Kai mandatų ir postų dalybos po šių Seimo rinkimų pasibaigs, politikai ketina dar kartą atnaujinti diskusijas dėl rinkimų sistemos Lietuvoje keitimo. Mat dabartinė tiek savivaldos, tiek parlamento rinkimų sistema sulaukia nemažai rinkėjų kritikos.

Vilnietis pardavimo vadybininkas Rimas Gružinskas sako, kad šįkart jam buvo labai sunku apsispręsti, už kurios partijos sąrašą balsuoti. Vyras sako, kad būtų paprasčiau ir objektyviau, jei būtų galima balsuoti už kelis politikus iš skirtingų partijų sąrašų. „Dabar tenka rinktis vieną partiją ir balsuoti už jos narius, nors aš, skaitydamas pavardes sąraše, ne visada pajėgiu išsirinkti tuos penkis politikus, dėl kurių sąžiningumo ir kompetencijos būčiau visiškai tikras, – teigė savo rinkimų apylinkėje užkalbintas R.Gružinskas. – Kai kuriuos savo balsus paskirstau tiems politikams, kurių nė nežinau, nors mielai juos atiduočiau kitų partijų atstovams, jei tik būtų tokia galimybė.“
O IT analitikas Albertas (jo prašymu pavardės neskelbiame) norėtų, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti ne tik už, bet ir prieš tam tikrus politikus, tai yra nepatinkančius tiesiog išbraukti. Pasak Alberto, taip rinkėjai užtikrintai parodytų, kokie pasirinkto sąrašo politikai jiems nėra priimti. Dabartinis politikų reitingavimas, pašnekovo nuomone, turi trūkumų.

Ar patektų į Seimą A.Kubilius

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad reitinguodami kandidatus į parlamentą juos tiek pakelti aukščiau, tiek nuleisti gali rinkėjai Latvijoje. Tokia rinkimų sistema, pasak Z.Vaigausko, rinkėjui gal ir patraukli, nes suteikia galimybę išreikšti savo nemeilę konkrečiam politikui, bet taip pat turi nemažai trūkumų.
„Partija vis tiek gauna balsą vien todėl, kad rinkėjas savo nemėgstamą kandidatą nubraukia. Vienoje nedidelėje savivaldybėje latviai turėjo įdomų atvejį: rinkimuose dalyvavo toks vienas labai nepopuliarus asmuo, gydytojas, ir nemažai rinkėjų jį išbraukė, tačiau dėl to šio kandidato kolegos buvo išrinkti. Kitaip tariant, rinkėjai norėjo balsuoti prieš jį, bet nubalsavo už partiją“, – prisimena pavyzdį Z.Vaigauskas.
Be to, esant galimybei balsuoti prieš padidėja tikimybė, kad nebus išrinkti tam tikrų partijų lyderiai. Pavyzdžiui, koks nors aukštą postą valstybėje užimantis, bet visuomenėje nepopuliarus politikas taip gali atsidurti už parlamentinio borto.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sutinka, kad teoriškai įmanoma, jog esant tokiai rinkimų sistemai į Seimą galėtų būti neišrinktas ir, tarkime, menku populiarumu visuomenės akyse pasižymintis premjeras Andrius Kubilius. Anot K.Masiulio, toks scenarijus būtų tragedija, bet politikas vis dėlto nemano, kad tai realu.

Nori rinkti kandidatus iš skirtingų sąrašų

Z.Vaigausko teigimu, skirtingose šalyse galioja labai skirtingos savivaldos bei parlamento rinkimų sistemos. Lietuva, kaip sako VRK pirmininkas, yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose parlamento nariai yra šimtu procentų išlaikomi valstybės. O kitose šalyse parlamentarams leidžiama įstatymų leidybą derinti su savo įprastine profesija, kad ir kokia ji būtų. Manoma, kad tada įstatymų leidėjai mažiau atitrūksta nuo kasdienio gyvenimo. „Lietuvos Seimo rinkimų sistema panašiausia į Vokietijos, mes tik neturime kompensacinio mandato“, – aiškina Z.Vaigauskas.
Įvairiose šalyse skiriasi ir parlamento narių skaičius. VRK pirmininkas sutinka, kad Lietuvoje Seimo narių galėtų būti šiek tiek mažiau, tarkime, apie šimtą.
Idealios rinkimų sistemos, VRK pirmininko žodžiais, nebūna, tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuvos Seimo rinkimų sistema galėtų būti tobulinama. Dabartinė tvarka sulaukia nemažai rinkėjų kritikos, labiausiai todėl, kad balsuojama tik už vienos politinės jėgos kandidatus. Rinkėjai klausia, kodėl jiems nesuteikiama galimybė balsuoti už asmenis iš skirtingų partijų sąrašų. „Rinkėjui patraukliausia tokia sistema, kai jis gali balsuoti už konkrečias asmenybes. Kai jis iš skirtingų sąrašų pasirenka visą kompleksą kandidatų ir už juos balsuoja“, – daro išvadą Z.Vaigauskas.
Jam imponuoja tarpukario Lietuvoje galiojusi proporcinė savivaldos rinkimų sistema. Pagyvenę žmonės dar prisimena, kaip tuomet buvo renkama Kauno miesto taryba: likus kelioms dienoms iki rinkimų rinkėjas gaudavo per du šimtus kortelių, nes tiek rinkimuose dalyvaudavo kandidatų, iš kurių savo nuožiūra turėdavo atrinkti 24 korteles su jam patikusių rinkėjų pavardėmis ir, sudėjęs jas į voką, rinkimų dieną nunešti į rinkimų apylinkę. Per keletą dienų suskaičiavus balsus dalis daugiausiai balsų surinkusių kandidatų iš karto gaudavo tarybos nario mandatą. Bet balsai pasiskirstydavo, todėl taip būdavo išdalijama tik mažesnė dalis mandatų. Kiti mandatai būdavo paskirstomi pagal proporcinę sistemą, sudėjus visų partijų kandidatų gautus balsus. Politinės jėgos atstovavimas parlamente turėjo būti proporcingas rinkėjų skaičiui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Į „Veido“ klausimus atsako Valentinas Mazuronis

