BFL

Iš trijų aukščiausių Lietuvos vadovų, nuosavo tinklaraščio neturi tik prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kampelis internete – “gyviausias” iš visos trijulės, nuolat atnaujinamas ir pildomas, tačiau jis visiškai valdiškas ir biurokratinis, veikiausiai jį prižiūri ne pati politikė, o jos komandos nariai, pavertę šį tinklaraštį paprastu politiko ofiacialios darbotvarkės puslapiu – kuo toks skiriasi nuo Seimo svetainės?

Premjeras Andrius Kubilius – kur kas sąžiningesnis, tiksliau – buvo toks iki rinkimų, kai rasdavo laiko savo tinklaraštyje pasidalyti orginaliomis mintimis ir įžvalgomis. Deja, šio politiko gerbėjams dabar telieka tenkintis jo, kaip premjero, karjeros vingiais, nes paskutinis įrašas asmeniame tinklaraštyje padarytas daugiau nei prieš dvejus metus – 2009 m. sausio 25 d. Įdomu, ar premjeras pats dar užklysta į savo tinklaraštį – vertėtų, nes skaitytojų komenatarai jame paliekami iki šiol.

Šiems mūsų politikos lyderiams tinklaraščio kultūros vertėtų pasimokyti, pavyzdžiui, iš buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio – 2008 m. sukūręs savo tinklaraštį, jis bent kartą per mėnesį jį papildydavo ir dirbdamas ministru, mintimis su skaitytojais dalijasi ir dabar.

Tačiau net ir jam dar toli iki teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, kurio tinklaraštyje – nuolatinis srautas minčių (neretai – net ir kritiškų) apie Lietuvos aktualijas, Vyriausybės darbą ir jo tiesiogiai kuruojamą teisingumo sritį.

O štai orginalumu visus pranokta Vilniaus meras Artūras Zuokas: matyt, nebeturėdamas laiko rimtiems įrašams, pastaruoju metu į savo tinklaraštį jis deda vaizdo įrašus, daromus nuosavu riedžiu keliaujant namo. Iš įrašų matyti, kad pro miesto vadovo akis neprasprūsta niekas: nei mašinų grūstys gatvėse, nei suskilusios šaligatvių plytėlės, nei nušiurę suoliukai centrinėje miesto aikštėje.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasigenda platesnių diskusijų su interesų grupėmis dėl rengiamos pensijų sistemos pertvarkos gairių.

“Komitetuose jau yra gana daug atvirumo, tačiau ne visi komitetai pakankamai gerai organizuoja tokias diskusijas, kurios vyksta mūsų kitose salėse, kada susirenka įvairios interesų grupės. (…) Negaliu sakyti, kad tų diskusijų visai nevyksta, bet galbūt nepakankamai daug arba ne taip plačiai, kaip norėtųsi”, – sakė I. Degutienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Parlamento vadovės manymu, tinkama erdvė tokioms diskusijoms dėl ‘Sodros” reformos gairių būtų internetas.

“Ženkliai yra praplėsta interneto bazė ir internetu mes irgi galime turėti plačias diskusijas dėl “Sodros” reformos gairių, kur tikrai galės internautai rašyti savo atsiliepimus, juos paskui sistemina komitetas, ir mes turime žymiai platesnės visuomenės nuomonę. Ne visi gali fiziškai susirinkti, bet internetu ir elektroniniu būdu puikiai gali bendrauti ir diskusijos gali būti žymiai platesnės”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė paaiškino, kad po išsamesnių diskusijų galima tikėtis ir konkrečių Vyriausybės išvadų dėl “Sodros” reformos gairių. Pasak Parlamento vadovės, aiškius atsakymus dėl savo ateities turi gauti tiek dabartiniai, tiek būsimieji pensininkai. “Jeigu mes patvirtiname pateiktas gaires, kaip šiandieninis pensininkas gyvens? Ar jam pensija didės, ar liks tokia pati? Ar skaičiavimo sistema bus ta pati? Ar naujos gairės ir pagal tas gaires priimti įstatymai nepakeis jo šiandieninės situacijos?” – dabartiniams pensininkams rūpimus klausimus vardino I. Degutienė.

Atsakymus, pasak Seimo Pirmininkės, turi gauti ir dabar jauni žmonės, kuriems iki pensijos liko 25-30 metų.

