Tbilisis pareiškė, kad Rusija, dislokuodama separatistinėje Pietų Osetijoje artilerijos divizioną, kuris yra apginkluotas reaktyvinėmis sistemomis “Smerč”, toliau tęsia savo agresyvią politiką prieš Gruzijos valstybingumą.

Kaip nurodo Gruzijos užsienio reikalų ministerija, tokiais “asimetriškais” veiksmais Rusija atsako “į taikią Gruzijos prezidento iniciatyvą ir Gruzijos pareiškimus nenaudoti jėgos, kuriems aiškiai pritarė tarptautinė bendrija”.

Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis lapkričio pabaigoje kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje Strasbūre paskelbė vienašališką iniciatyvą, kad savo teritorijos vientisumui ir suverenitetui atkurti Tbilisis niekada nenaudos jėgos.

“Cchinvalio regione, į vadinamąją 4-ąją karinę bazę buvo įvesta daugiau gyvosios jėgos, kuri gavo naujos ginkluotės ir kovinės technikos. Drauge Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniu Pietų federalinės apygardos struktūrose, išplatino pranešimą, kad netoli Cchinvalio išskleistas artilerijos divizionas, apginkluotas reaktyvinėmis sistemomis “Smerč”. Pažymėtina, kad šios puolamosios artilerijos sistemos veikimo nuotolis – nuo 70 iki 90 kilometrų”, – sakoma antradienį išplatintame Gruzijos URM pareiškime.

URM pažymi, jog “reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šio tipo sistemoms taikomi apribojimai, nustatyti Įprastinės ginkluotės Europoje sutartimi (ĮGES)”, – sakoma pareiškime.

“Sistemų “Smerč” dislokavimas okupuotoje Gruzijos teritorijoje dar kartą patvirtina, kad Rusija sudarė prielaidas neteisėtai stiprinti karinę jėgą IGES veikimo areale”, – sakoma pareiškime.

URM taip pat pažymėjo, kad “salvinės ugnies sistemų “Smerč” dislokavimas Cchinvalio regione yra agresyvios Rusijos politikos, nukreiptos prieš Gruzijos valstybingumą, ir kelia grėsmę taikai ir stabilumui ne tik Kaukazo, bet ir visame Juodosios jūros regione, tęsinys”.

Pareiškime priduriama, kad “ESBO ir JT stebėtojų misijų išvarymo ir uždraudimo įeiti į šią teritoriją Europos Sąjungos stebėtojų misijai tikslas buvo neleisti tarptautinei bendrijai stebėti ir kontroliuoti šių teritorijų”.

“Taip vertintini ir visiškai nepagrįsti Rusijos aukštų pareigūnų pateikti kaltinimai neva Rusijai iš Gruzijos kyla terorizmo grėsmė. Skambant tokiems pareiškimams ir sparčiai militarizuojant okupuotas teritorijas smarkiai padidėja karinės grėsmės iš Rusijos tikimybė”, – pažymima pareiškime.

Gruzijos užsienio reikalų ministerija ragina tarptautinę bendriją ir tarptautines organizacijas, “deramai įvertinti Rusijos agresyvią politiką ir provokacinius veiksmus ir suaktyvinti pastangas, kad Rusija būtų priversta vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų 2008 metų rugpjūčio 12 dienos ugnies nutraukimo susitarimą, ir visiškai ir nedelsiant nutraukti Gruzijos teritorijos okupaciją”.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kategoriškai atmetė pareiškimus, kad Rusijos energetiniai projektai yra politiškai motyvuoti.

“Iš tiesų, yra nuomonių, kad beveik visi Rusijos energetiniai projektai yra politiškai motyvuoti, kad Rusija siekia visą Europą padaryti energetiškai priklausomą, o paskui tuo naudotis siekdama politinių pranašumų. Jūs žinote mūsų poziciją. Manome, kad tai absoliuti nesąmonė”, – spaudos konferencijoje Varšuvoje pareiškė D.Medvedevas.

