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ūkio ministerijos duomenimis, šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto didėjimas, kuris sudarė 5,4 mlrd. Lt. Ankstesnis geriausias rezultatas – 5,3 mlrd. Lt – buvo pasiektas 2008 m. liepą.

Maisto kainų šuolis

Rugpjūtį visame pasaulyje smarkiai pakilusios grūdų kainos rugsėjį paskatino maisto produktų kainų šuolį ir Lietuvoje. Pirmieji kainas pakėlė duonos kepėjai, nors ekspertai atkreipė dėmesį, kad jie duoną dar kepa iš seno derliaus grūdų. Iš paskos į viršų šovė ir daugumos kitų svarbiausių maisto produktų – miltų, pieno produktų, kavos, grikių, daržovių kainos. Kiekvienas tiekėjas kainas kėlė teisindamasis vis dėl kitokių priežasčių – prasto derliaus ar brangstančių žaliavų. Dėl maisto kainų šuolio visuomenės ir valdančiųjų nemalonę užsitraukė rinką pasidaliję keturi prekybos tinklai, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, ar kainos didinamos pagrįstai.

Puolusi Airija

Rugsėjo pabaigoje Airijos vyriausybė pagaliau atskleidė visą šalies bankų krizės, dėl kurios šių metų biudžeto deficitas tikriausiai sieks 32 proc. BVP, mastą.

Paaiškėjo, kad bankams nė iš tolo nepakaks anksčiau jiems gelbėti skirtų 33 mlrd. eurų ir prireiks dvigubai didesnės sumos. Vėliau Airija paprašė ES finansinės paramos ir kitais metais iš krizės fondo gaus 85 mlrd. eurų.

Švedijoje baigėsi socialdemokratų era

Socialdemokratų tvirtove laikytoje Švedijoje rugsėjį socdemai patyrė skaudų pralaimėjimą: jie nelaimėjo daugumos ir buvo priversti sudaryti centro dešinės pakraipos koaliciją.

Tai aiškus ženklas, kad šalyje baigėsi beveik šimtmetį trukusi socialdemokratų era, mat tokie rinkimų rezultatai jau nebegali būti pavadinti atsitiktinumu: mažėjantis partijos populiarumas buvo juntamas jau 2006-aisiais, kai per rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tik 35 proc.

Bronzinis krepšininkų triumfas

Stambule vykusiame pasaulio krepšinio čempionate naujoji Lietuvos krepšininkų karta pranoko visų lūkesčius ir pirmą kartą istorijoje užsikabino planetos pirmenybių bronzos medalius. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl šio laikmečio pergalių bei didžiulio jaunų krepšininkų potencialo. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad be rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tai šiuolaikiškas treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato pelnęs didžiulį autoritetą. O krepšininkams tai pridėjo daug pasitikėjimo savimi ir sėkmės atstovaujant savo komandoms.

Brangenybė Vilniaus širdyje

Ši rudenį į dienos šviesą ištraukta ilgokai slėpta informacija, kad Valdovų rūmai kainavo trigubai daugiau, nei planuota. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Valdovų rūmų statyba Vilniuje pabrango nuo 114 mln. iki 367 mln. Lt. Atliekant auditą buvo nustatyta daug pažeidimų: laiku neparengtas viso komplekso darbų projektas, rangovams Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža jų dalis priskirtina naujai statybai, netinkamai vykdyta statybos darbų kontrolė. Beje, šiuo metu Valdovų rūmų kompleksui užbaigti vis dar trūksta 100 mln. Lt.

Intriguojantis filmas

Rugsėjį įvyko režisieriaus Mario Martinsono vaidybinio filmo “Amaya” premjera. Honkonge filmuotoje kino juostoje pagrindinius vaidmenis atlieka dainininkas Andrius Mamontovas ir japonų aktorė Kaori Momoi, atvykusi į filmo premjerą Vilniuje. Lietuvoje “Amayą” pamatė 26 tūkst. žiūrovų, vien premjerinį savaitgalį jų į kino teatrus susirinko 5800. Knygynuose tuo pačiu metu pasirodė ir M.Martinsono romanas “Amaya”.

