Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos narių skaičius padvigubėjo, kai penktadienį prie jos prisijungė Rusijos kosminio laivo “Sojuz” kapsulė.

“Sojuz” atskraidino du astronautus – amerikietę ir italą, taip pat vieną Rusijos kosmonautą. Naujieji įgulos nariai, kurie dirbs TKS penkis mėnesius, atvyko į orbitinę stotį praėjus dviem dienoms po jų raketos starto Kazachstane.

Netoli Maskvos esančio Rusijos kosminių skrydžių valdymo centro pareigūnai ir “Sojuz” įgulos šeimų nariai pasveikino per radiją naujuosius TKS gyventojus.

Kosminis laivas prisijungė prie orbitinės stoties, kai jie abu skriejo maždaug 355 kilometrų aukštyje virš Afrikos vakaruose esančio Malio.

Tuo metu JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) baigė erdvėlaivio “Discovery” degalų bakų tikrinimą paleidimo aikštelėje Floridoje esančiame kosmodrome. “Discovery” turėjo pakilti į kosmosą lapkritį, tačiau skrydis buvo atidėtas iki vasario, aptikus įtrūkimų degalų bakuose.

TKS įgulą papildė amerikietė Catherine Coleman (Ketrin Koulman), italas Paolo Nespoli (Paolas Nespolis) ir rusas Dmitrijus Kondratjevas. Stotyje juos pasitiko du rusai ir amerikietis.

D.Kondratjevo ir C.Coleman mažamečiai sūnūs sėdėjo vienas šalie kito Skrydžių valdymo centre, kalbėdamiesi per radiją su orbitoje skriejančiais tėvais.

“Labai džiaugiamės, kad esi kosminėje stotyje”, – sakė C.Coleman vyras stiklo menininkas Joshas Simpsonas (Džošas Simpsonas).

“Pastaruosius trejus metus mėgindavome išsiaiškinti kur esi – Vokietijoje, Maskvoje, Žvaigždžių miestelyje, Japonijoje, Kanadoje ar Teksase, – pridūrė jis, paminėjęs visas vietas, kuriose vyko astronautės mokymai. – Dabar tiksliai žinome, kur esi… Dabar atrodai esanti arti mūsų. Mūsų širdys su tavimi.”

“Myliu jus, vaikinai”, – atsakė C.Coleman, pridūrusi, kad kosminėje stotyje labai įdomu.

NASA kosminės stoties programos direktoriaus pavaduotojas Kirkas Shiremanas (Kirkas Šajemanas) paragino įgulą nenuobodžiauti ir sakė, kad artimiausius kelis mėnesius jiems teks priimti daug kosminių laivų, daugiausiai krovininių kapsulių.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka labai gerai vertina neseniai pasiektus susitarimus su Rusijos vadovybe, bet pareiškė, kad dėl jų “niekur nešliaužiojo”.

“Aš niekur nešliaužiojau. Vakar mes gavome pranešimą, kad vyriausybės nesusitarė, todėl prezidentai turėjo susitikti ir susitarti”, – pažymėjo A.Lukašenka žurnalistams penktadienį.

Baltarusijos prezidentas patikslino, jog atvyko į Maskva dalyvauti Eurazijos ekonominės sandraugos Tarpvalstybinės tarybos posėdyje vakar, susitikti su prezidentu D.Medvedevu nebuvo numatyta.

“Tiesiog vyriškai pasielgė Rusijos prezidentas”, – sakė A.Lukašenka, pranešdamas, kad vakare posėdžio išvakarėse Rusijos prezidentas pasiūlė apsvarstyti Muitų sąjungos ir Bendrosios ekonominės erdvės klausimus.

Vertindamas pasiektus susitarimus A.Lukašenka pareiškė: “Svarbiausia, mes gavome naftos tiek, kiek mums reikia. Taip, jeigu Rusijos nafta bus perdirbama ir po to (naftos produktai) parduodami, išvežimo muitus mes dalinsimės su Rusija.

