Pradedu tikėti, kad kažkas gali pasikeisti į gera. Neįtikėtina: ką sutariam, tą padaro. Dirbant su valstybės institucijomis tai unikalu. Išrinkti išrinkom, bet kaip sulaukti mūsų mero kadencijos pabaigos? Tai tik keli pernai kovą pirmąkart tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktų debiutantų vertinimai.

Bet iškalbingas faktas: aštuntuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose nugalėtojo karūna šiemet atiteko būtent merui debiutantui – visuomeniniam rinkimų komitetui atstovaujančiam Kauno vadovui Visvaldui Matijošaičiui, už kurį daugiausia balsų atidavė skirtingų partijų merai ir valstybės institucijų vadovai.

Aušra Lėka, Gabija Sabaliauskaitė

Kaunas pagaliau turi merą, kuris ir geras ūkininkas, ir populiarus žmogus. „Vieningo Kauno“ lyderis, milijonierius verslininkas, sukūręs seniai Lietuvos ribas peržengusią „Vičiūnų“ verslo imperiją, 58-erių Visvaldas Matijošaitis „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausose patenka į geriausiai vertinamų visos šalies politikų dešimtuką, o skaičiuojant tik kauniečių balsus jį palankiai vertina net trys ketvirtadaliai, neigiamai – vos 8 proc.

Aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis.

Savo miesto žmonių palankumu Kauno meras aplenkė net kolegą Vilniuje: nors Remigijus Šimašius nacionalinėje rikiuotėje patenka į penketuką, bet skaičiuojant tik vilniečių balsus atsilieka nuo kauniečio: R.Šimašių palankiai vertina 59, nepalankiai – 15 proc. apklaustųjų vilniečių.

Bet aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis: ir tradiciniuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose jis gavo daugiausia balsų. O juk balsavo ir skirtingų partijų merai, ir vicemerai, ir skirtingų sričių valstybės institucijų vadovai, ir verslo organizacijų lyderiai.

Ne paslaptis, ir šiuose rinkimuose dažnai savi balsuoja už savus – tad kurios partijos turi daugiau atstovų vietos ir nacionalinėje valdžioje, tų politikams lengviau prasimušti ir į geriausio mero rinkimų lyderius. Tad tai, kad jokiai partijai nepriklausantis V.Matijošaitis sulaukė daugelio partijų atstovų palaikymo – išskirtinis atvejis ir mero pripažinimas. (Plačiau apie geriausiu meru išrinktą V.Matijošaitį skaitykite „Veido“ rašinyje „Ambicingus Kauno planus braižo verslininko ranka“).

Ant geriausiųjų pjedestalo šįsyk net du merai naujokai, o visame trisdešimtuke – devyni iš 25-ių, pirmąkart gavusių mero regalijas.

Ar naujos šluotos geriau šluoja?

Rinkimų „bronza“ šiemet atiteko pirmąkart sostinės meru išrinktam Liberalų sąjūdžio atstovui 42-ejų R.Šimašiui.

Nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

„Sutariam ir reikalai juda į priekį. Net stebina“, – aštuonerių metų darbo su valstybės institucijomis patirtį turintis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tikina, kad tai retas atvejis. Jo vertinimu, nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

R.Šimašius / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Didžiausia Vilniaus savivaldybės bėda – didelė skola. „Dabar ji mažėja ir yra aiškus planas, kaip ją sumažinti. Tokie dalykai imponuoja“, – sako S.Besagirskas. Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Finansų departamento vadovas Vygintas Jakas, R.Šimašiui pradedant kadenciją 2015 m. gegužės 1 d. savivaldybės skola buvo 384,2 mln. eurų, 2016 m. sausio 1 d. ji siekė 383,1 eurų – sumažėjo 1,1 mln. eurų. Taupymo pavyzdį rodo patys savivaldybės valdininkai: savivaldybėje buvo 937 etatai, o po reorganizacijos liko 874 (sumažėjo 63). Vien čia darbo užmokesčio ekonomija per metus siekia 913,3 tūkst. eurų.

S.Besagirskas pozityviai vertina ir pokyčius sprendžiant vaikų darželių stygių, nes pradėta mokėti 100 eurų kompensacija vedantiems vaikus į privačius darželius sumažino eiles. Imtasi pokyčių iš esmės sprendžiant transporto spūsčių problemas ir pirmieji pagerėjimo ženklai jau matyti. Rengiamas vadinamasis darnaus judumo planas. Vilniečių susisiekimo sistemą turėtų pagerinti naujas privatus vežėjas.

Arba, pavyzdžiui, savivaldybė imasi racionaliai spręsti socialinio būsto klausimą. Dabar, primena S.Besagirskas, padėtis labai savotiška: daug socialinių būstų Vilniaus senamiestyje, kur brangiausias nekilnojamasis turtas. Pardavus ar išnuomojus socialinius būstus Senamiestyje būtų galima apskritai išspręsti šį klausimą.

Žinoma, pripažįsta LPK atstovas, kai kurie reikalai taip greitai neišsijudina, juolab per tokį trumpą laiką. Juk meras R.Šimašius dirba vos kiek daugiau nei devynis mėnesius. Pavyzdžiui, nors savivaldybės valdomose įmonėse sudarytos nepriklausomos profesionalų valdybos, kai kur pokyčiai lėti.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai.

„Anksčiau savivaldybė užsimerkdavo, ką jos daro, nes joms buvo daug skolinga. Dabar sunku greitai keisti padėtį“, – sako S.Besagirskas, beje, pats savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ einantis valdybos pirmininko pareigas.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai. Ir abu vadovauja dviem didžiausiems miestams. Bet jei ne pirmtakai (siekiant objektyvumo „Veido“ geriausiuose merų rinkimuose dalį balų sudaro savivaldybės vertinimas „Veido“ ir Laisvosios rinkos instituto sudaromuose savivaldybių reitinguose), vien pagal apklausos rezultatus dešimtuke būtų ir dar vienas šio posto naujokas – visuomeniniam rinkimų komitetui „Alytaus piliečiai“ atstovaujantis Alytaus meras Vytautas Grigaravičius (dabar jis vienuoliktas). Pagal apklausos balus vienuoliktas būtų Anykščių meras liberalas Kęstutis Tubis (dabar devynioliktas).

Laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste.

Alytaus meras V.Grigaravičius pernai rinkimuose šventė dvigubą pergalę: jis laimėjo mero postą jau pirmame ture, gavęs net 67,1 proc. balsų, o jo vedamas visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ – 12 iš 26 mandatų. Tad kartu su kitu visuomeniniu komitetu „Už Alytų“ visuomenininkai praktiškai nušlavė Alytuje susikompromitavusias partijas.

Bet laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste. Pokyčių yra, bet kai kurie alytiškiai sako tikėjęsi jų spartesnių ir ženklesnių. Miestui verkiant reikia investicijų ir geriau mokamų darbo vietų. Meras sako, kad investicijų ieško, bendrauja su užsienio šalių ambasadomis, „Investuok Lietuvoje“. Pasiekimų yra, bet kol vyksta procesas, negali vardyti.

V.Grigaravičius / BFL / M.Vaičiulio nuotr.

