Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Grigorijus Kostusevas pabrėžė taikų sekmadienio vakarą numatytos opozicijos protesto akcijos pobūdį, bet neatmetė galimybės, kad per ją gali būti panaudota jėga.

“Jeigu valdžia griebsis kovos jėgos metodų, mes reaguosime adekvačiai”, – pareiškė G.Kostusevas žurnalistams rinkimų apylinkėje, kai pabalsavo už save.

53 metų G.Kostusevas yra didžiausios tautinės partijos – Baltarusijos liaudies frontas, kuriai priklauso nuo 1989 metų, vadovo pavaduotojas.

Jis žada atkurti sieną su Rusija ir panaikinti rusų kalbai valstybinės kalbos statusą.

G.Kostusevas griežtai kritikuoja ne tik A.Lukašenką, bet ir kitus opozicijos lyderius – buvusį užsienio reikalų ministro pavaduotoją Andrejų A.Sanikovą ir poetą Vladimirą Nekliajevą, vadindamas juos Rusijos “statytiniais”.

“Pagrindinis scenarijus šiandien vakare – taiki akcija. Bet mes turime būti pasirengę tam, ko gali griebtis valdžia: jau yra jėgos struktūrų teigimų, kad “skandins”, ir yra faktų, kad areštuoti mūsų aktyvistai”, – sakė kandidatas.

Drauge jis paragino Minsko gyventojus ateiti sekmadienio vakarą į vieną sostinės centrinių aikščių.

G.Kostusevas paragino teisėsaugos institucijas lakytis kuo korektiškiau ir kad kartą pabrėžė, kad opozicijos kandidatai į prezidentus ketina surengti takią akciją.

Jis teigia, kad “tai bus ne vienos dienos akcija”, per kurią, taip pat ir jos organizatoriai, ketina paraginti Baltarusijos gyventojus rengti streikus ir tęsti protesto akcijas regionuose.

“Partijų, visuomeninių organizacijų atstovų provokacijų nebus”, – dar kartą pabrėžė kandidatas ir pridūrė, kad “aš veikiau laukčiau jėgos struktūrų provokacijų”.

Komentuodamas galimą įvykių raidą šį vakarą G.Kostusevas neatmetė galimybės, kad Minsko Spalio aikštę, kur opozicija ketina surengti protesto akciją, bus apsupę teisėsaugos institucijų darbuotojai, ir demonstrantams nebus galimybės ten susirinkti.

Apskritai demonstrantai ketina per taikią akciją ginti savo sampratą apie rinkimų rezultatus, pareiškė kandidatas. Jis įsitikinęs, kad už jį balsuos apie 30 proc. rinkėjų.

“Esant skaidriems rinkimams už mane balsuotų apie 30 procentų rinkėjų”, – sakė G.Kostusevas.

Drauge jis neabejoja, kad valdžia griebsis klastočių skaičiuojant balsus, ir teigia esąs įsitikinęs, kad balsų klastojimo būta jau per išankstinį balsavimą.

“Remiantis naujausiu pranešimu iš Mogiliovo, Elektrotechnikos koledžo studentai išrikiuoti buvo vedami balsuoti, ir dėstytojai stebėjo, už ką jie balsuoja”, – sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį tikisi būti perrinktas ketvirtai kadencijai ir kuris dar neseniai buvo vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, vadovauja savo šaliai beveik visą laiką nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

56 metų buvęs kolūkio pirmininkas, kuris sukūrė tikrą neosovietinę tvirtovę izoliuotame Europos kampelyje, Vakaruose bene dažniausiai būdavo vadinamas žmogumi, vadovaujančiu “paskutinei tikrai diktatūrai” Europoje, – taip jį buvo apibūdinęs Vašingtonas.

Rusija jį laiko vis mažiau nuspėjimu ir nelogiškai besielgiančiu partneriu, o vietos rinkėjai – žmogumi, kuris nelinkęs atsisakyti valdžios ir daryti nuolaidų savo oponentams.

Slopindamas demokratijos Baltarusijoje siekiančias jėgas, kurias sudaro daugiausia jaunimas, A.Lukašenka laimėdavo visus rinkimus ir, kaip rodydavo oficialūs rezultatai, surinkdavo ne mažiau nei 75 proc. balsų.

Jis atsisako leisti opozicijos nariams laisvai reikšti savo poziciją žiniasklaidoje ar dalyvauti rinkimų komisijose, todėl beveik neabejotina, kad laimės ir šiuos rinkimus, kuriuose, be jo, dalyvauja dar devyni kandidatai.

