Premjeras Andrius Kubilius dar kartą pakartojo, kad kitais metais pensijos bus grąžintos į ikikrizinį lygį.

“Jau praėjusiais metais Vyriausybėje esame parengę koncepciją, kaip bus kompensuojamos pensijos, pagal Konstitucinio teismo išdėstytas nuostatas, ir iki šių metų spalio mėnesio bus priimtas tam reikalingas įstatymas. Tai, ko žmonės negavo per tuos dvejus metus, kol pensijos buvo sumažintos, jiems tai bus kompensuota”, – BTV laidoje “Karštas vakaras” antradienį teigė premjeras, rašo delfi.lt.

Tačiau jis pripažino, kad pensijų kompensavimas priklauso ir nuo valstybės finansinių galimybių.

“Svarstydami ir pensijų sistemos pertvarkos reikalus, mes matome, kad mūsų labai aiškiai deklaruotas įsipareigojimas per artimiausią laikotarpį bus realizuotas nepakenkiant ir finansų sistemai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, pensijų kompensavimas priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir nuo to, kokias pajamas valstybė gaus į biudžetą: “Bet mūsų nuostata labai aiški, dėl to neturime nuogąstauti”.

“Ne šiandien, ne rytoj, bet ateityje matysime galimybes pasirūpinti, ypač tais, kuriems yra sunkiausia. Mes labai aiškiai esame deklaravę, kad nuo 2012 metų pensijų sumažinimas, kuris buvo reikalingas tam, kad nesubyrėtų finansų sistema, kad išsaugotume stabilų litą, jis pasibaigs – pensijų lygis bus atstatytas toks, koks buvo sumažintas”, – patvirtino Vyriausybės vadovas.

Vertybinių popierių komisija (VPK) svarsto galimybę iš “Sodros” pinigus gaunančių antros pakopos pensijų fondų valdytojų atlygį nustatyti įvertinusi realias valdytojų išlaidas ir palikus jiems nedidelį pelną.

VPK vadovo Viliaus Šapokos nuomone, dabar pensijų fondų valdytojai pasilieka per daug pinigų, o tarpusavyje konkuruoja per mažai, kad savaime mažėtų įmokos, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pensijų fondų valdytojų teigimu, jų atlygis jau dabar yra palyginti nedidelis, todėl apkarpius įmokas veikla gali tapti nepelninga ir jos teks atsisakyti.

Pensijų fondų valdytojai uždirba iš dviejų šaltinių. Jie pasilieka dalį kiekvienos įmokos į pensijų fondą (atskaitymai svyruoja nuo 1,5 proc. iki 3 proc), taip pat kasmet nuskaičiuojama dalis valdomame fonde esančių pinigų. Šis atskaitymas visuose fonduose beveik vienodas – apie 1 proc. sukauptų pinigų vertės.

“Pensijų fondų įmokos nemažėja pirmiausia todėl, kad pensijų fondų valdymo rinka yra oligopolinė, konkurencija kainomis niekam nenaudinga, todėl ji ir nevyksta”, – tvirtino V.Šapoka.

Jo nuomone, ateityje derėtų apsvarstyti, ar neverta nustatyti fondams atskaitymų dydį taip pat, kaip tai daroma energetikos įmonėms – siekti, kad jų pajamos padengtų išlaidas ir liktų tam tikra pelno marža.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad dėl pensijų reformos bus rastas politinis sutarimas, o pensininkai “padorias” pensijas gaus po kelių dešimtmečių.

“Turime rasti sprendimus, kad būsimieji pensininkai 2025, 2030 ar 2040 metais gautų padorią pensiją, matuojant tos pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Anot jo, pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus, dvejus, o per ateinančius dešimtmečius.

“Jeigu mums rūpi, kaip atrodys mūsų pensininkų gyvenimas 2030, 2040 metais, turime svarstyti visiškai atsiribodami, kas yra valdžioje, kas yra opozicijoje, nes per tą laiką tikrai daug kas keisis”, – tvirtino A.Kubilius.

Jo teigimu, pamatus dabar būtų gerai padėti tokius, kurie turėtų kiek įmanoma platesnį bendrą sutarimą.