Tik atėjus į valdžią merą nustebino kai kurių savivaldybei teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, šienavimo, kainos. Tad dabar žiema išbando savivaldybės eksperimentą: valyti gatves, šaligatvius pavesta savivaldybės įmonei – „Alytaus butų ūkiui“. V.Grigaravičius sako, kad taip atsieina pigiau ir, jei eksperimentas pasitvirtins, įmonę aprūpins papildoma reikiama įranga ir šie darbai bus patikėti savivaldybės bendrovei.

Gera žinia ir ta, kad savivaldybės skola po trupučiuką mažėja.

Daug dėmesio naujo mero vedama savivaldybė nukreipė į socialinę sritį – daugiavaikes, rizikos šeimas. Šią savaitę tų šeimų namuose, kuriuose tikėtina gaisro rizika, įrengė dūmų signalizatorius.

Socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų.

Meras didžiuojasi, kad pavyko pagelbėti gausioms šeimoms: pritraukiant verslininkų paramą sukurta ir sėkmingai veikia vienos kortelės sistema, kuria pasinaudodamos šeimos gali pigiau gauti įvairių paslaugų, apsipirkti, nupirkti vaikams ir maisto, ir drabužių, ir knygų. Sulaukė net iš Alytaus partnerio – Lenkijos Elko miesto pasiūlymo praplėsti kortelės galiojimo geografiją, kad ja būtų galima naudotis ir Elke. Arba, pavyzdžiui, dabar vieno langelio principu galima gauti visus reikiamus dokumentus mirus artimajam – anksčiau reikėjo važinėti po visą miestą, nes įvairias pažymas išduodančios įstaigos buvo išsibarsčiusios skirtingose vietose. Dabar tokią sunkią valandą žmonės viską susitvarko vienoje vietoje. Dar viena nauja iniciatyva: pernai Alytuje buvo nemažai skaudžių nelaimių gatvių perėjose, tad socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų – pedagogai apmokė juos, aprūpino „Stop“ ženklais, liemenėmis.

Gal kam atrodo, kad tai smulkmenos, bet tik ne tiems žmonėms, kuriems šios iniciatyvos palengvino gyvenimą.

S.Grinkevičius / BFL / A.Ufarto nuotr.

Trisdešimtuke penkioliktas – Kėdainių rajono meras 56-erių Saulius Grinkevičius, sugebėjęs sutriuškinti „darbiečius“ jų partijos tėvonijoje Kėdainiuose, 21-as Tauragės rajonui vadovaujantis 57-erių Sigitas Mičiulis. Abu jie liberalai, abu į merus atėję iš verslo, kurio ėmėsi vos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. S.Grin kevičius 1991 m. su bendraminčiais įsteigė bendrovę, iš kurios išaugo viena stambiausių pagardų gamybos įmonių Baltijos šalyse „Daumantai LT“. O S.Mičiulis nuo 1992-ųjų iki jį 2015 m. išrenkant meru vadovavo įmonei „Bremena“, užsiimančiai vidaus šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų projektavimu bei montavimu, ekologiško kuro gamyba. Iki tapdamas meru jis vadovavo ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijai.

Ir S.Grinkevičius, ir S.Mičiulis – naujokai mero poste, bet ne savivaldybių tarybose, kuriose dirbo jau ne vieną kadenciją.

Abu šie naujokai sulaukė nemažai „Veido“ apklausoje dalyvavusiųjų komplimentų. Tauragės meras giriamas jau pagausinęs savo vadovaujamos savivaldybės investuotojų sąrašą. LPK atstovas S.Besagirskas pasakoja, kaip su potencialiu užsienio investuotoju, norinčiu perkelti gamybą į Lietuvą, atvyko į Tauragę ir susitikimas su meru šiam padėjo iš kelių variantų galutinai apsispręsti – pasirinkta Tauragė.

„Meras pavežiojo po Tauragės industrinį parką, iš karto atsakė į bet kurį klausimą, aiškiai pasakė, kas bus padaryta, kokios sąlygos investuotojui. Meras žino, ko nori ir kaip to pasiekti“, – S.Mičiulį giria LPK atstovas.

Debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą.

Į geriausiųjų trisdešimtuką iš merų debiutantų dar pateko Šiaulių vadovas Artūras Visockas, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (23 vieta), Širvintų rajono merė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė (29) ir Kaišiadorių rajonui vadovaujantis konservatorius Vytenis Tomkus (30). Pirmas už trisdešimtuko ribos liko taip pat naujokas šiame poste – ukmergiškis „darbietis“ Rolandas Janickas.

Beje, kai kurie nauji merai laiko darbams turėjo dar mažiau, mat suabejojus rinkimų skaidrumu net trijose savivaldybėse birželį teko rengti pakartotinius rinkimus, tarp jų ir Širvintose, kur po pakartotinių rinkimų mere vėl išrinkta Ž.Pinskuvienė. O naujasis Telšių rajono meras „darbietis“ Petras Kuizinas į šį postą išrinktas tik lapkritį. Naujų rinkimų prireikė, nes pernai kovą išrinktas meras mirė.

Skaičiuojant procentais geriausiųjų trisdešimtuke naujokų merų šiek tiek mažiau nei jų dalis tarp visų 60-ies savivaldybių vadovų, tad, galima daryti prielaidą, debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą. Bet net septyni naujokai – tik paskutiniame dešimtuke, kai kurie sulaukę vos vieno balso.

Nauja merų karta ima lenkti veteranus

Vis dėlto gero mero receptūros nėra – tarp geriausiųjų yra ir debiutantų, ir veteranų, skirtingų partijų atstovų ar nepartinių ir net vos trisdešimtmetį peržengusių jaunų politikų.

V.Grubliauskas / BFL / A.Ufarto nuotr.

Šiemet „Veido“ geriausių merų rinkimuose „sidabrą“ pelnęs Klaipėdos meras liberalas 59-erių Vytautas Grubliauskas (pernai jis buvo pirmas) nuolat sulaukia ir verslo, ir akademinės visuomenės, ir klaipėdiečių pagyrų. O Klaipėdos savivaldybė tiek LLRI, tiek „Veido“ reitinguose nuolat atsiduria tarp lyderių. V.Grubliauskas neabejotinai vienas autoritetingiausių ir žinomiausių miesto vadovų.

M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Bet „Veido“ merų rinkimuose išryškėja ir naujų lyderių. Štai kasmet po laiptelį ir net kelis aukštyn pakyla vienas jauniausių Lietuvoje Jonavos rajono meras socialdemokratas 31-erių Mindaugas Sinkevičius: užpernai jis buvo dvyliktas, pernai devintas, šiemet šeštas, o vertinant vien pagal apklausos duomenis – trečias.