Prezidentas pridūrė, kad Rusija mano plėtojanti “geraširdiškus, atvirus ir abipusiai naudingus energetinius santykius su visomis Europos valstybėmis, įskaitant ir tas, kurias su Rusija jungia vienas vamzdynas”.

“Pastaruoju metu mes sugebėjome rasti sutarimą dėl kai kurių sprendimų. Dėl dujų vyko pakankamai sudėtingos derybos, galiojant atitinkamoms ES direktyvoms, tačiau mes sugebėjome rasti visiškai protingus sprendimus – viliuosi, kad taip bus ir ateityje”, – sakė D.Medvedevas.

“Mūsų lenkų kolegos žurnalistai klausė apie perspektyvas. Manau, kad kai kurie stambūs energetiniai projektai, susiję su kai kurių objektų Lenkijos teritorijoje privatizacija, būtų Rusijos Federacijai įdomūs, tačiau, žinoma, tai galima plėtoti tik esant pasitikėjimui ir abipusės naudos požiūriu vertinant atitinkamus susitarimus”, – sakė D.Medvedevas.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) sakė, kad Lenkija suinteresuota bendradarbiauti su su Rusija ir rusų verslu vadovaudamasi dalykiniais principais. Jis ypatingai palaikė tuos projektus, kurie naudingi ne vien verslui, bet ir abiems valstybėms.

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, ieškovai šioje Strasbūre svarstomoje byloje yra 29 Čečėnijos gyventojai, kurių skundai nebuvo patenkinti Rusijos teismo instancijose.

Strasbūre buvo nustatyta, kad Rusijos valdžia pažeidė du Europos Žmogaus teisių gynimo konvencijos straipsnius – dėl teisės gyventi ir dėl teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę.

2000 metų vasario pradžioje Ačchoj Martano rajono Katyr Jurto kaimą ėmė kontroliuoti grupė kovotojų, pabėgusių iš Grozno. Nuo vasario 4 iki 7 dienos Rusijos kariuomenei iš artilerijos apšaudant ir bombarduojant kaimą, kuriame buvo maždaug 25 tūkst. gyventojų, žuvo 24 žmonės.

Operacijai vadovavo generolas majoras Vladimiras Šamanovas, kuris šiuo metu vadovauja Rusijos oro desanto kariuomenei.

Rusijos valdžia per 2002 metais atliktą tyrimą padarė išvadą, kad karių veiksmai buvo pateisinami, nes kaimą buvo užgrobę kovotojai.

Tačiau 2005 metų vasarį Strasbūro teismas pripažino, kad operacija Katyr Jurte neatitiko tarptautinių teisės normų.

Išvada buvo motyvuojama tuo, jog Rusijos kariai naudojo sunkiąsias fugasines bombas, naikinančias daugiau kaip kilometro spinduliu, taip pat tuo, kad tuo metu nei karinė, nei nepaprastoji padėtis Čečėnijoje nebuvo paskelbta.

“Tokio ginklo naudojimas gyvenamojoje vietovėje ne karo metu ir iš anksto neevakavus civilinių gyventojų, nesiderina su tuo atsargumu, kurio turi laikytis teisėtvarkos pajėgos demokratinėje visuomenėje”, – buvo sakoma teismo sprendime.

Rusija pripažįsta Strasbūro teismo jurisdikciją nuo įstojimo į Europos Tarybą 1996 metų vasario 28 dieną.

“2010 metų vasarį Rusijos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame pavadino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus “Rusijos teisinės sistemos sudedamąja dalimi” ir pripažino, kad jie yra privalomi Rusijai ir į juos turi atsižvelgti įstatymų leidimo ir teisės aktų taikymo institucijos.

2009 metų pradžios duomenimis, beveik trečdalis skundų, nagrinėjamų Strasbūro teisme, gauti iš Rusijos.

Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine, penktadienį sakė Lietuvos politologai.

BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, atsiperkamumas.

