2011 Birželio 15

Paskolų sąlygos švelnėja, bet verslas skolinasi dar nedrąsiai

veidas.lt

BFL

“Veidas” domėjosi, kokie didieji verslo projektai šiemet įgyvendinami už bankų paskolas, kam, kiek ir kokiomis sąlygomis bankai skolina krizei traukiantis.

Nemenčinės plente, buvusios Kino studijos vietoje, ką tik prasidėjo intensyvios statybos. Čia pamažu kyla vienas didesnių naujų gyvenamųjų kvartalų – pirmieji aštuoni 4–6 aukštų daugiabučiai namai. 181 aukštesnės klasės buto statybas numatoma baigti iki 2012-ųjų vidurio.

Projektą “Antakalnio terasos” įgyvendinančios nekilnojamojo turto vystymo bendrovės “MG Valda” finansų direktorius Kęstutis Faktorovičius sako, kad pirkėjų susidomėjimas nauju kvartalu gerokai viršijo jų lūkesčius: dar tik liejami būsimų daugiabučių pamatai, o jau parduota daugiau nei trečdalis butų, kurių kainos svyruoja nuo 5300 Lt iki 7200 Lt už kv.m. Tai rodo, kad, nepaisant skaudžių krizės pamokų, gyventojai ir toliau nevengia pirkti dar nepastatytų butų.

Patraukli vieta, įdomūs architektūriniai sprendimai ir sunkmečio nesuteršta “MG Valdos” kredito istorija lėmė, kad įmonė gana greitai ir nesunkiai statyboms gavo banko paskolą – SEB “Antakalnio terasoms” skyrė 28,35 mln. Lt finansavimą.

“MG Valda” už banko pinigus (10 mln. Lt paskolą) neseniai ėmėsi ir dar vieno mažesnio projekto: iš varžytinių nupirko nebaigtą statyti vaiduoklį – devynaukštį daugiabutį namą Žirmūnuose ir prieš mėnesį atnaujino statybas. Šis daugiau nei šimto ekonominės klasės butų daugiabutis, pradėtas statyti 2007–2008 m., priklausė sunkmečio neatlaikiusiai bendrovei “Atkirta”. Statybas planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, butų kainos čia siekia nuo 3850 Lt iki 5400 Lt už kv.m.

Kaip sako K.Faktorovičius, dabartinės bankų skolinimo sąlygos yra gana griežtos, bet padėtis sparčiai keičiasi. “Bankų reikalavimai tampa vis švelnesni ir tai vyksta dideliu greičiu, – teigia K.Faktorovičius. – Manau, jei būtume kreipęsi į banką dėl paskolos prieš metus, tikriausiai nebūtume sutarę dėl jokio finansavimo. O dabar bankai kone kiekvieną mėnesį pagerina kreditų sąlygas. Bankininkai vos ne patys pradeda skambinti ir teirautis, ar esame numatę naujų projektų – matyt, keliamos užduotys plėsti paskolų portfelius.”

“Bankai vis labiau linkę skolinti lengvindami sąlygas”, – patvirtina ir banko “Snoras” valdybos pirmininko pavaduotojas, Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius Modestas Keliauskas, pabrėždamas, kad jų banko verslo paskolų portfelis nuo 2009 m. pradžios ne mažėjo, o milijardu litų išaugo.

Būsto statytojams – nauji reikalavimai

Akivaizdu, kad per krizę bene labiausiai nukentėjęs nekilnojamojo turto sektorius dabar iš tiesų atgyja, o bankai jau nebe taip atsargiai žiūri į būsto statybų finansavimą. Tiesa, šie pokyčiai kol kas pastebimi daugiausia Vilniuje.

