Svajojame apie skandinavišką ar vokišką gyvenimą, lyginame jų ir mūsų atlyginimus, pensijas. Išsirinkę naują valdžią žiūrime, ar padės ji tas mūsų svajas įgyvendinti. Girdime prioritetus: socialinių problemų sprendimas, socialinės atskirties mažinimas, palankios šeimai aplinkos kūrimas. Gražu paklausyti. Tačiau kokia bus šalies ekonomikos plėtra? Juk nuo to ir priklauso socialinių problemų sprendimas.

Nauja pensijų įstatymo redakcija nustato aiškesnę ir skaidresnę pensijų apskaičiavimo, taip pat ir jų indeksavimo tvarką.

Romos Ispanijos aikštėje ar Prancūzijos Rivjeroje pilna vakariečių senjorų – susikibusių už rankų porų, vienišų ar stumiamų vežimėlyje. Teisybės dėlei, daugėja tokių ir lietuvių. Ne todėl, kad būtų smarkiai padidėjusios pensijos, – todėl, kad keičiasi požiūris į vertybes.

Be sienų. Dabar galima laisvai keliauti ir dirbti net keliose Europos Sąjungos šalyse. Bet tai taip pat reiškia, kad ir darbo stažas bei gerovė senatvei gali būti kaupiamos skirtingose vietose.

Pensijos. Ateities pensininko gyvenimo orumą lems ne tik grynieji ekonomikos rodikliai. Kad būtų surenkama daugiau lėšų pensijoms, pagaliau turime išaugti iš sukčiavimo kultūros. Tik matydamas pažangą šioje srityje Vilniaus universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis drįstų skelbti optimistinę pensijų didėjimo prognozę.

Šiemet „Sodros“ biudžeto pajamos didesnės nei pernai, tačiau skola jau perkopė 10,5 mlrd. Lt ribą ir kitąmet dar augs. O tai ir signalizuoja, kad artimiausius trejus metus pensijos ir dauguma kitų socialinių išmokų mūsų šalyje nedidės.

Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.

Norint suprasti, kad kartų solidarumu paremta pensijų sistema artėja prie rimtos krizės, didelio proto nereikia. Kuo daugiau jaunų darbuotojų palieka šalį ir kuo daugiau pensininkų turi išlaikyti vienas aktyvus darbuotojas, tuo problemiškesnis tokios sistemos darbas.

Liūdna, bet Lietuvoje dabartinių pensininkų interesai priešinami su būsimų pensininkų interesais.

Kaimyninėse šalyse sėkmingai veikianti antros pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje gali patirti fiasko.

9,2 tūkst., arba 1,5 proc., Lietuvos senatvės pensininkų nesugebėjo patys užsidirbti pensijos.

Nors Vyriausybė praktiškai sužlugdė pensijų reformą ir pasitikėjimą ja, dabar ji siūlo reformuoti ne milijardiniuose deficituose skendinčią „Sodrą“, bet pensijų kaupimo reformą.