VEIDAS: Kas atsitiko, kad jūs, vienas iš senųjų Liberalų sąjungos narių, 2001 m. ją palikote ir nuėjote su Rolandu Paksu kurti Liberalų demokratų partijos?
V.M.: Tuomet vyko Liberalų sąjungos skilimas. 2000-ųjų rinkimuose partija buvo laimėjusi per dvidešimt vietų Seime, kartu su Artūro Paulausko partija sudariusi Vyriausybę, R.Paksas buvo premjeras. Paskui prasidėjo perbėgimai, persigrupavimai, ir taip išėjo, kad A.Paulauskas sudarė valdančiąją daugumą su Algirdu Brazausku.
Kai taip atsitiko, palyginti jauni tuometiniai Liberalų sąjungos veikėjai – Artūras Zuokas, Gintaras Steponavičius, Eligijus Masiulis, kiti (mano manymu, patekę į Seimą tik todėl, kad prieš rinkimus R.Paksas su savo grupe prisijungė prie LLS, kuri iki tol surinkdavo 1–2 proc. balsų, o po to tapo rimta politine jėga), įvykus, vadinčiau, pirmam politiniam prabuksavimui, nusprendė, kad reikia spirti jam į užpakalį, lipti per galvą ir eiti tolyn. Man atrodė, kad taip elgtis nėra padoru tiek politiniu, tiek bendražmogiškuoju požiūriu. Maniau, kad prasidėjus politiniams svyravimams reikia elgtis atvirkščiai – telktis, išlaikyti vienybę, nes politikoje visko būna. Tad nepaisydamas to, kad buvau vienas senesnių Liberalų sąjungos narių, nutariau, jog man su tais vaikinais ne pakeliui. Nuėjau su R.Paksu ir jo komanda, nors iki to, atvirai sakant, jo nei pažinojau, nei su juo reikalų turėjau.
VEIDAS: O nebuvo kokio nors konflikto tarp LLS vadovybės ir Šiaulių skyriaus, nes, kiek žinoma, kitas su R.Paksu nuėjęs šiauliškis liberalas Dailis Barakauskas buvo labai įsižeidęs, kad sudarinėjant Vyriausybę liko be posto?
V.M.: Na, ten buvo tam tikrų nesutarimų, nors su D.Barakausku – ne. Šiaulių skyrius tada skilo į dvi grupes: viena nuėjo su A.Zuoku, nes jie palaikė, diplomatiškai sakant, pragmatiškus santykius su juo, kaip tuometiniu Vilniaus meru, – ten buvo tokia su Šiaulių banku susijusi verslininkų grupė. Kita grupė, kuriai ir aš priklausiau, pasirinko padorumo pusę. Nes jeigu jau patekai į Seimą per R.Paksą ir jo premjeravimą, tai ir būk su juo. Pigus politinis pardavimas man pasirodė nepriimtinas. (…)
VEIDAS: Esate partijos politinis veidas, nuolatinis viešasis kalbėtojas, pasakojantis apie sąmokslus, perversmus, kad R.Paksas nekaltas, nors jūsų kolegos politikai atvirai iš to šaiposi. Ar nėra sunku kartoti vis tą patį metų metais, nors suprantama, kad viešųjų ryšių požiūriu toks elgesys yra teisingas?
V.M.: Niekada nesakiau, kad R.Paksas yra šventasis ar nekaltas. Visada sakiau, kad R.Paksas, kaip visi normalūs politikai (ypač imant tą laikotarpį, kai jis buvo prezidentu), padarė klaidų ir kitokių žingsnių, kurie galėjo būti kitokie arba teisingesni. Bet visada kalbėjau ir dabar tikiu, kad dėl vienokių ar kitokių jo klaidų, ypač palyginti su aplinka, su kitais prezidentais – A.Brazausku, Valdu Adamkumi, galų gale – su Dalia Grybauskaite, R.Pakso nebuvo galima nušalinti. Tie politiniai veiksmai, kurie buvo padaryti, buvo politiniais motyvais grįstas sąmokslas ir perversmas valstybėje, nes dėl tokių klaidų prezidentų nenuima ir nekeičia. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didelių politinių ambicijų neturintis Valentinas Mazuronis jau daugiau nei dešimtmetį yra pats ištikimiausias Rolando Pakso politinis palydovas, jo vietininkas partijoje ir viešumoje kalbantis „Tvarkos ir teisingumo“ veidas.

Dabartinį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko pavaduotoją, šios partijos frakcijos Seime seniūną Valentiną Mazuronį daugelis apibūdina kaip patį protingiausią iš paksistų. Tai neturėtų stebinti, nes vien jo profesija – architektas – liudija, kad jos atstovas turi turėti tiek tvirtą matematinį protą, reikalingą konstrukcijoms apskaičiuoti, tiek gerą vaizduotę ir erdvinį matymą, kad dar pradėdamas brėžti ant popieriaus lapo suvoktų, kaip turės atrodyti pastatas. Sprendžiant iš V.Mazuronio, kaip profesionalo, kūrinių – Šiaulių Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, kelių visuomeninių, prekybinių ir komercinių pastatų, architektas jis tikrai neblogas. Nors kaip politikas jis sugeba daugiau atrodyti, negu būti.