"Veido" archyvas

Politikos paraštėse šiuo metu trūnijantys veikėjai savo naują skrydį aukštyn svajoja pradėti nuo gerai matomos Vilniaus mero kėdes

Iš posto atsistatydinti raginamas Vilniaus meras Vilius Navickas teisme siekia, kad būtų panaikintas prieš pusę metų priimtas jam nepalankus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas.

Tąkart etikos sargai konstatavo, kad meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai dalyvavo sprendžiant, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių bendrovę, kurios akcijų turi jis pats.

VTEK prašo palikti nepakeistą sprendimą dėl V.Navicko, kuris neseniai buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui.

Šią bylą antradienį ėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisėjų kolegija sprendimą žada skelbti lapkričio 2-ąją.

Etikos sargai buvo nustatę, kad meras, dalyvaudamas tarybos posėdyje svarstant sprendimo projektą “Dėl 2010 metų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už neparduotus gyvenamosios paskirties būstus”, susijusį ir su bendrove “Euro-Construct”, nevykdė įstatyme numatytos prievolės vengti interesų konfliktų.

Etikos sargų teigimu, V.Navickas turi minėtos bendrovės akcijų, o jo sutuoktinė eina įmonės “Euro-Construct” vadybininkės pareigas.

Merui teisme atstovavęs advokatas Henrikas Celencevičius įtikinėjo, jog jei visi su verslu susiję politikai turėtų nusišalinti, tai paralyžiuotų savivaldybės darbą.

“Akcijų turėjimas nereiškia, kad žmogus negali svarstyti klausimų”, – pareiškė H.Celencevičius.

“Toks įstatymo taikymas ilgalaikėje perspektyvoje atvestų į paralyžių arba ribotų dalyvavimą rinkimuose (…) Tas, kuris turi akcijų, būtų neveiksnus – užprogramuotume neigiamas pasekmes”, – kalbėjo advokatas.

Tuo metu VTEK atstovas Juozas Sinkevičius teisme savo ruožtu tvirtino, kad meras, būdamas akcininkas, pagal įstatymus privalėjo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių del interesų konflikto.

“Neturėjo teisės pirmininkauti (posėdžiui – BNS), ir nereikia jokios konsultacijos, jokio aiškinimosi”, – teigė J.Sinkevičius.

Tyrimą VTEK nusprendė pradėti įvertinus tinklaraštininko Evaldo Utyros pranešimą. Jame teigiama, kad nepaisant neigiamų Teisės departamento, Finansų ministerijos ir Vyriausybės išvadų Vilniaus miesto taryba sausio viduryje svarstė klausimą, ar atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto mokesčio už pastatytus, įregistruotus, bet neparduotus naujus butus.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodoma, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, prieš svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sostinės mero konservatoriaus Viliaus Navicko veiksmų, galimai neteisėtai darant spaudimą savivaldybės kontrolieriui.

Prokuratūra informavo Seimo narį “tvarkietį” Valentiną Mazuronį, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mero kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas spaudai Gintautas Stalnionis penktadienį BNS sakė, kad nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas pirmadienį. Jį atlikti pavesta ir medžiaga perduota Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui.

V.Mazuronis rugsėjo 14 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti V.Navicko veiksmus savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo atžvilgiu. Anot politiko, “kyla didelių abejonių, ar toks V.Navicko elgesys, kai kontrolieriui yra nurodoma nevykdyti Kontrolės komiteto pavedimų arba juos vilkinti, priekaištauti dėl nustatytų Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pažeidimų, kai kurių viešųjų pirkimų skaidrumo, nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar kita nusikalstama veika”.