Prezidentas taip pat komentavo Baltarusijos opozicijos atstovų teigimus, kad neva A.Lukašenka pasidavė Rusijai mainais už rėmimą prezidento rinkimuose. “Net jeigu man būtų tekę pasiduoti, kaip jie (opozicija) sako už 4 mlrd. dolerių, aš tam pasirengęs. Šie pinigai mūsų liaudžiai, mūsų valstybei”, – pažymėjo A.Lukašenka.

Pasak jo, “jie (Rusijoje) tai vertina 4 mlrd. dolerių – vertinant tiesiai į kaktą. O vertinant per verslą ir įmones, tai ir daugiau”. Pasak A.Lukašenkos, “šie susitarimai daro įtaką ir nacionalinės valiutos kursui, ir žmonių nuotaikai”. “Šie sprendimai leidžia Nacionaliniam bankui pasiekti numatytus iki 2015 metų rodiklius jau 2013 metais”, – sakė valstybės vadovas.

A.Lukašenka tai pat pažymėjo, kad “dar reikia susitarti dėl dujų (su Rusija)”. “Vyksta dėl dujų sunkios derybos. kad ir kaip jos baigtųsi, ekonomika kitais metais atrodo geriau nei mes planavome”, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Populiariausiais Rusijos politikas, ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą komentuodamas šalį suaudrinusias riaušes su ksenofobiniais šūkiais paragino užkirsti kelią smurtui, o kritikams iš liberalų stovyklos atskirai priminė, kad rizikinga destabilizuoti šalį.

Per metinę tiesioginę televizijos laidą V.Putinas atsakė į žmonių, susijaudinusių dėl persekiojimo rasiniu pagrindu ir milicijos neveiklumo, klausimus, taip pat į pretenzijas dėl “vyriausybės vykdomos politikos, kad kaukaziečiams viskas leidžiama, provokuojančios “rusų agresiją”.

“Reikia užkirsti kelią ekstremizmo apraiškoms iš visų pusių, kad ir iš kur jos kiltų. Ir negalima bendrais dažais tepti nei kaukaziečių, nei kitų tautybių žmonių. Nors tokios tautybės kaip kaukazietis nėra”, – sakė premjeras, kuris, daugumos nuomone, sugrįš į Kremlių kaip prezidentas 2012 metais.

“Reikia griežtai užkirsti kelią bet kurioms kraštutinėms apraiškoms. Mūsų visuomenė, taip pat ir liberalioji visuomenė, turi suvokti, ir, man atrodo, tai visi pajuto: tvarka turi būti. Ir ją reikia palaikyti”, – sakė V.Putinas.

Jis apgynė miliciją, kuriai smarkiai priekaištaujama dėl nesugebėjimo įveikti smurtą.

“Kovojant su neigiamomis apraiškomis teisėtvarkos institucijose, ir čia negalima tepti visų viena juoda spalva. Reikia suvokti, kad šios valdžios institucijos atlieka itin svarbią funkciją valstybėje ir negalima jų įžeidinėti”, – pareiškė premjeras.

“O tai teks mūsų liberaliajai inteligentijai barzdelę nusiskusti, patiems užsidėti šalmą ir – pirmyn į aikštę kovoti su radikalais”, – pridūrė jis.

Pašaipus V.Putino tonas atitiko pagrindinio Kremliaus ideologo Vladislavo Surkovo intonacijas – jis šiandien išspausdintame interviu laikraščiui “Izvestija” teigia, kad atsakomybė už pogromus su ksenofobiškais šūkiais tenka liberalams, įvedantiems “į madą” nesankcionuotus susirinkimus.

“Mes – vienos šalies vaikai, ir kad jaustumėmės patogiai vienoje teritorijoje, turime elgtis atitinkamai”, – sakė V.Putinas, komentuodamas etninių susirėmimų Maskvoje ir kituose miestuose padarinius.

