2012 Balandžio 30

Arvydas Sekmokas

„Jei atsisakytume atominės elektrinės, Klaipėdoje tektų statyti elektros jėgainę dujų pagrindu“

veidas.lt


Naujausias „išradimas“, susijęs su Lietuvos energetikos politika: praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad reikia įstatymu priversti privalomai pirkti 25 proc. dujų iš būsimo suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje ir tiek pat – iš koncerno „Gazprom“. Ar tai neprasilenkia su laisvąja rinka, konkurencija, mūsų Konstitucija ir ES direktyvomis? O už ką statysime naują atominę, jei neturime už ką uždaryti senosios?
Tai karščiausi, bet ne vieninteliai visuomenei nerimą keliantys klausimai apie energetikos projektus. Atsakymai – tiesiai iš energetikos ministro Arvydo Sekmoko lūpų.
VEIDAS: Taigi kaip, esant rinkos ekonomikai, privatų verslą galima versti privalomai ką nors pirkti iš Vyriausybės paskirto tiekėjo?
A.S.: Apie laisvosios rinkos žlugdymą dujų sektoriuje šiandien kalbėti negalime, nes jos tiesiog nėra – 100 proc. suskystintų dujų tiekia „Gazpromas“, ir jis nelinkęs užleisti pozicijų. Kai yra monopolininkas, rinkai kurti reikia tam tikrų priemonių, kad nuo jo išlaisvintų dalį rinkos ir leistų įeiti kitiems. Todėl ir siūlome Lietuvoje dirbantiems aštuoniems dujų tiekėjams įteisinti privalomas proporcijas: 25 proc. dujų pirkti iš „Gazpromo“ ir tiek pat iš suskystintų dujų terminalo. Tai reikalinga tam, kad toji rinka atsirastų. Be to, Vyriausybė nustatytų viršutinę kainos ribą ir ją peržengus toji 25 proc. taisyklė negaliotų.
Dar reikia turėti omeny, kad kalbame apie du skirtingus produktus: „Gazpromas“ tiektų dujas pagal ilgalaikes sutartis, o terminalas – pagal trumpalaikes. Dujų kaina iš skirtingų tiekėjų pagal rinkos mechanizmus turėtų būti palyginama. Štai kolegos ispanai pasakojo, kad dujų, gabenamų laivais iš Šiaurės Afrikos, kainos konkurencingos, nes gabenant laivu nėra sąnaudų tūkstančiams kilometrų vamzdynų išlaikyti.
Kalbėjome apie tai su Lietuvos pramonininkų konfederacija – jie už tai, kad atsirastų rinka ir būtų alternatyva. Šį klausimą derinome ir su Europos Komisija.
VEIDAS: Pasigirsta nuogąstavimų, kad gal atsiras prievolė pirkti elektrą ir iš būsimos Visagino atominės elektrinės (VAE).
A.S. Elektros sektoriuje veikia rinka, ir jokių specialių priemonių čia nereikės.
VEIDAS: Ar galite garantuoti, kad VAE bus statoma ne valstybės biudžeto pinigais?
A.S.: VAE projekto kaina yra 5 mlrd. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 34 proc. – Lietuvos dalis. 60 proc. (apie 3,5 mlrd. Lt) šios sumos bus skolinamasi iš tarptautinių finansinių institucijų, kurios, palyginti su komerciniais bankais, skolina gana geromis sąlygomis: gal Japonijos ar JAV eksporto kreditavimo agentūrų, Europos ar Šiaurės šalių investicinių bankų ar “Euratomo”.
40 proc. savo sumos dalies Lietuva turi surasti kitur, bet pirminis siekis – neuždėti papildomos naštos valstybės biudžetui. Ji gali susidėti iš kelių elementų: elektros sektoriaus valstybės įmonių dividendų, yra galimybė užstatyti šių įmonių turtą ir gauti komercines paskolas, optimizuoti dabartinį elektros tarifą.
VEIDAS: Tačiau valstybės įmonių dividendai, kaip nuolat tvirtina premjeras, – svarbi valstybės biudžeto pajamų dalis. Jeigu jais apmokami VAE darbai, de facto jie apmokami iš valstybės biudžeto, nors ir netiesiogiai.