Vilniaus meras sulaukė didelės kritikos, paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Š.Skuču, kurį jis “mokė” tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

BNS turimame įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su Š.Skuču sako, kad nurodymą, kuris naudingas valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o nurodymą, kuris naudingas “paksiniams”, galima nagrinėti ir trejus metus.

Dėl tokio elgesio V.Navickas pašalintas iš TS-LKD, jam rekomenduota pasitraukti ir iš mero pareigų.

Koalicijos partneriai Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį išsakė paramą konservatoriaus Raimundo Aleknos kandidatūrai į sostinės merus.

Dalyvauti valdančiojoje koalicijoje sutarė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio partijų frakcijos. Jos neturi daugumos, todėl žada kalbėtis ir su kitomis frakcijomis.

“Jeigu kalbėtume apie pasiūlytą mero kandidatūrą R.Alekną, mes kaip ir neįžvelgiame labai didelių problemų, bet mes labai norėtume žinoti, kokiais principais bus vadovaujamasi veikiant koalicijoje ir kokie darbai numatomi padaryti ir kokiu keliu”, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė socialdemokratas, vicemeras Romas Adomavičius.

“Mus pilnai tenkina konservatorių kandidatas”, – teigė liberalcentristas Stanislovas Šriūbėnas.

Jis teigė, kad koalicijoje neturėtų dirbti nuo liberalcentristų atskilę Artūro Zuoko bendražygiai, susibūrę į Vilniečių frakciją.

Sutinkantis su R.Aleknos kandidatūra tikino ir Liberalų sąjūdžio atstovas Šarūnas Gustainis.

Prieš kurį laiką iš valdančiosios koalicijos pasitraukęs Liberalų sąjūdis, pasak Š.Gustainio, prie valdančiųjų vėl dedasi su sąlyga, kad iki rinkimų nebus priimami su šilumos tinklų nuoma ir atliekų deginimo gamyklos statymu Vilniuje susiję sprendimai.

Dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui iš konservatorių gretų pašalintas dabartinis meras Vilius Navickas. Jis žada atsistatydinti iš mero pareigų, kai valdantieji sutars, kas jį pakeis.

Vilniaus miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje šiuo metu kartu dirba konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai ir Nepriklausoma frakcija.

Iš partijos pašalintas sostinės meras Vilius Navickas neatsiima savo žodžių ir ketina atsistatydinti iš posto. Tačiau iš politikos V.Navickas nesitrauks.

„Koalicijai trukdžiu nebūsiu, darbo netrukdysiu. Parašysiu atsistatydinimo pareiškimą, kai tik koalicija suras naują merą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė iš konservatorių partijos išmestas Vilniaus meras. Kaip praneša BNS, realiausiu kandidatu vadovauti sostinei valdantieji konservatoriai laiko savivaldybės tarybos narį, premjero patarėją Raimundą Alekną.

„Vilniaus diena“ rašo:

Vertindamas partijos Priežiūros komiteto sprendimą ne sušvelninti, o sugriežtinti jam skirtą bausmę už skandalingą pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, V.Navickas teigė nelaukęs tokio verdikto. Tačiau pašalinimas iš partijos esą dar nėra politinės karjeros pabaiga.

“Ar būdamas meru, ar nebūdamas kaip dirbau vilniečiams, taip ir dirbsiu. Nematau kažkokių ypatingų tragedijų. Kaip žmogus, jaučiu nuoskaudų, bet su tuo susitvarkysim. Kaip politikas aš dar nemiręs“, – šmaikštavo jau buvęs konservatorius.

Tiesa, V.Navickas neatskleidžia, ar dalyvaus ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Jis tikina, kad dar turi pakankamai laiko apsispręsti. Sostinės vadovas aiškino supratęs, kad politikoje su žmonėmis nesiskaitoma: “Spiralė sukasi nuo Cezario laikų. Tada kirvį į nugarą įkaldavo giminės, o dabar politikai”.

