Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino gerbti “nacionalinius demokratijos modelius”, nes mano, kad tai šalies privalumas, o ne trūkumas.

“Rusijai priekaištaujama, kad jai trūksta demokratijos ir silpna jos teisinė sistema, – sakė D.Medvedevas, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose. – Mes esame tokie, kokie esame. Taip, mes turime trūkumų. Rusija labiausiai patyrė ekstremizmo ir terorizmo iššūkius. Rusija neapdrausta nuo klaidų”.

Tačiau Rusijos prezidento nuomone, šalyje “iš tikrųjų vyksta svarbūs visuomenės pokyčiai”.

“Mokyti mūsų nereikia. Reikia kartu dirbti!” – pridūrė jis.

Savo kalboje D.Medvedevas pažymėjo 10 krypčių, kuriomis Rusijos vadovybė dirba, siekdama gerinti investicinį klimatą šalyje:

• penkis kartus sumažintas strateginių įmonių sąrašas;

• bus privatizuota keliasdešimt kompanijų – energetikos ir infrastruktūros už keliasdešimt milijonų dolerių;

• bus įsteigtas specialus nepriklausomas fondas, kuris pasidalys rizika su užsienio investuotojais;

• atsisakoma įvesti specialiuosius mokesčius, plėtojamas Rusijos finansų sektorius;

• Maskva paverčiama tarptautiniu finansų centru;

• Rusija prisijungs prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)

• įgyvendinama energetikos efektyvumo programos;

• plėtojamas pasikeitimas technologijomis, taip pat ir karinėje srityje;

• investuojama į žmogiškuosius išteklius, būsimi verslininkai ir pareigūnai mokosi užsienyje. Rusija pasirengusi vienašališkai pripažinti diplomus ir mokslinius laipsnius, gautus žymiausiuose pasaulio universitetuose;

• vykdomi infrastruktūros projektai, susiję su sporto plėtra ir dideliais sporto įvykiais, kuriuos organizuos Rusija.

D.Medvedevas nepritarė siūlymams, kurie apriboja laisvę internete. Jis taip pat pasiūlė apsvarstyti intelektualiosios nuosavybės internete teises eiliniame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) posėdyje.

Rusijos prezidentas, kuris pradėjo ir užbaigė savo kalbą priminimu apie sprogimą Domodedovo oro uoste, paskelbė, kad dėl tragedijos ir žmonių žūties jis nedelsdamas, pasibaigus sesijai, sugrįš į Maskvą.

“Aš nusprendžiau dalyvauti forume todėl, kad tai labai svarbi pasaulinė aikštelė, kurioje galima paskelbti mūsų poziciją. Davosas – žinomiausia vieta, ir aš manau, kad Rusijai turi būti atstovaujama tokiuose renginiuose pačiu aukščiausiu lygiu”, – citavo prezidento žodžius jo sekretorė spaudai Natalija Timakova.

Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Michailas Bergeris interviu BBC pažymėjo, kad tokio susidomėjimo Rusija, kaip dabar, Davose nebuvo nuo dešimtojo dešimtmečio.

Nuo tada, pasak jo, praėjo daug laiko, bet ekonominiu požiūriu Rusija, kaip ir anksčiau tebėra “šalis, turinti didelių galimybių”.

“Medvedevo, kaip labiausiai laukiamo dalyvio, pakvietimas (į forumą) susijęs su verslo bendrijos noru paremti viltį, kad vyks liberali Rusijos plėtotė, nustatyti savo požiūrį į Medvedevą”, – pareiškė jis.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, jog nekantraudamas laukia tos akimirkos, kai nevadins Maskvos prieše ir priešininke, bet skeptiškai įvertino galimybę vesti derybas su dabartine Rusijos vadovybe.

“Manau, kad tas laikas ateis. Tačiau šiandien Rusija yra okupantė, ir tai jau pripažinta pasaulyje, o okupacija visada baigiasi deokupacija”, – pareiškė M.Saakašvilis antradienį televizijos tiesioginėje laidoje “Prezidentas atsako į žmonių klausimus”.

M.Saakašvilis pridūrė, jog “šiandien Rusijos vadovybė sako, kad nori gerų santykių su Gruzija, bet trukdo tik Saakašvilis”.

