Lietuvos ir Rusijos pareigūnai jau susitarė dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar dėl 12 tęsiasi derybos, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Apibūdindamas dvišalius santykius ministras pripažino, kad tarp Vilniaus ir Maskvos dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

Interviu žurnalui IQ ministras sakė besidžiaugiantis tuo, kad derybų neveikia galimas valstybių vadovų susitikimų grafikas, nes tai leidžia neskubėti daryti nenaudingų išlygų.

“Praktiniu lygiu mes su Rusija bendradarbiaujame neblogai. Išjudinome sutartis, kurios gulėjo po aštuonerius-devynerius metus”, – sakė A.Ažubalis interviu, kuris skelbiamas žurnalo sausio mėnesio numeryje.

“Jau susitarėme dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar deramės dėl kitų 12″, – kalbėjo ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė suderintą sutartį dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityje. Nors, pasak ministro, tai “atrodytų velniškai nuobodus dalykas”, tačiau bendrai pripažįstami standartai turėtų palengvinti tarpusavio prekybą.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad tradiciškai pasirašant tokių sutarčių paketą dalyvauja ir valstybės vadovai, tačiau kaip teigiamą dalyką įvardijo tai, kad dabartinės derybos nėra veikiamos galimo susitikimų grafiko.

“Džiaugiuosi, kad derybos dėl konkrečių sutarčių nėra veikiamos galimų vadovų susitikimų grafiko. tai leidžia mūsų derybininkams ieškoti abipusiai naudingų kompromisų, nedaryti Lietuvos interesams kenkiančių išlygų”, – sakė ministras.

Šiemet Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pakvietė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę vizito į Maskvą, tačiau galima apsilankymo data nežinoma.

Pabrėžęs, jog sprendžiant praktinius klausimus situacija yra gera, A.Ažubalis pripažino, kad šalims dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

” (…) sienos praktinė demarkacija, kuri šiuo metu vyksta praktiškai, rodo, kad praktinių reikalų sirtyje viskas yra gerai. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo”, – sakė ministras.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) pareiškė esąs “labai susirūpinęs” dėl pirmadienį paskelbto antrojo teismo nuosprendžio buvusiam “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui, ir pavadino jį šalies “žingsniu atgal”.

“Teismo procesas yra labai abejotinas, ir tai yra žingsnis atgal visame šalies modernizavimo kelyje”, – sakoma jo pareiškime.

“Mūsų partneriai Rusijoje turi būti suinteresuoti rimtai reaguoti į šį susirūpinimą ir kovoti už įstatymų viršenybę, demokratiją bei žmogaus teises”, – sakė jis.

Dar ir Vokietijos vicekanclerio pareigas einantis G.Westerwelle apie M.Chodorkovskio bylą kalbėjo savo viešnagės Maskvoje metu lapkričio mėnesį ir perspėjo, kad Vokietijos pareigūnai atidžiai stebi šį procesą.

Vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Christophas Steegmansas (Kristofas Štėgmansas) kiek anksčiau pirmadienį vykusią eilinę spaudos konferenciją pradėjo pareiškimu, kuriame išsakė Berlyno rimtą susirūpinimą dėl minėtos bylos eigos, tačiau atsisakė komentuoti teismo nuosprendį, kol jis nėra oficialiai paskelbtas.

“Vokietijos vyriausybės nuomone, pagarba įstatymo viršenybei, apie kurią kalbėjo prezidentas (Dmitrijus) Medvedevas ir dažnai užsiminė kanclerė (Angela Merkel), susiduria su išbandymais”, – sakė jis.

“Svarbiausia modernios, įstatymų valdymu paremtos valstybės Rusijoje kūrime yra pagarba įstatymų viršenybei. Vokietijos vyriausybė nuo pat pradžių kritiškai vertino šią bylą ir toliau atidžiai stebės jos eigą”, – sakė vyriausybės atstovas.

Tačiau paklaustas, ar po pirmadienį priimto kaltinamojo nuosprendžio Berlynas numato kokias nors “pasekmes” Rusijai, Ch.Steegmansas atsisakė ką nors komentuoti, kol vokiečių pareigūnai nesusipažino su oficialiu teismo nuosprendžiu.

M.Chodorkovskio šalininkai teigia, kad jis dabar yra baudžiamas už tai, kad finansuodamas opozicines partijas drįso mesti iššūkį V.Putinui. Tuo tarpu Rusijos pareigūnų įsitikinimu, buvęs naftos magnatas turtus susikrovė pažeisdamas įstatymus.

