Šiuo metu būsto paskolą imti ketinantys gyventojai planuoja įvertinti vidutiniškai trijų skirtingų bankų pasiūlymus. O jau būsto paskolą turintys žmonės teigia rinkęsi dažniausiai iš dviejų šalies bankų pasiūlymų. Beveik pusė būsto paskolą imti ketinančių gyventojų pirmiausia dėl paskolos kreiptųsi į banką, į kurio sąskaitą pervedamas darbo užmokestis. Tačiau gera banko, kaip būsto paskolų banko, reputacija pirmam pasirinkimui taip pat svarbi – pagal šį kriterijų į banką dėl būsto paskolos kreiptųsi daugiau nei ketvirtadalis būsto paskolą imti planuojančių žmonių. Tai rodo Danske banko užsakymu tyrimų bendrovės “RAIT” atliktas būsto paskolą turinčių ir ją imti ketinančių gyventojų nuomonės tyrimas.

Tiek būsto paskolą paėmę, tiek ją imti planuojantys respondentai nurodė, kad sprendimą, kurio banko pasiūlymą pasirinkti, daugiausia lemia banko atstovo patarimai. Antras pagal svarbą šaltinis – būsto paskolas turinčių draugų ar pažįstamų rekomendacijos. Atitinkamai 51 ir 37 proc. paskolą turinčių ir ją imti planuojančių gyventojų svarbiausiu būsto paskolos banko pasirinkimo kriterijumi įvardino banko atstovo patarimus, 24 ir 34 proc. – paskolas turinčių draugų ir pažįstamų nuomonę.

“Gyventojai, planuodami imti būsto paskolas, elgiasi vis apdairiau – stengiasi susirinkti ir išnagrinėti kuo daugiau informacijos. Prieš priimdami sprendimą gyventojai siekia įvertinti ne tik skirtingų bankų pasiūlymus, išklausyti bankų atstovų patarimų, tačiau atsižvelgia ir į jau paskolas turinčių draugų rekomendacijas. Vis labiau apgalvotas ir pamatuotas būsto paskolas planuojančių imti žmonių elgesys visų pirma rodo, kad gyventojai aiškiai suvokia tokio sprendimo svarbą”, – teigia Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Būsto paskolą turinčių bei ją imti ketinančių žmonių tyrimą Danske banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė “RAIT”. Šių metų liepos mėnesį internetu apklausta 400 respondentų.

Šiandien, dar tik prasidedant naujam ekonomikos ciklui, kai kurie bankai jau vilioja klientus 95 proc. užstatomo turto vertės kreditais, o finansų ekspertai baiminasi, kad šitaip vėl sparčiai artėjama prie žalingos ir destruktyvios 2007-ųjų euforijos, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad jeigu net LB šias gaires padarytų privalomas, ne tik rekomendacines, tai nevisiškai užkirstų kelią neatsakingam skolinimuisi – kai kurie santaupų neturintys šalies gyventojai gali nuspręsti likusią įsigyjamo nekilnojamojo turto dalį finansuoti ne iš nuosavo kapitalo, o paimdami vartojamąją paskolą.

“Jei bankai ir atsisakytų žmogui, siekiančiam būsto kredito, suteikti didelę vartojamąją paskolą, jis galbūt imtųsi dar rizikingesnės “strategijos” – brangiai ir trumpam laikotarpiui skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių”, – sako N.Mačiulis.

“Danske” banko Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba informuoja, kad įgyvendinant LB rekomendacijas, bankas uždraus paskolos gavėjui pasinaudoti kitais banko finansiniais įrankiais pradiniam įnašui gauti. “Tai reiškia, kad imti kreditą galės tie, kurie jau turi sukaupę pirminiam įnašui reikiamą sumą”, – akcentavo N.Žioba.

Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad LB iniciatyva naudinga būsto paskolų požiūriu, tačiau žalinga individualioms įmonėms ir ūkininkams. “Atsakingo skolinimo nuostatos apsunkintų gauti kreditą smulkiajam verslui, ūkininkams, pabrangintų skolinimą, sumažintų prieinamumą prie skolintų lėšų. Trumpiau tariant, per daug užsimota – numatytas pernelyg griežtas reguliavimas”, – kalbėjo S.Kropas

“Veidas” domėjosi, kokie didieji verslo projektai šiemet įgyvendinami už bankų paskolas, kam, kiek ir kokiomis sąlygomis bankai skolina krizei traukiantis.

Nemenčinės plente, buvusios Kino studijos vietoje, ką tik prasidėjo intensyvios statybos. Čia pamažu kyla vienas didesnių naujų gyvenamųjų kvartalų – pirmieji aštuoni 4–6 aukštų daugiabučiai namai. 181 aukštesnės klasės buto statybas numatoma baigti iki 2012-ųjų vidurio.

