Opozicinė Darbo partija (DP) po savivaldos rinkimų kitų metų vasario 27-ąją tikisi gauti sostinės mero postą.

Į jį pretenduotų sekmadienį DP Vilniaus skyriaus susirinkime rinkiminio sąrašo pirmojoje pozicijoje patvirtintas partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Jis žiniasklaidai jau anksčiau yra pareiškęs, jog Europos Parlamento nario mandatą keistų į sostinės mero regalijas.

8 vietas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iš 51 sau prognozuojantys “darbiečiai” koalicijos partnerių žvalgytųsi remdamiesi parlamento politinių jėgų pasiskirstymu.

“Iki galo susitarta nėra, bet, manau, kad dabartinė opozicija Seime galėtų būti pagrindas tokiai daugumai ir miesto savivaldybėj”, – po DP Vilniaus miesto skyriaus susirinkimo sakė parlamentaras Jonas Pinskus, rinkimų sąraše į sostinės tarybą patvirtintas antruoju numeriu.

Jo vertinimu, dabartinės parlamentinės opozicinės partijos – DP, Socialdemokratų partija ir “Tvarka ir teisingumas” – rinkimuose į sostinės tarybą gautų 27-30 balsų, tad galėtų formuoti valdančiąją koaliciją.

Tuo pačiu jis sakė, kad “darbiečiai” nekeltų koalicijos partneriams sąlygų atiduoti jiems mero postą.

“Mes nereikalaujam mero posto, nekeliam tokių sąlygų, tiesiog mūsų partijos pirmininkas atsako į klausimą – jei bus tokia galimybė, kad mums bus patikėtas mero postas, juo būtų V.Upaskichas, ir jis atsisakytų europarlamentaro mandato”, – sakė J.Pinskus.

Tam, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose partijos sąrašo lyderiu Vilniuje būtų V.Uspaskichas, jau anksčiau pritarė DP taryba.

“Jeigu rinkėjai suteiks man tokią galimybę ir sostinėje formuosis reali dauguma, kuri galėtų man patikėti mero postą, aš nedvejodamas atsisakysiu Europos Parlamento nario mandato”, – tuomet pareiškė Darbo partijos pirmininkas.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasario 27 dieną.

Kandidatui į Baltarusijos prezidentus Vitalijui Rymaševskiui buvo įteiktas oficialus Generalinės prokuratūros įspėjimas už raginimą surengti nesankcionuotą akciją. Toks įspėjimas parengtas dar vienam kandidatui Nikolajui Statkevičiui.

“Šiandien V.Rymaševskiui įteiktas oficialus Generalinės prokuratūros įspėjimas už raginimą tiesioginėje televizijos laidoje surengti nesankcionuotą mitingą. Parengtas oficialus įspėjimas dar vienam kandidatui į prezidentus Nikolajui Statkevičiui už tokį pat raginimą tiesioginėje televizijos laidoje”, – pranešė Baltarusijos generalinės prokuratūros įstatymų vykdymo ir teisės aktų teisėtumo priežiūros valdybos viršininkas Pavelas Radionovas žurnalistams trečiadienį Minske.

Pasak jo, “šiandien rytą N.Statkevičius buvo įspėtas apie galimas administracinės atsakomybės priemones ir rinkimų įstatymų pažeidimo padarinius už tai, kad ragino ateiti į nesankcionuotą mitingą, kalbėdamas per televiziją”.

Drauge jis pažymėjo, kad “labiausiai įtikėtini padariniai kandidatams į prezidentus už raginimą tiesioginėje televizijos laidoje surengti nesankcionuotą mitingą gali būti CRK sprendimas panaikinti jiems kandidato statusą”.

Tuo tarpu N.Statkevičius atsisakė priimti Generalinės prokuratūros įspėjimą.

“Kažkokie žmonės mėlyna uniforma mėgino duoti man kažkokį popierių šiandien po kalbos per radiją įrašo”, – sakė agentūrai “Interfax” N.Statkevičius.

