Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūno Plytnikas, prabilęs apie patirtą spaudimą ir siūlytus kyšius, apnuogino per daug metų susikaupusius skaudulius, sako Seimo pirmininkė, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkė Irena Degutienė.

“Jis – ne politikas, galbūt per daug kalbėjo, bet buvo apnuoginti visi skauduliai – ne šių metų ir ne dviejų metų, tai daugybės metų liga, – ir pūlinys susprogo, tai buvo paviešinta”, – antradienį Lietuvos radijo laidoje “Ant svarstyklių” sakė I.Degutienė.

Anot jos, jau ieškoma sprendimo būdų, kaip susidariusią situaciją gerinti ir taisyti.

“Medicinos terminais tariant, čia tabletės jau nepadės, jau turi būti chirurginė operacija, chirurginė intervencija”, – sakė medikės išsilavinimą turinti politikė.

Jos teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Seimo valdybos nariais, pranešė, kad rengiamas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, siekiant, kad ši institucija taptų nepriklausoma, numatant vadovų rotaciją.

Ž.Plytnikas praėjusiais metais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jam daromo spaudimo.

Praėjusią savaitę ūkio ministras Dainius Kreivys premjerui perdavė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodoma, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo, daugiabučių renovavimo programos viešinimo konkurso.

Premjeras rašte išdėstytus dalykus pavadino “šokiruojančia informacija”, tuo metu ministrui atsistatydinti siūlanti prezidentė jį įvertino skeptiškai ir sakė, jog tai – “jokia oficiali pažyma”.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymų daryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimams. Tyrimas susijęs su Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos organizuotu pirkimu.

Įvertinęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautą medžiagą, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras įžvelgė piktnaudžiavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą požymių.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, ikiteisminis tyrimas susijęs su STT pateikta operatyvine informacija apie galimus neteisėtus veiksmus, vykdant vienos Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos organizuotą pirkimą.

Pernai gruodį dėl patiriamo spaudimo į STT kreipėsi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

Konkursą dėl daugiabučių renovavimo programos viešinimo paslaugų pirkimo buvo paskelbusi Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio rašte teigiama, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai ne kartą kontaktavo su Ž.Plytniku dėl šio konkurso. Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų. Iškart po to Ž.Plytnikas buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

D.Kreivio teigimu, praėjusių metų lapkritį Aplinkos ministerija inicijavo dar vieną susitikimą, kuris įvyko Vyriausybės rūmuose. “Susitikime VPT pasiūlyta ieškoti sprendimų, kad nebūtų stabdomas viešojo pirkimo konkursas”, – teigiama rašte.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Aplinkos ministerijos atstovų elgesį pavadino ne spaudimu, o “kietomis darbinėmis diskusijomis”.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti STT pareigūnams.

Už piktnaudžiavimą ir kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą įstatymas atitinkamai numato griežčiausias iki ketverių ir iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmes.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis patvirtino, jog Generalinė prokuratūra (GP) nėra gavusi jokio Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko pranešimo dėl jam esą daryto spaudimo ir dėl to tyrimas prokuratūroje neatliekamas.

Tačiau tuo pačiu GP atstovas ketvirtadienį Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje posėdyje sakė nežinantis, ar Ž.Plytnikas nesikreipė į kitas teisėsaugos institucijas.

Kaip teorinę galimybę generalinio prokuroro pavaduotojas minėjo, jog yra įmanomas ir slaptas tyrimas, tokiu atveju apie jį ir nebūtų informuojama.

“Ž.Plytnikas su jokiais skundais, pareiškimais dėl daromo spaudimo į GP nėra kreipęsis ir jokie ikiteisminiai tyrimai dėl šito nėra vykę. Aš atsakymą duodu už GP, aš nežinau, ar Ž.Plytnikas nesikreipė į kitas institucijas, Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą”, – darbo grupės posėdyje sakė D.Raulušaitis.

Tačiau jis minėjo, jog yra galimybė, kad toks tyrimas vyksta, tačiau yra įslaptintas. “Tarkim, buvo kreiptasi, bet ne viešu būdu – tie tyrimai irgi gali būt, bet tokio tyrimo buvimo faktas jau yra valstybės paslaptis”, – sakė GP atstovas.

Žiniasklaidoje paskelbus, esą jokios teisėsaugos institucijos nėra gavę Ž.Plytniko skundų dėl patiriamo spaudimo, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas trečiadienį pakartojo, kad apie jam darytą spaudimą medžiagą jis perdavė teisėsaugai.

“Ž.Plytnikas, kaip jau buvo minėjęs, kreipėsi į vienos teisėsaugos institucijos operatyvinį pareigūną ir perdavė jam konkrečią medžiagą dėl patirto spaudimo”, – trečiadienį pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba.

“Viešųjų pirkimų tarnyba nebuvo informuota, ar tyrimas pradėtas, taip pat neturi jokios informacijos apie tolesnius teisėsaugos institucijų veiksmus”, – teigiama tarnybos pranešime.