“Aš noriu užduoti tik vieną klausimą, kas yra jiems Gruzija, gal jie parodys žemėlapyje jos sienas”, – sakė M.Saakašvilis ir pridūrė, kad Gruzijos žemes – Abchaziją ir Pietų Osetiją – okupavo “laukiniai barbarai”.

“Jeigu būtų galima susitarti su Rusijos vadovybe, manęs niekas nepralenktų, bet kai deriesi su šalimi, kurios lygis kaip nasrus pražiojusios reptilijos, reikia bėgti nuo jos”, – sakė jis.

Į klausimą, ar ketina likti valdžioje kaip ministras pirmininkas, kai baigsis antrasis prezidentavimo laikotarpis 2013 metais, M.Saakašvilis tiesiai neatsakė. Pasak valstybės vadovo, Gruzijos interesai jam visada buvo svarbesni nei savo.

Kaip pranešama televizijos kanalo PIK tinklalapyje, iš viso studijoje gauta daugiau kaip 11 tūkst. skambučių ir laiškų. Be kanalo PIK, laidą taip pat transliavo Gruzijos nacionaliniai transliuotojai.

Projektu “Prezidentas atsako į žmonių klausimus” savo transliaciją rusų kalba pradėjo Pirmasis informacinis Kaukazo kanalas (“Pervyj informacionyj kavkazkij”, PIK).

M.Saakašvilis bendravo su Gruzijos žmonėmis beveik tris valandas. Į šalies gyventojų klausimus jis atsakinėjo gruzinų kalba.

Prancūzija antradienį pasirašė pelningą sutartį dėl keturių “Mistral” klasės karo laivų pardavimo Maskvai, iš kurių du bus pastatyti Rusijoje, nors šiam žingsniui griežtai priešinasi Baltijos šalys.

Sutartis dėl jūrų desanto atakos laivų bus pirmasis tokio lygio NATO technologijų pardavimas Rusijai.

Kai kurie NATO sąjungininkai, ypač Lietuva, Latvija ir Estija, reiškia susirūpinimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų šalių įranga.

Susirūpinimą dėl šio sandorio taip pat pareiškė Lenkija ir Gruzija, kuri itin pažymėjo Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado admirolo Vladimiro Vysockio pareiškimą, kad jeigu Maskva būtų turėjusi “Mistral” per konfliktą su Gruzija 2008 metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę galima atsiųsti kur kas greičiau.

Nutekinti diplomatiniai dokumentai rodo, kad JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) taip pat išsakė Vašingtono nuogąstavimus per pernai vykusį vizitą Paryžiuje.

“Mistral” pardavimo sutartis buvo pasirašyta Sen Nazero mieste. Būtent šiame Prancūzijos vakaruose esančiame uostamiestyje yra įsikūrusi karo laivų statykla STX, kur šie laivai bus statomi bendradarbiaujant su Prancūzijos karinius užsakymus vykdančia valstybine įmone DCNS.

Sandorį per ceremoniją, kurioje dalyvavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), pasirašė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas ir Prancūzijos gynybos ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė).

“Abiejų šalių vyriausybės susitarė suteikti visą pagalbą statant du (karo laivus) Prancūzijoje, o dar du – Rusijoje”, – sakoma bendrame abiejų šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

N.Sarkozy sakė Sen Nazero laivų statytojams, kad ši sutartis užtikrina 6 mln. darbo valandų ir 1 500 darbo vietų ilgiau nei ketveriems metams.

Praeitą mėnesį paskelbtame ankstesniame susitarime buvo kalbama apie dviejų “Mistral” statybą Sen Nazere ir užsimenama apie galimybę pastatyti dar du šios klasės laivus.

Antradienį atskleistoje sutartyje nenurodoma, kokias technologijas Prancūzija perduos Maskvai, kad Rusija galėtų pati statyti šiuos laivus, taip pat neminima, kiek iš viso laivų bus parduota.

Prancūzija nuo 2009 metų derasi su Rusija dėl “Mistral” pardavimo. Kiekvienas iš šių laivų kainuoja apie 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).

Rusijos valstybinės laivų statybos įmonės OSK vadovas Romanas Trocenka sakė naujienų agentūrai “Interfax”, kad buvo susitarta, jog vieno laivo kaina “neviršys 600 mln. eurų (2,7 mlrd. litų)”.

