“Štai yra vamzdis, o mums sako: o šią jo dalį parduokite trečiajam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Gerai, mes jį parduosime, ir ant jo vidurio atsisės trys ar keturi tarpininkai. Kiekvienas jų sieks prisukti kuo daugiau pinigų, ir dujos galutiniams vartotojams brangs”, – sakė V.Putinas.

“Mes suprantame Europos kolegų siekį demonopolizuoti rinką. Bendrai, tai teisinga. Tačiau būtina įvertinti tai, kas energetikos ir transportavimo rinkos iš esmės skiriasi. Siūlomi sprendimai gali būti žalingi vertikaliai integruotoms kompanijoms, pirmiausia – Rusijos ir Vokietijos”, – sakė Rusijos premjeras.

“Tai kelia jų nerimą, ir aš juos suprantu. Mums iki šiol niekas negalėjo išaiškinti, kaip bus organizuotas naujųjų taisyklių veikimas”, – pabrėžė V.Putinas.

“Kaip pavyzdį paimkime būsimąjį “Nord Stream” dujotiekį, kuris tiesiamas mūsų ir Vokietijos partnerių pinigais. Mes ką, negalime tiekti dujų galutiniams vartotojams? O kas tieks? Kieno dujas? Iš kur jos atsiras šiame vamzdyje, jei jis nutiestas iš Sibiro? Nejau kažkas skylutę prasigręš ir prisijungs?”, – retorinių klausimų šūsnį žėrė V.Putinas.

“Viską būtina vertinti realiai. Ir mes labai tikimės, kad mūsų partneriai Briuselyje taip ir padarys, mes rasime išeitį”, – pridūrė V.Putinas.

"Veido" archyvas

Rusijos prezidentas D.Medvedevas ir NATO vadovas A.F.Rasmussenas tariasi dėl strateginės partnerystės

Penktadienį Lisabonoje pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

“Paleidžiama trečia NATO versija”, – taip praėjusį penktadienį 29 Aljanso narių vadovams šmaikščiai pareiškė JAV ambasadorius NATO šalims Ivo Daalderis. Kartu jis priminė, kad pirmoji versija startavo po Antrojo pasaulinio karo, o antroji veikė nuo šaltojo karo pradžios iki praėjusio penktadienio.

Naujausia NATO strateginė koncepcija numato, kad Aljansas tampa ne vien šalių sąjunga, bet atskiru žaidėju pasaulio arenoje. “Klausimas, ar NATO ims funkcionuoti pasauliniu mastu, išspręstas. Mes čia”, – pokyčius komentuoja I.Daalderis ir pabrėžia, kad NATO, kaip atskiras junginys, gyvuos šalia tokių kylančių pasaulio galios centrų, kaip Rusija, Indija, Kinija ar Brazilija. Ir, svarbiausia, su jais bendradarbiaus.

Ar Rusija gali būti partnerė

Ypač daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su Rusija. Ar tai reikš, kad NATO nustos ginti savo nares nuo Rusijos grėsmės ir pavers šią šalį savo strategine partnere?

Jei taip atsitiks, pasikeis visa NATO esmė. Juk kai Lietuva stojo į Aljansą, pagrindinis argumentas kaip tik ir buvo saugumas. Saugumas, žinoma, ne kieno nors kito, o Rusijos grėsmės atžvilgiu. Tačiau praėjusią savaitę Lisabonoje nuspręsta, kad NATO šios funkcijos atsisako visam ateinančiam dešimtmečiui.

Kaip visa tai vertinti Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir kitoms panašioms NATO narėms?

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, paklaustas apie Aljansui priklausančių Rytų Europos šalių būgštavimus dėl Rusijos, pabrėžia, kad dabar visos NATO valstybės suvokia būtinybę stiprinti partnerystę su Rusija. Pasak jo, toks požiūris padeda stiprinti bendrą saugumą, be to tai naudinga visoms NATO šalims, o ypač sąjungininkėms Rytų Europoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad pati Lietuva tokį susitarimą irgi vertina tik palankiai. “Lietuva nemano, kad Rusija yra priešas. Mes esame suinteresuoti, kad ji būtų kaip galima draugiškesnė valstybė, todėl NATO siekis tiesti ranką Rusijai yra mūsų remiamas”, – aiškina ministrė.

Kitas klausimas, ar Rusija yra pasiryžusi atsakyti tokiu pačiu nuoširdžiu ir draugišku bendradarbiavimu. “Aš pabrėžiu realistinį požiūrį. Ne naiviai ir pro rožinius akinius reikia žiūrėti. Sakau “taip” bendradarbiavimui, bet ne nuolaidžiavimui”, – pabrėžia R.Juknevičienė.