Štai UAB “Vilbra”, gavusi 15,2 mln. Lt banko kreditą, gegužę pradėjo devynių aukštų mūrinio daugiabučio namo S.Konarskio g., netoli Vingio parko, statybas. Iš pradžių įmonė planavo statyti biurus (tokios patirties “Vilbra” jau turi – įmonės statytas 12 500 kv. m ploto verslo centras Švitrigailos g. net ir šiais sunkiais laikais visas išnuomotas), bet pastebėjus, kad naujų butų poreikis netoli centro sostinėje didėja, nuspręsta statyti daugiabutį namą. “Paskolą gavome be didesnių problemų, – teigia “Vilbros” direktorius Vygantas Brajus. – Tik, žinoma, dabar skolintis yra gana brangu.”
Lietuvos banko duomenimis, naujų paskolų privačioms įmonėms palūkanų norma šiemet siekia apie 5 proc.

Ką tik pradėjusi butų pardavimą (nuo 5000 Lt už kv. m) “Vilbra” per savaitę parduoda po 2–5 butus. Beje, įsigyti dar tik statomą būstą vilniečius skatina ir viena naujovė – suteikdami naujus kreditus nekilnojamojo turto plėtotojams kai kurie bankai ėmė kelti reikalavimą nenaudoti gyventojų sumokėtų avansų statyboms, o kaupti gautas lėšas atskiroje sąskaitoje. Tai garantija pirkėjams, kad jų sumokėti pinigai bus saugūs, o prireikus – grąžinti.

Tai ne vieninteliai pajudėję būsto statybų projektai: pavyzdžiui, “Elguva”, gavusi 29 mln. Lt banko “Snoras” paskolą, stato naują namų kompleksą Vilniaus Karoliniškių rajone, kelis naujus daugiabučius pastatė ir “Eika” – taigi pavyzdžių jau nebe vienetai.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai verslui ir valstybinėms įmonėms išdavė apie 3 mlrd. Lt naujų paskolų, arba maždaug 1,2 mlrd. Lt mažiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Taigi Lietuvos banko duomenys liudija, kad paskolos privačiam sektoriui vis dar mažėjo, bet jau nuosaikiau. Privačių įmonių paskolų portfelio pokytis buvo mažiausias nuo 2009 m. pradžios, o tai rodo teigiamų skolinimo tendencijų pradžią. Bankų ekspertai prognozuoja, kad jau šių metų pabaigoje galime tikėtis verslo paskolų portfelio augimo.

“Veidui” apklausus šalies komercinius bankus (kai kurie bankai atsisakė suteikti informaciją, motyvuodami, kad klientai atsisako viešintis) paaiškėjo, kad šiemet aktyviau finansuojami ne tik nekilnojamojo turto, bet ir, pavyzdžiui, transporto sektoriaus, kuris sunkmečiu taip pat patyrė didžiulių sukrėtimų, projektai. Tai reiškia, kad bankai vėl skolina ne tik būstams statyti, bet ir vilkikams įsigyti, nors dar neseniai vyko atvirkštiniai procesai, kai išperkamąja nuoma pirkti vilkikai buvo masiškai perimami bankų iš nemokių klientų. Nemažai transporto įmonių per krizę pasitraukė iš rinkos ir dabar jų vietas mėgina užimti didesni žaidėjai.

Tiesa, anksčiau apie trečdalį verslo paskolų portfelio sudarydavo nekilnojamojo turto ir transporto įmonių projektai, o dabar įvairovė didėja: finansuojama daugiau uosto, žemės ūkio, gamybos modernizavimo, vėjo energetikos ir kt. projektų.