Projektą “Antakalnio terasos” įgyvendinančios nekilnojamojo turto vystymo bendrovės “MG Valda” finansų direktorius Kęstutis Faktorovičius sako, kad pirkėjų susidomėjimas nauju kvartalu gerokai viršijo jų lūkesčius: dar tik liejami būsimų daugiabučių pamatai, o jau parduota daugiau nei trečdalis butų, kurių kainos svyruoja nuo 5300 Lt iki 7200 Lt už kv.m. Tai rodo, kad, nepaisant skaudžių krizės pamokų, gyventojai ir toliau nevengia pirkti dar nepastatytų butų.

Patraukli vieta, įdomūs architektūriniai sprendimai ir sunkmečio nesuteršta “MG Valdos” kredito istorija lėmė, kad įmonė gana greitai ir nesunkiai statyboms gavo banko paskolą – SEB “Antakalnio terasoms” skyrė 28,35 mln. Lt finansavimą.

“MG Valda” už banko pinigus (10 mln. Lt paskolą) neseniai ėmėsi ir dar vieno mažesnio projekto: iš varžytinių nupirko nebaigtą statyti vaiduoklį – devynaukštį daugiabutį namą Žirmūnuose ir prieš mėnesį atnaujino statybas. Šis daugiau nei šimto ekonominės klasės butų daugiabutis, pradėtas statyti 2007–2008 m., priklausė sunkmečio neatlaikiusiai bendrovei “Atkirta”. Statybas planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, butų kainos čia siekia nuo 3850 Lt iki 5400 Lt už kv.m.

Kaip sako K.Faktorovičius, dabartinės bankų skolinimo sąlygos yra gana griežtos, bet padėtis sparčiai keičiasi. “Bankų reikalavimai tampa vis švelnesni ir tai vyksta dideliu greičiu, – teigia K.Faktorovičius. – Manau, jei būtume kreipęsi į banką dėl paskolos prieš metus, tikriausiai nebūtume sutarę dėl jokio finansavimo. O dabar bankai kone kiekvieną mėnesį pagerina kreditų sąlygas. Bankininkai vos ne patys pradeda skambinti ir teirautis, ar esame numatę naujų projektų – matyt, keliamos užduotys plėsti paskolų portfelius.”

“Bankai vis labiau linkę skolinti lengvindami sąlygas”, – patvirtina ir banko “Snoras” valdybos pirmininko pavaduotojas, Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius Modestas Keliauskas, pabrėždamas, kad jų banko verslo paskolų portfelis nuo 2009 m. pradžios ne mažėjo, o milijardu litų išaugo.

Būsto statytojams – nauji reikalavimai

Akivaizdu, kad per krizę bene labiausiai nukentėjęs nekilnojamojo turto sektorius dabar iš tiesų atgyja, o bankai jau nebe taip atsargiai žiūri į būsto statybų finansavimą. Tiesa, šie pokyčiai kol kas pastebimi daugiausia Vilniuje.

Štai UAB “Vilbra”, gavusi 15,2 mln. Lt banko kreditą, gegužę pradėjo devynių aukštų mūrinio daugiabučio namo S.Konarskio g., netoli Vingio parko, statybas. Iš pradžių įmonė planavo statyti biurus (tokios patirties “Vilbra” jau turi – įmonės statytas 12 500 kv. m ploto verslo centras Švitrigailos g. net ir šiais sunkiais laikais visas išnuomotas), bet pastebėjus, kad naujų butų poreikis netoli centro sostinėje didėja, nuspręsta statyti daugiabutį namą. “Paskolą gavome be didesnių problemų, – teigia “Vilbros” direktorius Vygantas Brajus. – Tik, žinoma, dabar skolintis yra gana brangu.”
Lietuvos banko duomenimis, naujų paskolų privačioms įmonėms palūkanų norma šiemet siekia apie 5 proc.

Ką tik pradėjusi butų pardavimą (nuo 5000 Lt už kv. m) “Vilbra” per savaitę parduoda po 2–5 butus. Beje, įsigyti dar tik statomą būstą vilniečius skatina ir viena naujovė – suteikdami naujus kreditus nekilnojamojo turto plėtotojams kai kurie bankai ėmė kelti reikalavimą nenaudoti gyventojų sumokėtų avansų statyboms, o kaupti gautas lėšas atskiroje sąskaitoje. Tai garantija pirkėjams, kad jų sumokėti pinigai bus saugūs, o prireikus – grąžinti.

