2011 Gruodžio 12

Arvydas Sekmokas

Arvydas Sekmokas: „Sutartis dėl Visagino atominės elektrinės statybos teiksime tvirtinti Seimui pavasario sesijoje“

veidas.lt

Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę kalbama kone dvidešimtmetį, tačiau iš tikrųjų iki tos nepriklausomybės dar labai toli. „Gazpromui“ už dujas ir toliau kasmet sumokame po 2,5 mlrd. Lt. Tiesa, pastaruoju metu lyg ir esama ženklų, kad šioks toks lūžis įvyks, bet lengviau atsikvėpti galėsime tik 2014-ųjų pabaigoje. Apie energetikos ūkio aktualijas ir apie gruodžio pabaigoje žadėtą sutartį su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kalbamės su energetikos ministru Arvydu Sekmoku.

VEIDAS: Daug kartų skelbta, kad sutartis su „Hitachi“ dėl atominės elektrinės statybos bus pasirašyta iki Naujųjų metų arba pirmosiomis sausio dienomis. Tai ar bus toji sutartis?
A.S.: Pastaruoju metu sutarties pasirašymo terminą šiek tiek patikslinau sakydamas, kad tai bus padaryta metų sandūroje. Laukiame regioninių partnerių konkretaus apsisprendimo, kokia dalimi jie dalyvauja atominės elektrinės statyboje. Tai sužinoti turėtume maždaug per mėnesį. Vos tik gavę šią informaciją galėsime sparčiai pajudėti sandorio pasirašymo link.
Praėjusią savaitę buvau susitikęs su „Hitachi“ prezidentu Hiroaki Nakanishi ir gavau patikinimą, kad mūsų visų tikslas – pasirašyti koncesijos sutartį. Esu įsitikinęs, kad koncesijos sutartį ir visas kitas su atominės elektrinės statyba susijusias sutartis, kaip visą paketą, Seimui teiksime tvirtinti jau 2012 m. pavasario sesijoje.
VEIDAS: Kaip ir kokiomis dalimis bus finansuojama naujos atominės elektrinės statyba? Kiek dėl to brangs elektra Lietuvos gyventojams? Ar mūsų elektrinėje pagaminta elektros energija bus konkurencinga, turint omenyje, kad statomos analogiškos jėgainės Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje?
A.S.: Sutarta, kad Lietuva turi užtikrinti 34 proc. viso projekto vertės finansavimą. Kiek prisidės kiti projekto dalyviai, kaip minėjau, turėtų paaiškėti per mėnesį. Mes suteikiame statybos aikštelę, visus priešprojektinius pasiūlymus, intelektinį potencialą.
Pastebima, kad, didėjant elektros energijos pasiūlai, jos kaina vartotojams mažėja. Dėl staiga sumažėjusios pasiūlos 2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje elektros kaina šoktelėjo daugiau kaip 30 proc. Savo elektros energijos generavimo šaltinių turėjimas rinkai duos impulsą mažinti elektros kainą vartotojams. Be abejo, mes priklausysime Europos elektros rinkai, kuri diktuos kainas vartotojams.
Galutinių skaičių, kiek projektas keis elektros energijos kainą, nėra, bet, pagal dabartinius vertinimus, atominėje elektrinėje pagaminsimos elektros kaina turėtų būti mažesnė nei prognozuojama rinkos kaina.
VEIDAS: Naujausiais Jūsų duomenimis, ar iš projekto nepasitrauks latviai? Ar išlieka kiti partneriai?
A.S.: Latvijos prezidentas visai neseniai patvirtino, kad latviai projekte ketina dalyvauti. Estai tai jau seniau yra pareiškę. Lenkai kol kas neatsitraukė, nors neišreiškė ir tvirto pritarimo. Matyčiau lenkų suinteresuotumą projektu, ypač po 2016 m., kai jiems reikės spręsti, ką daryti su anglimis kūrenamomis katilinėmis dėl didelės CO2 taršos. Tuomet prireiks importuoti elektrą ir, atrodo, iš ES šalies. Vokietijoje, kaip žinome, atominės elektrinės uždaromos. Taigi dalį poreikio galėtų tenkinti ir Visagino atominė elektrinė.