Jis neatskleidė, prie kokios frakcijos sostinės taryboje prisidės pasitraukęs iš mero posto. “Dar turiu laiko pagalvoti. Procedūra nėra tokia paprasta. Parašysiu atsistatydinimo pareiškimą, tada vyks balsavimas, tada balsavimas dėl naujo mero. Dabar esu laisvesnis, galiu žiūrėti ne į vieną partiją, o į kelias”, – aiškino V.Navickas.

Primename, kad trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas pakeitė du iš trijų savo ankstesnių sprendimų. V.Navickas, kuris anksčiau nubaustas metams sustabdant jo narystę partijoje, apskritai pašalintas iš konservatorių gretų. Š. Skučas, kurį Priežiūros komitetas ankstesniame posėdyje iš partijos išmetė, sulaukė malonės – jam bausmė sušvelninta. Savivaldybės kontrolieriaus narystė TS-LKD sustabdyta metams.

Tačiau trečiasis skandalo herojus – slapta įrašytą Š.Skučo ir V.Navicko pokalbį žiniasklaidai nutekinęs TS-LKD Vilniaus senamiesčio skyriaus vadovas Arūnas Totoraitis – malonės nesulaukė. Jam, kaip ir ankstesniame posėdyje, Priežiūros komitetas skyrė griežčiausią bausmę – pašalinimą iš partijos

„Verslo žinios“ rašo:

Tėvynės sąjungos Priežiūros komiteto sprendimu narystės partijoje neteko Vilniaus meras Vilius Navickas. Taip, ko gero, pati partija prieš rinkimus mėgina atsikratyti įvaizdį gadinančio balasto. Akivaizdu, kad dabartinis sostinės vadovas iš pat pradžių nebuvo pats geriausias TS/LKD pasirinkimas. Trečdalį savo buvimo mero kėdėje sekęs pasakas apie „praskolintą Vilnių“, vėliau garsėjo kontroversiškais sumanymais padėtį taisyti parduodant savivaldybės administracijos dangoraižį, galų gale pasmerkęs savo ateitį iniciatyva anksčiau laiko be konkurso pratęsti sutartį su šilumos ūkį nuomojančia bendrove.

Vilniaus meras teigia, kad po partijos sprendimo jaučiasi it „su kirviu nugaroje“. Metafora neabejotinai vaizdinga.

„Lietuvos rytas“ informuoja:

Iš konservatorių gretų išvarytas sostinės meras Vilius Navickas jaučia nuoskaudą dėl tokio partijos sprendimo ir postą ketina palikti iškart, kai bus rastas naujas kandidatas.

„Kol kas aš nieko nedarysiu. Yra laiko, pagalvosiu. Ar būdamas meras dirbau vilniečiams, ar nebūsiu meras, dirbsiu Vilniuje. Nematau didelės tragedijos.

Aišku, kaip žmogus asmeniškai jaučiu tam tikrų nuoskaudų”, – vakar kalbėjo V.Navickas. Bet jis prisipažino neketinantis baigti politinės karjeros.

Paklaustas apie partijos bausmę, meras buvo nusiteikęs filosofiškai: „Politikoje su žmonėmis nesiskaitoma, spiralė egzistuoja nuo Cezario laikų – kirvį tada į nugarą giminės įkaldavo, broliai ar seserys, dabar – politikai. Metodai, aišku, labai negražūs.”

Pasak V.Navicko, valdančioji sostinės koalicija jam nėra išsakiusi priekaištų dėl darbų. Jis žadėjo netrukdyti dirbti nei tarybai, nei naujam miesto vadovui, kai politikai apsispręs, kas vertas šios kėdės.

Meras vakar dar neatskleidė, ar dalyvaus savivaldos rinkimuose kitais metais, taip pat nepasakė, prie kurios frakcijos šliesis Vilniaus miesto taryboje. Tačiau pridūrė, kad dabar jo rankos atrištos, jis jaučiasi laisvesnis ir gali nesidairyti tik į vieną partiją.