“Daug veiksnių veikia tokius stambius ir ilgalaikius projektus. Čia neabejotinai svarbus ir projekto atsiperkamumas, ir projekto modelis, galimybės sklandžiai jį įgyvendinti”, – BNS sakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

“Taip pat neabejotinai svarbi ir geopolitinė situacija, galimi konkuruojantys naujų atominių elektrinių projektai regione, manau, taip pat sukelia papildomų klausimų potencialiems investuotojams. (…) Derybos buvo konfidencialios, labai sunku vertinti tikras priežastis”, – svarstė politologas.

Jo teigimu, prisimenant ilgą ir nesėkmingą Visagino AE projekto istoriją po penktadienio naujienų neapibrėžtumas tik padidėjo, nes daugiau neaiškumo kils ir Lietuvos partneriams šiame projekte – Estijai, Latvijai ir Lenkijai, ir užsienio kompanijoms.

“Šita nesėkmė derantis su potencialiais investuotojais tik dar labiau sustiprina poreikį spartinti jau vykstančių projektų įgyvendinimą – pirmiausia elektros tilto į Švedija ir Lenkiją. Tai yra pagrindiniai ateityje galimi Lietuvos saugikliai, jei naujos AE projektas būtų sunkiai vykdomas”, – kalbėjo R.Vilpišauskas.

Jis pridūrė, kad susidariusi padėtis tikriausiai bus išnaudojama “kaip argumentas tų, kurie pasisako už didesnį atsinaujinančių šaltinių vaidmenį”.

Politologas Kęstutis Girnius sakė, Rusijai patiktų jei Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetinių išteklių, tačiau pažymėjo nenorintis pasimesti svarstymuose, jog Visagino AE investuotojo paieškas sužlugdė Maskva.

“Yra rimta galimybė, jog gal Rusija darė spaudimą atskiroms bendrovėms, kad jos nedalyvautų šiame konkurse. Bet aš nenoriu pasimesti sąmokslo teorijose. (…) Tačiau galima sakyti, jog Rusijai patiktų, kad Lietuva liktų priklausoma nuo jos energetikos”, – sakė politologas.

“Yra ir ta galimybė, kad bus statomos jėgainės ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, tai gali kilti klausimas, ar bus pakankamai pirkėjų lietuviškai elektrai”, – kalbėjo K.Girnius.

Jo nuomone, konkurso nesėkmę nulėmė ne vien geopolitinės sąlygos.

“Yra galimybė, kad korėjiečiai supratę, jog yra vieninteliai konkurentai, pagalvojo, jog yra gudriau pasitraukti iš konkurso ir derėtis atskirai. Tada jie gautų geresnes sąlygas. Esu girdėjęs, kad jų pasiūlymai buvo nelauktai geri. Gal kitos kompanijos irgi panašiai galvojo – jog galima vėliau susitarti palankesnėmis sąlygomis”, – sakė K.Girnius.

Lietuvos Vyriausybė penktadienį pranešė, kad pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.

Energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė: “Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos patylėti.”

Pasak R.Švedo, į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Viceministras sakė, kad paprašius korėjiečių pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą.

Lapkričio pradžioje Seule apsilankęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė su korėjiečiais sutartis dėl 10 mln. kubinių metrų dujų tiekimo per metus ir dėl pastarųjų dalyvavimo Rusijos tolimuosiuose rytuose statant dujų skystinimo gamyklą.

“Gazprom” taip pat pakvietė Korėjos dujų kompaniją “Kogas” dalyvauti jūroje esančio dujų telkinio Sachalinas-3 vystyme. Rusijos dujų milžinas, be kita ko, tuomet išreiškė susidomėjimą kitais bendrais su pietų korėjiečiais projektais, pavyzdžiui dujų apdirbimo gamyklomis Sibire, kur yra dideli helio telkiniai.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija šiuo metu kyla, o visi šališki pranešimai apie ją – tai Šaltojo karo laikų atgyvenos ir štampai.

