Apie ką rašysime artimiausiuose numeriuose

“Veidas” Nr. 2, sausio 10 d.

Marginalai
Lietuvos laisvės sąjunga
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Lietuvos pensininkų partija
Lietuvos rusų sąjunga
Partija “Jaunoji Lietuva”
Politinė partija Rusų aljansas
Respublikonų partija
Žemaičių partija
Žemaitijos partija

“Veidas” Nr. 3, sausio 17 d.

Centristai
Darbo partija
Lietuvos centro sąjunga
Lietuvos liaudies partija
Naujoji sąjunga (socialliberalai)
Partija “Tvarka ir teisingumas”

“Veidas” Nr. 4, sausio 24 d.

Liberalai
Liberalų ir centro sąjunga
Liberalų sąjūdis
Tautos prisikėlimo partija

“Veidas” Nr. 5, sausio 31 d.
Kairieji
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Partija Profesinių sąjungų centras
Socialistinis liaudies frontas

“Veidas” Nr. 6, vasario 7 d.
Dešinieji
Krikščionių partija
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

“Veidas” Nr. 7, vasario 14 d.
Apibendrinimas – už ką balsuoti

Kodėl nesušauktas specialus Europos Sąjungos vadovų susitikimas? Kodėl ES politikai skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimas Rusijai paveikti Lukašenką? To klausinėja vokiečių spauda, aptarinėdama ES poziciją Baltarusijos atžvilgiu, rašoma “Deutsche Welle” tinklalapyje.

“Už tai sumoka demokratai”, – tokį komentarą savo puslapiuose išspausdino laikraštis “Frankfurter Allgemeine”. Jo autorė, Vokietijos parlamento deputatė nuo Žaliųjų partijos Marieluise Beck (Mariluizė Bek) rašo:

“Sulaikyta apie 700 asmenų, tarp kurių 26 žurnalistai. Penki iš septynių kandidatų į prezidentus laikomi tardymo izoliatoriuje, su jais šiurkščiai elgiamasi, nesuteikiama medicinos pagalba. Uždrausti kontaktai su advokatais ir giminaičiais. Nevyriausybinių organizacijų biurai uždaryti. Juose vyksta kratos. Teisių gynėjai suiminėjami. Tie, kurių specialiosios tarnybos dar nesuėmė, slapstosi. Uždarytas vienas paskutinių opozicijos laikraščių “Naša niva”. Tokie prezidento rinkimų rezultatai, kuriuos ESBO ir ES stebėtojai įvertino kaip “žingsnį teisinga kryptimi”.

Dar 1999-2000 metais dingo keturi žmonės, pasisakę prieš prezidentą. Vizų sankcijos, kurių reaguodama į tai griebėsi ES, Baltarusijos režimo ypatingai nepalietė: Lukašenka, labai vikriai laviruodamas tarp savo didžiojo brolio Rusijos ir Europos Sąjungos, rodė ženklus, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Ir ES nusileido: Baltarusija buvo įtraukta į “Rytų partnerystės” programą. ES visiškai sąmoningai žengė šį žingsnį.

Tačiau priimti iš tiesų svarbų sprendimą – supaprastinti vizų režimą į Vakarus vykstantiems Baltarusijos piliečiams – ES vis dėlto susilaikė. Šalies, kurioje yra įsigalėjęs autoritarinis režimas, piliečiams suteikti supaprastintą vizų režimą nereikia, nusprendė ES ir tuo pačiu padėjo diktatoriui įkalinti piliečius šalyje.

Tuo metu ES buvo skelbiama, kad režimas pasuko teisingu keliu. 2008 metų parlamento rinkimai? Taip, balsų skaičiavimas labai neskaidrus, tačiau vis dėlto tapo žymiai geriau, nei anksčiau, nusprendė ESBO. Gruodžio 19 dienos prezidento rinkimai? Opozicijos kandidatai galėjo juose dalyvauti – net septyni. Esą sunkiame kelyje į demokratiją reikalinga kantrybė.

Režimui pademonstravus žiaurumą, Vakarai neįprastai pritilo. Geriausiu atveju ministerijų spaudos atstovai suformulavo netvirtus protesto pareiškimus. Žiniasklaidos prioritetinėmis temomis tapo oro uostuose dėl prasto oro įstrigusių keleivių padėtis, taip pat Guido Westerwelle (Gvido Vestervelės) politinė ateitis, o ne padėtis kaimyninėje šalyje, virstančioje policine valstybe.

Eksperimentas “Baltarusija pakeliui į demokratiją” – didžia dalimi Vakarų išradimas. Mes gyvename šiltai ir patogiai. O sumoka tie, kurie pasirinko šį kelią ir tikėjosi Vakarų palaikymo. Mes atsakome už tuos, kurie dabar sulaikyti, kurie kankinami, kurie kol kas dar yra laisvėje, tačiau jaučia pavojų.

Kodėl iki šiol nesušauktas specialus ES viršūnių susitikimas? Kodėl ponai Westerwelle, Sikorskis, Bildtas ir Schwarzenbergas pasitenkino vien straipsniu “New York Times” ir skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimai Rusijai paveikti Lukašenką? – klausia Marieluise Beck.