Nors mažesnių savivaldybių vadovai skundžiasi, kad dažniausiai savivaldybių ir merų reitinguose lyderiauja didieji miestai ar kurortai – ir to nenuneigsi, nes jie jau savaime turi pranašumų prieš kitus, bet M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Nemažai merų „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

„M.Sinkevičiaus mąstymas labai šiuolaikiškas. Jis nėra užsiangažavęs, kaip įtikti rinkėjams – supranta, kad tik didinant ekonominį efektyvumą, ekonomikos plėtrą ilgainiui galima pasiekti gerų rezultatų. Jis – ne trumpos, o ilgos distancijos bėgikas, supranta, kad tik projektuojant darbą ilgesniam laikotarpiui galima pasiekti gerų rezultatų, nors tokiu atveju politikas rizikuoja, jog trumpuoju laikotarpiu gali būti nepopuliarus. Bet Jonavos rajono meras neturi baimės jausmo kam nors neįtikti“, – jauną merą giria Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Verslininkų organizacijos vadovas džiaugiasi, kad važiuojant per Jonavą matyti atgijusios viešosios erdvės. O iš verslininkų lūpų girdėti jonaviškių vadovo pagyros už labai gerą komunikaciją, nes nemažai merų, pasak D.Arlausko, „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

M.Sinkevičius spėja ir savivaldybei vadovauti, ir į mokslus gilintis: turi net tris diplomus – vadybos ir verslo administravimo bakalauro Vilniaus universitete, teisės bakalauro Mykolo Romerio universitete, rinkodaros ir vadybos magistro ISM Ekonomikos ir vadybos universitete. Pernai jis ISM apgynė ir daktaro disertaciją apie alkoholio vartojimą prieštaringų visuomeninių ir asmeninių veiksnių kontekste. Šis Jonavos vadovo darbas parengtas anglų kalba, kuri lig šiol vis dar neįkandama daliai šalies merų.

„Būtų gerai, jeigu žmonės išrinktų daugiau jaunų, mąstančių pozityviai ir plačiau nei siauri partiniai ar asmeniniai interesai merų“, – pabrėžia D.Arlauskas.

Š.Vaitkus / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Pirmame dešimtuke likę mažai tikrų senbuvių. Tik antrą kadenciją nuo 2011-ųjų Klaipėdoje merauja V.Grubliauskas, Jonavos rajone M.Sinkevičius, Palangoje Šarūnas Vaitkus, o Neringos meras Darius Jasaitis į šį postą stojo 2013 m. Kiek ilgiau – jau trečią kadenciją skaičiuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Tikri senbuviai – trys merai. Nors kol kas nėra užlipęs ant aukščiausio „Veido“ rinkimų laiptelio, nuolat netoli nuo lyderių yra Kauno rajono meras socialdemokratas 60-metis Valerijus Makūnas, šįsyk likęs ketvirtas. Kauno rajono savivaldybei jis vadovauja nuo 2007 m.  Pergalė merų rinkimuose jau pirmajame ture tik dar kartą parodė, kad politiko darbas vertinamas gerai.

Merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo.

Kaip ir nuo 2000 m. Druskininkų mero socialdemokrato 50-mečio Ričardo Malinausko, taip pat laimėjusio jau pirmame merų rinkimų 2015 m. ture. „Veido“ geriausių merų rinkimuose šiemet jis penktas. Kai prieš aštuonerius metus R.Malinauskas laimėjo pirmąkart „Veido“ surengtus geriausio mero rinkimus, tada jo pergale niekas nė neabejojo. Ko gero, būtų pirmavęs ir toliau, bet tada rinkimų sąlygose buvo numatyta, kad išrinktas geriausiuoju penkerius metus negali vėl pretenduoti į šį titulą.

R.Malinauskas / BFL / Š. Mažeikos nuotr.

Tačiau merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo nei tarp kolegų, nei tarp valstybės institucijų ir verslo asociacijų atstovų. Skandalai dėl valdiško savivaldybės laikraščio ar savivaldybės valdomo viešbučio ir SPA, nemokamai lepinančių politikus ir valdininkus, galų gale dvejos skyrybos – tokia neigiamos informacijos griūtis nepraėjo be pėdsakų. Nors visi pripažįsta R.Malinausko buvusius, esamus ir, niekas neabejoja, būsimus nuopelnus Druski ninkams, nes naujų idėjų jam nestinga, gera reputacija merui ne mažiau svarbi nei geri savivaldybės rezultatai.

Antras „Veido“ rinkimų lyderio regalijas  gavo tuomet Klaipėdai vadovavęs liberalcentristas Rimantas Taraškevičius. Uostamiestis – vienintelis miestas, kurio meras dukart pelnė šį titulą. Tai rodo, kad klaipėdiečiai moka pasirinkti lyderius.

Trečias geriausiojo laurus pelnė tuometis Ignalinos rajono meras, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Bronis Ropė, dabar Europos Parlamento narys. Dar po metų – tuometis Neringos vadovas socialdemokratas Antanas Vinkus, dabar premjero patarėjas.

Dar du „Veido“ merų rinkimų lyderiai – Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas ir Birštono Nijolė Dirginčienė – tebevadovauja savo savivaldybėms. N.Dirginčienė šiemet pateko į geriausiųjų dešimtuką, o štai A.Katinas, gal dėl galimo korupcijos skandalo, sulaukė mažai kolegų ir kitų institucijų atstovų balsų ir net nepateko į geriausiųjų trisdešimtuką.

Geriausi merai – socialdemokratai ir liberalai

Tarp dešimties geriausių merų šiemet pateko net šeši socialdemokratai, du liberalai, vienas konservatorius ir vienas visuomeninio komiteto atstovas, o trisdešimtuke – po devynis socialdemokratus ir liberalus, šeši konservatoriai, trys visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, po vieną – Valstiečių ir žaliųjų bei Darbo partijų, Laisvės sąjungos atstovą. Taigi socialdemokratus ir liberalus galima vadinti geriausiai mokančius parinkti kandidatus į merus. Socialdemokratų merų apskritai daugiausia – net penkiolika, konservatorių ir liberalų po vienuolika.

Konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų.

Kukliau tarp geriausiųjų sekasi patekti konservatorių atstovams, bet yra ir gerų pokyčių. Kaip pastebi Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas, Palangoje konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų. Jis Palangos plėtrą įžvelgė ne tik kaip vasaros, bet ir ištisus metus lankytojų laukiančio kurorto ir sėkmingai plėtoja miestą šia kryptimi. Mero pastangas palangiškiai įvertino jį išrinkdami jau pirmajame rinkimų ture.

Beje, galima teigti, kad „Veido“ apklausos ir rinkėjų nuomonė daugeliu atvejų sutapo: pusė „Veido“ pirmo dešimtuko merų 2015 m. merų rinkimus sugebėjo laimėti jau pirmame ture.

Deja, kai kur rinkėjai akivaizdžiai nusvilo. Vieni „pasimovė“ ant opozicionieriško destruktyvaus populisto, kiti tiesiog ant gero žmogaus, bet neryžtingo vadovo, nesugebančio atremti didžiulio ligtolinių valdančiųjų pasipriešinimo, o treti dievažijasi juntantys nuo naujojo mero sklindant alkoholio tvaiką. Bet to, deja, nepavykdavo išvengti ir anksčiau, kai merus rinkdavo savivaldybės tarybos.

Žinoma, devyni mėnesiai poste – dar per trumpas laikas skaičiuoti, kaip sekasi naujiems merams. Tačiau jau dabar sėkme galima laikyti tai, kad nemažai jų viešesni ir skaidresni už pirmtakus. Nepaisant kelių apsirikimų, šiek tiek avansu vis dėlto galima daryti prielaidą – tiesioginiai rinkimai jau atsipirko.