“Labai daug štampų, atitekusių iš ankstesnių laikų, Šaltojo karo laikų, ir šie štampai, kaip musės, skraido po visą Europą, po visą pasaulį, zyzia ties ausimi ir baugina žmones”, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje Ciuriche ketvirtadienį.

Iš tikrųjų, pasak jo, Rusija eina į priekį. “Ji kyla. Ir iki 2018 metų jis taps dar stipresnė”, – sakė V.Putinas.

V.Putinas į Ciurichą atvyko asmeniškai padėkoti Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vykdomajam komitetui, kuris nusprendė pasaulio futbolo pirmenybių finalinį turnyrą 2018 metais surengti Rusijoje.

Priešraketinės gynybos (PRG) sistemą Europoje galima kurti tik kartu su Rusija, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas žurnalistams Maskvoje.

Pasak jo, Rusija nemato raketų grėsmės Europos šiaurėje, todėl ten PRG sistemas dislokuoti nereikėtų.

Priešingu atveju, Rusija būtų priversta plėtoti savo smogiamąsias pajėgas.

“Jeigu mes sužinosime, kad bendromis pastangomis bus kuriama karinė PRG infrastruktūra Rusijos šiaurės vakarų pasienyje, nekabant apie šiaurę, jeigu mes sužinosime, kad šiame sektoriuje, kuris yra Rusijos strateginių pajėgų sektorius, bus dislokuojamos strateginės raketų gaudymo sistemos, mes būsime priversti vystyti smogiamąsias sistemas garantuotam jų įveikimui”, – pareiškė D.Rogozinas.

Jis pabrėžė, kad “tokiu atveju mes negalėsime sėdėti sudėję rankas ir sąžiningai perspėjame, kad būsime priversti parengti tas priemones, kurios leis mums ramiai kvėpuoti”.

“PRG Europoje gali būti tik dalyvaujant joje Rusijai, arba ji bus nukreipta prieš ją. Trečio varianto nėra”, – sakė jis.

“Tuo tarpu mūsų politinė vadovybė lieka ištikima partnere, ištikima savo įsipareigojimams šioje jautrioje sferoje”, – nurodė Rusijos atstovas prie NATO.

Be kita ko, D.Rogozinas pažymėjo. jog europinė PRG iš esmės bus amerikietiška sistema po NATO sparnu.

Jis dar kartą pakartojo neseniai Europos Parlamente pasakytą alegorišką Rusijos palyginimą su lokiu, kuris guli savo guolyje ir čiulpią leteną.

“Staiga atbėga pas jį 28 medžiotojai ir sako: meški, einam kartu, pamedžiosim kiškius. O lokiui iš karto klausimas: o kodėl medžiotojų šautuvuose kalibras ne kiškiams, o meškoms?” – kalbėjo D.Rogozinas.

Ketvirtadienį 22 narių Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vykdomasis komitetas nusprendė, jog 2018 metų pasaulio futbolo pirmenybių finalinis turnyras pirmą kartą per visą istorijoje vyks Rytų Europoje – Rusijoje.

Rusijos kandidatūra konkurencinėje kovoje dėl čempionato surengimo nugalėjo Angliją, Belgiją su Olandija ir Ispaniją kartu su Portugalija.

2022 metų planetos futbolo pirmenybes FIFA vykdomasis komitetas patikėjo surengti Vidurio Rytuose – Katare.

Be pastarosios valstybės, surengti pasaulio futbolo čempionatą 2022 metais pretendavo dar keturios valstybės – Australija, Japonija, Pietų Korėja bei JAV.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, jog dešimt šnipų, kurie anksčiau šiemet buvo deportuoti iš Jungtinių Valstijų, “nepadarė jokios žalos” Vašingtono interesams.

“Miegantys agentai”, kurių dauguma daugelį metų slapta veikė Jungtinėse Valstijose, buvo grąžinti į Rusiją liepą per sensacingą apsikeitimą šnipais, per kurį Maskva išsiuntė į Vakarų šalis keturis nuteistus slaptuosius agentus.