Temą tęsia laikraštis “Financial Times Deutschland”:

Europos Sąjungoje vis dažniau pasigirsta raginimai įvesti naujas sankcijas Baltarusijos vyriausybei. Netgi Lenkija, iki pat rinkimų siekusi suartėti su Minsku, dabar remia šias sankcijas. Kitais žodžiais tariant, Europoje Baltarusijos vadovybei gresia visuotinė izoliacija, rašo laikraštis.

Jau nuo 2006 metų pradžios A.Lukašenka ir kiti aukšti Baltarusijos vadovybės pareigūnai įtraukti į sąrašus tų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES. Tiesa, nuo 2008 metų šis draudimas ne kartą būdavo sustabdomas. Dabar kalbama apie jo atnaujinimą – taip pat ekonominės pagalbos priemonių panaikinimą ir “Rytų partnerystės” programoje numatytų susitikimų atšaukimą.

Po šiauliečių “superkugeliu” tituluoto Seimo nario Andriaus Šedžiaus skundų Šiaulių apskrities veterinarijos tarnybos specialistai suskato tikrinti kavinę, kurioje galėjo buvo kepamas labdarai išdalytas bulvių plokštainis.

Trečiadienį patikrinimas atliktas šiaulietės verslininkės Bronės Urbonavičienės kavinėje ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Higienos pažeidimų nerasta, tačiau verslininkė bus baudžiama už tai, kad plokštinį kepė ne iš savo, o iš akcijos rengėjų atvežtų bulvių.

“Labdarą dalijau ir dalysiu, tik man gaila, kad per praėjusius rinkimus su šeimos nariais rėmėme Seimo narį, agitavome už jį balsuoti”, – BNS teigė verslininkė.

“Prieš šventes visoje Lietuvoje buvo dalijama kalėdinė sriuba, košė, bulvių plokštainis, visi jaučiasi puikiai, bet sublogavo tik vienas Seimo narys. Tai yra rafinuotas demokratijos ir piliečių iniciatyvos užgniaužimas”, – A.Šedžiaus skundus Šiaulių apskrities maisto veterinarijos tarnybai bei vaiko teisių apsaugos kontrolierei vertino “superkugelio” rinkimus organizavusio diskusijų klubo “Demokratija” atstovė Irena Vasinauskaitė.

Į vaiko teisių gynėjus parlamentaras kreipėsi dėl to, kad labdaros akcijoje dalyvavo ir nepilnamečių.

Šiaulių visuomenininkai prieš Naujuosius metus surengtoje labdaros akcijoje miestiečius vaišino bulvių plokštainiu ir dalijo “kugelių” nominacijas. Už kalbas, kritiką, meilę moksleivei ir nieko neveikimą “superkugelio” titulas suteiktas Šiauliuose rinktam Seimo nariui A.Šedžiui.

“Vicekugelių” nominacijos skirtos Šiaulių vicemerei Daivai Matonienei bei savivaldybės Antikorupcinės komisijos pirmininkei Angelei Kavaliauskienei – už neveiklumą.

Eilinio “kugelio” vardas suteiktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Denisui Michalenko.

“Kugelio” vardai skiriami mažiausiai miestui nuveikusiems šiauliečiams.

Prie centrinės Kalėdų eglės vykusioje labdaros akcijoje gruodžio pabaigoje išdalyta per 200 porcijų bulvių plokštainio.

Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvausiantys nepartiniai kandidatai didžiausią konkurenciją partijoms žada Vilniuje, Mažeikiuose ir Kaune.

Vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų intriga – nepartiniai kandidatai. Tačiau jau dabar aišku, kad nors partijos, susivienijusios prieš bendrą konkurentą, Seime vetavo galimybę visuomeniniams judėjimams kandidatuoti vietos rinkimuose, šie irgi ne pėsti – vis tiek atrado, kaip imti valdžią ne pavieniui.
Schema labai paprasta: oficialiai kandidatai registruojasi kaip pavieniai asmenys, tačiau iš tikrųjų nemažai jų – įvairių judėjimų nariai ir rinkimams rengiasi organizuotai, o paskui beliks tik formaliai susiburti į koalicijas. Atsekti, kokie visuomeniniai judėjimai de facto dalyvauja rinkimuose, nesunku pagal pareiškiniuose dokumentuose nurodomą tą patį politinės kampanijos iždininką.
Taigi pradžia 1:1 – partijos “išdūrė” visuomeninius judėjimus, o šie – partijas. Koks rezultatas bus po vasario 27-osios?

Kas pabučiuos miegančią gražuolę – sostinę?