“Kokio dydžio jis gali prognozuoti, kad gaus pensiją? Ar jis galės normaliai gyventi? Kaip per darbingus metus jam reikės dalyvauti kaupiamuose fonduose? Kiek reikės mokėti arba kiek valstybė už tai mokės?”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės įsitikinimu, galutinį sprendimą bus galima priimti tik po plačių diskusijų su interesų grupėmis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad tautinių interesų politikoje sureikšminimas atitolina nuo Vakarų demokratijos.

“Manau, kad partijų ir politikų skirstymas vien pagal tautiškumą atitolina mus visus, visą Lietuvą nuo vakarietiškos demokratijos”, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Paprašyta pakomentuoti savivaldos rinkimuose Vilniuje 11 mandatų iškovojusios Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicijos “Valdemaro Tomaševskio blokas” sėkmę, I.Degutienė sakė, kad rezultatus lėmė ir kalbos apie tariamą tautinių mažumų diskriminavimą Lietuvoje.

“Koalicijos rinkėjų aktyvumą nulėmė turbūt pastaruoju metu net ir Europos Parlamente vis skambančios spekuliacijos, kaip ir Lietuvoje, neva tautinės mažumos Lietuvoje yra diskriminuojamos. Užaštrinti iš tikrųjų tie tautiniai klausimai”, – dėstė I.Degutienė.

Ji pažymėjo, kad sėkmė Vilniuje lydėjo ne vienus lenkų atstovus, bet jų koaliciją su Rusų aljansu.

“Kai kas dabar interpretuoja, kad lenkai Vilniuje sustiprėjo, tai dar kartą akcentuoju, kad šįkart Vilniuje tai buvo lenkų ir rusų koalicija. Kitas dalykas – juk Lietuvoje gyvena ne vien tik lenkai ir rusai, bet yra ir baltarusiai, ir žydai, ir ukrainiečiai, ir kitos tautybės. Jeigu partijos ar judėjimai bus kuriami tiktai pagal tautiškumą ir keliami tiktai tautinių interesų klausimai, tai kažkaip visi bendražmogiški, bendravalstybiniai žmonių interesai lyg ir nusiplauna”, – apgailestavo I.Degutienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad “žmonės padarė tokį pasirinkimą, vadinasi, reikia skaitytis su ta žmonių nuomone”.

“Veidas”: Kaip prognozuojate Seimo balsavimą dėl apkaltos Rokui Žilinskui, kurį teismas pripažino kaltu dėl policininkų įžeidimo? Juk Seimas po konflikto su policininkais neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio, o R.Žilinsko incidentas įvyko net jam dar nesant Seimo nariu.

I.D.: Pagal Seimo statutą, kai tik gausiu teismo nutartį, ją išsiuntinėsiu Seimo nariams. Tada Seimas turi pradėti apkaltos procedūrą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir ar sulaužyta Seimo nario priesaika. Kai Teismas atsiųs išvadą, apkaltos procesas bus tęsiamas, reikės balsuoti, ar atimti Seimo nario mandatą.

Kad į Konstitucinį Teismą privalome kreiptis, visi supranta, o kaip bus nubalsuota dėl apkaltos procedūros, negaliu prognozuoti. Kaip rodo balsavimai dėl Aleksandro Sacharuko, K.Uokos, P.Gražulio, šios kadencijos Seimo nariai balsuodami paiso ne teisinių dalykų, jiems nesvarbu, kad Seimo narys yra toks pat kaip visi Lietuvos pilietis ir nusikaltęs turi prisiimti atsakomybę. Jie ima vertinti, ar poelgis buvo teisingas, t.y. elgiasi kaip teismas. O juk iš tiesų Seimas neatlieka teismo funkcijų, o tik sudaro galimybes teisėsaugos institucijoms spręsti, ar Seimo narys kaltas.

“Veidas”: Ar, pagal Jūsų turimą informaciją, gautą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, ūkio ministras Dainius Kreivys – prasižengėlis, ar keršto dėl viešųjų pirkimų griežtinimo objektas?

