2011 Balandžio 23

Nekilnojamasis turtas

Už paskolą – tik 2 kambarių butas

ELTA

butai_px600

Būsto paskolos vidurkis šalies bankuose sudaro 210 tūkst. litų, o perkamas butas turėtų kainuoti apie 250 tūkst. litų.

NtGuru duomenimis, už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv. m butą Vilniaus ir 80 kv. m butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

NtGuru apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo kelis kartus, ir antrąjį šių metų ketvirčiui prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.

Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SEB, “Swedbank” ir “DnB Nord” bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola – 150 tūkst. litų, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 metų laikotarpiui.

“Per pastaruosius kelerius metus atpigus būstui ir gyventojams įnešant didesnę sumą pradiniam įnašui, vidutinė paskola, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo, ji buvo apie 180 tūkst. litų”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

“Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sako, kad dažniausiai pageidaujama apie 260 tūkst. litų paskolos.

Banko “Snoras” pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila nurodo, kad būsto paskolų vidurkis siekia 315 tūkst. litų.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad pagrindinė skolinimosi valiuta vis dar išlieka euras, tačiau, sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms, padaugėjo besiskolinančiųjų litais.

“DnB Nord” banke būsto paskolos eurais taip pat išlieka populiaresnės ir sudaro apie 80 proc. naujai išduodamų paskolų. “Tačiau pastebime, kad pernai, pradėjus mažėti litų palūkanoms, daugiau žmonių skolinasi nacionaline valiuta. Šiemet naujos būsto paskolos litais sudaro apie penktadalį, o pernai šiuo metu šis skaičius neviršijo 10 proc.”, – sako “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

“Danske” banke didžioji dalis klientų – daugiau nei 90 proc. – taip pat renkasi paskolą eurais.

Tačiau daugiau gyventojų litais skolinasi “Swedbanke”. “Keturi iš penkių klientų būsto paskolas rinkosi šalies nacionaline valiuta – litais. Didžiausią įtaką tam turėjo mūsų banke taikoma kainodara būsto paskoloms, kuri šiuo metu yra palankesnė skolinantis nacionaline valiuta”, – sako “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Bankas “Snoras” taip pat suteikė daugiau paskolų litais. 2011 m. pirmąjį ketvirtį suteiktos būsto paskolos eurais šiame banke sudarė 30,5 proc. viso būsto paskolų portfelio, o paskolos litais – 69,5 proc.

Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. – namui, iki 0,5 proc. – žemei įsigyti.

“Dideliuose miestuose didžiausioji paskolų dalis imama butams, dažniausiai ekonominės klasės, pirkti. Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą. Mažesniuose miestuose dažnai būstas perkamas iš sutaupytų lėšų, o trūkstama suma, paprastai nedidelė dėl žemesnių būsto kainų, finansuojama imant vartojimo paskolą, kuri nors ir brangesnė, tačiau nereikalauja įkeisti turto”, – teigia “DnB Nord” banko Pardavimo valdymo departamento vadovė L. Žmoginaitė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...