Trečiadienį prasideda kitąmet vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija.

Nuo šios dienos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima politinių partijų ir asmenų, ketinančių keltis kandidatais į savivaldybių tarybų narius, prašymus registruotis politinės kampanijos dalyviais.

Prašymus registruoti politinės kampanijos dalyviai VRK gali pateikti iki gruodžio 24 dienos.

VRK primena, kad prasidėjus politinei kampanijai visos išlaidos, skirtos jai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš specialioje sąskaitoje esančių lėšų, taip pat kampanijos laikotarpiu draudžiama neatlygintinai skleisti politinę reklamą, išskyrus diskusijų laidas.

Vienas asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per šią politinę kampaniją gali ne daugiau kaip 20 VMDU dydžių auką, tai yra 42 tūkst. 360 litus.

Vietos valdžios rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų vasario 27 dieną. Juos pirmą kartą galės dalyvauti ir nepartiniai kandidatai.

Vilniečiai ir kauniečiai per Seimo rinkimus daugiausia balsų atiduotų socialdemokratams, o klaipėdiečiai – Liberalų sąjūdžiui, rodo nauja apklausa.

Tyrimo metu už opozicijoje esančius socialdemokratus sakė ketinantys balsuoti 16,7 proc. Vilniaus ir 17,1 proc. Kauno gyventojų. Klaipėdoje Liberalų sąjūdį parėmė 16,1 proc. respondentų.

Apklausos, kurioje dalyvavo 740 respondentų, rezultatus lapkričio mėnesio numeryje skelbia žurnalas “Valstybė”. Apklaustas 341 vilnietis, 281 kaunietis ir 118 klaipėdiečių.

Vilniuje 15,8 proc. apklaustųjų sakė ketiną balsuoti už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), 10,6 proc. – partiją “Tvarka ir teisingumas”. Tyrimo duomenimis, Darbo partija Vilniuje būtų ketvirta – ją palaikytų 7,6 proc. sostinės rinkėjų, Lenkų rinkimų akcija – penkta su 5 proc. simpatijų.

Kaune antra pagal populiarumą Seimo rinkimuose, jei jie vyktų dabar, būtų Darbo partija (12,8 proc.), trečia laikinojoje sostinėje liktų TS-LKD (8,9 proc.), ketvirtas – Liberalų sąjūdis (7,5 proc.), o penkta – Naujoji sąjunga (3,2 proc.).

Uostamiesčio rinkėjai 12,7 proc. balsų atiduotų socialdemokratams, 10,2 proc. – “darbiečiams”, 9,3 proc. – “tvarkiečiams”. TS-LKD Klaipėdoje surinktų 5,1 proc. balsų.

Pasak žurnalo “Valstybė”, nors apklausoje teirautasi, kaip žmonės balsuotų Seimo rinkimuose, jos rezultatai yra neblogas indikatorius, kaip politinės jėgos gali pasiskirstyti per ateinantį vasarį vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus.

Didžiųjų miestų gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Vilmorus”.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis pateikė siūlymus, skirtus tobulinti rinkimų tvarką bei stiprinti demokratinius procesus.

Netrukus rinkėjų laukia nauja gera juoko dozė – politinės partijos paskelbs savivaldos rinkimų programas ir politinius šūkius. Deja, ligšioliniai partijų šūkiai, turėję privilioti rinkėjų, mažų mažiausiai kelia šypseną.

Antai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, per praėjusius rinkimus skelbę, kad jau laikas keistis, prieš šiuos rinkimus siūlys kurti gerovės namus (toks išankstinis TS-LKD rinkimų programos pavadinimas). Viktoro Uspaskicho “darbiečiai” ketina tarnauti žmogui, o socialdemokratai naujo šūkio apsisprendė nebekurti – lieka prie senojo, naudoto jų lyderio Algirdo Butkevičiaus prezidentinės kampanijos metu: “Svarbiausia – žmogus”.