I.D.: Žiniasklaida paskelbė apie D.Kreivio turėtų akcijų perleidimą jo mamai, ES lėšų skyrimą mokyklų remontui, atliekamam firmų, kuriose jo mama turi akcijų. Paskui jis nelabai rišliai aiškinosi, todėl kilo dar daugiau klausimų.

Dabar vienintelis arbitras – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Tačiau noriu pasakyti, kad pirmą kartą Viešųjų pirkimų įstatymo imtasi laikytis taip, kaip reikia tai daryti. Viešieji pirkimai – viena didžiausių korupcijos duobių, iš kurios negalime pajudėti. Dabar pabandyta iš jos lipti, ir reakcijų galima sulaukti įvairių. Ar dėl spaudimo viešųjų pirkimų procesams laukia interpeliacijos kuriems nors Seimo ar Vyriausybės nariams? Yra ir kitų žmonių, kurie vadinasi politikais, – iš savivaldybių, kitų tarnybų.

“Veidas”: Pavasario sesijoje grasinta net keliomis interpeliacijomis ministrams.

I.D.: Jau turiu energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymus į jam pateiktus interpeliacijos klausimus. Tik prasidėjus pavasario sesijai jis turės atsakyti Seimo nariams, bus balsuojama. Kitų raštiškų dokumentų dėl interpeliacijų ministrams neturiu.

Praėjusią savaitę Seimas, pasirinkęs pusiau nėščią apkaltą, sudavė sau didžiulį smūgį. Seimo narys Linas Karalius Seimą palieka, Aleksandras Sacharukas jame tebelieka, nors Konstitucinio Teismo nuomone, labiau nusidėjusiu derėtų laikyti būtent A.Sacharuką.

Paskelbus balsavimo rezultatus be amo liko dešimtys Seimo narių ir didžiulė dalis visuomenės. Imta svarstyti, ar po nepavykusios Seimo nario A.Sacharuko apkaltos Lietuvai gresia konstitucinė krizė. Seimo pirmininkė Irena Degutienė su teisininkais ir kolegomis visą praėjusį penktadienį tarėsi, kaip dabar elgtis su A.Sacharuku ir ar rimtai vertinti opozicijos siūlymus visam Seimui pasileisti. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su I.Degutiene.

I.D.: Darbiečių ir socdemų kalbos apie pirmalaikius rinkimus tėra dvigubų žaidimų žaidimas. Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir nors ketvirtadienį reagavau labai emocingai ir maniau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, stebėdama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus.

Opozicija dabar vaidina labai supratingą. Bet kodėl tokie nesupratingi opzozicijos nariai buvo ketvirtadienį, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas neliktų Seime. Taigi dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė.

“Veidas”: Vis dėlto Seimas pateko į pato situaciją. Tad kaip Seimo vadovybė ketina elgtis dėl priesaiką sulaužiusio A.Sacharuko darbo Seime?

I.D.: Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato. Norėčiau sužinoti, ar lygiaverčiai yra veiksmai, tai yra balsavimas, dalyvavimas Seimo nario veikloje, tų parlamentarų, kurie yra prisiekę ir nesulaužę Konstitucijos, ir Seimo nario A.Sacharuko.

“Veidas”: Na, bet Seimas – tai ne vien L.Karalius ir A.Sacharukas. Norėtųsi atsakymų ir į kitus svarbius klausimus. Tarkime, šią vasarą, kalbėdamasi su “Veidu”, minėjote, kad rudenį planuojama peržiūrėti mokesčius. Iki rudens pabaigos liko dvi savaitės. Ar galime tikėtis kokių nors pokyčių?

I.D.: Deja, galiu tik apgailestauti. Biudžeto projekte, kuris pateiktas Seimui, jokių mokesčių permainų nenumatyta – jie nei didės, nei mažės. Diržų veržtis jau nebėra kur. Mokesčių politika išlieka tokia, kokia ir buvo. Kiekvienam Lietuvos gyventojui aišku, kas atsitiko: ekonomikos augimas nebuvo toks, koks prognozuotas, tad negalime daryti jokių staigių judesių. Apie tai, ar 2012–2013 m. mokesčiai bus sumažinti, galėsime pasakyti kitų metų pabaigoje.

“Veidas”: Ką keisti Seimui pateiktame biudžeto projekte siūlysite Jūs?