“Turime rasti labai aiškius sprendimus, kurie garantuotų, kad pensijų sistema, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir atsižvelgiant į visas prognozuojamas demografines problemas, ir nedidelį gimstamumą, ir ilgėjantį gyvenimo amžių, kad pensijų sistema nebūtų deficitinė, tai yra, kad jinai nebalansuotų ant bankroto ribos”, – tvirtino ministras pirmininkas.

A.Kubiliaus teigimu, sprendžiant tokius iššūkius, reikia didinti pensijos amžių bei privatų kaupimą.

Socialinio draudimo reformą rengianti darbo grupė siūlo dabar galiojančios pensijų kaupimo sistemos nesunaikinti, tačiau kuria naują tvarką, pagal kurią žmogus turės savarankiškai apsispręsti, kaip jis kaups pensijai, o valstybė įvairius kaupimo būdus skatins mokesčių lengvatomis, panašiomis į tas, kurios taikomos trečios pakopos pensijų fondams: pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčių lengvata, dalį lėšų, pervestų pensijų kaupimo fondui, galima susigrąžinti.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensinio amžiaus didinimo.

85 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui, paaiškėjo Kauno technologijos universitetui atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) žada visuomenę įtikinti, kad alternatyvos tam nebėra. Planuojama iš Vilniaus į didžiausiuose miestuose įsikūrusias teritorines darbo biržas transliuoti tiesiogines vaizdo konferencijas, kuriose reformą pristatytų ministerijos vadovybė ir atsakingi specialistai. Į tokius renginius ministerija kvies visus norinčiuosius apie būsimą pensijų reformą išgirsti iš pirmų lūpų. Turėtų atsirasti ir interneto svetainė apie reformą, kurią dabar savo jėgomis kuria ministerijos specialistai.

Tačiau visa tai – po to, kai Vyriausybė apsispręs, koks priemonių planas reformai įgyvendinti bus teikiamas Seimui. SADM dar vasarį Vyriausybei pateikė savo viziją, kaip pensijų sistema turėtų atrodyti ilgalaikėje perspektyvoje.

“Siekiant kuo platesnio politinio sutarimo, šiuo metu reforma derinama su koalicijos partneriais. Tikimės bendrą sutarimą rasti artimiausiomis savaitėmis. Tada Seimas turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos gairių, o pagal Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtas pensijų sistemos reformos gaires bus tikslinamas ir ministerijos parengtas priemonių planas ilgalaikei reformai įgyvendinti”, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys dvi – palaipsnis pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir skatinimas žmones pensiją kaupti papildomai privačiuose antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės biudžeto. Minėtos dvi reformos kryptys yra varomoji jėga, be kurių reforma negali būti įgyvendinta.

A.Bitinas pabrėžia, kad visame pasaulyje pensijų sistemų reformų pirmas žingsnis – pensinio amžiaus atidėjimas. Reaguojant į demografinę situaciją daugumoje ES šalių tai siūloma arba jau nuspręsta. “Kita vertus, šiais laikais dažnas 60-metis dar kupinas energijos ir noro dirbti. Ir iš darbdavių tikimės šiuolaikiško požiūrio į vyresnius darbuotojus.

Turi būti atsižvelgiama į kompetenciją, patikimumą ir patirtį, o ne vien į paso duomenis”, – pabrėžia viceministras.

Šiuo metu svarstomi du galimi pensijų sistemos reformos modeliai – apskaitos vienetų (taškų) ir virtualių sąskaitų.

Tačiau pensijų apskaičiavimo modelis – tik techninė detalė. Ministerija pasisako už “taškų” sistemos modelį, nes jis lankstesnis, atsparesnis ekonominiams svyravimams, nereikalautų radikalių permainų sistemoje.

Lietuvoje kas mėnesį 47 tūkst. žmonių gauna didesnes nei 1000 Lt socialinio draudimo pensijas (senatvės, netekto darbingumo, invalidumo), mokamas iš “Sodros” biudžeto. Beje, senatvės pensijos čia sudaro didžiausią dalį – didesnes nei 1000 Lt pensijas gauna 39,6 tūkst. žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko komentaras

Sunkmečiu buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuriuo laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos iš “Sodros” biudžeto mokamos išmokos, tad gaunančių didesnes nei 1000 Lt pensijas žmonių Lietuvoje neišvengiamai sumažėjo.