Pasak politiko, rytą jam paskambino iš Generalinės prokuratūros ir “paprašė dėl kažko ten atvykti”.

“Bet klausykite, aš gi kandidatas į prezidentus, man dabar pats svarbiausiais laikotarpis, aš neturiu laiko”, – sakė N.Statkevičius.

Pasak kandidato, kai jis atsisakė priimti “kažkokį popierių” ir už jį pasirašyti – “aš juk ne žvaigždė, kad autografus dalyčiau”, buvo mėginta “jį perskaityti garsiai”.

“Manau, ten buvo kalbama apie masines akcijas ir teisinę valstybę, bet aš pasakiau, kad neklausysiu”, – pasakojo N.Statkevičius.

Kandidatas į prezidentus mano, jog žmonės mėlynomis uniformomis kalbėjo apie jo kreipimąsi per televiziją, kuriame jis ragino rinkėjus ateiti į Spalio aikštę.

Atsakydamas į klausimą, ar nepakenks ši akcija jo oponentams – kandidatams, kurie, kaip numatyta, turi kalbėti per TV trečiadienio vakarą (Andrejui Sanikovui ir Grigorijui Kostusevui), N.Statkevičius sakė: “Tie žmonės, kurie į aikštę ateis, ir šiaip pasirengę remti demokratiją, ir jiems nesvarbu, kalbės Sanikovas per televiziją ar ne”.

Be to, agentūros pašnekovas mano, kad “Sanikovas gali ateiti pusvalandžiui, ir po to metropoliteno traukiniu spėti į televiziją, o Kostusevas ir valandą gali aikštėje išbūti”.

A.Sanikovas savo ruožtu pareiškė, kad nedalyvaus akcijoje dėl televizijos laidos. “Akcija – tai ne mano iniciatyva, o ir taip iškrito burtai”, – sakė jis.

Lietuva bendradarbiaus su bet kuriuo Baltarusijos gyventojų išrinktu prezidentu, pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios ankstesni pasisakymai dėl Aleksandro Lukašenkos kaip stabilumo garanto sukėlė daug diskusijų.

“Baltarusijoje pagrindinis stabilumo garantas yra patys baltarusiai, Baltarusijos žmonės. Ir ką išsirinks, tuo pasitikėsime, su tuo bendradarbiausime. Tai yra baltarusių tautos apsisprendimas”, – žurnalistams Mėnaičiuose sakė D.Grybauskaitė.

Neseniai daug diskusijų sukėlė naujienų agentūros “Reuters” pranešimas, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Lenkijoje sekmadienį ryte darbą pradėjo rinkimų apylinkės – vyksta pirmasis vietos valdžios rinkimų ratas, laikomas svarbiu testu valdantiesiems liberalams prieš 2011 metų pabaigoje įvyksiančius visuotinius rinkimus.

Neseniai atliktos visuomenės apklausos rodo, kad premjero Donaldo Tusko Pilietinė platforma (PO) populiarumu gerokai lenkia opozicijoje esančią konservatorių partiją “Įstatymas ir teisingumas” (PiS), kurią drasko vidaus konfliktai ir kuriai vadovauja Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), lėktuvo katastrofoje Rusijoje balandžio 10-ąją drauge su 95 kitais žmonėmis žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis dvynys.

Šią savaitę atlikta nepriklausoma PBS DGA apklausa parodė, kad PO kandidatai sekmadienį 10-yje didžiausių Lenkijos miestų turėtų gauti 39-57 proc. balsų, o “Įstatymo ir teisingumo” atstovai – tik 11-21 proc. balsų.

Lenkijos trečioji politinė jėga – opozicijoje esantys socialdemokratai – tikriausiai gaus 8-15 proc. balsų.

“Visos politinės partijos šiuos rinkimus laiko galimybe užimti geriausias įmanomas pozicijas prieš visuotinius rinkimus”, – sakė politologas Kazimierzas Kikas (Kazimežas Kikas).

