Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo internetinį balsavimą įdiegti bent užsienyje.

“Mes savo organizacijos mastu, JAV lietuvių bendruomenėje, jau praėjusios tarybos rinkimuose įvedėm internetinį balsavimą, tai atrodo, normalu būtų, kad ir kituose rinkimuose, ne tik renkant savo institucijas, tai būtų galima padaryti”, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė komisijos pirmininkas nuo PLB Vytas Maciūnas.

Pataisos dėl balsavimo internetu užsienyje galimybės buvo registruotos dar po praėjusios komisijos sesijos rudenį, tačiau parlamento salės jos dar nepasiekė.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Paulius Saudargas tvirtino, jog komisijai priklausantys Seimo nariai kreipsis į Seniūnų sueigą su prašymu, kad šios pataisos būtų įtrauktos į pavasario sesijos darbotvarkę.

“Mes kalbame tik apie užsienyje gyvenančius lietuvius, nes dėl internetinio balsavimo Seimas jau daug diskutavo, tas nepavyko, tie sprendimai nebuvo priimti, o dabar mes naujai pažvelgėm į klausimą, galbūt kaip pabandymą, kaip tam tikrą eskperimentą, leisti balsuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir tokiu būdu pripratinti valstybę prie tokio reiškinio”, – komisijos sesijos pabaigai surengtoje spaudos konferencijoje sakė P.Saudargas.

Seime buvo bandymų įteisinti balsavimą internetu, tačiau parlamentarai tokiais iniciatyvai nepritarė, nuogąstaujant dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.

P.Saudargo teigimu, balsavimas internetu užsienyje didelės žalos nepadarytų netgi nesėkmės atveju, kadangi visi užsienyje balsavusiųjų balsai būtų skaičiuojami vienoje Naujamiesčio apygardoje, blogiausiu atveju negaliojančiais galėtų būti paskelbti tik vienos apygardos balsai, nedarant įtakos kitų Lietuvos rinkiminių apygardų rezultatams.

Balandžio 12-15 dienomis Seime vykusiuose Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose taip pat buvo aptarti Lietuvos valstybės užsienio politikos prioritetai, Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų ir jų veiklos reorganizavimas, lietuviškų mokyklų padėties Lenkijoje klausimai, Globalios Lietuvos kūrimo strategijos rengimas, Valdovų rūmų statybos klausimai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija sudaryta siekiant skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Gruntiniame vandenyje po cunamio nuniokota Japonijos atomine jėgaine aptikti leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, tačiau geriamojo vandens ištekliai nebuvo paveikti, pranešė jėgainę eksploatuojanti bendrovė.

Tačiau gruntinio vandens tarša, apie kurią buvo paskelbta ketvirtadienio vakarą, gali tapti ilgalaike problema, taip pat rodo, jog bendrovei “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nepavyksta suvaldyti padėties Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, Jos darbuotojai stengiasi stabilizuoti pavojingai kaistančius reaktorius, kurių aušinimo sistemos buvo sugadintos kovo 11 dieną smogusio cunamio.

TEPCO vėl paprašė tarptautinės pagalbos šioje sudėtingoje operacijoje, užsakiusi Jungtinėse Valstijose didžiulius vandens siurblius, kuriais planuojama lieti vandeniu ant reaktorių. Tikimasi, kad ši įranga bus atvežta vėliau šį mėnesį.

Gruntiniame vandenyje nustatytas radioaktyvumas 10 tūkst. kartų viršija šiai jėgainei vyriausybės nustatytus saugumo standartus. Ši žinia dar labiau pagilino branduolinę krizę Japonijoje, kur anksčiau radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršti kai kurie maisto produktai, o jėgainėje sklindanti intensyvi spinduliuoti trikdo darbuotojų pastangas likviduoti avariją.

Padidėjusi greitai skylančio radioaktyviojo jodo izotopo I-131 koncentracija buvo nustatyt gruntiniame vandenyje, slūgsančiame 15 metrų gylyje po vienu iš Fukušimos jėgainės reaktorių, sakė TEPCO atstovas Naoyuki Matsumo (Naojukis Macumas).