Kūrė Liberalų sąjungą

Į politiką V.Mazuronis pasuko tikrai anksti, dar 1991-aisiais, tapdamas Šiaulių savivaldybės, kurioje posėdžiavo iki pat 2004-ųjų, nariu, tad politinį stažą ir patirtį turi pavydėtinai ilgą. Tačiau už Šiaulių miesto ribų žinomas jis tapo tik 2002 m., kai tik ką susikūrusi prezidentinių ambicijų neslepiančio Rolando Pakso įkurta Liberalų demokratų partija išsirinko jį vicepirmininku ir kartu lyderio dešiniąja ranka.
Lig tol visą laiką V.Mazuronis priklausė vienai partijai – Lietuvos liberalų sąjungai, buvo jos Šiaulių skyriaus pirmininkas. „Valentiną pažįstu nuo Liberalų sąjungos laikų. Jis buvo vienas aktyviausių šios partijos kūrėjų ir kartu idėjinis liberalas – tikras, o ne toks, kurie tik pasivadina, kai reikia, – prisimena ilgametis Futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. – Manau, kad būdamas idėjinis jis negalėjo taikstytis su situacija, į kurią pateko tuometis partijos vadas, ir pasirinko R.Pakso pusę. Nenoriu diskutuoti dėl R.Pakso nušalinimo, bet Valentiną gerbiu už aiškią nuomonę ir principingumą. Nesvarbu, ar tai atitinka mano įsitikinimus, – pats nuomonės turėjimas ir principingumas yra sveikintini.“
Sunku rasti atsakymą, kodėl ilgametis idėjinis liberalas 2001-ųjų rudenį, kai antrą kartą iš premjero posto atstatydintą, dar kojų partijoje apšilti nespėjusį R.Paksą Liberalų sąjunga nutarė pakeisti tokiu pačiu kaip V.Mazuronis ilgamečiu liberalu Eugenijumi Gentvilu, pasirinko nuverstojo pusę. Tuomet Panevėžyje vykusiame liberalų kongrese aistrų buvo daug, senieji liberalai neslėpė nebematą prasmės laikyti pirmininko poste nuolat pralaimintį svetimkūnį R.Paksą, tegu ir davusį partijai naudos per 2000 m. Seimo rinkimus. Bet apie metimą iš partijos ar skilimą kalba tuomet nėjo – R.Paksas buvo išrinktas partijos vicepirmininku, tačiau jam to buvo per maža: jis tikėjosi, kad Liberalų sąjunga taps jo tramplinu į prezidento postą, o partija aiškiai suformulavo, kad kandidatas bus LLS pirmininkas. Tad R.Paksas trenkė durimis ir išėjo kurti savosios Liberalų demokratų partijos, kartu išsivesdamas pulkelį senųjų liberalų, įskaitant dalį Šiaulių skyriaus. Tarp jų ir V.Mazuronį.

Nuėjo paskui R.Paksą

„Valentinas partijoje darė protingo, racionalaus žmogaus įspūdį, – pasakojo „Veidui“ E.Gentvilas. – Sunku pasakyti, kodėl jis tuomet pasirinko R.Paksą. Galiu tik daryti prielaidą: juodu su kitu į Liberalų demokratų partiją tuomet išėjusiu partiečiu Dailiu Barakausku abu yra iš Šiaulių. O D.Barakauskas buvo ant manęs užpykęs, kai formuojant Ministrų kabinetą aš pasisakiau prieš jo kandidatūrą į susisiekimo ministro postą ir dar pasišaipiau, pavadindamas „Misteriu Taip“. Tad gal V.Mazuroniui sukilo kokios draugiškos ar šiaulietiškos ambicijos?“
Nors greičiausiai V.Mazuronį pas R.Paksą nuvedė tas pats visų minimas jo charakterio pragmatizmas: kandidato į prezidentus R.Pakso populiarumas ir reitingai buvo aukšti, tikimybė, kad jis taps valstybės vadovu – didelė. O Liberalų sąjunga, kaip tuo metu daugelis manė, pasitraukus R.Paksui turėjo vėl kristi už patekimo į Seimą barjero ribos. Kas tuomet galėjo pasakyti, kad ji, nepaisant visų skilimų, įsitvirtins tarp nuolatinių parlamentinių partijų?
V.Mazuronis „ūkiškai“ pasirinko R.Paksą. Ir pralaimėjo, nors iš pradžių viskas atrodė atvirkščiai. 2002 m. išrinktas prezidentu R.Paksas partijos pirmininku vietoje savęs paliko V.Mazuronį, tad šio karjera atrodė įspūdinga: per pusantrų metų – iš Šiaulių savivaldybės nario į „prezidentinės“ partijos pirmininko postą. Tačiau netrukus prasidėjo skandalas po skandalo – pirma „burtininkės“ Lenos Lolišvili, paskui Jurijaus Borisovo, galiausiai atėjo apkalta. (…)

