BFL / V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar nakvynės namų gyventojai pašalpas turėtų gauti tik iš socialinių  darbuotojų, o ne pinigais ar maisto kortelėmis?

Taip

Artūras Galakvoščius

Alytaus nakvynės namų direktorius

Akivaizdu, jog dabartinis paramos teikimo būdas – socialinės kortelės ar pinigai – nėra efektyvus, todėl siūlome kitą, kad socialinė parama žmogų pasiektų per socialinį darbuotoją. Tai būtų galimybė sutramdyti tuos, kurie elgiasi neatsakingai, tačiau ne nuolat taikomas įrankis. Jei matytume, kad žmogus nesugeba susitvarkyti su jam skiriama socialine parama socialinėmis kortelėmis, naudoja ją ne pagal paskirtį, perka alkoholį, turėtume galimybę rašyti motyvuotą raštą Socialinės paramos skyriui, kad pinigai būtų pervesti socialiniam darbuotojui.

Tai nebūtų joks žmogaus teisių pažeidimas, nes parama žmogų pasiektų per tarpininką – socialinį darbuotoją, kuris ir nuspręstų, ko labiausiai jo globotiniui reikia. Ilgainiui, prižiūrint, ar pinigai leidžiami pagal paskirtį, būtų galima duoti ir grynųjų. Bet tiesa ta, kad nakvynės namų gyventojai dažniausiai nemoka su jais elgtis.

Tiesa, pasikeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui, socialinės paramos skirstymas tapo išskirtine savivaldybių funkcija, taigi atsirado daugiau galimybių parodyti iniciatyvą vietos bendruomenei.

Dabar iš 60-ies nakvynės namų klientų, mūsų vertinimu, 10-iai tokia forma (kad parama juos pasiektų per socialinį darbuotoją) būtų reikalinga. Savo pasiūlymą pristatėme ir Alytaus mero visuomeninei konsultacinei tarnybai, kuri jam pritarė. Kitas žingsnis – kreiptis į Alytaus savivaldybės komitetus. Jei sulauksime ir jų palaikymo, kovą jau turėtume projektą ir galėtume tikėtis pokyčių.

Šiuo metu egzistuojantys pašalpos teikimo būdai nedaro norimo poveikio, su maisto kortele žmogus prisiperka produktų, o paskui juos parduoda pigiau ir gauna grynųjų, kuriuos išleidžia alkoholiui arba psichotropinėms medžiagoms. Benamiai, kurie pakliūva į nakvynės namus, neturi socialinio draudimo, asmens dokumentų, šiuos reikalus padedantys sutvarkyti mūsų darbuotojai juos ir pastato ant kojų. Tačiau viskas atsisuka prieš juos pačius: gavę pašalpą socialiai remtini asmenys vėl prisigeria, pradeda konfliktuoti, tenka kviesti medikus, policijos pareigūnus. Taigi nakvynės namų gyventojams skiriama pašalpa ne pinigais, bet socialinėmis kortelėmis vis dėlto nepadeda išvengti konfliktų.

Ne

Jūratė Guzevičiūtė

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė

Nemanau, kad grynųjų ar socialinių kortelių atsisakymas yra susiklosčiusios problemos sprendimas. Vertinant situaciją iš žmogaus teisių perspektyvos vertėtų pradėti nuo problemos identifikavimo. Tai, kad socialiai remtini asmenys visus pinigus išleidžia alkoholiniams gėrimams ar psichotropinėms medžiagoms įsigyti, yra aktuali ir neišspręsta Lietuvos problema. Ieškant alternatyvų priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo, Alytaus nakvynės namų direktoriaus iniciatyva nėra tinkama šių problemų sprendimo priemonė.

