Šiandien Seimas pradės svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą įteisinti galimybę piliečiams balsuoti elektroniniu būdu Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimuose, o taip pat referendumuose. Tokiam siūlymui jau yra pritarusi Vyriausybė.

„Balsavimas internetu – geras būdas padinti rinkėjų aktyvumą. Jis taip pat sutaupytų rinkimams skiriamų lėšų, žmogiškųjų resursų ir laiko bei būtų vienas didžiausių žingsnių įgyvendinant e-valdžios koncepciją Lietuvoje“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Įteisinus elektroninį balsavimą, piliečiams bus sudarytos platesnės ir palankesnės galimybės dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, sumažės prielaidos rinkėjų balsų papirkinėjimui ir korupcijos galimybėms, bus skatinamas informacinių technologijų naudojimas. Pažymėtina, kad balsavimas internetu neribos galimybės balsuoti ir tradiciniais būdais bei atitiks visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir principus.

Išankstiniais vertinimais, balsavimui internetu įgyvendinti gali prireikti apie 7 mln. litų.

Apklausų duomenimis, galimybės balsuoti internetu jau laukia Lietuvos gyventojai: 78 proc. piliečių pritaria balsavimo internetu įteisinimui, o 41,4 proc. rinkėjų patys pasinaudotų tokia galimybe.

Balsavimą internetu sėkmingai taiko Estija – čia vyko jau keletas rinkimų, kuriuose buvo galima balsuoti ir internetu.

Spaudimo Baltarusijai prezidento rinkimų išvakarėse nei iš Kremliaus, nei iš Vakarų nebus, įsitikinęs šalies autoritariškas lyderis Aleksandras Lukašenka.

“Jokio kišimosi šalyje nebus, ir iš Rusijos, kaip mus baugina, ir iš Vakarų ar iš Amerikos”, – pareiškė A.Lukašenka šeštadienį žurnalistams Lydoje Gardino srityje.

Drauge Baltarusijos lyderis neatmetė galimybės, kad gali būti “dūrių, ir tai – du ar tris kartus”.

“Mes tam esame pasirengę. Bet aš padarysiu viską, kad rinkimai šalyje vyktų atvirai ir skaidriai”, – patikino A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu diktatoriumi Europoje.

Jis pabrėžė, kad per būsimus prezidento rinkimus gruodžio 19 dieną šalies likimą lems liaudis.

“Jokio kišimosi mes neleisime, o jo ir nebus. Kas nors šauks: “Papjausime, nuskandinsime”, bet aš štai jau, kaip matote, 16 metų gyvenu”, – sakė A.Lukašenka ir priminė patarlę: “Kam skirta būti nušautam, tas nenuskęs”.

Baltarusijos prezidentas ironizavo, kad jeigu Kremlius ir darys rinkimams kokią nors įtaką, tai “tik teigiamą”.

“Juk visas šis purvas naudingas ne jiems, o mums. Duok, Dieve, kad jie taip paikai elgtųsi ir toliau”, – sakė ir pridūrė, kad

“rinkimų raktai yra ne Kremliuje, o baltarusių kišenėje”.

GROJA BALALAIKA

Komentuodamas Baltarusijos opozicijos, mėginančios konsultuotis Rusijoje, veiksmus A.Lukašenka pareiškė, kad “tie, kurie vakar griežė Vakarų smuiku, šiandien groja balalaika Maskvoje”.

“Jie važiuoja ten ne tik į pražvalgas, bet ir tam, kad gautų gerų pinigų. Mes žinome, kas jiems moka”, – pažymėjo A.Lukašenka.

Jis taip pat pareiškė, kad labiausiai suinteresuotas sąžiningais rinkimais.

“Man reikia, kad iš tikrųjų remtų, o ne falsifikuotų rezultatų”, – sakė Baltarusijos lyderis.

Jis paragino Baltarusijos piliečius nusiraminti ir “mažiau žvalgytis į šalis”, drauge pažadėdamas saugumą ir ramybę.