Pavyzdžiui, 56,1 mln. Lt paskolą vėjo jėgainių parko statybai Šilalės r. gavusios įmonės “4energia” vadovas Lietuvoje Tadas Navickas pranešė, kad netrukus jiems bus suteikta dar viena maždaug tokio dydžio paskola dar ir kitam vėjo malūnų parkui Šilutės r. O Šilalėje iškils šešios vėjo jėgainės – jau liepos mėnesį važiuojantieji į Palangą galės juos matyti nuo autostrados. Šilutės r. nuo rudens bus statoma daugiau – septyniolika vėjo malūnų. “Čia ne pirmi tokie stambūs mūsų projektai – net ir gūdžiausiu sunkmečiu esame gavę 100 mln. Lt paskolą. Manau, tai lemia mūsų verslo pobūdis, be to, vėjo energetikos srityje esame Baltijos šalių lyderiai”, – teigia T.Navickas, nežinantis, ką reiškia turėti bėdų dėl paskolų. Priešingai: rinkdamiesi finansinį partnerį jie patys skelbia konkursus, kad bankai konkuruotų siūlydami geresnes sąlygas.

Bankai siūlo, verslas nenori

Kalbant apie didesnius projektus dar galima išskirti ir žiemos pramogų komplekso “SNORAS Snow Arena” Druskininkuose statybas: areną administruojančiai UAB “Stamita” bankas suteikė 58 mln. Lt paskolą (bendra projekto vertė – 98 mln. Lt). Atidarymo šventė uždaro slidinėjimo centre planuojama šią vasarą. Kitą didžiausią per pastaruosius metus paskolą “Snoras” suteikė Vakarų medienos grupės įmonėms “Klaipėdos mediena” ir “Sakuona” – iš viso atitinkamai 88 mln. Lt ir 24,2 mln. Lt gamybai modernizuoti.

Beje, pastaruoju metu daugėja paskolų žemės ūkio įmonėms, bet tai  nestebina, nes šį sektorių labiau veikia gamtinės sąlygos nei sunkmetis. Tarkime, 16,4 mln. Lt SEB banko paskolą dabartinėms grūdų saugyklų talpykloms išplėsti bei dviem naujoms saugykloms Pasvalio ir Šakių rajonuose pastatyti gavusi bendrovė “Linas Agro” net ir 2009–2010 m. sezono metu gavo 33 mln. Lt grynojo pelno, tad gali planuoti ir investicijas.

“Statybos vyksta itin sparčiai. Mūsų tikslas – kad šį sezoną  naujos saugyklos jau būtų paruoštos grūdams priimti”, – sakė “Linas Agro” gen. direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.

Nesutarę dėl sąlygų su didžiaisiais skandinavų bankais verslininkai pastaruoju metu dažniau varsto mažesnių bankų duris. Šie neretai siūlo patrauklesnes sąlygas, tačiau mažesnes paskolų sumas. Pavyzdžiui, “Klaipėdos keliai”, pasak jos vadovo Juozo Rukšėno, “Swedbank” taip iškeitė į Šiaulių banką, neseniai suteikusį 10 mln. Lt kreditą įvairioms kelių statybos medžiagoms, mechanizmams ir kt. pirkti. “Derybos su Šiaulių banku truko tik savaitę – viskas vyko labai sklandžiai, o su “Swedbank” buvo kilę keblumų: nors visą laiką atsiskaitydavome laiku, pastarąjį kartą paskolos jau negavome. Be to, skandinavų bankų sprendimai priimami pirminėse kompanijose užsienyje ir užtrunka ilgokai”, – teigia J.Rukšėnas.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad krizei atsitraukiant skolintis suskubo daugiausiai tos įmonės, kurios sugebėjo išsaugoti gerą reputaciją ir gana tvirtai laikėsi visą sunkmetį. Bankininkai pastebi, kad šiandien verslininkai paskolų kreipiasi daug geriau pasirengę – atlikę išsamią savo galimybių ir rinkos analizę, nes mato, kokia ji tapo reikli, parengę kokybiškesnius projektus.

Taigi verslas pamažu atsigauna, o bankai yra nusiteikę skolinti daugiau nei prieš metus ar dvejus. Tiesa, daugybė verslininkų šiandien visais įmanomais būdais vengia bankų ir skolinimosi, nors ir gali sau tai leisti: kaip teigia SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis, paskolų paklausa pamažu didėja, bet vis dar nė iš tolo neprilygsta laikams iki krizės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...