Nuo gruodžio pradžios Maskvos gatvės tapo nacionalistų ir išeivių iš Kaukazo santykių aiškinimosi arena, o dingstį tam davė “Spartak” aistruolio Jegoro Sviridovo nužudymas.

Gruodžio 6 dieną Kronštato bulvare Maskvos šiaurėje vyko grupės išeivių iš Šiaurės Kaukazo ir futbolo klubo “Spartak” aistruolių muštynės. Iš viso muštynėse dalyvavo daugiau nei 10 žmonių.

Tyrimo duomenimis, per muštynes gimęs Kabardos Balkarijoje Aslanas Čerkesovas iššovė kelis kartus iš savigynos pistoleto į maskvietį J.Sviridovą. J.Sviridovas buvo sunkiai sužeistas, taip pat ir į galvą, ir čia pat mirė.

Praėjusį šeštadienį tūkstančiai jaunuolių, stichiškai susirinkusių Maniežo aikštėje, skandavo “Rusija rusams” ir mušė išeivius iš Kaukazo ir Centrinės Azijos sostinės gatvėse ir metropolitene, tuo tarpu milicija mėgino nuraminti siautėjimus daugiausia tik žodžiu.

Trečiadienio vakarą radikaliai nusiteikusio jaunimo susirėmimai etniniu pagrindu buvo tęsiami, bet milicija buvo geriau pasirengusi ir veikė griežčiau nei Maniežo aikštėje, sulaikiusi daugiau kaip tūkstantį žmonių, susirinkusių išsiaiškinti santykių prie Kijevo stoties ir kituose sostinės rajonuose.

Rusija ir Lenkija sutarė išnagrinėti galimybę nutiesti elektros tinklų jungtį tarp Kaliningrado ir Lenkijos energetikos sistemų, o preliminarius šio nagrinėjimo rezultatus paskelbti 2011 metų vasarą.

Šis klausimas praėjusį antradienį buvo aptartas darbo grupės pasitarime, kuriame dalyvavo Rusijos bendrovės “Inter RAO” ir “Bendrosios energetikos sistemos federalinė tinklų kompanija” bei Lenkijos “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) ir “PSE-Operator”, sakė agentūrai “Interfax” bendrovės “Inter RAO” oficialusis atstovas Antonas Nazarovas.

“Šalys sutarė išnagrinėti projektą dėl sistemų “Rusija (Kaliningrado) – Lenkija” jungties, – sakė jis.

Pasak jo, siekiama išnagrinėti tos jungties techninius aspektus bei energijos tiekimo organizavimo klausimus. Be to, šalys ketina įvertinti šio projekto ekonominę naudą.

“Preliminarūs rezultatai bus paskelbti 2011 metų vasarą”, – pridūrė A.Nazarovas.

2010 metų spalį Rusijos energetikos ministerijos vadovas Sergejus Šmatko pranešė, kad Rusija ir Lenkija artimiausiu metu pasirašys Kaliningrado srities elektros perdavimo tinklų plėtros memorandumą.

Ryšių tarp energetikos sistemų plėtros klausimas siejamas su Baltijos atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje.

Bendrovė “Inter RAO” yra šio atominės elektrinės projekto operatorė ir atsako už elektros energijos realizavimo užtikrinimą. Atominės elektrinės tiekiamą elektrą planuojama naudoti tiek vidaus rinkoje, tiek ir eksportuoti.

“Inter RAO” anksčiau pareiškė, kad Lenkija gali tapti partnere statant atominę elektrinę ir eksportuojant elektros energiją į Europos šalis.

Baltijos atominę elektrinę ketinama statyti dviem etapais: pirmąjį bloką, kurio galia sieks 1150 gigavato, ketinama paleisti 2016 metais, antrąjį tokio pat galingumo bloką – 2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pareiškė, jog neteikia daug reikšmės tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbtai informacijai, kad NATO turi Baltijos šalių gynimo nuo Rusijos planų.