Daugiau skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Vilniaus meru išrinkus liberalą Remigijų Šimašių istorinis Vilniaus Žaliasis tiltas pagaliau buvo išvaduotas nuo šešis dešimtmečius jo vaizdą gadinusių raudonarmiečių ir kolchozninkų skulptūrų. Paties mero teigimu, situacijos ato­maz­ga jau buvo pribrendusi ir jos baigtis taip pat buvo aiški, tiesiog ilgai klaidžiota teisiniuose brūzgynuose. „Veido“ įsi­ti­ki­ni­mu, tai, kad istorinis Vilniaus tiltas buvo apvalytas nuo okupantų simbolių, yra miesto mero šių metų sėkmės ženklas.

Vaiva SAPETKAITĖ

Apie tai, kad derėtų atsikratyti sovietų oku­­pantų skulptūrų, buvo kalbama jau seniai. Tačiau diskusijos ypač įsismarkavo 2014 m. pavasarį Rusijai užpuolus Ukrainą ir už­grobus Krymą. Nors tai neretai bandyta nu­žeminti iki dešiniųjų pučiamo burbulo, to­kios nuomonės laikėsi ir Kultūros ministerija bei  Kultūros paveldo departamentui priklausan­tis Kultūros paveldo centras, siūlę Žaliojo tilto skulptūras išbraukti iš saugotinų vertybių są­rašo. Nepaisant to, Nekilnojamojo kultūros pa­­vel­do taryba 2015 m. pradžioje nusprendė so­­vie­tų okupantų reliktus palikti šiame registre.

Didžiausias stabdys šioje istorijoje buvo Gražinos Drėmaitės vadovaujama Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK).

Komisija laikėsi požiūrio, kad Žaliojo tilto skulptūros – šalies kultūros ir istorijos dalis, taigi tu­rėtų likti kaip mūsų gyvenimo liudininkės. Ar­­­­gumentas, kad miesto centre atspindima oku­­pantų ideologija, kad tai žeidžia nuo NKVD ir Raudonosios armijos represijų nu­kentėjusių lietuvių jausmus, komisijai nepasirodė vertas dėmesio.

VKPK jau ne kartą buvo sulaukusi kritikos už savo kietakaktiškumą, siaurą požiūrį ir viršijamus įgaliojimus, saugant Lietuvos kultūros paveldą, kas neretai labiau trukdo nei padeda. Net buvo rimtų svarstymų, ar ši institucija apskritai reikalinga, o Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas per slaptą balsavimą buvo nepatvirtinęs G.Drėmaitės kandidatūros į pirmininko pareigas.

Tačiau kovo mėnesį atsirado viltis, kad įstrigusią plokštelę pavyks išjungti, nes tiesioginius mero rinkimus laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas R.Šimašius.

Nepabijojęs perimti iniciatyvos į savo rankas, naujasis sostinės meras susidorojo su šiuo  Gordijo mazgu. Miestui pasisekė, kad naujasis meras mokėjo ne tik gerai pakalbėti ir gražiai atrodyti prieš filmavimo kameras, bet ir spręsti reikalus.

41-erių iš Tauragės kilęs teisininkas R.Ši­mašius praeityje ne kartą buvo renkamas Vil­niaus tarybos nariu, buvo Laisvosios rinkos instituto prezidentas, o ketverius metus dirbo teisingumo ministru.

„Žinau, kaip teisininkai gali viską subiurokratinti, bet man atrodo, kad, jei pats sprendimas aiškus, reikia greičiau apsispręsti, kaip jį įgyvendinti, – įsitikinęs R.Šimašius. – Jei stovi penkiese ir galvoja, kas atsakingas, jei neaišku, kieno tai problema, vadinasi, ji tavo. Su Žaliojo tilto skulp­tūromis buvo būtent tokia situacija: visi ro­do vienas į kitą ir nebeaišku, kas už ką atsako.“

Sklandžiai atomazgai užteko vos dviejų ra­mių naktų, tad kodėl sugaišome tiek daug lai­ko?

„Dažnai vilkas piešiamas baisesnis, negu yra iš tikrųjų. Mano ikimokyklinio amžiaus dukra taip pat bijo vilko ir einant į mišką jai kirba klau­simas, ar jo nesutiks. Toks ilgas sprendimų nepriėmimas susijęs su įsikalbėtomis baimėmis: taip, dalis jų turėjo pagrindo, bet ne visos, – dėsto R.Šimašius. – Veikė ir tai, kad vis bandyta rasti visokių biurokratinių procedūrų, dėl ko ne­galima padaryti vieno arba kito dalyko. Tie­siog reikėjo įžengti į mišką ir patiems pamatyti, kad jokio vilko jame nėra.“

Tai, kad skulptūros buvo nuimtos, R.Ši­ma­šiaus manymu, iliustruoja, jog pradėjome skirti pelus nuo grūdų, o tai, kas anksčiau ne­badė akių, nes buvo kur kas aktualesnių dalykų, tapo nepriimtina.

Nors VKPK ir toliau aiškina, kad nukeltos skulptūros vis vien turės grįžti ant Žaliojo tilto, R.Šimašius pastebi, kad aistros atslūgo ir prastos būklės „balvonai“ retai kada prisimenami.

Matyt, jos dar ilgai „puoš“ savivaldybei priklausančią „Grindos“ aikštelę, nes Vilniaus sa­vivaldybė nelinkusi taškyti pinigų jų raudonarmiečių ir kolchozninkų kuproms tvarkyti. Kaip, beje, ir Kultūros paveldo departamentas, pa­grįs­tai teigiantis, kad Vilniuje netrūksta vertesnių objektų, kuriems reikėtų skirti lėšų.

Rinkimai. Naujasis Vilniaus meras per finansinių minų lauką miestiečius žada išvesti  į saugų ir šviesų krantą.

VEIDAS: Kaip jaučiatės išrinktas meru?

R.Š.: Jaučiuosi dėkingas žmonėms už palaikymą ir jaučiu tą saldžią didelės atsakomybės naštą, kuri tuo pačiu metu yra ir karti. Tvirtai jaučiuosi dėl ilgalaikių tikslų, siekiant pagerinti savivaldybės darbą. Bet artimiausias laikotarpis – šie metai bus tikrai sunkūs, nes teks Vilnių išvesti per tikrą minų ar vilkduobių lauką. Tą rodo ir pastarųjų dienų įvykiai, kai, savivaldybės situacijai esant sudėtingai, paskutinėmis Artūro Zuoko vadovavimo dienomis bandoma pasirašyti sutartis dėl ilgalaikių įsipareigojimų, visas problemas nukeliant ateičiai, kad tik dabar fasadas atrodytų gražiai. Tai tikrai netinkamas ir neatsakingas darbų perdavimo būdas. Kalbu apie tarybos posėdyje svarstomą klausimą dėl kelių milijonų eurų įstatiniam bendrovės „Start Vilnius“ (bendrovės „Air Lituanica“ savininkė) kapitalui perdavimo. Kitame posėdyje numatyta pasirašyti didžiulę sutartį dėl miesto gatvių apšvietimo.