Nustojus galioti laikinajam įstatymui, nuo 2012 m. gaunančių didesnes nei 1000 Lt pensijas žmonių padaugės. Taip pat galiu patikinti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. sumažintos pensijos bus grąžintos į prieškrizinį lygį ir žmonės gaus tokio pat dydžio pensijas, kokias gaudavo iki sunkmečio.

„Sodros“ reformą numatyta svarstyti Seime. Siūlomos dvi pensijų skaičiavimo metodikos. Galbūt jos leis teisingiau apskaičiuoti pensijas būsimiems pensininkams, bet neišspręs pajamų problemos.

Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti. Tobulinamos gamybos ir paslaugų technologijos, diegiami našesni įrengimai, kurie didina gamybos ir paslaugų apimtis, kelia darbo našumą. Todėl dėsningai mažėja darbuotojų skaičius, jiems išmokamas bruto darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos “Sodrai”. Ir  šie veiksmai dargi skatinami. Atleidžiama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos ir plečiama gamyba, skiriamos Europos Sąjungos  paramos lėšos.

Taigi atsiranda prieštaravimas tarp verslo intereso sukurti daugiau pridėtinės vertės su mažesnėmis darbo sąnaudomis ir valstybės intereso –  didinti įmokas socialiniams fondams. Interesų priešpriešą akivaizdžiai patvirtina 2010 metų rezultatai.  Nors privačiame sektoriuje, palyginus su 2009 metais,  sukurta 3 mlrd. Lt (4,6 proc.) daugiau pridėtinės vertės, tačiau  įmokų “Sodrai” sumokėta  0,5 mlrd. litų (9,4 proc.) mažiau. Įmokų santykis su sukurta pridėtine verte  sumažėjo nuo 9,15 proc. buvusio 2008 metais iki 7,75 proc. – 2010 metais. Esant 2008 metų santykiui, praėjusiais metais įmokos “Sodrai” būtų buvusios 950 mln. litų didesnės. Siekiant išvengti šio prieštaravimo, reikėtų  įmokas skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės, o biudžeto išlaikomose įstaigose – palikti esamą tvarką.

Aišku, būtų geriausia eiti kitu keliu – nustatyti kokią dalį sukurtos pridėtinės vertės įmonės turi skirti  darbuotojų darbo užmokesčiui. 2008 metais  buvo skirta 34,1 proc., o 2010 metais – 31,5 procentas. Kadangi įmokos “Sodrai” skaičiuojamos nuo darbuotojų bruto darbo užmokesčio, tuomet “Sodros” pajamos būtų susietos su sukurta pridėtine verte ir išvengta 2009 metų situacijos.

Valdžia turi šiokią tokią įtaką darbo užmokesčiui nustatydama minimalią algą, kuri yra 800 Lt.  Ji neleidžia darbdaviui mokėti darbuotojui mažiau nurodytos sumos, bet nereguliuoja kokia pridėtinės vertės dalis turėtų būti išmokėta visiems darbuotojams. O ta dalis yra gerokai mažesnė, negu kitose Europos valstybėse. 2010 metais kompensacijos darbuotojams suma (darbo užmokestis ir įmoka jų socialiniam draudimui) Lietuvoje buvo  45,8  (privačiame versle – 39,2 proc.), kai Europos Sąjungos šalių vidurkis – 65,4 procentai.  Pas mūsų kaimynus ši dalis taip pat yra didesnė.  Šie duomenys patvirtina, kad mūsų verslininkai yra šykštūs, moka darbuotojams gerokai mažiau negu kitose valstybėse, sau pasilikdami didžiąją dalį bendru darbu sukurto produkto.  Todėl nenuostabu, kad atskirtis tarp turtingųjų  ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Minimalios algos padidinimas 100 ar daugiau litų pagerina tik labai mažai uždirbančių žmonių padėtį, bet nesprendžia klausimo iš esmės. Bet valdžiai ir ši žmonių grupė nerūpi.  Premjeras nesenai pareiškė, kad tai verslininkų ir profsąjungų reikalas.