Žinoma, viešai ir Rusija tikina pasisakanti už lygiavertį bendradarbiavimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aiškina, esą strateginė partnerystė turi būti plėtojama lygiateisiu pagrindu, gerbiant visus susitarimus, kurių dar anksčiau pasiekė Rusija ir NATO.

“Tai visų pirma įsipareigojimas nestiprinti bet kurios šalies saugumo pakenkiant bet kurios kitos bendradarbiavimo dalyvės saugumui. Antra, Rusijos ir NATO darbas neturi būti grindžiamas formule “28 prieš vieną”, o kiekviena šalis turi veikti kaip nacionalinis vienetas”, – mano S.Lavrovas.

Dėl ko nuomonės jau sutampa

Rusijos tarptautinių santykių studijų centro analitikai įsitikinę, kad tai apskritai jau nebe Rusijos ir NATO šalių tarpusavio santykiai ir jų nebereikia toliau gvildenti. Svarbiausi dabar tampa reikalai, kuriems paprastai nelikdavo laiko, “švaistyto” kovojant su esą nepagrįstomis tarpusavio paranojomis.

Todėl toks bendradarbiavimo susitarimas, analitikų įsitikinimu, naudingas tiek visoms NATO narėms, tiek pačiai Rusijai. Pavyzdžiui, dabar Rusija ir NATO drauge imsis veiksmų užtikrinant bendrą saugumą Europoje, Azijoje ir už Atlanto. Be to, tai leidžia tikėtis, kad pagaliau bus pasirašyta nauja sutartis dėl masinio naikinimo ginklų ir raketų technologijų neplatinimo, kurios detalės derinamos jau daugiau nei dešimt mėnesių.

“Po dešimties mėnesių darbo mūsų nuomonės pagaliau visiškai sutampa keturiais klausimais: kovos su tarptautiniu terorizmu, laivininkystės laisvės gynimo ir kovos su piratavimu jūrose, grėsmių, kylančių iš Afganistano, bei kritiškai svarbios infrastruktūros apsaugos nuo teroristų išpuolių ir technogeninių katastrofų”, – džiaugdamasis postūmiu Rusijos ir JAV santykių srityje vardija Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas.

Apskritai analitikai pabrėžia, kad ne tik tokio konkretaus ir glaudaus bendradarbiavimo, bet ir kalbų, kaip dabar tarp Rusijos bei NATO, dar niekada nebuvo, net jei devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo vykdomos bendros operacijos Balkanuose, o pastaraisiais metais nuolat kalbama apie “perkrovimo mygtuką”.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį kreipėsi į su prašymu pavadinti Rusijos kariuomenės buvimą Gruzijos teritorijoje okupacija, rašo naujienų svetainė interpressnews.ge.

Kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje Strasbūre M.Saakašvilis sakė, jog nors Gruzija toliau dalyvaus Ženevos derybose, jai taip pat reikia pradėti politinį dialogą su Rusija.

O tam, kaip pareiškė prezidentas, reikia kvalifikuoti Rusijos karinių atstovų buvimą Gruzijoje.

“Mes, žinoma, ir toliau dalyvausime Ženevos forume, tikėdamiesi, kad mūsų šios dienos pažadas įtikins Rusiją liautis blokavus šias derybas. Bet mums taip pat reikia politinio dialogo, ir kad tai įvyktų, tarptautinė bendrija turi duoti aiškiai suprasti Rusijos vadovybei, jog dabartinė padėtis visiškai nestabili ir nesutvarkyta”, – sakė M.Saakašvilis.

Pasak jo, kad Rusija padarytų kompromisą, turi būti padarytas aiškus pareiškimas apie realiai esamą padėtį.

“Prašome kvalifikuoti Rusijos atstovų buvimą tarptautinių Gruzijos sienų ribose kaip neteisėtą suverenios šalies okupaciją. Daugelis Europos šalių, kaip ir JAV, jau tai padarė”, – pažymėjo prezidentas.

“Taip pat reikia kvalifikuoti kaip etninį valymą tas žiaurias karines kampanijas, kurių aukomis jau tapo šimtai tūkstančių Gruzijos gyventojų”, – sakė M.Saakašvilis.

“Mūsų konstruktyvus pažadas neturės laukiamo poveikio, jeigu mūsų draugai Europoje nepasakys tiesos. Mes priklausome nuo jūsų”, – pridūrė jis.

2008 metų rugpjūtį Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos, smogusios Tbilisio pajėgoms, kurios mėgino jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę. Rusijos pajėgos iki šiol laiko okupavusios 20 proc. Gruzijos teritorijos.

Rusai aktyviai domisi galimybe artėjančius Naujuosius sutikti Lietuvoje. Tačiau Lietuvos kelionių agentūros skundžiasi šiemet negalėsiančios atsivežti visų norinčių, mat Lietuvos geležinkeliai šventiniam laikotarpiui jau nebeturi bilietų, rašo “Verslo žinios”.