“Norėjome išsirinkti prezidentą, o išsirinkome carą, kuris nenori perleisti valdžios”, – neseniai per vienus televizijos transliuotus rinkimų kampanijos debatus skundėsi kandidatas į prezidentus Vitalijus Rymaševskis.

Tačiau pats A.Lukašenka save laiko kitokiu.

Oficialiame prezidento tinklalapyje teigiama, kad jis “priklauso tiems žmonėms, kurių populiarumas labiausiai susijęs su jų asmeniniais nuopelnais ir visuomenės palaikymu”.

A.Lukašenkai patinka, kai žmonės jį už akių vadina “batka” (tėveliu). Prezidentas oficialiuose susitikimuose dažnai dalyvauja su savo šešerių metų sūnumi Kolia ir net buvo nusivežęs jį į Vatikaną susitikti su popiežiumi.

“Jis – mano talismanas, mano kryželis, todėl jį “dėviu”, – apie savo sūnų sakė Baltarusijos lyderis.

A.Lukašenka visada atmesdavo kaltinimus, kad valdžioje išsilaiko tik dėl rinkimų rezultatų klastojimo. Tačiau pernai jis, patvirtindamas savo ekscentrišką įvaizdį, pareiškė, kad klastojo 2006 metų rinkimų rezultatus – siekdamas sumažinti savo populiarumą.

“Nurodžiau, kad būtų ne 93 proc., o apie 80 proc. (už mane atiduotų balsų) – tiksliai neprisimenu kiek. Kai surenki daugiau nei 90 (proc. balsų), tai psichologiškai nepriimtina. Tačiau tai buvo tiesa”, – sakė jis.

Oficialūs rezultatai rodo, kad 2006 metais A.Lukašenka prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 83 proc. balsų.

Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo komjaunimo organizacijose ir užėmė aukštus postus kolūkiuose bei vienoje statybinių medžiagų gamykloje.

Vėliau jis buvo išrinktas į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą, kurioje pagarsėjo kaip vienintelis deputatas, balsavęs prieš Sovietų Sąjungos panaikinimą 1991 metų gruodį. Šiuo išskirtinumu A.Lukašenka pasinaudojo, siekdamas Baltarusijos prezidento posto per 1994 metų liepą vykusius rinkimus.

Šie rinkimai buvo paskutinieji Baltarusijoje, kuriuos palaikė Vakarų šalių stebėtojai, iš pradžių neįžvelgę A.Lukašenkos autoritarinio elgesio, dėl kurio jo šalis netrukus nutolo nuo Vakarų.

Tačiau padėtis pasikeitė 1995 metų rugsėjį, kai vienose tarptautinėse varžybose dalyvavęs karšto oro balionas, kuriuo skrido du JAV piliečiai, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.

A.Lukašenka pareiškė, jog šis incidentas yra šalies suverenumo pažeidimas ir įsakė balioną numušti. Abu oreiviai žuvo, o Vašingtonas liko sukrėstas Baltarusijos vadovo elgesio, smarkiai nulėmusio tolesnį šio lyderio įvaizdį užsienyje.

1996 metais reikalaujant A.Lukašenkai buvo surengtas prieštaringai vertinamas referendumas dėl konstitucijos pakeitimų, kurie jam suteikė beveik diktatoriaus galias ir smarkiai susilpnino parlamentą.

A.Lukašenka nereagavo į Vakarų šalių kritiką ir pradėjo siekti savo šalies susijungimo su Rusija, kuriam įvykus jis būtų galėjęs gauti aukštą postą Kremliuje.

Tačiau bendra valstybė liko tik popieriuje, nes Rusija pradėjo abejoti, ar verta taip glaudžiai susisaistyti su ekonomiškai silpna kaimyne, kurios lyderis buvo linkęs vaidytis su Maskva ne mažiau nei su Vakarų lyderiais.

Trintis tarp Minsko ir Maskvos vėliau tapo itin pastebima: abi šalys ginčijosi dėl įvairiausių klausimų – pradedant muitų tarifais, baigiant bendra valiuta ir bendru požiūriu į užsienio politiką.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Vienintelis rusakalbis akredituotas žurnalistas prie tinklalapio “Wikileaks” Israelis Shamiras (Israelis Šamiras) atvažiavo į Baltarusiją stebėti prezidento rinkimų gruodžio 19 dieną.

“Mane akreditavo kaip vieną stebėtojų rinkimuose Baltarusijoje. Aš labai apsidžiaugiau tokia galimybe pažiūrėti į rinkimus, į Minską, kuriame seniai nebuvau”, – pareiškė I.Shamiras interviu agentūrai “Interfax”.

“Mat, mano šeima iš Minsko: mano mama – minskietė, gyveno čia iki 1941 metų birželio 22 dienos, po to išvažiavo į Sibirą”, – papasakojo jis.