“Mes remiamės Lisabonos susitikimu, tuo, kad esame partneriai”, – sakė N.Makarovas, atsakydamas antradienį į žurnalistų klausimus, kaip jis vertina paskelbtą informaciją apie NATO planus.

Pagal tinklalapyje “WikiLeaks” išviešintą JAV diplomatų susirašinėjimą, 2010 metų sausį NATO parengė Baltijos šalių ir Lenkijos gynimo nuo galimos Rusijos agresijos planą, kuriam buvo suteiktas kodinis pavadinimas “Erelis sergėtojas” (Eagle Guardian).

Skubiame pranešime iš NATO diplomatinės misijos Briuselyje pažymima, jog Aljanso pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavridis) pasiūlė išplėsti Lenkijos gynimo planą, kad jis aprėptų ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Jeigu bus šios Baltijos valstybės užpultos, į jas bus atsiųstos devynios NATO divizijos – iš JAV, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos. Uostai Vokietijoje ir Lenkijos šiaurėje turės priimti jūrų pėstininkus, tai pat Amerikos ir Britanijos karo laivus.

“Per lygiagrečias derybas su Varšuva JAV pasiūlė taip pat sustiprinti Lenkijos gynybą nuo Rusijos – dislokuoti specialiosios paskirties jūrų pajėgas Gdansko ir Gdynės uostose prie Baltijos jūros, taip pat perkelti į Lenkiją naikintuvų F-16 eskadronus ir rotacijos pagrindu karinius transportinius lėktuvus S-130 “Herkules” iš Vokietijos”, – sakoma nutekėjusiame dokumente.

Asmenims, organizavusiems riaušes Maskvos Maniežo aikštėje, nerūpi Rusijos likimas, jos dabartis ir ateitis, pareiškė Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas, pirmadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Grozne.

“Esu įsitikinęs, kad kažkokios destruktyvios, griaunančios jėgos sukėlė neramumus ir pakurstė minią, kuri puolė mušti kaukaziečius ir atvykėlius iš Azijos. Bet kuri šalis, kurioje gyvena dešimtys tautų, gali uždusti nuo etninių ir rasinių konfliktų. Rusijos priešai tai puikiai žino. Nepavyko valstybės sužlugdyti karais ir teroru šalies pietuose, dabar pasirinkti nauji būdai”, – sakė R.Kadyrovas.

Jis pažymėjo, kad “chuliganai, per riaušes mušę ir pjaustę neslaviškos išvaizdos piliečius, buvo provokatoriai, o ne sirgaliai”, – sakė Čečėnijos vadovas, atkreipdamas dėmesį, kad futbolo klubo “Spartak” sirgaliai nebūtų galėję parodyti tokio žiaurumo.

Pasak jo, “rusų tauta stipri savo atvirumu, ji nekonfliktiška, apdovanota didžiuliais dvasiniais pajėgumais, turi turtingą kultūrą, ir jai nebūdinga rengti pogromus, vadovaujantis nacionaliniais bruožais”.

“Taip, ne visiems patinka, kad Rusija tampa didžia valstybe, valstybe, su kurią turi skaitytis šio pasaulio galingieji. Ir jie (tos jėgos) sumanė įžiebti tautinę nesantaiką, puikiai suvokdami, kad tokie konfliktai daugeliui dešimtmečių gali panardinti šalį į chaosą, tragedijas, kraują”, – pažymėjo R.Kadyrovas.

Jis priminė, kad “Kaukazas – ta pati Rusija”, pridurdamas, kad regiono gyventojai remia ryžtingas teisėtvarkos organų priemones tvarkai palaikyti.

R.Kadyrovas įsitikinęs, kad “būtina įvesti griežtą tvarką dėl traumuojančių ginklų nešiojimo ir saugojimo”.