Šis taršos lygis didelio pavojaus kol kas nekelia, tačiau ilgainiui jis gali paveikti geriamojo vandens išteklius.

Jeigu teršalų koncentracija išliks didelė, jie gali prasiskverbti į vandens šulinius elektrinės apylinkėse. Šiuo metu visi arčiau nei už 20 kilometrų nuo jėgainės gyvenę žmonės yra evakuoti, tačiau daugelis jų vis labiau nerimauja dėl palikto turto ir slapta grįžta patikrinti savo namų.

Be to, tikėtina, kad teršalai gali prasisunkti į požeminio vandens srautus ir galiausiai patekti į upes, iš kurių pumpuojamas geriamasis vanduo. Tačiau kola kas neaišku, ar tokios taršos tikimybė pakankamai didelė.

Tuhukaus universiteto aplinkosaugos profesorius Seiki Kawagoe (Seikis Kavagojė) taip pat pabrėžė, kad grunte radioaktyvios medžiagos greitai išsisklaido, kaip ir jūros vandenyje.

Radioaktyvi tarša kelia didelį nerimą Japonijos žmonėms, mėginantiems grįžti prie įprasto gyvenimo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose šiaurės rytų pakrantės regionuose. Praėjus trims savaitėms po šios stichinės nelaimės vienoje iš ekonomiškai pajėgiausių šalių apie 260 tūkst. namų ūkių iki šiol neturi vandens, o apie 170 tūkst. likę be elektros.

Nerimą dėl galimai užterštų maisto produktų sustiprino penktadienį vyriausybės pranešimas, jog bus pakartotinai ištirta jautiena, kurioje anksčiau aptiktas padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis. Pareigūnai pabrėžė, kad užteršta mėsa niekada nebuvo patekusi į rinką.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Taku Ohara (Takus Ohara) sakė, kad radioaktyvaus cezio buvo rasta vienos karvės, kuri buvo paskersta kovo 15 dieną už daugiau nei 70 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, mėsoje.

Radioaktyvus cezis gali susikaupti organizme, o jo dideli kiekiai, kaip manoma, sukelia įvairių atmainų vėžį.

Šios medžiagos iki šiol aptinkama Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje – šiose šalyse į gruntą pateko cezio, pasklidusio 1986 metais po Černobylio elektrinės katastrofos. Kai kuriuose Vokietijos regionuose cezio aptinkama laukinių šernų mėsoje, todėl ji nėra tinkama valgyti.

Kaupti pensijų fonduose gyventojams reiktų leisti ir užsienyje, tuo tarpu fondų valdyme Lietuvoje trūksta nepriklausomų atstovų, nes fondų sprendimai yra per daug komerciniai, teigia Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA).

“Kodėl gi neleisti Lietuvos žmonėms kaupti fonduose, kurie yra valdomi geriausių Europos Sąjungos specialistų. Manau, tai būtų labai pažangi praktika atverti rinką plačiau negu mūsų valstybės ribos”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Anot jo, pensijų fondų valdymo mokesčiai kai kuriose kitose šalyse yra mažesni, todėl konkurencija būtų sveika. Pasak M.Kalesinsko, pagal pensijų fondų rezultatus Lietuvoje veikiantys yra tarp “vidutiniokų” – tiek pagal fondų mokesčius, tiek pagal rezultatus.

Pastabų PFDA vadovas turėjo ir pensijų fondų valdytojams, kurių veiksmai, anot jo, per daug paremti komerciniais sprendimais, todėl siūlo į fondų valdymą įtraukti nepriklausomų atstovų.

M.Kalesinskas teigė, jog manoma, kad pakankama atlyginimo dalis pervesti į pensijų fondus yra 10 proc. – tai, anot jo, leistų užsitikrinti 60-70 proc. pensiją senatvėje.