Nuo liepos, kai jam nepavyko laimėti prezidento rinkimų, J.Kaczynskis vadovavo tulžingai kampanijai prieš D.Tusko liberalus, nesibodėjo žaisti nacionalizmo korta ir kurstė antirusiškas nuotaikas dėl tariamo Maskvos delsimo tiriant lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo jo brolis prezidentas.

Lenkai išsirinks beveik 47 tūkst. regionų, municipalitetų ir vietos valdžios tarybų narių 16-oje šalies regionų. Rinkėjai taip pat turi išrinkti beveik 2,5 tūkst. merų. Galimas antrasis rinkimų ratas vyktų gruodžio 5 dieną.

Lenkijos visuomeninė televizija TVP neoficialius balsavusiųjų apklausos rezultatus turėtų paskelbti iš karto, kai 22 val. (23 val. Lietuvos laiku) pasibaigs balsavimas.

Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, beveik 40 proc. piliečių prisipažino neitų balsuoti arba teigė nežinantys, kurios partijos vertos jų pasitikėjimo.

Didžioji dalis atėjusiųjų balsuoti savo balsą atiduotų opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” reprezentatyvi apklausa, kurią skelbia dienraštis “Lietuvos rytas”.

Už socialdemokratus žada balsuoti 19,6 proc. apklausos dalyvių.

Opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas” gautų 11,8 proc. balsų, taip pat opozicijoje esanti Darbo partija turi 10,8 proc. simpatikų.

Dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galėtų tikėtis 6,4 proc. balsų.

Kitos partijos neįveiktų 5 proc. rinkimų barjero.

Už Liberalų sąjūdį tvirtino balsuosiantys 3,8 proc. respondentų, už Naująją sąjungą – 2,5 proc., už Valstiečių liaudininkų sąjungą ir Krikščionių partiją – po 1,1 proc., už Liberalų ir centro sąjungą – 0,9 proc., Tautos prisikėlimo partiją – 0,4 proc. apklaustųjų.

22,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per rinkimus nebalsuotų. Dar 17,3 proc. tvirtino nežinantys, kam atiduotų savo balsą.

Aukščiausiosios Rados pirmininką remianti dauguma pasinaudojo penktadienį gautu Konstitucinio teismo leidimu pratęsti parlamento įgaliojimus nuo ketverių iki penkerių metų ir priėmė per pirmąjį svarstymą konstitucijos pataisas, paskiriančias eilinius parlamento rinkimus 2012 metų spalio 30 dieną.

Rada taip pat per pirmąjį svarstymą patvirtino konstitucijos pataisą, kuria paskiriami prezidento rinkimai, pasibaigus valstybės vadovo penkerių metų buvimo valdžioje laikotarpiui, 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį. Už pataisas balsavo 305 deputatai, kai šiame etape būtina mažiausiai 226 balsų.

Buvusios premjerės ir opozicinės partijos “Tėvynė” lyderės Julijos Tymošenko šalininkai atsisakė remti valdžios siūlomą konstitucinę pataisą.

“Kiti Aukščiausiosios Rados rinkimai turi vykti 2012 metų spalio paskutinį sekmadienį, o eilinius prezidento rinkimus siūlome surengti 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį”, – sakė iš parlamento tribūnos parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas Adamas Martyniukas.

Anksčiau penktadienį Konstitucinis teismas pripažino teisėtu įstatymo projektą vienerius metus pratęsti Aukščiausiosios Rados įgaliojimų terminą ir paskirti eilinių parlamento ir prezidento rinkimų datas.

Konstitucija nereglamentuoja būsimų parlamento rinkimų sistemos, bet laimėjusio 2010 metų vasarį prezidento rinkimus Viktoro Janukovyčiaus komanda siūlė įstatymais atsisakyti visos politinės sistemos ir sugrįžti prie 1998 ir 2002 metų rinkimų praktikos, kai pusę Rados sudarė išrinkti apygardose deputatai, o kita pusė buvo išrenkama pagal partijų sąrašus.