“Koks skirtumas, kaip vadinamas pistoletas – traumuojančiu ar koviniu, jeigu juo galim nužudyti žmogų”, – sakė jis, pabrėždamas, kad yra priešininkas masinio ginklų pardavimo gyventojams. Jis paragino Valstybės Dūmą atkreipti dėmesį į šią problemą.

Naftos išteklių Rusijoje liko mažiau kaip 50 proc. Apie tai praneša agentūra “RIA Novosti”, remdamasi medžiaga, kuri paruošta gruodžio 13 dienos Saugumo tarybos posėdžiui.

Dokumente taip pat įvertintos prognozuoti dujų ištekliai – 165 trilijonai kubinių metrų. Taip pat nurodoma, kad pajėgumų nusidėvėjimas elektros energetikos ir dujų pramonėje sudaro 60 proc., o naftos gavybos – iki 80 proc.

Savo ruožtu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per Saugumo tarybos posėdį pareiškė, kad išžvalgyti dujų ir naftos ištekliai šalyje nors ir mažėja, tačiau lieka pakankami. Jis taip pat pareiškė apie būtinybę parengti energetinio saugumo doktriną, kuri padėtų įvesti “elementarią tvarką” energetikoje taip pat modernizuoti šalies kuro ir energetikos kompleksą.

Dabar Rusija užima septintą vietą pasaulyje pagal detaliai išžvalgytus vertingus naftos išteklius, kurie sudaro daugiau kaip 74 mlrd. barelių. Tuo tarpu Energetikos ministerija nesitiki, kad per artimiausius 10 metų bus atrasti nauji stambūs naftos telkiniai.

2009 metais Rusija tapo didžiausia naftos gavėja pasaulyje, išgaudama 494 milijonus tonų per metus. Šių metų spalį Energetikos ministras Sergejus Šmatko pareiškė, kad šiais metais bus išgauta daugiau kaip 500 mln. tonų naftos ir toks gavybos lygis išliks artimiausius dvejus metus.

Rusijos interneto investicijų bendrovė mail.ru (buvusi “Digital SkyTechnologies”) planuoja atsisakyti Lietuvoje ir Latvijoje veikiančių socialinių tinklų portalų one.lt ir one.lv.

Portalus, kuriuos mail.ru valdo per Estijoje registruotą bendrovę “Forticom”, parduoti nuspręsta dėl jų finansinių rezultatų, kurie netenkina Rusijos bendrovės, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos bendrovės “Forticom”, kuriai priklauso one.lt, vadovas Aldas Juraitis tikina, kad permainų nėra – one.lt priklauso Estijos bendrovei “Forticom”, o ši – mail. ru. A.Juraitis nepateikė “Forticom” finansinių duomenų dėl mail.ru politikos skelbti tik metinius rezultatus.

Lietuvoje socialinis portalas one.lt, ilgą laikotarpį buvęs lankomiausias tarp visų portalų, nukrito į ketvirtą poziciją. Naujausiais tyrimų bendrovės “Gernius” duomenimis, spalį one.lt apsilankė 728,1 tūkst. unikalių lankytojų, dar prieš metus tą patį mėnesį jis turėjo 857,7 tūkst. unikalių lankytojų ir buvo antras pagal lankomumą naujienų portalas šalyje.

Manoma, kad į sunkesnę padėtį one.lt pastūmėjo didžiausias socialinis tinklas pasaulyje “Facebook”. Dabar “Facebook” turi 779,4 tūkst. lankytojų Lietuvoje, jis tikriausiai sumažino lankytojų skaičių ir Latvijos portale one.lv.

Mail.ru taip pat valdo socialinius tinklus odnoklassniki.ru ir nasza-klasa.pl atitinkami Rusijoje ir Lenkijoje.