Tai ne vieninteliai pajudėję būsto statybų projektai: pavyzdžiui, “Elguva”, gavusi 29 mln. Lt banko “Snoras” paskolą, stato naują namų kompleksą Vilniaus Karoliniškių rajone, kelis naujus daugiabučius pastatė ir “Eika” – taigi pavyzdžių jau nebe vienetai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai verslui ir valstybinėms įmonėms išdavė apie 3 mlrd. Lt naujų paskolų, arba maždaug 1,2 mlrd. Lt mažiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Taigi Lietuvos banko duomenys liudija, kad paskolos privačiam sektoriui vis dar mažėjo, bet jau nuosaikiau. Privačių įmonių paskolų portfelio pokytis buvo mažiausias nuo 2009 m. pradžios, o tai rodo teigiamų skolinimo tendencijų pradžią. Bankų ekspertai prognozuoja, kad jau šių metų pabaigoje galime tikėtis verslo paskolų portfelio augimo.

“Veidui” apklausus šalies komercinius bankus (kai kurie bankai atsisakė suteikti informaciją, motyvuodami, kad klientai atsisako viešintis) paaiškėjo, kad šiemet aktyviau finansuojami ne tik nekilnojamojo turto, bet ir, pavyzdžiui, transporto sektoriaus, kuris sunkmečiu taip pat patyrė didžiulių sukrėtimų, projektai. Tai reiškia, kad bankai vėl skolina ne tik būstams statyti, bet ir vilkikams įsigyti, nors dar neseniai vyko atvirkštiniai procesai, kai išperkamąja nuoma pirkti vilkikai buvo masiškai perimami bankų iš nemokių klientų. Nemažai transporto įmonių per krizę pasitraukė iš rinkos ir dabar jų vietas mėgina užimti didesni žaidėjai.

Tiesa, anksčiau apie trečdalį verslo paskolų portfelio sudarydavo nekilnojamojo turto ir transporto įmonių projektai, o dabar įvairovė didėja: finansuojama daugiau uosto, žemės ūkio, gamybos modernizavimo, vėjo energetikos ir kt. projektų.

Pavyzdžiui, 56,1 mln. Lt paskolą vėjo jėgainių parko statybai Šilalės r. gavusios įmonės “4energia” vadovas Lietuvoje Tadas Navickas pranešė, kad netrukus jiems bus suteikta dar viena maždaug tokio dydžio paskola dar ir kitam vėjo malūnų parkui Šilutės r. O Šilalėje iškils šešios vėjo jėgainės – jau liepos mėnesį važiuojantieji į Palangą galės juos matyti nuo autostrados. Šilutės r. nuo rudens bus statoma daugiau – septyniolika vėjo malūnų. “Čia ne pirmi tokie stambūs mūsų projektai – net ir gūdžiausiu sunkmečiu esame gavę 100 mln. Lt paskolą. Manau, tai lemia mūsų verslo pobūdis, be to, vėjo energetikos srityje esame Baltijos šalių lyderiai”, – teigia T.Navickas, nežinantis, ką reiškia turėti bėdų dėl paskolų. Priešingai: rinkdamiesi finansinį partnerį jie patys skelbia konkursus, kad bankai konkuruotų siūlydami geresnes sąlygas.

Bankai siūlo, verslas nenori

Kalbant apie didesnius projektus dar galima išskirti ir žiemos pramogų komplekso “SNORAS Snow Arena” Druskininkuose statybas: areną administruojančiai UAB “Stamita” bankas suteikė 58 mln. Lt paskolą (bendra projekto vertė – 98 mln. Lt). Atidarymo šventė uždaro slidinėjimo centre planuojama šią vasarą. Kitą didžiausią per pastaruosius metus paskolą “Snoras” suteikė Vakarų medienos grupės įmonėms “Klaipėdos mediena” ir “Sakuona” – iš viso atitinkamai 88 mln. Lt ir 24,2 mln. Lt gamybai modernizuoti.

Beje, pastaruoju metu daugėja paskolų žemės ūkio įmonėms, bet tai  nestebina, nes šį sektorių labiau veikia gamtinės sąlygos nei sunkmetis. Tarkime, 16,4 mln. Lt SEB banko paskolą dabartinėms grūdų saugyklų talpykloms išplėsti bei dviem naujoms saugykloms Pasvalio ir Šakių rajonuose pastatyti gavusi bendrovė “Linas Agro” net ir 2009–2010 m. sezono metu gavo 33 mln. Lt grynojo pelno, tad gali planuoti ir investicijas.

“Statybos vyksta itin sparčiai. Mūsų tikslas – kad šį sezoną  naujos saugyklos jau būtų paruoštos grūdams priimti”, – sakė “Linas Agro” gen. direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.