Demagogija prilygsta G.Kirkilui, ištikimybe – L.Graužinienei

„V.Mazuronis palyginti neblogai įvaldęs viešųjų ryšių metodiką, – antrina Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Trumpi sakiniai, reikiamas, gerai artikuliuotas kalbos tonas. Daliai rinkėjų toks stabilus, vienodas kalbėjimas daro įspūdį. Jis sugeba sistemingai, nesutrikdamas kartoti dalykus, kuriuos mano esant reikalinga įteigti savo rinkėjams. Toks jis ir Seime, nors jeigu man dabar reikėtų prisiminti, kokių idėjų jis per pastaruosius aštuonerius metus yra pasiūlęs, nesugebėčiau įvardyti nė vienos. Bent jau tikrai nieko reikšmingo. Iš esmės V.Mazuronis, naudodamasis savo, kaip Seimo frakcijos seniūno, o vienu metu – Seimo opozicijos lyderio, statusu, tiesiog rūsčiu, kritišku tonu komentuoja politinius įvykius.“
Galima pridurti, kad kritikuoja V.Mazuronis ne tik šiuo metu valdančiųjų konservatorių, bet ir ankstesnės kadencijos socialdemokratų Vyriausybės veiksmus. Netgi šiek tiek juokinga matyti jo parašą greta J.Razmos po užklausa tuomečiam premjerui Gediminui Kirkilui, ką Vyriausybė nuveikusi siekiant SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo? O griežtas principingumas jam kažkodėl netrukdo vadovauti Seimo komisijai, tyrusiai „Snoro“ banko bankrotą, nors tame banke pinigus laikė paties V.Mazuronio motina, leidusi sūnui disponuoti sąskaita, o vienas tų Lietuvos banko valdybos, į kurią krypo daugiausiai kritikos strėlių pražiopsojus padėtį „Snore“, narių Vaidevutis Geralavičius eina į Seimo rinkimus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąraše.
Lygiai kaip 2009-aisiais, būdamas iškeltas savo partijos kandidatu prezidento rinkimuose, V.Mazuronis žadėjo „reikalauti, kad Lietuva išliktų saugios branduolinės energetikos šalimi bei įgytų realią energetinę nepriklausomybę“, o kai birželį atėjo laikas balsuoti už įstatymus, atveriančius kelią Visagino atominės statybai ir kiekvienas Seimo nario balsas buvo gyvybiškai svarbus, pasisakė prieš ir nedalyvavo balsavime. Bet tai neturėtų stebinti, nes tokia tradicinė paksistinė maniera – kalbėti viena, daryti kita, o paskui išleisti V.Mazuronį į viešumą paaiškinti, kad viskas yra ne taip, kaip atrodo. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vilniečiams, norintiems užregistruoti vaiką į darželį, nuo šiol nebereikės nešioti prašymų į kiekvieną darželį. Nuo kovo vidurio tą bus galima padaryti Vilniaus miesto savivaldybėje užpildžius elektroninę formą arba internetu. Tėvai galės rinktis penkis darželius pagal gyvenamąją vietą ar tą ugdymo įstaigą, kuri yra arčiau darbo. Savivaldybės atstovai tikisi, kad tokia sistema bus skaidresnė ir paprastesnė tėvams.
„Prašymą reikės pildyti tik kartą ir jo niekur nereikės nešti. Be to, tėvai matys, kurioje eilės į darželį vietoje yra vaikas. O savivaldybei centralizuota sistema leis aiškiau planuoti ir matyti, koks yra darželių grupių poreikis“, – teigia savivaldybės Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Daiva Želvienė. Ji sako, kad iki šiol nebuvo galima matyti, kokios yra realios eilės. Pavyzdžiui, šimtas vaikų užregistruoti į penkis darželius, tačiau tai nereiškia, kad eilėje laukia penki šimtai vaikų.
Vis dėlto centralizuota vaikų registravimo į darželius tvarka nesutrumpins laukiančiųjų vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje eilių. Štai Kaune tokia sistema veikia jau keletą metų, tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, dėl to daugiau vaikų nepatenka į darželius. „Matyti tik kaip juda eilė, tai skaidresnė sistema, padedanti išvengti atvejų, kai darželių direktorės priima vaikus ne pagal eilę“, – pastebi A.Bagdonas.
Jam antrina Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė Tatjana Dvilevič: „Kai vienas žmogus kontroliuos eiles, bus išvengta nesąžiningų atvejų. Tai gera idėja, tačiau kol kas neaišku, kaip ši sistema veiks. Reikės laiko, kol tėveliai pripras prie naujos tvarkos.“
Beje, pasak T.Dvilevič, vaikų, kurie galės lankyti ugdymo įstaigas nuo šių metų rugsėjo mėnesio, sąrašai bus paskelbti vasaros viduryje. Prašymų, jau pateiktų darželiams, perrašyti nereikės. Prieš siųsdamos sąrašus į savivaldybę, darželių vadovės turi susisiekti su tėvais, kad jie patvirtintų, ar vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Nuo sausio 1 d. ir gegužės 1 d. keičiasi verslo liudijimų išdavimo taisyklės.

LR Vyriausybė spalio pabaigoje priėmė smulkiesiems verslininkams aktualius nutarimus. Apie pokyčius, svarbiausius verslininkams, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kalbėjomės su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaite.