“Ta problema kartojasi kasmet. “Lietuvos geležinkeliai” tradiciškai aiškina, kad jiems trūksta vagonų, tačiau nesuprantama, kodėl neieško sprendimų, kad poreikis būtų patenkintas”, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

“Verslo žinios“ rašo:

„Ta problema kartojasi kasmet. „Lietuvos geležinkeliai“ tradiciškai aiškina, kad jiems trūksta vagonų, tačiau nesuprantama, kodėl neieško sprendimų, kad poreikis būtų patenkintas“, – piktinasi Danutė Mažeikaitė,Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė.
Naujametis laikotarpis, kuriam paprastai atvyksta svečių iš Rusijos, trunka nuo gruodžio 26 d. iki sausio 10 d. Dabar, lapkritį, aktyviai vyksta tokių kelionių prekyba.
Anot p. Mažeikaitės, rusų, norinčių praleisti žiemos atostogas Lietuvoje, šiemet netrūksta, tačiau jų nėrakaip atsivežti.
„Pavyzdžiui, bilietų Maskva–Vilnius gruodžio 28 d. ir 29 d. „Lietuvos geležinkelių“ kasose jau nėra. Be to, bilietų negali pasiūlyti ir kelionių agentūros, nes joms skiriamas vietų skaičius yra kur kas mažesnis nei planuota: vietoj 200–300 vietų geležinkeliai skyrė tik iki 100 bilietų“, – pasakoja ji.
Pasak“Verslo žinių“, ponia Mažeikaitė nurodo ir dar vieną blogybę.
„Pagal „Lietuvos geležinkelių“ teikiamą informaciją 60% bilietų ši įmonė skiria parduoti per agentūras. Iš jų 40% išsidalina vos dvi agentūros, o dėl likusių 20% tenka grumtis visoms likusioms Lietuvos kelionių agentūroms ir organizatoriams. Mūsų nuomone, tokia tvarka, kai dviem agentūroms atiduodama lūto dalis, yra neteisinga“, – sako ji.
Dalijus Žebrauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas, VŽ informavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) jau nebeturi bilietų gruodžio 29, 30 d. ir sausio 1, 3 d. atvykti iš Maskvos, o sausio 7–10 dienomis – grįžti atgal. Taip pat nebėra bilietų gruodžio 30 d., sausio 2 d. atvykti iš Sankt Peterburgo ir sausio 8, 9 dienomis – priešinga kryptimi.
„Tačiau kalbant apie visą naujamečių kelionių laikotarpį, trunkantį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. sausio 10 d., turizmo agentūrų užsakytas vietų skaičius nesiekia 60% viso vietų traukiniuose skaičiaus“, – sako jis.
„Verslo žinių“ pašnekovas aiškina, kad vagonų problema prieš Naujuosius iškyla kasmet.
„Mums būtų neracionalu ištisus metus laikyti nedirbančius traukinių vagonus tik tam, kad šventiniu
laikotarpiu, kai padidėja paklausa, jie keletą kartų važiuotų su keleiviais. Kitu metų laiku jie nebūtų
naudojami, taigi beveik nedirbančių vagonų išlaikymo sąnaudas reikėtų perkelti ant keleivių pečių ir branginti bilietus“, – aiškina jis.
Anot jo, iš dalies dėl problemos kaltas ir prastas agentūrų planavimas – jos iš anksto rezervuoja kuo
daugiau bilietų, o vėliau tokio kiekio nesugeba parduoti. LG yra sutarę su agentūromis, kad bilietai joms skiriami proporcingai kiekvienos iš jų per metus mūsų geležinkeliais vežamam keleivių kiekiui – kuo daugiau veži, tuo daugiau vietų gali rezervuoti.
Pasak p. Žebrausko, keliamas ažiotažas dėl vietų stygiaus dažniausiai būna perdėtas.
„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad vietos, kurioms išpirkti sudaromos sutartys su turizmo agentūromis, ne visos išnaudojamos. Pernykštė statistika yra tokia: iš pagal sutartis Naujųjų laikotarpio užsakytų 2.952 vietų parduotos 2.391, t. y. apie 20% vietų turizmo agentūroms realizuoti nepavyko.”

“Pagal “Lietuvos geležinkelių” teikiamą informaciją, 60 proc. bilietų ši įmonė skiria parduoti per agentūras. Iš jų 40 proc. išsidalina vos dvi agentūros, o dėl likusių 20 proc. tenka grumtis visoms likusioms Lietuvos kelionių agentūroms ir organizatoriams. Mūsų nuomone, tokia tvarka, kai dviem agentūroms atiduodama liūto dalis, yra neteisinga”, – sakė D.Mažeikaitė.

