Buvęs Maskvos meras neketina palikti Rusijos, leidimas nuolat gyventi Latvijoje jam reikalingas, kad įgytų judėjimo laisvę.

“Jeigu tėvynė manęs neatsisakys, aš taip pat jos neketinu palikti”, – agentūrai “Interfax” pirmadienį sakė J.Lužkovas.

Jis pažymėjo, kad leidimas gyventi nereiškia, jog jis ketina persikelti į Latviją. “Aš siekiu šio statuso, kad įgyčiau judėjimo laisvę”, – pažymėjo buvęs Maskvos meras.

Jis nurodė, kad Latvijos įstatymai, skirtingai nei daugelio kitų, leidžia įgyti leidimą gyventi šioje šalyje, pastoviai joje negyvenant.

“Tai nėra kraustymasis į Latviją. Savo tėvynės niekada nepaliksiu, jeigu ji manęs nepaliks”, – kartojo J.Lužkovas.

Jeigu jam bus duotas leidimas įsikurti, J.Lužkovas pažadėjo pritraukti į Latviją investicijų, pasvarstyti galimybę imtis joje verslo, įsigyti nekilnojamo turto. Buvęs Maskvos meras pažymėjo neketinąs Latvijoje užsiimti politine veikla.

J.Lužkovas sakė, jeigu Latvijos valdžios atsakymas bus neigiamas, jis pamėginsiąs tokį leidimą gauti kurioje nors kitoje Europos šalyje.

Šiomis dienomis Latvijos žiniasklaida pranešė apie J.Lužkovo ketinimą prašyti leidimo gyventi Latvijoje. Tokį prašymą jis praėjusių metų pabaigoje įteikė Latvijos ambasadai Rusijoje.

2010 metų rugsėjo 28 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsaką dėl pirmalaikių Maskvos mero J.Lužkovo įgaliojimų nutraukimo, “netekus Rusijos Federacijos prezidento pasitikėjimo”.

Tuo tarpu Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Murniecė nusprendė įtraukti buvusį Maskvos merą Jurijų Lužkovą į vadinamąjį juodąjį sąrašą, kuriame įrašomi nepageidaujami šalyje asmenys, remdamasi iš Latvijos saugumo tarnybos gauta informacija, sakė agentūrai BNS Vidaus reikalų ministerijos atstovė Gunta Skrebelė.

Tai reiškia, kad J.Lužkovas negaus leidimo gyventi Latvijoje, nes pagal Imigracijos įstatymą negalima suteikti leidimo gyventi Latvijoje užsieniečiams, kuriems uždrausta įvažiuoti į šią šalį.

Neformaliame užsienio politikos strategų susitikime Trakuose dalyvavę ekspertai sutartinai klaida pavadino NATO narės Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai karo laivus “Mistral”, galinčius savarankiškai vykdyti karines operacijas iš jūros į krantą.

Ekspertai žurnalistams sakė, jog tai neteisingas sprendimas nepaisant Vakarų vykdomos perkrovimo politikos su Rusija.

“Aš manau, kad tai klaida, sakiau tai viešai ir taip manau. Reikia geresnių būdų siekiant subalansuoti strateginius interesus siekiant bendradarbiavimo su Rusija ir šalių kaip Lietuva, Latvija ar Estija susirūpinimą”, – šeštadienį pasibaigus vadinamajam “Sniego susitikimui” žurnalistams sakė Europinių reformų centro Londone atstovas Tomas Walasekas.

Pasak jo, ir amerikiečiai ir prancūzai yra teisūs norėdami bendradarbiauti su Rusija, o Vidurio Europa iš to taip pat turi naudos,

“Dėl perkrovimo Rusija yra šiek tiek mažiau agresyvi nei praeityje. Tačiau vykdant perkrovimą įskaitant ir prekybos ginklais pradžią būtina atsižvelgti į Vidurio Europos šalių susirūpinimą. Manau, su “Mistral” pardavimu yra nužengta per toli. Ne taip reikia balansuoti tarp perkrovimo ir solidarumo”, – kalbėjo T.Walasekas.

Jam antrino ir JAV analitinio centro “Rand Corporation” ekspertas Europos saugumo srityje Stephenas Larrabee (Stivenas Larabis).