Prezidento rinkimai vyks Baltarusijoje 2010 metų gruodžio 19 dieną. Rugsėjo 27 dieną respublikos CRK numato surengti posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas įregistruoti iniciatyvines grupes kandidatams iškelti. Vieno ar kito kandidato iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų jam remti.

Iki lapkričio 13 dienos galimi kandidatai į prezidentus turi pateikti į CRK reikiamus dokumentus, tarp jų anketą , turto ir pajamų deklaraciją. Kandidatų į prezidentus registracija vyks nuo lapkričio 13 iki 23 dienos.

Valdantieji konservatoriai rengiasi Marijampolėje vyksiančiai kovai dėl laisvos vietos Seime. Svarstoma galimybė kandidatu per šiuos rinkimus kelti parlamente jau dirbantį Arvydą Vidžiūną. Tačiau dalyvauti juose politikas galėtų tik atsisakęs dabartinio mandato, rašo “Lietuvos žinios”.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė jau suka galvas dėl kitų metų pradžioje Marijampolės rinkimų apygardoje planuojamų batalijų. Ieškoma kandidato, kuris galėtų ne tik simboliškai varžytis su socialdemokratų iškeltu politiku, bet ir turėti realių galimybių laimėti.

Dalis TS-LKD atstovų sužiuro į parlamentarą A.Vidžiūną. Per 2008 metais vykusius Seimo rinkimus jis buvo iškeltas kandidatu Marijampolės rinkimų apygardoje. Tada nusileidęs socialdemokratui Algiui Rimui, į Seimą jis pateko pagal partijos sąrašą.

Iškovojusi papildomą parlamentaro mandatą TS-LKD sustiprintų Seimo valdančiąją koaliciją, nes į parlamentą patektų ir vienas “sąrašinis” partijos atstovas. TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius teigia, kad sprendimas dėl kandidato bus priimtas po diskusijų partijos prezidiume. Teigiama, kad A.Kubilius ir A.Vidžiūnas jau buvo susitikę aptarti keblaus klausimo.

Pats A.Vidžiūnas neneigė, kad jis gali būti iškeltas kandidatu. Tačiau kol kas tai esą teorinė galimybė.

“Man reikia apsvarstyti visas konstitucines galimybes: ar aš, pagal partijos rinkimų sąrašą išrinktas Seimo narys, galiu kandidatuoti Marijampolės vienmandatėje apygardoje? Kaip suprantu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nelabai to norėtų, gal ir žmonės skeptiškai vertintų. Visus šiuos dalykus reikėtų išsiaiškinti”, – sakė jis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad jei A.Vidžiūnas apsispręstų dalyvauti rinkimuose, jis turėtų atsisakyti dabartinio mandato.

TS-LKD prezidiumas kandidatu gali pasirinkti ir partijos Marijampolės skyriaus atstovą. Taip pat esą gali būti nuspręsta, kad kelios valdančiąją koaliciją ir Vyriausybės veiklą remiančios partijos kels bendrą kandidatą.

Smarkūs ginčai, kas Marijampolėje turėtų kovoti dėl Seimo nario mandato, kilo ir Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Šiuo metu bent trys LSDP Marijampolės skyriaus aktyvūs nariai nori siekti vietos Seime – savivaldybės meras Vidmantas Brazys, jo patarėjas, buvęs Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius ir Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas Valančius.

VRK paskelbė, kad rinkimai Marijampolės vienmandatėje rinkimų apygardoje vyks kitų metų vasario 13 dieną, po dviejų savaičių planuojamas antrasis turas.

Rinkimai į Seimą Marijampolės vienmandatėje apygardoje rengiami rugpjūčio 9-ąją mirus čia išrinktam Seimo nariui socialdemokratui Algiui Rimui.

Artėjant savivaldos rinkimams kadaise buvę įtakingi, bet dabar didžiojo žaidimo pakraštyje ar visai užribyje atsidūrę politikai bando iš naujo pradėti politinę karjerą.