V.Janukovyčiaus kritikai, tarp jų J.Tymošenko, mano, kad šiomis įstatymų naujovėmis V.Janukovyčius siekia sukurti “valdžios vertikalę” ir suvaržyti demokratiją. Pats prezidentas ir jo šalininkai iš Regionų partijos sakė, kad būtina grąžinti šalį į valdomą vagą po kelerius metus trukusio valdžios atšakų susipriešinimo.

Lapkričio 8 dieną startavęs tradicinis „Metų automobilio 2011“ konkursas, kurį nuo pat 1997-ųjų rengia Lietuvos žurnalistų autoklubas, kasdien vis didina pagreitį. Vilniečiai ir sostinės apylinkių gyventojai jau spėjo įsidėmėti keliuose zujančius renginio atributika papuoštus 32 naujausius, Lietuvoje ką tik pasirodžiusius konkurso dalyvius, o interneto portalo lrytas.lt lankytojai vis aktyviau reiškia savo nuomonę rinkdami „Tautos automobilį 2011“.

„Lygiai po savaitės Druskininkuose prasideda svarbiausias renginio etapas – konkursui pateiktų automobilių bandymų stovykla, – sako Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius. – Nors kai kurie vertinimo komisijos nariai, automobilizmo temomis rašantys žurnalistai Europos keliuose jau yra išbandę ne vieną konkurse dalyvaujantį automobilį, tačiau Druskininkuose jų laukia ne mažiau atsakingas darbas ir nelengvi sprendimai – išrinkti labiausiai vertus kautis del svarbiausios renginio nominacijos tolimesniajame jo etape.“

Automobiliai bus bandomi specialiai parengtoje trasoje su vienodomis, renginio generalinio rėmėjo „Continental“ pateiktomis padangomis, o naujiems automobiliams bei vėliau paaiškėsiantiems įvairių nominacijų laimėtojams itin palankias draudimo sąlygas siūlo renginį remianti draudimo bendrovė „Ergo“.

Daugelio vertinimo komisijos narių nuomone šiemet itin nelengva bus išrinkti „Metų visureigį 2011“. Ne tik todėl, kad labai skiriasi jų technininės charakteristikos ir pagrindinės savybės, nes  dalis jų yra lengvieji, vadinami miesto tipo visureigiai, – tokie kaip „Nissan Juke“ ar „Mitsubishi ASX“, o dalis – tikri bekelės galiūnai, kaip „Nissan Navara ar „Jeep Grand Cherokee“.

Sprendimo nepalengvins ir tai, kad į šį titulą pretenduoja daugiau nei trečdalis iš 32 konkursui pateiktų automobilių – net 13. Tai savotiškas renginio rekordas, nes tokios visureigių gausos nebuvo nuo pat 1999 metų, kai atsirado tokia nominacija.

Beje, garbė paskelbti „Metų visureigį 2011“ gruodžio 15 d. LNK studijoje vyksiančiame renginio finaliniame vakare, kurį televizija transliuos tiesiogiai, suteikta stipriausiam planetos žmogui Žydrūnui Savickui. Žydrūnas nenori, kad jo misija taptų formalumu, todėl jis dalyvaus Druskininkuose vyksiančioje bandymų stovykloje ir kartu su komisijos nariais išmėgins visureigius specialiose trasose bei išsakys savo nuomonę apie į „Metų visureigio 2011“ titulą pretenduojančius 4WD automobilius.

Žydrūnas pastaraisiais metais vairuoja tik visureigius. Ilgą laiką jo darbinis automobilis buvo „Volkswagen Touareg“, o dabar pasaulio galiūnas vairuoja „Nissan Pathfinder“, kurio tolimas „giminaitis“ „Nissan Patrol“ tapo pirmosios „Metų visureigio 2000“ nominacijos laureatu.