“Vilniaus diena” trečiadienį rašė, jog teisėsauga nėra gavusi jokių Ž.Plytniko skundų dėl neva patirto spaudimo.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Budėnienė informavo, kad Ž.Plytniko skundų raštu nėra. Taip pat prokuratūros atstovams nebuvo pateikta ir jokios informacijos žodžiu. Tą patį pranešė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pats Ž.Plytnikas viešai teigė kreipęsis į teisėsaugą dėl neva penkių politikų, kurie galėjo jį neteisėtai spausti. Asmenys nekonkretizuoti, tik užsiminta, kad jie priklauso įvairioms politinėms jėgoms.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar kartą pareiškė, kad Žemės ūkio ministerija, vykdžiusi viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimus neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio šaltinio, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

“Savo nuomonės dėl Žemės ūkio ministerijos vykdytų pirkimų neteisėtumo niekada nepakeitėme, ji išdėstyta tarnybos vertinimo išvadoje ir galioja”, – pranešime spaudai pareiškė VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija trečiadienį vakare pranešė, jog VPT susirašinėdama su ministerija iš dalies sutiko su jos išdėstytais argumentais dėl neskelbiamų derybų būdo parinkimo.

VPT pranešime taip pat teigiama, kad Seimo Antikorupcijos komisija taip pat kreipėsi į tarnybą, prašydama įvertinti ir kitus Žemės ūkio ministerijos vykdytus pirkimus neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo. VPT teigia, kad paprašė ministerijos kuo skubiau pateikti keturių pirkimų dokumentus, tačiau iki šiol nesulaukė jokio atsakymo.

Tai Viešųjų pirkimų tarnybai kelia susirūpinimą, teigiama tarnybos pranešime.

Žemės ūkio ministerijos kanclerės Dalios Miniataitės duomenimis, ministerija 2009 metais pirko prekių ir paslaugų už 39,5 mln. litų, 2010 metais – už 12 mln. litų. Iš jų neskelbiamų derybų būdu 2009 metais buvo 2,5 mln. litų, 2010 metais – 4,9 mln. litų.

Didelė dalis sutarčių, sudarytų neskelbiamų derybų būdu, susijusios su Žemės ūkio ministerijos veiklos viešinimu.

BNS rašė, kad Žemės ūkio ir kai kurios kitos ministerijos pastaraisiais metais įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti išleido milijonus litų neskelbiamų derybų būdu, kai perkama iš vieno konkretaus šaltinio.

Iš viso ministerijos per metus pirkimams išleidžia apie 9 mlrd. litų, maždaug 1 mlrd. litų iš jų tiekėjams sumokamas po neskelbiamų derybų.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo įvesti visuotinius centralizuotus ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosius pirkimus.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos ketvirtadienį išplatinto pranešimo, taip vykdomosios valdžios pirkimai taptų skaidresni.

“Visuotiniai centralizuoti viešieji pirkimai yra ne tik geras korupcijos priešnuodis, tačiau ir galimybė gerokai sutaupyti valstybės lėšų dėl mažesnės didelių apimčių pirkimų vertės. Taip pat sumažėtų viešųjų pirkimų organizavimo kaštai”, – pranešime cituojamas R.Palaitis.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos gali pasirinkti, kaip organizuoti viešuosius pirkimus – savo pajėgomis ar centralizuotai. Ministerija siūlo, kad pasirinkimo galimybės nebeliktų.

“Jei viešieji pirkimai būtų visuotinai centralizuoti bent jau vykdomosios valdžios rėmuose, vietoj šimtų, viešuosius pirkimus organizuotų vos keliolika įstaigų. Taip Viešųjų pirkimų tarnybai, o ir kitoms kontrolės institucijoms, būtų sudarytos geresnės galimybės užtikrinti efektyvesnę korupcijos prevenciją viešųjų pirkimų srityje”, – teigia R.Palaitis.

Vidaus reikalų ministro siūlymas įvesti visuotinius centralizuotus įstaigų viešuosius pirkimus šiuo metu perduotas vertinti Finansų, Ūkio ir Teisingumo ministerijoms.

Jei jos pritars šiam siūlymui, jis bus teikiamas Vyriausybei.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį pareiškė sutinkantis, kad ką nors pirkti neskelbdamos konkurso institucijos galėtų tik gavusios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sutikimą.

Pranešimą ministro pirmininko tarnyba išplatino po penktadienį Prezidentūroje įvykusio pasitarimo, kuriame spręsta, kaip skaidrinti viešuosius pirkimus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešuosius pirkimus įvertino kaip “terpę korupcijai”, kurioje “būtinos radikalios permainos”.

“Premjeras Andrius Kubilius sveikina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skaidrinti viešuosius pirkimus”, – Ministro pirmininko tarnybos pranešime cituojamas premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Pasak pranešimo, premjeras pritaria viešųjų pirkimų tvarkos sugriežtinimui bei pasiūlymui, kad neskelbiamos derybos būtų leidžiamos tik gavus VPT sutikimą.

Ketvirtadienį kalbėdamas Žinių radijui premjeras teigė, kad konkursas ne visada yra efektyviausiais pirkimo būdas.

“Žiniasklaida iš tiesų yra specifinė sritis, kartais reikia skelbti žinias tokioje žiniasklaidoje, kuri geriausiai pasiektų arba kurį nors regioną, arba specifines grupes. Tad ne visada konkursas yra efektyviausias būdas”, – tvirtino jis.

Prezidentūroje po D.Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais, pastarosios tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė, kad norėdamos ką nors pirkti be konkurso, valstybės institucijos turėtų būti įpareigotos gauti šios tarnybos leidimą.

Prezidentės atstovas Linas Balsys teigė, kad žadama teikti tokį įpareigojimą numatančias įstatymų pataisas.

Taip pat numatoma stiprinti asmeninę institucijų vadovų atsakomybę už pažeidimus pirkimų srityje.