I.D.: Tikrai nieko nesiūlysiu keisti. Puikiai suvokiu ir blaiviai vertinu šiandieninę valstybės padėtį ir jos įsipareigojimus. Džiaugiuosi dėl vieno: visiškai nebejudinsime jokių išmokų – nei atlyginimų, nei pensijų, nei socialinių išmokų.

“Veidas”: Ar Jus įtikina pranašystės papildyti biudžetą milijardu litų iš “šešėlio”, ar suprantate, kodėl nurodomas toks skaičius? Kodėl, pavyzdžiui, ne pusė, ne trys, o būtent vienas milijardas?

I.D.: Matau teigiamą tikslą – kova su korupcija ir kontrabanda. Galbūt po pusmečio ar kitų metų pabaigoje sakysime: matote, jie iš to “šešėlio” ištraukė daugiau. Gal Vyriausybė neatskleidžia visų kortų, kaip tai darys. Ir tai galbūt gerai – čia galima palyginti su kriminalistais, kurie sako išaiškinsią nusikaltimą, bet nesako, kokiais būdais. Nežinau, kaip tas milijardas buvo apskaičiuotas. Nemanau, kad tai iš oro paimtas skaičius.

“Veidas”: Ar toks optimistinis biudžeto projektas sietinas su artėjančiais rinkimais? Užsimenama, kad nevykdant pajamų surinkimo planų po pusmečio biudžetas gali būti peržiūrėtas, o ekspertai tvirtina: ir vėl gali būti taupoma.

I.D.: Nemėgstu kalbėti “iš kepurės”. Tokių teiginių, kad biudžetas bus mažinamas, negirdėjau. Ir tai jau kito pokalbio tema, kuri bus vasarą, prieš biudžeto peržiūrą – jei tokia bus. Šiemet juk nebuvo.

“Veidas”: Regis, neatsitiktinė ir minimalaus atlyginimo didinimo idėja – juk netrukus rinkimai. Tiesa, tai tik vienas darbo grupės siūlymų. Ką apie tai manote?

I.D.: Tai turi ir savų pliusų, ir minusų. Tačiau visų pirma dėl to turi būti sutarta Trišalėje taryboje, vėliau Vyriausybėje. Ir tik per pavasario sesiją, kuri prasideda kovą, Seime bus teoriškai įmanoma apie tai kalbėti.

“Veidas”: Šios valdančiosios koalicijos planai buvo labai ambicingi – net kelios didelės reformos. Tačiau įvykdyta tik viena – aukštojo mokslo reforma. O kur kitos – socialinės apsaugos, teisėsaugos reforma? Ar Jums matyti sveikatos apsaugos reformos pabaiga?

I.D.: Čia ne tie dalykai, kad “šiandien pasakiau – rytoj įvykdžiau”. Ispanijoje, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos reforma vyko 17 metų. Toks požiūris tik dar sykį parodo, kad Lietuva tebėra gili provincija. Tarkim, kalbėdama apie socialinio draudimo reformą turiu pabrėžti, kad tai fantastiškai sunkus uždavinys.

“Veidas”: Nuomonę, kad viską derėtų daryti greičiau – pateikti baigtą reformos variantą, ne kartą pareiškė prezidentė.

I.D.: Ir man norėtųsi taip pasakyti. Tačiau suvokiu, kad yra tam tikri etapai, kuriems išties reikia laiko. “Sodros” reforma įstatymų projektų pavidalu Seime gali atsidurti anksčiausiai per pavasario sesiją.

“Veidas”: Prabėgo daugiau nei du mėnesiai, kai kreipėtės į VSD vadovą ir paprašėte leisti išslaptinti garsiąsias 12 slaptųjų VSD pažymų. Kaip kreipimosi iniciatorė, ar žinote, kodėl tas procesas taip užtruko?

I.D.: Iki šios dienos jokio atsakymo nesu gavusi. Kai gausiu – atsakysiu.