Nesutarę dėl sąlygų su didžiaisiais skandinavų bankais verslininkai pastaruoju metu dažniau varsto mažesnių bankų duris. Šie neretai siūlo patrauklesnes sąlygas, tačiau mažesnes paskolų sumas. Pavyzdžiui, “Klaipėdos keliai”, pasak jos vadovo Juozo Rukšėno, “Swedbank” taip iškeitė į Šiaulių banką, neseniai suteikusį 10 mln. Lt kreditą įvairioms kelių statybos medžiagoms, mechanizmams ir kt. pirkti. “Derybos su Šiaulių banku truko tik savaitę – viskas vyko labai sklandžiai, o su “Swedbank” buvo kilę keblumų: nors visą laiką atsiskaitydavome laiku, pastarąjį kartą paskolos jau negavome. Be to, skandinavų bankų sprendimai priimami pirminėse kompanijose užsienyje ir užtrunka ilgokai”, – teigia J.Rukšėnas.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad krizei atsitraukiant skolintis suskubo daugiausiai tos įmonės, kurios sugebėjo išsaugoti gerą reputaciją ir gana tvirtai laikėsi visą sunkmetį. Bankininkai pastebi, kad šiandien verslininkai paskolų kreipiasi daug geriau pasirengę – atlikę išsamią savo galimybių ir rinkos analizę, nes mato, kokia ji tapo reikli, parengę kokybiškesnius projektus.

Taigi verslas pamažu atsigauna, o bankai yra nusiteikę skolinti daugiau nei prieš metus ar dvejus. Tiesa, daugybė verslininkų šiandien visais įmanomais būdais vengia bankų ir skolinimosi, nors ir gali sau tai leisti: kaip teigia SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis, paskolų paklausa pamažu didėja, bet vis dar nė iš tolo neprilygsta laikams iki krizės.

Išankstiniais duomenimis, pernai valdžios sektoriaus deficitas sudarė 6705,3 mln. litų, arba 7,1 proc., palyginti su BVP. Mažesnį nei buvo prognozuota (8,1 proc. BVP) valdžios sektoriaus deficitą lėmė sumažėję savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai ir mažesnės nei planuotos valdžios sektoriaus išlaidos. Taip pat patikslintas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas. Jis sudarė 8727 mln. litų, arba 9,5 proc. (anksčiau skelbtas 2009 m. deficitas sudarė 8401,9 mln. litų, arba 9,2 proc.).
Pernai valdžios sektoriaus pajamos siekė 32318,8 mln. litų, išlaidos – 39024,1 mln. litų . Mokestinės pajamos sudarė 15673,2 mln. litų (48,5 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 2 proc., arba 319,3 mln. litų. Socialinės įmokos sudarė 10207,1 mln. litų (31,6 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2009 m., jos sumažėjo 7,9 proc., arba 873,8 mln. litų.

Valdžios sektoriaus išlaidos, kurių didžioji dalis atitenka socialinei apsaugai (apie 38 proc. visų išlaidų), švietimui (16 proc.) ir sveikatos apsaugai (13 proc.), 2010 m. sumažėjo 3,1 proc. Išlaidos socialinėms pašalpoms ir pervedimams 2010 m. sumažėjo 10,4 proc.

Centrinės valdžios deficitas sudarė 4307,4 mln. litų (4,6 proc., palyginti su BVP). Vietinės valdžios pajamos viršijo išlaidas 77,9 mln. litų (0,1 proc., palyginti su BVP). Socialinės apsaugos fondų deficitas 2010 metais, sumažinus pensijų ir motinystės išmokas, sumažėjo 534,4 mln. litų ir sudarė 2475,8 mln. litų (2,6 proc., palyginti su BVP).

2010 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte sudarė 36113,8 mln. litų, arba 38,2 proc. BVP. Per pastaruosius dvejus metus valdžios sektoriaus skola didėjo: 2009 m. – 9608,3 mln. litų, 2010 m. – 9130,7 mln. litų per kiekvienus metus.

2010 m. pabaigoje konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 33655,1 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1350,3 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 1108,4 mln. litų. Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 29619,8 mln. litų (82 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje siekė 6477,5 mln. litų. Pagal skolos trukmę didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį 2010 m. sudarė ilgalaikė skola (93,7 proc.). Trumpalaikė skola sudarė 6,3 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola per 2010 m. padidėjo 8040,9 mln. litų ir metų pabaigoje siekė 33824,6 mln. litų, o trumpalaikė skola padidėjo 1089,8 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 2289,2 mln. litų.

Didžioji skolintų lėšų dalis buvo panaudota valstybės skolai ir valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti ir valstybės investicijoms finansuoti.

Būsto paskolos vidurkis šalies bankuose sudaro 210 tūkst. litų, o perkamas butas turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų.