V.Navickas, be kita ko, priminė, kad mero atsistatydinimo procedūra nėra paprasta, dėl to turi vykti balsavimas. Bet paramos ieškoti tarp koalicijos partnerių ir išsilaikyti dar kurį laiką poste jis neketino, nes gyvenime ir taip turįs ką veikti.

Konservatorių atstumtas politikas vakar dar kartą pareiškė, kad jo nesieja jokie giminystės saitai su premjeru Andriumi Kubiliumi, ir pridūrė, jog giminystė tik tokia, kiek „kaip broliai Kristuje visi esame”.

Konservatorių veikėjai blaškėsi

* Vilniaus vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius vakar paskelbė, kad valdančiąją koaliciją sudarančių partijų Vilniaus skyrių vadovai dėl naujo kandidato į merus tarsis penktadienį.

* V.Navicką nemalonumai užgriuvo dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Š.Skučui, kai į viešumą iškilo šio valdininko slapta įrašytas jų pokalbis.

* Iš pradžių konservatorių Priežiūros komitetas V.Navicko narystę partijoje buvo sustabdęs, bet užvakar pakeitė sprendimą ir nutarė merą pašalinti.

* Tuo tarpu anksčiau iš partijos pašalinto Š.Skučo narystė partijoje po užvakarykščio Priežiūros komiteto sprendimo tik sustabdyta.

„15 min.“ rašo:

„Anot socialdemokrato vicemero Romo Adomavičiaus, reikia tartis, kaip bus dirbama iki kadencijos pabaigos, bet dėl susidariusios situacijos kalti konservatoriai, todėl jie ir turi pasiūlyti išeitį. Į susitikimą kviečiamos visos koalicijos sutartį prieš pusantrų metų pasirašiusios partijos, taip pat Liberalų sąjūdis, kuris dar balandį buvo išstumtas iš valdančiųjų gretų ir jau daugiau negu pusmetį nedalyvauja miesto valdyme. „Išklausysime, ką pasiūlys Vilniaus konservatorių vadovas, tada tarsimės frakcijose ir priimsime sprendimą“, – sakė R.Adomavičius.

M.Adomėno teigimu, realiausias kandidatas į merus yra būsimų savivaldos rinkimų konservatorių sąrašo lyderis Vilniuje Raimundas Alekna, tačiau neatmetama galimybė, kad kandidatų gali būti ir daugiau, galbūt net iš kitų valdančiųjų partijų. „Dėsime visas pastangas, kad frakcijoms pavyktų susitarti iki artimiausio tarybos posėdžio (jis vyks spalio 16 d.), bet objektyviai vertinant laiko yra labai mažai. Vis dėlto pasistengsime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad vilniečiai kuo greičiau turėtų naują merą“, – sakė Vilniaus konservatorių vadovas.

Kalbas, kad joks kandidatas Vilniaus taryboje nesurinks pakankamai balsų, todėl mero poste iki rinkimų gali likti Vilius Navickas, M.Adomėnas vertino skeptiškai. Jis teigė tikįs, kad visos Vilniaus tarybos frakcijos jaučia atsakomybę, jog miestas turėtų vilniečių orumo nežeidžiantį ir rūpestingą merą.

„Kas bus meras, man atrodo, nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad vilniečių interesai būtų apsaugoti, būtų priimami skaidrūs sprendimai, nekeliantys abejonių dėl jų motyvacijos ir suinteresuotumo“, – teigė M.Adomėnas.