Savivaldybė jau yra davusi sutikimus kaip skolininkė perduoti įsipareigojimus, susijusius su darželių apšildymu, kitam kreditoriui. Labai norėčiau tikėtis geranoriško darbų perdavimo, tačiau pagal tarybos posėdžių darbotvarkę matau, kad taip nėra, – paprastai esminiai įsipareigojimai paskutinę darbo dieną ar savaitę nepasirašomi.

VEIDAS: Tai kaip jums atrodo – kokį palikimą perimate iš A.Zuoko?

R.Š.: Dviprasmiškas tas palikimas. A.Zuokas meru buvo tris kadencijas, iš kurių per pirmąją kadenciją dirbau kartu su juo. Gerai vertinu tokius projektus, kaip administracinio miesto centro perkėlimas į dešinįjį Neries krantą ar Šiaurės miestelio teritorijos plėtra. Ir todėl suprantu tuos miestiečius, kurie, nepaisant visko, antrajame rinkimų ture balsavo už A.Zuoką.

Kita vertus, pastaruoju laikotarpiu A.Zuoką matau įklimpusį neskaidriuose procesuose. Nepagavęs už rankos kaltinti nedrįstu, bet prielaidų labai daug. Skaidrių ir aiškių argumentų, kodėl priimtas vienoks ar kitoks savivaldybės sprendimas, nėra. Matau arogantišką požiūrį ir visko reguliavimą iš viršaus. Tai Vilnius pagal A.Zuoką, o ne pagal vilniečius.

VEIDAS: Ar ketinate savivaldybėje daryti revoliuciją?

R.Š.: Aišku, kad pokyčių bus, bet kartu bus ir tęstinumo. Yra darbų, kurie turi būti tęsiami, tačiau kai kurie dalykai turi būti nutraukti arba pakeisti. Tokie projektai, kaip Vakarinis miesto aplinkkelis arba Sporto rūmų konversija, turės būti tęsiami. Bet bus peržiūrėtas pačios savivaldybės, jai priklausančių įmonių darbo efektyvumas. Laukia daug gerų naujovių.

VEIDAS: Norint kažką padaryti reikia turėti gerą komandą. Ar ją jau turite?

R.Š.: Kol kas yra aiški politinė komanda. Administracijos vadovas tikrai bus ne politikas, o aukšto lygio vadybininkas. Turime kandidatūrų, bet sąrašas dar kol kas nėra baigtas.

VEIDAS: Kokių nepopuliarių, bet būtinų sprendimų imsitės, kokių pokyčių laukti?

R.Š.: Sprendimų populiarumas ar nepopuliarumas iš dalies priklauso ir nuo to, kaip žmonės supranta tų sprendimų reikšmę. Svarbiausia – ne kiek tie sprendimai yra populiarūs, o kiek reikalingi ir naudingi vilniečiams. Aš tikiuosi, kad palaikymo sulauks žingsniai, skirti savivaldybės išlaidavimui mažinti, taip pat sprendimai, susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Galiu užtikrinti, kad tie žingsniai bus atsakingi, o ar bus populiarūs – pamatysime. Visų pokyčių dabar neįvardysiu, tačiau tikrai esame nuo pat pirmųjų dienų nusiteikę siekti įgyvendinti savo rinkimų programos pažadus.

Pirmiausia bus savivaldybės įmonių valdymo pokyčių. Jų valdybose norime turėti nepriklausomų profesionalių valdybos narių, pasitvirtinti jų atrankos kriterijus. Su koalicijos partneriais esame dėl to taip pat sutarę, ir džiaugiuosi, kad jie palaiko šią idėją.

Visiškai kitokį, nei buvo, matome ir seniūnijų vaidmenį mieste. Kovo 9 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad procedūriškai seniūnijos buvo pertvarkytos neteisėtai. Mes žiūrime į tai giliau ir manome, kad tokio dydžio miestas turi turėti regioninius centrus. Seniūnijos turėtų būti ne tie sovietiniai „uabai“, bet bendruomenes telkiantys centrai. Mieste turi atsirasti daugiau decentralizacijos ir,  be abejonės, visur daugiau skaidrumo bei atvirumo. Tai kertiniai principai, kuriais mes remsimės.

VEIDAS: Ar ketinate atlikti savivaldybės ir jos įmonių veiklos auditą?

R.Š.: Formaliai įmonėse auditas yra atliekamas, bet situaciją pasistengsime išnagrinėti gerokai giliau, aiškinsimės, kokie iš tiesų yra ilgalaikiai įsipareigojimai, sandoriai. Vienokį ar kitokį veiklos auditą atliksime, kad galėtume tiksliai įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. Nes dabar neatrodo, kad savivaldybė pati labai gerai orientuotųsi, kokia jos finansinė ar bendra situacija. Buvo labai keista girdėti, kai per rinkimų kampaniją A.Zuokas visą laiką kalbėjo, kad nėra rezervų tvarkytis geriau, o siekiant pagerinti savivaldybės darbą reikia gauti daugiau pinigų, didinant gyventojų pajamų mokesčio dalį. Joks kitas būdas situacijai pagerinti nebuvo minimas – savivaldybė dirba idealiai, tik trūksta pinigų. Institucijos, kurios apsimeta esančios idealios, iš tiesų yra didžiausioje duobėje. Vilniaus savivaldybė tokioje ir yra. Ne kartą buvo konstatuota, kad nėra labai aiškaus finansų konsolidavimo, įsipareigojimų apskaitos. Kitaip sakant, yra visiškas chaosas.

VEIDAS: Kaip Vilnių rengiatės išvesti iš finansinės aklavietės, kokių permainų bus tvarkant miesto finansus?

R.Š.: Šie metai bus ypač sudėtingi ir dėl to, kad yra daugybė neapmokėtų įsipareigojimų, ir dėl to, jog biudžetas deficitinis, nepasiskolinta einamosioms išlaidoms, kad miestas galėtų gyventi, būti apšviestas ir valomas. Problema labai sudėtinga. Kaip galima ją spręsti? Yra du pagrindiniai būdai. Pradėsiu nuo antrojo – gyventojų pajamų mokesčio dalies. Bet akivaizdu, kad didesnę pajamų mokesčio dalį gali gauti miestas, kuris pats tvarkosi. Todėl nuo pat pirmųjų dienų kalbu apie savivaldybės įmonių veiklos efektyvumo gerinimą, nepriklausomas valdybas ir, žinoma, sąnaudų bei naudos analizę, priimant visus finansinius sprendimus.

Kitas, labiau momentinis sprendimas susijęs su savivaldybės nekilnojamuoju turtu. Manau, kai kurio balasto galima atsisakyti, jį privatizuoti ir turėti nedidelę papildomą finansinę pagalvėlę šiuo sunkiausiu momentu.

VEIDAS: Ar iš tiesų manote, kaip apie liberalus sako kai kurie jūsų oponentai, kad reikia viską privatizuoti?

R.Š.: Tokios kalbos – tai gąsdinimai, sklindantys iš socialdemokratų stovyklos.  Nekalbame nei apie viešojo transporto, nei apie bendrovės „Vilniaus vandenys“ privatizavimą, nes to daryti neleidžia ir įstatymai. Bet yra sričių, iš kurių savivaldybei reikia pasitraukti, pavyzdžiui, iš taksi paslaugų („Vilnius veža“) ar skrydžių rinkos („Air Lituanica“), nes tai efektyviai dirbti trukdanti ir savivaldybę į skolas gramzdinanti veikla. Esama sričių, kuriose galbūt ilgainiui galėtų atsirasti dalis privataus kapitalo, galbūt netgi listingavimo akcijų biržoje, kuris būtų kaip tam tikras skaidrumo standartas. Tačiau apie didelių savivaldybės įmonių privatizavimą tikrai nekalbame, neturime tokių planų ir programoje.