Iš viso ministerijos per metus pirkimams išleidžia apie 9 mlrd. litų, maždaug 1 mlrd. litų iš jų tiekėjams sumokamas po neskelbiamų derybų.

spauda20

“Esminis skirtumas yra tai, kad publikuojant įvairią medžiagą laikraščiuose anksčiau mes visada matydavome būtinai ir didžiausias ministrų nuotraukas ir net po kelias. Dabar to aš tikrai nematau, ir tai tikrai man iš tikrųjų palieka gerą įspūdį”, – šios ir ankstesnės Vyriausybės viešinimo politiką ketvirtadienį kalbėdamas Žinių radijui lygino premjeras.

Paprašytas įvertinti tai, kad kai kurios ministerijos tokiai informacijai viešinti neskelbia konkursų, o pinigus dalija neskelbiamų derybų būdu, A.Kubilius tokios praktikos griežtai nesmerkė.

“Žiniasklaida iš tiesų yra specifinė sritis, kartais reikia skelbti žinias tokioje žiniasklaidoje, kuri geriausiai pasiektų arba kurį nors regioną, arba specifines grupes. Tad ne visada konkursas yra efektyviausias būdas”, – kalbėjo jis.

BNS praėjusią savaitę paskelbė, kad Seimo Antikorupcijos komisijos duomenimis, Žemės ūkio ir kai kurios kitos ministerijos pastaraisiais metais išleido milijonus litų įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti neskelbiamų derybų būdu, kai perkama iš vieno konkretaus šaltinio.

Premjeras ketvirtadienį dėstė, kad tik gavęs Antikorupcijos komisijos medžiagą galėtų daryti apibendrinimus ir žiūrėti, kaip reikėtų keisti viešųjų pirkimų taisykles.

Komisijos surinkta medžiaga rodo, kad neskelbiamos derybos vyko daugelyje ministerijų, tačiau keliose iš jų toks pirkimo būdas sukėlė įtarimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas BNS sakė, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra pernelyg paplitęs ir juo piktnaudžiaujama.

Jis tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tokius atvejus nagrinėja itin kruopščiai.

BNS turimi dokumentai rodo, kad Žemės ūkio ministerija 2009-2010 metais neskelbiamų derybų būdu vykdė 19 pirkimų.

Neskelbiamų derybų būdu pirkimus vykdė ir kitos ministerijos: Aplinkos, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų.

Tai, kas privalu visoms valstybės institucijoms, Energetikos ministerijos, regis, neliečia, o jos valdininkai aiškina, esą skelbti duomenis apie išlaidas draudžia įstatymai.

Išgirdęs klausimą , kiek mokesčių mokėtojų pinigų Energetikos ministerija išleidžia pirkdama paslaugas ir prekes viešųjų konkursų būdu, energetikos ministerijos atstovas paaiškino, kad skelbti, kas, iš ko ir už kiek buvo pirkta, draudžia įstatymai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas aiškino, kad jokie įstatymai to daryti tikrai nedraudžia. “Atvirkščiai – mes skatiname, kad visos valstybės įstaigos viešai skelbtų, ko ir už kiek buvo įsigyta skelbiant viešuosius konkursus”, – sakė jis.

Domėdamasis Energetikos ministerijos viešaisiais pirkimais, Seimo “tvarkiečių” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pastebėjo, kad Finansų ministerijoje taupymo nejaučia.

“Buvo galima apsieiti ir be šildytuvų ar interjero papuošalų. Bandysime aiškintis, ar tiesa, kad tie patys teisininkai konsultuoja ir ministeriją, ir uždaromą Ignalinos atominę elektrinę, ir radioaktyviųjų atliekų terminalą statančią Vokietijos įmonę “Nukem Technologies GmBH”, – kalbėjo politikas.

V.Mazuronis stebėjosi ir tuo, kad iki šiol Energetikos ministerija nėra pristačiusi naujos atominės elektrinės statybos studijos, už kurią buvo sumokėta daugiau nei 5 mln. litų.

Žlugus atominės elektrinės statybos projektui, pradėjo aiškėti, kad milijonai buvo išleisti įvairioms teisinėms konsultacijoms.

“Mano žiniomis, ministerija su Lietuvos bendrove “Voltera” pasirašė 50 tūkst. litų vertės sutartį teisinėms paslaugoms gauti. Vienos advokato valandos įkainis – 2,5 tūkst. litų. “Voltera” kaip konsultantė yra dirbusi ir be sutarties, mokėjimus atidedant ateičiai. Su ja buvo atsiskaitoma iš bendrovės “Klaipėdos nafta” lėšų”, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratų vadovo teigimu, Seimą yra pasiekusi dviprasmė informacija ir apie kitas Energetikos ministerijai suteiktas teisines paslaugas: bendrovė “Voltera” atliko suskystintųjų dujų terminalo studiją, kuri kažkodėl buvo pristatyta ne ministerijoje, o privačioje advokatų kontoroje “Varul.Vilgerts.Smaliukas”.

Opozicijos atstovams iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kas į Lietuvą kaip naujos atominės elektrinės konsultantą pakvietė dirbti Didžiosios Britanijos investicijų banką “N M Rothschild and Sons” ir jo vadovaujamą konsorciumą.

Buvo skelbta, kad už studiją, kurioje nagrinėjama, ar reikia Lietuvai atominės elektrinės, konsorciumui bus sumokėta 1,5 mln. eurų (5,179 mln. litų), taip pat buvo numatytas 2 mln. eurų (6,906 mln. litų) sėkmės mokestis, jei bus sėkmingai pasirašytos sutartys su strateginiu atominės elektrinės investuotoju.