Tačiau Rusijos agentai “nepadarė jokios žalos Jungtinių Amerikos Valstijų interesams”, V.Putinas sakė duodamas interviu CNN pokalbių laidai “Larry King Live”.

Kalbėdamas apie šių šnipų misiją, premjeras nurodė, jog šis dešimtukas “nusipelnė pagarbos”, nes jis priklausė ypatingai “nelegalios žvalgybos tarnybai, kuriai turinčiai savas užduotis, kurios paprastai tampa aktualios krizių metu – tarkime, nutrūkus diplomatiniams santykiams”.

“Ačiū dievui, jog dabar tokios padėties tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų nėra ir, tikiuosi, niekada nebus,”, – pridūrė V.Putinas, kalbėdamas rusiškai.

Rusijos premjeras, kuris anksčiau buvo Sovietų Sąjungos KGB agentas, pabrėžė, jog žvalgybos informaciją slapta renka daugelis šalių.

“Be to, mūsų specialiųjų tarnybų metodai vis dėlto aiškiai skiriasi nuo metodų, kuriuos naudoja Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos. Ačiū dievui, nei šie žmonės, nei kiti mūsų žvalgybos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai nepastebėti organizuojantys slaptus kalėjimus, žmonių grobimus ir jų kankinimus”, – sakė jis.

Kaip pranešama, grįžę į Maskvą šnipai buvo nuodugniai apklausti Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), taip pat buvo apdovanoti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Rusijos specialiosios tarnybos pripažino, jog branduolinio išpuolio grėsmė iš Irano ir Šiaurės Korėjos yra tikėtina, bet artimiausiu laiko to nebus, atskleidžiama slaptuose JAV valstybės departamento dokumentuose, paskelbtuose tinklalapyje “WikiLeaks”, praneša lenta.ru.

Ataskaita apie šių šalių keliamą grėsmę buvo parengta pagal bendrą Rusijos ir JAV susitarimą įvertinti XXI amžiaus balistinių raketų iššūkius. Dokumente, kuris buvo sudarytas 2010 metų vasarį, apibendrintas JAV ir Rusijos susitikimas, kuriame 2009 gruodį buvo aptartos branduolinės Irano ir Šiaurės Korėjos programos.

Ataskaitoje nurodoma, kad atlikusi kompleksinį įvertinimą Rusija pripažįsta teorinį Teherano ir Pchenjano gebėjimą pasigaminti branduolinį ginklą.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, mano Rusija, jog yra branduolinio išpuolio grėsmė iš tų šalių, nes jos neturi priemonių tokiam ginklui panaudoti ir neturės artimiausiu metu.

Rusijos žvalgybos duomenimis, Irane dar tik pradėta bandyti raketas, galinčias nuskrieti iki 2 tūkst, kilometrų; šias raketas Teheranas galėtų pradėti gaminti tik po 5-6 metų.

Dabar Irano turimos technologijos leidžia pasiekti objektus, esančius arčiau negu 1700 kilometrų. Tarpžemyninės balistinės raketos Iranas prognozuojamoje ateityje dar negalės turėti.

Šiaurės Korėjos pasiekimai branduolinio ginklo kūrimo srityje dar kuklesni. Ataskaitoje nurodoma, jog Pchenjanas turi pasenusių raketų, kurios siekia taikinius iki 1300 kilometrų, o galimybės pasigaminti raketą, skriejančią iki 4 tūkst. kilometrų, yra aiškiai perdėtos.

Taip pat abejojama, jog Šiaurės Korėja būtų toli pažengusi kurdama kovinę galvutę, kurią galima būtų įmontuoti į turimas raketas.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) suklydo, pareikšdamas nuogąstavimų dėl demokratijos būklės Rusijoje, pareiškė interviu televizijos kanalui CNN Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Pasak V.Putino, R.Gatesas taip komentavo todėl, kad “buvo suklaidintas”.