“Veidas”: Grįždami prie vertybių temos norėtume priminti, kad premjeras Andrius Kubilius jūsų partijos vardu yra paskelbęs, kad “su šiais rinkimais baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis”. Vis dėlto stebint šį Seimą, koalicijos partnerių pareiškimus, buvusio jūsų partijos nario Viliaus Navicko elgesį ir partijos elgesį su juo atrodo, kad nieko panašaus neįvyko…

I.D.: Kiekvienas šiandieninę Lietuvos padėtį vertiname taip, kaip suprantame. Aš manau, kad mes dar gyvename posovietinėje Lietuvoje. Gaila, kad daugiausiai analizuojami tik politikų poelgiai. Juk mes visi čia, Lietuvoje, gyvenantys esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje toliau gyvensime. Štai per susitikimus su politikais iš kitų Europos valstybių man tenka išgirsti jų nuomonę. Jie kritiką žeria ne mūsų politikams, o žiniasklaidai bei visuomenei ir sako: jūs – posovietinė visuomenė, jums reikia tvirtos rankos, nemokate gyventi demokratinėje valstybėje. Ir tendencijas Lietuvoje matau blogas: mes tampame vis didesne Europos provincija. Ne tvirtėjame demokratijos principais, jos plėtra, bet atvirkščiai.

Vienas pilietis neseniai yra pasakęs įdomų palyginimą ir aš dar labiau susimąsčiau. Jis pasakojo, kad kai nuvažiuoja į Baltarusiją – jam viskas aišku: panašūs žmonės, visuomenė, tik ten autokratinis valdymas, o Lietuva esą per klaidą nuėjo demokratijos keliu, ir čia reikia ieškoti visuomenės nepasitenkinimo priežasčių.

Nuolat rodome pirštu į Seimą. Man net įdomu – kodėl? Seimo nariai ne iš dangaus nukrinta. Ir tas Seimas darosi vis prastesnis. Visuomenė nori iš to Seimo išgauti vis daugiau, bet kai ateina rinkimai, išrenkami vis prastesni parlamentarai. Po to mes visi tame purve braidome ir taškomės purslais.

Beje, liūdina mane ir Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo bei kokybė. Juk ji tą purvą varto, kilnoja. Joje taip trūksta pozityvių, gražių pavyzdžių.

“Veidas”: Tai pažerkite tų gražių pavyzdžių. Paminėkite, tarkime, penketą dabartinių valdančiųjų sprendimų, kurie žmonėms ir šaliai davė daug naudos.

I.D.: Aš jums kas – kompiuteris, robotas, kad taip iš karto atsakyčiau? Tai rimtas politinis klausimas, reikalaujantis rimto politinio atsakymo

“Veidas”: Na, bet vis tiek – kaip Jūs apibendrintumėte ligšiolinius Seimo nuveiktus darbus?

I.D.: Yra padarytų svarbių dalykų: administracinė reforma, nebeliko apskričių, institucijų sumažėjo. Baigta aukštojo mokslo reforma, pradėtos kitos reformos, nors jų rezultatų dar nėra. Užsimota kovoti su korupcija. O esminis dalykas – valstybė apsaugota nuo finansinio kracho ir biudžetas subalansuotas. Galiu pasakyti taip: daug jėgų išeikvota tiems darbams, kurie buvo visuomenei lyg ir blogi, bet valstybei – būtini.

“Veidas”: Kokią prognozuojate koalicijos ateitį ir kaip ją galėtų koreguoti artėjantys savivaldos rinkimai?

I.D.: Nereikia tapatinti savivaldos rinkimų su šiandien centrinėje valdžioje esančiais žmonėmis. Manęs klausia, ar man neatrodo, kad TS-LKD pralaimės rinkimus. Tai baisus netaktas. Darbas koalicijoje kaip vyko, taip ir vyks, nebent opozicija susiburtų. Tačiau jokių požymių ir noro tą daryti nematau. Pragmatiškai žiūrint prieš rinkimus taip elgtis ir neapsimoka. Koalicija yra tokia, kokia yra, nepakankama, bet dirbame. Kol kas manau, kad bus status idem – niekas nepasikeis.

“Veidas”: Kokią savo partijai prognozuotumėte savivaldos rinkimų baigtį?

I.D.: Šia tema nekalbu, nes nenoriu.

“Veidas”: Vis dėlto viešojoje erdvėje, artėjant biudžeto priėmimui, kai kurie dešiniųjų apžvalgininkai ir vėl aktyviai perša nuomonę apie Jus, kaip A.Kubiliaus įpėdinę.