Esminis klausimas, kurį turėtume kelti, ar Lietuvoje egzistuoja kokybiškas ir prieinamas gydymas nuo įvairių priklausomybių kenčiantiems asmenims. Ar užtikrinama pirminė pagalba valstybės ir savivaldybės institucijose? Ar sergančius ir priklausomus asmenis pasiekia kompensuojamieji vaistai, psichologinė ir socialinė parama? Žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, pirmiausia neužtikrinus šių priemonių, kitos siūlomos iniciatyvos būtų labai abejotinos.

Su pažeidžiamais asmenimis dirbantys specialistai – psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, organizacijų, dirbančių su asmenimis, turinčiais vienokių ar kitokių priklausomybių, atstovai – problemas galėtų įvardyti gerokai tiksliau, kaip ir jiems būtinų paslaugų prieinamumą.

Tačiau faktas, kad Lietuvoje vis dar trūksta reabilitacijos centrų, į kuriuos besikreipiantys pacientai sulauktų medicininės pagalbos – gydymo, vaistų, kitų paslaugų, pavyzdžiui, galimybės integruotis į dirbančiųjų visuomenę. Juk „iškritus“ iš įprasto gyvenimo, galimybių į jį sugrįžti praktiškai nėra. Kai nesuteikiama reikalinga paslauga, naivu tikėtis, kad žmogus, kenčiantis nuo priklausomybės, kažkaip pats sugebės grįžti į visuomenę ir pasijus lygiateisiu jos nariu.

Žinoma, iniciatyvą reikia skatinti, bet Alytaus nakvynės namų direktoriaus siūlymas, mano požiūriu, nėra tinkamas. Abejoju jo sėkme ir efektyvumu. Ar verta eksperimentuoti ir bandyti pažiūrėti, kaip pavyks? Bus labai blogai ar tik blogai? Gal verčiau būtų imtis veiksmų, kurie leistų pasiekti norimų rezultatų.

Ateityje Vakarų Europoje pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų rytų europiečiams, taip pat ir lietuviams, bus vis sunkiau.

Prieš dešimtmetį debatuose dėl Europos Sąjungos plėtros į rytus imtas plačiai vartoti vaizdingas lenkų santechniko įvaizdis – tiesiog taip buvo simboliškai praminta pigi darbo jėga, užplūsianti klestinčią Vakarų Europą, atvėrus kelią naujųjų ES narių piliečiams laisvai keliauti ir dirbti visoje Sąjungoje.
Nors lenkų santechniko įvaizdis nuskambėjo debatuose dėl konstitucinės ES sutarties Prancūzijoje, geriausiai su juo „susipažino“ Jungtinė Karalystė: po 2004 m. ES plėtros į rytus į šią šalį emigravo daugiau nei pusė milijono Lenkijos piliečių, nors Londono politikai bei ekspertai buvo įsitikinę, kad daugiau nei keliasdešimt tūkstančių lenkų darbininkų tikėtis neverta.
Todėl dabar, kai visose ES šalyse laisvai dirbti gali jau ir bulgarai bei rumunai (tokią teisę jie gavo nuo šių metų sausio 1 d.), turtingųjų ES valstybių vadovai ėmė svaidytis žaibais ir griežtais pareiškimais, kad socialinių pašalpų mokėjimo imigrantams laikai baigėsi. „Žmonės yra laukiami atvykti ir dirbti, o ne atvykti ir reikalauti. Laisvas asmenų judėjimas nėra skirtas „išmokų turistams“, kurie nenori savęs išlaikyti patys“, – piktai kalbėjo Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas.
Vokietijos politikai kalba šiek tiek nuosaikiau, esą Briuselis neturėtų riboti ES narių galimybės gintis nuo migrantų piktnaudžiavimo, bet paprasti vokiečiai į diplomatijas nebelinkę ir skelbia šūkius „Tuos, kurie sukčiauja, – lauk!“.

