Naujausias „išradimas“, susijęs su Lietuvos energetikos politika: praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad reikia įstatymu priversti privalomai pirkti 25 proc. dujų iš būsimo suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje ir tiek pat – iš koncerno „Gazprom“. Ar tai neprasilenkia su laisvąja rinka, konkurencija, mūsų Konstitucija ir ES direktyvomis? O už ką statysime naują atominę, jei neturime už ką uždaryti senosios?
Tai karščiausi, bet ne vieninteliai visuomenei nerimą keliantys klausimai apie energetikos projektus. Atsakymai – tiesiai iš energetikos ministro Arvydo Sekmoko lūpų.
VEIDAS: Taigi kaip, esant rinkos ekonomikai, privatų verslą galima versti privalomai ką nors pirkti iš Vyriausybės paskirto tiekėjo?
A.S.: Apie laisvosios rinkos žlugdymą dujų sektoriuje šiandien kalbėti negalime, nes jos tiesiog nėra – 100 proc. suskystintų dujų tiekia „Gazpromas“, ir jis nelinkęs užleisti pozicijų. Kai yra monopolininkas, rinkai kurti reikia tam tikrų priemonių, kad nuo jo išlaisvintų dalį rinkos ir leistų įeiti kitiems. Todėl ir siūlome Lietuvoje dirbantiems aštuoniems dujų tiekėjams įteisinti privalomas proporcijas: 25 proc. dujų pirkti iš „Gazpromo“ ir tiek pat iš suskystintų dujų terminalo. Tai reikalinga tam, kad toji rinka atsirastų. Be to, Vyriausybė nustatytų viršutinę kainos ribą ir ją peržengus toji 25 proc. taisyklė negaliotų.
Dar reikia turėti omeny, kad kalbame apie du skirtingus produktus: „Gazpromas“ tiektų dujas pagal ilgalaikes sutartis, o terminalas – pagal trumpalaikes. Dujų kaina iš skirtingų tiekėjų pagal rinkos mechanizmus turėtų būti palyginama. Štai kolegos ispanai pasakojo, kad dujų, gabenamų laivais iš Šiaurės Afrikos, kainos konkurencingos, nes gabenant laivu nėra sąnaudų tūkstančiams kilometrų vamzdynų išlaikyti.
Kalbėjome apie tai su Lietuvos pramonininkų konfederacija – jie už tai, kad atsirastų rinka ir būtų alternatyva. Šį klausimą derinome ir su Europos Komisija.
VEIDAS: Pasigirsta nuogąstavimų, kad gal atsiras prievolė pirkti elektrą ir iš būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE).
A.S. Elektros sektoriuje veikia rinka, ir jokių specialių priemonių čia nereikės.
VEIDAS: Ar galite garantuoti, kad VAE bus statoma ne valstybės biudžeto pinigais?
A.S.: VAE projekto kaina yra 5 mlrd. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 34 proc. – Lietuvos dalis. 60 proc. (apie 3,5 mlrd. Lt) šios sumos bus skolinamasi iš tarptautinių finansinių institucijų, kurios, palyginti su komerciniais bankais, skolina gana geromis sąlygomis: gal Japonijos ar JAV eksporto kreditavimo agentūrų, Europos ar Šiaurės šalių investicinių bankų ar “Euratomo”.
40 proc. savo sumos dalies Lietuva turi surasti kitur, bet pirminis siekis – neuždėti papildomos naštos valstybės biudžetui. Ji gali susidėti iš kelių elementų: elektros sektoriaus valstybės įmonių dividendų, yra galimybė užstatyti šių įmonių turtą ir gauti komercines paskolas, optimizuoti dabartinį elektros tarifą.
VEIDAS: Tačiau valstybės įmonių dividendai, kaip nuolat tvirtina premjeras, – svarbi valstybės biudžeto pajamų dalis. Jeigu jais apmokami VAE darbai, de facto jie apmokami iš valstybės biudžeto, nors ir netiesiogiai.
A.S.: Mano nuomone, valstybės biudžetas neturėtų būti pildomas valstybės įmonių sąskaita. Šiemet šių įmonių dividendai bus pervesti į biudžetą, nes turime finansuoti jo deficitą esant nuosmukiui. Tačiau iš esmės viešasis sektorius turi sugebėti pragyventi iš mokesčių: turime jį optimizuoti ir sumažėjusias valstybės išlaidas padengti iš mokesčių jų nedidindami. O valstybės įmonės uždirbtas lėšas reikia investuoti į ekonomikos plėtrą. Imti iš valstybės įmonės į biudžetą galima tik matant, kad ji nebeperspektyvi. Tokiu atveju gal geriau ją privatizuoti.
VEIDAS: Tai, ką vadinate elektros tarifo optimizavimu, reikia suprasti, yra elektros branginimas?
A.S.: Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek brangtų elektra vartotojui. Manome, kad dabartinį tarifą reikia optimizuoti, mažinant jo dedamąsias kai kurioms kitoms reikmėms finansuoti. Bet kokiu atveju elektros sektoriaus įmonių reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas, nes įmonės turi veikti sveiku ekonominiu pagrindu. Tarifas – tik to išraiška. Svarbu, kad jis būtų teisingai sureguliuotas ir nekistų ilgą laiką. Bendra elektros sektoriaus peržiūra galėtų keisti tarifą viena ar kita linkme, bet nemanau, kad VAE projektas tam turės tiesioginės įtakos.
VEIDAS: Ar realus jūsų minimas būsimos VAE pagamintos elektros tarifas vartotojui – 17–25 ct už kWh (dabar mokame apie 20 ct už kWh)? Ignalinos AE elektros savikaina buvo apie 7 ct, JAV atominių – apie 6 ct, tačiau kai kas skaičiuoja, kad VAE gamins elektrą už 35–40 ct.
A.S.: Jėgainės Lietuvoje statytojas nežino visų ekonominių veiksnių, tad didesnė rizika keliais centais kelia būsimą tarifą. Tačiau man keista girdėti komentarus apie 35–40 ct. Nežinau, iš kokių šaltinių imami tie skaičiai, bet galiu tvirtinti, kad jie nėra autentiški.
Yra dvi kainos dedamosios: elektros gamybos sąnaudos (kuras, atlyginimai, būsimos uždarymo išlaidos), kurios turėtų būti 7–10 ct, ir kapitalo sąnaudos (paskolos ir jų palūkanos) – 10–15 ct. Pastarąją dalį reikės mokėti aštuoniolika metų, o tada liks tik gamybos sąnaudos.