“Vienintelis sprendimas, kurį matome – tai didinti kaupimą (pensijų fonduose – BNS). Be abejo, sumažinti kaupimą yra labai prastas sprendimas ir mes bylinėsimės”, – teigė M.Kalesinskas.

Teismuose bylų nagrinėjimas dėl sumažintų įmokų šiuo metu yra sustabdytas, laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Asociacija skaičiuoja, jog šiuo metu pensijų kaupimo dalyviai, kurių šiuo metu yra 1,037 mln., dėl sumažintų įmokų į pensijų kaupimo fondus yra patyrę 1,2 mlrd. litų nuostolių – tai nepervestos įmokos ir palūkanos.

Nekilnojamojo turto plėtotojai savo investicijas kreipia ne tik į Lietuvą, bet ir grįžta prie anksčiau planuotų projektų užsienyje. Bendrovės dairosi į Rusiją ir Baltarusiją, neatsisako planų pabandyti laimę ir Vakaruose, antradienį rašo “Verslo žinios”.

Jau anksčiau skelbta, kad vienai didžiausių Lietuvoje statybos įmonių Panevėžio statybos trestas (PST) priklausanti įmonė “PST investicijos” kartu su įmone “Panevėžio keliai” šiemet planuoja imtis statybų Kaliningrade.

“PST investicijos” yra suplanavusi ištisą daugiafunkcį kompleksą, jo plėtrą rengiasi pradėti nuo prekybos, pramogų ir laisvalaikio centro. Investicijos į jį turėtų siekti apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).

“PST investicijų” direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys sako, kad šis projektas buvo pradėtas dar prieš ketverius metus – tada įsigytas sklypas, bet statybas sustabdė prasidėjusi krizė.

“Nuo praėjusių metų antros pusės pastebime Rusijos prekybininkų atsigavimą, Kaliningradas tampa patrauklus stambioms tarptautinėms bendrovėms, be to, ten investicijos į infrastruktūrą nesustojo ir sunkmečiu. Tai rodo, kad Rusijai Kaliningradas yra svarbus regionas ir šalis nusiteikusi ten investuoti”, – sako A.Globys.

Kol kas projektas įgyvendinamas iš nuosavų lėšų, bendrovė iš pradžių turėjo paėmusi jam paskolų, bet šiuo metu jas yra grąžinusi. Vėliau, kai jau bus preliminariai sutarta su naujo prekybos centro nuomininkais, planuojama pritraukti Rusijos bankų, Rusijos ar tarptautinių plėtotojų.

Prieš krizę pradėto logistikos centro Sankt Peterburge statybas atnaujina ir nekilnojamojo turto investicijų bendrovė “Hanner” . Į projekto pirmojo etapo plėtrą bendrovė šiemet ketina investuoti apie 10 mln. JAV dolerių (apie 25 mln. litų).

Skandinavijos link krypsta ir statybos bendrovės “Eika” žvilgsnis.

Pasak “Eikos” vadovo Roberto Dargio, Švedijos rinkoje svarstoma imtis gyvenamųjų daugiabučių projektų. Iš pradžių tai veikiausiai būtų nedidelės apimties projektai – tiesiog bandymas, kaip plėtra atrodytų šioje šalyje.

Savivaldybių tarybų rinkimuose šį mėnesį gali apsilankyti nemažai stebėtojų iš užsienio šalių, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Anot jo, daugiausia kviečiami stebėtojai iš kaimyninių ar netolimų valstybių, tačiau norą apsilankyti Lietuvoje rinkimų metu pareiškė ir tolimesnių šalių – Gruzijos, Turkijos, Irano atstovai.

“Patys kviečiame iš valstybių rinkimų komisijų, gal daugiau parodyti, kaip tie rinkimai atrodo, supažindinti kolegas, kaip mums sekasi dirbti. Iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos taip pat pakvietėme. Gruzija labai nori atvažiuoti, juos irgi pakvietėme. Turbūt turėsime nemažai svečių”, – BNS antradienį sakė Z.Vaigauskas.