“Lietuvos geležinkelių” Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas tikino, jog ieškoma būdų, kaip patenkinti šiemet naujametę paklausą. Pasak D.Žebrausko, su Rusijos geležinkelių įmone jau susitarta, kad “Lietuvos geležinkelių” traukinių sąstatus tomis dienomis, kai “Lietuvos geležinkeliai” jau nebeturi laisvų vietų iš Maskvos ir atgal, rusai papildys trimis savo vagonais – daugiau nei 100 vietų kiekvienam reisui.

“Taip pat derinamas specialiųjų nereguliariųjų turistinių traukinių formavimas iš Maskvos į Vilnių ir atgal”, – sakė D.Žebrauskas.

Anot jo, preliminariai planuojami trys tokie reisai – iki 16-os vagonų kiekvienam reisui. Apytiksliai galimų vietų skaičius siektų daugiau kaip 500 kiekviename.

“Ar šie traukiniai važiuos, kiek jų bus ir kokio sąstatų dydžio, priklausys nuo pačių turizmo agentūrų, tai yra kiek vietų jos užsakys ir apmokės”, – sakė jis.

Rusija palankiai įvertino, bet dar nepriėmė istorinio NATO kvietimo prisidėti prie raketinio skydo, kuris saugotų Europą nuo Irano atakų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį sutiko įtraukti techninius specialistus į plėtros planus, bet nedeklaravo įsipareigojimo, jei skydas imtų veikti, ir perspėjo, kad Rusija gali nuspręsti neprisidėti prie šių JAV vadovaujamų pastangų, jei nesijaus lygiaverte partnere.

“Mūsų dalyvavimas turi būti visapusis keitimasis informacija arba mes iš viso nedalyvausime”, – sakė jis žurnalistams po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) pareiškimo.

Diena anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) užsitikrino NATO paramą ambicingo Europos raketinio skydo kūrimui. Šis skydas turi saugoti nuo vis modernesnių Irano balistinių raketų ir branduolinės programos, kurios tikslas, kaip teigia Vakarai, yra branduolinių ginklo gamyba.

B.Obama šeštadienį gyrė Rusijos sprendimą ir sakė, kad jis “praeities įtampos šaltinį paverčia potencialaus bendradarbiavimo (kovojant) su bendra grėsme šaltiniu”.

Jis pridūrė, jog susitarimus dėl PRG rodo, kad sėkminga jo administracijos vykdoma santykių su Rusija “perkrovimo” politika.

Optimistiškai nusiteikęs A.F.Rasmussenas sakė, kad šalys keisis informacija dėl grėsmių Europos padangėje ir “galima įsivaizduoti, kad jos ims bendradarbiauti numušant skrendančias raketas”.

“Aš labai patenkintas, kad prezidentas Medvedevas priėmė šį siūlymą”, – pridūrė jis.

Du svarbius neatsakytus klausimus dėl raketinio skydo – ar jis veiks ir ar europiečiai gali tai sau leisti – NATO narės kol kas atidėjo į šalį, kad galėtų šį susitarimą pateikti kaip NATO solidarumo stiprinimą.

D.Medvedevas apie šiuos klausimus kalbėjo tiesiai šviesiai: “Gana akivaizdu, kad ir patys europiečiai ne iki galo įsivaizduoja, kaip jis atrodys, kiek jis kainuos. Tačiau visi supranta, kad raketinės gynybos sistema turi būti visapusis”.

NATO sako, kad sistema atsieina palyginti pigiai, kai išlaidos padalijamos visoms 28 Aljanso valstybėms, – 200 mln. eurų per 10 metų. Tačiau kritikai tvirtina, kad tai didelė kaina Europai, kenčiančiai nuo skolų krizės, kuri padidino nedarbą ir tuo pačiu metu privertė vyriausybes didinti mokesčius, apkarpyti paslaugas bei valstybės tarnautojų algas.

B.Obama sakė, kad šia raketine sistema “reaguojama į mūsų laikų grėsmes” ir kad ji “rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės”. Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo – jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą.

Susitikime Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) konstatavo, kad “sunkumų ruožas įveiktas”.

Turkijos prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) šeštadienį sakė, kad NATO įvykdė jo šalies reikalavimus ir kad susitarimas “atitinka … tai, ko mes norėjome”. “Esame tuo patenkinti”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Prancūzija, kuri turėjo abejonių dėl to, kad raketinio skydo planas gali pasirodyti kaip pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei, sakė, jog taip pat pasirašė, kai jos susirūpinimas buvo išsklaidytas.

“Prancūzija būtų atsisakiusi vienašališko projekto, atitrūkusio nuo realybės, brangaus arba jei jis būtų buvęs … priešiškas Rusijai, arba būtų buvęs pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei”, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Jis pažymėjo, kad nė viena šalis nebuvo konkrečiai paminėta kaip raketinės gynybos objektas, tačiau pridūrė: “Prancūzija vadina daiktus tikraisiais vardais: šiandien raketų grėsmė yra Iranas”.