Berlyną su Maskva sieja glaudūs prekybiniai santykiai. Rusijos eksportas į Vokietiją 2009 metais siekė 25 mlrd. eurų, o Vokietijos eksportas į Rusiją – beveik 21 mlrd. eurų.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį “didele klaida” pavadino Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus.

Ministrė sakė, jog kol kas neturi patvirtinimo apie šį sandorį iš oficialių šaltinių.

“Komentuojant tai, kas yra paskelbta viešai, tai iš tikrųjų atrodo, kad įvyko beprecedentis sandoris, kuomet NATO ir Europos Sąjungos valstybė parduoda itin sudėtingą ir puolamąją ginkluotę trečiajai šalia, valstybei, kurios demokratijos lygis nėra toks, dėl kurio būtų visiškai ramu. Aš manau, kad tai yra didelė klaida”, – BNS pirmadienį sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų neatrodo, kad būtų atsižvelgta į Baltijos šalių išsakytus nuogąstavimus dėl šių laivų pardavimo.

“Žinoma, vienas ar du laivai jėgų balanso regione nelabai pakeis, nes mes esame NATO nariai ir turime visas Aljanso garantijas. Tai daugiau yra politinis klausimas, susijęs su principu. (…) Kiek man žinoma, kai kurios NATO valstybės kėlė šį klausimą ir Prancūzijai kėlė gana aukštu lygiu, ir mes, Baltijos valstybės, kėlėme, bet, deja, likome gana vienišos”, – kalbėjo ministrė.

Prancūzija ir Rusija susitarė kartu statyti du “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus dėl dar dviejų tokių laivų statybos bus svarstoma vėliau, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) kanceliarija.

Pagal šią sutartį Rusijai pirmąkart bus parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos, o kitos Aljanso sąjungininkės išreiškė nerimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų technika.

Rusija nusprendė įsigyti prancūzų karo laivų po to, kai Prancūzija anksčiau šį mėnesį per vizitą Maskvoje pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi perduoti karines technologijas, jeigu laimėtų konkursą.

Paryžiaus ir Maskvos derybos buvo kelis mėnesius įstrigusios dėl technologijų perdavimo klausimo.

Prancūzija pradėjo derybas su Rusija praeitais metais, tikėdamasi parduoti Maskvai modernų “Mistral” klasės laivą, kainuojantį apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).

Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

Sveikatos reforma niekaip neįsibėgėja

Neturtingoje ir skylėtą biudžetą turinčioje mūsų šalyje, kuri pagal gydytojų, lovų ir ligoninių skaičių tūkstančiui gyventojų atsiduria tarp ES lyderių, sveikatos reforma buvo būtina. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, reformą paskatino ir faktas, kad 2004–2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidėjo du kartus – nuo 2,3 mlrd. iki 4,5 mlrd. Lt, tačiau paslaugų kokybė akivaizdžiai nepagerėjo.

Pastarąją sveikatos apsaugos reformą pradėjo ministras Algis Čaplikas, o jį pakeitęs Raimondas Šukys turėjo ją tęsti.

Šios reformos esmė buvo sumažinti etatų skaičių, suskirstant gydymo įstaigas į tris lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. Šis etapas šiemet jau baigtas, o iš rajoninių ligoninių neperkama daugiau nei 70 įvairių paslaugų, daugiausia chirurgijos ir akušerijos. Nors pacientų ir gydytojų organizacijos piktinosi, esą mažų miestelių gyventojams sunkiau gauti reikiamą medicininę pagalbą, M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad gyventojai dabar gauna kokybiškesnes paslaugas, nes juos gydo profesionalesni medikai.

Svarbu pabrėžti, kad per keliolika mėnesių reforma transformavosi, padaryta nemažai išlygų. Be to, antrasis reformos etapas – stambesnių ligoninių jungimo procesas – niekaip neįsibėgėja. Dabartinė ministerijos vadovybė aiškina susidurianti su savivaldybių ir ligoninių pasipriešinimu Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau išsikėlus tikslą reformuoti sistemą neturėtų būti klupčiojama.

Rusiją siaubė karščiai ir gaisrai

Liepos pabaigoje Rusijoje prasidėjo rekordiniai karščiai. Termometro stulpelis Maskvoje šoktelėjo net iki 38 laipsnių padalos – aukščiausiai nuo orų stebėjimo pradžios prieš 160 metų.