“Iš Irano ir Turkijos norėjo atvažiuoti delegacija, bet iraniečiai turi problemų su vizomis, atideda savaitei po rinkimų. Jie atvyks per institutą, kur žmonės mokosi rinkimų organizavimo, vykdymo”, – pasakojo jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis BNS teigė, kad į Lietuvą stebėti rinkimų gali atvykti 10 Lenkijos parlamentarų, tačiau VRK sako konkrečių skaičių ir pavardžių kol kas neturinti.

“Jau ne pirmą kartą prašėme, kad atvažiuotų stebėtojai. Pagal mano turimus duomenis – 10 žmonių gali atvažiuoti”, – teigė V.Tomaševskis.

V.Tomaševskis aiškina, kad stebėtojai kviečiami atsižvelgiant į esą šališką LLRA atžvilgiu VRK veiklą.

“Daug kartų buvo šališkumo jausmas VRK sprendimuose, moralinis teroras, gal trukdo mano politinė veikla ar tautybė”, – dėstė LLRA lyderis.

VRK vadovas savo ruožtu sako, kad stebėtojai iš Lenkijos per rinkimus paprastai nusiramina pamatę, kaip užtikrinamos visų Lietuvos piliečių teisės.

“Per pastaruosius rinkimus jie dažnai atvažiuodavo, susipažindavom, ir tie nuogąstavimai, kuriuos kai kas jiems bandydavo primesti, paprastai išsisklaidydavo. Jie pamatydavo, kaip rinkimai atrodo pas mus, kaip yra įvairių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių teisės įgyvendinamos”, – sakė Z.Vaigauskas.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną.

Dabar lietuviai be jokių apribojimų gali emigruoti ne tik į Jungtinę Karalystę, Airiją, ar Ispaniją, bet jau ir į Vokietiją bei į daugumą kitų ES valstybių. Tad nusprendėme pasidomėti, kiek šalies gyventojų dabar turi ketinimų emigruoti.
Iš “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atliktos apklausos paaiškėjo, kad jau netrukus emigruoti planuoja 3,8 proc. respondentų, o per ateinančius dvejus metus – 10,6 proc. Dar nemaža dalis yra neapsisprendę – jie lyg ir norėtų išvykti, bet ne visam laikui ir nežinia kada.
Taip pat pasidomėjome, kiek emigrantų, apklausiamųjų vertinimu, grįš į Lietuvą. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, apklausos rezultatai nuteikia pesimistiškai, nes net 90,8 proc. respondentų mano, kad artimiausiais metais į Lietuvą grįš ne daugiau nei 15 proc. naujosios bangos emigrantų. Kad grįš daugiau nei pusė išvykusiųjų, mano vos 1,2 proc. apklaustųjų.

Ar Jūs turite ketinimų emigruoti iš Lietuvos? (proc.)

Ne    59,4
Norėčiau išvykti, bet ne visam laikui    25
Taip, per ateinančius dvejus metus    10,6
Taip, netrukus    3,8
Nežinau    1,2

Jūsų nuomone, kiek naujosios bangos emigrantų artimiausiais metais grįš į Lietuvą? (proc.)

5–15 proc.    50,6
Vienetai    40,2
20–45 proc.    7,6
Daugiau nei pusė    1,2
Nežinau/Neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. sausio 3–5 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje šių metų rugsėjo 30-ąją siekė 34,2 mlrd. litų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 484 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Trečiojo šių metų ketvirčio grynasis TUI srautas sudarė 1,5 mlrd. litų – tai jų įplaukų į Lietuvos požymis. Trijų ketvirčių grynasis TUI srautas siekė 1,1 mlrd. litų, pernai sausio-rugsėjo mėnesiais būta 315,4 mln. litų TUI įplaukų, pranešė Lietuvos bankas.

TUI srautas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį sudarė 1,5 mlrd., o šių metų trijų ketvirčių laikotarpiu, kaip ir 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, buvo 1 mlrd. litų. Šių metų trečiojo ketvirčio TUI įplaukas Lietuvoje lėmė investicijų į akcinį kapitalą ir reinvesticijų padidėjimas.