Migruoja norintieji dirbti

„Kai britų turistai tūkstančiais atvyksta į mūsų pajūrį ir elgiasi kaip pirmykščiai žmonės – lėbauja ir mušasi, mes nieko nesakome. Mes nuvykę į Jungtinę Karalystę elgsimės kur kas geriau, nes vykstame ne linksmintis, o užsidirbti“, – teigia 31 metų bulgaras Petaras Dobrevas, kuris jau šią vasarą planuoja išvykti laimės ieškoti svetur. Jis kaip tik ir yra tipinis emigranto iš Rytų Europos valstybių pavyzdys: jaunas, siekiantis užsidirbti ir pavargęs nuo lėto savo valstybės vystymosi.
„Tiems, kurie nori dirbti ir mokėti mokesčius, panaikinus apribojimus bus lengviau. Manau, kad vyks tik norintys dirbti žmonės. Tie, kurie siekia užsiimti nelegalia veikla ar elgetauti, jau seniai išvykę, ir jokie apribojimai jų nesustabdė“, – teigia darbo Jungtinėje Karalystėje ieškantis 31 metų IT specialistas iš Rumunijos Ionutas Barencu.
Priminsime, kad Bulgarija ir Rumunija šiandien yra skurdžiausios ES narės, išsiskiriančios mažiausiu BVP vienam gyventojui, dideliu nedarbu (pavyzdžiui, Bulgarijoje jis siekia 13,2 proc.) ir menku ekonominiu augimu. Pasaulio bankas nurodo, kad 2013 m. šiose šalyse sumažėjo užsienio investicijos ir krito vartojimas.
Vokietijos užimtumo tyrimų instituto imigracijos analitikas Herbertas Bruckeris ragina į Rytų Europą nežvelgti kaip į kažkokią skylę ar bėdų šaltinį, nes dauguma žmonių iš Rytų Europos yra darbštūs, sąžiningi ir duoda daug naudos Vakarų Europos valstybėms. “Iš tiesų sausio 1 d. baigę galioti apribojimai šių dviejų šalių piliečiams įsidarbinti devyniose ES valstybėse nelems nei ryškiai išaugusių migracijos mastų, nei pagausėjusio „socialinių pašalpų turizmo“. Daugiau nei 20 proc. imigrantų iš Bulgarijos ir Rumunijos yra baigę universitetus, 18 proc. šiuo metu mokosi. Apie 40 proc. sudaro darbininkai, neturintys profesinio išsilavinimo, bet tai daugiausia sezoniniai darbuotojai. Tačiau visi jie dirba legaliai ir moka mokesčius į Vokietijos biudžetą“, – teigia mokslininkas.
Vis dėlto maždaug trečdalį imigrantų sudaro vienadienius darbus dirbantieji arba gatvėje išmaldos prašantieji, o didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, šis skaičius siekia net 70 proc. visų imigrantų. Būtent šie piliečiai, dažnai linkę įsitraukti ir į šešėlinę bei nusikalstamą veiklą, ir kelia didžiausias aistras tarp Vakarų Europos gyventojų bei politikų.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija turi daugiausiai nusiskundimų

Vokietijoje, Bavarijos žemėje, veikianti Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kuri yra nuolatinė Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos (CDU) bendražygė, pateikė siūlymus, kaip pažaboti imigrantų užmojus pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų. CSU parengtuose dokumentų projektuose siūloma apsvarstyti galimybę naujai atvykusiems asmenims pirmųjų trijų mėnesių nuo atvykimo laikotarpiu neteikti jokių socialinių paslaugų bei sukčiavimo gaunant socialines paslaugas atvejais numatyti ne tik asmens išsiuntimo iš šalies, bet ir draudimo naujai atvykti galimybę.
Tačiau dešiniųjų susirūpinimas nekontroliuojamos imigracijos keliamomis problemomis sukėlė kairiųjų reakciją. Socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos Bundestage atstovas vidaus politikos klausimais Michaelis Hartmannas pareiškė, kad „tas, kuris inicijuoją tokią melodiją, ruošia dirvą dešiniajam ekstremizmui“, o SPD deleguotas užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Steinmeieris pabrėžė, jog „tie, kurie abejoja laisvo darbo jėgos judėjimo principais, kenkia Europai ir Vokietijai“.
O štai Jungtinėje Karalystėje euroskeptinės Nepriklausomybės partijos (UKIP) pirmininkas Nigelis Farage’as pareiškė, kad nauja imigrantų banga padidins nusikaltimų skaičių: „Londonas jau dabar kenčia nuo rumunų kriminalinės bangos. Pavyzdžiui, 92 proc. bankomatų apiplėšimų yra padaromi rumunų.“
Ministras pirmininkas D.Cameronas ėmėsi veiksmų priimant įstatymus, sugriežtindamas imigrantams skiriamų pašalpų tvarką: buvo įvestas minimalus į socialines garantijas pretenduojančio asmenis atlyginimo slenkstis, o prašalaičiams nuo šiol grės deportacija.