VEIDAS: Koks turėtų būti miesto finansavimo mechanizmas, kad būtų užtikrintas nedeficitinis biudžetas?

R.Š.: Tai pirmiausia priklauso nuo savivaldybės veiklos ir atsakingo tvarkymosi su savo finansais. Net esant didžiausiam finansavimui biudžetas gali būti deficitinis. Juk gyvenime yra daug uždirbančių šeimų, kurios nesugeba įsitekti į pajamas ir, atvirkščiai, mažai uždirbančių, kurios tą sugeba. Joks mechanizmas neapsaugos nuo deficitinio biudžeto. Manau, kad savivaldybės Lietuvoje apskritai turi būti savarankiškesnės ir mažiau tarp jų turėtų būti lėšų perskirstymo. Natūralu, kad Vilniui tenka didžiausia našta, nes lieka mažiausia gyventojų pajamų mokesčio dalis, ir ji tikrai turi būti gerokai didesnė, siekianti bent 60 proc. Nors apskritai pati biudžeto perskirstymo metodika, kuri jau yra nacionalinės politikos dalykas, – tokia, kad turbūt beveik niekas iki galo ir nesupranta. Tačiau tai jau finansų ministro atsakomybės reikalas pasiūlyti tokią pertvarką, kuri būtų aiški ir visiems suprantama. Tai, kad Vilniui lieka tik 48 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nesąžininga vilniečių atžvilgiu. Pirmiausia reikia išspręsti šią problemą..

VEIDAS: Bet tą patį ne vienus metus visiems įrodinėjo ir A.Zuokas.

R.Š.: Taip, sakė, bet niekas negirdėjo. Nes savivaldybė nebeturi pasitikėjimo nei Vyriausybės, nei kreditorių akyse, mat pati tvarkėsi neatsakingai. Tik aiškiai parodant, kad savivaldybė nešvaisto lėšų, o kruopščiai sveria, kiek naudos duoda kiekvienas išleistas euras, galima tikėtis ir didesnio palaikymo. Bent jau mano planas toks. Pirmiausia ruošiuosi padaryti tai, kas priklauso nuo manęs, ir tuomet paprašyti Vyriausybės sprendimų. Nieko nedarant pačiam, sunku tikėtis palaikymo iš kitų.

VEIDAS: Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl Vilniaus skolos tokios didelės? Ar taip pat kaip A.Zuokas manote, kad atsakomybė už savivaldybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei ir Seimui?

R.Š.: Ne, taip nemanau. Skolos didelės visų pirma todėl, kad neatsakingai leidžiami pinigai. Antra priežastis yra per maža gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti vilniečiams. Abi priežastys svarios. Vien kompanijos „Air Lituanica“ konsoliduoti nuostoliai siekia daugiau nei 15 mln. eurų. Tikrai negalėtume pasakyti, kad Vyriausybė privertė savivaldybę steigti šią bendrovę. Yra ir daugiau projektų, keliančių nemažų abejonių. Kol kas neturiu visos informacijos, tačiau kyla abejonių ir dėl gana brangių viešųjų pirkimų bei kitų sprendimų.

VEIDAS: Vilniaus savivaldybė Vyriausybę yra apskundusi teismui ir reikalauja kompensuoti daugiau kaip 260 mln. eurų, kuriuos valstybė turėjo numatyti biudžete, nes savivaldybei pavedė funkcijas, bet neskyrė finansavimo. Bylinėsitės toliau ar ieškinį atsiimsite?

R.Š.: Turėčiau detaliau susipažinti su argumentais, tik tuomet galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Bylinėjimasis tikrai nėra produktyviausias būdas problemoms spręsti. Atėjus finansų krizei reikėjo priimti sprendimus, mažinančius ir valstybės, ir savivaldybių pajamas. Aišku, tą naštą reikėjo pasidalyti. Kitas klausimas – ar laiku viskas buvo atstatyta. Bet teismai tikrai nėra geriausias kelias.

VEIDAS: Miestas be skolų – ar tai įmanoma?

R.Š.: Be abejo, įmanoma. Nors, objektyviai žiūrint, miestas su skolomis galbūt ir nebūtų didžiausia bėda. Bet miestas be kreditorių pasitikėjimo – tai jau tikrai bėda. Jei šiandien Vilniui reikėtų pasiskolinti ilgalaikę grąžą teikiantiems projektams, būtų rimta problema, nes nėra pasitikėjimo. Dabar Vilnius jau skolinasi tam, kad išgyventų, o ne tam, kad gyventų geriau ir klestėtų. Vilnius pagal skolos, kuri dabar sudaro apie 376 mln. eurų, dydį nėra didžiausias skolininkas pasaulyje, tačiau yra visiškai praradęs kreditorių pasitikėjimą, o tai kur kas blogiau.

Tiesa, dėl tikrojo skolų masto nesu tikras, nes esama įsipareigojimų, kurie nėra iki galo apčiuopiami, kai kuriais atvejais fiksuojami tik pradelsti mokėjimai. Todėl tiksliai pasakyti, kiek savivaldybė skolinga, kai finansuose nėra tvarkos, sunku.

VEIDAS: Tai būsite tas Heraklis, kuris išmėš Augijo arklides?

R.Š.: Iš tiesų, dažnai draugai ir artimieji man užduoda klausimą, ko aš ten kišu savo galvą. Žinoma, viena vertus, situacija tikrai sudėtinga. Bet antra vertus, sąžiningai sau atsakant į šitą klausimą, man nebūtų įdomu ten eiti, jei savivaldybė funkcionuotų puikiai. Man visuomet įdomu dirbti ten, kur galima padaryti geriau. Savivaldybėje tikrai matau tokių galimybių. Žinoma, tas priešais plytintis finansinis minų laukas nėra labiausiai įkvepiantis dalykas. Labiau norėčiau daryti struktūrinius pertvarkymus ir gerinti veiklos kokybę, nes čia jaučiuosi stipresnis. Bet su komanda kartu teks spręsti ir tas finansines problemas. Tikiuosi, kad Vyriausybė taip pat elgsis atsakingai, ir kai savivaldybė padarys savo namų darbus, sulauksime ir atitinkamų Vyriausybės žingsnių.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ko labiausiai iki šiol trūko Vilniaus miesto valdyme?

R.Š.: Yra tokia į priekį vedanti trejybė: sąžiningumas, drąsa ir protas. Kai nėra atviros ir skaidrios argumentacijos, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai, kyla abejonių dėl sąžiningumo. Sprendimai ne visada atrodo protingi, o drąsos trūksta, kai yra visiškai susipainiota. Reikia atviro ir sąžiningo požiūrio, aiškių vertinimo kriterijų ir normalios tvarkos. Kaip rodo vilniečių apklausos, palyginti su kitomis sostinėmis, Vilnius vertinamas kaip gera vieta gyventi, tačiau savivaldybės paslaugas miestiečiai vertina prastai. Pastaruoju metu iš savivaldybės sklinda uždarumo ir arogancijos tonas. Tą būtina keisti.