VEIDAS: Ar Lietuva turi atsarginį planą, jei Latvija ir Estija paseks lenkų pavyzdžiu ir pasitrauks iš projekto?
A.S.: Kol Seimas nedavė leidimo Lietuvos teritorijoje statyti AE ir nepatvirtino koncesijos sutarties su Japonijos bendrove „Hitachi“, natūralu, kad kaimynų reakcijos santūrios. Seimui ji bus pateikta gegužės pradžioje, o iki birželio 28 d., tikimės, bus patvirtinta. Dabar vyksta derybos su partneriais dėl akcininkų sutarties. Neatmetame galimybės, kad dar prisidės ir lenkai. O 2020–2022 m. VAE turėtų pradėti veikti.
VEIDAS: Apie 2,5 mlrd. Lt teks skolintis, bet su valstybės garantija. Ar tai neprilygsta valstybės skolai? Juk jei kiltų sunkumų skolą grąžinti, tą turėtų padaryti valstybė?
A.S.: Kol nesiskoliname, negaliu tiksliai pasakyti, bet žinau viena: valstybės skolos didinti neplanuojame.
VEIDAS: O jei planuojamas privalomasis referendumas pasakys naujai atominei „ne“?
A.S.: Šis projektas – ne vienos partijos ar Vyriausybės, o visų politinių partijų, jei įvyks referendumas (kas Lietuvoje būtų stebėtina) ir Lietuvos žmonių apsisprendimas. Tačiau apsispręsti reikėtų remiantis trimis pagrindiniais kriterijais. Pirma, su VAE įgysime saugumą, nes pasigaminsime elektros savo reikmėms. Dabartinis daugiau kaip 65 proc. elektros energijos importas yra didžiausias ES ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Antra, tai duotų ekonominės naudos: VAE statybos duos Lietuvos verslui 5 mlrd. Lt vertės užsakymų, sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad VAE padidins biudžeto įplaukas 5 mlrd. Lt, prisidės prie BVP augimo 30 mlrd. Lt, užtikrins pigiausią stabilios elektros gamybą ir paliks čia apie 2 mlrd. Lt, dabar išleidžiamų elektros importui.
Trečia, VAE yra svarbi sąlyga visiškai įsijungti į skaidrią Europos energijos rinką, priešingu atveju liktume pririšti prie Rusijos elektros energetikos sistemos ir pasmerkti neskaidriems monopolininkų žaidimams.
Beje, jei atsisakytume VAE projekto, kažkur Klaipėdoje, prie suskystintų dujų terminalo, tektų statyti elektros jėgainę dujų pagrindu.
VEIDAS: Jei Seimas pritartų koncesijos sutarčiai su „Hitachi“, o po to referendumas pasakytų „ne“, ar tai negrėstų finansinėmis sankcijomis?
A.S.: Sutartyje to nėra. Bet Lietuva mokėtų reputacijos kainą, pasirodytų kaip netinkama vieta investuoti, nepatikimas regioninis partneris.
VEIDAS: Kaip baigsime Ignalinos AE uždarymo darbus, jei ES nauju 2014–2020 m. laikotarpiu žada tam skirti vos trečdalį mūsų prašomos sumos?
A.S.: AE reikia baigti uždaryti, ir tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES rūpestis, nes tai ES teritorija. Jei gausime tik trečdalį reikalingos sumos, uždarymo grafikas gal nebus toks spartus, kaip reikėtų. Bet didesnį finansavimą gauti įmanoma, tik reikia įrodyti, kad sugebame efektyviai panaudoti dabar gaunamas lėšas. Buvo problemų, bet padarėme didelę pažangą.
VEIDAS: Ministre, apsijuokėte pažadėjęs priversti “Gazpromą“ sumažinti Lietuvai dujų kainą, bet tebemokame brangiau už kitus.
A.S.: Derybos tęsiasi. „Gazpromo“ veiksmus laikyčiau monopolininko derybine pozicija. „Gazpromas“ ilgai manė, kad Seimas nubalsuos taip, kaip nori jo atstovas „Lietuvos dujos“, bet Lietuva pasirinko tokį ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdą, kokį siūlo Europos Komisija. „Gazpromas“ bandė laužyti rankas, tačiau Vyriausybė priėmė nutarimą dėl nuosavybės atskyrimo. Tada prasidėjo gąsdinimai tarptautiniais arbitražais. Vis dėlto mes nuosekliai įgyvendiname tikslą, kad 2014 m. pabaigoje jau veiktų suskystintų dujų terminalas, užsitikrintume alternatyvą ir pigesnes dujas.
O dujų kaina nuo 2004 m., kai privatizuotos „Lietuvos dujos“, per šešerius metus išaugo penkiskart, nors tada dar nebuvo planuojamas nei Trečiojo paketo įgyvendinimas, nei terminalas. Bet monopolininkas visada diktuoja savo kainas.
VEIDAS: Kodėl praktiškai nieko nepadarėte, kad išspręstumėte šilumos kainų problemą? Gal pats šildotės ne centriniu šildymu?
A.S.: Centriniu, ir manęs kas mėnesį laukia toks pat „džiaugsmas“ kaip ir kitų vartotojų. Bet šilumos ūkis priklauso savivaldai, tad tiesiogiai įsikišti negalime. Antra, šilumos tarifo reguliavimas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prerogatyva. Rengiame šilumos ūkio pertvarkymo koncepciją, manau, ir šioje srityje bus pokyčių.
VEIDAS: Jūsų kadencija eina į pabaigą. Niekas neneigia, kad ši valdančioji dauguma pirmoji per 22 metus ėmėsi energetikos pertvarkos, tačiau tikslai, dėl kurių specialiai įsteigta Energetikos ministerija, geriausiu atveju pradinės stadijos. Ar bent pavyks pasiekti vadinamąjį point of no return?
A.S.: Įvairiuose projektuose esame pasiekę skirtingą tašką, bet energetinės nepriklausomybės ir energetinės rinkos link tikrai pasistūmėjome. Užbaigta Bitėnų elektros skirstymo stotis, Elektrėnų elektrinės 9-asis blokas, užsakytas suskystintų dujų terminalo laivas, rastas strateginis VAE investuotojas,  pasirašyti investavimo dokumentai dėl jungčių su Švedija ir Lenkija, veikia elektros birža, įgyvendinamas Trečiasis paketas. Lūžio tašką peržengėme. Neabejoju, kad kita Vyriausybė baigs pradėtus darbus.

Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek didėtų tarifas vartotojui.

Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę kalbama kone dvidešimtmetį, tačiau iš tikrųjų iki tos nepriklausomybės dar labai toli. „Gazpromui“ už dujas ir toliau kasmet sumokame po 2,5 mlrd. Lt. Tiesa, pastaruoju metu lyg ir esama ženklų, kad šioks toks lūžis įvyks, bet lengviau atsikvėpti galėsime tik 2014-ųjų pabaigoje. Apie energetikos ūkio aktualijas ir apie gruodžio pabaigoje žadėtą sutartį su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kalbamės su energetikos ministru Arvydu Sekmoku.

VEIDAS: Daug kartų skelbta, kad sutartis su „Hitachi“ dėl atominės elektrinės statybos bus pasirašyta iki Naujųjų metų arba pirmosiomis sausio dienomis. Tai ar bus toji sutartis?
A.S.: Pastaruoju metu sutarties pasirašymo terminą šiek tiek patikslinau sakydamas, kad tai bus padaryta metų sandūroje. Laukiame regioninių partnerių konkretaus apsisprendimo, kokia dalimi jie dalyvauja atominės elektrinės statyboje. Tai sužinoti turėtume maždaug per mėnesį. Vos tik gavę šią informaciją galėsime sparčiai pajudėti sandorio pasirašymo link.
Praėjusią savaitę buvau susitikęs su „Hitachi“ prezidentu Hiroaki Nakanishi ir gavau patikinimą, kad mūsų visų tikslas – pasirašyti koncesijos sutartį. Esu įsitikinęs, kad koncesijos sutartį ir visas kitas su atominės elektrinės statyba susijusias sutartis, kaip visą paketą, Seimui teiksime tvirtinti jau 2012 m. pavasario sesijoje.
VEIDAS: Kaip ir kokiomis dalimis bus finansuojama naujos atominės elektrinės statyba? Kiek dėl to brangs elektra Lietuvos gyventojams? Ar mūsų elektrinėje pagaminta elektros energija bus konkurencinga, turint omenyje, kad statomos analogiškos jėgainės Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje?
A.S.: Sutarta, kad Lietuva turi užtikrinti 34 proc. viso projekto vertės finansavimą. Kiek prisidės kiti projekto dalyviai, kaip minėjau, turėtų paaiškėti per mėnesį. Mes suteikiame statybos aikštelę, visus priešprojektinius pasiūlymus, intelektinį potencialą.
Pastebima, kad, didėjant elektros energijos pasiūlai, jos kaina vartotojams mažėja. Dėl staiga sumažėjusios pasiūlos 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje elektros kaina šoktelėjo daugiau kaip 30 proc. Savo elektros energijos generavimo šaltinių turėjimas rinkai duos impulsą mažinti elektros kainą vartotojams. Be abejo, mes priklausysime Europos elektros rinkai, kuri diktuos kainas vartotojams.
Galutinių skaičių, kiek projektas keis elektros energijos kainą, nėra, bet, pagal dabartinius vertinimus, atominėje elektrinėje pagaminsimos elektros kaina turėtų būti mažesnė nei prognozuojama rinkos kaina.
VEIDAS: Naujausiais Jūsų duomenimis, ar iš projekto nepasitrauks latviai? Ar išlieka kiti partneriai?
A.S.: Latvijos prezidentas visai neseniai patvirtino, kad latviai projekte ketina dalyvauti. Estai tai jau seniau yra pareiškę. Lenkai kol kas neatsitraukė, nors neišreiškė ir tvirto pritarimo. Matyčiau lenkų suinteresuotumą projektu, ypač po 2016 m., kai jiems reikės spręsti, ką daryti su anglimis kūrenamomis katilinėmis dėl didelės CO2 taršos. Tuomet prireiks importuoti elektrą ir, atrodo, iš ES šalies. Vokietijoje, kaip žinome, atominės elektrinės uždaromos. Taigi dalį poreikio galėtų tenkinti ir Visagino atominė elektrinė.
VEIDAS: Latviai užsimena, kad arba suskystintų dujų terminalas statomas pas juos, arba jie blokuoja elektros dažnių suderinimą su ES. Ką mes darysime?
A.S.: Per neseniai vykusį premjerų susitikimą Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nebekėlė šio klausimo ir nebesiejo Visagino projekto su jų gamtinių dujų terminalo projektu. Manau, kad tai buvo tam tikras neapsižiūrėjimas iš Latvijos pusės, nes jau anksčiau buvo aiškūs premjerų susitarimai dėl visų projektų, taip pat ir dėl sinchroninio prisijungimo prie ES elektros sistemos. Galų gale tai jau buvo suderinta Baltijos energijos rinkos ir jungčių plane (BEMIP). Numatyta, kad bus atliekama bendra Europos Komisijos studija, kur toks terminalas galėtų būti statomas.
Su kolega estų ministru matome tam tikrus Latvijos privalumus. Pirmiausia – Inčukalno požeminę gamtinių dujų saugyklą. Bet šiuo atveju turime įvertinti ir pasirengimą dujų rinkai. Mes patys statome nedidelį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kurį turime baigti iki 2014 m. Pagal ES Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvą iki tų metų privalome užtikrinti dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų išskaidymą. Taigi abi datos sutampa. Jaučiame tam tikrą „Gazpromo“ siekį išlaikyti pozicijas regione ir būtent dėl to privalome turėti alternatyvą. Be Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinka neįmanoma, taigi neįmanoma ir objektyvi dujų kaina.
VEIDAS: Visos Europos karas prieš „Gazpromą“ prislopo. Pastaruoju metu girdėti kai kurių gana įtakingų ES pareigūnų pareiškimų, kad Trečiąjį energetikos paketą „Gazpromui“ reikėtų taikyti lanksčiai. Ar tai reiškia, kad Lietuva irgi keis savo poziciją ir ši švelnės?
A.S.: EK pozicija išlieka nepakitusi: visi ES teisės aktai turi galioti ir valstybėse narėse. Jei padarytas sprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, jis turi būti vykdomas. Dėl principinių dalykų atsitraukimo nėra, tačiau pačios šalys renkasi, kokiomis priemonėmis ir kaip greitai tai turi būti įgyvendinta. EK laikosi ir kitos pozicijos, kad akcininkų bei investuotojų teisių taip pat turi būti paisoma. ES energetikos komisaras Guenteris Oettingeris išreiškė paramą Lietuvai, bet kartu mes turime surasti visas puses tenkinantį kompromisą.
VEIDAS: Nors buvote įsitikinęs, kad pagrasinus Rusijai tarptautiniu arbitražo teismu „Gazpromas“ sumažins gamtinių dujų kainą, tačiau taip neįvyko. Ar nemanote, kad pasikarščiavote ir padarėte meškos paslaugą Lietuvai, nes mums tiekiamų dujų kaina yra didžiausia Europoje?
A.S.: Mes padavėme į teismą „Lietuvos dujas“, nes buvo įtarimų, kad bendrovės vadovybė tinkamai neatstovavo įmonės interesams. Tai jau praeinančių metų istorija. Savo ruožtu EK pradėjo tyrimą, kuris, manau, atsakys į esminį klausimą, kiek pagrįsta „Gazpromo“ tiekiamų dujų kaina Lietuvai, Latvijai ir kitoms valstybėms.
„Gazpromas“ irgi bandė duoti Lietuvą į arbitražo teismą. Pirmas bandymas nepavyko. Antras, jau sėkmingas bandymas reiškia tai, kad „Gazpromas“ padavė Lietuvą į arbitražą būtent dėl teismo su „Lietuvos dujomis“. Tai nėra susiję nei su Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu, nei su dujų kaina.
Manau, kur kas perspektyviau mums ir „Gazpromui“ sėsti prie derybų stalo. Mes ir toliau atviri kalbėtis su „Gazpromu“ tiek dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, tiek dėl objektyvios dujų kainos Lietuvai. Norėtume įrodyti, kad susitarti ne tik galima, bet ir naudinga. Turiu tam tikrų požymių, kad „Gazpromas“ irgi nusiteikęs derėtis.
VEIDAS: Strateginiai energetikos projektai juda labai iš lėto. Jūsų nuomone, ar tai lemia paprasčiausias nesuinteresuotumas, ar politinės valios stoka, ar prasta energetikos srityje dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikacija?
A.S.: Tiesiog reikėjo keleto impulsų. Kai buvo įsteigtas „Leo LT“, visuomenė pamatė pelno siekimą jos sąskaita. Taigi vienas impulsas buvo peržiūrėti, ar išties monopolinės struktūros neturėtų būti kontroliuojamos valstybės. Antras impulsas – Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. Trečias – pati visuomenė per rinkimus aiškiai parodė, kad laukia permainų, ir tai buvo impulsas politinei valiai atsirasti. Politiškai ir ekonomiškai jau esame ES dalis, tačiau energetikos srityje vis dar trypčiojame Rytų kaimynės bendrabutyje. Tendencija buvo natūrali, bet gaila, kad ji nepasireiškė anksčiau nei po 20 metų.
VEIDAS: Kaip sekasi derėtis Briuselyje dėl Ignalinos AE uždarymui skirtų lėšų padidinimo?
A.S.: Kad Ignalinos AE uždarymo darbai gerokai vėluoja, kelia susirūpinimą ne tik mums, bet ir EK. Europos energetikos komisaras išdėstė poziciją, kad galima svarstyti apie finansavimo padidinimą, jei išties bus pasiekta pažanga. Ir mūsų, ir jų interesas sutampa – kuo greičiau ir kuo mažesnėmis lėšomis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Lietuva paprašė 800 mln. Lt, šiandien skirta per 200 mln. Lt. Iki kritinės datos, 2030 m., dar turime laiko susitarti dėl protingos uždarymo kainos bei dėl darbų atlikimo teminų.
VEIDAS: Kiek šiuo metu pasistūmėję didieji energetinę Lietuvos nepriklausomybę garantuojantys projektai?
A.S.: Gruodį įvyks dar vieni „NordBalt“ jungties kabelio bandymai, kaip jis išlaiko elektros įtampos apkrovas bei užtikrina numatyto galingumo srovės perdavimą. Sausį jau turėtų būti pradėti gaminti šimtai kilometrų į Švediją vesiančio elektros kalbelio. Su lenkais pasiekti visi principiniai susitarimai dėl „LitPolLink“ elektros jungties. Abu projektai išspręsti politiniu lygiu, belieka jų techninis įgyvendinimas. Planuojama, kad srovė jungtimis bus paleista 2015 m., kaip ir buvo numatyta.
Jau baigiamas statyti Elektrėnų šiluminės elektrinės devintasis blokas. Netrukus bus atlikti pirmieji bandymai, kitų metų pabaigoje blokas jau pradės veikti. Turėsime savo elektros energijos generatorių, kad apsidraustume nuo elektros energijos importo peripetijų. Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminame 16 proc. visos elektros energijos. Iki 2020 m. pasieksime, kad būtų gaminama 21 proc.
„Lietuvos dujoms“ jau atvertas kelias statyti dujų jungtį Jurbarkas–Klaipėda, kad būtų prie ko prijungti suskystintų dujų terminalą. Greitai konkurso būdu bus nuspręsta, kas statys specialų terminalo laivą. Taigi iki 2014 m. gruodžio 3 d. visus darbus spėsime atlikti. Galiu garantuoti, kad strateginiai energetikos projektai vyksta pagal planą.

elektra_saugumas26

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant Lietuvos nacionalinių tikslų energetinio saugumo srityje įgyvendinimo, antradienį Energetinio saugumo centre (ESC) aptarė užsienio reikalų, krašto apsaugos ir energetikos ministrai Audronius Ažubalis, Rasa Juknevičienė ir Arvydas Sekmokas.

Ministrai teigiamai įvertino nuo centro įkūrimo padarytą pažangą bei pabrėžė remiantys ESC siekį įgyti NATO kompetencijos centro statusą ir prisidėti prie Aljanso gebėjimų stiprinimo energetinio saugumo srityje.

Sausio 14 dieną prie Užsienio reikalų ministerijos įsteigto ESC paskirtis – kartu su Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijomis bei kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką energetinio saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Centras siekia aktyviai veikti tarptautinėje viešojoje erdvėje, prisidėti prie tarptautinių energetinio saugumo stiprinimo iniciatyvų. Laikinai centro direktoriaus pareigas eina Audrius Brūzga.

lietuv_dujos21

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia nepalankiai vertinantis dujų importo ir transportavimo bendrovės “Lietuvos dujos” didžiųjų akcininkų sprendimą iš pernai uždirbto 159,7 mln. litų audituoto grynojo pelno skirti 120 mln. litų dividendams mokėti.

“Aš tą vertinu nepalankiai, nes tie 120 mln. litų galėtų būti panaudoti tų strateginių projektų įgyvendinimui, kuriuos Lietuva privalo įgyvendinti tiek, kad užtikrintų alternatyvų tiekimą ir žemesnes dujų kainas”, – LTV laidai “Panorama” sakė A.Sekmokas.

Mažiau nei penktadalį “Lietuvos dujų” akcijų valdanti Energetikos ministerija įmonės akcininkams siūlė dividendų nemokėti, tačiau Rusijos koncerno “Gazprom” ir Vokietijos koncerno “E.ON Ruhrgas International”, valdančių apie 76 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, atstovai balsavo už dividendų mokėjimą.

“Lietuvos dujų” finansinė padėtis yra gera, bendrovė turi pakankamai išteklių, todėl dividendams skirtų pinigų nebūtina palikti įmonėje. Esame įsitikinę, kad išmokėjus dividendus, nekils problemų finansuoti stambius projektus”, – tvirtino “Lietuvos dujų” valdybos pirmininko pavaduotojas, “E.ON Ruhrgas International” viceprezidentas Peteris Frankenbergas.

Anot jo, bendrovė turi labai profesionaliai išnagrinėti Energetikos ministerijos siūlomus suskystintųjų dujų terminalo, požeminės dujų saugyklos ir jungties su Lenkija statybų projektus ir įsitikinti, kad jie reikalingi ne tik dėl technologijos, bet ir ekonomiškai pagrįsti.

“Prieš dalyvaujant Vyriausybės planuojamuose projektuose, turiu galvoje suskystintųjų dujų terminalo, požeminės dujų saugyklos statybas, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas juos statys, kokią vietą jie užims visoje dujų ūkio struktūroje”, – sakė “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas ir “Lietuvos dujų” valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas.

Jau kurį laiką “Gazprom” su Energetikos ministerija derasi dėl dujų ūkio pertvarkos ir teisingos dujų kainos Lietuvai. Anot V.Golubevo, Lietuva nuolaidų gali tikėtis tik jei pati jų darys.

“Jei abi pusės žengs teisingus žingsnius, galbūt rasime ir teisingą sprendimą. Bet tai turi būti abipusis procesas, ir nereiškia, kad vieni gali stovėti vietoje, o kiti eiti pirmyn. Turi veikti abi pusės. Ta linkme ir judame”, – sakė “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas.

“Iš tikrųjų derybos vyksta. Bet šito geranoriškumo, kurio jie prašo iš Lietuvos pusės, manau, ir jie patys turėtų demonstruoti. Šiandien aš negalėčiau pasakyti, kad tas būtų matoma”, – teigė A.Sekmokas.

Rusijos “Gazprom” valdo 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc., Energetikos ministerija – 17,7 proc. “Lietuvos dujų” įstatinio kapitalo.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai išspausti daugiau naudos iš valstybinių įmonių bliūkšta – elektros sektoriaus monopolininkų kišenės greičiausiai nepalengvės: jų valdybos siūlo nesižarstyti dividendais.

Išspausti pinigus iš energetikų nėra taip paprasta ir dėl to kaltos ne pačios įmonės, o jų valdybos – daugumą sudaro ministerijų valdininkai, balsuojantys prieš dividendų skyrimą, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Iš sujungtų Rytų skirstomųjų tinklų ir VST įmonių atsiradusi LESTO dividendais žarstytis neskuba: bendrovės valdyba neseniai pasiūlė nemokėti dividendų akcininkams, tarp jų – ir valstybei.

Nors LESTO paskirstytinasis pelnas siekia 939 mln. litų, valdyba mano, kad mokėti dividendus šįmet nebūtina.

LESTO valdyboje iš 5 narių – trys valdininkai: energetikos viceministras Arvydas Darulis, ministerijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas ir finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

Bet A.Sekmoko pavaldinių akibrokštas nustebino finansų analitikus. “Tokios įmonės tikrai pajėgios skirti dividendų. Valdybos siūlymas jų nemokėti, švelniai tariant, atrodo keistai”, – teigė “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Marius Dubnikovas.

Pasak jo, Vyriausybė užsibrėžė aiškius tikslus gauti daugiau pajamų iš valstybinių įmonių, tačiau šio tikslo link nepajudėta nė iš vietos, jeigu valdybos rekomenduoja neskirti dividendų.

Tiesa, LESTO akcininkai rinksis ir galutinį sprendimą dėl dividendų priims balandžio 25-ąją.

Pelningai dirbanti valstybinė bendrovė “Lietuvos energija” irgi neskuba papildyti biudžeto – valdyba taip pat siūlo nemokėti dividendų, kurie, analitikų vertinimu, galėtų siekti 40 mln. litų.

Praėjusiais metais “Lietuvos energija” uždirbo 45,9 mln. litų grynojo pelno – 59 proc. daugiau nei užpernai.

“Lietuvos energijos” valdyboje valstybei atstovauja tie patys valdininkai kaip ir LESTO: K.Žilėnas ir A.Vitkauskas, o bendrovės valdybos pirmininkas – energetikos viceministras A.Darulis.

Net jei akcininkai nuspręstų pažerti dividendų, šalies biudžeto tiesiogiai jie nepasiektų. Tiek LESTO, tiek “Lietuvos energiją” valdo valstybinė bendrovė Visagino atominė elektrinė. Jai priklauso 82,63 proc. LESTO ir 97,5 proc. “Lietuvos energijos” akcijų.

“Dividendus tiesiai į biudžetą gali mokėti tik tiesiogiai valdomos įmonės. O jų antrinės bendrovės dividendus privalo pervesti pagrindinėms įmonėms”, – paaiškino Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.

Kitaip tariant, elektros monopolininkų dividendus priglaustų Visagino atominė elektrinė.

Kovą Vyriausybė priėmė nutarimą, kad valstybės valdomų įmonių dividendams skiriama pelno dalis turi būti ne mažesnė kaip 7 proc. jų nuosavo kapitalo, o paskirstytinoji pelno dalis padidinta nuo 40 iki 80 proc.

Premjeras A.Kubilius anksčiau prognozavo, kad valstybės valdomos energetikos ir susisiekimo įmonės biudžetą papildys keliais šimtais milijonų litų.

Energetikos ministras A.Sekmokas yra užsiminęs, jog į šių metų biudžetą iš valstybės valdomų energetikos įmonių turėtų įplaukti apie 70 mln. litų dividendų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas mato prielaidų Lietuvai ir Rusijos koncernui “Gazprom” pasiekti susitarimą dėl palankesnės dujų kainos.

“Yra visos prielaidos pasiekti susitarimą ir pasiekti palankesnę dujų kainą”, – ketvirtadienį Seime, svarstant 2010-metų Vyriausybės veikos ataskaitą, pareiškė energetikos ministras.

A.Sekmokas pabrėžė, kad Lietuva prieš “Gazprom” dar nėra pradėjusi teisminių procesų: “Mes nesame teisiniuose procesuose kol kas – nei “Gazprom”, nei mes dėl tarpusavio santykių į teismą ar arbitražą nesikreipėme, todėl tokio ginčo šiai dienai nėra”.

Pasak jo, visi Lietuvos ir “Gazprom” ginčai ir pozicijų išsiskyrimas kilo dėl to, kad Lietuva turi įgyventinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dujų sektoriuje, ir “Gazprom” įsipareigojimo Lietuvai dėl sąžiningų kainų.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlius derėtis dėl dujų kainos Lietuvai bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovai trečiadienį susitiko Maskvoje ir, pasak “Gazprom”, šalys susitarė toliau tęsti “draugiškas” derybas.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). Įmonės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Energetikos ministras turi aiškų įsivaizdavimą, kaip derėtis su Rusijos dujų koncernu “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, teigia Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

“Manau, kad viskas juda gera kryptimi, tikrai nestovi vietoje. Tikrai su neblogu nusiteikimu mes čia išeiname iš šito posėdžio, kiek išgirdome informacijos iš ministro. Matome, kad jis turi aiškų įsivaizdavimą, kokiais žingsniais, kaip judėti į priekį, kad tvarkingai ir pakankamai energingai įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą”, – po koalicijos susitikimo su ministru žurnalistams sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas.

Parlamentaras neatskleidė, kokių naujienų pasakė Arvydas Sekmokas – anot jo, ministras pristatė, kaip klostosi santykiai su didžiausiais “Lietuvos dujų” akcininkais – “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas International”.

“Detalių tikrai nedėstysiu. Tiek, kiek reikia Seimo nariams, mes, manau, sužinojome, o mes neatsakingi už derybas, tai detalių ir nereikia žinoti”, – sakė J.Razma.

Vienintelės dujų tiekėjos Lietuvai – “Gazprom” atstovai praėjusį penktadienį Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Dėl to Energetikos ministerija pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo ištirti “Gazprom” iš dalies valdomų “Lietuvos dujų” vadovų veiklą.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ketvirtadienį Seimui balsuojant dėl interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, bus aišku, kiek įtakos jame turi Rusijos dujų monopolininkas “Gazprom”.

“Visiškai aišku, kad taip, kaip ir profesorius Landsbergis (europarlamentaras Vytautas Landsbergis – BNS) sakė, šiandien pamatysime, kiek daug Lietuvos Seime yra to paties “Gazprom” įtakos”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis priminė opozicinės socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus prieš metus duotą atsakymą į klausimą, kodėl per kelis dešimtmečius nebuvo padaryta pažangos energetinės nepriklausomybės srityje.

“Kad nieko nebuvo padaryta, yra nuopelnas tų žmonių, kurie užsiima dujų verslu, o svarbūs projektai nebuvo užrakinami stalčiuose. Dujų verslo įtaka stipresnė už šalies energetinės nepriklausomybės idėją”, – A.Butkevičių citavo A.Kubilius.

“Tai reikia klausti pono Butkevičiaus iš tikrųjų labai paprasto klausimo – kiek kainuoja socialdemokratų lyderių nuomonės pasikeitimas”, – pridūrė premjeras.

A.Kubiliaus įsitikinimu, energetikos ministro atstatydinimas yra susijęs su jo ir visos Vyriausybės pastangomis sistemingai siekti Lietuvos energetikos nepriklausomybės: “Su tuo yra tikrai norinčių nesutikti”.

Kaip privačių interesų pavyzdį premjeras nurodė “Achemos grupės” savininko ir prezidento Bronislovo Lubio priekaištus Vyriausybei, kad nesuteikiama lengvatų jo valdomai Jonavos trąšų gamyklai “Achema”, kuri savo reikmėms gamina elektrą ir nuo šių metų privalo mokėti mokestį už viešuosius ir privačius interesus.

“Reikia atsiminti, kad jeigu mes darytume taip, kaip pramonininkai siūlo ir reikalauja, tai visų pirma šilumos vartotojai didžiuosiuose mietuose turėtų mokėti už šilumą keliais centais daugiau, o visi Lietuvos elektros vartotojai bent centu turėtų daugiau mokėti už elektros energiją, tuo pačiu subsidijuodami vienų ar kitų pramonininkų norus turėti sau pigesnių energetinių resursų”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Seimas ketvirtadienį svarstys interpeliaciją energetikos ministrui A.Sekmokui.

Opozicinės frakcijos skelbia vieningai balsuosiančios už ministro atstatydinimą, o jų poziciją esą parems ir keli valdančiųjų atstovai. Tačiau valdantieji tikisi, kad jiems pavyks sutrukdyti opozicijos planams ir ministras išsilaikys poste.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dar kartą išreiškė tvirtą paramą energetikos ministrui A.Sekmokui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina sąžiningą energetikos ministro Arvydo Sekmoko darbą, teigia prezidentės patarėjas

“Prezidentė tikrai vertina Sekmoko darbą, ir tai yra sąžiningai valstybės ir Lietuvos piliečių interesams dirbantis žmogus. Jis subūrė būrį žmonių, tikinčių energetinės nepriklausomybės vizija ir svarbiausia – gebančių pasiekti daug rezultatų, o darbas yra atliktas tikrai milžiniškas”, -interviu Žinių radijui antradienį sakė Nerijus Udrėnas.

