2011 Kovo 02

Vytautė Pilipauskaitė

Laukime skolinimosi brangimo

veidas.lt

Šiuo metu viena aštriausių visuotinių problemų – infliacija – didina neapibrėžtumą ir meta naujus iššūkius pasaulio ekonomikoms. Ar išjudins ji euro zonos palūkanų normas?

Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo 0,2 proc., palyginti su ketvirtuoju 2009 m. ketvirčiu. Auga darbo užmokesčio prognozės 2011 metams, dabar siekiančios apie 3 proc., didėja ir nerimas dėl infliacijos. Metinė infliacija (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) sudarė 2,8 proc., o didžiausią įtaką bendrajam kainų pokyčiui turi vis dar besitęsiantis spartus maisto produktų ir energetinių žaliavų brangimas. Tiesą sakant, su šiomis problemomis susiduria visa Europa.

Preliminariais duomenimis, sausį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,4 proc., gruodį rodiklis sudarė 2,2 proc. Europos centrinis bankas (ECB) laikosi nuostatos, kad metinė infliacija turėtų būti apie 2 proc., tačiau esant ryškiems valstybių infliacijos skirtumams, ECB sunkiau taikyti bendrą regiono pinigų politiką. Pavyzdžiui, metinė Airijos defliacija siekė –0,8 proc., tuo metu Belgijoje kainos kilo 3 proc. greičiu, dar sparčiau gyvenimas brango naujoje euro zonos šalyje narėje – Estijoje. Vis garsesnės ECB atstovų ir ekspertų kalbos dėl kainų lygio augimo formuoja rinkos dalyvių lūkesčius ir kelia abejonių, kad bazinės palūkanos išliks rekordiškai žemos – siekiančios vos 1 proc.  Šių metų gale tikėtinas pinigų politikos griežtinimas gali subręsti ir ketvirčiu anksčiau, jei ECB pasiduos infliacijos spaudimui.

Prasidėjęs laukiamas ECB palūkanų normų didinimo ciklas paveiktų ir Lietuvos finansų rinką. Dabar 5 m. trukmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių reikšmės (CDS) liudija santūrų finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos viešaisiais finansais, o tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) yra pastebimai priartėjusios prie atitinkamo rodiklio eurais (EURIBOR). Lietuvos banko skelbiamos vidutinės naujų būsto paskolų nacionaline valiuta palūkanų normos 2010 m. pabaigoje siekė 4,75 proc., t.y. 4 proc. punktais buvo mažesnės nei 2009 m., eurais – 3,71 proc. (prieš metus buvo daugiau nei 4 proc.). Taigi namų ūkių įsipareigojimų tvarkymo našta dabar gerokai palengvėjusi. Tačiau kiek ilgai tuo bus galima džiaugtis?

Lietuvoje būsto paskolas yra paėmę 11,3 proc. visų namų ūkių, tai yra gerokai mažiau nei šalyse kaimynėse. Be to, gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti portfelis beveik nepakito (paskutinį 2010 m. ketvirtį šių paskolų likutis buvo 0,7 proc. mažesnis nei prieš metus), o atpigus nekilnojamajam turtui ir ekonomikai rodant vis ryškesnius atsigavimo požymius, veikiausiai būsto paskolų portfelis šiemet pradės augti. 2009 m. būsto paskolą turintis namų ūkio narys vidutiniškai “į rankas” gaudavo apie 2540 Lt mėnesio pajamų, arba pusantro karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvos gyventojas. Pernai šie rodikliai dar sumažėjo. Nors išgyvenę ekonominį nuosmukį namų ūkiai pradėjo atsakingiau vertinti savo pajamas ir svarbesniu veiksniu laiko faktiškai gaunamas, o ne planuojamas gauti pajamas, vis dėlto žmonėms, turintiems ar planuojantiems prisiimti finansinių įsipareigojimų, reikėtų suvokti, kad žemos palūkanų normos neilgalaikės, ir įvertinti, kaip jų šeimų biudžetams turėtų atsiliepti didėsiančios palūkanų normos. Šiuo metu vidutinio dydžio 150 tūkst. Lt paskolai mėnesio įmoka sudaro apie 800 Lt, ir 0,5 proc. punkto palūkanų normos didėjimas per metus “kainuotų” daugiau nei trečdalį trylikto (negarantuoto!) vidutinio atlyginimo.

Įsisukusi infliacijos pasiutpolkė stiprina apmaudą dėl priešingą tendenciją sekančių indėlių palūkanų. Kainų lygiui sparčiai išaugus realios indėlių palūkanų normos artimos nuliui. Vidutinės palūkanų normos naujam indėliui litais mažėjo ir namų ūkiams 2010 m. lapkritį sudarė 1,79 proc., gruodį 1,67 proc., nors visi dar puikiai mena prieš metus buvus 6,3 proc. ir daugiau. Tačiau vargu ar bazinių palūkanų normų pagyvėjimas gali kompensuoti indėlių nuvertėjimą dėl sparčių infliacijos tempų, greičiausiai jį tik kiek pristabdytų.

Nors tiksliausia prognozė neteikia skaičių arba datos, tačiau ECB sprendimo dėl palūkanų normų kilstelėjimo laukiama rudenį. Todėl glaustai apžvelgę grėsmes ir perspektyvas finansų rinkoje, laukime skolinimosi brangimo.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Vytautė Pilipauskaitė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...