2011 Sausio 04

Politika

Kokią rinksime vietos valdžią – partinę ar nepartinę?

veidas.lt

Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvausiantys nepartiniai kandidatai didžiausią konkurenciją partijoms žada Vilniuje, Mažeikiuose ir Kaune.

Vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų intriga – nepartiniai kandidatai. Tačiau jau dabar aišku, kad nors partijos, susivienijusios prieš bendrą konkurentą, Seime vetavo galimybę visuomeniniams judėjimams kandidatuoti vietos rinkimuose, šie irgi ne pėsti – vis tiek atrado, kaip imti valdžią ne pavieniui.
Schema labai paprasta: oficialiai kandidatai registruojasi kaip pavieniai asmenys, tačiau iš tikrųjų nemažai jų – įvairių judėjimų nariai ir rinkimams rengiasi organizuotai, o paskui beliks tik formaliai susiburti į koalicijas. Atsekti, kokie visuomeniniai judėjimai de facto dalyvauja rinkimuose, nesunku pagal pareiškiniuose dokumentuose nurodomą tą patį politinės kampanijos iždininką.
Taigi pradžia 1:1 – partijos “išdūrė” visuomeninius judėjimus, o šie – partijas. Koks rezultatas bus po vasario 27-osios?

Kas pabučiuos miegančią gražuolę – sostinę?

“Vilnius pastaruosius ketverius metus – kaip mieganti gražuolė. Ne, ne aš bučiniu – rinkėjai gali sostinę pažadinti. Tikiuosi, kad gyventojai suteiks man garbę ir pareigą tęsti miesto klestėjimą, koks buvo 2000–2007 m., kai buvau meras. Jaučiu didelį vilniečių palaikymą, net skirtingų partijų paramą, nes nepartinių dalyvavimas būtent ir leidžia išeiti iš partijų tarpusavio konkurencijos”, – teigia Artūras Zuokas.
Buvęs meras, buvę Seimo narys, buvęs Liberalų ir centro sąjungos narys ir pirmininkas į rinkimus eina kartu su maždaug pusšimčiu nemažai savo srityje pasiekusių sostinės žmonių: savivaldybių politiku Algimantu Vakarinu, sporto atstovais galiūnu Žydrūnu Savicku, krepšinio treneriu Dariumi Maskoliūnu, lyderiaujančiu jaunimu – Miroslavu Monkevičiumi, Edgaru Stanišausku, kultūros, švietimo atstovais. Jie susijungs į koalicinį sąrašą, pavadintą Artūro Zuoko koalicija “Taip Vilniaus atgimimui”.
Tačiau įvairios apklausos prognozuoja skirtingą rinkimų sostinėje baigtį. “Viskas gerai su tais mūsų reitingais. Mes juos pasitikrinome”, – drąsinasi Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, teigdamas, kad Vilniuje ir Kaune, kur šiuo metu merai konservatoriai, jų partiją ir vėl lydės sėkmė.
Konservatorių užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune jie iš tiesų lyderiai. Tačiau socialdemokratų užsakytoje apklausoje pirmauja socialdemokratai. Žodžiu, kas moka už apklausą, tas ir pirmauja. Abiejų apklausų pirmajame ketvertuke – dar ir Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas”. Paskui juos – A.Zuoko judėjimas. Tačiau partijos pripažįsta, kad apklausos nereprezentatyvios, nes juk norint rimtai patyrinėti rinkėjų nuostatas prieš savivaldybių rinkimus reikėtų surengti 60 apklausų visose savivaldybėse.
Kol nebuvo atmesta tiesioginių merų rinkimų idėja, vidinėmis apklausomis bandyta išsiaiškinti ir atskirų lyderių populiarumą. Čia lyderių trejetukas rikiavosi tokia tvarka: A.Zuokas, “darbietis” Viktoras Uspaskichas, “tvarkietis” Rolandas Paksas (kuris rinkimuose neketina dalyvauti). A.Zuoko lyderystė buvo pakankamai ryški, o lyderių trejetukas dalijosi pusę apklaustųjų simpatijų. Akivaizdu, kad kitos partijos iš tiesų susiduria su rimta problema – sostinėje neturi ryškių lyderių.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius sociologas Vladas Gaidys pastebi dar vieną A.Zuokui palankią rinkimų aritmetiką: Vilniaus mero postą sau besimatuojantys V.Uspaskichas, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas tarpusavyje dalijasi tą patį elektoratą, o A.Zuokui nereikia dalytis praktiškai su niekuo.
Tačiau Vilniuje, žinia, politinių kortų išsidėstymą gali lemti ne tik dabar ir nacionalinėse apklausose pirmaujantis partijų ketvertukas, bet ir abi liberalų partijos bei Lenkų rinkimų akcija.