“Vilnius pastaruosius ketverius metus – kaip mieganti gražuolė. Ne, ne aš bučiniu – rinkėjai gali sostinę pažadinti. Tikiuosi, kad gyventojai suteiks man garbę ir pareigą tęsti miesto klestėjimą, koks buvo 2000–2007 m., kai buvau meras. Jaučiu didelį vilniečių palaikymą, net skirtingų partijų paramą, nes nepartinių dalyvavimas būtent ir leidžia išeiti iš partijų tarpusavio konkurencijos”, – teigia Artūras Zuokas.
Buvęs meras, buvę Seimo narys, buvęs Liberalų ir centro sąjungos narys ir pirmininkas į rinkimus eina kartu su maždaug pusšimčiu nemažai savo srityje pasiekusių sostinės žmonių: savivaldybių politiku Algimantu Vakarinu, sporto atstovais galiūnu Žydrūnu Savicku, krepšinio treneriu Dariumi Maskoliūnu, lyderiaujančiu jaunimu – Miroslavu Monkevičiumi, Edgaru Stanišausku, kultūros, švietimo atstovais. Jie susijungs į koalicinį sąrašą, pavadintą Artūro Zuoko koalicija “Taip Vilniaus atgimimui”.
Tačiau įvairios apklausos prognozuoja skirtingą rinkimų sostinėje baigtį. “Viskas gerai su tais mūsų reitingais. Mes juos pasitikrinome”, – drąsinasi Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, teigdamas, kad Vilniuje ir Kaune, kur šiuo metu merai konservatoriai, jų partiją ir vėl lydės sėkmė.
Konservatorių užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune jie iš tiesų lyderiai. Tačiau socialdemokratų užsakytoje apklausoje pirmauja socialdemokratai. Žodžiu, kas moka už apklausą, tas ir pirmauja. Abiejų apklausų pirmajame ketvertuke – dar ir Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas”. Paskui juos – A.Zuoko judėjimas. Tačiau partijos pripažįsta, kad apklausos nereprezentatyvios, nes juk norint rimtai patyrinėti rinkėjų nuostatas prieš savivaldybių rinkimus reikėtų surengti 60 apklausų visose savivaldybėse.
Kol nebuvo atmesta tiesioginių merų rinkimų idėja, vidinėmis apklausomis bandyta išsiaiškinti ir atskirų lyderių populiarumą. Čia lyderių trejetukas rikiavosi tokia tvarka: A.Zuokas, “darbietis” Viktoras Uspaskichas, “tvarkietis” Rolandas Paksas (kuris rinkimuose neketina dalyvauti). A.Zuoko lyderystė buvo pakankamai ryški, o lyderių trejetukas dalijosi pusę apklaustųjų simpatijų. Akivaizdu, kad kitos partijos iš tiesų susiduria su rimta problema – sostinėje neturi ryškių lyderių.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius sociologas Vladas Gaidys pastebi dar vieną A.Zuokui palankią rinkimų aritmetiką: Vilniaus mero postą sau besimatuojantys V.Uspaskichas, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas tarpusavyje dalijasi tą patį elektoratą, o A.Zuokui nereikia dalytis praktiškai su niekuo.
Tačiau Vilniuje, žinia, politinių kortų išsidėstymą gali lemti ne tik dabar ir nacionalinėse apklausose pirmaujantis partijų ketvertukas, bet ir abi liberalų partijos bei Lenkų rinkimų akcija.

Kauniečius vilios garsenybės, klaipėdiečius – partijų lyderiai

Pagal savo užsakytas apklausas tiek Vilniuje, tiek Kaune pirmaujantys socialdemokratai skuba džiaugtis, kad štai net tradiciškai konservatoriškas Kaunas, ir tas jau nebe taip palankus Tėvynės sąjungai. Kaunietis politologas Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius taip pat prognozuoja, jog per šiuos rinkimus konservatorių pozicijos gali susilpnėti, tačiau apskritai sunku tikėtis, kad kuri viena partija turėtų ryškesnę persvarą.
Kaune į kovą dėl valdžios stoja ir ambicingi nepartiniai kandidatai. Apie dvidešimt rugsėjį susibūrusio “Vieningo Kauno” judėjimo narių užsiregistravo kaip pavieniai kandidatai. Tarp jų – judėjimo lyderis “Vičiūnų” įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis, architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, buvusi Kauno dramos teatro direktorė Ina Pukelytė.
Klaipėdai bent jau kol kas prognozuojama likti liberalų tvirtove. Liberalcentristas meras Rimantas Taraškevičius – čia pakankamai populiari asmenybė ir, matyt, pritrauks nemažai rinkėjų balsų. Klaipėdoje nematyti pavienių asmenybių anšlago. “Klaipėdoje partijų lyderiai pakankami ryškūs ir populiarūs, priešingai nei Kaune, kur nematau ryškių asmenybių”, – to priežastį įžvelgia Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.
Beje, ir socialdemokratų bei konservatorių vidinės apklausos žada Klaipėdoje lyderystę išlaikyti liberalcentristams.