– Dauguma smulkiųjų verslininkų gruodį įsigyja verslo liudijimus kitiems metams. Ar VMI jau pasirengusi verslo liudijimų išdavimui ir kokie pagrindiniai pokyčiai laukia gyventojų, veiklą vykdančių pagal verslo liudijimus?
V.V.: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad verslo liudijimus gyventojams VMI gali išduoti tuomet, kai miestų ir rajonų savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl fiksuotų gyventojų pajamų mokesčio dydžių (verslo liudijimų „kainos“). Išduoti verslo liudijimus VMI planuoja nuo gruodžio 19 d. Jei savivaldybių tarybos nesuskubs priimti sprendimų, VMI teoriškai gali išduoti verslo liudijimus, vadovaudamasi kitais teisės aktais – LR Vyriausybės nutarimais, tačiau tokiu atveju nebus taikomos įvairios lengvatos, kurias nustato savivaldybės.
Kalbant apie pagrindinius pokyčius reikėtų pabrėžti, kad 2012 m. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių pakeitimai įsigalios dviem etapais: nuo 2012 m. sausio 1-osios ir nuo gegužės 1 d. Pagrindiniai dalykai tokie: dalis veiklos rūšių stambinama, kai kurios jų naikinamos. Nuo sausio 1 d. į verslo liudijimą bus galima įrašyti tik vieną fizinį asmenį, kuris ir galės dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje. Mažiau dokumentų prekybos vietoje galės turėti tie smulkieji verslininkai, kurie veiklą vykdo pagal verslo liudijimus, suteikiančius teisę prekiauti savo pagaminta produkcija, – nuo sausio 1 d. prekybos vietoje jiems nebereikės turėti krovinio važtaraščio.
– Minėjote, kad stambinamas veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Kokie to sąrašo pokyčiai?
V.V.: Iš šiuo metu galiojančių 105 veiklos rūšių sąraše lieka tik 90. Panaikinamos žemės ūkio veiklai priskiriamos veiklos rūšys, iš esmės pakeistos statybos veiklos: naujų statinių statyba, esamų statinių atstatymas ir remontas, esamų statinių restauravimas ir konservavimas. Vietoj šių veiklų atsirado tokios specializuotos veiklos: specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas), statybos baigimo ir valymo darbai. Nuo Naujųjų metų tikslinama ir patalpų nuomos veiklos rūšis, kuri leidžia verstis tik gyvenamosios paskirties patalpų nuoma.
– O kaip bus su prekybinę veiklą vykdančiais gyventojais?
V.V.: Galiojusios aštuonios prekybinės veiklos rūšys sustambinamos į dvi. Nuo sausio 1-osios sąraše naujai numatyti tik du prekybinės veiklos verslo liudijimai: „Prekybai tik ne maisto produktais“ ir „Prekybai“. Įsigijus tokį verslo liudijimą bus galima prekiauti ir kioskuose, ir turgavietėse, ir užsiimti prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, taip pat išnešiojamąja bei išvežiojamąja prekyba.
– Kokie pokyčiai laukia laisvųjų profesijų atstovų?
V.V.: Taip, pokyčių esama ir šioje srityje. Nuo sausio sąraše nebelieka veiklų, pagal kurias gyventojai galėjo atlikti projektinius-konstruktorinius darbus, kurti išorines informacijos priemones ar verstis radiofikuotos reklaminės informacijos perdavimu. Be to, susiaurintos su fotografavimu ir filmavimu susijusios dvi veiklos, iš jų pašalinant laisvųjų profesijų veiklas: iš fotografavimo veiklos išbraukiama fotoreporterių veikla, o iš filmavimo pramoginiuose renginiuose veiklos naikinama reportažų, informacinių laidų rengimo ir kita žurnalistinio bei tiriamojo pobūdžio veikla. Su laisvosiomis profesijomis siejamų veiklų srityje nepakeista išlieka tokia veikla, kaip vertimas su nedidelės apimties spausdinimu, o į vieną veiklos rūšį jungiamos “Suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo (x)” bei “Vaikų ir jaunimo papildomo mokymo (x)” veiklos.
– Šiuo metu galioja nuostata, kad gyventojas, nutraukdamas veiklą, ne visada galėdavo susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Ar čia numatyta kokių pokyčių?
V.V.: Nuo sausio 1 d. apribojimų nebelieka ir pajamų mokestis galės būti grąžinamas visais veiklos nutrūkimo atvejais.
– Kokios naujovės įsigalioja nuo gegužės 1-osios?
V.V.: Nuo gegužės 1 d. nustatomas apribojimas, kad verslo liudijimas išduodamas parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos nėra didesnės kaip 10 proc. visų mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos. Viršijus 10 proc. ribą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos būtų apmokestinamos kaip pajamos iš individualios veiklos, vykdant ją įregistravus, t.y. taikant 5 proc. mokesčio tarifą (jei tai laisvoji profesija – 15 proc. tarifą), leidžiant atimti su tomis pajamomis susijusias išlaidas. Tačiau reikia neužmiršti, kad, įsigijus bet kokios (ne prekybos) veiklos verslo liudijimus, juridiniams asmenims gali būti teikiamos paslaugos ar parduodamos savos gamybos prekės tik tuo atveju, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Be to, įsigalios nuostata, nustatanti, kad prekybos verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nebus galima verstis didmenine prekyba.

Išsamią informaciją apie pokyčius gyventojai gali gauti svetainėje www.vmi.lt bei pasikonsultavę su mokesčių specialistais telefonu 1882.

Valstybės kontrolė, įvertinusi statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo Lietuvoje įtaką statybų verslui ir darbų kokybei nustatė, jog valstybinė atestavimo sistema neužtikrina jai keliamo pagrindinio tikslo – statybos darbų kokybės.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Lietuvoje veikianti statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo sistema yra paremta nustatytomis privalomomis įvykdyti procedūromis, o ne motyvavimu gerinti darbų kokybę. „Užsakovai turi turėti galimybę susipažinti su visa informacija apie statybos specialistų ir įmonių veiklą ir patys įvertinti jų kompetencijas. Šis viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose pasaulio valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai.“ – sakė G.Švedienė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Lietuvoje galiojanti statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neduoda laukiamų rezultatų, nes Aplinkos ministerijos išduodamas kvalifikacijos atestatas specialistui ar įmonei būtinas tam, kad jų veikla būtų teisėta, tačiau neužtikrina tinkamos darbų kokybės. Pavyzdžiui, 2009 metais 69 proc. įsigijusių iki 3,5 metų senumo butus buvo nepatenkinti statinio kokybe. Toks atestavimas kaip papildoma biurokratinė kliūtis galimai riboja ir užsienio kompanijų dalyvavimą Lietuvos statybų rinkoje. Atestavimo komisijos retai taiko poveikio priemones – nuo 2003 metų buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai.

Atestuojančios komisijos neturi patikimų duomenų apie statybų srities subjektų veiklos trūkumus. Nesikeičiama informacija ir su teismais, nereglamentuotas informacijos apsikeitimas apie atestuojamus ir atestuotus subjektus tarp atestuojančių komisijų ir statybas prižiūrinčių institucijų. Auditoriai pastebėjo, jog neviešinama informacija apie pažeidimus, todėl užsakovai negali įvertinti statybų srities subjektų kvalifikacijos.