I.D.: Nesuprantu, kiek galima apie tai diskutuoti. Nenoriu ir nesiruošiu būti ministre pirmininke.

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų iškėlusią opozicinę Darbo partijos frakciją sako “žaidžiant dvigubą žaidimą”.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis premjeras Andrius Kubilius “darbiečių” organizuotą parašų rinkimą dėl Seimo paleidimo sako esant “desperatiškais veiksmais”.

“Tas iniciatyvas organizuoja tie veikėjai, kurie vakar akivaizdžiai balsavo prieš apkaltą, pademonstravo, kad jiems Konstitucija ir Konstitucinis Teismas nėra svarbūs. Dabar matau tam tikrą desperaciją, patys suvokia, kad pasielgė gėdingai, tai dabar bando aiškinti, kad gėdingai atrodo visas Seimas. Tai desperatiški kai kurios opozicijos fariziejiški veiksmai – patys elgiasi gėdingai, o paskui sako, kad visas Seimas atrodo gėdingai”, – situaciją vertino premjeras.

Parlamento vadovė tvirtina, jog “darbiečių” deklaracija siekti pirmalaikių rinkimų yra tik “dūmų uždanga”, nes akivaizdu, kad už tokį nutarimo projektą nebūtų surinkta pakankamai balsų.

“Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir jei vakar labai emocionaliai reagavau ir galvojau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, matydama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus”, – penktadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

“Vėl yra politikavimas ir politinis žaidimas, kokie mes supratingi, tai jei tokie supratingi šiandien, kodėl tokie nesupratingi buvot vakar, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas nebūtų likę Seime. Dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė”, – aštrių žodžių “darbiečiams” negailėjo I.Degutienė.

Opozicinė Darbo partijos frakcija penktadienį paskelbė, jog rinks parlamentarų parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Darbiečių seniūno Vytauto Gapšio teigimu, svarstant Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko klausimą, paaiškėjo, kad yra daug Seimo narių, kurie be priežasties praleido posėdžius ar balsavo už savo kolegas, todėl jiems būtina pasitikrinti tautos pasitikėjimą.

“Mes jiems norime suteikti tokią galimybę ir pradedame rinkti parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Akivaizdu, kad Seimą ištiko krizė. Toks parlamentas, koks yra dabar, toliau dirbti negali”, – DP pranešime teigia V.Gapšys.

Diskusijos dėl dabartinės kadencijos Seimo galimybių dirbti toliau kilo kai ketvirtadienį apkaltos balsavime Seimo nariai išsaugojo ne savo vardu kelis kartus balsavusio A.Sacharuko mandatą, o iš posėdžius praleidinėjusio L.Karaliaus jį atėmė.

Opozicinė Darbo partija apsisprendė dėl kolegų mandatų panaikinimo balsuoti laisvai.

“Tie patys Seimo nariai, kurie agitavo, kad neatimtų mandato iš Seimo narių, tie patys Seimo nariai po balsavimo apgailestavo, kaip čia Seimas netinkamai pasielgė. Tai iš tikrųjų šį kartą esu labai nusivylusi kai kuriais Seimo nariais ir frakcijomis, ir ypatingai opozicinėmis, kuriomis pasitikėti absoliučiai negali, nes susitariam vienaip, elgiamasi kitaip”, – kalbėjo I.Degutienė.

Už tai, kad A.Sacharukas būtų pašalintas iš parlamento, ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, L.Karalius – 89 parlamentarai. Norint panaikinti mandatą reikėjo ne mažiau kaip 85 balsų.

Viešai balsuosiančios už apkaltą deklaravo valdančiosios daugumos ir opozicinė Socialdemokratų frakcija, tačiau akivaizdu, kad ne visi frakcijos nariai laikėsi tokios deklaracijos.

DP teigimu, taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Parlamento vadovė Irena Degutienė teigia, kad valdančiosios koalicijos partneriai balsuos už Konstituciją pažeidusių opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandatų panaikinimą.

“Valdančiojoje koalicijoje jokių dvejonių nėra ir visi yra labai tvirtai apsisprendę – tikrai jie balsuos ir pritars Konstitucinio Teismo išvadai”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Ji aiškino, kad opozicija dėl balsavimo esą nėra tokia vieninga – kai kurios frakcijos žino, kaip balsuos, o kai kurios, I.Degutienės manymu, dar nėra tvirtai apsisprendusios.