Kauniečius vilios garsenybės, klaipėdiečius – partijų lyderiai

Pagal savo užsakytas apklausas tiek Vilniuje, tiek Kaune pirmaujantys socialdemokratai skuba džiaugtis, kad štai net tradiciškai konservatoriškas Kaunas, ir tas jau nebe taip palankus Tėvynės sąjungai. Kaunietis politologas Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius taip pat prognozuoja, jog per šiuos rinkimus konservatorių pozicijos gali susilpnėti, tačiau apskritai sunku tikėtis, kad kuri viena partija turėtų ryškesnę persvarą.
Kaune į kovą dėl valdžios stoja ir ambicingi nepartiniai kandidatai. Apie dvidešimt rugsėjį susibūrusio “Vieningo Kauno” judėjimo narių užsiregistravo kaip pavieniai kandidatai. Tarp jų – judėjimo lyderis “Vičiūnų” įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis, architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, buvusi Kauno dramos teatro direktorė Ina Pukelytė.
Klaipėdai bent jau kol kas prognozuojama likti liberalų tvirtove. Liberalcentristas meras Rimantas Taraškevičius – čia pakankamai populiari asmenybė ir, matyt, pritrauks nemažai rinkėjų balsų. Klaipėdoje nematyti pavienių asmenybių anšlago. “Klaipėdoje partijų lyderiai pakankami ryškūs ir populiarūs, priešingai nei Kaune, kur nematau ryškių asmenybių”, – to priežastį įžvelgia Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.
Beje, ir socialdemokratų bei konservatorių vidinės apklausos žada Klaipėdoje lyderystę išlaikyti liberalcentristams.

Kai kur pirmauja nacionaliniai autsaideriai
“Savivaldybių rinkimų fenomenas ir tas, kad per vieną dieną vyksta 60 skirtingų rinkimų. Štai visiškai menki nacionaliniu mastu liberalcentristai ar Liberalų sąjūdis, valstiečiai liaudininkai atskirose savivaldybėse išlaiko lyderystę”, – sako politologas A.Krupavičius.
“Jei būtų buvę tiesioginiai merų rinkimai, valstiečių liaudininkų būtų išrinkta tikrai daug, nes visi mato, kokie mūsų merai. O dabar kai kur turime dešimt tarybos narių, bet esame opozicijoje”, – apgailestauja partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Vis dėlto dauguma partijų bent jau oficialiai deklaruoja, kad tikisi smarkiai – kai kas net dvigubai – padidinti turimų mandatų skaičių. Kiti neslepia berengiantys du scenarijus: liberalcentristas Algis Čaplikas sako, kad pagal optimistinį jie tikisi gauti 200, o pagal pesimistinį – 100–120 mandatų.
Partijoms sunku prognozuotis rinkimų baigtį, nes juk į savivaldos rinkimus paprastai teateina apie 40 proc. rinkėjų, tad įvairios apklausos gali pateikti labai iškreiptą vaizdą. Antra vertus, kaip pastebi sociologas V.Gaidys, tose savivaldybėse, kuriose tėra kokie 8–10 tūkst. rinkėjų, balsus lemdavo ne partiškumas, o tai, kas sąrašo pradžioje, – gal, pavyzdžiui, pažįstamas gydytojas ar mokytojas.
Galima prognozuoti, kad rinkėjai gali parodyti ir savo nepasitenkinimą esama vietos valdžia. Jei, kaip dažnai Lietuvoje būna, suveiks švytuoklės principas, dabar laimėti daugiau mandatų – opozicinių socialdemokratų eilė. Vėlgi nacionalinių apklausų skaičiai tinka ne visur, bet, “Vilmorus” duomenimis, nuo 1998 iki 2010 m. maždaug 30 proc. rinkėjų pasitikėdavo savivaldybėmis ir 30 proc. – ne. O 2010 m. šie skaičiai nusviro nepasitikėjimo pusėn: pernai gruodį 23 proc. rinkėjų jomis pasitikėjo ir 36 proc. – ne.