“Aš manau, tai klaida. (…) Nesakau, kad neturime bendradarbiauti su Rusija, manau, kad turime. Bet jei ketini parduoti tokią ginkluotę, turi ją parduoti partneriui. O kryptys, kuriomis juda Rusijos užsienio ir vidaus politika, kelia labai daug rimtų susirūpinimų dėl tokio pobūdžio partnerystės su Rusija”, – sakė analitikas.

Pasak jo, šis sandoris sukėlė daug susirūpinimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vakaruose, įskaitant ir JAV. S.Larrabee teigimu, nors Vašingtonas formaliai ir neprotestavo prieš “Mistral” pardavimą, susirūpinimas dėl šio sandorio vers permąstyti politiką, kad panašių pardavimų daugiau neįvyktų.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės karo laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šį sandorį anksčiau taip pat yra pavadinusi klaida.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Dėl itin aktyvaus eksporto į Rusiją kopūstų, morkų, bulvių ir kitų daržovių kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas, pranešė LTV laida “Šiandien”.

“Šiandien Rusijoje tokia situacija, kad bulvių kaina ten 2-3 kartus aukštesnė ir bulvės ten važiuoja, pilnu tempu eina. Kiek mes žinome, tikrai nesunku parduoti, jei kokybė gera”, – sakė bulvių augintojas Petras Vasiliauskas iš Klaipėdos rajono.

Ūkininkas bulvių derliaus didžiąją dalį jau pardavė – daugiau kaip 2 tūkst. tonų iškeliavo į Rusiją, sandėliuose liko tik sėklinė produkcija.

Anot ūkininko, ankščiau bulvių užtekdavo iki pavasario, tačiau šiemet Rusijos rinkoje išaugus paklausai, o kainoms šoktelėjus iki rekordinių aukštumų, nutarė nelaukti.

Kad bulvių trūks, ūkininkai prognozavo jau rudenį. Nes dalis derliaus dėl lietaus sunyko laukuose, dalis supuvo sandėliuose. Panaši padėtis buvo visoje Europoje, Rusijoje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vien pirmąją šių metų savaitę brango beveik visos daržovės: bulvės – apie trečdaliu, morkos – daugiau nei dešimtadaliu, burokėliai ir kopūstai – keliais procentais. Kainų kilimo priežastis ta pati – aktyvus eksportas į Rusiją.

“Lenkijos turguose irgi visko trūksta. Teko kalbėtis su rusais, jie atvažiuoja kopūstų, stovi trys mašinos ir pasikrauna tik per savaitę tas mašinas. Atvažiuoja lenkas, atveža 2 tonas. Iš karto rusas nuperka ir laukia, kol dar atvažiuos, nes nėra reikiamo kiekio. Ir morkų trūksta, visko trūksta”, – tvirtina daržovių augintojas Algimantas Vaupšas.

Lyginant su 2009-ųjų derliumi, bulvės brango tris kartus ir jų supirkimo kaina pasiekė 1,3 lito. Tačiau kai kurie ūkininkai neabejoja, kad kitą savaitę jos kainuos 1,5 lito, o pavasarį lietuviškų bulvių kilogramo didmeninė kaina, manoma, padidės ir iki 2 kitų.

Anot augintojų, keletą pastarųjų metų daržovių užauginimo išlaidos tik augo – brango trąšos, kuras, elektra. Tuo metu produkciją tekdavo pardavinėti už savikainą.

Istorijos klausimai, iškilę tarp Latvijos ir Rusijos, yra klausimai dėl to, kaip pati Rusija suvokia istoriją, o tai, kad šia linkme galimi poslinkiai, rodo gana didelė pažanga Rusijos ir Lenkijos santykiuose po to, kai buvo sudaryta Grupė sudėtingiems abiejų šalių istorijos klausimams spręsti.

Tokį įsitikinimą interviu, išspausdintame antradienį laikraštyje “Latvijas Avize”, pareiškė Latvijos URM valstybės sekretorius Andris Teikmanis.

Drauge jis pabrėžė, jog “neturima omenyje, kad mūsų istorikai galėtų padaryti kokias nors visiškai naujas išvadas. Mes savo istorijos neperrašysime ir neketiname to daryti. Nė per nago juodimą”.

“Būtina žiūrėti, kokia raida vyksta pačioje Rusijoje – viena vertus, ten yra mėginimų sudaryti kažkokias keistas komisijas kovai su istorijos perrašymu, kita vertus – internete skelbiami failai apie Katynę. Rusija iš tikrųjų yra sudėtinga šalis, ir ten dažnai raida vyksta priešingomis kryptinis”, – sakė jis.

