2014 Sausio 15

„Pašalpų turizmas“ paskatino debatus dėl migracijos

veidas.lt


Ateityje Vakarų Europoje pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų rytų europiečiams, taip pat ir lietuviams, bus vis sunkiau.

Prieš dešimtmetį debatuose dėl Europos Sąjungos plėtros į rytus imtas plačiai vartoti vaizdingas lenkų santechniko įvaizdis – tiesiog taip buvo simboliškai praminta pigi darbo jėga, užplūsianti klestinčią Vakarų Europą, atvėrus kelią naujųjų ES narių piliečiams laisvai keliauti ir dirbti visoje Sąjungoje.
Nors lenkų santechniko įvaizdis nuskambėjo debatuose dėl konstitucinės ES sutarties Prancūzijoje, geriausiai su juo „susipažino“ Jungtinė Karalystė: po 2004 m. ES plėtros į rytus į šią šalį emigravo daugiau nei pusė milijono Lenkijos piliečių, nors Londono politikai bei ekspertai buvo įsitikinę, kad daugiau nei keliasdešimt tūkstančių lenkų darbininkų tikėtis neverta.
Todėl dabar, kai visose ES šalyse laisvai dirbti gali jau ir bulgarai bei rumunai (tokią teisę jie gavo nuo šių metų sausio 1 d.), turtingųjų ES valstybių vadovai ėmė svaidytis žaibais ir griežtais pareiškimais, kad socialinių pašalpų mokėjimo imigrantams laikai baigėsi. „Žmonės yra laukiami atvykti ir dirbti, o ne atvykti ir reikalauti. Laisvas asmenų judėjimas nėra skirtas „išmokų turistams“, kurie nenori savęs išlaikyti patys“, – piktai kalbėjo Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas.
Vokietijos politikai kalba šiek tiek nuosaikiau, esą Briuselis neturėtų riboti ES narių galimybės gintis nuo migrantų piktnaudžiavimo, bet paprasti vokiečiai į diplomatijas nebelinkę ir skelbia šūkius „Tuos, kurie sukčiauja, – lauk!“.

Migruoja norintieji dirbti

„Kai britų turistai tūkstančiais atvyksta į mūsų pajūrį ir elgiasi kaip pirmykščiai žmonės – lėbauja ir mušasi, mes nieko nesakome. Mes nuvykę į Jungtinę Karalystę elgsimės kur kas geriau, nes vykstame ne linksmintis, o užsidirbti“, – teigia 31 metų bulgaras Petaras Dobrevas, kuris jau šią vasarą planuoja išvykti laimės ieškoti svetur. Jis kaip tik ir yra tipinis emigranto iš Rytų Europos valstybių pavyzdys: jaunas, siekiantis užsidirbti ir pavargęs nuo lėto savo valstybės vystymosi.
„Tiems, kurie nori dirbti ir mokėti mokesčius, panaikinus apribojimus bus lengviau. Manau, kad vyks tik norintys dirbti žmonės. Tie, kurie siekia užsiimti nelegalia veikla ar elgetauti, jau seniai išvykę, ir jokie apribojimai jų nesustabdė“, – teigia darbo Jungtinėje Karalystėje ieškantis 31 metų IT specialistas iš Rumunijos Ionutas Barencu.
Priminsime, kad Bulgarija ir Rumunija šiandien yra skurdžiausios ES narės, išsiskiriančios mažiausiu BVP vienam gyventojui, dideliu nedarbu (pavyzdžiui, Bulgarijoje jis siekia 13,2 proc.) ir menku ekonominiu augimu. Pasaulio bankas nurodo, kad 2013 m. šiose šalyse sumažėjo užsienio investicijos ir krito vartojimas.
Vokietijos užimtumo tyrimų instituto imigracijos analitikas Herbertas Bruckeris ragina į Rytų Europą nežvelgti kaip į kažkokią skylę ar bėdų šaltinį, nes dauguma žmonių iš Rytų Europos yra darbštūs, sąžiningi ir duoda daug naudos Vakarų Europos valstybėms. “Iš tiesų sausio 1 d. baigę galioti apribojimai šių dviejų šalių piliečiams įsidarbinti devyniose ES valstybėse nelems nei ryškiai išaugusių migracijos mastų, nei pagausėjusio „socialinių pašalpų turizmo“. Daugiau nei 20 proc. imigrantų iš Bulgarijos ir Rumunijos yra baigę universitetus, 18 proc. šiuo metu mokosi. Apie 40 proc. sudaro darbininkai, neturintys profesinio išsilavinimo, bet tai daugiausia sezoniniai darbuotojai. Tačiau visi jie dirba legaliai ir moka mokesčius į Vokietijos biudžetą“, – teigia mokslininkas.
Vis dėlto maždaug trečdalį imigrantų sudaro vienadienius darbus dirbantieji arba gatvėje išmaldos prašantieji, o didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, šis skaičius siekia net 70 proc. visų imigrantų. Būtent šie piliečiai, dažnai linkę įsitraukti ir į šešėlinę bei nusikalstamą veiklą, ir kelia didžiausias aistras tarp Vakarų Europos gyventojų bei politikų.