Pasigirdo pasiūlymų įvesti progresinius mokesčius darbo pajamoms ir turto mokestį, kurie, tariamai, padidins Sodros pajamas. Progresiniai mokesčiai nepadidina bruto darbo užmokesčio nuo kurio skaičiuojama įmoka “Sodrai”. Todėl neišspręs jos pajamų problemos, kurios negalima palikti Dievo malonei ir verslininkų sąžinei.

Prezidentė pažadėjo nuo sekančių metų atstatyti iki buvusio lygio senatvės pensijas. Tai maloni naujiena.  Bet abejoju, kad pažadas bus ištesėtas, nes ekonomika atsigauna lėtai, o diegiamos priemonės “Sodros” pajamoms didinti yra mažai efektyvios. Belieka tik džiaugtis, kad pensijos daugiau nemažinamos ir laiku išmokamos.

Petras Navikas

Kaupti pensijų fonduose gyventojams reiktų leisti ir užsienyje, tuo tarpu fondų valdyme Lietuvoje trūksta nepriklausomų atstovų, nes fondų sprendimai yra per daug komerciniai, teigia Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA).

“Kodėl gi neleisti Lietuvos žmonėms kaupti fonduose, kurie yra valdomi geriausių Europos Sąjungos specialistų. Manau, tai būtų labai pažangi praktika atverti rinką plačiau negu mūsų valstybės ribos”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Anot jo, pensijų fondų valdymo mokesčiai kai kuriose kitose šalyse yra mažesni, todėl konkurencija būtų sveika. Pasak M.Kalesinsko, pagal pensijų fondų rezultatus Lietuvoje veikiantys yra tarp “vidutiniokų” – tiek pagal fondų mokesčius, tiek pagal rezultatus.

Pastabų PFDA vadovas turėjo ir pensijų fondų valdytojams, kurių veiksmai, anot jo, per daug paremti komerciniais sprendimais, todėl siūlo į fondų valdymą įtraukti nepriklausomų atstovų.

M.Kalesinskas teigė, jog manoma, kad pakankama atlyginimo dalis pervesti į pensijų fondus yra 10 proc. – tai, anot jo, leistų užsitikrinti 60-70 proc. pensiją senatvėje.

“Vienintelis sprendimas, kurį matome – tai didinti kaupimą (pensijų fonduose – BNS). Be abejo, sumažinti kaupimą yra labai prastas sprendimas ir mes bylinėsimės”, – teigė M.Kalesinskas.

Teismuose bylų nagrinėjimas dėl sumažintų įmokų šiuo metu yra sustabdytas, laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Asociacija skaičiuoja, jog šiuo metu pensijų kaupimo dalyviai, kurių šiuo metu yra 1,037 mln., dėl sumažintų įmokų į pensijų kaupimo fondus yra patyrę 1,2 mlrd. litų nuostolių – tai nepervestos įmokos ir palūkanos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pensijų sistemos reformos priemonių plane planuojama palikti 2 proc. pervedimų į privačius pensijų fondus, tačiau gyventojams, kurie savarankiškai nuspręs įmokėti dar 2 proc., valstybė suteiks subsidiją ir šiuos papildomus pinigus perves į privačius fondus.

Taip pat siūloma nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad 2026 metais jis pasiektų 65-erius metus, o bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto ir tik tiems, kurie gaus nedideles pensijas, portalui delfi.lt sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pagal sumanymą, dabar esantys 2 proc. pervedimai į pensijų fondus liks, o dėl papildomų dviejų procentų gyventojai apsispręs savarankiškai. Jiems motyvuoti ir svarstoma mokėti subsidiją, kuri galėtų sudaryti 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje.

Planuojama, kad savanoriškai pervedamą dalį į pensinius fondus ir valstybinę subsidiją turėtų administruoti viena institucija, pavyzdžiui, “Sodra”. Tačiau, anot viceministro, pensijų fondai “Sodrai” turėtų atlyginti už tai, kad ji surenka pinigus iš dirbančiųjų ir po to juos perveda jiems.

Reformuojant pensijų sistemą, ketinama bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, tačiau ją turėtų gauti ne visi, kaip yra dabar. Dalį pinigų iš biudžeto ketinama primokėti tada, kai žmogus gauna nedidelę pensiją.