STX nurodė, kad pirmasis “Mistral” bus pastatytas 2013 metų gruodį ir kad 80 proc. statybos darbų bus atliekama Prancūzijoje, o kiti 20 proc. – Rusijoje.

“Mistral” klasės laivai gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie šimtą kitų mašinų ir 450 karių. Juose įrengiamos visavertės vadavietės ir 69 vietų ligoninės.

Žymus JAV respublikonas senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) antradienį griežtai pasmerkė Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai keturis modernius karo laivus ir pavadino tai “grėsme kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams”.

“Aš griežtai prieštarauju Prancūzijos (sprendimui) parduoti “Mistral” Rusijai”, – sakė J.McCainas apie sandorį, kuris sukėlė griežtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepritarimą bei didelį Vašingtono susirūpinimą.

“Šis laivas kelia grėsmę kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams; aš nerimauju, kad šis sprendimas gali tapti nemaloniu precedentu NATO organizacijoje dėl modernių ginklų pardavimo Rusijos vyriausybei”, – sakė J.McCainas.

25 Sau 2011 15:56 |Category: Užsienio verslas

Baltarusija ir Rusija planuoja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vienu paketu pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje projektą ir dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo.

Tai pranešė Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška per susitikimą su Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” vadovu Sergejumi Kirijenka antradienį Minske.

Anot V.Semaškos, Baltarusija ir Rusija susitarė atlikti būtinas vidaus valstybines procedūras,”kad galėtume, jeigu ne vasario pabaigoje, tai kovo pradžioje, pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą”.

Baltarusijos pirmasis vicepremjeras pridūrė, jog šalys suderimo priemonių planą bendrai energetikos įmonei steigti, kuri turėtų pradėti veikti šių metų birželį.

S.Kirijenka per vėliau vykusį jo susitikimą su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi pareiškė, kad Rusija “pasirengusi pirmąjį šių metų ketvirtį vienu metu pasirašyti du tarpvyriausybinius susitarimus”.

Baltarusija tikisi ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

“Be gvardijos diviziono, aprūpinto salvinės ugnies raketų sistema “Smerč”, Pietų Osetijoje dislokuotas kompleksas “Točka”, kurio veikimo nuotolis maždaug 120 kilometrų”, – sakė agentūros pašnekovas.

Pasak jo, “Gruzijos specialiosios tarnybos informuotos, kad Pietų Osetijoje yra raketinis ginklas, galintis pagal savo taktinius techninius duomenis atremti bet kurią Tbilisio agresiją”.

Anksčiau šaltinis Pietų federalinės apygardos jėgos struktūrose pranešė, kad 4-ojoje Rusijos karinėje bazėje, dislokuotoje šios separatistinės respublikos teritorijoje, yra salvinės ugnies raketų sistemos “Smerč “divizionas.

“Kad būtų galima užkirsti kelią Gruzijos agresijai, netoli Pietų Osetijos sostinės dislokuotas atskirasis gvardijos reaktyvinės artilerijos divizionas, aprūpintas salvinės ugnies reaktyvinėmis sistemomis “Smerč”, – sakė agentūros pašnekovas.

Pagal 2010 metų balandžio 7 dienos susitarimą dėl Rusijos jungtinės karinės bazės, Pietų Osetijoje dislokuota 4-oji Rusijos karinė bazė Cchinvalio ir Džavos įgulose. Bazė įsteigta, remiantis Pietų Osetijos vadovybės kreipimusi į Rusiją.

OTRK “Točka-U skirtas efektyviai naikinti svarbiausius taikinius priešininko kariuomenės dislokavimo taktinėje gilumoje. Raketų kompkeksas “Točka-U” (NATO atitikmuo “Scarab B”) priimtas į ginkluotę 1989 metais.

Į OTRK įeina kietojo kuro taktinė raketa 9M79-1, kuri gali būti aprūpinta įvairių tipų kovinėmis dalimis, paleidimo įrenginys, transportavimo ir įkrovimo automobilis, transportavimo automobilis, automatizuotas kontrolinio bandymo automobilis, techninio aptarnavimo automobilis ir arsenalinių įrenginių komplektas.