Vos daugiau nei pusmetis liko iki kitų metų vasario mėnesį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų, tapsiančių rimtu išbandymu tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai, tiek toms partijoms ir judėjimams, kuriuos 2008-ųjų rudenį rinkėjai paliko už Seimo borto. Vis dėlto pagrindinėms valdančiosios koalicijos ar opozicijos partijoms artėjantys rinkimai bus veikiau įtakos persidalijimas savivaldybėse ir raumenų mankšta prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, o štai mažosios Seimo partijos ar šiuo metu didžiosios politikos užribyje esantys veikėjai vasarį spręs politinės mirties ar gyvybės klausimą.

A.Valinskas kuria partines struktūras

Praėjusį savaitgalį ne tik valdančioji Tėvynės sąjunga glaudino savo gretas vasaros stovykloje pamaryje. Viena mažiausių ir politologų seniai į nuostolius nurašyta Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija taip pat susirinko į vasaros sąskrydį Kaišiadorių rajone, kad ant Nemuno kranto aptartų ateities planus. O šie kol kas visiškai neatitinka politologų prognozių.

“Veido” žiniomis, greta alaus bokalo kilnojimo ir krepšinio kamuolio svaidymo “prisikėlėliai” ketino nuveikti ir rimtų darbų: įsteigti partijos jaunimo judėjimą, o šalia partijos – visuomeninį judėjimą “Ąžuolas”, kuris reikalingas dėl kelių priežasčių.

Viena, į visuomeninį judėjimą gali įsitraukti ir statutiniai pareigūnai bei nuolat Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, kuriems įstatymas draudžia būti partijų nariais. Antra, į visuomeninį judėjimą galima suburti tuos aktyvius “prisikėlėlių” rėmėjus, kurie dar turi entuziazmo dirbti partinį darbą, bet jų išrinkimas į oficialius postus reikalautų didelių pastangų ir santykių su esamais skyrių vadovais sugadinimo. Trečia ir bene svarbiausia priežastis – matydami potencialių rinkėjų alergiją pačiam žodžiui “partija”, Tautos prisikėlimo partijos organizatoriai nutarė pasiūlyti jiems balsuoti ne už “A.Valinsko partiečius”, o už tarsi neutralius visuomeninio judėjimo narius.

Regis, savo gretas papildę keliais didelę patirtį turinčiais Lietuvos politinio gyvenimo veteranais “prisikėlėliai” nutarė rimtai užsiimti tuo, kas kadaise vadinta partine statyba. Numatoma, kad ateityje partija, jaunimo organizacija ir judėjimas “Ąžuolas” įsteigs viešąją įstaigą Pilietinio ugdymo institutas, kuris turės tapti partinių kadrų rengimo mokykla ir politinių idėjų generatoriumi. Lygiai kaip kadaise konservatorių įsteigtas ir pastaruoju metu negražiai pagarsėjęs Demokratinės politikos institutas. Tiesa, kur paims tokios įstaigos veiklai būtinų pinigų, “prisikėlėliai” dar nežino. Tikimasi, kad bent jau iš pradžių didžiuma darbų bus atliekami visuomeniniais pagrindais.

Šalia gražių planų “prisikėlėliai” jau nuveikė ir visai rimtų darbų. Prieš mėnesį Neringos savivaldybės Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio skyriai pasirašė koalicijos savivaldybių tarybų rinkimuose sutartį. Bendrą trijų partijų, apie kurių galimą jungimąsi visos Lietuvos mastu kalbama antri metai, sąrašą į rinkimus ves senas A.Valinsko draugas Arūnas Burkšas.

Pagrindinė užduotis, kurią šiuo metu sau kelia Tautos prisikėlimo partija – susikurti politinę tapatybę, kuri išskirtų ją iš kitų partinių organizacijų. Planuojama orientuotis į vadinamąjį spygliuotąjį elektoratą – žmones, kurių netenkina didžiųjų partijų veikla, bet kurie netapatina savęs su vadinamaisiais runkeliais.