BFL

Pasigirdus motinų skundams, kad nėščiosioms, atsisakiusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, nemokama ligos pašalpa, net ir tais atvejais, kai nėščiosios liga yra nesusijusi su nėštumu, o apie pasikeitusią tvarką nėščiosios negali gauti tinkamos informacijos ne tik iš „Sodros“, bet ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius pradėjo tyrimą savo iniciatyva.

Seimo kontrolierius aiškinsis, dėl kokių priežasčių ir kokiais norminiais aktais remiantis nėščiosioms, atsisakiusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, nemokama ligos pašalpa.

Seimo kontrolierių stebina susiklosčiusi padėtis ypač dėl to, kad ką tik pasibaigusio visuomenino gyventojų surašymo duomenys akivaizdžiai rodo, jog pastaraisiais metais Lietuvos piliečių sparčiai mažėja.

„Kyla pagrįstas klausimas, ar iki šiol tinkamai nesureglamentuoti teisės aktai dėl nuo šių metų liepos mažėjančių motinystės pašalpų ir netinkami pareigūnų veiksmai nekelia grėsmės trapiam mūsų tautos geno fondui. Liūdna, kad dėl vangaus teisės aktų rengimo bei tarpinstitucinių žinybų nesusikalbėjimo kenčia jautri ir pažeidžiama socialinė grupė“ , – sako Romas Valentukevičius.

Pasak Seimo kontrolieriaus, prieš gimdymą būsimos mamos neturėtų minti valstybinių institucijų slenksčio, nervintis ir nerimauti – visos jų mintys turėtų būti nukreiptos į būsimą gyvybę.

Pradėjęs turimą savo iniciatyva Seimo kontrolierius kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, prašydamas paaiškinti susidariusią padėtį. Seimo kontrolierius tyrimo metu aiškinis, kaip ir dėl  kokių aplinkybių nėščiosioms atsisakoma teikti informaciją, nenurodomi atsisakymo mokėti ligos pašalpą motyvai ir pagrindai.

Taip pat Seimo kontrolierius prašo ministro paaiškinti, kaip numatoma ateityje spręsti tokio pobūdžio problemas ir išsakyti savo vertinimus dėl susidariusios keblios padėties galimai pažeidžiamos mokesčius mokančių piliečių teisės į socialines garantijas bei nurodyti, kokių įmanoma būtų imtis priemonių susidariusiai situacijai sureguliuoti.

BFL

Vilniaus universitetas (VU) ir jo studentų atstovybė kreipėsi Seimą, ragindami kuo skubiau pakeisti įstatymą, kad studentų gaunama materialinė parama nebūtų įskaičiuojama į šeimos pajamas, sprendžiant dėl galimybės skirti socialines pašalpas.

Atitinkamos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisos įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate, tačiau studentai baiminasi, kad neįtraukus į pavasario sesiją jų priėmimas nusikels rudeniui, praneša VU.

Projekte numatyta galimybė savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojams, skiriant socialinę pašalpą, neatsižvelgti į stipendijas ir kitą iš aukštųjų mokyklų gaunamą materialinę paramą.