Lietuvoje galiojantys privalomi projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimai statinio projektavimo ar rangos klaidų neapdraudžia, todėl užsakovas negauna garantijų, kad bus kompensuotos netinkamai atliktų statybos darbų taisymo išlaidos. Taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos nekontroliuoja, ar visi veiklą vykdantys projektuotojai ir rangovai yra apsidraudę privalomaisiais projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimais.

Tam, kad būtų efektyviau apsaugoti užsakovų bei statytojų lūkesčiai, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei inicijuoti teisės aktų pakeitimus – atsisakyti privalomo statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo, pakeičiant efektyvesnėmis priemonėmis. Siūloma praplėsti privalomųjų statybų srities civilinės atsakomybės draudimų ribas, kad jos apimtų ir padarytą žalą užsakovui, bei užtikrinti jų kontrolę. Auditoriai ragina Aplinkos ministeriją viešai teikti informaciją apie Lietuvoje dirbančių statybų srities subjektų kvalifikaciją ir jų prasižengimus

Nuo rugsėjo 1-osios automobilių statymas Vilniuje, J.Lelevelio, A. Vienuolio ir A.Jakšto gatvėse, atpinga perpus.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai teigia, jog sostinės tarybos sprendimu nuo rudens pradžios šios gatvės priklausys raudonajai vietinės rinkliavos zonai.

Iki rugsėjo pirmosios J.Lelevelio, A. Vienuolio ir A.Jakšto gatvės priklausė mėlynajai zonai, kurioje rinkliavos mokestis yra 6 Lt už vieną valandą stovėjimo laiko. Pasikeitus apmokestinimo tvarkai automobilių statymas šiose gatvėse kainuos 3 Lt/val.

Pasak „Susisiekimo paslaugų“ miesto eismo departamento vadovės Daivos Kaminskaitės, šie pokyčiai yra gera žinia automobilių vairuotojams.

„Pastebėjome, kad šioms gatvėms esant mėlynojoje zonoje, automobilių statymo vietų užpildymas tesiekia apie 50 proc. visų numatytų vietų, tačiau aplink esantys kiemai yra užpildyti automobiliais. Tokiu būdu yra sukuriamos problemos šių kiemų gyventojams ir tuo pačiu sostinės biudžetas praranda įplaukas už automobilių statymą. Atsižvelgdama į šią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti rinkliavos zoną iš mėlynosios į raudonąją“, – sako D. Kaminskaitė.

Anot jos, miesto tarybos sprendimu taip pat aiškiau nustatyta tvarka, kurioje automobilio vietoje ir kaip turi būti paliktas vietinės rinkliavos bilietas, klijuojamas gyventojo, elektromobilio, rezervuotų vietų leidimas, paliekama neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė.

„Dažnai pastebime, jog vairuotojai bilietą automobilyje palieka taip, kad būna sunku nustatyti, ar jis yra galiojantis. Naujoji tvarka aiškiau reglamentuoja, kaip turi būti paliktas bilietas – už automobilio priekinio stiklo ant prietaisų skydelio keleivio pusėje iš lauko gerai matomoje vietoje, kad būtų įskaitoma visa ant bilieto atspausdinta informacija. Kitas svarbus pokytis – nuo rugsėjo 1-osios nemokamai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose turės teisę automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų statymo kortele, vairuotojai”, – sako „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.

Anot D. Kaminskaitės iki šiol tokią teisę turėjo automobilių vairuotojai, pažymėję savo transporto priemonę skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, tačiau šis ženklas laisvai įsigyjamas prekybos vietose ir juo pradėta piktnaudžiauti. Neįgalių asmenų statymo kortelės išduodamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniuose skyriuose.

Specialiai neįgaliųjų transportui skirtose ir atitinkamais kelio ženklais pažymėtose stovėjimo vietose automobilius galės statyti tiek skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, tiek neįgalių asmenų statymo kortele pažymėtų automobilių vairuotojai.

Dar viena naujovė – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, skatindama ekologiškų transporto priemonių naudojimą mieste, nustatė vietinės rinkliavos lengvatą elektromobilių vairuotojams – pažymėjus elektromobilį specialiu leidimu, kainuosiačiu 15 Lt metams, bus galima transporto priemonę statyti nemokamai

"Veido" archyvas

Gera, kai namai tviska švara, tačiau dulkėms juk neįsakysi nesikaupti – tik nuvalai, o jos ir vėl gula ant baldų, grindų, sienų. Ir tai varo iš proto! Tiesa, ne visus – kai kurie žmonės sugeba atsipalaiduoti ir švarina kambarius tik tada, kai … baigia skaityti knygą.

Dažnai sakoma: “Parodyk savo namus ir pasakysiu, kas esi”. Privati erdvė – mūsų veidrodis… Vadinasi, jeigu kokiai nors smalsesnei kaimynei (anytai, bendradarbei) pasirodys, kad jūsų namuose “velnias koją gali nusilaužti”, ji ir kitiems pasakys, kad esate baisi tinginė, nevalyva, neturite atsakomybės jausmo, negerbiate savęs ir kitų… O pamačiusi, kad kas antrą dieną šveičiate langus ir kasdien po du kartus plaunate grindis, pagirs: “Gera šeimininkė, tikriausiai puikiai žino ir kaip vyrą prižiūrėti, kad neitų “į kairę”…”

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių: vieniems netvarkos įspūdį sukuria vienintelis ne vietoje paliktas daiktas, ant žemės nukritęs trupinys ar prie kilimo prilipęs augintinio plaukas, kiti ramiai perlipa per šiukšlių kalnus, nepastebi palubėje kabančių voratinklių ir nesijaudina dėl to, kad plautuvėje didėja nešvarių indų stirta. Neišgyvena dėl užsistovėjusios netvarkos, nes, tarkime, savaitgalį turi įdomesnės veiklos nei kuopti namus nuo ryto iki vakaro: negali atitraukti akių nuo trečiosios knygos dalies, rašo eiles, velia karolius, rengiasi į spektaklį ar su vaikais pačiuožinėti nuo kalniukų…