Lietuvos TUI srautas užsienyje šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 60,8 mln. litų, o per tris ketvirčius – 67,3 mln. litų ir tai yra jų sumažėjimo požymis.

Krovinių vežimu užsiimančių bendrovių laukia dar vienas smūgis ir galbūt nauja bankrotų banga – nuo kitų metų Lietuvoje didės dyzelino akcizas. Nusivylę vežėjai neslepia, kad pabrangus degalams dairysis jų pigesnių svetur. O vakar šalies degalinėse kuro kainos jau pasiekė šių metų rekordines aukštumas ne dėl mokesčių – pasaulyje smarkiai brangsta nafta.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl akcizo pakeitimo litras dyzelinių degalų pabrangs apie 12 centų. Tai atrodo nedaug, bet net ir keliais centais persvėrus dyzelino kainą Lietuvos nenaudai tarptautinius vežėjus gali pervilioti Lenkija. Degalų kainų skirtumas abejose valstybėse ir taip labai nedidelis. Litras dyzelino Lenkijoje kainuoja vidutiniškai 3,78 lito (4,39 zloto), o Lietuvoje – 3,72 lito. Dabar racionaliai skaičiuojantiems vežėjams apsimoka šiuos degalus pirkti Lietuvoje, tačiau pakilus jų kainai, visų akys greitai nukryps į gretimas šalis.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius neslėpė, kad logistikos įmonės liūdnai sutiko naujieną apie didėsiantį akcizą. “Dyzelinas – mūsų pagrindinė žaliava. Jo kaina sudaro maždaug pusę visų veiklos išlaidų, o transporto sąnaudos – didelę daugelio prekių savikainos dalį. Dėl to gali kilti kainos, brangti paslaugos ir nukentėti įvairios verslo šakos”, – aiškino jis. Pasak pašnekovo, jau dabar įmones slegia kylančios dyzelino kainos, o joms dar šoktelėjus gali drastiškai kristi šalies degalinių apyvarta. A.Kondrusevičius neslėpė, kad tarptautiniais reisais važinėjantys vilkikų vairuotojai stengsis įsipilti pigesnių degalų užsienyje. “Rinka nėra uždara erdvė”, – užsiminė jis.

Tai, kad padidintas akcizas gali “padovanoti” klientų Lenkijos degalinėms, įžvelgė ir dalis parlamentarų, bet nepritarti Vyriausybės siūlymui Seimas praktiškai negalėjo, nes Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pamažu artėti prie nustatytų akcizų dydžių. Tačiau klusnus europinių reikalavimų vykdymas gali skaudžiai atsiliepti mūsų krašto ekonomikai.

Banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis atkreipė dėmesį, kad jei dyzelinas Lietuvoje taps brangesnis nei gretimose šalyse, valstybė neteks didelės dalies pajamų iš mokesčių ir nukentės vietos verslininkai. “Visada reikia siekti, kad mūsų krašte dyzelinas būtų pigesnis negu Lenkijoje, kitaip didieji vežėjai stengsis vilkikų bakus pripildyti kaimynų degalinėse. Tai reiškia, kad pajamos atiteks Lenkijos verslininkams, o mokesčių pinigai pateks į tos šalies iždą”, – aiškino ekonomistas. Jo manymu, tai didžiausia akcizo padidinimo grėsmė, nes sumažėjus Lietuvoje veikiančių degalinių pajamoms, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Tačiau kasdienių prekių kainos dėl maždaug 3 proc. brangsiančio dyzelino neturėtų pastebimai kilti. Anot R.Rudzkio, realiai tai galėtų nebent vienu procentu padidinti kainas mažmeninės prekybos vietose.