A.Teikmanis viltingai žiūri į būsimą Latvijos ir Rusijos komisiją.

“Ji gali padaryti teigiamą poveikį, suartindama diskusiją tarp mūsų šalių šiais opiais klausimais ir politiniu lygiu”, – sakė jis.

“Tuo pačiu laiku Rusijai svarbu, kad istorijos klausimai neįvarytų jos į kampą ir nepažemintų. Kad nebūtų paliesti šventi Rusijai dalykai, tokie kaip pergalė Antrajame pasauliniame kare, karo sunkumai, kuriuos patyrė Rusijos armija. Rusijai svarbu, kad nebūtų įskaudinti karo veteranai”, – pridūrė diplomatas.

“Žinoma, istorikų reikia klausti, koks bus komisijos darbo planas, bet nemanau, kad pirmas mūsų akademikų noras bus iš karto pažeminti Rusijos valstybę”, – sakė jis.

Garsusis Rusijos televizijos žurnalistas Vladimiras Pozneris pareiškė apie tam tikrą televizijos erdvės liberalėjimą ir susiejo tai su Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicija.

“Televizijoje tapo įmanoma kai kurios dalykus kalbėti, kviesti tuos, apie kuriuos prieš pusantrų ar dvejus metus net ir nepagalvotum”, – sakė V.Pozneris interviu Ukrainos savaitraščiui “Bulvar Gordona”, išeinančiam antradieniais.

Paklaustas, ar padėtis ir toliau gerės, V.Pozneris atsakė: “Aš manau, taip”.

Į klausimą, ar laikąs jis D.Medvedevą liberalesniu negi ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, televizijos žurnalistas pareiškė: “Būti liberalesniu už Putiną labai lengva, tam nereikia turėti kažkokių ypatingų savybių. Medvedevas, paprasčiausiai, – iš kitos kartos… Vis tik jis netarnavo “organuose”, įgijo juridinį išsilavinimą – tai kitas žmogus, ir aš dabar kalbu ne apie simpatijas ar antipatijas jam, aš konstatuoju faktą”.

“Iki Putino atėjimo į valdžia aš vedžiau programą “Vremena” (Laikai) – ji buvo tikra, gyva, joje buvo aptariamos aktualios problemos… Tačiau, kai Putinas ėmė, sakykime, diegti valdžios vertikalę, tai pakeitė daug ką, taip pat ir masinės informacijos priemones”, – kalbėjo V.Pozneris.

“Palengva darėsi vis sunkiau ir sunkiau, pirmiausia, imtis kažkokių temų, antra, kažką kalbėti, ir programa man ėmė nebepatikti. Eteryje ji egzistavo aštuonerius metus, o tada aš nuėjau pas Konstantiną Lvovičių (Ernstą – Pirmojo kanalo generalinį direktorių) ir pasakiau: uždarykime ją – nebenoriu ją tęsti. Jis sutiko, ir vietoj jos pasiūlė man kitą (programą)”, – pasakojo V.Pozneris.

Atsakydamas į kitus savaitraščio klausimus V.Pozneris, be kita ko, išsakė nuomonę, kad D.Medvedevas turi šansų būti išrinktas antrai prezidento kadencijai. Bent, anot šio žurnalisto, jis norėtų “tokio įvykių vystymosi”.

Estijos saugumo policija (KAPO) atmetė kaltinimus bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kilus skandalui dėl didžiausios opozicinės Centro partijos lyderio, Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro).

“Kontržvalgybos, kurios veiklos dalis yra užkirsti kelią įtakai iš išorės, srityje Estijos respublika niekada nebendradarbiavo su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis, ir artimiausioje ateityje ši galimybė net neįsivaizduojama”, – šeštadienį Estijos laikraščiui “Eesti Paevaleht” pareiškė KAPO generalinis direktorius Raivo Aegas (Raivas Aegas).

Pasak jo, “atsižvelgiant į Estijos narystę NATO, kiekvienam nors kiek išmanančiam užsienio politiką, turi būti aišku, kad toks bendradarbiavimas – aš turiu omenyje kontržvalgybą – negalimas ir Rusijos specialiosioms tarnyboms”.

KAPO vadovas pabrėžė, kad Estija, kaip ir kitos valstybės, gali bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis tik kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir masinio naikinimo ginklų platinimu.