NtGuru duomenimis, už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv. m butą Vilniaus ir 80 kv. m butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

NtGuru apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo kelis kartus, ir antrąjį šių metų ketvirčiui prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.

Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SEB, “Swedbank” ir “DnB Nord” bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola – 150 tūkst. litų, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 metų laikotarpiui.

“Per pastaruosius kelerius metus atpigus būstui ir gyventojams įnešant didesnę sumą pradiniam įnašui, vidutinė paskola, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo, ji buvo apie 180 tūkst. litų”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

“Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sako, kad dažniausiai pageidaujama apie 260 tūkst. litų paskolos.

Banko “Snoras” pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila nurodo, kad būsto paskolų vidurkis siekia 315 tūkst. litų.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad pagrindinė skolinimosi valiuta vis dar išlieka euras, tačiau, sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms, padaugėjo besiskolinančiųjų litais.

“DnB Nord” banke būsto paskolos eurais taip pat išlieka populiaresnės ir sudaro apie 80 proc. naujai išduodamų paskolų. “Tačiau pastebime, kad pernai, pradėjus mažėti litų palūkanoms, daugiau žmonių skolinasi nacionaline valiuta. Šiemet naujos būsto paskolos litais sudaro apie penktadalį, o pernai šiuo metu šis skaičius neviršijo 10 proc.”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

“Danske” banke didžioji dalis klientų – daugiau nei 90 proc. – taip pat renkasi paskolą eurais.

Tačiau daugiau gyventojų litais skolinasi “Swedbanke”. “Keturi iš penkių klientų būsto paskolas rinkosi šalies nacionaline valiuta – litais. Didžiausią įtaką tam turėjo mūsų banke taikoma kainodara būsto paskoloms, kuri šiuo metu yra palankesnė skolinantis nacionaline valiuta”, – sako “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Bankas “Snoras” taip pat suteikė daugiau paskolų litais. 2011 m. pirmąjį ketvirtį suteiktos būsto paskolos eurais šiame banke sudarė 30,5 proc. viso būsto paskolų portfelio, o paskolos litais – 69,5 proc.

Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. – namui, iki 0,5 proc. – žemei įsigyti.

“Dideliuose miestuose didžiausioji paskolų dalis imama butams, dažniausiai ekonominės klasės, pirkti. Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą. Mažesniuose miestuose dažnai būstas perkamas iš sutaupytų lėšų, o trūkstama suma, paprastai nedidelė dėl žemesnių būsto kainų, finansuojama imant vartojimo paskolą, kuri nors ir brangesnė, tačiau nereikalauja įkeisti turto”, – teigia “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

Estijos vartojamųjų paskolų banko “Bigbank” filialas Lietuvoje, iki šiol teikęs vartojamąsias paskolas fiziniams asmenimis, pradeda siūlyti paskolas ir šalies įmonėms.

“Bigbank” yra pasiruošęs žengti į verslo kreditų rinką Lietuvoje. Mūsų tikslas – kad visos, net ir mažiausios verslo įmonės būtų įvertintos individualiai, neapsunkinant paskolos gavimo proceso ir taip sutaupant jų laiką”, – pranešime teigė “Bigbank” filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

Pasak pranešimo, sprendimą teikti naują paslaugą paskatino nuolat pastebimas tokių paskolų poreikis rinkoje bei faktas, jog didiesiems šalies bankams smulkios bei vidutinės įmonės nėra prioritetinės.

Kol kas banko filialas teiks kredito linijos ir apyvartinių lėšų kredito paslaugas.

Metų palūkanų norma įmonėms sieks nuo 8 proc., be to, ateityje kartu su verslo kreditais įmonėms planuojama teikti ir banko garantijas.

Paraiškas kreditui gauti galės teikti ir mikro įmonės.

“Bigbank” filialas Lietuvoje pernai uždirbo 1,7 mln. litų neaudituoto pelno – 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais, kai jo pelnas siekė 4,4 mln. litų.

Filialo turtas per metus padidėjo 10,7 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 67,4 mln. litų.

“Bigbank” veiklą Lietuvoje pradėjo 2007-ųjų rugsėjį, 2008-aisiais banko filialas patyrė 563 tūkst. litų nuostolių.

Šiuo metu “Bigbank” turi 10 klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir Šiauliuose.

Valstybės remiamas paskolas studentams 2011-aisiais teiks šeši bankai: “DnB Nord”, “Nordea Bank Finland”, “Swedbank”, “Snoras”, Šiaulių bei Ūkio bankai.

Pernai šias paskolas teikė keturi bankai: “DnB Nord”, “Nordea Bank Finland Plc.” Lietuvos skyrius, “Snoras” ir “Swedbank”.

