Vyriausybė pritarė rinkimų tvarką reglamentuojančių įstatymų pataisoms, užtikrinančioms galimybę balsuoti ne tik tradiciniu, bet ir elektroniniu būdu.

Jei Seimas pritars minėtoms įstatymų pataisoms, balsuoti internetu bus galima Lietuvoje vyksiančiuose prezidento, Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose ir referendumuose.

Balsavimas internetu – vienintelis būdas padidinti rinkėjų aktyvumą, jis taip pat sutaupytų rinkimams skiriamų lėšų, žmogiškųjų resursų ir laiko bei būtų vienas didžiausių žingsnių įgyvendinant e-valdžios koncepciją Lietuvoje.

Išankstiniais vertinimais, balsavimui internetu įgyvendinti gali prireikti apie 7 mln. litų.

Apklausų duomenimis, galimybės balsuoti internetu jau laukia Lietuvos gyventojai: 78 proc. piliečių pritaria balsavimo internetu įteisinimui, o 41,4 proc. rinkėjų patys pasinaudotų tokia galimybe.

Balsavimą internetu sėkmingai taiko Estija – čia vyko jau keletas rinkimų, kuriuose buvo galima balsuoti ir internetu.

Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako tikįs, kad jau per kitąmet vyksiančius vietos valdžios rinkimus bus įvestas elektroninis balsavimas internetu rinkimų apylinkėse.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui dėl elektroninio balsavimo įvedimo ir ketina pateikti šį projektą Seimui. Pagal naujausią siūlymą, elektroniniu būdu balsuoti būtų galima tik rinkimų apylinkėse, o ne namuose ar kitur.

“Susisiekimo ministerija pateikė kompromisinį variantą (…), kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose visgi būtų sudarytos galimybės žmonėms pasinaudoti balsavimu internetu, tačiau tai būtų galima daryti tik rinkimų apylinkėse specialiai tam įrengtose vietose – kontroliuojamose zonose. Tai būtų galima daryti išankstiniame balsavime, atvykus į apylinkes trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų ir rinkiminę dieną. Kol kas balsavimas iš namų ar kitų vietų būtų draudžiamas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė E.Masiulis.

Anot ministro, toks balsavimo būdas būtų naudingas tiems žmonėms, kurie nori balsuoti kitoje apylinkėje nei yra priregistruoti.

“Dažnai būna taip, kad rinkimų dieną rinkėjas įtrauktas į vienos apylinkės sąrašą viename mieste, bet jis negali tame mieste būti, jis yra kitame mieste. Naudojant šitą technologiją, rinkimų dieną jis galės balsuoti bet kurioje apylinkėje nepaisant to, į kokios rinkimų apylinkės sąrašą jis įtrauktas”, – sakė E.Masiulis.

Susisiekimo ministerijos vadovo žodžiais, šios projekto įgyvendinimas kainuotų iki 7 mln. litų. Tam būtų naudojamos Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Anot ministro, “jei Seimas išreikštų tokią politinę valią, tikrai užtektų laiko įgyvendinti šitą nuostatą 2011 metų pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose”. Vėliau tikimasi suteikti galimybę balsuoti elektroniniu būdu ir namuose.

“Vertiname tai kaip pirmą, eksperimentinį žingsnį. Jei jis pasiteisins, ateinančiuose Seimo rinkimuose galėtume kalbėti pilna apimtimi apie interne balsavimo įgyvendinimą sudarant galimybes žmonėms balsuoti ne tik rinkimų apylinkėse”, – svarstė E.Masiulis.

Ministras tikino, kad elektroninis balsavimas apylinkėse būtų saugus, kadangi kontroliuojamose zonose budintys žmonės stebėtų, ar balsuojantiesiems nedaromas spaudimas. Balsų skaičiavimo sistema taip pat esą patikima ir saugi.