VEIDAS: Latviai užsimena, kad arba suskystintų dujų terminalas statomas pas juos, arba jie blokuoja elektros dažnių suderinimą su ES. Ką mes darysime?
A.S.: Per neseniai vykusį premjerų susitikimą Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nebekėlė šio klausimo ir nebesiejo Visagino projekto su jų gamtinių dujų terminalo projektu. Manau, kad tai buvo tam tikras neapsižiūrėjimas iš Latvijos pusės, nes jau anksčiau buvo aiškūs premjerų susitarimai dėl visų projektų, taip pat ir dėl sinchroninio prisijungimo prie ES elektros sistemos. Galų gale tai jau buvo suderinta Baltijos energijos rinkos ir jungčių plane (BEMIP). Numatyta, kad bus atliekama bendra Europos Komisijos studija, kur toks terminalas galėtų būti statomas.
Su kolega estų ministru matome tam tikrus Latvijos privalumus. Pirmiausia – Inčukalno požeminę gamtinių dujų saugyklą. Bet šiuo atveju turime įvertinti ir pasirengimą dujų rinkai. Mes patys statome nedidelį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, kurį turime baigti iki 2014 m. Pagal ES Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvą iki tų metų privalome užtikrinti dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų išskaidymą. Taigi abi datos sutampa. Jaučiame tam tikrą „Gazpromo“ siekį išlaikyti pozicijas regione ir būtent dėl to privalome turėti alternatyvą. Be Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinka neįmanoma, taigi neįmanoma ir objektyvi dujų kaina.
VEIDAS: Visos Europos karas prieš „Gazpromą“ prislopo. Pastaruoju metu girdėti kai kurių gana įtakingų ES pareigūnų pareiškimų, kad Trečiąjį energetikos paketą „Gazpromui“ reikėtų taikyti lanksčiai. Ar tai reiškia, kad Lietuva irgi keis savo poziciją ir ši švelnės?
A.S.: EK pozicija išlieka nepakitusi: visi ES teisės aktai turi galioti ir valstybėse narėse. Jei padarytas sprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, jis turi būti vykdomas. Dėl principinių dalykų atsitraukimo nėra, tačiau pačios šalys renkasi, kokiomis priemonėmis ir kaip greitai tai turi būti įgyvendinta. EK laikosi ir kitos pozicijos, kad akcininkų bei investuotojų teisių taip pat turi būti paisoma. ES energetikos komisaras Guenteris Oettingeris išreiškė paramą Lietuvai, bet kartu mes turime surasti visas puses tenkinantį kompromisą.
VEIDAS: Nors buvote įsitikinęs, kad pagrasinus Rusijai tarptautiniu arbitražo teismu „Gazpromas“ sumažins gamtinių dujų kainą, tačiau taip neįvyko. Ar nemanote, kad pasikarščiavote ir padarėte meškos paslaugą Lietuvai, nes mums tiekiamų dujų kaina yra didžiausia Europoje?
A.S.: Mes padavėme į teismą „Lietuvos dujas“, nes buvo įtarimų, kad bendrovės vadovybė tinkamai neatstovavo įmonės interesams. Tai jau praeinančių metų istorija. Savo ruožtu EK pradėjo tyrimą, kuris, manau, atsakys į esminį klausimą, kiek pagrįsta „Gazpromo“ tiekiamų dujų kaina Lietuvai, Latvijai ir kitoms valstybėms.
„Gazpromas“ irgi bandė duoti Lietuvą į arbitražo teismą. Pirmas bandymas nepavyko. Antras, jau sėkmingas bandymas reiškia tai, kad „Gazpromas“ padavė Lietuvą į arbitražą būtent dėl teismo su „Lietuvos dujomis“. Tai nėra susiję nei su Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu, nei su dujų kaina.