Siekdama užtikrinti kuo palankesnes paskolų sąlygas, kredito įstaigų atrankos komisija antradienį atrinko daugiau kredito įstaigų, palyginti su praėjusiais metais, o bankų maržų “lubas” sumažino nuo 3 iki 2,5 proc., pranešė Finansų ministerija.

Šiemet šešių bankų pasiūlyta maksimali marža litais yra nuo 1,9 iki 2,5 proc., o eurais – nuo 2 iki 2,5 procento.

Paskolų palūkanų dydis litais, kovo 8-osios duomenimis, būtų nuo 3,3 iki 3,9 proc., eurais – nuo 3,18 iki 3,68 procento. Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydį lemia trijų mėnesių tarpbankinių palūkanų litais (Vilibor) arba eurais (Euribor) normos.

Anot pranešimo, sumažinta maksimali galima bankų marža bei Vyriausybės užtikrinamas valstybės finansų stabilumas leido dar labiau sumažinti valstybės remiamų palūkanų normas litais.

Taip pat tikimasi, kad kredito įstaigos dėl konkurencijos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Be to, studentai turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl palankesnių sąlygų.

Kredito įstaigas, teikiančias valstybės remiamas paskolas studentams, komisija atrenka kiekvienais metais nuo 2009-ųjų.

Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų valstybės remiamų paskolų.

Pernai komerciniai bankai išdavė 1,2 mln. eurų ir 22,6 mln. litų valstybės remiamų paskolų. Bendra išduotų valstybės remiamų paskolų suma 2010-aisiais sudarė apie 26,6 mln. litų.

Pagal galiojančią tvarką, jeigu metinė palūkanų, skaičiuojamų studijų metu už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti, norma viršija 5 proc., palūkanų dalis, viršijanti 5 proc., apmokama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Valstybinis studijų fondas.

Ši nuostata netaikoma, kai apmokamos visos palūkanos, taip pat tada, kai paskolos gavėjas laikinai sustabdo studijas. Valstybinis studijų fondas taip pat konkurso būdu kiekvieno paskolų teikimo laikotarpiu atrenka dalį studentų, už kuriuos studijų laikotarpiu visiškai apmoka palūkanas bankams.

Pretendentas į Lietuvos banko vadovus, buvęs finansų viceministras ir prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas advokatas Vitas Vasiliauskas sako, kad esminė bėda, susijusi su bankais Lietuvoje, yra sugriežtintas paskolų išdavimas.

“Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp griežtos priežiūros ir bankų plėtros. O esminė bėda, susijusi su bankais Lietuvoje, – tai, kad jie labai sugriežtino paskolų išdavimą. Iš rinkos buvo išimti pinigai, prasidėjo finansų badas. O kaip vieną balansavimo būdų regiu alternatyvias kapitalo rinkas. Krizė visiems buvo nauja patirtis. Matyt, bankai niekada negalės būti tokie, kaip iki jos”, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė V.Vasiliauskas.

Pirmadienį pranešta, kad D.Grybauskaitė V.Vasiliauską siūlo skirti Lietuvos banko valdybos pirmininku.

“Lietuvos ryto” teigimu, tai – antras sykis, kai D.Grybauskaitė kilsteli jį karjeros laiptais. Finansų viceministru jis tapo po to, kai ministerijai vadovauti atėjo dabartinė prezidentė.

Tačiau pats V.Vasiliauskas sako, kad prezidentės pasirinkimas nėra susijęs su jo vadovavimu D.Grybauskaitės rinkimų štabui.

“Tai, kad vadovavau D.Grybauskaitės rinkimų štabui, manau, neturėjo jokios įtakos – juk jau praėjo dveji metai”, – sakė V.Vasiliauskas.

Seimui pretendentas bus pristatytas kitą savaitę. Parlamentarai dėl V.Vasiliausko turėtų apsispręsti dar šį mėnesį.

Dabartinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino kadencija baigėsi vasario 15-ąją, tačiau jis dar dviem mėnesiams paskirtas laikinuoju Lietuvos banko vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.

Šiuo metu viena aštriausių visuotinių problemų – infliacija – didina neapibrėžtumą ir meta naujus iššūkius pasaulio ekonomikoms. Ar išjudins ji euro zonos palūkanų normas?

Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo 0,2 proc., palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu. Auga darbo užmokesčio prognozės 2011 metams, dabar siekiančios apie 3 proc., didėja ir nerimas dėl infliacijos. Metinė infliacija (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) sudarė 2,8 proc., o didžiausią įtaką bendrajam kainų pokyčiui turi vis dar besitęsiantis spartus maisto produktų ir energetinių žaliavų brangimas. Tiesą sakant, su šiomis problemomis susiduria visa Europa.