Už menines paslaugas, įsigytas iš juvelyrų, Finansų ministerija yra sumokėjusi 14 tūkst. litų.

Per 2 tūkst. litų sumokėta už “interjero puošybos elementus ir dekoratyvinius patalpų objektus, gėles ir kitas floristikos prekes”. Prieš prasidedant šildymo sezonui praėjusių metų rudenį už beveik 1,5 tūkst. litų nupirkta elektrinių šildytuvų. Darbuotojų kelionėms 2010 metais išleista daugiau nei 360 tūkst. litų. Kvalifikacijos kėlimo paslaugos kainavo beveik 30 tūkst. litų.

“Veidas”: Kokių viešųjų pirkimų konkursų skaidrumu tarnyba šiuo metu labiausiai abejoja? Ir kodėl?

Ž.P.: Netvarkos yra daugelyje sričių, tačiau galėčiau išskirti vandentvarkos ir viešinimo konkursus, kuriuose randame daugiausiai pažeidimų. Priežastis aiški – šiose srityse cirkuliuoja dideli pinigai. Pagrindinis pažeidimas – konkurso sąlygos sudarytos konkrečiam konkurso dalyviui. Pastaruoju metu randami pažeidimai ypač susiję su artėjančiais savivaldos rinkimais. Kai kuriuos savivaldybių organizuotus konkursus teko nutraukti. Vienas didesnių sustojusių projektų – Klaipėdos atliekų deginimo gamykla.

Šiuo metu vyksta tarnybos reorganizacija, po jos tarnyba ne tik dirbs efektyviau, bet ir ją paliks prie neskaidrių viešųjų pirkimų prisidėję žmonės. Priimsime naujų ir liks tie, kuriems prie 2 tūkst. Lt algos nekils pagunda papildomai gauti dar 15–20 tūkst. Lt.

“Veidas”: Po kokių tarnybos veiksmų sulaukėte politinio spaudimo? Ar jis tebesitęsia po Jūsų kreipimosi į teisėsaugą?

Ž.P.: Politinio spaudimo sulaukta peržiūrėjus didelių sumų jau minėtus vandentvarkos, viešinimo viešuosius konkursus, kuriuos organizuoja savivaldybės. Ne aš vienas sulaukiau spaudimo, jį patyrė ir tarnybos darbuotojai. Buvo metas, kai darbuotojai bijojo dėti parašą ant tikrinimo ataskaitų, nes jiems buvo grasinama. Neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teisėsaugą, šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai. Po šių žingsnių daugiau spaudimo nesulaukiame.

“Veidas”: Esate sakęs, kad skaidresni viešieji pirkimai kasmet leistų sutaupyti apie 3 mlrd. Lt. Kokiomis priemonėmis bandoma pasiekti skaidrumo šioje srityje?

Ž.P.: Seimui pateiktas visas paketas teisės aktų dėl įstatymų pakeitimo, kuris sumažintų korupciją. Tikimės, kad pavasariop viešieji pirkimai turėtų praskaidrėti. Numatytos ir baudos, ir atsakomybės klausimas, ir sutarčių kontrolė. Gaila, bet vienas siūlymas panaikinti vidinius sandorius, t.y. kai savivaldybė perka paslaugas iš savo įmonių, nepraėjo.

Nors tai yra ypač uzurpuota sritis, į kurią neturi galimybės “įlįsti” niekas kitas, tik savivaldybės įmonės, kurioms dažniausiai vadovauja giminaičiai ir draugai. Manau, kad viena veiksmingiausių kovos su korupcija viešuosiuose pirkimuose priemonių yra vadovų, ekspertų atsakomybė. Sieksime, kad atsirastų ir visiška materialinė atsakomybė. Kitais metais tarnyba įgis naujų funkcijų, tarp kurių – slaptųjų pirkimų organizavimas.

Daugelyje Europos šalių pažanga jau nebeįsivaizduojama be viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, o projektai vykdomi pagal valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principus (PPP).

Lietuvoje teturime vieną gerą pavyzdį – Balsių vidurinę mokyklą. Nekantriai laukiama, kol pajudės kiti penki bandomieji PPP projektai. Tačiau lūkesčiai atsimuša į politikų valios stygių ir lieka neįgyvendinti.

Apie tai, kodėl taip vangiai įsibėgėja PPP projektai, “Veidas” kalbasi su verslininkais, politikais ir akademikais. Mūsų apskritojo stalo diskusijoje apie PPP dalyvavo Seimo narys Algirdas Butkevičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Algimantas Vakarinas, ūkio ministro visuomeninis konsultantas Tadas Jagminas, “Tiltra group” koncesijų departamento vadovas Vitoldas Sapožnikovas, UAB “Merko statyba” generalinis direktorius Gediminas Tursa, VU Ekonominės politikos katedros docentas dr. Stasys Valentinavičius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Juozas Zykus.

“Veidas”: Lietuvoje PPP projektai kelią stumiasi kol kas vangiai. O kokia yra geroji jų praktika pasaulyje ir iš ko turėtume mokytis?

T.Jagminas: Šiuo metu daugelio šalių vyriausybės stengiasi pritraukti privataus sektoriaus finansavimą įvairiems infrastruktūros projektams. Skaičiuojama, kad privataus sektoriaus skolinimas viešiesiems projektams pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo penkiskart, o pastarųjų penkerių metų laikotarpiu įgyvendinant PPP projektus buvo mobilizuota 300 mlrd. JAV dolerių privačių investicijų.