Anksčiau Centro partija sudarė “tiesos komisiją”. Jos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti prezidento Toomo Hendriko Ilveso (Tomo Hendriko Ilveso) ministro pirmininko Andraus Ansipo ir saugumo policijos kaltinimus E.Savisaarui tuo, kad jis prašė Rusijos suteikti “konspiraciniu būdu” lėšų ortodoksų cerkvei statyti Talino Lasnamejės rajone, taip pat parlamento rinkimų kampanijai

Sausio 7 dieną komisija paskelbė ataskaitą apie atliktą tyrimą.

Jame, be kita ko, teigiama, kad KAPO sekė opozicijos lyderį ir bendradarbiavo šiuo klausimu su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FST).

“Estijos specialiosios tarnybos naudojimas formuojant šalies vidaus politiką yra šiurkštus demokratijos pažeidimas, bet dar blogiau būtų, jeigu tai vyktų bendradarbiaujant su Rusijos specialiosiomis tarnybomis”, – sakoma “tiesos komisijos” ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, jog per E.Savisaaro ir R.Aego pokalbį 2010 metų lapkričio 3 dieną KAPO vadovas neva pažymėjęs, jog turi duomenų apie E.Savisaaro derybų su Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu įrašą, kurį įrašė Rusijos specialiosios tarnybos. Per jas neva E.Savisaaras prašė pinigų cerkvės statybai ir partijos poreikiams artėjant kovo 6 dienos parlamento rinkimams.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo smarkaus nedarbo ir infliacijos didėjimo ir gyventojų nuskurdimo.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atvyko į Kalėdų pamaldas Dievo Motinos Užtarytojos šventovėje Tverės srities Turginovo kaime.

Vyriausybės vadovas užėmė vietą tarp kitų bažnyčios parapijiečių. Jis buvo apsirengęs nertinį, kurį, kaip paaiškino vyriausybės spaudos tarnyba, premjerui padovanojo Verchniaja Verėjos kaimo gyventoja. V.Putinas kelis kartus lankėsi šiame kaime, kuris visas sudegė per miškų gaisrus ir po to vėl buvo atstatytas.

Pirmąjį kartą šaltiniuose medinė cerkvė Turginovo kaime paminėta XVII amžiaus pirmojoje pusėje. 1911 metais čia buvo pakrikštyti būsimi Vladimiro Putino tėvai, kurie gimė šiose vietovėse ir gyveno artimiausiuose kaimuose, tai rodo Tverės srities archyvuose rastos išpažinties atlikimo žinios.

Kaime taip pat yra senos kapinės, kur palaidota V.Putino senelė Jelizaveta Šelomova.

V.Putino protėviai nuo XVII amžiaus gyveno netoli Turginovo.

Eksportas šiemet bus pagrindinis “Vilniaus pergalės” arkliukas įgyvendinant užsibrėžtus pajamų augimo planus, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Didžiausią perspektyvą matau Rusijoje. Jei, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje galime tikėtis kelių procentų augimo, tai Rusijoje galime augti kelis kartus. Šioje šalyje dirbame pagal sandorius su išankstiniu apmokėjimu ir matome geras partnerystės ir prekybos galimybes”, – sakė įmonės vadovas Lionginas Šepetys.

Dabar įmonė užsienio rinkose parduoda kiek daugiau nei ketvirtadalį produkcijos – daugiausia Latvijoje bei Estijoje, nors eksporto geografija labai plati.

“Vilniaus pergalė” šiemet ketina didinti eksporto dalį, lyginant su prekyba vietinėje rinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje įmonė ketina parduoti mažiau.

“Bet čia jau užimame tam tikrą poziciją ir Lietuvoje augti yra daug sunkiau nei eksporto rinkose. O šiemet brėžiame sau tikslą paaugti dar apie 10 procentų”, – sakė L.Šepetys.

“Vilniaus pergalės” pardavimo pajamos pernai metais ūgtelėjo apie 10 proc. – nuo 90 mln. litų iki 100 mln. litų.

“Nežinau, ar tai susiję su rinkos atsigavimu, ar naujais produktais, ar geresniu tų produktų eksponavimu prekybos vietose. Aišku, uždirbome mažiau, bet akcijos bent jau skatina pirkimą”, – sako L.Šepetys.