Preliminariais duomenimis, sausį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,4 proc., gruodį rodiklis sudarė 2,2 proc. Europos centrinis bankas (ECB) laikosi nuostatos, kad metinė infliacija turėtų būti apie 2 proc., tačiau esant ryškiems valstybių infliacijos skirtumams, ECB sunkiau taikyti bendrą regiono pinigų politiką. Pavyzdžiui, metinė Airijos defliacija siekė –0,8 proc., tuo metu Belgijoje kainos kilo 3 proc. greičiu, dar sparčiau gyvenimas brango naujoje euro zonos šalyje narėje – Estijoje. Vis garsesnės ECB atstovų ir ekspertų kalbos dėl kainų lygio augimo formuoja rinkos dalyvių lūkesčius ir kelia abejonių, kad bazinės palūkanos išliks rekordiškai žemos – siekiančios vos 1 proc.  Šių metų gale tikėtinas pinigų politikos griežtinimas gali subręsti ir ketvirčiu anksčiau, jei ECB pasiduos infliacijos spaudimui.

Prasidėjęs laukiamas ECB palūkanų normų didinimo ciklas paveiktų ir Lietuvos finansų rinką. Dabar 5 m. trukmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių reikšmės (CDS) liudija santūrų finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos viešaisiais finansais, o tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) yra pastebimai priartėjusios prie atitinkamo rodiklio eurais (EURIBOR). Lietuvos banko skelbiamos vidutinės naujų būsto paskolų nacionaline valiuta palūkanų normos 2010 m. pabaigoje siekė 4,75 proc., t.y. 4 proc. punktais buvo mažesnės nei 2009 m., eurais – 3,71 proc. (prieš metus buvo daugiau nei 4 proc.). Taigi namų ūkių įsipareigojimų tvarkymo našta dabar gerokai palengvėjusi. Tačiau kiek ilgai tuo bus galima džiaugtis?

Lietuvoje būsto paskolas yra paėmę 11,3 proc. visų namų ūkių, tai yra gerokai mažiau nei šalyse kaimynėse. Be to, gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti portfelis beveik nepakito (paskutinį 2010 m. ketvirtį šių paskolų likutis buvo 0,7 proc. mažesnis nei prieš metus), o atpigus nekilnojamajam turtui ir ekonomikai rodant vis ryškesnius atsigavimo požymius, veikiausiai būsto paskolų portfelis šiemet pradės augti. 2009 m. būsto paskolą turintis namų ūkio narys vidutiniškai “į rankas” gaudavo apie 2540 Lt mėnesio pajamų, arba pusantro karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvos gyventojas. Pernai šie rodikliai dar sumažėjo. Nors išgyvenę ekonominį nuosmukį namų ūkiai pradėjo atsakingiau vertinti savo pajamas ir svarbesniu veiksniu laiko faktiškai gaunamas, o ne planuojamas gauti pajamas, vis dėlto žmonėms, turintiems ar planuojantiems prisiimti finansinių įsipareigojimų, reikėtų suvokti, kad žemos palūkanų normos neilgalaikės, ir įvertinti, kaip jų šeimų biudžetams turėtų atsiliepti didėsiančios palūkanų normos. Šiuo metu vidutinio dydžio 150 tūkst. Lt paskolai mėnesio įmoka sudaro apie 800 Lt, ir 0,5 proc. punkto palūkanų normos didėjimas per metus “kainuotų” daugiau nei trečdalį trylikto (negarantuoto!) vidutinio atlyginimo.

Įsisukusi infliacijos pasiutpolkė stiprina apmaudą dėl priešingą tendenciją sekančių indėlių palūkanų. Kainų lygiui sparčiai išaugus realios indėlių palūkanų normos artimos nuliui. Vidutinės palūkanų normos naujam indėliui litais mažėjo ir namų ūkiams 2010 m. lapkritį sudarė 1,79 proc., gruodį 1,67 proc., nors visi dar puikiai mena prieš metus buvus 6,3 proc. ir daugiau. Tačiau vargu ar bazinių palūkanų normų pagyvėjimas gali kompensuoti indėlių nuvertėjimą dėl sparčių infliacijos tempų, greičiausiai jį tik kiek pristabdytų.

Nors tiksliausia prognozė neteikia skaičių arba datos, tačiau ECB sprendimo dėl palūkanų normų kilstelėjimo laukiama rudenį. Todėl glaustai apžvelgę grėsmes ir perspektyvas finansų rinkoje, laukime skolinimosi brangimo.

Paskolas teikiančios įmonės privalės vertinti savo klientų mokumą – tai numato balandį įsigaliosiantis Vartojimo kreditų įstatymas.