Aukštosios mokyklos atstovai tvirtina, kad šiuo metu galiojantis įstatymas užkerta kelią daliai socialiai remtinų studentų gauti socialines pašalpas ir socialines stipendijas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad į šeimos pajamas įskaičiuojamos visos aukštųjų mokyklų studentams skiriamos išmokos, išskyrus socialinę stipendiją.

“Socialiai remtinas ir labai gerai besimokantis, visuomeniškai aktyvus studentas, gavęs kad ir nedidelį paskatinimą iš universiteto, gali atimti socialinę pašalpą iš visos savo šeimos bei pats netekti socialinės stipendijos. Studentai dabar skaičiuoja, ką labiau apsimoka rinktis: pašalpas ar stipendijas. Sistema viena ranka duoda, kita atima”, – pranešime cituojama VU Akademinio konsultavimo ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė.

VU Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Roma Fedosejevaitė teigė, kad dažnai sulaukiama studentų klausimų dėl stipendijų įtraukimo į pajamas. Pasak jos, tokia situacija atima motyvaciją siekti geresnio studijų rezultato ir mažina studentų pasitikėjimą ne tik universitetu, bet ir pačia valstybe.

“Blogiausia, kad iš studentų atimama galimybė gauti priklausantį paskatinimą už savo darbą ar būtiną paramą. Jei pati pašalpa ar stipendija būtų tokio dydžio, kad iš jos galima būtų pragyventi, didelės bėdos gal ir nebūtų. Bet šiuo metu kiekviena prarandama galimybė labai skaudi. Tenka ilgai skaičiuoti, ar verta studentui prašyti finansinės paramos. Stipendija yra, o norinčių ją gauti – ne”, – sako R. Fedosejevaitė.

R. Matonienė teigė, jog studentus remia ne vienas išeivijos fondas ar universiteto garbės daktaras, tačiau jų teikiamos paramos socialiai remtini studentai bijo prašyti.

FB-TU58771

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pasiūlė nuo ligos ir motinystės išmokų bei bedarbio pašalpų mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas. Per metus biudžetui tai kainuotų daugiau nei 40 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Prieš tai šios išmokos ir pašalpos būtų padidintos, kad žmogaus realiai gaunama suma nepasikeistų.

“Tai padidintų pervedimus į privačius pensijų fondus. Jie skaičiuojami nuo visų “Sodros” mokesčiais apmokestintų pajamų. Nematau, ką daugiau pakeistų toks žingsnis: juk išmokas moka valstybė, tad ji pati sau “Sodros” mokesčius ir mokės. Visi šie žmonės jau draudžiami sveikatos draudimu, skaičiuojamas stažas pensijai gauti”, – sakė Finansų analitikų asociacijos narys Kęstutis Motiejūnas.

Jei valstybė taip pati save apmokestintų jau šįmet, kai numatyta išmokėti 1,8 mlrd. litų ligos ir motinystės bei 448 mln. litų nedarbo išmokų, pensijų fondams reikėtų pervesti 46 mln. litų.

“Tokia tvarka būtų logiška: į privačius pensijų fondus turėtų būti pervedamos įmokos ir nuo šių mokėjimų”, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisakė paaiškinti savo sprendimus, nes jie dar nėra priimti Vyriausybės.

“Siūlymai dar nėra detalizuoti, kad būtų galima tiksliai atsakyti, kiek padidėtų pervedimai į privačius pensijų fondus. Jei būtų apsispręsta jiems pritarti, būtų ieškoma optimalių sprendimų”, – ministerijos poziciją perdavė jos atstovė Lina Burbaitė.

1,2 mln.  lietuvių per metus gauna bent vieną pašalpą, pradedant socialine parama nepasiturintiems gyventojams, baigiant parama mokiniams ar vienkartinėmis laidojimo pašalpomis.