Kompleksas “Točka-U” pamažu keičiamas šiuolaikiniais OTRK “Iskander”.

Baltijos jūros regione vietos yra kelioms atominėms elektrinėms, o Rusijai būtų naudinga Kaliningrado srities energetiką ir čia statomą atominę elektrinę kartu su Baltijos šalimis integruoti į “Nord Pool” regioną, teigia nepriklausomo elektros energijos tiekėjo statusą turinčios įmonės “Inter RAO Lietuva” valdybos narys Jonas Garbaravičius.

“Visų pirma Rusija turėtų suprasti, kad šis variantas jiems patiems būtų naudingesnis. Be to, požiūris į Kaliningrado atominę elektrinę būtų visiškai kitoks. Galiu pasakyti, kad bent jau energetikos technokratų diskusijose toks variantas yra svarstomas. Rusija nėra Šiaurės Korėja”, – interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė J.Garbaravičius.

Anot jo, “Inter RAO Lietuva” netrukus turėtų būti oficialiai įgaliota Kaliningrado atominės elektrinės, kuri turėtų konkuruoti su Lietuvoje ketinama statyti Visagino atomine elektrine, pagamintą elektrą parduoti Baltijos šalyse.

“Ir stengsimės parduoti kuo daugiau. “Inter RAO” požiūriu, tai ne karas, o konkurencija. Žinoma, jeigu abi jėgainės regione pradėtų veikti vienu metu esant ribotam perdavimo pajėgumui, ir vieniems, ir kitiems tektų arba dempinguoti kainas, arba stovėti be darbo. Tačiau jeigu įvertintume regiono plėtros perspektyvą bent penkiasdešimt metų į priekį pamatytume, kad rinkos užtektų visiems”, – teigė J.Garbaravičius.

Pasak jo, Lietuvai reikalingi savi elektros gamybos šaltiniai, nes atmetus būsimąjį Elektrėnų naująjį bloką, vieną kitą modernesnę katilinę ar ribotos galios kogeneracinę jėgainę, daugelis generavimo šaltinių šiuo metu yra moraliai ir techniškai pasenę.

“Siekis statyti branduolinę jėgainę yra logiškas. Žinoma – su sąlyga, kad jos produkcija turės rinką. Vis dėlto, mano nuomone, Lietuva neturėtų nuvertinti elektros tranzito galimybių. Turint geografiškai strateginę poziciją, galima daug aktyviau plėtoti elektros tinklus, investuoti į jungtis. Tarkime, atsiradus jungčiai su Švedija Lietuva per keletą metų iš tranzito galėtų uždirbti dar vienam kabeliui”, – tvirtino J.Garbaravičius.

Jo teigimu, muitai iš trečiųjų šalių importuojamai elektros energijai, apie kuriuos yra užsiminęs premjeras Andrius Kubilius, savaime nėra blogis, tačiau reikia diskutuoti dėl protingo jų dydžio.

“Mokesčiai niekam nepatinka, tačiau neišvengiami. Nors, manau, kad muitai labiau atitinka ne Lietuvos, o Estijos interesą. Jie kūrena jėgaines skalūnais, o išsiderėję pereinamą laikotarpį dėl taršos norėtų keletą metų užkurti elektrines visa galia. Šiuo atveju “Inter RAO Lietuva” yra jiems trukdantys konkurentai. Jeigu muitai bus įvesti dėl politinių motyvų, už estų interesus sumokės Lietuvos vartotojai”, – sakė J.Garbaravičius.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi skirti Baltarusijai kreditą atominei elektrinei statyti.

Po susitikimo su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi spaudos konferencijoje V.Putinas pažymėjo, kad “Rusija pasirengusi padėti realizuoti šį didelės apimties, apie 6 mlrd. dolerių vertės projektą”.

“Esame pasirengę spręsti jo kreditavimo klausimą”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar svarbiausia galutinai įvertinti atominės elektrinės statybos kaštus.

Rusijos premjeras paragino partnerius Baltarusijoje asmeniškai įsitikinti tuo, kad projekto kaina, kurią siūlo Rusija, yra ekonomiškai pagrįsta.