Tačiau verslo atstovai teigia, kad dokumentas su mokumo vertinimo kriterijais parengtas nekokybiškai ir jiems teks įdėti nemažai pastangų, kad taisyklės priartėtų prie realybės, rašo “Verslo žinios”.

“Taisyklės vis dar yra diskusijų klausimas, dar nesame pateikę oficialios savo nuomonės. Tačiau akivaizdu, kad kreditų davėjams numatoma nepamatuota atsakomybė. Pavyzdžiui, įvertinti, ar kredito gavėjas galės vykdyti įsipareigojimus visą sutarties galiojimo laikotarpį, kaip keisis žmogaus pajamos – neįmanoma. Jei labai griežtai laikytumėmės tokių taisyklių, tai neturėtume išduoti paskolų parlamentarams, nes nežinia, ar pasibaigus kadencijai jie bus perrinkti. Taisyklės labai suvaržo paskolų išdavimą”, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Vartojimo išperkamosios nuomos ir kreditų įmonės “General Financing” vadovas Konstantinas Balakinas teigė, kad reikalaujant įvertinti jau esamus kliento finansinius įsipareigojimus reikėtų kurti centralizuotą duomenų bazę ir įpareigoti visus kreditų davėjus teikti jai informaciją.

Mokumo vertinimo kriterijus, kurie turėtų padėti įgyvendinti įstatymą, rengia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ji jau išsiuntė dokumento projektą suderinti visoms susijusioms įstaigoms.

Europos investicijų bankas (EIB), valdantis “Jessica” kontroliuojantįjį fondą Lietuvoje, pasirašė susitarimą su didžiausiu šalyje komerciniu SEB banku dėl paskolų būsto renovavimui.

SEB bankas suteiks 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) paskolų daugiabučiams atnaujinti, pranešė EIB. Bankas skolins 20ž-čiai metų už nedideles ir nekintamas palūkanas.

Susitarimą pasirašė EIB viceprezidentė Eva Srejber (Eva Šraiber) ir SEB banko Lietuvoje viceprezidentas Aivaras Čičelis.

“EIB džiaugiasi pasirašęs su SEB banku šį svarbų susitarimą, kuris dar paskatins energijos taupymo programos įgyvendinimą ir duos naudos butų savininkams ir Lietuvos ekonomikai”, – pareiškė E.Srejber.

Susitarimas su SEB banku yra jau trečiasis Lietuvoje – anksčiau bankas pasirašė sutartis su Šiaulių banku ir “Swedbank”.

Vartojimo paskolų rinka Lietuvoje šiemet augs, gerėjant lūkesčiams dėl šalies ekonomikos ir kylant gyventojų poreikiams, rašo “Verslo žinios”.

“2011 metais jau prognozuojame, kad skolinimasis turėtų atsigauti ne tik mūsų banke, bet ir visoje rinkoje. Visi bankai turėtų skirti daugiau dėmesio vartojimo finansavimui, o to pagrindinės priežastys bus atsigaunantys klientų lūkesčiai, pačios šalies ekonominė padėtis ir pozityvus požiūris į jos atsigavimą ir, be abejo, augantys klientų poreikiai”, – sakė “Swedbank” Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Swedbank” tikisi naujų vartojimo paskolų šiemet, palyginti su 2010 metais, išduoti šiek tiek daugiau nei 30 proc., banko vartojimo paskolų portfelis turėtų didėti maždaug apie 10 proc. Pernai bankas privatiems klientams išdavė apie 280 mln. litų vertės naujų vartojimo paskolų, o banko vartojimo paskolų portfelis gyventojams siekė apie 740 mln. litų.

“Jaučiame auginio tendenciją, taigi portfelis nedaug, bet turėtų pradėti didėti”, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos Pranciškus Gerulis direktorius teigė, jog gyventojai vėl drąsiau skolinasi – jų skaičius didėja, tačiau skolinamasi mažesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, asociacijos narių suteiktos vartojimo paskolos suma smuko vidutiniškai nuo 900 litų iki 700 litų.

“Pernai, palyginti su 2009 metais, vidutinės paskolos dydis sumažėjo apie 12 proc., ir tą lėmė tai, kad klientai paskolą renkasi atsakingai ir perka tik didesnius pirkinius”, – sakė “Swedbank” atstovė A.Budreikienė.

Anot jos, gyventojai perka stambesnius pirkinius – baldus, buitinę techniką, automobilius – ar ima paskolą būsto remonto darbams, tačiau praktiškai nebeliko atvejų, kai jie skolinasi kelionėms, vestuvėms ar, pavyzdžiui, jachtai įsigyti.