Šioms pašalpoms 2010-aisiais skirta 1,06 mlrd. Lt. Įdomu tai, kad 2008-aisiais pašalpų gavėjų buvo daugiau – 1,3 mln., tačiau išmokėtų pašalpų suma buvo mažesnė nei pernai ir siekė 0,89 mlrd. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Daliaus Bitaičio komentaras

Esu tikras, kad atsigaunant ekonomikai pašalpų gavėjų gerokai sumažės. Pradėjus kurtis naujoms darbo vietoms, darbdaviai bus priversti mokėti didesnius atlyginimus, nes darbuotojai turės pasirinkimą, – mažės žmonių, gaunančių itin mažas pajamas, mažiau žmonių gaus socialinę paramą, kompensacijas už šildymą. Be to, kylantys atlyginimai leis lengviau apsispręsti rinktis darbą, o ne gyventi iš įvairių pašalpų.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovai siūlo Vidaus tarnybos statute nustatyti sąrašą pareigybių, kurias einantys pareigūnai ligos laikotarpiu gautų viso darbo užmokesčio dydžio pašalpą.

Pasak susivienijimo pranešimo spaudai, išimtys skaičiuojant ligos pašalpas turėtų būti daromos patruliams, ugniagesiams, pasieniečiams, operatyvinį darbą dirbantiems pareigūnams ir kitiems, kurie susiduria su padidėjusio pavojaus sąlygomis. Savo siūlymus ketvirtadienį pareigūnų atstovai pristatė prezidentės patarėjams.

Pareigūnai jau yra kreipęsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis jų socialinės garantijos ligos atveju prilygintos kitų piliečių.

Vidaus tarnybos statutas iki šiol numatė, kad laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Prezidentei pasirašius įstatymą, mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė bus nustatomi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tad ligos atveju pareigūnai vidutinio atlyginimo tikėtis nebegalės.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, jei Seimo narių Rimanto Dagio ir Vincės Vaidevutės Margevičienės pasiūlytos ir Seimo priimtos pataisos galiotų šiuo metu, trys ugniagesiai, kurie trečiadienį Kupiškio rajone gavo šilumos smūgį gelbėdami žmonių turtą, jau nuo šiandienos gautų tik ketvirtadalį savo atlyginimo, nes jie ilgiau kaip tris dienas

bus nedarbingi.

“Mes pritariame, kad situacija, kai pareigūnas suserga kasdamas bulves nėra pakankama, kad sunkmečiu už tai būtų atlyginama šimtu procentu, bet mes nepritariame ir tam, kad pareigūnas, gelbėdamas kitus ir dėl to nukentėjęs nuo nusikaltėlių ar nuo stichijos, nukentėtų dar kartą nuo valstybės”, – teigiama profesinių sąjungų pareiškime.

Per susitikimą su prezidentės patarėjais pareigūnai sako pateikę ir daugiau pavyzdžių, pagrindžiančių, kad kai kurias pareigas einantiems pareigūnams nedarbingumo laikotarpis būtų kompensuojamas šimtu procentu: pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas ilsėdamasis su šeima prie Žaltyčio ežero išgelbėjo 2 skęstančių žmonių gyvybes: mergaitės ir merginos.

Prieš metus taip pat ne tarnybos metu pajūryje su šeima vasarojantis Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas Vidmantas Sova, pamatęs skęstančius žmones, suskubo į pagalbą, bet gelbėdamas kitus jis nuskendo.

Pareigūnai primena ir atvejį, kai pareigūnė apsikrėtė tuberkulioze apklausdama įtariamąjį.

“Jei pareigūno pareiga yra rizikuoti net ir tada, kai kitų profesijų žmonės to nedarytų, tai valstybės pareiga užtikrinti, kad pareigūnas rizikuodamas patirtų kuo mažiau žalos”, – teigia Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas

Sergantys žmonės skundžiasi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba juos vis sunkiau pripažįsta neįgaliaisiais. “Anksčiau buvau antros grupės invalidė, dabar sužinojau, kad galiu dirbti. Taigi ir pašalpos netekau”, – skundėsi vilnietė Ona B.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Zdislavas Skvarciany pripažįsta: nepatenkintų yra, nes dabar neįgalumas nustomas griežčiau, įvertinus ne tik žmogaus sveikatą, bet ir socialinius veiksnius. Taip pat sukonkretinti neįgalumo nustatymo kriterijai, todėl nebegalima nedarbingumo pakreipti norima linkme.