“Turint omenyje, kad Kaliningrade šiuo metu statoma Baltijos atominė elektrinė, mūsų partneriams iš Baltarusijos labai nesunku sėsti į traukinį ir pažiūrėti, kas ten vyksta, įvertinti sąmatas ir įsitikinti, kad teikiamos kainos yra objektyvios”, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad spręsdamos projekto sąmatų klausimą abi šalys “gerokai pasistūmėjo į priekį”.

V.Putinas pažadėjo, kad Baltarusijos specialistai aktyviai dalyvaus šiame projekte.

“Baltarusijos specialistų dalyvavimas bus labai reikšmingas – 30-35, gal būt net 40 proc. Aišku, kalbama apie tas veiklos sritis, kuriose Baltarusijos specialistų kompetencija neabejojame nei mes, nei tarptautinės organizacijos”, – sakė V.Putinas.

Baltarusija planuoja ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”.

Kaliningrado srityje statoma į eksportą orientuota 2,34 gigavatų galios atominė elektrinė, kuri turėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų

Britų BP galės įskaičiuoti į savo balansą tuos Arktyje esančius išteklius, kurie atitiks jos dalį, realizuojamą bendrame projekte Arktyje kartu su “Rosneft”, pareiškė kompanijos “Rosneft” prezidentas Eduardas Chudainatovas.

“Rosneft” ir BP sutarė steigti bendrą įmonę trijų plotų Arktyje įsisavinimui. “Rosneft” tenkanti dalis sudarys 67 proc., o BP – 33 poc. Atitinkamai, vieną trečdalį atsargų mūsų partneriai gali konsoliduoti į savo balansą”, – sakė žurnalistams E.Chudainatovas.

“Rosneft” prezidentas pažymėjo, kad šis projektas taps įmanomas, kai bus gauti gręžinių rezultatai. Šiuo metu trijuose plotuose, kuriuose partneriai žada dirbti, bendri naftos ištekliai sudaro 49,7 mln. tonų, 1,8 trilijonus kubinių metrų dujų ir 49 mln. tonų kondensato.

Pasak E.Chudainatovo, abi bendrovės pirmiausia tikisi gauti naftos. Dujų gavybą apimanti projekto dalis dar nerengiama.

“Mes tikimės pirmiausia gauti naftos. Ten yra vienas plotas su dujų ištekliais, bet mes kol kas jo realizavimo detaliai nenagrinėjame; vis dėlto iš pradžių reikia išgręžti gręžinį”, – sakė jis.

E.Chudainatovas pabrėžė, kad išteklių plotai yra tokioje geografinėje vietoje, kuria būdingos ekstremalios gamtinės sąlygos. Pavyzdžiui, Karos jūroje ledo storis siekia 2,2 metro, todėl norint ten statyti naftos platformas, reikia kad jos galėtų atlaikyti milžinišką ledų spaudimą.

Kaip jau pranešta anksčiau, britų ir rusų bendrovės BP ir “Rosneft” paskelbė steigiančios globalų strateginį aljansą, kuris grindžiamas bendru akcijų valdymu.

Taip pat šios bendrovės sutarė steigti bendrą įmonę, kuri atliks geologinę žvalgybą bei įsisavins tris licenzinius plotus Arkties šelfe Karos jūroje: EPNZ 1, 2 ir 3 (rus. Vostočno- Prinovozemelskije-1, -2, -3).

“Rosneft” teks 66,67 proc. o BP – 33,3 proc. bendrosios įmonės akcijų.

Londono policija pranešė, jog tiria keturių Rusijos piliečių sąsajas su korupcija Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB), o Maskva pripažino, kad gruodį atšauktos ERPB direktorės Jelenos Kotovos, atstovaujančios Rusijai, veikla susidomėjo ir rusų teisėsaugos atstovai.

J.Kotova buvo atšaukta 2010 metų gruodžio 9 dienos Vladimiro Putino potvarkiu, o antradienį Ekonomikos plėtotės ministerija paaiškino šį sprendimą vidaus tyrimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke rezultatais.

“Šitai susiję su tuo, jog Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke vyko nepriklausomas vidaus tyrimas pagal įtarimą, kad ji ir dar trys ERPB Rusijos direkcijos darbuotojai pažeidė banko elgesio kodeksą”, – sakoma Rusijos ministerijos pranešime.

Antradienį ERPB direktorių taryba Rusijos prašymu panaikino jų neliečiamybę nuo teisminio persekiojimo.

“Rusijos Vidaus reikalų ministerijos tyrimų komitetas Generalinės prokuratūros pavedimu atlieka minėtų ERPB Rusijos direkcijos darbuotojų veiklos patikrinimą”, – pranešė Ekonomikos plėtotės ministerija.

Londono Sičio, kur yra ERPB būstinė, policija pranešė, kad tiriami įtarimai dėl korupcijos.

Trys iš keturių įtariamų byloje ERPB darbuotojų dirbo šio banko Rusijos direktorate Londone, sakė ERPB atstovas.

Šis bankas buvo įsteigtas investuoti į 30 šalių privatų sektorių, siekiant palengvinti jų perėjimą į rinkos ekonomiką po SSRS subyrėjimo.

Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Murniecė priėmė sprendimą įtraukti buvusį Maskvos merą Jurijų Lužkovą į nepageidaujamų Latvijai žmonių “juodąjį sąrašą” dėl jo priešiško požiūrio į Latviją ir noro pasinaudoti Latvija asmeniniais tikslais.

Tai L.Murniecė sakė žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Valdžiu Zatleriu.

“Mano pagrindas įtraukti Lužkovą į “juoduosius sąrašus” buvo jo požiūris į Latviją, jo priešiški atsiliepimai apie Latviją, jo noras panaudoti Latviją asmeniniais tikslais, juk akivaizdu, kad jo tikslas buvo ne investuoti į Latviją, Latvijos ekonomiką, o naudotis Latvija kelionėms po Šengeno zoną”, – paaiškino ji.

Praėjusi metų pabaigoje J.Lužkovas pareiškė norą gauti leidimą gyventi Latvijoje, todėl buvo pradėtas jo prašyme pateiktų faktų patikrinimas.

Tikrinimo laikas buvo pratęstas iki balandžio 20 dienos, bet visiškai aišku, kad J.Lužkovas į Latviją nebus įleistas, todėl buvo priimtas greitas sprendimas – įtraukti jį į “juodąjį sąrašą”, remiantis saugumo institucijų pateikta informacija, kuri, tiesa, yra slapta, paaiškino ministrė.

Priešišką J.Lužkovo požiūrį į Latviją patvirtina jo prieš pusę metų įvykęs vizitas į Rygą.

“Prieš penkis mėnesius jis pasakė pakankamai daug, kad būtų laikomas žmogumi, kuris nemyli šios šalies. Ir tai iš tikrųjų keista, kad vieta, kurioje jis rengiasi būti, pasirinko šalį, kurią išvadino įvairiais žodžiais ir pažemino joje gyvenančius žmones”, – pažymėjo ji.

Į klausimą, ar sprendimas įtraukti J.Lužkovą į “juodąjį sąrašą” nėra siekis įsiteikti Kremliui, L.Murniecė atsakė: “Ne, šie veiksmai gina Latviją nuo pažeminimų”.

Kaip jau pranešta, sekmadienio vakarą Latvijos televizijos kanalo TV3 laida “Nieko asmeniška” pranešė, kad likus nedaug laiko iki Naujųjų metų J.Lužkovas padavė į Latvijos ambasadą Rusijoje prašymą išduoti jam leidimą gyventi Latvijoje. J.Lužkovas investavo 200 tūkst. latų į subordinuotą pagrindinį Latvijos “Rietumu banka” kapitalą ir turi nekilnojamojo turto Latvijoje, tai esą leidžia jam pretenduoti gauti leidimą gyventi šioje šalyje.

Pagal įstatymą, pareiškimas nagrinėjamas 30 dienų, bet vidaus reikalų ministrė L.Murniecė remdamasi informacija, gauta iš saugumo institucijų, priėmė sprendimą įtraukti J.Lužkovą į vadinamąjį juodąjį sąrašą – nepageidaujamų valstybei asmenų sąrašą.

“Rusija apsisprendė jau seniai, praėjusių metų 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Mes remiame ir toliau remsime neatimamą palestiniečių tautos teisę įkurti savo valstybę, nepriklausomą, teritoriškai vieningą, veiksnią, su sostine Rytų Jeruzalėje”, – Jeriche surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas), sakė D.Medvedevas.