Seimo pirmininkė taip pat sakė iš dalies sutinkanti su svarstymais, kad valdančioji koalicija nebūtų tokia ryžtinga, jei A.Sacharukas ir L.Karalius būtų valdančiosios koalicijos nariai.

“Gal iš dalies ir tai yra tiesa, ir turbūt turime būti atviri ir teisybę sakyti. Iš tikrųjų, jeigu šiandien tie du Seimo nariai būtų iš valdančiosios koalicijos, tai opozicija vieningai pasisakytų, kad tikrai jie balsuos už Konstitucinio Teismo sprendimą ir už mandato atėmimą. Dalinai turbūt ir valdančiojoje koalicijoje šiandien yra panašūs mąstymai”, – dėstė I.Degutienė.

Tačiau ji pažymėjo, kad dauguma parlamentarų, ypač tie, kurie Seime dirba ne pirmą kadenciją, turi kitokius balsavimo motyvus.

“Vis tik didžioji dauguma Seimo narių, ypatingai senbuvių Seimo narių, yra ne kartą pasisakę ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos, kad mes, Seimo nariai, turime pirmiausia patys laikytis Konstitucijos nuostatų (…) Vienas dalykas yra kažkokios skaičiuotės, o kitas – tavo, kaip Seimo nario, atsakomybė, tavo, kaip Seimo nario, garbė, tavo, kaip Seimo nario, pozicija konkrečiu atveju”, – sakė Seimo pirmininkė.

Trečiadienį šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis dėl apkaltos A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Posėdyje parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo išvada, kuria šie parlamentarai pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Bus pateiktas protokolinio nutarimo projektas, kuriuo Seimas paskirtų datą šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimo nagrinėjimui. Planuojama, kad tai būtų lapkričio 11 diena.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.

L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Manoma, kad panaikinus politikų mandatus, sustiprėtų valdančioji koalicija, nes dabar opozicijai priklausančius parlamentarus pakeistų valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos atstovai. Opozicinę Krikščionių partijos frakciją sudaro nuo Tautos prisikėlimo partijos anksčiau atskilę politikai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad penktadienį prasidedančiai Seimo rudens sesijai parlamentarai parengė itin daug teisės aktų projektų. Visus juos apsvarstyti esą nerealu.

“(Įstatymų leidybos – BNS) iniciatyvos teisę kiekvienas Seimo narys turi, bet toks aktyvumas, koks yra šioje rudens sesijoje, yra negirdėtas”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji tvirtino prašysianti Seimo komitetų ir frakcijų pirmininkų, kad jie peržiūrėtų į rudens darbų programą įrašytus siūlymus.

“Jeigu Vyriausybės yra 109 projektai, tai Seimo narių registruotų projektų yra daugiau kaip 400. Tuo metu turėsime 49 plenarinius posėdžius. Kyla klausimas, ar įmanoma tuos projektus, kurie registruoti, priimti todėl, kad realiai vidutiniškai per sesiją priimama 250-300 įstatymų”, – teigė Seimo vadovė.

Ji priminė, kad rudens sesijoje Vyriausybei pateikus biudžeto projektą turi būti daroma dviejų savaičių pertrauka.

“Nematau jokių realių galimybių, kad toks kiekis darbų programoje registruotų teisės aktų projektų galėtų būti priimti”, – sakė I.Degutienė.

Ji taip pat kritikavo, kad parlamentarai, teikdami savo siūlymus, nesilaikė jokių prioritetų.

Be to, anot jos, nemaža dalis projektų yra populistiniai.

“Artėja savivaldos rinkimai vasario mėnesį. Tikrai yra daug populistinių įstatymų pataisų, kad tiesiog padėtų pliusuką, kad esu aktyvus Seimo narys, padedu savo apygardai”, – sakė I.Degutienė.

Seimas rudens sesiją pradės penktadienį. Pagal Konstituciją, ji truks iki gruodžio 23 dienos.

– Kiek procentų vertinate galimybę, kad daugumos neturinčiai Permainų koalicijai pavyks priimti biudžetą, kurio deficitas būtų ne didesnis, nei dabar numatyta pirminiame projekte?