Beje, pernai pasikeitė ir neįgalumo nustatymo formulė: anksčiau būdavo mechaniškai susumuojamos kelios asmens ligos ir išeidavo, kad žmogus labai ligotas, nors iš tiesų dirbti galėjo. Dabar sumuojamos tik ligos, kurios sunkina viena kitą. Dėl to gana daug esą nesunkių ligonių neteko neįgaliojo statuso, taigi ir pašalpų. Negana to, NDNT informacinę sistemą planuojama sujungti su poliklinikų, tada komisijos darbuotojai galės peržiūrėti paciento tyrimų duomenis, ir sveikatos būklės nebebus įmanoma suklastoti.

Priminsime, kad neįgaliojo statusas 2007 m. buvo suteiktas 90,2 tūkst. asmenių, o 2009 m. – mažiau, 86,6 tūkst. Dėl to NDNT pernai sulaukė per 3 tūkst. skundų, nors prieš metus skundėsi tik 1,3 tūkst. žmonių. Beje, tik penktadalis žmonių nesutiko su tarnybos sprendimu, kiti tiesiog rašė, kad išmoka per maža, jie negali išgyventi.

Maksimali išmoka neįgaliajam šiuo metu siekia 700 Lt, jei žmogus turi specialiųjų poreikių, gali būti pridėti dar 900 Lt.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, šiandien Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams – 7,1 mln. litų.

Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui per 7 mln., Alytui per 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos miesto, Panevėžio miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės. Papildomos lėšos socialinei paramai skirtos ir kitoms savivaldybėms. Papildomos lėšos būtų gautos daugiau nei 58 mln. litų sumažinant valstybės skolos valdymo išlaidas ir 25 mln. litų paimant iš Lietuvos planuojamų įnašų į Europos Sąjungos ir tarptautines finansų organizacijas.

Socialinei paramai ir kompensacijoms mokėti šiemet buvo numatyta skirti 380,754 mln. litų, o socialinei paramai mokiniams teikti – 122,702 mln. litų. Tačiau augant nedarbui ir mažėjant gyventojų pajamoms, sparčiai didėja socialinės paramos gavėjų skaičius, todėl savivaldybėms ir skirtos papildomos lėšos.

Kai kurios savivaldybės pristigo lėšų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, nes remtinų asmenų daugėja kasdien. Valstybės parama skiriama jau kas dvidešimtam krašto gyventojui.

Kaip rašo “Lietuvos žinios”, Kalvarijos savivaldybės meras Jonas Ščeponis pripažino, kad socialinės pašalpos šį mėnesį sumažintos.

“Iki šio mėnesio dar galėjome išmokėti visas pašalpas. Tačiau dabar nebeturime pinigų. Apie lėšų socialinei paramai stygių jau informavome ir Finansų, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, net prezidentę. Žadama skirti papildomai pinigų, bet dar nesame jų gavę”, – aiškino J.Ščeponis.

Anot jo, iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų neužtenka ne tik socialinėms pašalpoms, bet ir kompensacijoms už būsto šildymą bei karštą vandenį. Šiuo metu Kalvarijos savivaldybei trūksta beveik pusės milijono litų. Mero teigimu, taip atsitiko dėl to, kad nuo praėjusių metų pavasario bedarbių Kalvarijoje padaugėjo beveik 5 kartus. Dabar kas dešimtas Kalvarijos savivaldybės gyventojas prašo valstybės paramos.

Šios savivaldybės vadovai prognozuoja, kad iki metų pabaigos socialinėms išmokoms stigs beveik 2 mln. litų.