Prieš mėnesį skelbta, jog Lenkijos saldumynų gamintoja “Mieszko” perima dabartinę “Vilniaus pergalės” savininkę “TB Investiciją”, priklausančią “VP Grupei”.

“Manau, kad tai turės teigiamos įtakos ir eksportui, ir veiklos efektyvumui. Mes jau esame grupė, o ne pavienis fabrikas laukuose. Galima atsiremti į petį, ieškoti sinergijos didinant efektyvumą. Manau, tikrai gerai, kad “Miezsko” mus įsigijo – jie dukart didesni už mus. Tai geras akcininkas”, – sakė L.Šepetys.

“Mieszko” pagrindinė akcininkė yra “VP Grupės” įkurta investicinė bendrovė “Eva Grupė”.

Amerikos priešlėktuvinės gynybos kompleksų “Patriot” dislokavimas jokiu būdu nenukreiptas prieš Rusiją, teigia Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

“Viskas, kas dėl to daroma – mes tai principingai pakartojame, – nėra susiję su Rusija”, – pareiškė jis interviu agentūrai “Interfax”.

Ambasadorius taip pat paneigė nuomonę, kad Maskvai esą priešišką tokio žingsnio pobūdį patvirtina “Patriot” dislokavimas netoli sienos su RF.

“Kiek aš žinau, tai daroma atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą, ir techninė informacija, susijusi su šiuo klausimu, žinoma Rusijai. Aš čia nieko nauja pasakyti negaliu”, – pažymėjo jis.

W.Zajaczkowskis taip pat pakomentavo JAV karinių oro pajėgų bazavimosi Lenkijos teritorijoje galimybę.

“Kalbant konkrečiai apie lėktuvų F-16 ir “Hercules” dislokavimą Lenkijos teritorijoje, turimas omenyje greičiausiai simbolinis buvimas, o ne buvimas, kuris iš esmės pakeistų jėgų pusiausvyrą šiame Europos regione”, – pabrėžė jis.

Lenkijos diplomatas pridūrė, kad to “tikslas veikiausiai bus mokomasis”.

Pernai dienos šviesą turėjusios išvysti bendros Rusijos ir Lietuvos istorikų knygos “SSRS ir Lietuvos problema tarptautinėje politikoje” rengimas įstrigo. Esą kol kas nerandama sutarimo dėl publikuotinų dokumentų ir pozicijos, kaip juos vertinti, rašo “Lietuvos žinios”.

Prieš penkerius metus Rusijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu sudaryta dvišalė istorikų komisija rengiasi išleisti antrąjį dokumentų rinktinės “SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais” tomą. Jame daugiausia dėmesio ketinama skirti Lietuvos aneksijos nepripažinimo politikai, kurios laikėsi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Didžioji Britanija.

Anot Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos vieno pirmininkų, istoriko Alvydo Nikžentaičio, knygoje bus remiamasi dokumentais iš Lietuvos ir Rusijos istorijos archyvų.

Tačiau antrojo tomo leidyba kol kas nejuda iš vietos, nes kaimyninių valstybių istorikams nepavyksta rasti sutarimo tam tikrais istoriniais klausimais juos vertinant. Vieno komisijos narių, istoriko Česlovo Laurinavičiaus teigimu, su rusų istorikais nemažai laiko ginčijamasi, kokius dokumentus knygoje naudoti ir kaip juos traktuoti. “Kyla problemų. Su kolegomis iš Rusijos ne visai sutariame. Galiu tiesiai pasakyti: jie savotiškai bijo reakcijos savo valstybėje”, – dienraščiui tikino Č.Laurinavičius.

Esą prie tam tikrų dokumentų, kuriuose SSRS veiksmai Lietuvos atžvilgiu kvalifikuojami labai griežtai, gretimos valstybės mokslininkai norėtų pridėti paaiškinimus, nes “plati Rusijos auditorija gali nesuprasti ar įsižeisti”. “Diskusijos vyksta tokiu lygiu. Vis ieškome variantų”, – aiškino Č.Laurinavičius.

Anot istoriko A.Nikžentaičio, esama ir daugiau sunkumų dėl komisijos veiklos. Tačiau kokių, jis konkretizuoti nenorėjo. “Komisijos darbas yra patekęs į juodą duobę. Po kelių savaičių paaiškės, ar iš jos pavyks išlipti. Galbūt gali tekti įšaldyti veiklą”, – teigė jis. Jau suplanuota išleisti ir trečiąjį dokumentų rinktinės tomą. Jame ketinama nagrinėti situaciją Lietuvoje stalinistiniu laikotarpiu – 1944-1953 metais.

Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijos veiklą remia mūsų krašto Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijos. Pastaroji antrojo tomo leidybai pernai skyrė 15 tūkst. litų.

“Remti veiklą, susijusią su istorinės atminties įamžinimu, ketinama ir šiais metais. Užsienio reikalų ministerija remia įvairius projektus, skirtus pasitikėjimui tarp Lietuvos ir Rusijos visuomenių didinti bei istorinei atminčiai puoselėti”, – dienraščiui pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.

Buvusio naftos bendrovės “Jukos” vadovo Michailo Chodorkovskio ir buvusio tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovo Platono Lebedevo gynėjai apskundė Maskvos Chamovnikų teismo nuosprendį jų antrojoje byloje.

“Galima sakyti, kas skundas išankstinis, nes mes kol kas neturime nuosprendžio teksto, nėra protokolų kopijų”, – sakė M.Chodorkovskio advokatė Karina Moskalenko agentūrai “Interfax” penktadienį.

Ji pažymėjo, kad skundas paduotas per tokį trumpą laiką, nes būsimos dešimt dienų, numatytos įstatyme kasacijai paduoti, bus poilsio dienos.

“Dabar skundą sudaro devyni puslapiai. Kai gausime dokumentus, jį išplėsime”, – sakė ji.

Vakar Maskvos Chamovnikų teismas paskyrė buvusiam naftos bendrovės “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui ir buvusiam tarptautinio finansinio susivienijimo “Menatep” vadovui Platonui Lebedevui po 14 metų laisvės atėmimo bendrojo režimo kolonijoje antrojoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgdamas į pirmąjį nuosprendį.

Kaip pranešė “Interfax” korespondentas, nuosprendyje sakoma, kad abu teisiamieji pripažinti kaltais dėl grobimo ir pinigų plovimo.

Antrojoje baudžiamojoje byloje M.Chodorkovskiui ir P.Lebedevui paskirta po 13,5 metų laisvės atėmimo. Drauge su atliekama bausme pagal pirmąjį nuosprendį jie iš viso praleis kolonijoje 14 metų.

Teismas nusprendė, kad bausmės laikas nuteistiesiems bus skaičiuojamas nuo 2007 metų vasario, bet jiems bus įskaičiuotas laikas, atliktas pagal pirmąjį bausmės terminą, tai yra faktiškai bausmė bus skaičiuojama no 2003 metų.

Nereikalaujant nepriklausomo tyrimo, Smolensko tragedija, nusinešusi Lenkijos prezidento ir daugybės aukštų pareigūnų gyvybes, tebekybo visiems virš galvos, penktadienį sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis, aviakatastrofą pavadinęs reikšmingiausiu 2010 metų pasaulio įvykiu.

“Reikšmingiausias ir kartu baisus įvykis – tai Lenkijos prezidento kartu su žmona ir kartu viso nepriklausomybinio valstybės elito žūtis balandžio 10 dienos rytą nedraugiškoje žemėje Smolensko karinio aerodromo spąstuose”, – Lietuvos radijui sakė Europos Parlamento narys ir buvęs valstybės vadovas.

V.Landsbergis pabrėžė, kad pasaulis iki šiol lieka priblokštas, ir niekas nereikalauja, kad tyrimą atliktų nepriklausomi ekspertai, o ne “galimi kaltininkai”.

“Pasaulis ligi šiol priblokštas kaip niekad. Net galvoti apie visas ir tikras priežastis atrodo siaubinga, vienintelė išeitis tartum negalvoti”, – kalbėjo politikas.

“Reikalauti nepriklausomo tyrimo, kad netirtų galimi kaltininkai, nedrįsta nė viena nepriklausoma valstybė, nei Lenkija, nei Europos Sąjunga, nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Todėl ši nelaimė tebekybo virš galvos visiems, viso priblokšto palaužto pasaulio nelaimė”, – sakė V.Landsbergis.

Balandžio 10-ąją netoli Smolensko oro uosto Vakarų Rusijoje per rūką sudužus prezidento lėktuvui, žuvo Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) su pirmąja ponia Maria (Marija) ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų.

Lenkijos spauda prieš kelias dienas pranešė, kad Varšuva