Manau, kur kas perspektyviau mums ir „Gazpromui“ sėsti prie derybų stalo. Mes ir toliau atviri kalbėtis su „Gazpromu“ tiek dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, tiek dėl objektyvios dujų kainos Lietuvai. Norėtume įrodyti, kad susitarti ne tik galima, bet ir naudinga. Turiu tam tikrų požymių, kad „Gazpromas“ irgi nusiteikęs derėtis.
VEIDAS: Strateginiai energetikos projektai juda labai iš lėto. Jūsų nuomone, ar tai lemia paprasčiausias nesuinteresuotumas, ar politinės valios stoka, ar prasta energetikos srityje dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikacija?
A.S.: Tiesiog reikėjo keleto impulsų. Kai buvo įsteigtas „Leo LT“, visuomenė pamatė pelno siekimą jos sąskaita. Taigi vienas impulsas buvo peržiūrėti, ar išties monopolinės struktūros neturėtų būti kontroliuojamos valstybės. Antras impulsas – Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. Trečias – pati visuomenė per rinkimus aiškiai parodė, kad laukia permainų, ir tai buvo impulsas politinei valiai atsirasti. Politiškai ir ekonomiškai jau esame ES dalis, tačiau energetikos srityje vis dar trypčiojame Rytų kaimynės bendrabutyje. Tendencija buvo natūrali, bet gaila, kad ji nepasireiškė anksčiau nei po 20 metų.
VEIDAS: Kaip sekasi derėtis Briuselyje dėl Ignalinos AE uždarymui skirtų lėšų padidinimo?
A.S.: Kad Ignalinos AE uždarymo darbai gerokai vėluoja, kelia susirūpinimą ne tik mums, bet ir EK. Europos energetikos komisaras išdėstė poziciją, kad galima svarstyti apie finansavimo padidinimą, jei išties bus pasiekta pažanga. Ir mūsų, ir jų interesas sutampa – kuo greičiau ir kuo mažesnėmis lėšomis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Lietuva paprašė 800 mln. Lt, šiandien skirta per 200 mln. Lt. Iki kritinės datos, 2030 m., dar turime laiko susitarti dėl protingos uždarymo kainos bei dėl darbų atlikimo teminų.
VEIDAS: Kiek šiuo metu pasistūmėję didieji energetinę Lietuvos nepriklausomybę garantuojantys projektai?
A.S.: Gruodį įvyks dar vieni „NordBalt“ jungties kabelio bandymai, kaip jis išlaiko elektros įtampos apkrovas bei užtikrina numatyto galingumo srovės perdavimą. Sausį jau turėtų būti pradėti gaminti šimtai kilometrų į Švediją vesiančio elektros kalbelio. Su lenkais pasiekti visi principiniai susitarimai dėl „LitPolLink“ elektros jungties. Abu projektai išspręsti politiniu lygiu, belieka jų techninis įgyvendinimas. Planuojama, kad srovė jungtimis bus paleista 2015 m., kaip ir buvo numatyta.
Jau baigiamas statyti Elektrėnų šiluminės elektrinės devintasis blokas. Netrukus bus atlikti pirmieji bandymai, kitų metų pabaigoje blokas jau pradės veikti. Turėsime savo elektros energijos generatorių, kad apsidraustume nuo elektros energijos importo peripetijų. Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminame 16 proc. visos elektros energijos. Iki 2020 m. pasieksime, kad būtų gaminama 21 proc.
„Lietuvos dujoms“ jau atvertas kelias statyti dujų jungtį Jurbarkas–Klaipėda, kad būtų prie ko prijungti suskystintų dujų terminalą. Greitai konkurso būdu bus nuspręsta, kas statys specialų terminalo laivą. Taigi iki 2014 m. gruodžio 3 d. visus darbus spėsime atlikti. Galiu garantuoti, kad strateginiai energetikos projektai vyksta pagal planą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...