Maskva teigė sekusi žmones, kuriuos įtarė ketinant nužudyti Aleksandrą Litvinenką, ir davė suprasti, jog nutraukė sekimą, kai Londonas patikino, kad kontroliuoja situaciją, sakoma dokumentuose, paskelbtuose tinklalapyje “Wikileaks”.

Kaip praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, remiantis vieno JAV diplomatų skubiu pranešimu, kurį šeštadienį paskelbė britų laikraštis “The Guardian”, Rusijos atstovas netrukus po A.Litvinenkos žūties davė suprasti Jungtinėms Valstijoms, kad Kremlius mėgino užkirsti kelią šiam nužudymui.

Tačiau kaip vertina šiuos rusų atstovo teiginius JAV, šiame dokumente nenurodoma. “The Guardian” savo ruožtu mano, kad kai kuriuose sluoksniuose Rusijos diplomatų žodžiai pasakyti kolegoms Amerikoje, bus suprantami kaip nevykęs Maskvos mėginimas nukreipti nuo savęs įtarimus.

Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas Aleksandras Litvinenka, išvykęs iš Rusijos į Didžiąją Britaniją 2000 metais, buvo nunuodytas 2006 metų lapkritį itin nuodinga radioaktyviąja medžiaga – poloniu -210.

Po šio nužudymo dvišaliai Maskvos ir Londono santykiai smarkiai pašlijo.

Rusija atsisakė perduoti Britanijai buvusį FST darbuotoją Andrejų Lugovojų, kurį Skotland Jardas pavadino pagrindiniu įtariamuoju J.Litvinenkos nužudymo byloje.

A.Lugovojus, išrinktas į Rusijos Valstybės Dūmą kaip Rusijos liberalų demokratų partijos narys, neigia, kad yra susijęs su šiuo nusikaltimu.

Diplomatiniame pranešime, datuotame 2006 metų gruodžio 26 diena, smulkiai aprašytas JAV nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Henry Crumptono (Henrio Kramptono) pokalbis su Rusijos prezidento specialiuoju atstovu kovos su tarptautiniu terorizmu klausimais Anatolijumi Safonovu.

Pokalbis, sprendžiant iš dokumentų, vyko per vakarienę Amerikos ambasadoje Paryžiuje gruodžio 7 dieną – praėjus dviem savaitėms po A.Litvinenkos žūties.

Kalbėdamas apie bendrų pastangų kovoje su terorizmu reikšmę A.Safonovas “pateikė neseniai vykusius įvykius Londone, konkrečiai – buvusio Rusijos šnipo nužudymą radioaktyviąja medžiaga, kaip įrodymą, kokia rimta tebėra (terorizmo) grėsmė”, sakoma konfidencialiame pranešime.

Toliau, remiantis nutekėjusiu į tinklalapį “Wikileaks” dokumentu, JAV diplomatinės misijos atstovas aprašo, kokį įspūdį jam padarė Kremliaus atstovo žodžiai: A.Safonovo teigimu, Rusija nebuvo susijusi su nusikaltimu Londone, nors Rusijos diplomatas daugiau nieko nepaaiškino.

“Safonovas pareiškė, jog Rusijos valdžia Londone žinojo apie (numatomą) nusikaltimą) ir sekė asmenis, kurie atgabeno radioaktyviųjų medžiagų į miestą, bet britai jiems pasakė, kad kontroliuoja situaciją likus nedaug laiko iki nunuodijimo”, – apibendrino dokumento, išviešinto tinklalapyje “Wikileaks”, autorius.

Publikacija tinklalapyje “Wikileaks” pasirodė po dar vieno skandalo, aptemdžiusio Londono ir Maskvos santykius, – naujienos apie 25-erių metų Rusijos pilietės Jekaterinos Zatuliveter sulaikymą Londone.

Žiniasklaidos duomenimis, J.Zatuliveter, dirbusi britų parlamento deputato Mike`o Hancocko (Maiko Hankoko) padėjėja, įtariama šnipinėjimu Rusijai.