V.Navickas, komentuodamas apie jo pašalinimą iš partijos, sakė po 11 metų narystės TS-LKD partijoje jaučiąs nuoskaudą dėl tokio sprendimo, tačiau tragedijos dėl to nedarantis: „Politikoje su žmonėmis nesiskaitoma, spiralė egzistuoja nuo Cezario laikų, kirvį tada į nugarą giminės įkaldavo, dabar kiti politikai. Metodai, aišku, labai negražūs.“

Tačiau sprendimo trauktis iš posto jis nekeičia. „Esu pasakęs, kad kai tik koalicija apsispręs ir pateiks naujo mero kandidatūrą, aš pasitrauksiu, tikrai netrukdysiu darbams. Nesu iš koalicijos sulaukęs priekaištų dėl savo darbų. Žinoma, žmogus kartais pasako ką nors, paskui dėl to pasigaili. Tad, kad nebūtų chaoso, nesusipratimų, koalicija turi priimti sprendimus ir juos realizuoti“, – sakė V.Navickas.“

Ieškoti opozicinių ar kitų valdančiųjų frakcijų paramos meras neketina, nes tai tik dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją. „Nestatykime patys savęs į kampą, iš kurio paskui turėtume save už ausų ištraukti“, – kalbėjo Vilniaus vadovas.

Dabartinis sostinės vadovas neatmeta, kad iš politikos nesitrauks ir galbūt dalyvaus vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau teigė dar turintis laiko apie tai pamąstyti.

Savivaldybės kontrolierius Š.Skučas, Priežiūros komitetui pakeitus sprendimą ne šalinti jį iš partijos, o tik sustabdyti narystę, sakė nematantis savo ateities TS-LKD gretose. „Kad ir kokia švelni bausmė būtų, nematau jai pagrindo, nes nemanau, kad nusižengiau partijos drausmei ar žmogiškiesiems principams. Kadangi artimiausiems metams mano veikla partijoje sustabdyta, geriausia išeitis likti aktyviam – palikti partiją. Tą artimiausiu metu ir ketinu padaryti“, – teigė Š.Skučas.

Tiesa, į kokią kitą politinę jėgą ketina įsilieti, Š.Skučas neatskleidė, tačiau sakė tikrai nedalyvausiantis rinkimuose, nes mato kur kas daugiau galimybių sėkmingai dirbti būdamas savivaldybės kontrolierius negu vienas iš 51 tarybos narių.

Vilniaus miesto savivaldybėje valdančiąją koaliciją sudarančių partijų Vilniaus skyrių vadovai dėl naujojo sostinės mero kandidatūros turėtų tartis penktadienį, ketvirtadienį pranešė vicemeras Romas Adomavičius.

“Prieš valandą kalbėjausi su ponu Mantu Adomėnu (konservatorių Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininku – BNS), jis skambino ir sutarėme, kad rytoj įvyks pasitarimas visų miesto lygio partijų vadovų, kurie dalyvavo pirminėje koalicijoje, kurie yra pasirašę koalicinę sutartį, netgi ir Liberalų sąjūdis, kuris šiuo metu de facto ir de jure yra išėjęs”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R.Adomavičius.

Jo teigimu, tikimasi iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų susitikime išgirsti pasiūlymų, kaip keisti susidariusią situaciją.

“Susidarė nesmagi situacija dėl konservatorių partijos veiksmų, kurie šią situaciją sukūrė, ir mes norime gauti pasiūlymą. Kadangi konservatorių partija yra, kaip žinote, vedanti šioje koalicijoje, ir buvo sutarta, kad merą ir konkretų savo frakcijos narį pasiūlo į merus, tai mes tikimės gauti pasiūlymą, kaip jie įsivaizduotų šitą situaciją pakeisti”, – sakė R.Adomavičius.

Pasak socialdemokratų Vilniaus skyriui vadovaujančio R.Adomavičiaus, diskusijos dėl mero frakcijose ir tarp frakcijų gali užtrukti, nes “sprendimas turi būti labai gerai pamatuotas”.

Dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui iš konservatorių gretų pašalintas dabartinis meras Vilius Navickas sutarus koalicijos partneriams žada pats pasitraukti iš posto.