Ši karščio banga sukėlė milžiniškus miškų gaisrus, apėmusius kone visą centrinę Rusijos dalį. Gaisrai nusinešė keliasdešimt žmonių gyvybių, sudegino ištisus kaimus, sunaikino net ir netoli Maskvos esančią karinę bazę, nuniokojo tūkstančius hektarų javų.

Žalgirio mūšio metinės

Šiemet visus metus Lietuvoje vyko daugybė renginių, skirtų 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Kulminacija tapo liepos 15-ąją Lenkijoje, Griunvaldo lauke, surengta istorinio mūšio inscenizacija. Vytauto Didžiojo vaidmenį joje atliko Lietuvos karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Tuo tarpu Vilniuje, Valdovų rūmuose, metinių proga surengtas iškilmingas koncertas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatytas Žalgirio mūšio maketas su 1,1 tūkst. karių figūrėlių.

Pirmoji nauja mokykla po nepriklausomybės atkūrimo

“Balsių mokykla tapo pirmąja Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešosios ir privačios partnerystės principus, ir pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje pastatyta nauja valstybine mokykla. Viliamės, kas šis projektas tapo geru pavyzdžiu, kaip derinti miestiečių poreikius ir miesto plėtrą bei spręsti sudėtingas finansavimo problemas”, – rašoma laiške, įmūrytame simbolinėje statybų kapsulėje.

Priminsime, kad viešosios ir privačios partnerystės sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir verslininkų konsorciumo pasirašyta 25 metų laikotarpiui.

Laisvės kelias

Liepą pradėta įgyvendinti graži idėja – imta statyti 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio Laisvės kelio skulptūra. Į judrioje Vilniaus sankryžoje kurtą trispalvę sieną buvo mūrijamos vardinės plytos. Iš viso jų sumūryta daugiau nei 20 tūkst. Šios idėjos autorius ir įgyvendintojas – skulptorius Tadas Gutauskas. Šį rudenį skulptūra buvo baigta ir pristatyta visuomenei.

Metų sporto įvykis

Šiemet liepą prasidėjo didžiulė sporto šventė – pasaulio futbolo čempionatas. Šiais metais jame triumfavo Ispanijos rinktinė (planetos čempionais jie tapo pirmą kartą). Olandijos futbolininkai liko antri. Dar iš maloniai stebinusių rinktinių būtų galima išskirti Vokietijos ir Urugvajaus komandas.

Na, o didžiausias nusivylimas šiame čempionate laukė Prancūzijos rinktinės aistruolių – jų komanda namo turėjo išvykti jau po grupės varžybų. Prastai pasirodė ir dauguma kitų Europos komandų – tiek italai, kurie nelaimėjo nė vienos pergalės, tiek Anglijos rinktinė. Daug kas prognozavo, kad finale susikaus Brazilijos ir Argentinos komandos, bet joms čempionatas baigėsi ties ketvirtfinalio barjeru.

Na, ir, žinoma, negalima nepaminėti, kad šiame futbolo čempionate didžiausio nepasitenkinimo vis dėlto sulaukė ne vienos ar kitos komandos, o daugybę klaidų darę teisėjai. Beje, dalis klaidų netgi nulėmė rungtynių baigtį.

Viena Kremliaus politiką palaikanti jaunimo organizacija trečiadienį planuoja skirti svarbų postą gražuolei Rusijos šnipei Annai Chapman (Anai Čapman), praneša naujienų agentūros.

A.Chapman, kuri liepą buvo deportuota iš Jungtinių Valstijų kartu su devyniais kitais Rusijos šnipais, veikiausiai taps organizacijos “Molodaja gvardija” (“Jaunoji gvardija”) visuomeninės tarybos pirmininke, naujienų agentūra “RIA Novosti” citavo vieną šios organizacijos šaltinį.

“Molodaja gvardija”, kuri dabar yra valdančiosios partijos “Vieningoji Rusija” dalis, savo naujus lyderius rinks trečiadienį vyksiančiame savo 4-jame suvažiavime.

“Anna Chapman prisidės prie “Molodaja gvardija”, – šaltinis sakė “RIA Novosti”. – Kokias pareigas ji atliks, bus nuspręsta prieš pat suvažiavimą. Tačiau labiausiai tikėtina, kad ji vadovaus visuomeninei tarybai”.