Šis dyzelino akcizo didinimas – ne pirmas valdžios suduodamas smūgis verslui. Atrodo, prisiminus 2009-ųjų pradžią, valstybė antrą kartą lipa ant to paties grėblio. Praėjusių metų pradžioje Lietuva, pasinaudojusi sumažėjusiomis degalų kainomis rinkoje ir norėdama užlopyti skylėtą biudžetą, dyzelinui buvo pradėjusi taikyti 1140 litų (už 1000 litrų) akcizo tarifą, kuris ES bus įvestas tik nuo 2013-ųjų. Iki to laiko mūsų valstybei suteiktas pereinamasis laikotarpis nustatyti dyzelinių degalų akcizą iki minimalaus ES lygio. Nuo 2008 metų jis privalo būti ne mažesnis nei 274 eurai (947 litų) už 1000 litrų, o nuo 2011-ųjų – ne mažesnis kaip 302 eurai (1043 litai) už 1000 litrų.

Tačiau troškimas papildyti biudžetą davė priešingą rezultatą – dyzelino suvartojimas smuko beveik 30 procentų. Per Lietuvą nuvilnijo transporto įmonių bankrotų banga. Galiausiai 2009 metų liepą Vyriausybė susigriebė, kad akcizo mokestis, taikomas daugumos įmonių ir krovinių vežėjų naudojamam dyzelinui, per didelis ir paskubomis priėmė įstatymą jį mažinti iki 947 litų už 1000 litrų.

“Linavos” prezidentas A.Kondrusevičius prisiminė šią situaciją. Tąkart vienintelis sprendimas buvo akcizo sumažinimas. “Staiga pakilo kainos, dalis vežėjų buvo priversti trauktis iš verslo, jiems teko atleisti žmones”, – pasakojo pašnekovas. Sumažinus akcizą įmonės šiek tiek atsigavo, vėl ėmė pirkti dyzeliną Lietuvoje ir aktyviau konkuruoti tarptautinėje vežimų rinkoje. 2009 metų trečiąjį ketvirtį transporto įmonių pardavimo pajamos Lietuvoje sudarė 3,3 mlrd. litų, o tuo pačiu laikotarpiu šįmet padidėjo 27,5 proc., iki 4,2 mlrd. litų.

Tąsyk žala buvo padaryta ilgam. Dabar dauguma vežėjų dirba stabiliai, bet jei verslą supurtys staigus kainų didėjimas, gali pasikartoti jau primiršti praėjusių metų įvykiai.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais buvo pradėti 189 bankroto procesai sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje veikiančioms įmonėms. Tai sudarė 13,5 proc. tarp visų minėtu laikotarpiu šalyje pradėtų 1396 įmonių bankroto procesų. Iki metų pabaigos žlugo dar daugiau bendrovių.

Per visus 2009-uosius bankroto procesai buvo pradėti 1844 įmonėms, 249 iš jų (13,5 proc.) veikė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje.

Šįmet situacija pagerėjo. Per pirmus devynis 2010 metų mėnesius bankroto procesai buvo pradėti 1163 įmonėms, o sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektorius nukentėjo beveik perpus mažiau negu tuo pačiu metu pernai – žlugo 105 bendrovės (9 proc. visų įmonių).

Pasaulio rinkose smarkiai brangstant naftai, didžiausiose šalies degalinėse degalų kainos pasiekė šių metų rekordines aukštumas, pranešė BNS. Per pastarąsias tris dienas jos padidėjo 9-12 ct už litrą degalų. “Platts” indeksas auga, ir į tai reaguoja mūsų didmenininkas (“Orlen Lietuva – red.). Matome, kad gamykla visų naftos produktų kainas kasdien kelia keliais centais”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė teigė, kad per parą didmeninės benzino kainos padidėjo 5 centais, dyzelino – apie 2 centus, suskystintų dujų – maždaug 3 centais. “Kainos augo dėl padidėjusios tarptautinio indekso “Platts” kainos ir dėl dolerio kurso”, – teigė ji.

Bendrovės “Lietuva Statoil” tinkle už litrą populiariausio 95 markės benzino ketvirtadienį po vidurdienio reikėjo mokėti 4,27 lito – tiek jis kainavo gegužės pradžioje. Litras dyzelino vidurdienį “Statoil” tinkle kainavo 3,84 lito. “Orlen Lietuvos” degalinių tinkle benzino kaina siekė 4,26 lito, dyzelino – 3,83 lito, o didžiausiame degalinių tinkle LUKOIL – atitinkamai 4,25 ir 3,80 lito.

“Statoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinių tinkluose ketvirtadienį per kelias valandas litras suskystintų dujų pabrango 2 centais ir po vidurdienio kainavo po 2,19 lito. Ketvirtadienio rytą jos kainavo 2,17 lito. LUKOIL tinkle suskystintų dujų kaina ketvirtadienį išliko stabili – 2,15 lito“.

„Vilniaus diena“ praneša:

„A-95 markės benzino kainos vėl kopia aukštyn. Didžiausiuose šalies degalinių tinkluose benzinas per savaitę pabrango apie 20 centų už litrą.

Daugumoje „Lukoil“ degalinių šalies didmiesčiuose litras populiariausio benzino kainuoja 4,25 lito, „Orlen Lietuva“ degalinėse – 4,26 lito, o „Statoil“ tinkle – jau 4,27 lito. Taip degalinės reaguoja į beveik nepaliaujamą kainų augimą didmeninėje rinkoje. Dar prieš savaitę benzino kaina degalinėse tik nežymiai viršijo 4 Lt/l.

Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikių terminale litras A-95 markės benzino trečiadienį kainavo beveik 3,89 lito. Didmeninė benzino kaina nuo praėjusio trečiadienio pakilo beveik 22 centais už litrą.“

Didesni pelnai skatina Lietuvos verslininkus investuoti užsienyje – vien per pastaruosius metus lietuviško kapitalo įmonių užsienyje padaugėjo beveik šešiomis dešimtimis, o populiariausiu verslu išliko prekyba.

Statistikos departamento duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje 596 Lietuvos verslininkai užsienyje buvo investavę 5,5 mlrd. litų, iš kurių 3,3 mlrd. litų teko Europos Sąjungos (ES) šalims, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvos verslininkai beveik po milijardą litų yra investavę Latvijoje ir Nyderlanduose. Latvijoje lietuviai yra įsteigę 160 įmonių, Estijoje- 58, Lenkijoje – 32, o Nyderlanduose – 7. Daugiau kaip milijardą litų lietuviai yra investavę ir NVS šalyse. Rusijoje dirba 66 verslininkai iš Lietuvos, kurių indėlis į šios šalies ekonomiką siekia apie 314 mln. litų, Ukrainoje 64 lietuviai yra investavę 337 mln. litų, Baltarusijoje, kur dirba 70 verslininkų iš Lietuvos, vien per pirmąjį ketvirtį tiesioginės Lietuvos investicijos padidėjo beveik 40 mln. litų iki 190 mln. litų.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovo Remigijaus Kabečiaus, dirbant vienoje ar kitoje šalyje ir įregistravus ten įmonę galima išvengti muitų, kvotų ir kitų rinkos barjerų, be to, daugelyje ne ES šalių viešųjų pirkimų konkursuose gali dalyvauti tik vietos įmonės. Taip pat, anot jo, perkeliant įmonę arčiau vartotojų, atpinga transportavimas, o kai kuriose šalyse gamybos savikaina sumažėja, nes ten yra pigesnė darbo jėga.

“Taip pat verslas dažnai įvertina, jog energetikos ištekliams Lietuvoje brangstant, užsienyje tiek žaliavų, tiek energetikos kainos gali būti mažesnės”, – tvirtino R.Kabečius.

Didžiausias skaičius lietuviško kapitalo įmonių užsienyje užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, tačiau daugiausia pinigų įdėta į nekilnojamojo turto ir nuomos verslą. Per praėjusius metus užsienyje buvo įsteigta 19 naujų prekybos, 15 nekilnojamojo turto, transporto, sandėliavimo bei ryšių įmonių. Užsienyje įsikūrė 6 įmonės, užsiimančios gamyba ir dvi įmonės vykdančios statybų veiklą.