VEIDAS: Kokias savivaldybės išlaidas laikote nepagrįstomis?

R.Š.: Pirmiausia reikėtų kalbėti apie savivaldybių įmonių valdymą. Blogai, kai kuriamos įmonės, negalinčios dirbti pelningai, o nuostoliai užkraunami ant savivaldybės pečių arba, užaukštinus kainas, gaunamas butaforinis pelnas. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad kurios nors savivaldybės funkcijos ar srities nereikėtų finansuoti. Kai kam reikia netgi daugiau finansų, pavyzdžiui, turizmo plėtrai. Bet kai pradedi gilintis labiau, ar tai būtų švietimo, ar miesto ūkio sritis, matyti daug neišspręstų problemų ir neadekvatumo.

VEIDAS: Kaip naujasis meras Šimašius kovos, anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, su rubikoniniu ikoru, užvaldžiusiu savivaldybės komunalinį ūkį?

R.Š.: Kaip žinome, sutartis su „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos baigsis 2017 m. sausio 1 dieną. Tačiau šis atsisveikinimo procesas truks ne mažiau kaip metus, todėl dėsime visas pastangas, kad jis būtų sklandus ir naudingas vilniečiams. Pasibaigus šiam procesui savivaldybė turėtų būti šilumos tiekimo tinklo, kurį valdytų „Vilniaus šilumos tinklai“, savininkė, o šilumos gamyba būtų paremta konkurencija. Be abejo, tai priklausys ir nuo to, kiek lėšų Vyriausybė skirs kogeneracinių elektrinių Vilniuje statybai. Bet kokiu atveju matau galimybę ir kitiems tiekėjams dalyvauti rinkoje, ir tai yra geriausi skiepai nuo pernelyg didelių biokuro kainų.

Kita sritis – daugiabučių namų administravimas. Du trečdaliai daugiabučių mieste administruojami „Icor“ grupei priklausančių įmonių, ir tai savaime nebūtų problema. Bet daugeliu atveju tie administratoriai su savo brangiomis paslaugomis gyventojams tiesiog nukrinta ant galvų. O gyventojų bendrijos sugeba tvarkytis pigiau ir geriau. Drįstu pasakyti, kad savivaldybė šiandien neskatina ir neprisideda prie to, kad žmonės kurtų bendrijas, savo namuose būtų šeimininkai. Daugiabučių namų administratoriai yra labiau paslaugų teikėjų, o ne gyventojų interesų atstovai. Jei sistemą pastatytume ant kojų, sudarytume vienodas konkurencines sąlygas, o daugiabučius administruojančių įmonių konkursai vyktų skaidriai ir atvirai, nebūtų didelio skirtumo, ar administruotų „Icor“ grupės įmonė, ar kita.

VEIDAS: Jei jau pradėjome kalbėti apie ūkį ir bites, įdomu, kaip ketinate spręsti automobilių parkavimo miesto centre, visuomeninio transporto ir spūsčių problemas?

R.Š.: Manau, kad prie miesto centro, bet ne centre, kuris turėtų priklausyti pėstiesiems, turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelių. Tačiau strategiškai kur kas svarbiau pasiekti, jog miesto viešasis transportas būtų toks patogus, kad juo važinėti būtų malonu ir drąsu visiems miestiečiams. Nemanau, kad turėtume sekti Talino pavyzdžiu ir viešąjį transportą padaryti nemokamą. Kaip rodo estų patirtis, tai neišsprendė problemos ir nepadidino keleivių srautų. Dalis žmonių nenorėjo naudotis viešuoju transportu anksčiau, nenori ir dabar. Tačiau ne dėl bilieto kainos. Kur kas labiau atbaido viešojo transporto nepatrauklumas, ten kartais tvyrantys nemalonūs kvapai ir aplinka.

Mano tikslas – padaryti, kad viešasis transportas būtų visų miestiečių transporto priemonė, kad nenustebtume ten sutikę milijonierių, nes taip keliauti yra tiesiog patogu ir tai yra civilizuoto vakarietiško miesto požymis. Dabar miesto viešasis transportas valdomas neefektyviai ir neūkiškai. Reikia, kad transportas kursuotų dažniau, tiksliau ir būtų patrauklus.

Kaip tą padaryti? Reikia efektyvesnio valdymo. Dabar savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ atitenka 15 proc. nuo bilietų apyvartos. Nors analizavome kitų Europos miestų patirtį, neradome didesnės nei 5 proc. pajamų dalies. Be to, maršrutų planavimas turėtų būti efektyvesnis, kad didžiuliai autobusai nevažinėtų pustuščiai. Kova su zuikiais – tarsi ir efektyvi, tačiau labai brangiai kainuojanti, be to, labai brutali ir atstumianti. Tam ir reikalingos nepriklausomos valdybos įmonėse, kad profesionalai galėtų aiškiai suformuluoti įmonių tikslus ir siekti teigiamų pokyčių.

VEIDAS: Rinkimų metu teko girdėti, jog esate per daug mandagus žmogus, kad sugebėtumėte būti meru.

R.Š.: Žinau tą lietuvišką, iš dalies posovietinį mentalitetą ir požiūrį į besišypsantį žmogų. Tiesa, dabar dėl savo šypsenos sulaukiu jau gerokai mažiau priekaištų nei prieš dešimtį metų. Daliai žmonių atrodo, kad jei šypsaisi – nesupranti kitų žmonių rūpesčių ir vargų. Kitai daliai atrodo, jog esi per geras, kad ką nors rimtai padarytum. Bet reikia suvokti, kad net ir sunkius darbus dirbti, sunkius sprendimus priimti galima su gera nuotaika ir pozityviai nusiteikus. Kaip sakydavo mano studentai – ir blogus pažymius jiems rašydavau su šypsena. Dirbant teisingumo ministru teko priimti sunkių sprendimų, tačiau tai nereiškia, kad turi prarasti žmogiškumą.

VEIDAS: Ar ketinate peržiūrėti 2015 metų savivaldybės biudžetą?

R.Š.: Didžioji bėda ta, kad biudžetas patvirtintas su 63 mln. eurų deficitu ir, priešingai, nei buvo įprasta praktika dirbant Vyriausybėje, didžiausios išlaidos numatytos metų pradžioje, nepasiliekant rezervo antrajai metų pusei. Savivaldybės biudžetas deficitinis, idėjų ir pastangų, iš kur pasiskolinti, nėra, o pinigai leidžiami su vėjeliu. Todėl ta peržiūra kai kur gali būti neišvengiama. Biudžetą dar vertinsime, išsiaiškinę konkrečią padėtį dėl įsiskolinimų. Aišku viena – miesto finansų valdymą būtina pastatyti ant kojų.

VEIDAS: 2001–2006 m. buvote Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto narys. Ką nuveikėte?