J.Zykus: Toliausiai pažengusi yra Didžioji Britanija. Čia net 80 proc. infrastruktūros projektų įgyvendinama privačiomis lėšomis ir net nekyla abejonių, ar jie reikalingi, ar ne.

V.Sapožnikovas: Pažvelkime į artimesnius kaimynus – Lenkijoje iki 2012 metų PPP pagrindu už 6 mlrd. eurų bus pastatyta 590 km autostradų. Vengrijoje 2010 metais baigtas 1 mlrd. eurų vertės autostrados projektas, o Slovakijoje autostradai statyti krizės laikotarpiu buvo pasirašyta PPP sutartis ir gautas 1 mlrd. eurų finansavimas.

“Veidas”: Kokie didžiausi PPP projektų privalumai?

J.Zykus: Tyrimų duomenimis, Didžiojoje Britanijoje PPP projektų sąnaudos yra apie 30 proc. mažesnės. Ir kokybė tikrai bus garantuota – ji bus lygiai tokia pati tiek atlikus statybos darbus, tiek pasibaigus 25 metų trukmės sutarčiai.

V.Sapožnikovas: Visų pirma – tai kokybės ir kainos santykis. Privatus sektorius, kuris imasi PPP projekto, statys objektą žinodamas, kad eksploatacijos metu privalės užtikrinti sutartyje numatytą kokybę. Ir čia kalbame apie 20–25 metų laikotarpį, o ne porą metų. Be to, “Standard&Poors” studija parodė, kad 88 proc. PPP projektų yra baigiami laiku ir neviršijant numatyto biudžeto, palyginti su 30 proc. tradicinių kontraktų.

“Veidas”: Bet jei tai visiems naudinga, kodėl šie projektai neįsibėgėja Lietuvoje?

A.Vakarinas: Be jokių abejonių, čia tik politikų problema. Bijoma atsakomybės. Niekas jos nenori prisiimti tokiam ilgam laikui.

V.Sapožnikovas: Didžiausias iššūkis yra projektų ilgalaikiškumas, gerokai viršijantis sprendimus priimančių žmonių kadenciją. Kai pasakai, kokia bus projekto kaina per 25 metus, savivaldybė ima sakyti, kad jai pačiai statyti kainuoja keturis kartus pigiau. Pamirštama, kad reikės ne tik pastatyti, bet ir visus 25 metus objektą eksploatuoti ir remontuoti, o tai kainuos kur kas daugiau, nei patikėjus šias užduotis privačiam sektoriui.

S.Valentinavičius: 20 metų – ilgas laikotarpis, ypač kai nuolat girdime apie infliaciją, vėluojančius atsiskaitymus. Privatus sektorius bijo rizikuoti, o visuomenė, išgirdusi apie tokius projektus, dėl informacijos stokos pabūgsta, kad finansinė našta atiteks jai, ir ima tokius projektus blokuoti.

“Veidas”: Kiek tokių projektų įgyvendinimą apsunkina įstatymų spragos?

G.Tursa: Balsių mokyklos projektas pats kuria taisykles, kurių iki šiol nebuvo. Projektas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o jo procedūros riboja šalių galimybes keisti sutartį tiek vykstant deryboms, tiek vėliau. Jei dalyviai būtų galėję teikti alternatyvius pasiūlymus, kuriuos savivaldybė būtų kompetentingai įvertinusi, kainos galėjo būti dar mažesnės, tačiau pasiūlymai buvo tiesiog lyginami pagal iš anksto nustatytą formą.

A.Butkevičius: Natūralu, kad viskas vyksta laipsniškai. Man būnant finansų ministru buvo parengtas įstatymo projektas, bet jis labai sunkiai skynėsi kelią. Dabar jau turime Koncesijų įstatymą, tačiau neturime struktūros, kaip turi būti vykdomi PPP projektai, kas už ką atsakingas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra specialios PPP koordinuojančios agentūros. Negavusi jų pritarimo, nė viena savivaldybė ar ministerija negali pradėti PPP projekto.

Taip užtikrinama, kad bus vykdomi prioritetiniai projektai, duodantys didžiausią naudą.

J.Zykus: Koncesijos įstatymas yra gana palankus, sudarantis galimybes bendradarbiauti abiem sektoriams. Ir kas gi nutiko? Finansų ministerija parengė tokias taisykles, kurios, mano vertinimu, nėra geros. Didžiausia bėda yra PPP projektų patvirtinimo procedūros trukmė ir sudėtingumas – tai lemia mažą projektų skaičių.

T.Jagminas: Neužtenka vien tik teisinio reguliavimo, naujų įstatymų, kurie įsigalios nuo sausio 1 d. (LR investicijų įstatymo pakeitimas). Iki tol galiojo tik Koncesijų įstatymas (nuo 1996 m. jis porą kartų tobulintas). Jis reglamentavo tik vieną PPP modelį, kada investuotojas gali atsiimti investicijas iš trečiųjų ir galutinių vartotojų. Pasirašyta apie 30 koncesijos sutarčių, daugiausia turizmo, energetikos sektoriuose. Ne visi jie laikytini “gerąja praktika”, kai kuriais atvejais koncesijos naudotos ir projektams, kuriems turėjo būti pasitelktas visiškai kitoks teisinis reguliavimas, kurio iki šių metų nebuvo.