Lėšų socialinėms išmokoms trūksta ir kai kurioms kitoms krašto savivaldybėms. Tačiau tokių radikalių mažinimų kaip Kalvarijoje joms dar neteko imtis. Kaip sakė Vilkaviškio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė, per praėjusius metus gaunančiųjų valstybės skiriamą socialinę paramą rajone padvigubėjo, padidėjo ir ir tam būtinų pinigų poreikis.

“Pernai pavasarį išmokėdavome apie 350 tūkst. litų per mėnesį, o vien šį balandį – 790 tūkst. litų. Tokio didėjimo neprognozavome, todėl iš valstybės biudžeto šioms reikmėms skiriamų pinigų stinga. Trūkumą dengiame būsimo mėnesio sąskaita. Todėl metų pabaigoje pinigų tikrai pristigsime”, – dėstė D.Grabauskienė. Ji patikino, jog Vilkaviškio rajono savivaldybė jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), kad būtų padidintos socialinėms išmokoms skiriamos lėšos.

Kazlų Rūdos socialinės paramos skyriaus vedėja Marytė Barauskienė tvirtino, kad šioje savivaldybėje gyvenantys paramos gavėjai kol kas neskriaudžiami, nors iš valstybės biudžeto tam skiriamų pinigų ir trūksta.

“Naudojame savo savivaldybės biudžeto lėšų rezervą. Juk negalime palikti vargstančių žmonių be lito”, – pabrėžė M.Barauskienė.

Ji aiškino, kad savivaldybės biudžetas dėl to nenukentės – pinigai bus sugrąžinti, kai tik ministerija jų skirs. Kazlų Rūdos savivaldybėje šiuo metu per mėnesį socialinėms išmokoms reikia 89 tūkst. litų, o pernai pavasarį išmokėdavo tik apie 33 tūkst. litų.

Lėšų stygius kamuoja ne tik Suvalkijos, bet ir Aukštaitijos savivaldybes. Nors Anykščių rajono savivaldybė įvairioms pašalpoms šiemet biudžete numatė dvigubai daugiau lėšų nei ankstesniais metais, tų pinigų nepakanka visiems prašymams patenkinti.

“Šiuo metu negalime mokėti paramos visiems jos prašantiems žmonėms. Kai kuriems tenka palaukti”, – sakė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis. Jis užsiminė, kad pinigai imami iš paskutinio šių metų ketvirčio biudžeto.

Dienraščio duomenimis, Lietuvos savivaldybės socialinei paramai mokėti pristigo beveik 300 mln. litų. Jų tikimasi sulaukti liepos pradžioje. Tokių pažadų savivaldybių vadovai sulaukė iš Finansų ministerijos.

SADM ryšių su visuomene vyr. specialistas Marius Petrauskas aiškino, kad dėl regioninių ypatumų pinigų socialinėms išmokoms mokėti savivaldybėms reikia nevienodai: “Vienose savivaldybėse užregistruotas didžiulis nedarbas, kitose – mažesnis, todėl ir socialinės paramos lėšų poreikis yra skirtingas”.

Ministerijos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje socialinę pašalpą gaunančių žmonių padaugėjo 35 tūkst. – beveik trečdaliu. Šiuo metu kas dvidešimtam gyventojui valstybė skiria paramą, padengia dalį jo būsto šildymo ir karšto vandens tiekimo išlaidų.

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar draudimas mokėti motinystės pašalpą, jeigu motina gauna autoriaus atlyginimą, neprieštarauja Konstitucijai.

KT ketvirtadienį priėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, pranešė KT.

Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, nėra numatyta kompensacijų tvarka, kad motina neprarastų pašalpos vien dėl to, jog gauna pajamų pagal autoriaus sutartį. Teismas taip pat pažymi, jog pažeidžiami teisėti lūkesčiai į pašalpą, honorarus gaunančios motinos yra diskriminuojamos be pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje “Sodra” motinai išskaičiavo motinystės išmokos permoką, nes jai buvo išmokėtas honoraras už kūrybinę veiklą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų.