Lietuvos penkiamečių kalba šiandien kur kas prastesnė nei prieš dvidešimt metų. Paauglių ir jaunuolių žodynas taip pat gerokai skurdesnis. Be to, daugėja vaikų, kuriems diagnozuojami rimti kalbos sutrikimai, tačiau specialistų pagalba sunkiai prieinama.

Emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ mini 14 metų veiklos sukaktį. Plėsdama savo veiklos sritis ir siūlydama naujas pagalbos formas, savanorišku darbu paremta tarnyba atsiliepia vis daugiau vaikų skambučių, tačiau išklausyti visų besikreipiančių vis dar neturi pakankamų pajėgumų.

Naujausi mokslininkų tyrimai liudija, kad vaikus į agresiją pastūmėja ne tik per televiziją rodoma ar video žaidimuose matoma prievarta ir smurtas, bet net ir iš ekrano girdimi keiksmažodžiai.

Europiečiams abejonių nebekyla: jei nori turėti šeimą ir vaikų, tuoktis nebūtina. Kai kuriose šalyse ne santuokoje gimsta jau netgi daugiau kūdikių nei susituokusiems. Nors Lietuvoje politikai ir teisininkai nesutaria, ką turime laikyti šeima, vakariečiams pavymui žengia ir lietuviai.

Briuselyje svarstomos naujos ES darbo taisyklės, kuriomis būtų numatoma, kad kiekvienai mamai, po gimdymo grįžusiai dirbti visą darbo dieną, kasdien priklausytų 2 valandos pertraukėlių, skirtų vaiko maitinimui krūtimi.

Vis daugiau dar net mokyklos nelankančių vaikų namie tampa tironais, kurie tėvus tenkinti jų įgeidžius priverčia pasitelkdami į pagalbą ne tik isterijos priepuolius, bet ir kumščius. Psichologai tvirtina, kad dėl tokio vaikų elgesio kalti patys tėvai, suteikę savo atžaloms neribotą laisvę ir susikeitę su jais vaidmenimis.

Jau ne tik mokinių, bet ir darželinukų maiste nebeliks kenksmingais pripažintų maisto priedų. Be to, bus praplėstas draudžiamų produktų sąrašas, o alergiškiems vaikams maistas bus ruošiamas be alergizuojančių sudedamųjų dalių.

Popierinius dienynus į elektroninius iškeitė jau apie 40 proc., tai yra maždaug 400 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.

Daugiau nei 70 tūkst. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Vaikų ateičiai skirdami vidutiniškai 115 Lt, kas mėnesį tėvai atideda apie 8 mln. Lt – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys.

Tėvai Lietuvoje nelinkę domėtis tuo, kam ir kaip atžala naudojasi kompiuteriu, o informatikos mokytojai tai pradeda daryti tik penktoje klasėje, kai vaiko įgūdžiai jau būna susiformavę. Nebūtinai tinkamai.

Šiemet į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas nepateks apie 15 tūkst. Lietuvos vaikų.