“Specialistai užtikrina ir patvirtina, kad dabar egzistuojančios apsaugos ir atpažinimo sistemos tikrai yra patikimos ir šiuo atveju dėl to nereikėtų baimintis. Jei šiandieną žmogus savo pinigus, sveikatą patiki, kyla klausimas, kodėl balsavimas, rinkėjų valios išreiškimas, turėtų būti mažiau saugus”, – teigė jis.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

Seimo narių grupė užregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuri leistų jau 2011 metais vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiams merus rinkti tiesiogiai. Remiantis įstatymo projektu, gyventojai galėtų rinkti merą iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kuriuos pasiūlys politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei patys išsikėlę asmenys.

„Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai norėtų jau per artimiausius savivaldybių rinkimus savo merus rinkti tiesiogiai. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir didesnė mero atsakomybė konkrečioje savivaldybėje gyvenantiems asmenims – juk iš principo mandatą jis gautų būtent iš jų. Be to, suteikti tokią galimybė šalies piliečiams ne kartą yra raginusi ir prezidentė“, – siūlymą komentuoja vienas iš jo autorių, liberalas Erikas Tamašauskas.

Jei įstatymo projektas būtų patvirtintas šalies parlamente, jau 2011 m. per savivaldybių tarybų rinkimus gyventojai, balsuodami atskiruose biuleteniuose, kartu su savivaldybės tarybos nariais galėtų išsirinkti ir merą. Meru taptų į savivaldybės tarybą išrinktas ir daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Jis būtų ir savivaldybės bei savivaldybės tarybos vadovas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą teikia parlamentarų grupė: Erikas Tamašauskas, Vytautas Kurpuvesas, Valentinas Bukauskas ir Liudvikas Sabutis.

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vyksta parlamento rinkimai, kurių metu tarp pagrindinių partijų virs bene labiausiai įtempta kova per daug dešimtmečių ir po kurių pirmą kartą per daugiau nei 30 metų gali nebūti aiškaus laimėtojo.

Ketvirtadienį ryte, 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, duris atvėrė daigiau nei 40 tūkst. balsavimo apylinkių, kurios veiks iki 22 val. (vidurnakčio Lietuvos laiku). Pirmuosius rezultatus tikimasi sužinoti praėjus kelioms valandoms po balsavimo pabaigos.

Premjeras Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), opozicinės Konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas ir liberalų demokratų vadovas Nickas Cleggas (Nikas Klegas) trečiadienį, paskutinę mėnesį trukusios rinkimų kampanijos dieną, praleido keliaudami po šalį ir mėgindami palenkti į savo pusę dar neapsisprendusius rinkėjus.

Rinkimų išvakarėse atliktos viešosios nuomonės apklausos parodė, kad konservatoriai aiškiai pirmauja prieš G.Browno Leiboristų partiją ir liberalus demokratus.

Tačiau jos taip pat parodė, kad D.Camerono partijai veikiausiai nepavyks iškovoti tiek vietų Bendruomenių Rūmuose, kad viena galėtų formuoti vyriausybę ir išstumti iš valdžios leiboristus, kurie 13 metų vadovavo šaliai.

Toks parlamentas, kuriame nė viena partija neturi pakankamai vietų, kad galėtų viena formuoti vyriausybę, Didžiojoje Britanijoje būtų išrinktas pirmą kartą nuo 1974 metų.

Paskutinės trečiadienį laikraščių užsakymu atliktos apklausos parodė, kad parama toriams siekia 35-37 procentus. Tai reiškia, kad jie aiškiai pirmauja, tačiau šios paramos nepakaks užsitikrinti aiškią daugumą parlamente.

Dėl antrosios vietos tarp leiboristų ir liberalų demokratų turėtų vykti įtempta kova. Remiantis paskutinių apklausų duomenimis, valdančiąją partiją remia 28-29 proc. britų, o liberalus demokratus – 26-28 procentai.

Paskutinę rinkimų agitacijos dieną D.Cameronas praleido varginančioje kelionėje autobusu, kurios maršrutas nusidriekė per Anglijos šiaurinius ir centrinius rajonus į Velsą, o iš ten – į Bristolį Pietvakarių Anglijoje, kur konservatorių lyderis dalyvavo paskutiniame rinkimų kampanijos mitinge.

“Išeikite rytoj. Balsuokite už permainas. Balsuokite už konservatorius”, – sakė jis džiūgaujančiai savo rėmėjų miniai.