Kaip pažymėjo I.Shamiras, “kitaip sakant, savo vizitu esu suinteresuotas ir asmeniškai, ir visuomeniniu požiūriu”.

“Nes sunku tikriausiai surasti Europoje tokią šalį, kuri taip keltų nuolat Amerikos valstybės departamento nepasitenkinimą. Tai net kartais stebina: galvoji, kas gi jau ten gali nepatikti, kuo jau taip neįtiko”, – pridūrė jis.

Publicistas I.Shamiras gimė 1947 metas Novosibirske.

Prieš balsavimą prezidentas padovanojo gėlių vienai moteriai – rinkimų komisijos narei, kuri užregistravo jį kaip rinkėją.

A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad jeigu iškovos pergalę rinkimuose, neketina jos švęsti.

“Jeigu kas nors mano, kad rinkimais viskas baigiasi, tas tiesiog blogai išmano politiką ir nieko nesupranta apie valstybės gyvenimą. Po rinkimų darbas tik prasideda. Todėl, jeigu viskas bus sėkmingai, vadinasi, nuo rytdienos man reikės galvoti apie ateitį, o ne švęsti pergalę”, – sakė jis.

Atsakydamas į klausimą, kaip praleis šią dieną, prezidentas pabrėžė, kad “viskas bus kaip įprasta”.

“Ateinu mano, kaip tai buvo anksčiau, ant stalo 15 kg dokumentų, nors aš vakar ir užvakar susitvarkiau, liko tik vienas lagaminėlis. Išnagrinėsiu šiuos dokumentus, išsiųsiu juos į administraciją, pavakarieniausiu, jeigu bus geras oras – paslidinėsiu slidinėmis ir eisiu miegoti”, -sakė A.Lukašenka.

“Jūs šiandien matote visiškai lygaus ir neginamo prezidento vieną dieną”, – pridūrė Baltarusijos valstybės vadovas.

“Šiandien ir mano, kaip dabartinio prezidento, ir jų (pozicijos kandidatų) likimą nuspręs Baltarusijos liaudis”, – pabrėžė A.Lukašenka.

“Nuspręs (liaudis) antrąjį ratą – bus antrasis ratas, nuspręs naujus prezidento rinkimus – mes turime konstituciją – bus nauji prezidento rinkimai. Pirmojo rato užteks tam, kad būtų galima nuspręsti, koks bus šalies likimas, ir išrinkti prezidentą – vadinasi, per vieną ratą nuspręsime. Bet nuspręs tik Baltarusijos liaudis”, – sakė prezidentas.

“Štai balsadėžės, jums esant jos bus atidarytos, išdėlioti balsalapiai, juos suskaičiuos komisijos nariai ir paskelbs verdiktą”, – pridūrė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį, gruodžio 19 dieną, ketina būti išrinktas ketvirtajam prezidentavimo laikotarpiui, įsakė milicijai stengtis nenaudoti jėgos prieš opozicijos planuojamų protestų gatvėse dalyvius, pranešė trečiadienį prezidento spaudos tarnyba.

Nesugebėjusi susivienyti opozicija, kuriai atstovauja net septyni kandidatai, po balsavimo ragina savo šalininkus dalyvauti protesto akcijose, nes netiki, kad balsai bus suskaičiuoti sąžiningai.

Per šią rinkimų kampaniją, kuri pripažįstama kaip pati liberaliausia, opozicija surengė du mitingus, vykusius be susirėmimų su milicija. Kaip buvo pranešta, juose dalyvavo nuo pusantro iki dviejų tūkstančių žmonių. Opozicija paragino šalininkus ketvirtadienio vakarą ateiti į dar vieną akciją, vadindama ją sekmadienį numatyto mitingo generaline repeticija.

“Mes turime pakankamai jėgų ir priemonių civilizuotai ir protingai duoti atkirtį šiam blaškymuisi ir pakrikimui. Valdžia šiandien tokia tvirta, kad mums nėra reikalo taikyti kokius nors nepaprastuosius metodus”, – sakė specialiame pasitarime A.Lukašenka, kurio žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.

“Jokios liaudies jie į aikštę neatves. Liaudžiai nereikia jokios aikštės”, – pridūrė A.Lukašenka.

2006 metais opozicija po A.Lukašenkos išrinkimo surengė didžiausiais ir ilgiausiai trukusias masines protesto akcijas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Milicija jas šiurkščiai išvaikė ir suėmė šimtus protestuotojų. Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir jo artimiausiems pareigūnams.