"Veido" archyvas

A.Zuokas ir A.Valinskas mėgins suvilioti didžiosiomis partijomis nusivylusius rinkėjus

A.Zuokas tapo visuomenininku

Viena bėda – norinčiųjų rasti rinkėjų šiame segmente yra ir daugiau. Akivaizdžiai į miesto rinkėją, nusivylusį esama valdžia, bet ne liumpeną, taikosi ir buvęs ilgametis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, prieš mėnesį padėjęs partijos nario bilietą ir paskelbęs apie naujo visuomeninio judėjimo “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” (TAIP) kūrimą. A.Zuokas neslėpė, kad šis judėjimas sukurtas taikantis į artėjančius savivaldybių rinkimus. Nors Seimas, priešingai nei tikėtasi, neatvėrė tokiems judėjimas kelio dalyvauti rinkimuose, A.Zuokas neabejoja, kad ras būdų, kaip apeiti šiuos apribojimus.

Apie tai, kad A.Zuokas ketina mesti liberalcentristus ir kurti nuosavą judėjimą, prabilta dar pernai, kai ponesėkmingų rinkimų į Europos Parlamentą Liberalų ir centro sąjunga nutarė išsirinkti naują lyderį. Kurį laiką nesėkmingai bandęs paversti dabartinę partijos vadovybę kišenine, A.Zuokas galiausiai trenkė durimis. Sunku dabar pasakyti, kas labiau lėmė jo apsisprendimą – ar netikėjimas partijos ateitimi, ar nesugebėjimas bent kurį laiką pabūti eiliniu partijos valdybos nariu, ar toks pat nesėkmingas bandymas išklibinti valdančiąją koaliciją, galiausiai privertęs A.Zuoką padėti ir Seimo nario mandatą. Akivaizdu viena – kitų metų vasarį A.Zuokas bandys prisistatyti vilniečiams kaip visiškai naujas, jokiais ryšiais su dabartine valdžia nesusisaistęs politikas.

Ar jam pavyks – nežinia. Viena vertus, merų Juozo Imbraso ir Viliaus Navicko valdymo atsikandę vilniečiai su vis didesne nostalgija mena A.Zuoko laikus. Kita vertus, rinkimai – tai pirmiausia organizacija. Be jos net pats gabiausias politikas nesugebės nieko pasiekti. O iš ko A.Zuokas burs savąjį TAIP, kol kas visiškai neaišku. Nebent sėkme pasibaigtų jau kuris laikas besitęsiantis jo flirtas su Gedimino Vagnoriaus “krikščionimis”, tačiau ir šie atskilėliai nuo A.Valinsko organizacinėmis struktūromis pasigirti negali. Užtat kraičio turi numanomą žiniasklaidos paramą.

A.Paulauskas gaivina partiją

Už Seimo borto atsidūrusios Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas – dar vienas žinomas politikas, ketinantis sudalyvauti kovoje dėl Vilniaus savivaldybės. Bent jau kalbama, kad jis būsiąs partijos sąrašo priekyje.
Pats A.Paulauskas “Veidui” tvirtino, kad kol kas jis labiau užsiėmęs partijos gaivinimu. “Po devynerių valdžioje praleistų metų iš arčiau susipažinus su partija paaiškėjo, kad reikia padaryti daug tiek organizacinių, tiek ideologinių permainų, – sakė A.Paulauskas. – Daugelis narių tiesiog nedirba partinio darbo, tad reikia juos paraginti nebijoti viešai dėstyti savo idėjinės pozicijos, tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, aišku, kartu galvojant ir apie savivaldybių rinkimus”.