“Balsuokite, kad atneštumėte šiai šaliai viltį, optimizmą ir permainas, kurių mums reikia. Drauge mes galime sukurti geresnę, stipresnę šalį”, – sakė jis.

Tuo tarpu premjeras paskutinę rinkimų kampanijos dieną nuvyko į gimtąją Škotiją, kur mėgino įtikinti dar neapsisprendusius rinkėjus paremti Leiboristų partiją, kuri esą geriausiai gali užtikrinant sklandų šalies ūkio atsigavimą po recesijos.

“Šiuo pavojingu mūsų ekonomikai metu, šiuo mūsų šaliai svarbaus apsisprendimo metu prašau jūsų, sugrįžkite į namus pas leiboristus”, – ragino jis minią Damfriso mieste šalies pietvakariuose.

Didžioji Britanija tik visai neseniai išbrido iš recesijos, kuri buvo didžiausia šioje šalyje nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, ir G.Brownas, buvęs finansų ministras, rinkimų kampanijos metu akcentavo savo vaidmenį užtikrinant ūkio atsigavimą.

Tuo tarpu N.Cleggas per vieną paskutinių agitacinės kelionės sustojimų Darame Šiaurės Rytų Anglijoje ragino rinkėjus atiduoti balsus už liberalus demokratus ir “nepraleisti tik kartą per kartą pasitaikančios galimybės pasielgti kitoniškai”.

“Jei suteiksite mums progą, jei patikėsite mums savo balsą, pažadu, jog padarysiu viską, kad reikalai visam laikui pasikeistų į gera, kad būtų sukurta teisingesnė Britanija, kokios jūs norite”, – sakė jis.

Rinkimų kampanijos autsaideriu anksčiau laikytas N.Cleggas labai sėkmingai pasirodė pirmą kartą surengtuose partijų lyderių televizijos debatuose, po kurių smarkiai išaugo liberalų demokratų populiarumas.

Jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, tai juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai, antri būtų “darbiečiai”, treti – “Tvarka ir teisingumas”, ketvirti liktų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Už socialdemokratus balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, ,vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už “darbiečius” būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta. Tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei “prisikėlėliai” (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka neatmeta galimybės, jog Rusija ir Vakarai mėgins kištis į 2011 metų prezidento rinkimų kampaniją, todėl pataria savo rinkėjams “neatsipalaiduoti”, įspėdamas, kad valdžia šalyje gali pasikeisti pagal Kirgizijos scenarijų.

A.Lukašenka pavadino valdžios užgrobimą Kirgizijoje per masines opozicijos šalininkų akcijas “antivalstybiniu perversmu” ir Rusijos pykčiui suteikė prieglobstį nuverstam prezidentui Kurmanbekui Bakijevui.

“Jūs matote, kažkam ir Vakaruose, ir Rytuose nepatinka dabartinis (Baltarusijos) prezidentas. Žinoma, delnai niežti, norisi čia įlįsti. Aš dėl to nelabai jaudinuosi, tiesiog jums sakau – atsipalaiduoti negalima”, – cituoja vietos agentūros A.Lukašenkos žodžius, pasakytus per jo susitikimą su pietinių šalies sričių gyventojais.

Rusija pirmoji de facto pripažino valdžios pasikeitimą Kirgizijoje – tai buvo dingstis kalbėti apie “Rusijos pėdsaką”. Pats K.Bakijevas, kalbėdamas Minske, pripažino, kad Maskva buvo nepatenkinta jo sprendimu leisti Jungtinėms Valstijoms toliau naudotis oro pajėgų baze Kirgizijoje, ir tai suvaidino “tam tikrą vaidmenį” vėl pasikartojant Tulpių revoliucijai.

Baltarusija turi surengti eilinius prezidento rinkimus ne vėliau kaip kitų metų vasario 6 dieną. Ankstesnių rinkimų, kuriuos A.Lukašenka laimėjo 2006 metais, Europos Sąjunga ir JAV nepripažino sąžiningais, bet jie nesulaukė Kremliaus priekaištų.