Kai Baltarusijoje buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, ES ir JAV įvedė vizų sankcijų A.Lukašenkai moratoriumą, žadėdamos “perkrauti” santykius, taip pat duoti paskolų ir suteikti finansinę paramą, jeigu dabartiniai rinkimai bus surengti pagal tarptautinius reikalavimus. Taip pat Vakarų politikai ne kartą ragino valdžią nenaudoti jėgos prieš galimų protesto akcijų dalyvius.

“Jokiu būdu negalima pasiduoti provokacijoms, nes jiems (opozicijai) reikia vaizdo, bet jau vaizdo dabar, kad štai, girdi, tokia “nedemokratiška” valdžia, kad Lukašenka ten “laužydamas kaulus, per kraują vėl atėjo į valdžią”. Jiems to reikia. O mes neturime tam pasiduoti”, – sakė A.Lukašenka.

Dauguma rinkėjų pripažįsta, kad dabartinė rinkimų kampanija Baltarusijoje yra liberaliausia pastaraisiais metais: valdžia įregistravo visus kandidatus į prezidentus, suteikė jiems tiesioginį eterį televizijoje ir pro pirštus žiūrėjo į smulkius pažeidimus.

“Dabar valdžia mažiausia, net mažiau nei opozicija, suinteresuota radikalia įvykių raida aikštėje. Valdžiai svarbu išlaikyti dabartinį teigiamą nusiteikimą, teigiamą atmosferą rinkimuose”, – agentūrai “Reuters” sakė Aleksandras Milinkevičius.

Šis opozicijos atstovas, kuris buvo pagrindinis A.Lukašenkos varžovas 2006 metais, dabartiniuose rinkimuose balotiruotis atsisakė.

Baltarusijoje antradienį 10 val. vietos laiku prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose, kuris baigsis gruodžio 18 dieną.

Kaip pranešė Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas, remiantis jo turima informacija, visos rinkimų apylinkės tinkamai pasirengusios išankstiniam balsavimui.

“Kai į rinkimų apylinkes buvo atvežti balsalapiai, patalpas, kuriose jos yra, pradėjo visą parą saugoti milicija”, – sakė jis.

Pasak N.Lozoviko, per šiuos rinkimus imtasi papildomų biuletenių bei dokumentų apsaugos priemonių.

“Nurodyta, kad vykstant išankstiniam balsavimui per pietų pertrauką ir naktį visi dokumentai turi būti laikomi seife, o balsadėžės plyšys turi būti užklijuotas popieriaus lapu su rinkimų komisijos pirmininko ar jo pavaduotojo parašu”, – aiškino komisijos sekretorius.

Be to, sakė N.Lozovikas,”šių rinkimų naujovė yra ta, kad 582 apylinkėse (iš daugiau kaip 6 tūkst.) pastatytos permatomos balsadėžės”.

CRK sekretorius vylėsi, kad “jokių rimtų incidentų pas mus nebus, visi Rinkimų kodekso reikalavimai bus vykdomi”. Jis taip pat nurodė, kad “pasibaigus kiekvienos dienos balsavimui, bus iškabintas protokolas, kiek rinkėjų balsavo iš anksto”.

N.Lozovikas priminė, kad remiantis įstatymais, balsavimas vyks daugiau kaip 6 tūkst. rinkimų apylinkių nuo 10 iki 14 valandos ir nuo 16 iki 19 valandos. Jis taip pat patikslino, kad per išankstinį balsavimą negalima balsuoti namie, taip pat apylinkėse, organizuotose per rinkimus ligoninėse, sanatorijose, poilsio namuose ir kitose stacionarinėse gydymo ir profilaktikos įstaigose.

2006 metų prezidento rinkimuose iš anksto per penkias dienas balsavo 31,3 proc. rinkėjų.

Opozicijos kandidatai ragino rinkėjus neiti iš anksto balsuoti, nes, jų nuomone, valdžia klastoja rinkimų rezultatus dabartinio valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos naudai.

Kalbėdamas apie CRK prognozes dėl išankstiniame balsavime šiuose rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičiaus N.Lozovikas pareiškė: “Centrinė rinkimų komisija niekada nedaro tokių prognozių. Mes dirbsime, remdamiesi faktais”, – pabrėžė CRK sekretorius.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio 19 dieną.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) pirmadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo pasveikino Kosovo žmones su gruodžio 12 dieną vykusiais parlamento rinkimais.

Pareiškime teigiamai vertinama “rami ir įstatymiškai tvarkinga” daugelio rinkimų apygardų atmosfera. ES atstovai taip pat pasveikino Kosovo valdžią ir Centrinę rinkimų komisiją už puikų rinkimų organizavimą.