Rusija per vidutinės trukmės laikotarpį gaus žymiai daugiau negu praras per trumpą laikotarpį, panaikinusi muito mokestį Baltarusijos reikmėms tiekiamai naftai, įsitikinusi Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė Elvyra Nabiulina.

“Jeigu kalbėtume iš esmės, tai reiškia grįžimą prie tų ekonominių sąlygų, kurios buvo 2009 metais”, – sakė E.Nabiulina žurnalistams.

Rusija ketina panaikinti muito mokestį į Baltarusiją tiekiamai naftai, kai ši ratifikuos visą paketą dokumentų, susijusių su Vieningąja ekonomine erdve. Tikimasi, kad Baltarusija tai padarys artimiausiu metu.

Susitarimais taip pat numatyta, kad už eksportuojamą į kitas šalis rusišką naftą gautas lėšas Baltarusija 100 procentų perduos į Rusijos biudžetą.

Šiuo metu pagal ankstesnį susitarimą, 2010 metais Baltarusija savo reikmėms gaus 6,3 mln. tonų naftos be muito mokesčio iš bendro 21,5 mln. tonų naftos kiekio, tiekiamo į Baltarusiją.

E.Nabiulina sakė, kad ekspertų skaičiavimais, atsisakius muito mokesčio, ekonominis efektas Baltarusijai sudarys 3,912 mln. dolerių.

“Rusijos ekonomiką per vidutinės trukmės laikotarpį gaus daugiau negu per trumpą laikotarpį praras, atsisakiusi muito mokesčio”, – sakė E.Nabiulina.

Vadovaujantis šia schema, Rusijai turės naudos iš padidėjusios rusiškos naftos produktų rinkos.

Kalbėdama apie Maskvoje įvykusias derybas, Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė pranešė, kad jose, be Baltarusijos, taip pat dalyvavo ir Kazachstanas. Jose buvo aptarinėjami vien ekonominiai klausimai.

Nors neįrodyta, kad Rusijos vyriausybė prisidėjo prie 2007 metais organizuotų kibernetinių atakų prieš Estiją, Jungtinėms Valstijoms Estijos vyriausybė pareiškė esanti įsitikinusi, kad Kremlius yra neabejotinai susijęs su šia akcija, tai antradienio vakarą savo interneto leidinyje rašo tarptautinis politikos žurnalas “Foreign Policy”, remdamasis tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtais dokumentais.

“Estijos vyriausybė įsitikinusi, jog turi pakankamai išsamių paliudijimų, kad Maskva susijusi su atakomis, – rašoma JAV ambasados Taline telegramoje 2007 metų birželio 6 dieną. – Kaip pranešė (Estijos) prezidentas (Toomas Hendrikas) Ilvesas ambasadoriui (Stanley Davisui Phillipsui (Stenliui Devisui Filipsui), išsinuomoti daug “botų” atakai pernelyg brangus malonumas”.

Kaip pažymima telegramoje, kažkoks žmogus, kurio vardas neįskaitomas, kalbėdamasis su ambasados darbuotojais, ne kartą klausė, “Kam naudingos šios atakos?”. Šaltinis pareiškė nuomonę, kad atakos, per kurią iš anoniminių serverių buvo atakuojamos vyriausybės įstaigos ir strategiškai svarbūs taikiniai privačiame sektoriuje, pobūdis labai tiksliai atitinka Putino režimo (tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino) naujo “ginklo” išbandymo veiksmų būdą, pažymima tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtame dokumente.

“Šaltinis sakė mums, jog Estijos vyriausybė dabar mano, kad jos pirminis kibernetinio maišto įvertinimas galėjo būti neteisingas”, – pažymima dokumente.