Be jo „Metų visureigio“ nominacijas atskirais metais yra pelnę šie bekelių galiūnai : „Toyota RAV4“, „Jeep Cherokee“, „Kia Sorento“, „Toyota Land Cruiser“, „Hyundai Tucson“, „Toyota Hilux“, „Hyundai Santa Fe”, „Volkswagen Tiguan“, „Toyota Land Cruiser V8“ ir pernai – „Toyota Land Cruiser 150“.

Prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei užkirstas kelias dalyvauti artėjančiuose savivaldybių rinkimuose socialdemokratų sąraše.

Partijos prezidiumas patvirtino Etikos komisijos sprendimą jai skirti įspėjimą, todėl K.Brazauskienė išbraukta iš sąrašo ir galės dalyvauti tik kaip privatus asmuo, praneša LTV “Panorama”.

Lapkričio pradžioje K.Brazauskienei Vilniaus skyriaus Etikos ir procedūrų komisijai teko aiškintis dėl viešai išsakytų žodžių apie partijos pirmininką Algirdą Butkevičių. Tąkart komisija pripažino ją pažeidus partijos Statutą.

Antradienį šią nuobaudą patvirtinęs partijos skyriaus prezidiumas, į kurį K.Brazauskienė neatvyko, užkirto jai kelią dalyvauti savivaldybės rinkimuose. Tiesa, K.Brazauskienė turi apeliacijos teisę.

“Bičiulė Kristina gali bet kada parašyti apeliaciją respublikinei Etikos ir procedūrų komisijai. Jei ta nuobauda būtų panaikinta, ji vėl būtų įtraukta į sąrašą. Šiuo metu turime galiojančia nuobaudą, tai ketvirtadienį vyksiančiai konferencijai tvirtinti bus pateiktas sąrašas be Kristinos Brazauskienės”, – sakė Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Romas Adomavičius.

Sužinojusi partijos skyriaus prezidiumo sprendimą, K.Brazauskienė sakė priimto verdikto neskųsianti.

“Tegu lieka jiems ant sąžinės. Didelis čia nuostolis man. Gal bijo, kad užimsiu pirmininko postą”, – sakė K.Brazauskienė.

Paklausta, ar svarsto savo perspektyvas Socialdemokratų partijoje, sakė apie tai dabar negalvojanti.

“Yra svarbesnių reikalų. Aš nesiblaškau. Kaip ir mano vyras nesiblaškė. Dar nepagalvojau apie tai. Sako suskaičiuok iki 10 ar 100 ir paskui pasakyk, tai aš dabar skaičiuoju”, – teigė ji.

K. Brazauskienei skirta nuobauda galios metus.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo pasiūlymą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo. Darbiečiai siūlo naikinti savivaldybių tarybų nario įgaliojimus tada, kai yra panaikinama jo narystė jį iškėlusioje politinėje partijoje. Tokia nuostata buvo įrašyta Strateginėse Darbo partijos programos įgyvendinimo kryptyse.

“Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su atvejais, kada į savivaldybę išrinkti politikai, pamiršę visus rinkėjams duotus pažadus, pradeda keisti frakcijas kaip kojines – priklausomai nuo to, kur “šilčiau”. Ne paslaptis, kad daug tokių politikų yra ir Seime. Manau, kad atėjo laikas užkirsti kelią tokiai gėdingai praktikai. Politinių perbėgėlių skaičiumi mes juokiname ir šiurpiname visą civilizuotą pasaulį”, – sako pataisos iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.

Šiuo metu galiojančiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme savivaldybės tarybos nario mandatas nėra susietas su jo politine priklausomybe. Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta tada, kai jis atsistatydina, miršta, yra pripažindamas neveiksniu, pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir kitais atvejais.