Taip pat yra žmonių, kurie “leidžia” visokiausioms smulkmenoms, drabužiams ar žurnalams mėtytis ant stalo, sofos ar grindų, apsikrauna daiktais, nes iščiustytoje aplinkoje jaučiasi blogai – mėgsta “menišką netvarką”. Jų darbo vieta pašaliniams labiau primena šiukšlyną, kur nieko neįmanoma rasti, o “apsileidėlis” reikiamą daiktą iš jo ištraukia per kelias sekundes. Nes pats jį ten padėjo. Jeigu koks nors švaros maniakas visą tą jovalą sutvarkytų (į krūvas sudėtų žurnalus, nuvalytų ant dulkėto paviršiaus pirštu užrašytą mintį, nulipdytų lipnų popierėlį su ant jo užrašytu telefono numeriu ir t.t.), tiesiog padarytų meškos paslaugą…

Ar esate pedantiška švaruolė? Taip, jeigu:

* prieš dėdama ant stalo, kruopščiai nuvalote peilius ir šakutes, išblizginate taures, lėkštes – negalite valgyti, jeigu ant įrankių ar indų yra bent mažytė dėmelė ar piršto atspaudas. Taip pat elgiatės ir kavinėje, restorane: jeigu padavėjas nešvarių įrankių nepakeičia, pati juos skrupulingai nuvalote servetėle…

* dažnai plaunate langus, labai nervinatės, jeigu jau kitą dieną pastebite nešvarumų – iškart puolate jų valyti;

* jeigu ant staltiesės užtikšta sulčių, padažo ar kavos, nelaukiate, kol visi baigs valgyti – tą pačią akimirką nutraukiate ją nuo stalo ir pakeičiate nauja;

* visus daiktus laikote tvarkingai sudėtus, nirštate, kai nerandate jų ten, kur palikote;

* visada uždarote virtuvės spintelių dureles, drabužius kabinate pagal spalvas, knygas lentynoje surikiuojate pagal aukštį;

*jus erzina netvarkingai užtrauktos užuolaidos, blogai išlygintos staltiesės, sujaukti pataai, ne vietoje palikti batai;

* neleidžiate namiškiams vaikščioti basomis ant kilimo – manote, kad jis gali prisigerti prakaito kvapo;

* šviesius baldus apdangstote apklotais, kad vaikai ar svečiai jų neišteptų;

* dažnai atliekate reviziją spintoje;

* jūsų namai pilni visokiausių valymo ir šveitimo priemonių, šluosčių;

* lakstote su šluoste paskui kiekvieną dulkę;

* neleidžiate vaikams turėti gyvūnų, nes jie šeriasi. Arba kaskart grįžusi iš kiemo kruopščiai nuvalote šuns pėdutes, kasdien siurbiate jo gultą;

* svečiai jums sukelia galvos skausmą, nes pritrypia grindis, patys neišsiplauna indų;

* nepakenčiate, kai namiškiai sukeičia vietomis daiktus, nepadeda jų į vietą arba sudeda bet kaip, pavyzdžiui, vienspalvius puodelius sumaišo su raštuotais;

* netgi plika akimi nematoma dėmelė ant drabužio, apkloto ar staltiesės sugadina nuotaiką visai dienai;

* tvarkotės nuo ryto iki vakaro, kiekviename namų kampe sugaištate ilgiau nei valandą;

* skrupulingai plaunate vaisius ir daržoves, nuplikote jas karštu vandeniu;

* darbų, kuriuos turite atlikti namie, sąrašas galvoje nemažėja, o tai, ką padarote, atrodo atmestina, nekokybiška;

* kasdieniai rutininiai darbai praryja laiką, kurį galėtumėte skirti kūrybiniam darbui ar poilsiui;

* namuose stengiatės griežti pirmuoju smuiku: pareiškiate, kad sofa stovės tik šioje vietoje, plovikliai vonioje bus surikiuoti tokia tvarka, kokios pageidaujate jūs;

* pamačiusi ant palangės nukritusį gėlės lapelį galvojate: “Turiu jį išmesti, antraip išprotėsiu”;

* pietaujate ant stalo pasidėjusi mažą siurbliuką – susiurbiate trupinius, nes jie slopina apetitą.

Dar keli žodžiai apie tvarkingumą

Apie netvarkingus žmones sakoma: “Kur spjovė, ten paliko”. Kitaip tariant, jų puodeliai, iš kurių prieš savaitę gėrė kavą, dabar rūgsta miegamajame, žurnalas, kurį skaitė mirkdami vonioje, puikuojasi švarių rankšluosčių lentynėlėje, o morkos, kurias graužė nardydami po interneto platybes, džiūsta prie kompiuterio. Dažnai nenoras susitvarkyti būna susijęs su tuo, kad vieta, kur gyvenama, nelaikoma namais. Pavyzdžiui, žmonės būstą nuomoja. Arba pareigą rūpintis namais perleidžiama antrajai pusei, kuri nesipriešindama surankioja paliktas šiukšles.

Specialistai sako, kad apverstas miegamasis gali rodyti intymaus gyvenimo nesklandumus, o voratinkliais apaugę namai – apie užklupusią depresiją.