Pagal susitarimą, jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu.

Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.

D.Medvedevas atvyko į Lisaboną antrąją susitikimo dieną, kai 28 Aljanso šalys paskelbė, kad kurs bendrą priešraketinės gynybos sistemą, taip pat pakvies dalyvauti šiame projekte Rusiją.

Šis Aljanso valstybių lyderių gestas žymi visišką NATO, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Vakarų Europai nuo sovietų grėsmės ginti, strategijos pasikeitimą.

Pastaraisiais metais Maskva žiūrėjo į Amerikos planus kurti priešraketinį skydą kaip į jai keliamą rimtą grėsmę, nepaisydama Vašingtono patikinimų, kad sistema kuriam apsiginti nuo galimų raketų paleidimų iš tokių šalių, kaip Iranas.

Penktadienį buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija artimiausiems 10 metų, joje sakoma, kad NATO nekelia “jokios grėsmės” Rusijai. Šį dokumentą penktadienį patvirtino 28 NATO šalių lyderiai.

“NATO nekelia jokios grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakys tuo pačiu”, -sakoma dokumente.

Teiginys, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, buvo pirmą kartą įtrauktas į Aljanso koncepciją.

Lisabonos susitikimas buvo pirmasis po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto 2008 metų rugpjūtį, dėl kurio buvo įšaldyti NATO santykiai su Rusija keliems mėnesiams.

Nėra pagrindo baimintis NATO atversto naujo bendradarbiavimo puslapio su Rusija. Šaltojo karo laikai baigėsi, būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo su Rusija būdų ir perspektyvų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą.

“Rusiją kviečiame bendradarbiavimui, dialogui, tačiau ne susiliejimui su NATO. Bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Turime trečiuosius priešus, su kuriais reikia kovoti bendrai”, – šeštadienį išplatintame pranešime spaudai cituojama Lietuvos vadovė.

Anot jos, bendradarbiavimas su Rusija ginkluotės ir priešraketinės gynybos srityje atveria naujas saugumo garantijas ir Lietuvai.

“NATO neatsisako jokių savo teisių, prioritetų ir atsakomybės. Rusija, per šį bendradarbiavimą taip pat įtraukiama į atsakomybės prisiėmimą, užtikrinant saugumą tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tai naudinga ir Lietuvai. Džiaugiuosi, jog į visus mums svarbius jautrumus, į mūsų pareikštas pastabas atsižvelgta. Tikimės, jog tą pasitikėjimą, kurį šiandien Rusijai pademonstravo NATO šalys, Rusija supras, priims ir atsakys tuo pačiu”, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, kad Lisabonoje atsižvelgta į visus Lietuvos keltus reikalavimus ir dėl ateities saugumo garantijų Baltijos šalims, ir dėl tolesnių aljanso santykių su Rusija.

“Penktasis straipsnis Baltijos šalims pagaliau realiai pradėjo veikti. Turime viską, ko šiame susitikime reikalavome. Turime Lietuvos apginamumo įtvirtinimą, NATO patvirtino atvirų durų politiką, tai reiškia, kad visos šalys, kurios yra demokratinės ir vykdys visus reikalavimus, galės tapti narėmis”, – sakė prezidentė.

Pasak jos, dvi dienas trukęs NATO valstybių vadovų susitikimas parodė, jog šalys pademonstravo, kad turi pakankamai politinės valios suteikti naują impulsą Aljanso veiklai, vykdyti būtinas vidaus reformas, stiprinti kolektyvinę gynybą ir vaisingai bendradarbiauti su likusiu pasauliu.

NATO penktadienio vakarą patvirtino naująją Aljanso strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti apginamumo planavimo ir kolektyvinės gynybos principai, pagrįsti naujais gynybos planais Baltijos šalims. Šeštadienį patvirtinta pasitraukimo iš Afganistano strategija.

Šeštadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kitų NATO šalių lyderiai taip pat susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, šiame projekte dalyvauti pakviesta ir Rusija.

NATO ir Rusija po kelerių metų pertraukos vėl sėda prie vieno stalo kaip geranoriškos partnerės. Tiesa, šįkart Vidurio ir Rytų Europos šalims vieta palikta stalo pabaigoje. Po Rusijos ir Gruzijos konflikto 2008 m. rugpjūtį Maskvos ir NATO santykiuose prasidėjo etapas, kuris buvo laikomas blogiausiu nuo Šaltojo karo laikų. Praėjus vos dvejiems metams, padėtis neatpažįstamai pasikeitė.

Šiandien Lisabonoje per NATO ir Rusijos tarybos posėdį, kuriame dalyvaus ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tikimasi atversti naują istorijos puslapį.