Opozicinės frakcijos “Tvarka ir teisingumo” narys Rimantas Smetona siūlo nustatyti sėslumo cenzą balsuojant Seimo, prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose ir referendumuose.

Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotomis atitinkamų įstatymų pataisomis siūloma nustatyti, kad teisę balsuoti rinkimuose turi tik nuolat Lietuvoje gyvenantys šalies piliečiai.

Nuolat Lietuvoje gyvenančiais būtų laikomi tie, kurie čia praleidžia mažiausiai 185 dienas per metus, t.y. daugiau kaip pusę metų.

Parlamentaras aiškina, kad siūlomomis pataisomis siekia iš įstatymo pašalinti nuostatas, “diskriminuojančias nuolat gyvenančius Lietuvoje piliečius”, o svetur gyvenančius piliečius, norinčius naudotis aktyviąją rinkimų teise, paskatinti ilgesnį laiką ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvos piliečiams taikomas tik amžiaus cenzas – balsuoti gali tie, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Taip pat rinkimuose nedalyvauja Lietuvos piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Tarnybinės etikos sargai įsitikinę, kad kandidatais į savivaldybes neturėtų būti registruojami asmenys, šiurkščiai pažeidę valdininkų etikos taisykles. Tačiau rinkimų organizatoriai su tuo nesutinka, rašo “Kauno diena”.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta tvirtina, kad, šios komisijos narių nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturėtų registruoti kandidatais į savivaldą tų asmenų, kurie pažeidė tarnybinę etiką ir buvo nubausti apribojimu kelerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

R.Rekerta vadovaujasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Jame, be kita ko, numatyta, kad šioje “tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą”.

Įstatymas taip pat numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis pripažįstami ir į įvairius postus išrinkti politikai.

“Todėl mūsų komisija traktuoja šį įstatymą taip: jeigu asmuo pažeidė tarnybinę etiką ir išėjęs iš valstybės tarnybos trejus metus negali į ją sugrįžti, jis nebegali būti ir išrinktas, pavyzdžiui, į savivaldybės tarybą, nes tai irgi yra valstybės tarnyba”, – aiškino R.Rekerta.

Tokia VTEK nuomonė buvo pateikta ir VRK. Tačiau pastaroji labai atsargiai įvertino tarnybinės etikos sargų siūlymus apriboti etiką pažeidusių asmenų teises būti išrinktiems į politinius postus.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad nei Savivaldybių tarybų rinkimų, nei kiti su rinkimais susiję įstatymai nenustato kandidatams tokių apribojimų, kokius siūlo VTEK.

“Mes griežtai vadovaujamės su rinkimais susijusiais įstatymais, kuriuose yra numatyti tam tikri apribojimai kandidatuojantiems asmenims. Pavyzdžiui, yra amžiaus ribojimas, yra reikalavimas, kad kandidatas būtų įvykdęs jam teismo paskirtą bausmę. Yra ir kai kurių kitų apribojimų”, – sakė ZVaigauskas.

“Tačiau nėra numatyta, kad negalėtų būti įregistruotas kandidatas, vadovaujantis tais pagrindais, į kuriuos atkreipia dėmesį Tarnybinės etikos komisija”, – pridūrė jis.

VRK pageidautų, kad visi su kandidatų registravimu susiję apribojimai būtų numatyti rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Priešingu atveju baiminamasi masiškai pralaimėti teismuose, jeigu neįregistruoti kandidatai imtų skųsti VRK sprendimus neregistruoti jų vadovaujantis teisės aktais, tiesiogiai nesusijusiais su rinkimų organizavimu.

VTEK pirmininkas R.Rekerta pripažįsta, kad “įstatymų traktavimo ir pritaikymo problema egzistuoja”. Jis sutinka ir su tuo, kad VTEK siūlomu pagrindu neįregistravus kandidato galimi teismų procesai.