J.Zykus: Bet jei jūs paskaitysite šiuos dokumentus, pamatysite, kad su Koncesijos įstatymu dar kažką galėjote padaryti, o dabar rankos yra surišamos.

V.Sapožnikovas: Kad projektai pajudėtų, svarbiausia yra sutartys, būtent joms rengti politinės valios ir trūksta.

G.Tursa: Penki iš šešių bandomųjų projektų, esančių Ūkio ministerijos sąraše, turi būti vykdomi Vyriausybės. Ir tik vienas, jau pradėtas Balsių mokyklos projektas – savivaldybės. Bet juk Vyriausybės rizika – kur kas mažesnė nei savivaldybių. Tai rodo, kad egzistuoja aiškus politinės valios įgyvendinti PPP projektus trūkumas. Institucijos projektus nori įgyvendinti tradiciniu, o ne PPP būdu, tačiau tokiu atveju jos neatsiriboja nuo politinių srovių ir projektai netampa skaidresni.

A.Butkevičius: Tvirtos politinės valios nebus tol, kol nebus sukurta atskira tarnyba Finansų ministerijoje arba prie Vyriausybės. O tai nėra taip paprasta. Taip pat atsiminkime, kad valstybės finansinės galimybės ribotos. Sutartyje numatomi įsipareigojimai skaičiuojami kaip būsimos valstybės išlaidos. Reikia įvertinti, ar jos nedidina šalies fiskalinio deficito.

“Veidas”: O kaip finansavimas? Ar tai irgi viena iš problemų?

G.Tursa: Būtent kreditavimo klausimas kelia didžiausias diskusijas. Vykstant Balsių mokyklos projekto konkursui Vilniaus miesto savivaldybės kreditingumo reitingai buvo labai maži, tad bankai paskolą projektui teikti atsisakė. Todėl užsakovas rengdamas PPP projekto konkursą turėtų derinti išankstines sutartis ne tik su potencialiais investuotojais, bet ir su bankais. Dabar bankai yra pasiryžę finansuoti nebent tokiu atveju, kai projekto vykdytojas prisiima visą riziką dėl galimo užsakovo nemokumo.

V.Sapožnikovas: Viešasis sektorius neįsiklauso į plėtros bankus – EBRD, EIB, ŠIB, kurie konsultuoja, kaip parengti projektus, jų sąlygas taip, kad jie būtų pasiryžę pigiai skolinti pinigus. O pigūs pinigai reiškia pigų projektą. Mūsų įmonė dalyvauja konkurse dėl PPP projekto Latvijos kelių sektoriuje, kuris tęsiasi pustrečių metų, o sąlygos keitėsi jau tris kartus. Tačiau net ir trečia redakcija yra nepriimtina nei privačiam sektoriui, nei bankams.

“Veidas”: Tad ko labiausiai trūksta, kad aptariami projektai vis dėlto pajudėtų iš vietos?

V.Sapožnikovas: Reikia, kad valstybė suvoktų, jog tai, ko prašo privatus sektorius, yra įprasta pasaulinė praktika ir nieko nereikia išradinėti. Kaip sako didžiulę patirtį PPP srityje sukaupę anglai, Rytų Europa bando dviratį išrasti iš naujo. Juk galima paimti tas pačias sąlygas, kokios taikomos Didžiojoje Britanijoje, ir jos tiks.

J.Zykus: Reikia suvienyti jėgas – yra protingų žmonių, kurie PPP pradėjo domėtis, teikti pasiūlymus dar 2002 metais. Pernai iš tuometinio finansų ministro gavau dokumentą, kai kurias eilutes net pasibraukiau. Jame cituojamas Kennethas Clarke’as, 18 metų buvęs Didžiosios Britanijos ministrų kabineto nariu, teigiantis, kad privatus sektorius taps pagrindiniu augimo šaltiniu. Jis perspėja, kad iždas nepatvirtins projektų, jeigu prieš tai nebus išnagrinėtos privataus finansavimo galimybės, įskaitant ir sritis, kuriose anksčiau šis kapitalas negalėjo dalyvauti.

Ir jeigu pas mus toks žmogus ateitų į valdžią, o Dainius Kreivys savo padėjėjams pasakytų, kad jei nebus tūkstančio sutarčių, tai darbas bus neatliktas, projektai pajudėtų.

Naujasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas jau po 2-3 mėnesių žada akivaizdžių permainų įstaigos veikloje. “Bus daug daugiau tokių “Vilniaus vandenų”, dėl kurių dabar vyksta tyrimai. Ir bus daug daugiau baudžiamųjų bylų”, – dienraščiui “Lietuvos žinios” interviu sakė Ž.Plytnikas.

Jis žada maždaug po dviejų savaičių turėti duomenis apie viešuosius pirkimus “Lietuvos geležinkeliuose”. Taip pat planuoja dabar neskelbiamas derybas ir pirkimus iš vienintelio šaltinio stebėti atidžiausiai – tarnyba tikrins 99 proc. tokių sutarčių.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Naujasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas jau po 2-3 mėnesių žada akivaizdžių permainų šioje įstaigoje. Jis tikina sulaukęs prezidentės pritarimo viešinti partijų ir interesų grupių prasižengimus.

Penktadienį VPT vadu tapęs Ž.Plytnikas neslepia, kad ši valstybės institucijų pirkimus turinti kontroliuoti įstaiga jau buvo tapusi priedangos tarnyba, “dengusia” neteisėtus milijoninius sandorius.