Pavasarį įvyksiantiems savivaldos rinkimams politikai kol kas dar tik ruošiasi: nė viena partija dar nepaskelbė politinės programos, vis dar derinami kandidatų sąrašai, taip pat ir šūkiai.

Kad šie nieko nereiškia, savo pavyzdžiu įrodo patys politikai. Tarkime, Vilniaus meras, iš TS-LKD gretų išmestas Vilius Navickas po poros metų nė neprisiminė dviejų žodžių junginio, kurį kartojo per rinkimus, o Erikas Tamašauskas, Seimo liberalas, kalbėdamas su “Veidu” pamiršo, kad prieš trejus metus yra davęs “garbės žodį”. Ne iš karto tai prisiminė ir šios partijos lyderis Eligijus Masiulis: “Garbės… na, kaip ten toliau. Aaaa. Žodis”.

Politologas Algis Krupavičius primena, kad per rinkimus Lietuvoje kreiptis į patį žmogų – tradicinis pasirinkimas. “Žodis “žmogus” šiltas, patogus, be to, šią savoką per savo metinį pranešimą išpopuliarino ir pati prezidentė. Taigi tai irgi savotiška potekstė”.

O sociologas Vladas Gaidys sako, kad be pokyčius išreiškiančios idėjos partijos apsieiti tiesiog negali, ta idėja turi atsispindėti: “Kažkada buvo “reformos”, vėliau jos įgijo neigiamą atspalvį, tada buvo “permainos”, bet ir jos ilgainiui įgavo neigiamą konotaciją”.

“Vis dėlto rinkėjai nėra tokie kvaili, kaip politikai mano. Iki šiol buvę šūkiai – primityvūs, orientuoti į žemiausią gyventojų sluoksnį. Kai kurie jų priminė sentimentalios poezijos konkursą. Tai daug ką pasako apie partiją”, – apibendrina politologė Morta Vidūnaitė.

Šūkiai per 2007-ųjų savivaldos rinkimus
Socialdemokratai:   “Kartu mes galime viską”
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai:  ”Laikas keistis”
“Tvarka ir teisingumas”: “Tvarka visiems, teisingumas kiekvienam”
Darbo partija: “Už ateitį”
Liberalų sąjūdis: “Garbės žodis”
Liberalų ir centro sąjunga: “Už Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems”
Valstiečiai liaudininkai: “Pašaukti tarnauti jums”

Šūkiai per 2008-ųjų Seimo rinkimus
Socialdemokratai: “Už valstybės rūpestį žmonėmis”
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: “Pradėkime kurti geresnę Lietuvą”
“Tvarka ir teisingumas”: “Už tvarką ir teisingumą”
Darbo partija: “Už nesunaikinamas idėjas”
Liberalų sąjūdis: ”Balsas tų, kurie eina į priekį”
Liberalų ir centro sąjunga: ”Geresnė Lietuva”
Valstiečiai liaudininkai: ”Kartu mes galime”

Seimas mano, kad politinių partijų teisė išimtinai kelti kandidatus į Europos Parlamentą (EP) neprieštarauja Konstitucijai. Tokią parlamento poziciją ketvirtadienį viešame Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje pristatė parlamentui atstovavęs Krikščionių frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu KT ketvirtadienį nagrinėjo, ar pagrįstai nepartiniai negali kandidatuoti į EP.

LVAT manymu, dalyvavimas politinės partijos veikloje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl atitinkamos įstatymo nuostatos neleistinai riboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę turėti savo įsitikinimus, pažiūras, nesutampančias su politinių partijų pažiūromis.

Be to, teismas mano, jog pasyviosios rinkimų teisės ribojimas galimai pažeidžia Lietuvoje nuolat gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teises. Užsienio valstybių piliečiai neturi teisės būti Lietuvos politinių partijų nariais, todėl kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių galimybės kandidatuoti EP rinkimuose yra apribotos labiau nei Lietuvos piliečių.

LVAT atstovai ketvirtadienį KT posėdyje nepasirodė, tuo metu Seimui atstovavęs V.Kurpuvesas tikino, kad tik politinės partijos kelti kandidatus ES rinkimuose gali pagrįstai.