“Nagrinėjant atakų eigą aiškėja, kad kažkur veikė nedidelė vadovavimo grupė, kuri rengėsi organizuoti savo atakas gegužės 9 dieną, – paaiškino šaltinis dokumente. – Bet kai Gynybos ministerija pranešė, kad ketina perkelti Bronzinį kareivį balandžio 27 dieną, jie pakeitė savo planus ir pamėgino susieti juos su monumento perkėlimu”.

JAV ambasados pareigūnai pažymi, jog Estijos analitikų vertinimu, sudėtingai suplanuotos atakos ir jų organizavimas rusakalbių gyventojų forumuose internete, leidžia daryti išvadą, kad pagrindiniai veikėjai mėgino savo pirmines atakas užmaskuoti kibernetiniu maištu.

“Juk negalima manyti, kad spontaniškos visuomenės kibernetinės atakos turėjo iš anksto sudarytą taikinių sąrašą, kad jos buvo suderintos pagal dienas ir minutes”, – teigia šaltinis.

Remiantis telegrama, Kremlių remiančio jaunimo judėjimo “Naši” Padniestrės regiono komisaras Konstantinas Koloskovas prisiėmė atsakomybę už ankstesnes atakas gegužės 29 dieną.

Šaltinis mano, jog K.Koloskovas gali būti susijęs su kibernetinėmis atakomis, bet pažymėjo, kad kai kurios iš šių atakų buvo labai sudėtingos ir akivaizdžiai pranoko programišių mėgėjų galimybes.

Kaip pavyzdį, kažkoks šaltinis, kurio vardas neįskaitomas, pranešė ambasados darbuotojams apie atakas, per kurias buvo naudojamas slaptas ryšių duomenų bazės paketas

Jis išvedė iš rikiuotės vyriausybės ir didelės telekomunikacijų bendrovės “Eliot” maršrutizatorius taip greitai, kad Estijos specialistai iki šiol neišsiaiškino, kaip tai buvo padaryta.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ragina europiečius nesibaiminti dėl Rusijos dujų tiekimo Europai. “Geriausia garantija (kad dujų tiekimas nenutrūks) – tai pinigai, kurie mokami už patiektas dujas. Bus pinigai – bus dujos”, – pareiškė D.Medvedevas bendroje spaudos konferencijoje su ES vadovybe.

“Tai visiškai normalus požiūris”, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Jeigu kalbėtume apie esmines garantijas, tai, pasak Rusijos prezidento, “labai svarbu, kad būtų padėtas patvarus normatyvinis pagrindas”.

“Tai gali būti mūsų energetinio dialogo idėja, atitinkanti energetinio bendradarbiavimo principus, arba, ką ne kartą esu kalbėjęs, esame pasirengę bendradarbiauti ir remdamiesi Energetinės chartijos pagrindu, tačiau ne dabartine jos versija, o nauja versija, kuri yra papildyta ir pakeista, įvertinus Rusijos, taip pat kitų šalių, energijos išteklių tiekėjų, pasiūlymus”, – sakė D.Medvedevas.

Rusijos valstybės vadovas pabrėžė, kad jeigu pavyks susitarti dėl tokio normatyvinio pagrindo, tai bus padaryta viskas, kad dujų tiekimo darbas “įgytų tvirtą įstatyminį įforminimą”.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) išsakė viltį, kad daugiau nepasikartos nesena krizinė situacija, susijusi su Rusijos energijos išteklių tiekimu Europai.

“Viliuosi, kad to daugiau nebus. Mes užmezgėme gerus, konstruktyvius santykius su Rusija dėl energijos išteklių tiekimo”, – spaudos konferencijoje sakė J.M.Barroso.

Jis sakė, kad ES energetikos komisariatas ir Rusijos energetikos ministerija sureguliavo visus aspektus, susijusius su dujų tiekimu.

“Viliuosi, kad tai, kas vyko praeityje, daugiau nepasikartos. Tai atspindi derybų, kurias šiandien surengėme, atmosfera”, – sakė J.M.Barroso.