“Dabar svarbu greitai suformuoti naują vyriausybę ir išrinkti naują prezidentą, kad jie galėtų imtis daugelio tolesnių uždavinių”, – sakoma pareiškime.

ES atstovai rekomenduoja atitinkamiems valdžios atstovams po rezultatų patvirtinimo “vadovaujantis atitinkamais įstatymais ir reglamentais išnagrinėti skundus ir pareiškimus”.

C.Ashton ir St. Fule taip pat išsakė viltį, kad netrukus prasidės naujosios Kosovo valdžios ir Belgrado dialogas.

Kosove sekmadienį ryte pradėjo darbą rinkimų apylinkės – vyksta pirmieji po nepriklausomybės paskelbimo 2008 metais visuotiniai rinkimai, kurie tikriausiai susilpnins premjero Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) valdžios pozicijas.

Paskutinės prieš šiuos istorinius rinkimus apklausos rodė, kad H.Thaci Kosovo demokratų partija (PDK) vos 2 proc. lenkia savo pagrindinę varžovę – Kosovo demokratinę lygą (LDK), kuriai vadovauja sostinės Prištinos meras Isa Mustafa.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku; tuo metu Prištinos centre prie jų jau laukė dešimtys žmonių, daugiausia – pagyvenę ir prieš darbo pradžią balsuoti norintys rinkėjai.

“Atsikėliau anksti, balsuoti, nes man nepatinka tai, kaip šaliai buvo vadovaujama. Žmonės kentėjo, o politikai tuo tarpu turėjo naudos, ir mes turime tai sustabdyti”, – sakė 39 metų statybos inžinierius Shaqiras Zeneli (Šakiras Zenelis).

“Jeigu tie, kurie iki šiol vadovavo šaliai, vėl laimės, nusivylimas virs depresija”, – perspėjo 21 metų ekonomikos studentas Kreshnikas Ahmeti (Krešnikas Ahmetis).

Kosovo policija, vietos ir tarptautiniai stebėtojai atidžiai stebi šiuos rinkimus, kurie vyksta 2 280-yje rinkimų apylinkių 37-iuose municipalitetuose.

Svarbus dalykas sekmadienio rinkimuose gali būti rinkėjų aktyvumas – jei jis bus mažas, geresnes pozicijas, kaip manoma, turės H.Thaci, o jei didelis – opozicija.

Balsavimo teisę turi daugiau kaip 1,6 mln. žmonių, kurių daugiau kaip 70 tūkst. balsuoti galės pirmą kartą. Rinkėjai turi išrinkti 120 parlamentarų.

Tai pirmieji rinkimai nuo 2008 metų vasario, kai Kosovo gyventojų daugumą sudarantys albanai paskelbė Kosovo nepriklausomybę.

Šie rinkimai yra pirmalaikiai; jie buvo sušaukti po to, kai rugsėjo pabaigoje žlugo nesmagi valdančioji koalicija.

Buvę koalicijos partneriai PDK ir LDK dėl krizės, kuri sužlugdė jų aljansą, kaltino vieni kitus.

Istorinis balsavimas vyks tokiu metu, kai nedarbo lygis Kosove grėsmingai artėja prie 50 proc. ir auga visuomenės nepasitenkinimas dėl korupcijos.

2007 metais į valdžią atėjęs buvęs albanų partizanų lyderis H.Thaci buvo priverstas skelbti pirmalaikius rinkimus, kai LDK spalį pasitraukė iš valdančiosios koalicijos po konflikto dėl tuometinio partijos vadovo Fatmiro Sejdiu (Fatmiro Seidiu), kuris taip pat užėmė Kosovo prezidento postą. Šis konfliktas pasiekė net Konstitucinį Teismą.

Buvęs ekonomikos profesorius I.Mustafa viliasi, kad jo partijai iškovoti pergalę sekmadienio rinkimuose padės pažadai atsiriboti nuo praeities pažabojus korupciją 2 mln. gyventojų turinčiame Kosove, kurio visuomenė jaučia vis didesnį nusivylimą.

“Duosime jums vyriausybę…kuri su šaknimis išraus korupciją ir pagerins Kosovo įvaizdį bei reputaciją”, – sakė I.Mustafa per rinkimų kampaniją.

Nauja viešosios nuomonės apklausa parodė, kad net 73 proc. Kosovo gyventojų mano, kad korupcijos mastai išaugo I.Thaci vadovavimo vyriausybei laikotarpiu.

I.Mustafa, kurį galima laikyti politikos naujoku, į premjero postą pretenduoja praėjus vos mėnesiui po to, kai perėmė iš F.Sejdiu LDK vairą.