Anot jo, EP frakcijos formuojamos pagal europarlamentarų politines pažiūras, tad ir išrinkus nepartinį kandidatą, jo politinės nuostatos turėtų paaiškėti po rinkimų. Be to, anot jo, kyla klausimas, kokie reikalavimai turėtų būti nustatomi individualiai kandidatuojančiam asmeniui.

2007 metais KT išaiškino, jog leidimas savivaldos dalyvauti tik partijų kandidatų sąrašams prieštarauja Konstitucijai. Tačiau, V.Kurpuveso teigimu, rinkimai į EP skiriasi nuo savivaldos rinkimų, nes nevienodas šių institucijų teisinis statusas: “Vietos bendruomenės atstovams platesnės teisės turi būti”.

Jo duomenimis, 6 ES valstybėse į EP gali kandidatuoti tik partijų nariai, tuo metu likusiose ES narėse sudarytos sąlygos kelti ir nepartines kandidatūras.

Kurioziška situacija: Seimas nubalsavo už įstatymą, kur vežimas stovi pirm arklio. Politinės partijos labai nenori įsileisti į politiką nepartinių, tad iš pradžių sugebėjo taip sutraktuoti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl nepartinių kandidatavimo rinkimuose, kad iš rinkimų kovos buvo eliminuoti visuomeniniai judėjimai, o teisė kandidatuoti liko tik pavieniams, vadinasi, mažiau organizuotiems konkurentams.

To dar buvo maža: rugsėjo 28 d. Seime per rekordiškai trumpą laiką pateikta, apsvarstyta ir nubalsuota už naujas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei Finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, parengtas “darbietės” Loretos Graužinienės. Parlamentarai taip skubėjo, kad balsavo, matyt, nė neperskaitę projekto.

Ir štai už ką jie nubalsavo. Tiek partijos, tiek nepartiniai kandidatai apie savo ketinimus dalyvauti rinkimuose turi pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), pateikdami išrašą iš banko, kad turi sąskaitą rinkimų kampanijos pinigams kaupti, sutartį su iždininku, kuris tvarkys pinigus. Tik užsiregistravusieji kaip politinės kampanijos dalyviai vėliau turi teisę kandidatuoti rinkimuose. Visa tai būtų visai sveikintinas dalykas, jei ne Seimo narių nustatytos datos.

Štai pagal Seimo nubalsuotą įstatymą registruotis politinės kampanijos dalyviu reikia iki oficialiai paskelbtos rinkimų datos likus 130 dienų. Savivaldybių tarybų rinkimų data paskelbta vasario 27-oji. Tad 130 dienų iki rinkimų datos – jau čia pat, spalio 20-ąją. Tačiau Seimo priimtas nutarimas dėl savivaldybių rinkimų datos įsigalios tik lapkričio 3-iąją. Taip išeitų, kad registruotis galima pradėti lapkričio 3 d., bet baigti – spalio 20 d. Žodžiu, pirma veiksmas baigiasi, o tik paskui prasideda.

Visa laimė, kad skaičiuoti moka prezidentė, kuri vetavo tokią Seimo šaradą. “Seimas, net jei nenorėtų, bus priverstas priimti prezidentės veto, nes jei atmestų, susidarytų paradoksali situacija – liktų viena diena užsiregistruoti, o gal net ir jos neliktų”, – konstatuoja Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Tad Seimas bus priverstas svarstyti veto. Antradienį turėtų vykti balsavimas, bet, regis, alternatyvos, kaip prisipažinti, švelniai tariant, apsiskaičiavus, nėra.

Jei prezidentės veto sulauks Seimo pritarimo, šiuose rinkimuose apie savo pasiryžimą kandidatuoti partijoms ir pavieniams kandidatams reiks pareikšti likus 65 dienoms iki rinkimų, tai yra iki gruodžio 10 d.