Kai kur pirmauja nacionaliniai autsaideriai
“Savivaldybių rinkimų fenomenas ir tas, kad per vieną dieną vyksta 60 skirtingų rinkimų. Štai visiškai menki nacionaliniu mastu liberalcentristai ar Liberalų sąjūdis, valstiečiai liaudininkai atskirose savivaldybėse išlaiko lyderystę”, – sako politologas A.Krupavičius.
“Jei būtų buvę tiesioginiai merų rinkimai, valstiečių liaudininkų būtų išrinkta tikrai daug, nes visi mato, kokie mūsų merai. O dabar kai kur turime dešimt tarybos narių, bet esame opozicijoje”, – apgailestauja partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Vis dėlto dauguma partijų bent jau oficialiai deklaruoja, kad tikisi smarkiai – kai kas net dvigubai – padidinti turimų mandatų skaičių. Kiti neslepia berengiantys du scenarijus: liberalcentristas Algis Čaplikas sako, kad pagal optimistinį jie tikisi gauti 200, o pagal pesimistinį – 100–120 mandatų.
Partijoms sunku prognozuotis rinkimų baigtį, nes juk į savivaldos rinkimus paprastai teateina apie 40 proc. rinkėjų, tad įvairios apklausos gali pateikti labai iškreiptą vaizdą. Antra vertus, kaip pastebi sociologas V.Gaidys, tose savivaldybėse, kuriose tėra kokie 8–10 tūkst. rinkėjų, balsus lemdavo ne partiškumas, o tai, kas sąrašo pradžioje, – gal, pavyzdžiui, pažįstamas gydytojas ar mokytojas.
Galima prognozuoti, kad rinkėjai gali parodyti ir savo nepasitenkinimą esama vietos valdžia. Jei, kaip dažnai Lietuvoje būna, suveiks švytuoklės principas, dabar laimėti daugiau mandatų – opozicinių socialdemokratų eilė. Vėlgi nacionalinių apklausų skaičiai tinka ne visur, bet, “Vilmorus” duomenimis, nuo 1998 iki 2010 m. maždaug 30 proc. rinkėjų pasitikėdavo savivaldybėmis ir 30 proc. – ne. O 2010 m. šie skaičiai nusviro nepasitikėjimo pusėn: pernai gruodį 23 proc. rinkėjų jomis pasitikėjo ir 36 proc. – ne.

Partijoms reikia ryškių asmenybių

Vis dėlto politologai prognozuoja, kad dėl nepartinių debiuto per savivaldos rinkimus įvyks revoliucija. Didelio pavienių kandidatų anšlago atvėrus jiems galimybę konkuruoti dėl vietos valdžios mandatų šiuose rinkimuose nėra. Nors kai kuriose savivaldybėse politinėms partijoms teks rimčiau pakovoti dėl rinkėjų, yra tokių, kuriose nesiregistravo nė vieno pavienio pretendento. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad taip pagaliau atsiras konkurencija užpelkėjusioms partijoms. Nors kartu, žinoma, esti ir pavojų, kad bus išrinkta ir sunkiai prognozuojamų ar neatsakingų piliečių. Bet daugelis Europos šalių tai jau seniai išbandė, tad neišvengiamai ir Lietuva turi atverti nepartiniams galimybę eiti į vietos valdžią.
Klaipėdietis istorikas V.Vareikis mano, kad valinskininkų fiasko politikoje turėtų gerokai atgrasyti rinkėjus balsuoti už politikon besiveržiančius šokėjus ar dainininkus. Atrodo, kad šįsyk populiariojo žanro atstovų bus kur kas mažiau nei rinkimuose į Seimą. Tačiau šįsyk akivaizdžiai daugiau žinomų sporto pasaulio pavardžių.
Žinoma, kai kuriose savivaldybėse nepartiniai kandidatai, ypač jie eina į rinkimus organizuotai, gali pakoreguoti rinkimų rezultatus. Politologas A.Krupavičius prognozuoja, kad ir taip fragmentuotose vietos tarybose bus dar didesnė fragmentacija.
Vis dėlto akivaizdu ir tai, kad savivaldybėse, kuriose ryškūs partijų lyderiai – kad ir liberalcentristas R.Taraškevičius Klaipėdoje ar socialdemokratas Ričardas Malinauskas Druskininkuose, nepartiniai ir nesiveržia perimti valdžios. Tad partijoms geriau apsimokėtų ne bandyti įstatymais apriboti nepartinių judėjimų dalyvavimą rinkimuose, o įsileisti į partijas ir jų rinkimų sąrašų viršų daugiau naujų žmonių ir ugdytis charizmatiškus lyderius.

box
Partijų planai savivaldybių rinkimuose
Partija     Dabar    Planuoja po 2011 m. rinkimų
Turi mandatų    Turi merų     Tikisi mandatų     Tikisi merų
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai     350    13    350    13–15
Socialdemokratai    302    17    400    per 20
Darbo      101     1     200    *
“Tvarka teisingumas”    168    2    300    8
Valstiečių liaudininkų sąjunga     155     7     200     15
Liberalų ir centro sąjunga    150-180     6    100-200    5–6
Liberalų sąjūdis     52     3    140     **
Iš viso: 1550    60    1526    60
*Partija nėra įvardijusi
**Planuoja dalyvauti sudarant daugumą 20 savivaldybių
Šaltinis: partijų informacija, Vyriausioji rinkimų komisija

Pirmadienis – paskutinė diena registruotis savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviais.

Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais negalės dalyvauti rinkimuose, primena Vyriausioji rinkimų komisija.