F.Sejdiu teko atsistatydinti iš prezidento posto, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jis negali vienu metu vadovauti ir šaliai, ir politinei partijai. Ši Teismo nutartis paskatino LDK pasitraukti iš koalicijos. Tačiau po to F.Sejdiu neteko ir partijos vadovo posto, kurį iš jo paveržė I.Mustafa.

Ketvirtadienį kalbėdamas viename rinkimų kampanijos renginyje H.Thaci prognozavo, kad jo partijai pavyks iškovoti pergalę, ir sakė, jog gavęs naują ketverius metų mandatą jis sieks šalies integracijos į NATO ir stengsis priartinti ją prie narystės Europos Sąjungoje bei Jungtinėse Tautose.

Vadovaujant I.Thaci Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri iki šio jos nepripažįsta. Kosovas faktiškai išsivadavo iš Belgrado kontrolės po 1999 metų NATO bombardavimų kampanijos.

Dauguma Kosovo gyventojų yra etniniai albanai, tačiau čia taip pat gyvena apie 120 tūkst. etninių serbų.

40 tūkst. serbų, kurie gyvena anklave Kosovo šiaurėje, nebalsuos. Tuo tarpu likę serbų bendruomenės nariai, dauguma kurių įsikūrę centriniuose Kosovo rajonuose, turės teisę pareikšti savo valią.

120 vietų parlamente dešimt vietų rezervuota serbams.

Nors jau praėjo dveji metai, kai Kosovas pasiskelbė nepriklausoma valstybe, nedaug žmonių tiki, kad jis jau pajėgus savarankiškai gyvuoti ir užtikrinti savo žmonių gerovę.

Pasaulio banko duomenimis, nedarbas Kosove siekia 48 proc. ir yra didžiausias Europoje.

Manoma, kad nė vienai partijai sekmadienio rinkimuose nepavyks užsitikrinti daugumos, todėl veikiausiai laukia ilgas ir sunkus koalicijos formavimo procesas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Metų žmogaus rinkimuose, kuriuos rengė naujienų portalas delfi.lt ir žurnalas “Valstybė”, nugalėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra

Antroji vieta atiteko prezidentei Daliai Grybauskaitei, trečias liko premjeras Andrius Kubilius.

40-metis K. Kemzūra, šįmet su vyrų krepšinio rinktine padovanojęs Lietuvai pasaulio čempionato bronzą, sulaukė 11 306 delfi.lt skaitytojų balsų (39,6 proc. visų balsavusiųjų).

Antroje vietoje likusi D. Grybauskaitė sulaukė 6121 balso (21,4 proc.). A. Kubiliui teko 4296 balsai (15 proc. visų balsavusiųjų).

Metų žmogaus rinkimuose balsavimui buvo pateikta dešimt kandidatų, kurie, delfi.lt ir “Valstybės” redakcijų nuomone, yra verti 2010-ųjų Metų Žmogaus titulo. Metų žmogumi dar pretendavo tapti “Thermo Ficher Scientific” Lietuvos padalinio valdybos pirmininkas profesorius Viktoras Butkus, keliautojas, fotografas, albumo “Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša, didžiausio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo “GetJar” įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas, menininkas, projekto “Laisvės kelias – vienybės dvasia gyva” autorius Tadas Gutauskas, bendrovės “Šviesos konversija” mokslo direktorius daktaras Romualdas Danielius, dviratininkė Simona Krupeckaitė, ūkio ministras Dainius Kreivys.

Iš viso savo nuomonę išreiškė 28 569 delfi.lt skaitytojai.

Moldovos liberalai pirmadienį rengiasi pradėti sunkias derybas dėl koalicijos suformavimo, nes po sekmadienį vykusių pirmalaikių rinkimų jie neturės parlamente pakankamai balsų paskirti provakarietišką šios skurdžiausios Europos valstybės prezidentą, rodo daliniai balsavimo rezultatai.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 87 proc. balsalapių, sekmadienio rinkimuose trijų narių liberalios pakraipos aljansas surinko 50 proc. balsų.

Tai buvo jau treti visuotiniai rinkimai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje per mažiau nei dvejus metus,

Kaip rodo daliniai balsavimo rezultatai, valdančioji koalicija parlamente turės 57 vietas. Tai reiškia, kad jai trūks keturių vietų, kad įveiktų komunistų pasipriešinimą jos pastangoms paskirti lyderį, kuris padėtų mažytei respublikai greičiau išsivaduoti iš savo sovietinės praeities.

Negalutiniais duomenimis, Komunistų partija surinko 41,2 proc. balsų ir 101 vietos parlamente kontroliuos pakankamai vietų, kad galėtų toliau tęsti patinę situaciją, dėl kurios Moldovoje jau daugiau nei metus nėra nuolatinio prezidento.