Anksčiau tinklalapis “Wikileaks” paskelbė ištraukas iš R.Gateso pokalbio su savo kolega Prancūzijoje. Pentagono vadovas per šį pokalbį pareiškė nuomonę, kad “Rusijos demokratija išnyko, o šios šalies vyriausybė – tai oligarchija, kuriai vadovauja saugumo tarnybos”.

V.Putinas priminė, kad ir JAV turi problemų, susijusių su demokratija. Štai prezidento rinkimų rengimo sistemos leidžia kai kuriais atvejais iškovoti pergalę kandidatui, net jeigu dauguma amerikiečių balsuoja už jo varžovą.

“Kai mes kalbamės su savo draugais Amerikoje ir sakome jiems, kad šiuo požiūriu jų šalyje yra sistemos problemų, mums atsakoma: “Nesikiškite į mūsų reikalus. Tai – mūsų tradicijos, ir mes jų neatsisakysime”.

“Mes nesikišame. Tačiau aš norėčiau įspėti mūsų kolegas užsienyje: jūs taip pat nesikiškite į suverenų Rusijos liaudies pasirinkimą”, – pridūrė V.Putinas.

Vienai didžiausių pieno perdirbimo įmonių grupės “Rokiškio sūris” šiemet pelningiausia buvo Rusijos rinka, teigia bendrovės valdybos pirmininkas.

“Rokiškio sūrio” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS sakė, kad iš eksporto rinkų šiemet pelningiausia buvo Rusijos rinka.

Visą pelną bendrovė uždirbo eksporto rinkose. Vietos rinkoje bendrovė šiemet patyrė 1,64 mln. litų nuostolių, pranešė įmonė per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržą.

Grupės devynių šių metų mėnesių konsoliduotas grynasis pelnas siekė 12,526 mln. litų – 29,2 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį, kai jis siekė 9,696 mln. litų. Vien trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2009 metų trečiuoju ketvirčiu, konsoliduotas grynasis pelnas išaugo 7,8 proc. iki 9,834 mln. litų.

Grupės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per devynis mėnesius siekė 35,638 mln. litų – 1,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (36,205 mln. litų).

“Rokiškio sūrio” grupės pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 proc. iki 390,384 mln. litų, o vien trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, – išaugo 5,3 proc. iki 162,614 mln. litų.

Grupės pardavimai Lietuvoje per devynis mėnesius sumažėjo 23,2 proc. iki 150,961 mln. litų, Europos Sąjungos šalyse – 2,3 proc. iki 150,031 mln. litų. Tuo tarpu kitose šalyse, įskaitant JAV ir Japoniją, pardavimai išaugo 23,7 proc. iki 59,392 mln. litų.

D.Trumpa BNS sakė, kad eliminavus žaliavinio pieno pardavimą pardavimai Lietuvoje sumažėjo tik daugiau nei 10 procentų.

Rugsėjo 30 dieną vidutinis grupės darbuotojų skaičius buvo 1518 – 5,7 proc. mažiau nei 2009 metų rugsėjo 30 dieną, kai jų skaičius siekė 1610 darbuotojai.

Šių metų birželio pabaigoje 54,28 proc. “Rokiškio sūrio” akcijų valdė įmonės vadovas Antanas Trumpa ir jo kontroliuojama bendrovė “Pieno pramonės investicijų valdymas”, likusias – smulkieji akcininkai.

Maždaug 22 tūkstančių per 1940 metų žudynes sovietų sušaudytų lenkų karininkų šeimų atstovai pirmadienį pranešė nesieksiantys kompensacijų už patirtą žalą, kai Rusijos įstatymų leidėjai pagaliau pripažino Josifo Stalino atsakomybę už šias Antrojo pasaulinio karo laikų žudynes.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, toks sprendimas jau buvo priimtas 2008 metų gegužę, kai Katynėje nužudytų lenkų karininkų artimųjų federacija savo nutarime rašė, jog negalima pinigais įvertinti artimųjų mirties ar žmogaus garbės ir orumo.

“Pritartume idėjai, kad Rusijos Federacija įkurtų fondą, kuris finansuotų Lenkijoje Katynės žudynių aukomis pavadintus objektus – ligonines, mokyklas”, buvo rašoma Federacijos nutarime.