Kitų metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose pirmą kartą galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose norą jau yra pareiškę per 400 savarankiškų pretendentų, kandidatus ketina kelti ir 15 partijų.

Norintieji būti savarankiškais kandidatais pretendentai turės surinkti tam tikrą savivaldybės rinkėjų parašų skaičių – nuo 100 iki 880, priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.

Asmenys, užsiregistravę politinės kampanijos dalyviais ir pateikę pareiškinius dokumentus, gaus parašų rinkimų lapus.

Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) kol kas negavo kandidatų į prezidentus pareiškimų, kad rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais. Gruodžio 24 dieną CRK ketina paskelbti galutinius rinkimų rezultatus.

“Kandidatų skundų negavome, gruodžio 24 dieną įvyks CRK posėdis, kuriame bus paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai”, – agentūrai “Interfax” trečiadienį pareiškė CRK sekretorius Nikolajus Lozovikas.

Anksčiau jis yra sakęs, jog “siekti, kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais – tai kandidatų į prezidentus prerogatyva”. “Turi būti pateikti konkretūs faktai. Tačiau faktų, kad būtų pažeistas rinkimų įstatymas, ir kurie galėtų įtakoti rinkimų rezultatus, nepateikė nei kandidatai, nei jų patikėtiniai, nei stebėtojai”, – sakė N.Lozovikas.

Trečiadienį kandidatas į prezidentus Grigorijus Kostusevas pareiškė ketinantis įteikti skundą CRK. “Jau parašiau pareiškimą, jį įteiks mano bendražygiai”. Jis paaiškino naujienų agentūrai, kad pats negalės to padaryti, nes “visą dieną bus apklausiamas KGB”.

Paklaustas, ar gali kandidatai atsiųsti skundą paštu, CRK sekretorius N.Lozovikas atsakė: “Niekas nedraudžia siųsti laiško. Atsiųs – tada žiūrėsime”.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad A.Lukašenką surinko 79,67 proc. rinkėjų balsų. Už Andrejų Sanikovą balsavo 2,44 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų. 6,47 proc. rinkėjų balsalapiuose pažymėjo poziciją “Prieš visus”.

Po nesankcionuotos protesto akcijos gruodžio 19 dieną milicija sulaikė kandidatus į prezidentus – A.Sanikovą, V.Nekliajevą, N.Statkevičių, V.Rymaševskį, A.Michalevičių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį pareiškė, jog Lietuva pritaria tarptautinių stebėtojų vertinimui, kad sekmadienį įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai buvo nedemokratiški.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje po rinkimų buvo sulaikyta viena Lietuvos pilietė, o provokacijos Minske prieš išvaikant demonstrantus, kaip įtariama, buvo surežisuotos.

“Lietuva palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) išsakytą poziciją, kad rinkimai iš esmės vertinti kaip nedemokratiški”, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Nors pasirengimo rinkimams metu, anot jo, buvo pastebima pagerėjimo ženklų, tačiau situaciją “labiausiai pablogino rinkimų balsų skaičiavimo procedūros, kurios daugelyje vietų buvo neskaidrios”. Tą, pasak ministro, pokalbio telefonu metu jam patvirtino ESBO pirmininko specialusis atstovas rinkimams Kimo Kiljunenas.

“Stebėtojai negalėjo prieiti, negalėjo matyti. Techninių procesus rinkimų komisija administravo gerai ir skaidriai, tačiau jai trūko nešališkumo. Čia mes matome neadekvatų santykį. Baltarusijoje rinkimų komisijos narių buvo paskirta 70 tūkst. Opozicija oficialiai galėjo deleguoti tik 210 stebėtojų, kas yra juokingas skaičius”, – vardijo A.Ažubalis.

Pasak jo, pirminį rinkimų vertinimą sugadino ir “brutalus” Baltarusijos jėgos struktūrų elgesys sekmadienio vakarą su Minsko centre susirinkusiais demonstrantais.

“Aš tik galiu pacituoti tą patį K.Kiljuneną, kuris aiškiai pasakė, kad tai, ką jis matė, jo nuomone, buvo surežisuota. Turiu minty tam tikrus provokacinius veiksmus iš minios, kada buvo daužomi stiklai. (…) Jie laukė, kol bus pradėti daužyti stiklai, kai stiklai buvo pradėti daužyti, jie išbėgo”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Pasak jo, Lietuva prisijungė prie ES, kuri reikalauja atskleisti, kur yra septyni sulaikyti opozicijos kandidatai į prezidentus.

“15 val. įvyko ES ambasadorių susirinkimas Minske, buvo įteikta nota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai su prašymu paaiškinti ir informuoti, kur yra sulaikyti septyni kandidatai”, – sakė A.Ažubalis.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje yra sulaikyta viena Lietuvos pilietė.

“Diplomatai pasikvietę Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje paprašė paaiškinti, kodėl buvo sulaikyta Lietuvos pilietė. Sakė, kad aiškinsis. Mes parodėme, kad nemotyvuotas elgesys pareigūnų kitoje valstybėje, aš manau, yra netoleruotinas”, – teigė ministras.