Haičio rinkėjai sekmadienį pradėjo balsuoti dėl naujo prezidento ir įstatymų leidėjų, bet šiuos svarbius rinkimus temdo smurtas ir nuogąstavimai dėl sukčiavimo, o choleros epidemija alina žemės drebėjimo nuniokotą šalį.

Rinkėjai išrinks žmogų, prezidento poste pakeisiantį Rene Prevalį (Renė Prevalį), kuris nesiekia perrinkimo, taip pat – 11 iš 30-ies senatorių ir visus 99 žemųjų parlamento rūmų deputatus.

Balsavimas visoje šalyje prasidėjo kelios minutės prieš 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, kaip i planuota.

Kaip papildomas saugumo priemones valdžia paskelbė draudimus rinkimų dieną važinėtis motociklais ir pardavinėti alkoholį.

Šis sekmadienis “yra svarbi diena šalies ateičiai”, sakė R.Prevalis įrašytame pareiškime, kuris buvo parodytas šeštadienį. Prezidentas ragino rinkėjus veikti “tvarkingai ir disciplinuotai”, … kad rinkimų diena praeitų gerai ir Haitis galėtų žengti į priekį”.

Šeštadienį sostinės Port o Prenso Petionvilio priemiestyje ginkluoti taikdariai saugojo iš Jungtinių Tautų (JT) vilkstinės iškraunamas dėžes su balsalapiais. Žmonės taip pat stovėjo eilėse, kad gautų nacionalines tapatybės korteles, su kuriomis įgyjama teisė balsuoti.

Vietos pareigūnai sakė, kad balsadėžės bus atvežtos vėliau šeštadienį vakare arba anksti sekmadienį, prieš balsavimo pradžią. Rinkimų apylinkės dirbs nuo 6 val. iki 16 val. vietos (13-23 val. Lietuvos) laiku.

Balsavimo teisę turi daugiau kaip 4,7 mln. žmonių. Rezultatai bus pradėti skelbti nuo gruodžio 5 dienos, o oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 20-ąją.

Labiausiai tikėtina, kad po sekmadienį vyksiančio balsavimo R.Prevalį pakeis valdančiosios partijos ir dabartinio šalies vadovo remiamas kandidatas Jude’as Celestinas (Žiudas Selestenas) arba opozicijos lyderė ir buvusi pirmoji šalies ponia Mirlande Manigat (Mirland Maniga). Apklausos rodo, kad šioji politikė yra aiškiai populiaresnė.

Tačiau netikėtą pergalę gali iškovoti ir 49 metų Michelis Martelly (Mišelis Marteli). Šis Haičiui būdingo muzikos stiliaus kompa atlikėjas, meiliai vadinamas Saldžiuoju Mikiu, yra populiarus daug gyventojų turinčioje sostinėje Port o Prense.

Mažai tikėtina, kad kuris nors kandidatas surinks daugiau nei 50 proc. balsų ir laimės jau per pirmąjį rinkimų turą. Du daugiausiai balsų surinkę kandidatai veikiausiai dalyvaus sausio 16 dieną vyksiančiame antrajame ture, tačiau permainingoje Haičio politinėje arenoje dar gali įvykti įvairių netikėtumų.

Haičio rinkimų komisijos direktorius Philippe’as Augustinas (Filipas Ogiustenas) išreiškė nerimą dėl galimo didelio masto balsų klastojimo.

“Manau, kad klastojimų bus visur”, – jis sakė naujienų agentūrai AFP, perspėdamas, jog rinkimai gali būti “pagrobti”.

Kad ir kas laimėtų, naujojo lyderio laukia sunki užduotis: atkurti nelaimių sukrėstą šalį, kuri buvo laikoma skurdžiausia Vakarų pusrutulyje dar prieš žemės drebėjimą, šiemet praktiškai sulyginusį su žeme Port o Prensą ir nusinešusį apie ketvirtį milijono gyvybių.

Dar apie 1,3 žmonių liko be pastogės ir iki šiol gyvena sausakimšuose palapinių miesteliuose sostinėje. Tuo tarp dar šimtai tūkstančių žmonių gyvena didžiuliuose lūšnynuose, tokiuose kaip liūdnai pagarsėjęs Sitė Solelis.

Sekmadienį vyksiančius visuotinius rinkimus taip pat temdys iki šiol nepažabota choleros epidemija, kuri jau nusinešė per 1 600 žmonių gyvybių ir kas porą dienų aukų sąrašą papildo dar daugiau kaip šimtu naujų vardų.

JT medicinos pareigūnai perspėjo, jog tikėtina, kad fiksuojami toli gražu ne visi užsikrėtimo cholera atvejai. Prognozuojama, kad per artimiausius tris mėnesius bendras užsikrėtusiųjų skaičius gali padidėti iki 200 tūkst., o per ateinančius metus – net iki 400 tūkstančių.

Visur galima pamatyti plakatų su J.Celestino atvaizdais. Šis kandidatas, vadovavęs R.Prevalio vyriausybės įkurtai kelių statybos valdybai, per savo rinkimų kampaniją taip pat plačiai naudojosi valdančiosios partijos INITE politiniu aparatu.

Tačiau kritikai į šį politikos naujoką žvelgia įtariai ir kaltina jį esant R.Prevalio statytiniu.

Trečiadienio rytą apie 50 protestuotojų Port o Prenso centre degino INITE, demonstruodami savo nepasitenkinimą valdančiaisiais.

Apklausos rodo, jog už J.Celestiną daug populiaresnė M.Manigat. Ją ypač palaiko moterys, taip pat prieš R.Prevalį nusistačiusių įstatymų leidėjų koalicija.

70 metų politikė prezidentūroje būtų jau ne naujokė, 1988 metais ji kelis mėnesius buvo šalies pirmoji ponia, kol jos vyras prezidentas Leslie Manigat (Lesli Maniga) buvo pašalintas iš posto per karinį perversmą.

4,7 mln. Haičio rinkėjų sekmadienį taip pat rinks 11 iš 30 senatorių ir visus 99 žemųjų parlamento rūmų narius.

Ekspertai perspėja, kad Haitį gali apimti dar didesnis chaosas, atbaidysiantis milijardus dolerių skiriančius tarptautinius donorus, jeigu R.Prevalio, kuris nebegali kandidatuoti trečiai kadencijai, administracijos nepakeis patikima vyriausybė.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Slovakijos kairiųjų opozicija šeštadienį įvykusiuose vietos valdžios rinkimuose pasiekė užtikrintą pergalę ir gavo merų postus keturiuose iš aštuonių regionų sostinių, rodo sekmadienį paskelbti galutiniai rezultatai.

Šis balsavimas buvo laikomas išbandymu išlaidas mažinti nusiteikusiai centro dešiniųjų vyriausybei, suformuotai po visuotinių rinkimų prieš penkis mėnesius. Nors tuos rinkimus laimėjo kairioji partija “Smer – socialinė demokratija” (Smer – socialna demokracia), ji liko opozicine jėga, nes nesugebėjo rasti koalicijos partnerių.

“Smer” dabar turės merus keturiuose svarbiuose miestuose, tarp jų – sostinėje Bratislavoje. Koalicijos partijų remiami kandidatai laimėjo dviejuose miestuose, o dar du merai bus nepriklausomi, pranešė centrinė rinkimų komisija.

Bratislava, kuri tradiciškai būdavo dešiniųjų bastionas, savo politinę orientaciją pakeis po dviejų dešimtmečių. Čia “Smer” remiamas Milanas Ftačnikas įveikė buvusią aktorę ir ambasadorę Magdą Vašaryovą (Magdą Vašariovą), kurios kandidatūrą buvo iškėlusi koalicija.

Tačiau M.Ftačnikui teks labai pasistengti, kad rastų bendrą kalbą su municipaline taryba, kurioje dominuoja koalicijos partijos.

“Smer” kandidatas taip pat laimėjo mero vietą šalies rytuose esančiame antrajame pagal dydį Košicės mieste.

Premjerė Iveta Radičova sveikino didelį rinkėjų aktyvumą, kuris buvo 49,69 procento. Iš viso beveik 3 tūkst. Slovakijos miestų ir kaimų balsavimo teisę turi 4 mln. žmonių.

Tačiau premjerės liberali partija Slovakijos demokratinė krikščionių sąjunga (Slovenska demokraticka a krest’anska unia, SDKU) turėjo pripažinti pralaimėjimą šiuose rinkimuose.

“Šie municipalitetų rinkimai mums gerai nesibaigė. Mes pralaimėjome”, – konstatavo SDKU pirmininkas Mikulašas Dzurinda.

“Rinkimų rezultatai rodo kairiųjų pozicijų stiprėjimą didžiuosiuose miestuose, kur kandidatų priklausomumas partijoms yra svarbesnis”, – sakė politikos analitikas Grigorijus Mesežnikovas.

“Tačiau aš neinterpretuočiau šių rezultatų kaip atsisakymo priimti centro dešiniųjų koalicijos taupymo priemones”, – pridūrė jis.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525