"Veido" archyvas

A.Paulauskas ir A.Matulevičius mėgins grįžti į aktyviąją politiką

Kokios nors naujos visuomeninės organizacijos A.Paulauskas steigti nežada: “Jei jau visuomeninė organizacija ketina eiti į valdžią, vis tiek ji, kaip ta rožė, kurios kvapo nepaslėpsi, kvepės partija. Partijų antrinių organizacijų kūrimas rinkimams – nelabai sąžininga politika. O praktika rodo, kad galimybių apgaudinėti žmones lieka vis mažiau”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nevetuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis leidžiama Seimas savivaldos rinkimuose kandidatus kelti partijoms ir atskiriems kandidatams, bet visuomeninės organizacijos eliminuotos.

Prezidentės patarėjo pavaduotoja Lina Gorbačiovienė BNS sakė, kad valstybės vadovė įstatymą pasirašė penktadienį. “Valstybės žiniose” jis turėtų būti paskelbtas šią savaitę.

Seimas birželio pabaigoje įteisino galimybę savivaldos rinkimuose kandidatus kelti ne tik partijoms, bet ir atskiriems kandidatams. Tačiau visuomeninėms organizacijoms nenumatyta galimybė kelti savo kandidatų sąrašų.

Priimtas įstatymas numato, kad asmuo gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Taip pat įstatyme numatyta galimybė išsikėlusiems kandidatams jungtis į sąrašus. Išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.

Keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą Seimą buvo įpareigojęs Konstitucinis Teismas (KT). Jis yra išaiškinęs, kad draudimas nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

Vietos savivaldos rinkimai turėtų vykti 2011 metų pradžioje.

Iki liepos 1 d. apskričių administracijų valdytų įstaigų padalijimas ministerijoms ir savivaldybėms kelia nusistebėjimą. Štai trejus senelių globos namus perėmė Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ketverius – savivaldybės.

Ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė paaiškino, kad ministerija perėmė tuos, kuriuose teikiamos sudėtingos socialinės paslaugos, o jų steigti kiekvienoje savivaldybėje poreikio nėra. Ministerijos perimtuose senelių globos namuose iki 60 proc. jų gyventojų turi sunkią ar proto negalią. O savivaldybėms perduotos įstaigos, kuriose teikiamos nesudėtingos socialinės paslaugos.

Savivaldybės kratėsi joms siūlomų įstaigų bijodamos, kad paskui negaus joms finansavimo, bet tik ne Raseiniuose. Čia vyko ne apskričių reforma, o partinė kova. Štai partija “Tvarka ir teisingumas” regioninėje žiniasklaidoje net paskelbė Seimo posėdžio stenogramas, užvardijusi taip: “Mūšį LR Seime dėl Blinstrubiškių senelių globos namų laimėjo R.Ačas”.
Kitas Seimo narys buvęs Raseinių meras socialdemokratas Edmundas Jonyla piktinasi, kad senelių namai perduoti savivaldybei net neatsiklausus rajono tarybos nuomonės. “Dėl smulkmenų savivaldybės tarybos pritarimo reikia, o dėl senelių namų, kuriuose gyvi žmonės, nebereikia”, – stebėjosi E.Jonyla.

Trylika iš dvidešimt penkių, vadinasi, dauguma Raseinių tarybos narių kreipėsi ir į Seimą, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad Seimas buvo apgautas, nes Seime parlamentaras Remigijus Ačas tikino, tiksliau, melavo, jog tarybos nariai buvo apklausti ir esą Raseinių rajono savivaldybė labai troško perimti šiuos senelių namus.

Ši istorija kelia neaiškumų tik tol, kol jos dalyvių nesudėstai pagal partinę priklausomybę: R.Ačas, Raseinių rajono meras Petras Vežbavičius ir tarybos narys Blinstrubiškių senelių namų direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Šimaitis – partijos “Tvarka ir teisingumas” nariai.

Dar įdomiau, kad prieš pat apskričių administracijų reformą į šią partiją įstojo ir ilgametis Blinstrubiškių senelių namų direktorius, anksčiau nepartinis Algirdas Rimydis. “Pamėginau, įstojau, gal gegužės mėnesį”, – sako direktorius, tikindamas, kad tai esą nieko bendra nei su noru išsaugoti postą, nei su artėjančiais savivaldybių rinkimais neturi.