Rusija pasiryžusi talkinti NATO misijai Afganistane, o Aljansas sutinka bendradarbiauti su Maskva plėtojant Europos priešraketinį skydą. Viduržemio jūroje kartu patruliuoja amerikiečių ir rusų laivai. Abi pusės mato vis daugiau bendrų grėsmių, nors kai kurias vis dar vertina skirtingai.

„Vilniaus diena“ rašo:

Istoriškai NATO ir Rusijos santykiai, net Sovietų Sąjungos laikais, visuomet banguodavo – tai atšildavo, tai peraugdavo į konfrontaciją. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto eksperto Nerijaus Maliukevičius, naujas santykių ciklas anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti, o dabar jam susidarė palankios sąlygos.

“Jungtinėse Valstijose į valdžią atėjo demokratai. Maskva supranta, kad šiuo metu ekonomiškai ir visaip kitaip negali palaikyti konfrontacijos su Amerika. Rusijai reikia atšilimo laikotarpio, kad ji galėtų atsigauti. O įgyvendinti D.Medvedevo deklaruojamą modernizacijos tikslą Rusija gali tik bendradarbiaudama su JAV, kurios turi ir technologijų, ir investicijų”, – dienraščiui aiškino N.Maliukevičius.

Politologas Kęstutis Paulauskas sutinka, kad prie NATO ir Rusijos santykių gerėjimo labai prisidėjo administracijos pasikeitimas Jungtinėse Valstijose ir Vašingtono paskelbta santykių “perkrovimo” politika. Bet šio “perkrovimo” vaisiai, anot jo, kol kas yra kuklūs.

“Vieninteliai ligšioliniai laimėjimai – pasirašyta nauja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis ir kai kurios retorinės Rusijos nuolaidos dėl tarptautinės bendrijos spaudimo Iranui nekurti branduolinių ginklų, – dienraščiui sakė K.Paulauskas. – Kiti konfliktiniai klausimai lieka įstrigę: Rusija nutraukė Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties įsipareigojimų įgyvendinimą ir iki šiol jo neatnaujino, Padniestrėje tebestovi Rusijos pajėgos, dalis Gruzijos teritorijos okupuota ir t. t.”

Anot „Vilniaus dienos“, K.Paulauskas abejoja, kad Lisabonos susitikimas žymės realaus NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pradžią.

Ar NATO ir Rusijos suartėjimas atitinka Lietuvos interesus?

“Ir taip, ir ne, – į dienraščio klausimą atsakė Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinio saugumo ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. – Jeigu NATO ir Rusijos suartėjimas reiškia abipusį pasitikėjimą ir stabilumą Europoje, tada Lietuva, kaip ir likusios Europos šalys, tam tikra prasme taip pat gautų porciją šio bendro gėrio. Tačiau šio dešimtmečio istorija rodo, kad po NATO ir Rusijos santykių atšilimo, koks buvo stebimas 2001–2002 m., vėl ateina konfrontacijos laikotarpis, ir vėl kyla poreikis ruoštis gynybai nuo galimos grėsmės. Sunku prognozuoti, kiek laiko truks šis santykių atšilimas, nes tuo metu, kai NATO deklaruoja draugystę, Rusijos strateginiai dokumentai Aljanso vykdomą politiką identifikuoja kaip karinę grėsmę, o tokiame neaiškiame kontekste Lietuvai ir vėl tenka mažos ir nesaugios pasienio valstybės vaidmuo.”

K.Paulauskas teigė, kad Lietuvai geriau konstruktyvūs NATO ir Rusijos santykiai negu nuolatinė įtampa ir konfliktai, kurių epicentre galbūt atsidurtų ir mūsų valstybė. Bet tik iki tam tikros ribos.

“Tas konstruktyvumas neturi peraugti į nuolaidžiavimą Rusijai ar juo labiau teisę Rusijai nulemti NATO darbotvarkę ir priimamus sprendimus, – teigė ekspertas. – Kalbant konkrečiau, NATO bendradarbiavimas su Rusija tokiose srityse kaip Afganistanas ar kova su piratavimu vargu ar gali kaip nors pakenkti Lietuvos interesams. Priešraketinės gynybos atveju, viskas priklausytų nuo to bendradarbiavimo detalių. Pavyzdžiui, jeigu būtų kuriamas bendras priešraketinės gynybos vadovavimo ir kontrolės centras, kuriame NATO ir Rusijos karininkai kartu spręstų, ar numušti ir kur numušti iš Artimųjų Rytų Šiaurės Europos link skrendančią raketą, Lietuvos pareigūnai, matyt, labai gerai turėtų pagalvoti, ar galima pritarti tokiam glaudžiam NATO ir Rusijos gynybinių sistemų integravimui.”

Lietuvai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos šalims tenka pripažinti, kad tiek Amerikai, tiek Rusijai šis regionas šiandien nebėra toks svarbus, koks buvo George’o W.Busho ir Vladimiro Putino prezidentavimo laikais.