R.Š.: Buvo gana sunkus laikotarpis. Iš pradžių buvau kadenciją baigiančio A.Zuoko bendražygis, rėmiau ir aktyviai dalyvavau savivaldybės projektuose, konkrečiai administracinės miesto dalies perkėlimo į dešinįjį Neries upės krantą, Šiaurės miestelio plėtros, tačiau ilgainiui, kai keliai pradėjo skirtis, tiesiog neišbuvau antrosios kadencijos iki galo. Man svarbu būti sklandžiai funkcionuojančios komandos dalimi, kai kiekvienas į bendrą siekį gali įnešti savo dalį. To nebuvo.

VEIDAS: Koks Vilniaus miestas bus po Šimašiaus?

R.Š.: Daugiau besišypsantis, draugiškas, skaidrus, atviras ir toks, kuriame gera gyventi.

Aušra Pocienė

– Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra skaičiuojama, kiek valstybei atsieina tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų nagrinėjimas? Kodėl iki šiol nėra jokios sąnaudų analizės nei tyrimo?

– Problemą pripažįstu. Deja, sistema neegzistuoja. Tai susiję ne tik su ekonominiais dalykais, bet ir su bendru požiūriu į didįjį teisingumą. Lietuvoje teisingumas įgyvendinamas neatsižvelgiant į sąnaudas, tačiau dažnai būna taip, kad neadekvačiai didelės pajėgos ir finansai skiriami vienoms byloms, o kitoms lieka trupiniai. Pastebėjau, kad ypač rezonansinėms byloms tikrai skiriama per daug žmogiškųjų, finansinių ir laiko resursų.

Manau, ir naujajai Generalinės prokuratūros valdžiai yra kur parodyti valią, nustatyti standartus, kokie ikiteisminiai tyrimai turi būti vykdomi pirmiausia, ir pasidomėti, ar kai kurių bylų nagrinėjimas finansiniu požiūriu nevirsta absurdu. Taip pat akivaizdžiai matau, kad ekspertinės įstaigos – Teismo medicinos tarnyba, Teismo ekspertizės centras, kurios aptarnauja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismus, yra apkrautos labiau, nei galėtų būti: kai kuriais atvejais ieškoma ir bandoma surasti tokių įrodymų, kurių jau yra ne tik pakankamai, bet net daugiau nei pakankamai. O tai kainuoja ir daug laiko, ir pinigų.

– Kas trukdo elgtis protingiau ir bylas tirti tiesiog racionaliau?

– Įstatymai to daryti tikrai netrukdo. Tai labiau organizacinė ir administravimo problema. Kita vertus, pamažu ir daroma. Antai prieš pusmetį su generaliniu prokuroru pasirašėme bendrą susitarimą dėl Europos arešto orderio proporcionalumo. Anksčiau iš Lietuvos Europos valstybės juokdavosi: nusikaltimo žala – keli šimtai litų, o asmens parsivežimas kainuodavo kelis ar keliolika tūkstančių litų. Dabar tai sutvarkyta. Ir tokių pavyzdžių nemažai.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad kyšiu būtų laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir nematerialus atlygis.

Anot jo, tai leis efektyviau kovoti su korupcija ir nusikalstamumu.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu.

“Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai ar apdovanojimai, ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų”, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.

Teisingumo ministerijos parengtame Baudžiamojo kodekso pakeitimų projekte numatoma, kad bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas atlygis turėtų būti vertinamas kaip kyšis, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta atitinkama baudžiamoji atsakomybė.

Teisingumo ministerija taip pat siūlo už korupcinius nusikaltimus numatyti tik realias bausmes – laisvės atėmimą, areštą ar baudas, o atleidimas iš pareigų būtų išbrauktas iš bausmių sąrašo.

Pastarosios bausmės siūloma atsisakyti, nes tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo ir taip, vadovaujantis kitais įstatymais, iš karto netenka savo pareigų. Tokiu atveju teismui paskyrus bausmę, kuri asmeniui ir taip pagal kitus įstatymus neišvengiama, jis nepatiria realios baudžiamosios sankcijos.

Be to, siūloma griežtinti ir atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus kyla, jei padaryta žala siekia 250 MGL arba 32,5 tūkst. litų. Siūloma nustatyti, kad už piktnaudžiavimą tarnyba baudžiamoji atsakomybė kiltų jau tuomet, kai žala viršija 50 MGL arba 6500 litų.

Teisingumo ministerijos parengtame projekte taip pat numatoma baudžiamoji atsakomybė už prekybą įtaka bei papirkimą, numatoma iki šiol nebuvusi galimybė už korupcinius nusikaltimus skirti baudas ar areštą, griežtinama dalis bausmių ir kt.

Anksčiau ministerija yra pateikusi Baudžiamojo kodekso pataisas dėl nelegaliai įgyto turto konfiskavimo. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jose palikta landų ir pasiūlė savo projektą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo politikams susilaikyti nuo raginimų teisėsaugos institucijas imtis vienokių ar kitokių veiksmų sprendžiant mažametės Drąsiaus Kedžio dukters globos klausimą.

“Iš tikrųjų mums, politikams, labai svarbu nusibrėžti ribas, ką mes galime sau leisti sakyti ir ko negalime leisti sakyti, visose pusėse, kad ir kokią nuomonę beturėtumėm. Lįsti į bylų detales ir sakyti, kad reikia spartinti ar lėtinti, pritarti ar nepritarti, teisingas ar neteisingas teismo sprendimas – apie tuos dalykus reikėtų šnekėti kuo įmanoma mažiau”, – Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Paklaustas, kodėl teisėsaugos institucijos vangiai reaguoja į situaciją Garliavoje, kur susirinkusi minia neleidžia įvykdyti teismo sprendimo grąžinti mergaitę motinai, R.Šimašius sakė nesutinkantis su tokiu teisėsaugos veiksmų vertinimu.”Aš negaliu atsakyti į klausimą, kodėl vangiai reaguojama, nes nesutinku su tuo, kad vangiai. Manau, kad nevangiai”,- sakė ministras.

Jis taip pat ragino politikus susilaikyti nuo pareiškimų, kuriais teisėsauga raginama imtis vienokių ar kitokių veiksmų.

R.Šimašius taip pat sakė esantis patenkintas ministrų kabineto laikysena, tačiau kritikavo Seimo narius: “Esu labai patenkintas visų kolegų Vyriausybėje laikysena šia tema, ko nepasakyčiau apie Seimo narių laikyseną dėl šitos temos”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl mažametės D.Kedžio dukros globos turi priimti “kuo skubiausiai”.

“Esu įsitikinusi, jog aukštesnės instancijos teismas, toliau nagrinėsiantis mergaitės globos klausimą, išnaudos visas įstatymų jam suteikiamas galimybes sprendimą priimti kuo skubiausiai, be menkiausio delsimo ir turint vienintelį tikslą – visišką vaiko teisių apsaugą”, – pareiškė D.Grybauskaitė Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentė taip pat sakė, kad “mažametei mergaitei, ypač kol vyksta teisminiai procesai, būtina garantuoti fizinį ir psichologinį saugumą, vengiant papildomo streso”.

Kėdainių rajono apylinkės teismas anksčiau nusprendė, kad mirusio ir dviem nužudymais įtariamo D.Kedžio dukra turi gyventi su motina, tačiau teismo nurodymas skubiai vykdyti šį sprendimą iki šiol neįgyvendintas.

Mergaitės globėja Neringa Venckienė yra apskundusi Kėdainių teismo nutartį.