Šiandien pavakare Seimas svarstys Prezidentės Dalios Grybauskaitės pakartotinai svarstyti grąžintas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kurios sudaro kliūtis nepartiniams, nepriklausomiems kandidatams dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Prezidentė dar kartą ragina Seimą panaikinti dirbtinius, nepriklausomiems savivaldybių rinkimų kandidatams sudarytus barjerus.

„Šalies gyventojai nori savivaldos rinkimuose balsuoti ne tik už partijų sąrašus, bet ir už konkrečias asmenybes. Galimybė dalyvauti rinkimuose nepartiniams, save išsikėlusiems kandidatams jau įtvirtinta ir įstatyme. Procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems kandidatams dalyvauti savivaldos rinkimuose ir atimti iš žmonių platesnio pasirinkimo teisės”, – teigia Prezidentė.

Pagal Seimo siūlomas pataisas rinkimuose nusprendę dalyvauti nepriklausomi, patys save iškėlę kandidatai, kaip ir partijos, privalėtų registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

Seimo priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 metų vasario 27 d. įsigalios tik lapkričio 3 d., likus 116 dienų iki rinkimų. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, reikalaujančioms kandidatams registruotis VRK ne vėliau nei prieš 130 dienų, susidarytų situacija, kai nustatomi teisiniai reikalavimai, kurių neįmanoma įvykdyti, o tai sukeltų grėsmę, jog artėjančiuose savivaldos rinkimuose nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti, nežiūrint fakto, jog anksčiau priimtas Savivaldos rinkimų įstatymas ir numato tokią galimybę.

Grąžindama Seimui persvarstyti pataisas, valstybės vadovė siūlo, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas VRK pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

Priėmus Prezidentės siūlomas pataisas nepriklausomi kandidatai turėtų pakankamai laiko susitvarkyti dokumentus ir dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, kurie vyks 2011 m. vasario 27 dieną.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas kartu su pataisai pritarusiais kitais 39 Seimo nariais įregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti privalomą balsavimą visiems, turintiems rinkimų teisę asmenims. Pakeitus Konstitucijos straipsnį, pasinaudoti šia teise būtų privaloma.

Kirgizijoje sekmadienį vyksta istoriniai išplėstų galių parlamento rinkimai, kurie, kaip tikisi vyriausybė, taps naujos demokratinės eros šalyje pradžia.

Šie rinkimai vyksta po šiemet Kirgiziją sukrėtusių didelių politinių neramumų ir tarpetninio smurto šalies pietuose.

Prieš balsavimą šioje Centrinės Azijos šalyje buvo sugriežtintos saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią galimiems smurto proveržiams.

Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva, perėmusi valdžią po to, kai balandį per visuotinį sukilimą buvo nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, pažadėjo, kad parlamento rinkimai šalyje, kurioje prieš kelis mėnesius siautėjo smurtas, bus ramūs ir be ekscesų.

Atidavusi savo balsą R.Otunbajeva išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas sugebės suformuoti vyriausybę, nors manoma, kad į parlamentą ateis šešios partijos, iš kurių tikriausiai nei viena netaps aiškia nugalėtoja.

“Šiandien esu rami ir manau, kad rinkimai vyks normaliai, be ekscesų, nes į juos investuota daug išteklių”, – prezidentė sakė žurnalistams.

“Ši diena – istorinė Kirgizijos Respublikai. Žmonės rinksis savo likimą, savo ateitį”, – pabrėžė R.Otumbajeva.

Ji nesureikšmino nuogąstavimų, kad po šių rinkimų parlamente, vadinamame Žogorku Kenešu (Aukščiausiąja Taryba), susiformuos chaotiškas partijų margumynas.

“Manau, kad naujajam Kirgizijos parlamentui pavyks suformuoti vyriausybę jeigu ne pirmu, tai antru mėginimu”, – sakė šalies vadovė.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir Jungtinių Valstijų karinės bazės, rengiamas pagal naują konstituciją. Joje numatyta valdžios sistema smarkiai skiriasi nuo prezidentinio valdymo, kuris yra daugumoje regiono šalių.