“Jungtinėms Valstijoms aukščiausias prioritetas dabar yra Iranas, Afganistanas – valstybės, kurios kelia daugiausia problemų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Rusija, nors ir ne tokia stipri kaip Sovietų Sąjunga, vis dar turi galios pridaryti Amerikai bėdų šiame regione. Kai didžiosios valstybės suvokia tokį kontekstą, jos pradeda bendradarbiauti, siekti pragmatinių užsienio politikos tikslų”, – teigė N.Maliukevičius.

Pasak eksperto, Lietuvai šiomis aplinkybėmis lieka suvokti, kad pagrindinė politinė darbotvarkė persikėlė į kitą regioną, ir bandyti išpešti iš to kuo daugiau naudos.

“Turime prisidėti prie Amerikos ir Rusijos santykių gerinimo ir nesistengti jų gadinti pagal mūsų seną darbotvarkę”, – reziumavo N.Maliukevičius.

Linas Linkevičius

Lietuvos ambasadorius NATO

Yra du keliai. Pirmas – grįžti atgal į Šaltąjį karą, leistis į konfrontaciją ir kurstyti įtampą. Šis kelias atmestas. Antras – kalbėtis, ieškoti bendrumų, bendrų interesų. Aišku, nepamirštant įsipareigojimų, kuriuos turėtų įvykdyti visų pirma Rusija. Nesutarimų buvo, yra ir dar bent kurį laiką bus, bet jie neturi trukdyti dialogui. Nesikalbant sudėtinga daryti įtaką partneriui, sukurti tam tikrą pasitikėjimo atmosferą. Tikimasi, kad per konstruktyvų dialogą, bendrumų paiešką pavyks paveikti ir tuos klausimus, kuriais NATO ir Rusijos pozicijos skiriasi.

Rusija ir Japonija tikisi dialogu stiprinti abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimą, pareiškė Jokohamoje šeštadienį susitikę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Japonijos ministras pirmininkas Naoto’as Kanas (Naotas Kanas).

“Tikiuosi, kad šių derybų ir kitų kontaktų metu mes padėsime pamatą pasitikėjimo dialogo stiprinimui tarp mūsų valstybių”, – pasakė D.Medvedevas susitikimo pradžioje.

N.Kanas , savo ruožtu, pabrėžė, jog “norėtų plėtoti draugiškus Japonijos ir Rusijos santykius dviejų partnerių pasitikėjimo pagrindu”.

“Norėčiau pridėti prie to savo pastangas. Tikiuosi, kad šiandieninis susitikimas bus pagrindas pradėti plataus masto dialogą su jumis remiantis abipusiu pasitikėjimu”, – sakė Japonijos premjeras.

Daugiametis Rusijos ir Japonijos ginčas dėl Kurilų salų pietinės dalies teritorinės priklausomybės vėl paaštrėjo po D.Medvedevo apsilankymo Kunaširo saloje lapkričio 1 dieną.

Japonija, turinti pretenzijų Rusijai dėl pietinių Kurilų salų, pareiškė apgailestavimą dėl šio vizito ir nurodė, jog tai gali pabloginti Japonijos ir Rusijos santykius.

Tada Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tokią Japonijos reakciją pavadino “nepriimtinu demaršu”. “Tai mūsų žemė, ir Rusijos prezidentas lanko Rusijos žemę”, – sakė jis apie D.Medvedevo apsilankymą Kuriluose.

Lapkričio 2 dieną Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) pranešė laikinai atšauksiantis ambasadorių Masaharu Kono (Masaharų Koną) iš Rusijos, kad gautų daugiau informacijos. Lapkričio 8 ambasadorius grįžo į Maskvą.

Pasak Rusijos Federacijos tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininko Michailo Margelovo, Japonijos ambasadoriaus grįžimas į Maskvą tuo metu, kai D.Medvedevas rengėsi kelionei į Pietų Korėją ir Japoniją, rodo, kad, japonų nuomone, jei incidentas dar ne visai baigtas, tai įtampa daugiau nebus kurstoma.

Rusijos žurnalistai šeštadienį paskelbė kreipimąsi į prezidentą Dmitrijų Medvedevą dėl Olego Kašino sumušimo, kuriame pareikalavo, kad šalies vadovas juos apgintų.

Atviro laiško, kuris buvo paskelbtas portale Openspace.ru, autoriai rašo, kad būtina surasti ir nubausti šio nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus, taip pat prašo, “dėti visas pastangas, kad pradėtų veikti Baudžiamojo kodekso 144-asis straipsnis, numatantis bausmę už kliūčių darymą teisėtai profesinei žurnalistų veiklai”.

Kreipimesi sakoma ir tai, kad tik per praėjusį 2010 metų laikotarpį Rusijoje buvo nužudyti aštuoni žurnalistai, o dar 40 buvo užpulti.