“Yra toks sumanymas, kad valstybė bazinę pensiją moka tik tiems, kurie gauna menką pensiją. Norima padaryti ryšį tarp įmokų ir išmokų, jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją”, – sakė A.Bitinas.

Šiuo metu bazinė pensija sudaro 360 Lt.

Valdžia nuo 2012 metų žada vėl atstatyti sumažintas pensijas. Vyriausybė, pasak premjero, neketina pratęsti įstatymo, pagal kurį nuo 2010 metų pensijos buvo sumažintos, galiojimą.

“Galiojantis laikinasis pensijų sumažinimo įstatymas, baigia galioti šių metų pabaigoje ir kol kas niekas nesirengia jo pratęsti”, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Jis patikino, kad Vyriausybė nenumato papildomo pensijų mažinimo, net jeigu valstybei tektų dar susiveržti diržus ir susimažinti išlaidas.

Prezidentė Dalia Grybauskatė vasario viduryje pareiškė, kad Vyriausybė jau kitąmet turėtų gražinti pensijas į prieškrizinį lygį. Anot prezidentės, Vyriausybė turės rasti lėšų pensijas grąžinti į iki 2009 metais buvusį lygį. Pernai rudenį teigta, kad atstatyti pensijoms reikėtų apie 600 mln. litų.

Pensijas sumažinęs įstatymas turėtų nustoti galioti 2012 metų pradžioje – tuomet pensijos ir kitos socialinės išmokos vėl grįš į iki 2009 metais buvusį lygį.

Pernai liepą Vyriausybė patvirtino sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją ir pagal ją bus parengtas įstatymo projektas. Vyriausybė anksčiau žadėjo iki šių metų spalio pateikti Seimui įstatymų pataisas dėl sumažintų pensijų kompensavimo.

2009-ųjų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2012-ųjų pradžios. Seimas jau atmetė visus siūlymus pensijas į 2009 metų lygį grąžinti anksčiau.

Seime pernai rudenį svarstant, ar pensijas vėl grąžinti į buvusį lygį jau 2011 metais, Vyriausybė teigė, kad tam biudžete papildomai reikėtų 600 mln. litų.

Socialinio draudimo reforma leis gyventojui savanoriškai pasirinkti, kiek jis norėtų susimažinti iš “Sodros” biudžeto gaunamą pensiją ir kokią dalį pajamų norėtų nukreipti į privačius pensijų fondus.

Svarstoma galimybė leisti atsisakyti kaupinio privačiuose pensijų fonduose ir grįžti į “Sodros” sistemą, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Privačių fondų veiklą būtina skatinti, bet ne “Sodros” pinigais. Tarifas nebus atkurtas ir iš “Sodros” sąskaitos privatiems fondams nebebus kompensuojama”, sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak jo, socialinio draudimo reformą rengianti darbo grupė nusiteikusi dabar galiojančios pensijų kaupimo sistemos nesunaikinti, tačiau kuria jai naują veikimo mechanizmą, kurio esmė: žmogus turės savarankiškai apsispręsti, kaip jis kaups pensijai, o valstybė įvairius kaupimo būdus skatins mokesčių lengvatomis, panašiomis į tas, kurios taikomos trečios pakopos pensijų fondams: pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčių lengvata, dalį lėšų, pervestų pensijų kaupimo fondui, galima susigrąžinti.

“Leisime žmogui savanoriškai pasirinkti, kiek jis norės susimažinti iš “Sodros” gaunamą pensiją ir pervesti į privačius pensijų fondus. Kokiu procentu ir kaip tai atrodys praktiškai – dar skaičiuojame”, – aiškino viceministras.

Sausį gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma sudarė 45,6 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 10,6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad diskusijos dėl socialinės apsaugos sistemos reformų turėtų paskatinti gyventojų susidomėjimą gyvybės draudimu ir paspartinti rinkos augimą.