Partijoms reikia ryškių asmenybių

Vis dėlto politologai prognozuoja, kad dėl nepartinių debiuto per savivaldos rinkimus įvyks revoliucija. Didelio pavienių kandidatų anšlago atvėrus jiems galimybę konkuruoti dėl vietos valdžios mandatų šiuose rinkimuose nėra. Nors kai kuriose savivaldybėse politinėms partijoms teks rimčiau pakovoti dėl rinkėjų, yra tokių, kuriose nesiregistravo nė vieno pavienio pretendento. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad taip pagaliau atsiras konkurencija užpelkėjusioms partijoms. Nors kartu, žinoma, esti ir pavojų, kad bus išrinkta ir sunkiai prognozuojamų ar neatsakingų piliečių. Bet daugelis Europos šalių tai jau seniai išbandė, tad neišvengiamai ir Lietuva turi atverti nepartiniams galimybę eiti į vietos valdžią.
Klaipėdietis istorikas V.Vareikis mano, kad valinskininkų fiasko politikoje turėtų gerokai atgrasyti rinkėjus balsuoti už politikon besiveržiančius šokėjus ar dainininkus. Atrodo, kad šįsyk populiariojo žanro atstovų bus kur kas mažiau nei rinkimuose į Seimą. Tačiau šįsyk akivaizdžiai daugiau žinomų sporto pasaulio pavardžių.
Žinoma, kai kuriose savivaldybėse nepartiniai kandidatai, ypač jie eina į rinkimus organizuotai, gali pakoreguoti rinkimų rezultatus. Politologas A.Krupavičius prognozuoja, kad ir taip fragmentuotose vietos tarybose bus dar didesnė fragmentacija.
Vis dėlto akivaizdu ir tai, kad savivaldybėse, kuriose ryškūs partijų lyderiai – kad ir liberalcentristas R.Taraškevičius Klaipėdoje ar socialdemokratas Ričardas Malinauskas Druskininkuose, nepartiniai ir nesiveržia perimti valdžios. Tad partijoms geriau apsimokėtų ne bandyti įstatymais apriboti nepartinių judėjimų dalyvavimą rinkimuose, o įsileisti į partijas ir jų rinkimų sąrašų viršų daugiau naujų žmonių ir ugdytis charizmatiškus lyderius.

box
Partijų planai savivaldybių rinkimuose
Partija     Dabar    Planuoja po 2011 m. rinkimų
Turi mandatų    Turi merų     Tikisi mandatų     Tikisi merų
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai     350    13    350    13–15
Socialdemokratai    302    17    400    per 20
Darbo      101     1     200    *
“Tvarka teisingumas”    168    2    300    8
Valstiečių liaudininkų sąjunga     155     7     200     15
Liberalų ir centro sąjunga    150-180     6    100-200    5–6
Liberalų sąjūdis     52     3    140     **
Iš viso: 1550    60    1526    60
*Partija nėra įvardijusi
**Planuoja dalyvauti sudarant daugumą 20 savivaldybių
Šaltinis: partijų informacija, Vyriausioji rinkimų komisija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...