A.S.: Mano nuomone, valstybės biudžetas neturėtų būti pildomas valstybės įmonių sąskaita. Šiemet šių įmonių dividendai bus pervesti į biudžetą, nes turime finansuoti jo deficitą esant nuosmukiui. Tačiau iš esmės viešasis sektorius turi sugebėti pragyventi iš mokesčių: turime jį optimizuoti ir sumažėjusias valstybės išlaidas padengti iš mokesčių jų nedidindami. O valstybės įmonės uždirbtas lėšas reikia investuoti į ekonomikos plėtrą. Imti iš valstybės įmonės į biudžetą galima tik matant, kad ji nebeperspektyvi. Tokiu atveju gal geriau ją privatizuoti.
VEIDAS: Tai, ką vadinate elektros tarifo optimizavimu, reikia suprasti, yra elektros branginimas?
A.S.: Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek brangtų elektra vartotojui. Manome, kad dabartinį tarifą reikia optimizuoti, mažinant jo dedamąsias kai kurioms kitoms reikmėms finansuoti. Bet kokiu atveju elektros sektoriaus įmonių reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas, nes įmonės turi veikti sveiku ekonominiu pagrindu. Tarifas – tik to išraiška. Svarbu, kad jis būtų teisingai sureguliuotas ir nekistų ilgą laiką. Bendra elektros sektoriaus peržiūra galėtų keisti tarifą viena ar kita linkme, bet nemanau, kad VAE projektas tam turės tiesioginės įtakos.
VEIDAS: Ar realus jūsų minimas būsimos VAE pagamintos elektros tarifas vartotojui – 17–25 ct už kWh (dabar mokame apie 20 ct už kWh)? Ignalinos AE elektros savikaina buvo apie 7 ct, JAV atominių – apie 6 ct, tačiau kai kas skaičiuoja, kad VAE gamins elektrą už 35–40 ct.
A.S.: Jėgainės Lietuvoje statytojas nežino visų ekonominių veiksnių, tad didesnė rizika keliais centais kelia būsimą tarifą. Tačiau man keista girdėti komentarus apie 35–40 ct. Nežinau, iš kokių šaltinių imami tie skaičiai, bet galiu tvirtinti, kad jie nėra autentiški.
Yra dvi kainos dedamosios: elektros gamybos sąnaudos (kuras, atlyginimai, būsimos uždarymo išlaidos), kurios turėtų būti 7–10 ct, ir kapitalo sąnaudos (paskolos ir jų palūkanos) – 10–15 ct. Pastarąją dalį reikės mokėti aštuoniolika metų, o tada liks tik gamybos sąnaudos.
VEIDAS: Ar Lietuva turi atsarginį planą, jei Latvija ir Estija paseks lenkų pavyzdžiu ir pasitrauks iš projekto?
A.S.: Kol Seimas nedavė leidimo Lietuvos teritorijoje statyti AE ir nepatvirtino koncesijos sutarties su Japonijos bendrove „Hitachi“, natūralu, kad kaimynų reakcijos santūrios. Seimui ji bus pateikta gegužės pradžioje, o iki birželio 28 d., tikimės, bus patvirtinta. Dabar vyksta derybos su partneriais dėl akcininkų sutarties. Neatmetame galimybės, kad dar prisidės ir lenkai. O 2020–2022 m. VAE turėtų pradėti veikti.
VEIDAS: Apie 2,5 mlrd. Lt teks skolintis, bet su valstybės garantija. Ar tai neprilygsta valstybės skolai? Juk jei kiltų sunkumų skolą grąžinti, tą turėtų padaryti valstybė?
A.S.: Kol nesiskoliname, negaliu tiksliai pasakyti, bet žinau viena: valstybės skolos didinti neplanuojame.
VEIDAS: O jei planuojamas privalomasis referendumas pasakys naujai atominei „ne“?
A.S.: Šis projektas – ne vienos partijos ar Vyriausybės, o visų politinių partijų, jei įvyks referendumas (kas Lietuvoje būtų stebėtina) ir Lietuvos žmonių apsisprendimas. Tačiau apsispręsti reikėtų remiantis trimis pagrindiniais kriterijais. Pirma, su VAE įgysime saugumą, nes pasigaminsime elektros savo reikmėms. Dabartinis daugiau kaip 65 proc. elektros energijos importas yra didžiausias ES ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Antra, tai duotų ekonominės naudos: VAE statybos duos Lietuvos verslui 5 mlrd. Lt vertės užsakymų, sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad VAE padidins biudžeto įplaukas 5 mlrd. Lt, prisidės prie BVP augimo 30 mlrd. Lt, užtikrins pigiausią stabilios elektros gamybą ir paliks čia apie 2 mlrd. Lt, dabar išleidžiamų elektros importui.