Jungtinė Karalystė ir Vokietija turi daugiausiai nusiskundimų

Vokietijoje, Bavarijos žemėje, veikianti Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kuri yra nuolatinė Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos (CDU) bendražygė, pateikė siūlymus, kaip pažaboti imigrantų užmojus pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų. CSU parengtuose dokumentų projektuose siūloma apsvarstyti galimybę naujai atvykusiems asmenims pirmųjų trijų mėnesių nuo atvykimo laikotarpiu neteikti jokių socialinių paslaugų bei sukčiavimo gaunant socialines paslaugas atvejais numatyti ne tik asmens išsiuntimo iš šalies, bet ir draudimo naujai atvykti galimybę.
Tačiau dešiniųjų susirūpinimas nekontroliuojamos imigracijos keliamomis problemomis sukėlė kairiųjų reakciją. Socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos Bundestage atstovas vidaus politikos klausimais Michaelis Hartmannas pareiškė, kad „tas, kuris inicijuoją tokią melodiją, ruošia dirvą dešiniajam ekstremizmui“, o SPD deleguotas užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Steinmeieris pabrėžė, jog „tie, kurie abejoja laisvo darbo jėgos judėjimo principais, kenkia Europai ir Vokietijai“.
O štai Jungtinėje Karalystėje euroskeptinės Nepriklausomybės partijos (UKIP) pirmininkas Nigelis Farage’as pareiškė, kad nauja imigrantų banga padidins nusikaltimų skaičių: „Londonas jau dabar kenčia nuo rumunų kriminalinės bangos. Pavyzdžiui, 92 proc. bankomatų apiplėšimų yra padaromi rumunų.“
Ministras pirmininkas D.Cameronas ėmėsi veiksmų priimant įstatymus, sugriežtindamas imigrantams skiriamų pašalpų tvarką: buvo įvestas minimalus į socialines garantijas pretenduojančio asmenis atlyginimo slenkstis, o prašalaičiams nuo šiol grės deportacija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. onlinestrategijos.com onlinestrategijos.com rašo:

    Darbas internetu: http://www.onlinestrategijos.com

  2. pritariu pritariu rašo:

    Kokios pasalpos atvykeliams, lai bent padirbejo salyje 10 metu. tas pats ir Airijoje- pasalpiniai atvirai tyciojasi ri laiko kvailiais, kurie dirba-aria sau ir veltedziams ((( PVZ pasalpiniai Airijoje gauna dykai nama., pasalpas, visas apmoketas saskaitas, ejimus pas gydytojus, tyrimus- kiek nori. Dirbantis uz visa tai Moka kiekviename zingsnyje, net, kai reikia tik nedarb lapelio , nes l pertsalai, varva is nosies, kosi ir tt- turi moketi 50 euru uz voizita tik sio lapelio, akd darbe neburtu pravaikstos !!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...