Šios pareigos dar labiau apkrautų įtemptą A.Chapman darbotvarkę: į tėvynę grąžinta demaskuota slaptoji agentė jau pozavo apsinuoginusi vienam Rusijoje leidžiamam žurnalui vyrams, susitiko su premjeru Vladimiru Putinu ir dalyvavo išlydint kosminio laivo įgulą Baikonūro kosmodrome.

A.Chapman taip pat buvo nusamdyta viešųjų ryšių atstove mažai žinomoje finansų bendrovėje “FondsServiceBank”, kurios akronimas (FSB) įtartinai sutampa su Rusijos federalinės saugumo tarnybos pavadinimo santrumpa.

Anksčiau šį mėnesį ji taip pat daugelį nustebino, netikėtai pasirodžiusi viename technikos inovacijų forume, kuriame dalyvavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Išvaizdi raudonplaukė A.Chapman pagarsėjo labiausiai iš dešimties šnipų, kuriuos deportavo JAV.

Grįžusius į tėvynę agentus apdovanoji D.Medvedevas, tačiau žvalgybos profesionalai juos peikė dėl esą prastai atlikto darbo.

“Molodaja gvardija” yra kilusi iš Sovietų Sąjungos komjaunimo. Ši organizacija buvo atgaivinta praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje, siekiant mobilizuoti “patriotišką” jaunimą, palaikantį V.Putino administraciją.

+370 5 2058525

Įmonių grupės “Arvi ir ko” vadovas ir savininkas Vidmantas Kučinskas neslepia ieškantis strateginio investuotojo, kad bendrovė galėtų “abiem kojom” atsistoti tolimojoje Rusijoje.

“Tolimojoje”, nes dažniausiai Lietuvos verslui pažįstami kraštai – Maskva ir Sankt Peterburgas – V.Kučinsko nedomina, rašo “Verslo žinios”.

“Rimtai deramės su rimtomis pasaulio kompanijomis, kurios nori investuoti į cukraus ir atliekų utilizavimo pramonę. Mūsų strateginis tikslas – kad investuotojai gautų dalį mūsų įmonių akcijų, tačiau ne pagrindinį paketą, ir kartu eitume į Rytus”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Kučinskas.

Jis teigė, jog Rusijos vadovai paskelbę programą, kad šalis per 5 metus turi iš maisto produktų importuotojos tapti eksportuotoja. V.Kučinskas kalbėjo, jog ši programai, pagal kurią valstybė kompensuoja iki 80 proc. investicijų vertės, dar truks ketverius metus.

“Šiandien vietiniai bankai mus spaudžia kuo greičiau pradėti įgyvendinti suplanuotus projektus, nes jiems ir vietos valdžiai reikia atsiskaityti už lėšų naudojimą. Mes neskubame, nes planuojame viską sutvarkyti taip, kad nauja gamykla nebūtų našta lietuvių įmonių grupei”, – teigė V.Kučinskas.

V.Kučinskas kalbėjo, jog grupę domina Baškirijos ir Tatarstano respublikos – Baškirijoje planuojama atliekų utilizavimo gamykla, skaičiuojama, ar verta investuoti į trąšų gamyklą, o Tatarstane tariamasi dėl kalakutų auginimo ir perdirbimo, vertinamos ir galimybės statyti biodyzelino gamyklą.

“Šalia Uralo į mus dar žiūri pagarbiai ir laukia. Baškirija, Tatarstanas mus domina, nes pašarai ten perpus pigesni nei kitose Rusijos vietose. Javus paprasčiausiai per brangu gabenti iki uostų. Dujos 4 kartus pigesnės nei Lietuvoje. Norime Tatarstane statyti kalakutų auginimo įmonę – tai būtų mūsų gamyklos Marijampolėje kopija”, – sakė V.Kučinskas.

“Arvi ir ko” vadovas teigė, jog trąšų gamyklos Baltarusijoje planai kol kas sustabdyti.

“Gamyklą norėjome statyti kartu su vietiniu trąšų gamintoju, dėl jo pirkimo šiuo metu derasi Rusijos verslininkai. Palauksime, kuo viskas baigsis”, – kalbėjo V.Kučinskas.

Anot jo, šie metai grupei bus pelningi, pardavimai didėja – bus pasiekta 200 mln. eurų (690,6 mln. litų) apyvarta.

“Tačiau neaišku, ar per ateinančius metus pavyks padengti per porą metų patirtus nuostolius”, – sakė “Arvi ir ko” vadovas.

+370 5 2058521

Delis ir Maskva antradienį pasirašė kelias sutartis, tarp jų ketinimų protokolą dėl dviejų Rusijoje pagamintų atominių reaktorių statybos, taip pat susitarimą dėl bendradarbiavimo kuriant 5-osios kartos naikintuvą.

Šios sutartys buvo pasirašytos po Delyje vykusių derybų tarp su dviejų dienų vizitu viešinčio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Indijos premjero Manmohano Singho.

Abi valstybės užsibrėžė siekti, kad iki 2015 metų dvišalės prekybos apimtis padidėtų dvigubai – iki 20 mlrd. JAV dolerių.

Taip pat susitarta dėl dviejų papildomų energetinių blokų statybos Indijos pietinėje Tamil Nadu valstijoje veiksiančioje atominėje jėgainėje, kurioje Rusija šiuo metu jau stato du reaktorius, sakoma bendrame pranešime.

Energijos stygių jaučianti Indija yra viena iš didžiausių pasaulyje branduolinių technologijų rinkų. Delis planuoja, kad iki 2032 metų šalies atominių jėgainių bendras pajėgumas pasieks 63 tūkst. megavatų. Šiuo metu veikiančių branduolinių elektrinių galia – tik 4 560 megavatų.

Pagal kitą dvišalį susitarimą nuspręsta kartu kurti 5-osios kartos naikintuvą, sunkiai susekamą radiolokatoriais. Šio projekto bendra vertė gali siekti 30 mlrd. dolerių, o Indija planuoja savo oro pajėgoms įsigyti iki 300 tokių lėktuvų.

Bendrame pareiškime Rusija taip pat nurodė, kad Indija yra “nusipelniusi ir stipri kandidatė” į nuolatinę vietą planuojamoje išplėsti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Rusija, kuri dar nuo Sovietų Sąjungos laikų yra artima ekonominė ir politinė Indijos partnerė, keliems dešimtmečiams buvo monopolizavusi Indijos gynybos rinką. Tačiau dabar Delis nori sumažinti savo priklausymą nuo šios šalies.

Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir Kinijos, šalių, kurios, kaip ir Rusija, yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, lyderiai aplankė Indiją per pastaruosius šešis mėnesius ir pasirašė sutarčių iš viso už maždaug 50 mlrd. dolerių.

“Gerai žinoma, kad mes norime diversifikuoti tiekėjus savo strateginės šakoms. Mes visada palaikysime artimus ryšius su Rusija, bet jie daugiau nebėra pats geriausias variantas”, – sakė aukštas Indijos vyriausybės pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Rusija laiko Indiją Kinijos atsvara ir galima sąjungininke Afganistane. Ryšių tarp Indijos ir JAV stiprėjimas, kurį pabrėžė svarbi sutartis dėl atominės energijos naudojimo taikiais tikslais, kelia susirūpinimą Rusijai.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris įsitikinęs, kad jo vizitas Rusijoje žymi abiejų šalių naujų santykių pradžią.

Paklaustas, ar šis vizitas yra naujos kokybės tarpvalstybinių santykių pradžia, V.Zatleris atsakė: “Neabejotinai taip. Vizitui paruoštas pluoštas dokumentų, kurie buvo pasirašyti. Žinau, kokį didelį darbą abi šalys turėjo padaryti per pastarąjį mėnesį, kad visos sutartys būtų pasirašytos. Tai vienas, užbaigtas etapas”.

“Derybos su Rusijos prezidentu ponu Dmitrijumi Medvedevu buvo labai produktyvios. Noriu pasakyti, kad ne konstruktyvios, o būtent produktyvios. Faktiškai suspėjome aptarti visas parengtas temas, tarp kurių ir vadinamosios sunkios temos. Atmosfera, kurioje vyko apsikeitimas nuomonėmis, buvo labai atvira, betarpiška, be dviprasmybių, abipusio supratimo dvasioje”, – sakė jis.

Su vizitu Maskvoje besilankantis V.Zatleris pritarė beviziam režimui tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Tiesa, iki to dar reikės įveikti ilgą kelią, sakė jis ir pridūrė: “Tai neturėtų nė vienu lygmeniu sumažinti dabar esamo saugumo”.

Paklaustas, kaip jis vertina pasikeitusį Rusijos santykių su Latvija toną, V.Zatleris atsakė: “Didžioji derybų dalis buvo skirta ES ir Rusijos santykiams, taip pat NATO ir Rusijai ir tam, kokį vaidmenį šiuose santykiuose vaidina Latvijos ir Rusijos santykiai”.

Latvijos prezidentas pažymėjo, kad Rusija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES ir NATO.

Nerimastingai laukę Rusijos pozicijos dėl leidimų, šalies vežėjai praėjusią savaitę sulaukė Rusijos verdikto, kuris atitiko lūkesčius – rusai patvirtino kitiems metams skirstantys 115 tūkst. leidimų, tiek, kiek Lietuvai buvo skirta ir šiems metams.

“Šie skaičiai rodo, kad mes išlaikome šių metų kvotą, leidimų nėra nė vienu vienetu mažiau, ypač įvertinus tai, kad pernai derantis iš pradžių jų buvo mažiau. Mes siekėme, kad leidimų, palyginus su šiais metais, nesumažėtų”. – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys.

Anot jo, Lietuvos vežėjai gavo daugiau leidimų keleiviams vežti į trečiąsias šalis, nes šiems metams Lietuvos vežėjai turėjo 50 leidimų, o kitiems metams susitarta dėl 100 leidimų.

Pasak vežėjų asociacijos “Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, esmės pasiektas susitarimas tenkina, tačiau leidimų galėjo būti ir daugiau.

“Susitarimas atitiko mūsų lūkesčius, tačiau leidimų iš trečiosios šalies galėjo būti ir daugiau. Bet dėl trečiosios šalies leidimų Rusijos pozicija yra labai kieta, todėl labai ir nesitikėjome, kad turėsime kažką daugiau”, – sakė A.Kondrusevičius.

Š.Baublio teigimu, Lietuva tiek pernai, tiek užpernai turėjo tokį patį kiekį leidimų iš trečiųjų šalių – 2 tūkst., ir per daug nereikia stebėtis, kad Rusija jų nenori suteikti daugiau.

“Tai yra išimtiniai leidimai, kuriais šalys nesikeičia, nes tai yra kitų šalių krovinys, o Lietuvos vežėjui suteikiama teisė pervežti krovinį ne iš Lietuvos teritorijos į Rusiją. Rusai visiškai nesuinteresuoti, kad į jų šalį krovinius vežtų trečioji šalis”, -sakė Š.Baublys.

Pernai šiems metams Rusija iš pradžių buvo skyrusi tik 60 tūkst. leidimų, o papildomus 55 tūkst. leidimų skyrė tik šių metų gegužės pabaigoje po papildomų derybų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kaltino Rusiją karo su Gruzija išprovokavimu ir tikėjosi, kad dujotiekio “Nord Stream” tiesimo projektas, numatantis tiesiai tiekti Rusijos dujas į Europą apeinant tranzito šalis, žlugs.

Tokie yra JAV valstybės departamento slapto susirašinėjimo, patekusio į tinklalapį “Wikileaks”, duomenys, praneša leidinys “Russkij reporter”.

Išviešintoje JAV diplomatų ataskaitoje apie A.Lukašenkos susitikimą su Estijos URM vadovu Urmu Paetu (Urmu Pejetu) 2009 metų spalį, sakoma: “Patikinęs Paetą, jog Estija niekada nebuvo jam priešė, A.Lukašenka didžiąją savo 90 minučių susitikimo dalį užsipuldinėjo Rusiją, teigdamas, kad Minskas šią žiemą (2009/2010 metų) gali būti priverstas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę mainais už pigias dujas iš Rusijos, taip pat kad Rusija išprovokavo karą Gruzijoje”.

Drauge, remiantis JAV diplomatų pranešimu, kurį cituoja “Russkij reporter”, A.Lukašenka davė suprasti, jog stengiasi susilaikyti nuo viešų Gruziją remiančių akcijų. Jis gavo Michailo Saakašvilio kvietimą aplankyti Gruziją, bet “nepadarė to, nes nenorėjo erzinti Kremliaus”.

Kaip pažymima publikacijoje, iš pokalbio matyti, kad A.Lukašenka atsisakė pripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tikėdamasis mainais gauti ekonominės pagalbos iš ES.

“Lukašenka teigė, jog siekia, kad Baltarusija būtų nepriklausoma, ir buvo itin nusiminęs, kai ES nedavė jam paskolos reformoms arba tam, kad jis nepripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos”, – pažymima pranešime.

Remiantis publikacija, tai privertė A.Lukašenką susimąstyti dėl būtinybės bendradarbiauti su ES. Kaip būdingą pavyzdį, jis pateikė Ukrainą.

Baltarusijos prezidentas “teigė, kad Ukraina ėmėsi daugybės reformų, siekdama “patikti” Europos Sąjungai ir NATO, bet dabar Ukraina nėra nė kiek arčiau narystės šiose organizacijose nei anksčiau, ir, be to, yra apimta ekonomikos ir politikos krizės”.

JAV valstybės departamento dokumente taip pat pažymima, kad “Lukašenka palaikė Rusijai priešišką toną per visą susitikimą. A.Lukašenka sakė, jog tikisi, kad Suomija, Švedija ir Danija atsisakys duoti leidimą tiesti dujotiekį “Nord Stream”.

Remiantis publikacija, šį projektą, A.Lukašenkos nuomone, galėtų pakeisti per Baltarusijos teritoriją einantis antrasis dujotiekis iš Jamalo.

Jis teigė, kad jį nutiesti atsieitų 10 kartų pigiau nei “Nord Stream” Baltijos jūros dugnu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), padrąsintas sėkmės, jog pavyko pratęsti 858 mlrd. dolerių vertės mokesčių lengvatų paketo galiojimą, dar energingiau ėmėsi įtikinėti Kongresą ratifikuoti naują Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) su Rusija.

B.Obama savo tradiciniame šeštadieniniame radijo kreipimesi priminė velionio respublikono JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) pasiekimus, ragindamas abi pagrindines šalies partijas pritarti naujajai sutarčiai. Prezidentas akcentavo, jog įsigaliojus naujajai START, bus galima atnaujinti Rusijos branduolinės ginkluotės įmonių stebėseną, kuri nutrūko, prieš metus nustojus galioti ankstesnei sutarčiai.

“Be naujos sutarties negalėsime tikrinti Rusijos branduolinio arsenalo, o tai pakirstų prezidento Reagano raginimą pasitikėti, bet tikrinti, kai kalbama apie branduolinius ginklus”, – pabrėžė B.Obama, pridūręs, kad, nesugebėjus ratifikuoti šios sutarties, kiltų pavojus Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimui.

Pagal naująją START kiekviena iš šalių įsipareigojo per septynerius metus sumažinti dislokuotų strateginių branduolinių ginklų skaičių bent iki 1 550.

Respublikonai senatoriai penktadienį pareiškė, kad ši sutartis neprotingai apribotų JAV puolamųjų ir gynybinių raketinių sistemų vystymą. Jie abejojo dėl tolesnio branduolinio arsenalo mažinimo naudos, taip pat dėl B.Obamos deklaruoto galutinio tikslo – ilgainiui įtikinti pasaulį visiškai atsisakyti branduolinių ginklų.

Nors devyni respublikonai balsavo kartu su demokratais už tai, kad Senate būtų pradėti debatai apie šią sutartį, kol kas neaišku ar visi jie balsuotų už naująją START. Kad sutartis būtų ratifikuota, 100 vietų Kongreso aukštuosiuose rūmuose už ją turi balsuoti bent du trečdaliai įstatymų leidėjų – ne mažiau nei 67 senatoriai.

Ketvirtadienį Kongresas pritarė B.Obamos ir respublikonų susitarimui pratęsti mokesčių lengvatų ir didesnių garantijų bedarbiams galiojimą. Tikimasi, kad šios priemonės suteiks bent trumpalaikį postūmį stringančiai JAV ekonomikai.

Šis žingsnis laikomas prezidento ir respublikonų pergalė, nors jam prieštaravo daugelis B.Obamos demokratų.

B.Obama nusprendė išvykti atostogų į Havajus vėliau nei planuota, stengdamasis, kad būtų ratifikuota naujoji START ir priimti kiti svarbūs įstatymai. Be kita ko, prezidentas pageidauja, kad būtų atšaukta “Tu neklausk, o aš nesakysiu” politika, draudžianti kariuomenėje tarnauti homoseksualios orientacijos neslepiantiems asmenims.

Baltųjų Rūmų atstovas Robertas Gibbsas (Robertas Gibsas) sakė, kad prezidentas ateinančią savaitę planuoja kalbėtis telefonu su įtakingais politikais, siekdamas užsitikrinti jų palaikymą START sutarčiai.