Anot jo, pagrindiniai A.Sekmoko nuveikti darbai yra sugrąžintos VST akcijos, visuomenės interesų neatitinkančios bendrovės “Leo LT” išardymas, įkurta elektros birža, kuri leido suvaldyti elektros kainų augimą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kaštų sutaupymas, leidęs nedidinti elektros kainų nuo 2011-ųjų, pajudėję elektros jungčių projektai ir kita.

N.Udrėno teigimu, bendrovės “Lesto” įkūrimas rodo, kad valstybė geba efektyviai valdyti turtą.

Seimas pavasario sesiją kovo 10-ąją pradės interpeliacijos A.Sekmokui svarstymu. Interpeliaciją savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška antradienį užstojo opozicijos kritikuojamą energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, pareiškęs, kad jam esame “per daug reiklūs” dėl naujos atominės elektrinės projekto.

D.Semaška atmetė priekaištus, kad šis projektas įstrigo nepateisinamai ilgai.

“Mes savo Vyriausybei ir konkrečiai energetikos ministrui ir jo komandai tikrai esame per daug reiklūs”, – antradienį Lietuvos radijui sakė vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikai.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijuoja po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

“Aišku, gerai būti reikliais, bet turėkime mintyje, kad pasaulyje vidutiniškai nuo tada, kai atominės elektrinės projektas pradedamas intensyviai diskutuoti, iki to momento, kai prasideda statyba, vidutiniškai praeina penkeri metai. Rimtai šiuo projektu ši Vyriausybė užsiėmė, kaip žinia, tik prieš dvejus metus – nuo tada, kai buvo suformuota, ir iš tiesų dar praėjo nepakankamai daug laiko”, – teigė D.Semaška.

Anot jo, “ministras tai daro labai skaidriai, stengdamasis minimizuoti elektrinės kaštus Lietuvos mokesčių mokėtojams”.

“Dabar mūsų komanda, vadovaujama ministro, turi pakankamai aiškų vaizdą, kas domina, kas atrodo per daug brangu potencialiems investuotojams, ir jie gali didinti šiek tiek, gerinti pasiūlymą, ir tada diskutuoti su potencialiais investuotojais antrąkart. Tas daroma nuosekliai, maksimaliai stengiantis sumažinti kaštus Lietuvos mokesčių mokėtojams. Čia reikėtų ne trukdyti ministrui, o jį visokeriopai paremti, ir tada galime tikėtis sėkmės”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Žlugus investuotojo į naują atominę elektrinę (AE) statybos konkursui ir Vyriausybei padėjus tiesiogines derybas su iš jo pasitraukusia Pietų Korėjos bendrove “Kepco”, Lietuvos energetikos ministras liberaliau žvelgia į jėgainės Lietuvoje statybos terminus.

“Į Lietuvos gyventojų prognozes pažiūrėjus matosi, kad dauguma respondentų vertina, kad iki 2050-ųjų Lietuva tikrai turės atominę elektrinę. Kada ji konkrečiai turės – 2018, 2020 ar 2025 metais, be abejo, būtų rizikinga prognozuoti, bet įstatymai yra įstatymai. Bet Vyriausybė, Energetikos ministerija turi juos vykdyti”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Iki šiol skelbta, kad atominę jėgainę Lietuva ketina pastatyti iki 2018-2020 metų.

Jo teigimu, su potencialiu investuotoju tiesioginės derybos truks pusmetį, kaip ir numato Koncesijų įstatymas.

“Turi būti užtikrinamas derybų konfidencialumas tam, kad mes išvengtume kažkokių šalutinių neigiamų veiksmų. Ir lygiai taip pat turi būti užtikrintas konkurencingumas. Viskas, ką galima pasakyti šiandien, yra tai, kad yra įsakymu turi būti pradėtos tiesioginės derybos su investuotoju. Kai bus pasiektas tam tikras rezultatas, jį tvirtinti bus pateikta Seimui, kaip esminius valstybės įsipareigojimus”, – teigė A.Sekmokas.

Neoficialiomis BNS žiniomis, Lietuva tęsia tiesiogines derybas su Pietų Korėjos bendrove “Korea Electric Power Corporation” (“Kepco”), kuri pernai lapkritį netikėtai pasitraukė iš naujos AE Lietuvoje strateginio investuotojo konkurso.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad jam parengta opozicijos interpeliacija yra bandymas stabdyti pertvarką energetikos sektoriuje, įskaitant pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų milžino “Gazprom”.

“Tie kaltinimai, kurie yra keliami, yra dalis nesupratimo, kas vyksta energetikos sektoriuje, dalis yra pasipriešinimo toms permainoms, kurias mes norime įgyvendinti, toms permainoms, kurios pakeistų per 20 metų nusistovėjusią ir įsisenėjusią, aš pasakyčiau, netvarką”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras, šiuo metu pavaduojantis atstogaujantį premjerą Andrių Kubilių.

“Tai yra iš tikro bandymas stabdyti tuos pertvarkymus, mažinti priklausomybę nuo “Gazpromo”, mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių tiekimo iš vienintelio šaltinio”, – kalbėjo ministras.

Reikiami interpeliacijai pradėti 70 Seimo narių parašai buvo surinkti gruodžio viduryje. Interpeliacijos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”. Ją pasirašė visi opozicijos atstovai, išskyrus socialdemokratą Joną Jagminą, ir Seimo narių mišrios grupės nariai. Po interpeliacijos tekstu yra ir trijų valdančiųjų atstovų parašai. Interpeliaciją ministrui pasirašė konservatorius Kazimieras Uoka bei jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai Arūnas Valinskas ir Arūnė Stirblytė.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijuoja po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.