“Nors kasmet pastebime, kad gyvybės draudimo rinkoje metų pradžia būna mažiau aktyvi, pirmą šių metų mėnesį fiksuojamas rinkos augimas. Gyvybės draudimas Lietuvoje jau įsitvirtina kaip vienas iš populiariausių kaupimo instrumentų. Be to, prasidėjusi diskusija apie būtinybę reformuoti “Sodrą” ir pensijų sistemą paskatins pačius gyventojus atsakingiau rūpintis kaupimu ateičiai. Dėl nuolat kintančios situacijos socialinės apsaugos srityje artimiausiu metu turėtume pastebėti dar spartesnį gyvybės draudimo rinkos augimą.” – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Praėjusiais metais vidutinė pasirašytų įmokų suma per mėnesį sudarė 41,4 mln. litų, o šių metų sausį ji dar padidėjo daugiau nei 4 mln. Labiausiai rinkos augimą skatino investicinis gyvybės draudimas, kurio pasirašytų įmokų suma siekė beveik 35 mln. litų – apie 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginus su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, šiemet 28 proc. išaugo vienkartinės gyvybės draudimo įmokos.

“Nors didžiąją dalį investicinio gyvybės draudimo įmokų, kaip ir pernai, sudaro gyventojų įmokos, pastebime, kad didėja ir darbdavių įnašas. Gerėjant finansinei situacijai, vis daugiau įmonių skiria lėšų gyvybės draudimui kaip darbuotojų motyvavimo priemonei”, – teigia Artūras Bakšinskas.

Per pirmąjį šių metų mėnesį gyventojai pasirašė apie 5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, iš kurių beveik 47 proc. sudaro investicinis gyvybės draudimas. Tarp tradicinio gyvybės draudimo sutarčių dominuoja draudimas mirties atveju – sausį sudaryta beveik 40 proc. tokių sutarčių. Praėjusiais metais ši sutarčių grupė augo sparčiausiai.

Praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo 11,5 proc. ir viršijo optimistinę Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 11 proc. rinkos augimo prognozę. Per 2010 metus buvo pasirašyta 539,6 mln. gyvybės draudimo įmokų ir sudaryta 67,3 tūkst. sutarčių.

“2010 metais gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo sparčiau nei Estijoje, kur ji ūgtelėjo apie 7 proc., nors nepasivijo kaimyninės Latvijos – joje augimas pasiekė 15 proc. Šiais metais visose Baltijos šalyse tikimasi panašaus – 7-8 proc. – gyvybės draudimo rinkos augimo” – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: “Ergo Life”, “Swedbank Life”, “SEB gyvybės draudimas”, “Bonum Publicum”, “Mandatum Life”, “PZU Lietuva gyvybės draudimas”, “Aviva Lietuva”, “Compensa Life” , “MetLife Amplico” ir “Nordea Life”.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad pensijas sumažinęs įstatymas nustos galioti 2012 metų pradžioje – tuomet pensijos ir kitos socialinės išmokos vėl grįš į iki 2009 metais buvusį lygį.

“Dabar galiojantis įstatymas, kuris numato pensijų sumažinimą, galioja iki 2012 metų ir dar niekas nepasakė, kad norėtų jį pratęsti, taigi 2012 metų sausio 1 dieną toks sumažinimas nustos galioti, tai reiškia grįš anksčiau mokėtų pensijų dydžiai”, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Jis priminė, kad pernai liepą Vyriausybė patvirtino sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją ir pagal ją bus parengtas įstatymo projektas.

“Visiškai akivaizdu, kad numatant tokias išlaidas, mes turėsime ir toliau skirti ypatingą dėmesį šalies finansų stabilumui – neleisti didėti deficitui ir valstybės skolai”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Prieš savaitę šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė siūlysianti jau kitąmet grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį.

Vyriausybė anksčiau žadėjo iki šių metų spalio pateikti Seimui įstatymų pataisas dėl sumažintų pensijų kompensavimo.

2009-ųjų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2012-ųjų pradžios. Seimas jau atmetė visus siūlymus pensijas į 2009 metų lygį grąžinti anksčiau.

Seime pernai rudenį svarstant, ar pensijas vėl grąžinti į buvusį lygį jau 2011 metais, Vyriausybė teigė, kad tam biudžete papildomai reikėtų 600 mln. litų.

Teigiama, kad pensijų didinimas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.