Pagal išankstinius Finansų ministerijos skaičiavimus, šiais metais valdžios sektoriaus deficitas bus 8,1 proc. BVP, kitąmet jis turėtų sumažėti iki 5,8 proc. Esant dabartinei finansinei padėčiai deficitas neturi būti didinamas, tad Seimo nariai turi labai atsakingai teikti papildomus siūlymus. Visi suprantam: jei Seimas nepritartų Vyriausybės pozicijai ir nebalsuotų už biudžetą, tai reikštų nepasitikėjimą Vyriausybe. Tačiau tikiu, kad biudžeto įstatymas bus priimtas.

– Kurie įstatymų projektai šioje sesijoje bus prioritetiniai?

Rudens sesija bus kovos su korupcija sesija. Kartu su antikorupcinių įstatymų paketu eis energetikos blokas, nes jei nesutvarkome šio sektoriaus, nepajudame iš mirties taško, be to, jo stabilizavimas – tai mūsų nepriklausomybės įtvirtinimas. Trečias blokas – valstybės valdomo turto, įmonių valdymo tobulinimas, kuris padėtų gauti į biudžetą apie 360 mln. Lt. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad visą šį turtą norima privatizuoti. Na, ir struktūrinės “Sodros”, švietimo, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo reformos.

– Kokia dalis projektų į šios sesijos darbotvarkę perikeliama iš ankstesniųjų?

Ši kadencija išskirtinė tuo, kad labai daug įstatymų pataisų registruoja Seimo nariai. Tačiau net 39 proc., apie 250, tokiu projektus perkelti iš pavasario į rudens sesiją. Dėl daugelio jų kokybės turiu daug abejonių. Be to, tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė nevykdo Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimo vertinti tam tikrus įstatymus antikorupciniu požiūriu. Tokių ir nekokybiškų projektų nė netrauksiu į darbotvarkę.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, jei Seimo narys Kęstas Komskis būtų garbingas politikas, tai pats pasitrauktų iš atsakingų Antikorupcijos pirmininko pareigų ir nestumtų į keblią padėtį visos opozicijos. Tokią poziciją Ukrainoje viešinti Seimo pirmininkė išsakė reaguodama į K. Komskio surengtos spaudos konferencijos metu išsakytus teiginius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, su trijų parlamentinių komitetų vadovais ketvirtadienį surengusi pasitarimą dėl kovos su korupcija plano įgyvendinimo, paliko už borto Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką “tvarkietį” Kęstą Komskį.

Paklausta, kodėl Antikorupcijos komisijos pirmininkas nepakviestas į pasitarimą, parlamento vadovė pareiškė juo nepasitikinti, ji taip pat pranešė, jog darkart kreipsis į opoziciją, prašydama į šią opozicijai skirtą postą skirti kitą atstovą.

“Kalbant apie pačią Antikorupcijos komisiją, jūs mano nuomonę apie komisijos pirmininką puikiai žinote, ji nėra nė kiek pasikeitusi, todėl aš prasidėjus rudens sesijai dar kartą kreipsiuosi į opozicines frakcijas ir jų vadovus, kadangi tai jų deleguotas atstovas, ar tai būtinai turi būti ponas Komskis. Tikrai šią dieną aš juo nepasitikiu”, – po pasitarimo žurnalistams sakė I.Degutienė.

Pasitarime dėl planuojamų Seimo darbų antikorupcijos srityje dalyvavo Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai Kęstutis Glaveckas, Arvydas Anušauskas bei Stasys Šedbaras.

Valdantieji konservatoriai ne kartą siūlė opozicijai keisti Antikorupcijos komisijos vadovą, abejodami jos pirmininko K.Komskio reputacija.

Seimo pirmininkė yra oficialiai kreipusis į opoziciją, prašydama svarstyti galimybę Seimo Antikorupcijos komisijai pateikti kitą kandidatą į pirmininkus – “veiklų ir nepriekaištingos reputacijos”.

Seimo vadovė savo abejones argumentavo žiniasklaidos pranešimais, kuriuose partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas, buvęs Pagėgių meras K.Komskis siejamas su kontrabanda.

Opozicinė partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcija Seime parlamento vadovės siūlymą atmetė, sakydama, kad įtarimai dėl K.Komskio ryšių su kontrabanda yra melas.