Baltarusijos jėgos struktūros panaudojo jėgą išvaikyti protesto akciją, kuri surengta po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Oficialiais duomenimis, prezidentu perrinktas Aleksandras Lukašenka gavo beveik 80 proc. balsų.

Baltarusijos generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius pareiškė, kad per tyrimą bus nustatyta, kiek kaltas kiekvienas riaušių Minske organizatorius, ir atsižvelgiant į tai bus sprendžiama, ar bus patraukti šie piliečiai baudžiamojon atsakomybėn.

“Generalinė prokuratūra įspėjo tuos asmenis, kurie ragino ateiti po balsavimo į aikštę ir surengti nesankcionuotą masinį renginį”, – pirmadienį anksti ryte žurnalistams sakė G.Vasilevičius.

Pasak jo, teisėsaugos institucijos “darė viską , kad užkirstų kelią tokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams”.

Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerijos vadovas Anatolijus Kulešovas pranešė, kad sulaikyti be valdžios leidimo surengtos akcijos organizatoriai.

Ministras pareiškė, kad “minia daužė ir laužė viską savo kelyje, priešindamasi teisėtiems valdžios atstovams”.

A.Kulešovas sakė, kad VRM įtaria riaušių organizavimu konkrečius žmones, kurių pavardės kol kas neskelbiamos.

Maždaug po paros, pasak ministro, bus paskelbtos pavardės tų, kurie ragino pradėti riaušes.

Milicija naktį iš sekmadienio į pirmadienį suėmė kelis šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus. Pareigūnai panaudojo jėgą, vaikydami masinę demonstraciją prieš numatomą Aleksandro Lukašenkos pergalę ginčijamuose rinkimuose.

Milicija suėmė mažiausiai keturis iš devynių A.Lukašenkos varžovų – Andrejų Sanikovą, Nikolajų Statkevičių, Grigorijų Kostusevą ir Vitalijų Rymaševskį.

Prezidento posto taip pat siekęs Vladimiras Nekliajevas smarkiai nukentėjo per susirėmimus su milicija, kurių metu pareigūnai naudojo garsines granatas, o kelis protestuotojus sumušė guminėmis lazdomis.

V.Nekliajevas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jo šalininkai sakė, kad kandidatas patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą.

Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Jaroslavas Romančiukas, kuris yra liberalios Jungtinės piliečių partijos pirmininko pavaduotojas, pasmerkė kai kurių alternatyvinių kandidatų, organizavusių neramumus Minske, veiksmus.

“Dėl to, kad jie, mano nuomone, pasielgė, švelniai tariant, itin neapgalvotai, kenčiame visi mes, ir valdžia šiandien pasiryžusi “užasfaltuoti” visus demokratijos daigus, visas politines partijas”, – pareiškė 44 metų J.Romančiukas agentūrai “Interfax” pirmadienį.

“Mes turime informacijos, kad rengiamas sprendimas uždaryt vos ne visas politines partijas dėl to, kas įvyko gruodžio 19 dieną”, – pridūrė jis.

“Kai mes rengėmės gruodžio 19-ajai, mes iš karto sakėme, kad esame pasirengę prisiimti atsakomybę už reformas, bet Jungtinė piliečių partija ir Romančiukas nėra specialistai organizuoti Aikštę”, – sakė politikas, kuris yra žinomas kaip liberalus ekonomistas ir analitikas.

Todėl mes pasitikėjome tais žmonėmis, kurie viešai sakė, kad jie atsako už Aikštę – Nekliajevas, Sanikovas, Statkevičius. Kai įvykiai aikštėje pakrypo taip netikėtai, tada, žinoma, jiems tenka atsakomybė, nes jie viešai pareiškė, kad organizuoja akciją”, – sakė J.Romančiukas.

Jis nebijo, kad kolegos iš opozicijos stovyklos pavadins jį išdaviku.

“Yra nekaltų aukų, yra provokacijų. Kiekvienas turi galvą ant pečių. Aikštė – tai ne šiaip pasivaikščiojimas, todėl kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo veiksmus. Nereikėjo prieiti iki kraštutinumo, juk sako, kad yra aukų”, – pažymėjo kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, “dabar valdžia, nesiaiškindama gali priklijuoti etiketes ir atsisakyti kalbėtis su demokratais, jeigu jie visi tokie blogi”.

“Mes manome, jog būtina nuodugniai išsiaiškinti situaciją, ir kaltininkais turi (būti pripažinti) tie, kurie prisiėmė atsakomybę, kas vedė paskui save, o ne visi tie žmonės, kurie yra demokratinių judėjimų atstovai”, – pareiškė J.Romančiukas.

“Aš neatsakysiu kvailystėmis į kvailystes”, – taip jis komentavo galimus priekaištus, kad valdžia jį papirko.

“Mes visa savo kampanija, savo darbu įrodome, kad turime aiškią poziciją. Jeigu šios pozicijos esmė ta, kad mes pritariame taikioms akcijoms, tai nereiškia, kad valdžia papirko Romančiuką ar (Jungtinės piliečių partijos lyderį Anatolijų) Lebedką arba mūsų jaunus vaikinus”, – sakė kandidatas.

“Mes norime, kad mūsų vaikinai, kurie atsidūrė kalėjime, būtų paleisti, kad Anatolijus Lebedka būtų laisvėje, kad Jungtinė piliečių partija ir kitos struktūros toliau dirbtų”, – pažymėjo jis.

Baltarusijos milicija pirmadienį naktį panaudojo jėgą, kad išvaikytų masinę demonstraciją prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus.

A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, surinkęs 79,67 proc. balsų, tačiau opozicijos atstovai sakė manantys, jog prezidentas iš tikrųjų surinko mažiau nei 50 proc. balsų.

Minsko centre pasibaigus ginčijamiems rinkimams protestuoti suplūdo dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kurie protestuotojai mėgino įsiveržti į Vyriausybės rūmus ir išdaužė stiklines šio pastato įėjimo duris.

Tačiau į Nepriklausomybės aikštę atvyko sustiprintos milicijos pajėgos, o pareigūnai sulaikė šimtus demonstrantų, kurie buvo vedami į milicijos mikroautobusus.

Devyni opozicijos kandidatai anksčiau pareiškė, kad rinkimai buvo klastojami, ir paragino surengti masinius protestus, ignoruodami A.Lukašenkos, kurį Vašingtonas yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi, perspėjimus.

Klausydamiesi penkių kandidatų kalbų, protestuotojai mojavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavomis bei skandavo “Už laisvę!”, “Šalin gulagą” ir “Tegyvuoja Baltarusija”.

“Tai buvo ne rinkimai, o farsas, – kandidatas Jaroslavas Romančiukas sakė mitingo dalyviams. – Vadžia turėjo galimybę ištiesti mums ranką, tačiau ir vėl to nepadarė”.

Protestuotojai pirmiausiai susibūrė Minsko pagrindinėje Spalio aikštėje, o vėliau nužygiavo į Nepriklausomybės aikštę, kur būrys demonstrantų mėgino įsiveržti į Vyriausybės rūmus.

“Čia Baltarusija tapo nepriklausoma 1991 metais, o šiandien čia žlugs Lukašenkos diktatūra”, – opozicijos kandidatas Andrejus Sanikovas sakė didėjančiai miniai.

Tačiau grandine išsirikiavę milicininkai sulaikė demonstrantus, neleisdami žygiuoti toliau ir neprileisdami prie vyriausybės pastato.

Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, apsilankęs Minske esančiame kalėjime, sakė, kad ten buvo atvežti apie 150 protestuotojų. Dešimtys jų artimųjų laikė naujienų prie kalėjimo ir grįžo tik paryčiais.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto per demonstraciją, o kai kuriems iš sulaikytųjų gresia iki 15 metų laisvės atėmimo dėl “masinių neramumų organizavimo”.

“Niekas neliks nenubaustas”, – Rusijos naujienų agentūra “Interfax” citavo Baltarusijos vidaus reikalų ministro Anatolijaus Kulešovo žodžius.

Ministras pareiškė, kad “minia daužė ir laužė viską savo kelyje, priešindamasi teisėtiems valdžios atstovams”.

A.Kulešovas sakė, kad VRM įtaria riaušių organizavimu konkrečius žmones, kurių pavardės kol kas neskelbiamos.

Maždaug po paros, pasak ministro, bus paskelbtos pavardės tų, kurie ragino pradėti riaušes.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau per sekmadienį vykusį pirmąjį turą, surinkęs 79,67 proc. balsų, anksti pirmadienį ryte pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CRK).

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už A.Lukašenką balsavo daugiau kaip 5 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas buvo 90,66 procento.

“Už Aleksandrą Lukašenką balsavo 5 mln. 122 tūkst. 866 rinkėjai, arba 79,67 proc. visų dalyvavusiųjų balsavime”, – spaudos konferencijoje pažymėjo CRK pirmininkė Lidija Jermošina.

6,47 proc. rinkėjų balsalapiuose pažymėjo poziciją “Prieš visus”.

Už Andrejų Sanikovą balsavo 2,56 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., o už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu milicija suėmė kelis šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus. Pareigūnai panaudojo jėgą, vaikydami masinę demonstraciją prieš numatomą A.Lukašenkos pergalę ginčijamuose rinkimuose.

Milicija suėmė mažiausiai keturis iš devynių A.Lukašenkos varžovų – A.Sanikovą, N.Statkevičių, G.Kostusevą ir V.Rymaševskį, jų partijų atstovai sakė naujienų agentūrai AFP.

Prezidento posto taip pat siekęs V.Nekliajevas smarkiai nukentėjo per susirėmimus su milicija, kurių metu pareigūnai naudojo garsines granatas, o kelis protestuotojus sumušė guminėmis lazdomis.

V.Nekliajevas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jo šalininkai sakė, kad kandidatas patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą.

Žiniasklaida taip pat praneša, kad V.Nekliajevas buvo paimtas iš ligoninės, tačiau ši informacija nepatvirtinta.

Įvykiai Minske priminė panašius milicijos veiksmus per 2006 metais vykusius prezidento rinkimus, kai masinės demonstracijos buvo išvaikytos, o kai kuriems opozicijos lyderiams net buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus užsitikrino daugiau kaip 70 proc. balsų ir gali būti perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau pirmame rate, rodo valstybinės televizijos ONT užsakymu atlikta pabalsavusių rinkėjų apklausa.

Apklausos duomenimis, A.Lukašenka laimėjo 72,2 proc. balsų, o opozicijos kandidatai – Andrejus Sanikovas ir Vladimiras Nekliajevas surinko po 6,1 proc. balsų.

Tuo tarpu analitinio centro “EsooM” surengtos rinkėjų apklausos duomenimis, už A.Lukašenką balsavo dar daugiau – 79,1 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu iš Minsko agentūros AFP-AP-BNS praneša, kad tūkstančiai Baltarusijos opozicijos šalininkų sekmadienį suplūdo į Minsko centrą, kad pareikštų savo protestą dėl sekmadienio prezidento rinkimų, kuriuos, kaip rodo pabalsavusių rinkėjų apklausos, jau pirmame rate laimėjo dabartinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Protestuotojų neįbaugino tai, kad riaušių slopinimo pajėgos ir omonininkai kiek anksčiau panaudojo kurtinančias granatas ir gumines lazdas, kad išvaikytų vietą į centrinę miesto aikštę ėjusių demonstrantų grupę.

Maždaug 20 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku tūkstančiai protestuotojų susirinko pagrindinėje sostinės aikštėje, kur valdžia pastatė Kalėdų eglutę ir įrengė didelę čiuožyklą.

Klausydamiesi opozicijos lyderių kalbų, protestuotojai mosavo Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavomis ir skandavo “Už laisvę!”, “Šalin gulagą” bei “Tegyvuoja Baltarusija”.

Baltarusijos milicija sekmadienį guminėmis lazdomis ir kurtinančiomis granatomis išvaikė opozicijos šalininkus, kurie ėjo į numatytą protesto akciją Minske, pranešė liudininkai.

Maždaug du šimtai vieno iš kandidatų į prezidentus Vladimiro Nekliajevo šalininkų mėgino patekti į Spalio aikštę sostinės centre, kur opozicija buvo numačiusi surengti mitingą.

Kaip rinkimų išvakarėse buvo pareiškęs V.Nekliajevas, šios akcijos metu jo šalininkai ketino pareikalauti, kad būtų surengti nauji rinkimai, kuriuose nedalyvautų ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Bet kovos su riaušėmis pajėgos ir omonininkai užkirto protestuotojams kelią. Kad išvengtų guminių lazdų smūgių akcijos dalyviai ėmė bėgti ir slėptis.

Išvaikant opozicijos atstovus buvo sužeistas ir V.Nekliajevas, AFP sakė jo atstovė spaudai Julija Drančuk.

V.Nekliajevo atstovė spaudai Julija Rymaševska nurodė, kad 64 metų poetas buvo “smarkiai sumuštas” ir paskui žmonės ant rankų jį nunešė į rinkimų štabą.

“Aš iškviečiau greitąją pagalbą, dar nukentėjo Nikolajus Statkevičius ir (V.Nekliajevo patikėtinis) Andriejus Dmitrijevas”, – patikslino J.Rymaševska.

Ji taip pat pranešė, kad buvo visiškai nuniokotas mikroautobusas su radijo aparatūra.

“Užpuolė koloną iš užpakalio, mėtė dūminius švytinčius sprogalus, vertė ant žemės žmones”, – pasakojo atstovė spaudai.

Anastasija Aleksandrovič, kita kandidato padėjėja, pridūrė, kad kandidatas be sąmonės buvo išvežtas į ligoninę.

Tuo tarpu Baltarusijos vidaus reikalų ministerija oficialiai pareiškė, kad “milicija nenaudojo kurtinančių granatų “.

Baltarusijos teisėsaugos institucijos įspėjo, kad griežtai užkirs kelią bet kuriems mėginimams išprovokuoti susipriešinimą per rinkimus arba pasibaigus.

Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Vitalijus Rymaševskis sostinės Minsko Spalio aikštėje sekmadienį vakare paskelbė apie “nacionalinio gelbėjimo vyriausybės” sukūrimą.

Kaip praneša “Interfax” korespondentas, akcijos dalyviai surengė spontanišką balsavimą, pagal kurį į šią vyriausybę įeis visi kandidatai į prezidentus, išskyrus Aleksandrą Lukašenką ir Viktorą Tereščenką.

Į “nacionalinio gelbėjimo vyriausybę” dar nutarta pakviesti Baltarusijos liaudies respublikos pirmininkę Ivonką Survilą ir Baltarusijos liaudies fronto Konservatyvios krikščionių partijos primininką Zenoną Pozniaką.

Be V.Rymaševskio, Spalio aikštėje šiuo metu yra dar keturi kandidatai į prezidentus – Andrejus Sanikovas, Grigorijus Kostusevas, Jaroslavas Romančukas ir Nikolajus Statkevičius.

Pareigūnų duomenimis, šiuo metu aikštėje yra susirinkę maždaug 5 tūkst. žmonių.