Jis pažymėjo, kad “atsiradus Palestinos valstybei, laimės visi, palestiniečiai, izraeliečiai, regionas, visos Artimųjų Rytų tautos”. “Būtent šio tikslo reikia siekti”, – sakė Rusijos prezidentas.

Jis nurodė, kad Rusijos parama palestiniečiams nebus vien politinė. “Viliuosi, kad Rusijos ir Palestinos santykiai kiekvienais metais įvairės”,- sakė D.Medvedevas.

Jis taip pat pareiškė, kad, norint atnaujinti tiesiogines palestiniečių ir izraeliečių derybas, Izraelis turi nutraukti nausėdijų plėtrą palestiniečių žemėse.

“Mes aptarėme dialogo atnaujinimo galimas perspektyvas. Tam reikia parodyti didžiausią santūrumą ir laikytis įsipareigojimų, pirmiausia – įšaldyti Izraelio nausėdijų statybas Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje”, – spaudos konferencijoje pažymėjo D.Medvedevas.

Maskva deda dideles viltis į artimiausiu metu vyksiantį Artimųjų Rytų “ketverto” (Rusijos, JAV, ES, JT) susitikimą.

“Mes su viltimi laukiame artimiausio Artimųjų Rytų “ketverto” susitikimo Miunchene”, – kalbėjo D.Medvedevas, pridurdamas, kad “būtina vengti vienašališkų veiksmų, kurie pablogintų padėtį”.

“Būtina pasinaudoti visu egzistuojančių tarptautinių taisyklių potencialu, JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, regioninių organizacijų sprendimais, kad būtų pasiektas naujas šios problemos sprendimo lygmuo”, – sakė Rusijos prezidentas.

Savo ruožtu M.Abbasas padėkojo Rusijai už principinę poziciją palaikant palestiniečių valdžią, taip pat atkreipė dėmesį į svarbų Rusijos vaidmenį padedant sureguliuoti Artimųjų Rytų krizę.

Lietuvos ir Rusijos santykių negali lemti vien skirtingai vertinami istoriniai klausimai, kuriems reikia daug kantrybės, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikai Darius Semaška teigė, kad tose srityse, kur interesai sutampa, reikia ieškoti pozityvių sprendimų.

Jo teigimu, istorijos vertinimas Lietuvoje ir Rusijoje labai nevienodas – skiriasi tiek aukščiausių pareigūnų pozicijos, tiek švietimo programos ir valstybių politika.

“Reikės labai nemažai laiko ir labai kantrių pastangų, diskusijų. Mums reikės kantrybės, kad galėtume pasiekti kitokį Rusijos požiūrį į sovietinį režimą, jo padarytus nusikaltimus”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D.Semaška.

Patarėjas teigė įžvelgiantis teigiamų ženklų Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicijoje vertinant sovietinę istoriją.

“Jis tikrai kelis kartus buvo užėmęs drąsią ir Rusijoje nepopuliarią poziciją ir dėjo pastangas keisti visuomenės santykį su sovietine istorija, ypatingai su to laikotarpio, kai buvo vykdomas masinis teroras prieš tuometinės Sovietų Sąjungos gyventojus”, – kalbėjo D.Semaška.

Anot pareigūno, tai tik pirmi žingsniai, tačiau reikia “kantriai konsultuotis, įtikinėti, imtis įvairių kultūrinių, švietimo projektų Rusijoje, stengiantis pakeisti visos visuomenės nuomonę”.

Vis dėlto D.Semaška teigė, kad vien skirtingi istoriniai vertinimai negali nulemti dvišalių santykių.

“Ne vien tai turi apspręsti mūsų dvišalius santykius – tai skaudi byla, skaudus blokas klausimų, kurį kantriai turime nagrinėti ir sprendimų ieškoti nenuleidžiant rankų, tuo pačiu neperspaudžiant. Kita vertus, yra mūsų kasdieniai rūpesčiai, interesai ir reikia ieškoti tų sričių, kur mūsų ir Rusijos interesai sutampa, ir siekti ten pozityvių sprendimų, kurie būtų naudingi abiem valstybėms”, – sakė prezidentės patarėjas.