Tačiau kas galėtų paneigti, kad tai kova dėl 180 senelių ir 110 personalo balsų? “Artėjantys savivaldybių rinkimai daro savo įtaką. Kitų priežasčių nematau”, – apibendrina E.Jonyla.

Jei Seimo rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausia balsų gautų socialdemokratai, Darbo partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”, tačiau visų šių opozicinių jėgų pergalę lemtų tik apie 60 proc. rinkėjų.

Likę respondentai teigia arba neketinantys balsuoti, arba nežinotų, kam atiduoti balsą, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Anot jos, daugiausia – 13,5 proc. – rinkėjų balsų gautų Socialdemokratų partija. Tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Darbo partija su “tvarkiečiais”. Pirmąją per rinkimus paremtų – 12,5 proc. respondentų, o partiją “Tvarka ir teisingumas” – 10,3 proc. gyventojų.

Dabartiniai valdantieji konservatoriai-krikdemai liktų ketvirti. Už juos balsuotų 6,9 proc. rinkėjų. Gegužę už šią partiją buvo pasiruošę balsuoti 8,3 proc. apklaustųjų.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis gautų 6,5 proc. rinkėjų balsų.

Visos kitos politinės jėgos, remiantis apklausos duomenimis, į Seimą pagal proporcinę rinkimų sistemą nepatektų, nes negebėtų peržengti 5 proc. rinkėjų balsų barjero: už Naująją sąjungą balsuotų 2,7 proc. gyventojų, už liberalcentristus – 1,9 proc., už valstiečius liaudininkus – 1,2 procento.

Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, apklausos duomenimis, rinkėjų palaikymo iš viso nesusilauktų: iš 1009 apklaustų respondentų, noro balsuoti už “prisikėlėlius” neišsakė nė vienas asmuo.

Apie trečdalis apklaustųjų teigė neketiną balsuoti iš viso, o dar apie dešimtadalį – savo nuomonės išsakyti negalėjo.

Kad parlamento rinkimuose neketina balsuoti, teigė 32,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o 8,5 proc. žmonių sakė nežinantys, kam atiduoti savo balsą, arba į klausimą neatsakė.

Apklausa atlikta birželio 16-23 dienomis . Joje dalyvavo 1009 respondentai.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Seimo sprendimą neleisti vietos valdžios rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms premjeras Andrius Kubilius aiškina sunkumais užtikrinti jų priežiūrą.

Pasak ministro pirmininko, priėmus kitokį sprendimą, visuomeninės organizacijos rinkimuose galėtų dalyvauti turėdamos mažesnę institucijų priežiūrą ir kontrolę dėl rinkimų kampanijos organizavimo ir finansavimo nei politinės partijos.

“Visuomeninės organizacijos turi žymiai daugiau laisvės, bet mažiau valstybės priežiūros ir kontrolės” – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Seimas birželio pabaigoje įteisino galimybę savivaldos rinkimuose kandidatus kelti ne tik partijoms, bet ir atskiriems kandidatams, tačiau atsisakė siūlymo leisti rinkimuose kelti visuomeninių organizacijų sąrašus.

Įstatymą Seimas keitė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo ligšiolinis teisinis reguliavimas, savivaldos rinkimuose leidęs kelti tik partijų sąrašus, pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai.

Daliai Grybauskaitei išsiųstas Seimo narių grupės kreipimasis dėl Seime priimtų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimų. Parlamentarai  prezidentės prašo nepasirašyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisų, kurios nesuteiks galimybės tokiuose rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms.

Po kreipimosi tekstu pasirašė 20 Seimo narių, atstovaujantys skirtingoms parlamento frakcijoms. Kreipimesi teigiama, jog svarstant šį įstatymo projektą, Seimas neatsižvelgė į įvairius Seimo narių pasiūlymus ir paskutiniąją įstatymo projekto redakciją, ignoruojančią pasyvią visuomeninių organizacijų rinkimų teisę vietos savivaldoje.