Tačiau Maskva ir kai kurie apžvalgininkai įspėjo, jog tai neprotingas žingsnis ir gali atsinaujinti tarpetniniai neramumai, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo.

Eidamas atiduoti savo balso į pietiniame Ošo mieste veikiančiame žemės ūkio institute įsikūrusią rinkimų apylinkę, 49 metų istorijos mokytojas Ermekas Suleimanovas sakė, jog šis balsavimas taps įsimintinu posūkiu jų šalies kelyje.

“Jeigu anksčiau balsavimas tebūdavo formalumas, dabar sužinosime, kokių vadovų pageidauja žmonės”, – pabrėžė jis.

Visų akys nukreiptos į pietinius miestus Ošą ir Džalal Abadą, kur birželį per audringus susirėmimus tarp etninių kirgizų ir uzbekų bendruomenių žuvo per 400 žmonių, daugiausiai uzbekų, o apie 400 tūkst. buvo priversti palikti namus.

Žogorku Kenešu iš viso yra 120 vietų. Šalyje balso teisę turi apie 2,8 mln. žmonių iš maždaug penkių milijonų gyventojų.

Rinkimų apylinkės atsidarė 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas baigsis po 12 valandų. Preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Iš 29-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų į parlamentą turėtų patekti mažiausiai šešios pagrindinės politinės jėgos. Manoma, kad nė vienai jų nepavyks užsitikrinti aiškios daugumos, todėl po rinkimų veikiausiai lauks ilgos derybos dėl koalicijos suformavimo.

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks dvi prezidentę R.Otunbajevą remiančios centro kairiosios pakraipos partijos – socialistų partija “Ata-Meken” (Tėvų žemė) ir Kirgizijos socialdemokratų partija. Tačiau naujajame parlamente nė viena jų neturės daugumos, rodo apklausų duomenys.

Kad atmosfera šalyje yra labai įtempta, patvirtina ir prognozuojamas sėkmingas nacionalistinės pakraipos partijos “Ata-Žurt” (Tėvynė) pasirodymas rinkimuose. Šiai partijai vadovauja buvęs ministras Kamčybekas Tašijevas, kuris įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.

Nauja politinė sistema šalyje tik formuojasi, o viešosios nuomonės apklausų duomenys gana prieštaringi, todėl rinkimų baigtis vis dar atrodo gana miglota.

Staigmenų gali pateikti partija “Ar-Namys” (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos vyriausybės vadovas Feliksas Kulovas. Praėjusį mėnesį Kremliuje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susitikęs ekspremjeras laikomas Maskvos favoritu.

“Kuo daugiau partijų pateks į parlamentą, tuo bus geriau. Žinoma, padėtis bus chaotiška, bet geriau ten negu gatvėse”, – anksčiau šiais metais yra sakiusi R.Otunbajeva.

R.Otunbajeva ir jos laikinoji vyriausybė griežtai atmetė raginimus atidėti palamento rinkimus, nors tarptautiniai ir vidaus stebėtojai ne kartą įspėjo, kad politikai kursto etninę įtampą siekdami politinės naudos.

Sprendimą paversti Kirgiziją parlamentine respublika, kuriam buvo pritarta birželį vykusiame referendume, lydėjo virtinė įspėjimų iš Rusijos, kurios parlamentas, kaip ir daugumoje Centrinės Azijos šalių, tik nuolankiai tvirtina iš viršaus “nuleistus” įstatymus.

“Rusijai ir, manyčiau, Kirgizijai taip pat, parlamentinė demokratija – tai katastrofa”, – rugsėjį sakė prezidentas D.Medvedevas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Latvijos ministras pirmininkas mėgina sudaryti bendradarbiavimo sutartį su opozicine, didelės rusakalbės šalies bendruomenės remiama partija ir taip užsitikrinti dar tvirtesnę poziciją parlamente po savaitgalį įtikinamai jo bloko laimėtų rinkimų.

Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis jau susitarė dėl daugumos koalicijos formavimo su dabartiniais partneriais ir užsitikrino 63 balsų paramą 100 vietų parlamente.

Premjeras sakė ketinąs toliau laikytis griežto taupymo plano, kaip to, mainais į 2008 metų paramą, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga.

Tačiau norėdamas užsitikrini pritarimą papildomam biudžeto karpymui V.Dombrovskis pradėjo derybas su rusakalbe “Santarvės centro” (SC) partija, kuri užėmė antrą vietą šeštadienio rinkimuose.

“Mes siūlome galimybę pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su “Santarvės centro” partija, galbūt susitarti dėl bendradarbiavimo parlamente, taip pat ir dėl kokio nors ministro delegavimo”, – sakė žurnalistams V.Dombrovskis po susitikimo su “Santarvės centras” lyderiais.

Nors, kitaip nei tikėjosi, SC rinkimų nelaimėjo, tačiau užsitikrino 29 vietas parlamente ir tuo labai sustiprino savo pozicijas.

Rinkimų kampanijos metu SC ragino peržiūrėti vyriausybės sutartį su TVF ir ES, taip pat siūlė panaudoti paramos fondus šalies ekonomikos augimo stimuliavimui.

SC tarybos pirmininkas Nilas Ušakovas žurnalistams patvirtino, kad jo partija yra pasirengusi paremti naująją vyriausybę “visame jos sunkiame darbe”.

“Mes tai darysime, nes ir “Vienybė” , ir “Santarvės centras”, taip pat ir kitos partijos bei visi Latvijos žmonės yra tame pačiame laive, o tas laivas privalo išplaukti iš krizės”, – sakė N.Ušakovas.

39-erių V.Dombrovskis po derybų su “Santarvės centru”, dalyvavo koalicijos tarybos posėdyje, kuriame jis informavo koalicijos nares apie derybų su SC eigą.

Dabartinės valdančiosios koalicijos susivienijimo “Vienybė” partnerės suteikė premjerui mandatą tęsti derybas su SC, pranešė po posėdžio V.Dombrovskis.

Pasak jo, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) bei Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas (LNNJ) sutiko, kad būtų deramasi su “Santarvės centru” dėl bendradarbiavimo sutarties, kurioje pastarajai gali būti numatytas ir ministro portfelis.

Dabar būtina parengti naują derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo grafiką, sakė V.Dombrovskis ir nurodė, kad, pirmiausia, reikia parengti deklaraciją apie naujosios vyriausybės veiklą.

Beje, minėtame posėdyje nebuvo “Viskas – Latvijai!” atstovo

Taip pat Nacionalinio susivienijimo atstovas Robertas Zylė neigė, jog “Tėvynė ir laisvė” sutiko, jog SC dalyvautų vyriausybėje. “Galima kalbėti tik apie parlamentinį bendradarbiavimą, o ne apie ministro pareigas … ir ne apie koaliciją”, – pabrėžė jis.

Komentuodamas galimybę “Santarvės centrui” pasiūlyti nekonkrečią bendradarbiavimo formą, suteikiant kurias nors pareigybes Seime, R.Zylė pareiškė esąs įsitikinęs, kad “SC nesutiks su tokiu žeminančiu pasiūlymu”.

Nepaisant 18 mėnesių griežto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo vykdant 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos sąlygas, V.Dombrovskio vadovaujamam “Vienybės” blokui pavyko išsikovoti pergalę šeštadienio rinkimuose ir užsitikrinti 33 vietas parlamente.

Dabartiniai premjero sąjungininkai -Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, taip pat ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”- atitinkamai parlamente turi 22 ir 8 vietas.

Sekmadienį šios partijos susitarė dėl naujos koalicinės vyriausybės, kurią parlamentas turėtų patvirtinti lapkričio 2 dieną, formavimo.

Krizės parklupdytos Latvijos rusakalbių gyventojų mažumai atstovaujanti politinė jėga viliasi patekti į istoriją – gauti daugiausiai balsų šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose ir galbūt pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais prasimušti į vyriausybę.

Centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas “Santarvės centras” (SC) deda viltis į savo tradicinius rėmėjus – rusakalbį elektoratą, kuris sudaro maždaug trečdalį visų Latvijos gyventojų, taip pat į etninius latvius, kurie užklupus ekonominei krizei smarkiai nusivylė politiniu elitu.

2008 metų pabaigoje Latvijoje nedarbo lygio rodiklis peržengė dviženklę ribą, ekonomiką ištiko nuosmukis ir šalis paprašė suteikti 7,5 mlrd. eurų tarptautinę finansinę pagalbą.

Artėjant rinkimams SC visose viešosios nuomonės apklausose lenkia kitas partijas.

Akivaizdu, kad SC nepuoselėja vilčių užsitikrinti daugumą 100 vietų Seime, bet tikisi, kad jo sėkmingas pasirodymas rinkimuose įtikins kitas politines partijas pakviesti jį prisijungti prie būsimos valdančiosios koalicijos.

2006 metais vykusiuose rinkimuose SC iškovojo 17 vietų. Rugsėjo 27 dieną atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose susivienijimui gali pavykti iškovoti 29 mandatus.

“Visų pirma aš siūlysiu sąžiningą valstybės požiūrį, ne amoralų melą, kurį mes girdime dabar”, – “Reuters” televizijai sakė SC kandidatas į ministrus pirmininkus Janis Urbanovičius.

“Kodėl žmonės, ir latviai, ir rusai, sieja savo viltis su mumis? Nes mes ir latviams, ir rusams sakome tą patį: kol būsime susiskaldę, valstybė mus plėš”, – sakė jis.

SC parlamentaras Andrejus Klementjevas, į Seimą kandidatuojantis Rygoje, sakė, kad latviai balsuos už susivienijimą norėdami pareikšti protestą.

Vis dėlto J.Urbanovičiui veikiausiai nepavyks surinkti pakankamai balsų, kad galėtų tikėtis užimti premjero postą.

Tuo tarpu dabartinis vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis pareiškė turintis pagrindo tikėtis, kad po rinkimų jis sugrįš į premjero kėdę su esama koalicija.

Tokia vyriausybė veikiausiai nuosekliai vykdys priemones, kurias įgyvendinti šalis pažadėjo mainais į 7,5 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) finansinę pagalbą.

J.Urbanovičius, demonstruodamas SC ryžtą pasiekti, kad po rinkimų į jį būtų žiūrima rimtai, liepą rusų kalba leidžiamam laikraščiui sakė, kad Latvijai gresia “virsti Biškeku”, jei susivienijimas nebus pakviestas į koaliciją.

Šie jo žodžiai buvo suprasti kaip užuomina apie etninius konfliktus Centrinėje Azijoje esančioje Kirgizijoje. Tačiau pats J.Urbanovičius paneigė, jog kalbėjo būtent apie tai.

Etninė įtampa Latvijoje jaučiama nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nemažai latvių jaučia nuoskaudą dėl savo kalbos ir kultūros, kuri buvo varžoma šaliai kenčiant sovietinę okupaciją, nutraukusią neilgą nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį tarp dviejų karų.

Atkūrę nepriklausomybę latviai suskubo priimti naujus pilietybės įstatymus, dėl kurių nemažai rusakalbių gyventojų, įsikūrusių čia sovietiniais metais, iš esmės neteko teisės balsuoti ir daryti įtaką politikai.

Nauji įstatymai taip pat įtvirtino latvių kalbos viršenybę virš rusų kalbos, kuri vis dar labai plačiai vartojama.

Kai kurie komentatoriai reiškia nuogąstavimus, kad jei SC pateks į vyriausybę, iškils grėsmė provakarietiškam šalies kursui ir išaugs Rusijos įtaka šioje ES ir NATO priklausančioje valstybėje.

Politologas Nilas Muižniekas iš Latvijos universiteto atmetė tokius būgštavimus.