“Keliu sau tikslą, kad kiekvienas, bandantis apeiti įstatymą, už tai atsakytų, ir nesvarbu, kas tai bus: konservatoriai, socialdemokratai ar liberalai. Tikrai sakau – tiems, kurie bandys apeiti įstatymą, skelbiu karą!” – interviu LŽ tvirtino jis.

- Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius neseniai pranešė, kad apie 50 proc. viešųjų pirkimų yra įtartini. Ar jūs turite tokių duomenų?

- Mūsų pastarųjų tikrinimų duomenimis, daugiau kaip pusė visų nagrinėtų viešųjų pirkimų vykdyti pažeidžiant įstatymus. Vieni pažeidimai yra netyčiniai, kiti – padaryti sąmoningai. Pastebime, kad neretai konkurso sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui, pasirenkamas tam tikras pirkimo būdas, leidžiantis prastumti savo tiekėją.

- Stebintiesiems pranešimus susidaro įspūdis, kad pažeidimai per viešuosius pirkimus yra masinis reiškinys, kurio iki šiol tarsi net nebandyta suvaldyti?

- Pasižiūrėkime, kokia situacija buvo iki šiol: kas vadovavo VPT, kas vadovavo tam tikroms valstybės institucijoms.

Galiu tiesiai šviesiai teigti, kad VPT buvo tapusi priedangos tarnyba, “dengusia” tam tikras organizacijas, vykdančias neteisėtus pirkimus. Šiame kontekste galima paminėti ir “Vilniaus vandenis”, ir “Sodrą”, ir kitas įstaigas, kurias VPT turėjo kontroliuoti, bet buvo lyg apakusi. Be to, ankstesnis VPT direktorius savo ranka braukė sąrašus, kurias institucijas tikrinti, kurių – ne.

Todėl imtasi priemonių sukurti sistemą, kuri automatiškai, pagal numatytus kriterijus, nustatytų pačius rizikingiausius pirkimus. Šiandien dar negalime girtis, kad sistema veikia tobulai, bet pažanga jau matyti.

- Norite pasakyti, kad jūsų pirmtakai rėmė korupcinius sprendimus?

- Tai parodys teisėsaugos institucijų tyrimas. Rugsėjo pabaigoje kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio VPT direktoriaus Rimgaudo Vaičiulio, buvusio pavaduotojo Vaidoto Jakšto ir septynių buvusių Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos narių galimo piktnaudžiavimo, vykdant bendrovės “Vilniaus vandenys” šimtamilijoninius pirkimus.

- Dar visai neseniai VPT buvo pavaldi tiesiogiai Vyriausybei. Nejaugi jos atstovai negirdėjo vis stiprėjančio nepasitenkinimo neskaidriais viešųjų pirkimų procesais?

- Problema, mano manymu, pajudėjo tik šiai Vyriausybei ėmus nagrinėti, kur dingsta milijardai valstybės lėšų. Tada konstatuota, kad VPT neatlieka savo funkcijų, nes per viešuosius pirkimus dingsta daugiausia pinigų ir automatiškai yra didžiausias korupcijos mastas.

- Ar ne dėl tos priežasties visiems VPT darbuotojams išdalyti atleidimo lapeliai?

- Reorganizacija vyksta jau daugiau kaip mėnesį. Perskirstomos funkcijos, peržiūrima tarnybos veikla, diegiama rizikos vertinimo sistema. Pastarajai veiklai gauta Europos Sąjungos lėšų, tad šioje srityje veiksime kartu su Valstybės kontrole, STT, Generaline prokuratūra.

Kalbant apie atleidžiamų VPT darbuotojų ateitį mūsų įstaigoje, galiu pasakyti, kad jie bus atrenkami pagal kompetenciją. Noriu užtikrinti, kad apie masinį valymą negali būti nė kalbos, tačiau keletui asmenų, kuriems gali netikti naujoji sistema, teks rinktis kitą darbą.

- Nors VPT kontroliuoja viešuosius pirkimus, realiai šį procesą įgyvendina atskirų institucijų sukurtos komisijos. Ar jų narių atrankos tvarka užtikrina skaidrų procedūrų vykdymą?

- Jei procedūros būtų skaidrios, mes labai džiaugtumėmės, o VPT tektų atlikti mažiau prevencinio darbo. Deja, dabar perkančiosios organizacijos neužtikrina pirkimo skaidrumo, todėl šioje srityje reikia didžiulės prižiūrinčių institucijų kontrolės. Kol kas jos trūksta.

- Aktuali ir kita problema: kai kurie pirkimai vykdomi skaidriai, viešai, tačiau abejonių kelia, ar to pirkinio – tarkime, kasmet naujų baldų – institucijai tikrai reikia?

- Šiuo metu galioja praktika, kad valstybės institucijos iki metų pabaigos turi išleisti joms skirtus asignavimus. Kitu atveju tos lėšos nubraukiamos. Taigi chaotiški pirkimai tęsis, kol nebus priimti teisės aktai, leidžiantys tokias lėšas panaudoti ne per vienus finansinius metus. Dabar valstybės institucijos, gavusios finansavimą, metų pabaigoje perka bet ką, kad tik nedingtų pinigai.

- Kaip rodo statistika, Lietuvoje net 50 proc. pirkimų vyksta neskelbiant konkurso, 10 proc. – per konkursą siūlymą pateikus tik vienam dalyviui. Tokie pirkimai vadinami pačiais rizikingiausiais. Ar tokią praktiką įmanoma pakeisti?