*Pedantiškus švaruolius vieni laiko ypatingais žmonėmis, kiti – keistuoliais ir netgi ligoniais. Juk nenormalu eiti iš proto dėl ant staltiesės išlietų sulčių. Psichologai taip pat neturi vieningos nuomonės: vieni linkę manyti, kad rūpinimasis pedantiška švara – seksualinio nepasitenkinimo rezultatas. Kiti teigia, kad tai – asmenybės bruožas: žmogus mėgina įtvirtinti savo pozicijas ten, kur gali (jeigu nepavyksta vadovauti darbe, bando namie). Dar sakoma, kad tvarkymasis veikia kaip terapija: padeda surikiuoti mintis, atsikratyti blogos nuotaikos ar neigiamų emocijų, rasti seniai kamavusios problemos sprendimą ir t.t.

Noras tvarkytis paprastai perduodamas iš kartos į kartą. Jeigu mama “buvo priklausoma nuo šluostės”, greičiausiai ir jos vaikai šluostys dulkes nuo ryto iki vakaro… Žinoma, gali nutikti ir atvirkščiai – jie susiras įdomesnių laisvalaikio pomėgių…

* Iš tikrųjų nieko baisaus nenutinka, jeigu kelios nešvarios lėkštės “pernakvos” ar kelias valandas pamirks plautuvėje. Išplausite jas tada, kai išsivaduosite iš tingulio gniaužtų ar aplinkybės privers. “Meniška netvarka” – irgi nieko blogo, jeigu namiškiams ji netrukdo.

Tačiau jeigu dulkės nevalomos ir lovos neklojamos kiaurus mėnesius, o virtuvė ir vonia apauga purvais – tai ženklas, kad jūsų gyvenime kažkas ne taip.

* Nereikėtų atsipalaiduoti ir darbe. Viršininkas tikrai nepatikės, kad galite produktyviai dirbti tik tada, kai jūsų darbo vieta – šiukšlėta. Kasdien matydamas ją tokią žmogus tikrai suabejos, ar verta mokėti sutartą atlyginimą…
Specialistai sako: jeigu žmogus atsainiai žiūri į netvarką, galima įtarti, kad ir jo galvoje ūžauja vėjai. Kitaip tariant, jeigu nesugeba susitvarkyti savo namų, darbo vietos, vadinasi, nemoka bendrauti ir su žmonėmis bei tinkamai atlikti užduočių…

Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo sugriežtinti žemės gelmių išteklių naudojimą ir, be kelių išimčių, teises tam suteikti konkurso būdu.

Vyriausybė posėdyje ketvirtadienį svarstys Žemės gelmių įstatymo pakeitimus, kuriuose išimtys numatomos vandens, mineralinio vandens, ištirtiems molio, smėlio, žvyro, durpių telkiniams, esantiems ne didesniame kaip 5 hektarų plote.

“Teisė naudoti požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius bus suteikiama be konkurso, kadangi naudojant šiuos išteklius išskirtinės ekonominės naudos gavimas neįmanomas”, – teigiama Aplinkos ministerijos rašte. Be to, anot ministerijos, tai yra atsinaujinantys ištekliai.

Aplinkos ministerijos vertinimu, smėlio, kreidos, durpių ištekliai šalyje yra plačiai paplitę, be to, apribotas jų panaudojimo atstumas – išskyrus durpes, juos transportuoti toliau nei 30-50 kilometro nuo iškasimo vietos yra neekonomiška.

Visiems kitiems žemės gelmių ištekliams turės būti skelbiami konkursai. Dabartinė Žemės gelmių įstatymo redakcija numato, kad konkursus privalu skelbti tik naftos, dujų, metalų, vertingų mineralų, kvarcinio smėlio ištekliams naudoti.

Iš užsienio parduoti į Lietuvą atvežtos transporto priemonės ateityje gali būti registruojamos tik atlikus jų privalomąją techninę apžiūrą. Taip naudotų automobilių pirkėjai būtų apsaugoti nuo techniškai netvarkingo automobilio įsigijimo.

Tokį siūlymą šiandien Susisiekimo ministerijoje aptarė Valstybinė eismo saugumo komisija. Prieš teikiant jį svarstyti Vyriausybei, siūlymas dar bus derinamas su kitomis institucijomis.

“Naujoji tvarka būtų naudinga žmonėms. Nesaugios arba netinkamos remontuoti transporto priemonės nepatektų į šalies automobilių rinką. Dabar pirkdamas naudotą automobilį žmogus nėra garantuotas, kad nuvežus jį į techninės apžiūros centrą, nepaaiškės, kad tokia mašina negalima važinėti”, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministerija taip pat ėmėsi naudojimosi keturračiais motociklais taisyklių peržiūros.

Kelių eismo taisyklėse siūloma įvesti naują sąvoką “galingasis keturratis”, į atskirą kategoriją išskiriant didesnės galios keturračius motociklus, kurių variklio galia viršija 15 kW.

Šiuo metu tokie keturračiai vadinami “sunkiaisiais” ir yra registruojami traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Jų techninei būklei taikomi supaprastinti reikalavimai, o norint vairuoti reikia turėti traktorininko pažymėjimą. Įstatymo pataisose siūloma, kad galingieji keturračiai būtų registruojami Kelių transporto priemonių registre, o juos vairuoti galėtų asmenys, turintys A ir B transporto priemonių kategorijos vairuotojo pažymėjimus. Tikimasi, kad iš esmės sugriežtinti reikalavimai šių transporto priemonių techninei būklei ir vairuotojų pasirengimui padėtų užtikrinti saugesnį eismą keliuose.

Valstybinė eismo saugumo komisija taip pat supažindinta su avaringumo situacija šalies keliuose. Šiemet sausio–lapkričio mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusiųjų keliuose sumažėjo 18,6 proc. (2009 m. – 338, 2010 m. – 275), eismo įvykių užregistruota 3,4 proc. mažiau, sužeista 1,2 proc. mažiau žmonių. Beveik 53 proc. sumažėjo vaikų netekčių skaičius.