Trečia, VAE yra svarbi sąlyga visiškai įsijungti į skaidrią Europos energijos rinką, priešingu atveju liktume pririšti prie Rusijos elektros energetikos sistemos ir pasmerkti neskaidriems monopolininkų žaidimams.
Beje, jei atsisakytume VAE projekto, kažkur Klaipėdoje, prie suskystintų dujų terminalo, tektų statyti elektros jėgainę dujų pagrindu.
VEIDAS: Jei Seimas pritartų koncesijos sutarčiai su „Hitachi“, o po to referendumas pasakytų „ne“, ar tai negrėstų finansinėmis sankcijomis?
A.S.: Sutartyje to nėra. Bet Lietuva mokėtų reputacijos kainą, pasirodytų kaip netinkama vieta investuoti, nepatikimas regioninis partneris.
VEIDAS: Kaip baigsime Ignalinos AE uždarymo darbus, jei ES nauju 2014–2020 m. laikotarpiu žada tam skirti vos trečdalį mūsų prašomos sumos?
A.S.: AE reikia baigti uždaryti, ir tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES rūpestis, nes tai ES teritorija. Jei gausime tik trečdalį reikalingos sumos, uždarymo grafikas gal nebus toks spartus, kaip reikėtų. Bet didesnį finansavimą gauti įmanoma, tik reikia įrodyti, kad sugebame efektyviai panaudoti dabar gaunamas lėšas. Buvo problemų, bet padarėme didelę pažangą.
VEIDAS: Ministre, apsijuokėte pažadėjęs priversti “Gazpromą“ sumažinti Lietuvai dujų kainą, bet tebemokame brangiau už kitus.
A.S.: Derybos tęsiasi. „Gazpromo“ veiksmus laikyčiau monopolininko derybine pozicija. „Gazpromas“ ilgai manė, kad Seimas nubalsuos taip, kaip nori jo atstovas „Lietuvos dujos“, bet Lietuva pasirinko tokį ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdą, kokį siūlo Europos Komisija. „Gazpromas“ bandė laužyti rankas, tačiau Vyriausybė priėmė nutarimą dėl nuosavybės atskyrimo. Tada prasidėjo gąsdinimai tarptautiniais arbitražais. Vis dėlto mes nuosekliai įgyvendiname tikslą, kad 2014 m. pabaigoje jau veiktų suskystintų dujų terminalas, užsitikrintume alternatyvą ir pigesnes dujas.
O dujų kaina nuo 2004 m., kai privatizuotos „Lietuvos dujos“, per šešerius metus išaugo penkiskart, nors tada dar nebuvo planuojamas nei Trečiojo paketo įgyvendinimas, nei terminalas. Bet monopolininkas visada diktuoja savo kainas.
VEIDAS: Kodėl praktiškai nieko nepadarėte, kad išspręstumėte šilumos kainų problemą? Gal pats šildotės ne centriniu šildymu?
A.S.: Centriniu, ir manęs kas mėnesį laukia toks pat „džiaugsmas“ kaip ir kitų vartotojų. Bet šilumos ūkis priklauso savivaldai, tad tiesiogiai įsikišti negalime. Antra, šilumos tarifo reguliavimas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prerogatyva. Rengiame šilumos ūkio pertvarkymo koncepciją, manau, ir šioje srityje bus pokyčių.
VEIDAS: Jūsų kadencija eina į pabaigą. Niekas neneigia, kad ši valdančioji dauguma pirmoji per 22 metus ėmėsi energetikos pertvarkos, tačiau tikslai, dėl kurių specialiai įsteigta Energetikos ministerija, geriausiu atveju pradinės stadijos. Ar bent pavyks pasiekti vadinamąjį point of no return?
A.S.: Įvairiuose projektuose esame pasiekę skirtingą tašką, bet energetinės nepriklausomybės ir energetinės rinkos link tikrai pasistūmėjome. Užbaigta Bitėnų elektros skirstymo stotis, Elektrėnų elektrinės 9-asis blokas, užsakytas suskystintų dujų terminalo laivas, rastas strateginis VAE investuotojas,  pasirašyti investavimo dokumentai dėl jungčių su Švedija ir Lenkija, veikia elektros birža, įgyvendinamas Trečiasis paketas. Lūžio tašką peržengėme. Neabejoju, kad kita Vyriausybė baigs pradėtus darbus.

Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek didėtų tarifas vartotojui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...