“Mes nesitikime, kad Rusija atlygins mums žalą. Nėra sumos, kuri atlygintų vyro, tėvo ar brolio netektį”, – naujienų agentūrai AFP sakė šios federacijos viceprezidentė 74-ių Krystyna Brydowska (Krystyna Brydovska).

“Kaip galima pinigais įvertinti lenkų karininko gyvybę. Ji neįkainojama, – sakė K.Brydowska, kurios tėvas buvo vienas karo belaisvių, kurie buvo sušaudyti Katynės miškuose ir kitose dabartinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.

Taip K.Brydowska reagavo į Lenkijos opozicinės konservatorių partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) pareiškimą, kai penktadienį Rusijos parlamentarai po ilgų metų pagaliau sutiko oficialiai patvirtinti tekstą, kuriame sakoma, jog minėtos žudynės buvo vykdomos tuometinio sovietų diktatoriaus Stalino nurodymu.

Kaip ir kiti Lenkijos lyderiai bei Katynės šeimų federacija J.Kaczynskis pasveikino šį Rusijos žingsnį, žengtą ruošiantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui Lenkijoje.

Tačiau J.Kaczynskis viešai pareikalavo, kad gruodžio 6 dieną numatyto susitikimo su Rusijos vadovu metu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorowskis) iškeltų žalos atlyginimo klausimą.

Pasak jo, “kompensacijos turi būti pirmiausiai išmokėtos nužudytųjų artimiesiems”, tačiau, pasak politiko, galima kalbėti ir apie kompensaciją Lenkijos valstybei, nors tai diskusijos tema, tačiau pati problema egzistuoja , sakė J.Kaczynskis.

“Jaroslawas Kaczynski nėra mūsų federacijos narys. Tik ši organizacija turi teisę kelti žalos atlyginimo klausimą”, – paaiškino K.Brydowska.

Sekmadienį prezidento B.Komorowskio patarėjas profesorius Tomaszas Naleczas (Tyomašas Nalenčas) nurodė, kad Katynės nusikaltimas bus aptartas Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito Varšuvoje gruodžio 6 d. metu ir pridūrė, jog “galimų kompensacijų problema bus paliesta tik tada, jei abu prezidentai sutiks, kad Katynės byla su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, turi būti iki galo išaiškinta ir išspręsta”.

T.Naleczas pabrėžė, kad kompensacijos klausimas bus svarstomas tik tada, jei šito pageidaus žuvusiųjų artimieji.

J.Kaczynskio brolis dvynys buvęs šalies prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) žuvo prie Smolensko sudužus lėktuvui, kai lenkų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Kartu žuvo dar 95 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų aukščiausi šalies pareigūnai ir Katynės žudynių aukų artimieji.

Sovietų Sąjungos pajėgoms įsiveržus į Lenkiją iš rytų, sovietų NKVD išžudė Lenkijos elitinius karininkus, kurie nuo 1939 metų rugsėjo 1 dienos kovėsi su nacistine Vokietija, o vėliau pakliuvo į Raudonosios armijos nelaisvę.

Lenkų kariškių žudynės vyko keliose vietose, tačiau Katynė tapo jų svarbiausiu simboliu. Tie įvykiai taip pat susiję su, ko gera, skandalingiausiu melu, kurį pusę šimtmečio skleidė Sovietų Sąjungos propaganda, vertusi kaltę dėl lenkų karininkų nužudymo naciams.

Katynės klausimas ilgai buvo opus Varšuvos ir Maskvos santykiuose, kurie dažnai būdavo įtempti nuo tada, kai Lenkijoje 1989 metais buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas.

1990 metais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, kad už Katynės žudynes atsakinga Maskva, tačiau netgi mūsų dienomis tik nedaugelis Rusijos gyventojų, ilgą laiką girdėjusių vien sovietinę propagandą, žino tiesą apie tuos įvykius.