Pasak jo, net jei J.Urbanovičiui ir kitiems SC atstovams pavyks prasimušti į būsimą vyriausybę, jiems nebus patikėtas užsienio reikalų ministro ar koks nors kitas portfelis, susijęs su valstybės saugumu.

“Manau, politinis elitas suvokia, kad jei tai būtų padaryta (SC gautų šiuos portfelius), tuomet marginalizuotume save ES ir NATO”, – sakė jis.

“Tai sustiprintų šiltėjančius santykius su Rusija”, – pridūrė politologas, tačiau pabrėžė, kad ir taip sutariama, jog naudinga palaikyti geresnius santykius su didžiąja kaimyne Rytuose.

NE GYVENIMAS, O VEGETAVIMAS

Nors Latvijoje jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekia 19 procentų.

39 metų Diana Jumburga yra viena iš daugybės latvių, kurie savo kailiu patyrė skaudžius krizės botago kirčius. Moters vyras neteko darbo, o menka jos alga, kurią Diana gaudavo dirbdama valytoja, buvo dar apkarpyta pagal vyriausybės biudžeto taupymo programą.

“Girdėjau, kad daug žmonių… palankiai kalba apie “Santarvės centrą”, – sakė D.Jumburga ir pridūrė, jog ji pati apskritai neis balsuoti, nes nusivylusi visais politikais.

Moteris, kuri su šeima gyvena aptriušusiame daugiabutyje Rygos pakraštyje, sakė, kad ji su vyru ir dviem vaikais priversti pragyventi už 160 latų (beveik 800 litų) per mėnesį.

Šią šeimą nuo bado gelbėja varguoliams skiriami nemokami maisto daviniai. Pagal ūkininkų ir labdaros organizacijos “Už Latviją be bado” susitarimą ši šeima turėjo galimybei nemokamai prisikasti bulvių, ir dabar jos buto koridoriuje riogso keli didžiuliai jų maišai.

“Jau kurį laiką neinu balsuoti ir nežinau, ar eisiu šį kartą. Neįžvelgiu rinkimų prasmės”, – sakė D.Jumburga, sėdėdama ankštame vaikų kambarėlyje.

“Mes ne gyvename, bet gyvaliojame, jau kurį laiką vegetuojame”, – sakė moteris.

Pasak politologo N.Muižnieko, latviai nelinkę reikšti savo pykčio per politiką ar demonstracijas.

“Kad ir kokios griežtos būtų taupymo priemonės, latviai nelinkę rengti protestų ar kelti neramumų… Tačiau emigracija yra tas vožtuvas, per kurį nuleidžiamas mūsų socialinės įtampos garas”, – sakė jis.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris likus dienai iki šeštadienį, spalio 2 dieną, vyksiančių Seimo rinkimų, per visuomeninį radiją ir televiziją kreipsis į rinkėjus ir paragins juos pasinaudoti savo pilietine teise balsuoti.

Atsakydamas į grupės vienminčių EjamBalsot.lv raginimą skatinti visuomenę dalyvauti šalyje vykstančiuose politiniuose procesuose prezidentas nurodė, kad jis, kasdien duodamas interviu, sakydamas viešas kalbas arba susitikdamas su Latvijos gyventojais, nuolat ragina juos ateiti prie balsadėžių.

“Prezidentas jau daug kartų pabrėžė būtinybę, kad partijos išaiškintų savo poziciją įvairiais svarbiais visuomenei klausimais, taip pat žiniasklaidos reikšmę vertinant programas ir organizuojant diskusijas”, – pažymėjo prezidento spaudos tarnyba.

Savo ruožtu kreipdamasis į rinkėjus V.Zatleris ragina juos reikalauti iš politikų dalykiškų ir konkrečių atsakymų į svarbius klausimus ir panaudoti savo balsą protingai.

Šalies vadovas pažymi, kad “rinkimai ir 10-ojo Seimo sudėtis parodys, kiek mes turime atsakomybės ir kokia yra mūsų pilietinė branda”.