“Kai tik koalicijos apsitars ir suras naują kandidatą, nedelsiant tą sprendimą pateiksiu. Tikrai netrukdysiu darbui, netrukdysiu koalicijai”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Navickas.

Klausiamas, kokioje frakcijoje dirbs nebebūdamas Vilniaus metu, V.Navickas sakė dar turintis laiko pagalvoti. Jis taip pat neatskleidė, ar ir kokiu statusu dalyvautų artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

“Kaip žmogus jaučiu tam tikrų nuoskaudų, bet susitvarkysime su tuo”, – dabartinį savo santykį su konservatorių partija apibūdino V.Navickas.

“Politikoje su žmonėmis nesiskaitoma, spiralė egzistuoja nuo Cezario laikų, kirvį tada į nugarą giminės įkaldavo, broliai ar seserys, dabar politikai. Metodai, aišku, labai negražūs”, – dėstė meras.

Pasiteiravus, ar neketina tartis su opozicinėmis partijomis, kad šios nepalaikytų jo atsistatydinimo per balsavimą sostinės taryboje, meras leido suprasti, kad to nedarys.

“Aš tikrai nesiruošiu tempti (iki rinkimų – BNS), aš gyvenime, matyt, turiu, ką veikti ir tikrai nesiruošiu čia kažko tampyti (…) Nestatykim patys savęs į kampą, iš kurio po to turėtume save už ausų ištraukti”, – sakė jis.

Vilniaus miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje kartu dirba konservatoriai, socialdemokratai ir liberalcentristai.

Pastaruoju metu Vilniaus meras konservatorius V.Navickas sulaukė didelės kritikos, paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, kurį jis spaudė tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

Po šio skandalo TS-LKD Priežiūros komitetui nusprendus, iš pradžių Š.Skučas buvo išmestas iš partijos, o V.Navicko narystė joje sustabdyta, tačiau daugeliui konservatorių išreiškus nepasitenkinimą, trečiadienį komitetas savo sprendimą pakeitė – kontrolieriaus narystę sustabdė, o merą išmetė. TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė V.Navickui trauktis iš mero pareigų.

Andrius Kubilius interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ kalbėjo apie vakar TS-LKD partijos priimtą sprendimą pašalinti iš partijos Vilniaus merą Vilių Navicką. Istorija su Viliumi Navicku baigta, tačiau kas bus Vilniaus meras kol kas neaišku.

“Negaliu ko nors prognozuoti, tai priklauso nuo koalicijos partnerių. Vieni iš jų – socialdemokratai – lygtai pasakė, kad išeina iš koalicijos. Matysime, kaip jų veiksmai realizuos šį sprendimą. Tikrai nesinorėtų Vilniaus mieste matyti kažkokio ilgalaikio chaoso”, – sakė premjeras.

Andrius Kubilius taip pat kalbėjo ir apie vakar STT sulaikytą Alytaus merą Česlovą Daugėlą bei kitus savivaldybės valdininkus. Premjeras sako nieko negalintis pakomentuoti apie sulaikytąjį TS-LKD partijos narį, kuris į partiją įstojo vos prieš kelis mėnesius. Tačiau premjeras remia aktyvią STT veiklą ir pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, kad specialiosios tarnybos tikrintų visus valstybės tarnybos darbuotojus, tai, pasak A. Kubiliaus, įneštų skaidrumo, padėtų apsisaugoti nuo įtartinų asmenų valstybės tarnyboje.

Komentuodamas kainų kilimą, premjeras sakė, kad Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, kuris turėtų atskleisti, kokios yra objektyvios kainų kilimo aplinkybės, ar yra kartelinių susitarimų. Ministras pirmininkas sako pritariantis siūlymui viešai skelbti būtiniausių prekių antkainius – būtų daugiau viešumo, žmonės galėtų žinoti ir rinktis pigesnes prekes.