“Mūsų laukia pagrindinė kampanija, labai sunki kampanija. Jeigu šioje kampanijoje teks dalyvauti dabartiniam prezidentui, ji bus dar sunkesnė… Atsipalaiduoti jums nereikia dar ir todėl, kad neįvyktų tai, kas vyksta kitose respublikose, tai, kas neseniai įvyko Kirgizijoje. Štai šito jums nereikia”, – sakė A.Lukašenka.

Pastaruoju laiku Baltarusijos ir Rusijos santykiai išgyvena ne geriausius laikus. Dar vienas susipriešinimas dėl naftos tiekimo sąlygų šių metų pradžioje apsunkino derybas dėl Baltarusijos įstojimo į muitų sąjungą, kurioje dalyvauja Rusija ir Kazachstanas, taip pat Minsko dalyvavimą Maskvos globojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje.

2005 metų referendume A.Lukašenka, kuriam dabar 55 metai, užsitikrino teisę būti perrenkamas į prezidento postą neribotą kartų skaičių. Jis oficialiai nepareiškė, kad dalyvaus būsimuose rinkimuose, bet duoda suprasti, kad kels savo kandidatūrą.

Tačiau antradienį jis netikėtai rinkėjams prisipažino, jog “jau pakankamai ilgai dirbo”, ir neatmetė tikimybės, kad “staiga gali likti be tarnybos”.

“Jeigu jūs surasite kitą prezidentą, tai nėra ko bijoti. Vis viena anksčiau ar vėliau jį reikės surasti… Jeigu aš nebūsiu prezidentas ir čia atvažiuosiu, jūs neatsisakysite, jūs susitiksite su manimi, ir kaip kažkada aš padėjau duonos kąsnį surasti, tai ir jūs man duonos kąsnį duosite”, – sakė jis.

Baltarusijos opozicija, sugebėjusi iškelti bendrą kandidatą per praėjusią prezidento kampaniją ir surengti beveik savaitę trukusias protesto akcijas Minsko centre, suskilo netrukus po savo pralaimėjimo rinkimuose.

Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, žinomiausių opozicijos politikų populiarumas dabar siekia vos penkis procentus. Tuo tarpu dabartinį prezidentą remia apie 40 proc. šalies gyventojų.

Jei šiuo metu vyktų Seimo rinkimai, juose tikrai dalyvauti ketina 52 proc. Lietuvos rinkėjų, dar 16 proc. teigia, kad galbūt juose dalyvautų.

Iš ketinančių balsuoti rinkėjų daugiausiai balsų surinktų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija -17,8 proc., rodo dienraščio “Lietuvos žinios” publikuojamos apklausos duomenys.

Toliau būtų Socialdemokratų partija su 16,5 proc. ir Darbo partija su 12,5 proc. rinkėjų balsų, partija “Tvarka ir teisingumas” gautų 8,9 proc. rinkėjų balsų.

Ketvirtadalis ketinančių dalyvauti rinkimuose žmonių kol kas yra neapsisprendę, kuriai partijai skirtų savo balsą.

Geriausiai rinkėjų yra vertinama prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla (8,4 balo iš 10 galimų), blogiausiai kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio veikla (3,3 balo).

Geriausiai vertinama Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų veikla (atitinkamai 6,1 ir 6 balai iš 10 galimų), blogiausiai – Energetikos (3,7 balo) ir Sveikatos apsaugos (4 balai) ministerijų veikla. Vidutinis visų ministerijų vertinimo balas – 4,9 balo.

Iš 13 tirtų valstybės institucijų geriausio įvertinimo sulaukė prezidentūra (7,2 balo), blogiausio – Seimas (3,2 balo). Visų tirtų institucijų vertinimo vidurkis – 5,2 balo.

Apklausa atlikta 2010 m. balandžio 13-21 d. d. bendrovių “Alfa Media” ir “Lietuvos žinios” užsakymu. Tyrimo analizę atliko bendrovė “Rinkos tyrimų centras”, apklausą – rinkos tyrimų bendrovė “Norstat”.

Tyrimo metu apklausti 1006 respondentai, maksimali imties statistinė paklaida yra 3,2 proc.