“Tačiau mūsų komisija prižiūri, kaip vykdomas Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymas, todėl jo nuostatas matome būtent taip, kad nurodytas pagrindas yra apribojimas įregistruoti kandidatus. Mūsų nuomone, neteisinga, kad asmuo, dėl tarnybinės etikos pažeidimų negalintis kurį laiką grįžti į valstybės tarnybą, vis dėlto gali būti išrinktas į politinį postą”, – aiškino R.Rekerta.

VTEK ir VRK atstovai pirmadienį žada susitikti ir diskutuoti šiomis temomis.

Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys asmenų, per pastaruosius trejus metus pripažintų pažeidusiais tarnybinę etiką ir palikusių valstybės tarnybą, todėl kol kas neturinčių teisės grįžti į ją. R.Rekerta neatmeta, kad artėjant vasario 27 dieną numatytiems savivaldos rinkimams ne vienas toks asmuo stengsis gauti mandatus vietos valdžioje, taigi, ir valstybės tarnyboje.

Savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija dėl įstatymo pataisos gali būti gerokai skurdesnė nei buvusios. Politikai pavasarį palaimino Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, įpareigojančias partijas remiančius fizinius asmenis deklaruoti turtą ir pajamas. Neabejojama, kad toks reikalavimas nemenkai daliai rėmėjų atmuš norą aukoti, rašo “Lietuvos žinios”.

Nesvarbu, ar savo mylimai partijai žmogus skirs maksimalią 42 360 litų sumą, ar 10 litų, prieš tai privalės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti savo ir savo šeimos deklaraciją. VMI patikrins, ar aukotojas iš tiesų turi tiek lėšų bei turto, kad gali pamaloninti ir kitus.

“Karpydami nagus nukirpome ir plaštaką”, – įstatymo pataisą, įsigaliojusią nuo rugsėjo 15 dienos, apibūdino partijos “Tvarka ir teisingumas” vicepirmininkas bei frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis. Politiko nuomone, pradinė intencija – sugriežtinti reikalavimus aukotojams, kad į partijų kasas nepatektų “juodųjų” pinigų – yra gera, tačiau reikalavimas deklaruoti pajamas – perteklinė. “Turime institucijų, kurios gali patikrinti aukotojų sąrašus ir įtartinų asmenų paklausti, kodėl jie tokie dosnūs”, – sakė V.Mazuronis. Jis mano, kad privalomas deklaravimas atmuš žmonių norą paremti partijas.

“Mes, liberalai, sakome: reikėjo griežtinti įstatymo nuostatas, bet tikrai ne tokiu būdu – realiai eliminuojant fizinius asmenis”, – teigė Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis. Pasak jo, pati deklaravimo tvarka, kai reikia pateikti pastarųjų 12 mėnesių deklaracijas, visiškai neadekvati maksimalios aukos dydžiui.

Kita vertus, anot Š.Gustainio, Liberalų sąjūdžiui fizinių asmenų “atstūmimas” nėra labai skausmingas dalykas, nes partiją daugiausia remia juridiniai asmenys.

Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas parlamentaras Juozas Olekas sutinka, kad papildomas deklaravimas gali atstumti privačius asmenis. “Įstatymą greičiausiai teks tikslinti”, – sakė socialdemokratas. Tam pritartų ir Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas taip pat prognozuoja, kad nauja tvarka gali smarkiai atsiliepti rinkimų kampanijos finansams. “Nors ką gali žinoti, gal daugiau lėšų aukos juridiniai asmenys. O ir ištikimiausi partijų rėmėjai gal nepatingės deklaruoti savo pajamų”, – spėjo VRK vadovas.

Jis apgailestavo, kad pataisų rengėjai, užuot leidę aukoti visiems, kurie VMI teikia kasmetines pajamų deklaracijas, pasirinko 12 mėnesių deklaravimo terminą. “Matyt, tokia nuostata liko per nesusipratimą. Svarstant pataisas vyko kova dėl visų normų, jas suderinti buvo sunku”, – sakė VRK pirmininkas.