- Nors toks pirkimo būdas nedraudžiamas, anksčiau jis taikytas itin dažnai, siekiant apeiti įstatymus. Dabar neskelbiamas derybas ir pirkimus iš vienintelio šaltinio mes stebime atidžiausiai – tikriname 99 proc. tokių sutarčių.

- Kas nors gali pasakyti, kad jūs pats patenkate į rizikos sritį, nes vadovauti VPT buvote atrinktas konkurse, kuriame buvote vienintelis dalyvis?

- Su viešaisiais pirkimais susiduriu nuo 1999 metų, kai pradėjau dirbti “Sodroje”. Ten buvau atsakingas už didžiausius, milijoninius pirkimus. Išėjęs iš “Sodros” dirbau kitoje barikadų pusėje – konsultuodavau privataus sektoriaus įmones. Taigi viešųjų pirkimų sistemoje esu neatsitiktinis žmogus, mačiau ir vieną, ir kitą pusę.

Konkurse VPT vadovo vietai užimti galėjo dalyvauti visi, kas norėjo, bet, manau, daugelį atbaidė tai, kad ši vieta glaudžiai susijusi su įvairiais interesais – artimaisiais, draugais, įvairiais įsipareigojimais. Aš niekam jokių įsipareigojimų neturiu.

Sau keliu tikslą, kad kiekvienas, bandantis apeiti įstatymą, už tai atsakytų. Ir nesvarbu, ar tai bus konservatoriai, socialdemokratai ar liberalai. Tikrai sakau: tiems, kurie bandys apeiti įstatymą, skelbiu karą!

- Jei nustatysite pažeidimų VPT kontroliuojančioje ir jus paskyrusioje Ūkio ministerijoje, taip pat bausite?

- Jei bus nustatyta pažeidimų – ar Ūkio, ar kurioje kitoje ministerijoje, visi atsakys vienodai.

- VPT dar kovo mėnesį paskelbė tikrinanti 50 rizikingiausių viešųjų pirkimų, kurių vertė viršija 400 mln. litų. Kokie rezultatai?

- Darbas vyksta ir šiuo metu, tačiau jį labai sulėtino nurodymas patikrinti bendrovės “Vilniaus vandenys” pirkimus. Mums buvo perduota maždaug 47 tūkst. lapų dokumentų – sudėjus į vieną vietą, jie būtų užėmę pusę mano kabineto. Taigi beveik visa tarnyba dirbo – tikrino šiuos dokumentus, bet juda ir kiti tyrimai. Štai maždaug po dviejų savaičių turėsime duomenis apie pirkimus “Lietuvos geležinkeliuose”.

- Gal jau dabar galite įvertinti, kuriose valstybės institucijose pastebima daugiausia pažeidimų?

- Vienos srities išskirti negaliu, bet pasakysiu: kur milijonas, ten jau reikia tikrinti. Ir tikrai rasime pažeidimų.

Daugiausia “žaidimų” viešuosiuose pirkimuose pastebima savivaldybėse. Tam kelius atveria dabar galiojantis įstatymas, leidžiantis pirkti iš savo įmonių. Ankstesniame įstatymo variante tokios nuostatos nebuvo, tačiau, kaip suprantu, kai kurių Seimo narių ir interesų klanų iniciatyva ji buvo prastumta. Jau pasiūlėme Teisingumo ministerijai įstatymą taisyti.

Galiu pasakyti, kad šiuo metu pasirodanti negatyvi informacija apie mane ir VPT – neatsitiktinis dalykas. Atliekame daugybę tikrinimų ir faktiškai visur randame pažeidimų. Todėl užtikrinu: bus daug daugiau tokių “Vilniaus vandenų”, dėl kurių dabar vyksta tyrimai. Ir bus daug daugiau baudžiamųjų bylų.

- Skaičiuojama, kad suvaldžius viešuosius pirkimus biudžetas galėtų būti papildytas maždaug 2 mlrd. litų. Ar sugebėsite tai padaryti?

- Kai atsiras tikra visų viešųjų pirkimų kontrolė, realiai iškils perkančiosios organizacijos vadovo, kiekvieno viešųjų pirkimų komisijos nario, eksperto atsakomybės už individualų sprendimą klausimas – tada, manau, padėtį bus galima suvaldyti.

- Pokyčių žadėjo visi naujai skiriami VPT vadovai. Kodėl tie 48 proc. verslininkų, kurie pagal apklausas dėl neskaidrių procedūrų jau nebedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, turėtų patikėti jumis?

- Praeis 2-3 mėnesiai, ir jie pamatys.

- Jūs pats užsiminėte apie politikų spaudimą. Ar nebijote, kad po 2-3 mėnesių, jei darbai pajudės, jūsų paslaugų gali būti atsisakyta?

- Šią savaitę teko lankytis prezidentūroje. Uždaviau tą patį klausimą: ar mane palaikys, jei pradėsiu kelti, nesvarbu, kokių partijų, pirkimus. Man pasakė – taip. Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi nuomonės, kad reikia skaidrinti viešuosius pirkimus, nesvarbu, kokiai partijai, kokiam klanui priklauso įtaka. Man to ir reikėjo.

Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Lietuvos dailės muziejaus vykdyto pirkimo dėl saugyklų įrangos būdo parinkimą, konstatavo, kad neskelbiamos derybos pasirinktos nepagrįstai, taip pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.