2011 Kovo 23

Sodra

Nedelsiant reikia spręsti “Sodros” pajamų klausimą

veidas.lt

"Veido" archyvas

„Sodros“ reformą numatyta svarstyti Seime. Siūlomos dvi pensijų skaičiavimo metodikos. Galbūt jos leis teisingiau apskaičiuoti pensijas būsimiems pensininkams, bet neišspręs pajamų problemos.

Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti. Tobulinamos gamybos ir paslaugų technologijos, diegiami našesni įrengimai, kurie didina gamybos ir paslaugų apimtis, kelia darbo našumą. Todėl dėsningai mažėja darbuotojų skaičius, jiems išmokamas bruto darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos “Sodrai”. Ir  šie veiksmai dargi skatinami. Atleidžiama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos ir plečiama gamyba, skiriamos Europos Sąjungos  paramos lėšos.

Taigi atsiranda prieštaravimas tarp verslo intereso sukurti daugiau pridėtinės vertės su mažesnėmis darbo sąnaudomis ir valstybės intereso –  didinti įmokas socialiniams fondams. Interesų priešpriešą akivaizdžiai patvirtina 2010 metų rezultatai.  Nors privačiame sektoriuje, palyginus su 2009 metais,  sukurta 3 mlrd. Lt (4,6 proc.) daugiau pridėtinės vertės, tačiau  įmokų “Sodrai” sumokėta  0,5 mlrd. litų (9,4 proc.) mažiau. Įmokų santykis su sukurta pridėtine verte  sumažėjo nuo 9,15 proc. buvusio 2008 metais iki 7,75 proc. – 2010 metais. Esant 2008 metų santykiui, praėjusiais metais įmokos “Sodrai” būtų buvusios 950 mln. litų didesnės. Siekiant išvengti šio prieštaravimo, reikėtų  įmokas skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės, o biudžeto išlaikomose įstaigose – palikti esamą tvarką.

Aišku, būtų geriausia eiti kitu keliu – nustatyti kokią dalį sukurtos pridėtinės vertės įmonės turi skirti  darbuotojų darbo užmokesčiui. 2008 metais  buvo skirta 34,1 proc., o 2010 metais – 31,5 procentas. Kadangi įmokos “Sodrai” skaičiuojamos nuo darbuotojų bruto darbo užmokesčio, tuomet “Sodros” pajamos būtų susietos su sukurta pridėtine verte ir išvengta 2009 metų situacijos.

"Veido" archyvas

Valdžia turi šiokią tokią įtaką darbo užmokesčiui nustatydama minimalią algą, kuri yra 800 Lt.  Ji neleidžia darbdaviui mokėti darbuotojui mažiau nurodytos sumos, bet nereguliuoja kokia pridėtinės vertės dalis turėtų būti išmokėta visiems darbuotojams. O ta dalis yra gerokai mažesnė, negu kitose Europos valstybėse. 2010 metais kompensacijos darbuotojams suma (darbo užmokestis ir įmoka jų socialiniam draudimui) Lietuvoje buvo  45,8  (privačiame versle – 39,2 proc.), kai Europos Sąjungos šalių vidurkis – 65,4 procentai.  Pas mūsų kaimynus ši dalis taip pat yra didesnė.  Šie duomenys patvirtina, kad mūsų verslininkai yra šykštūs, moka darbuotojams gerokai mažiau negu kitose valstybėse, sau pasilikdami didžiąją dalį bendru darbu sukurto produkto.  Todėl nenuostabu, kad atskirtis tarp turtingųjų  ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Minimalios algos padidinimas 100 ar daugiau litų pagerina tik labai mažai uždirbančių žmonių padėtį, bet nesprendžia klausimo iš esmės. Bet valdžiai ir ši žmonių grupė nerūpi.  Premjeras nesenai pareiškė, kad tai verslininkų ir profsąjungų reikalas.

Pasigirdo pasiūlymų įvesti progresinius mokesčius darbo pajamoms ir turto mokestį, kurie, tariamai, padidins Sodros pajamas. Progresiniai mokesčiai nepadidina bruto darbo užmokesčio nuo kurio skaičiuojama įmoka “Sodrai”. Todėl neišspręs jos pajamų problemos, kurios negalima palikti Dievo malonei ir verslininkų sąžinei.

Prezidentė pažadėjo nuo sekančių metų atstatyti iki buvusio lygio senatvės pensijas. Tai maloni naujiena.  Bet abejoju, kad pažadas bus ištesėtas, nes ekonomika atsigauna lėtai, o diegiamos priemonės “Sodros” pajamoms didinti yra mažai efektyvios. Belieka tik džiaugtis, kad pensijos daugiau nemažinamos ir laiku išmokamos.

Petras Navikas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...