Prezidentė raginama vetuoti minėtą įstatymo projektą ir grąžinti jį svarstyti Seimui kartu su pasiūlymais, įtvirtinančiais ne fiktyvią, o realią nepartinių kandidatų ir organizacijų teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimų procese.

Seimui priėmus ilgai tobulinto Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, jau kitų metų pavasarį įvyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijos, bet ir nepartiniai piliečiai.

“Pagrindinė artėjančių savivaldos rinkimų naujovė bus ta, jog įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, pagaliau bus užtikrinta teisė juose dalyvauti ir piliečiams, kurie nėra įrašyti į partijų sąrašus. Taigi rinkimuose bus daugiau konkurencijos, daugiau demokratijos, o rinkėjai balsavimu galės parodyti, kuo labiau pasitiki – partijomis ar nepartiniais piliečiais”, – sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas, vadovavęs specialiajai Seimo komisijai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms rengti.

Nors buvo siūlyta rinkimuose leisti dalyvauti ir visuomeniniams judėjimams, Seimas tokios teisės neįtvirtino. A. Čaplikas šių siūlymų atmetimą motyvavo tuo, kad visuomeniniai judėjimai nuo politinių partijų skiriasi tik vienu – nėra kontroliuojami ir atsakingi.

“Vieną dieną tokie judėjimai atsiranda, kitą jau dingsta, taigi niekas negali garantuoti, kad visuomeninės organizacijos ketinimai užimti postus savivaldybėse ir dirbti žmonėms yra rimti”, – sakė parlamentaras.

Įstatyme taip pat numatyta, kad piliečiai, kurie rinkimuose iškels save patys, po registracijos galės jungtis į sąrašus ir taip sudaryti didesnę konkurenciją partijoms.

Seimas nenumatytame plenariniame posėdyje priėmė naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuriuo įteisino galimybę dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžytis tiek gyventojams, įrašytiems į politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, tiek patiems išsikėlusiems save, nustatant pastariesiems tam tikrus reikalavimus.

Už šį naujos redakcijos įstatymą balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 15.

Pagal iki šio įstatymo priėmimo galiojusią proporcinę Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų sistemą dėl savivaldybių tarybų narių mandatų galėjo varžytis tik į politinių partijų sąrašus įtraukti kandidatai.

Asmuo pats gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dešimt procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Išsikėlę kandidatai galės jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, kuriuose turės būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai.

Įstatymo pataisos parengtos, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo nuostatos reglamentuojančios vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, kai nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Konstitucijai.

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose pirmautų trys šiuo metu opozicijoje dirbančios partijos: socialdemokratai, Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas”, rodo portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, už socialdemokratus savo balsą atiduotų 13,3 proc. rinkėjų, už “darbiečius” – 12,5 proc., už “tvarkiečius” – 11,2 procento. Panaši situacija vyravo ir praėjusį mėnesį, tuomet palaikymą “tvarkiečiams” ir “darbiečiams” pareiškė 1 proc. mažiau respondentų.

Valdanti Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, esant rinkimams, pelnytų ketvirtąją vietą – už juos balsuotų 8,3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o jų koalicijos partneris Liberalų sąjūdis būtų penktas su 6,2 proc. balsų.

Rinkimų barjero, siekiančio 5 proc., neperžengtų Naujoji sąjunga (2,8 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,2 proc.), Valstiečių liaudininkų sąjunga (1,7 proc.) ir Tautos prisikėlimo partija (0,1 proc.).

Dar 29,6 proc. gyventojų teigia, jog rinkimuose nebalsuotų, 2,3 rinktųsi kitą partiją, o apie 10 proc. žmonių į klausimą arba neatsakė, arba neturėjo nuomonės.

Bendrovė “Spinter tyrimai” gegužės 17-24 dienomis apklausė 1005 gyventojus nuo 18 iki 75 metų visoje šalyje. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.