Laiško autoriai primena D.Medvedevui, jog daugelis nusikaltimų žiniasklaidos atstovams būna neišaiškinti daug metų, ir pabrėžia, kad “valdžiai tenka tiesioginė atsakomybė už žiniasklaidos priemonių darbo saugumą šalyje”.

“Reikalaudami apginti žurnalistus, mes kalbame ne tik apie savo cechą. Būtina apginti ir mūsų piliečius. Žurnalisto teisė normaliai atlikti savo pareigas ir nejausti baimės dėl savo gyvybės – tai visuomenės teisė kalbėti ir būti išgirstos”, – pažymima kreipimesi.

Šį laišką pasirašė jau daugiau kaip 20 žurnalistų, tarp jų Ilja Barabanovas, Filipas Bachtinas, Julija Latynina, Linoras Goralikas, Andrejus Lošakas, Leonidas Parfionovas, Dmitrijus Muratovas, Jurijus Saprykinas, Vladimiras Jakovlevas.

Portale Openspace.ru taip pat pranešama, kad žurnalistai, taip pat visi norintys kitų profesijų atstovai gali pasirašyti šį kreipimąsi sekmadienį.

Be to, Žurnalistų sąjunga ir laikraštis “Kommersant”, kurio darbuotojas yra žurnalistas, pareiškė, kad atliks šio įvykio savo tyrimą.

O.Kašinas buvo sumuštas lapkričio 6 dieną prie savo namų Piatnickajos gatvėje. Turimais duomenimis, žurnalistą užpuolė du nežinomi asmenys. Ligoninėje, į kurią jis buvo nuvežtas, jam buvo padaryta operacija. Šiuo metu žurnalisto būklė stabiliai sunki.

Dėl O.Kašino nupuolimo iškelta baudžiamoji byla “grupės asmenų įvykdytas pasikėsinimas nužudyti”.

Rusijos komunistai sekmadienį minėdami 1917 metų bolševikinio perversmo metines numato surengti Maskvoje daugiatūkstantinę manifestaciją.

“Lapkričio 7 dieną švenčiant Didžiosios spalio socialistinės revoliucijos 93-čiąsias metines “masinės manifestacijos ir mitingai vyks visuose dideliuose šalies miestuose. Maskvoje mes tikimės, kad mūsų kolonoje bus daugiau nei 50 tūkst. žmonių”, – sakė Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP) CK pirmininko pavaduotojas, Valstybės Dūmos deputatas Vladimiras Kašinas.

Jis pranešė, jog akcijos dalyviai rinksis A.Puškino aikštėje. Vidudienį prasidės šventinės eitynės, kurios baigsis Teatro aikštėje. Čia įvyks mitingas, kuriame kalbės RFKP lyderis Genadijus Ziuganovas. RFKP vadovybė padės vainiką prie bolševikinio perversmo vado Vladimiro Lenino mauzoliejaus.

V.Kašinas sakė, kad akcijos šūkiai bus tokie patys kaip ir 1917 metų spalį, bet atsižvelgiant į nūdienos realijas, prie jų bus pridėta naujų susivienijusios kairiosios opozicijos reikalavimų.

“Prie senų mūsų šūkių “Žemė- valstiečiams!”, “Gamyklos – darbininkams!”, “Duona – alkaniems!”, “Valdžia – Taryboms!” mes pridėsime naujų “Oligarchus – į istorijos sąvartyną”, “Korupcionierius ir banditus – už grotų!”, “Sustabdyti griaunamas ginkluotųjų pajėgų reformas!”, “Įvesti tvarką švietimo ir sveikatos apsaugos srityje!” ir kitus”, – pabrėžė V.Kašinas.

Lietuva ir Lenkija galėtų kartu kreiptis į Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) dėl naftos tiekimo gamyklai Mažeikiuose atnaujinimo, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę “Orlen Lietuva” problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją”, – interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita” sakė ministras.

Rusija 2006 metų viduryje nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu “Družba” į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Nors oficialus pretekstas buvo remontas, apžvalgininkai tai laiko kerštu už tai, jog bendrovė parduota Lenkijos, o ne Rusijos įmonei.

A.Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno “PKN Orlen” valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti “lietuviškų firmų sąskaita”.

Ministras pabrėžė, kad logistines problemas sukelia netinkama vieta, kurioje prieš kelis dešimtmečius pastatyta naftos perdirbimo įmonė.

Lenkijai analizuojant galimybes parduoti įmonės akcijas, tikriausiai Rusijos įmonei, A.Sekmokas teigė, kad Vyriausybė sieks, jog sprendimai nesikirstų su Lietuvos interesais.

A.Sekmokas taip pat teigė, jog, Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos atominės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – trys Baltijos šalys ir Lenkija.

“Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – sakė energetikos ministras.

E.Sekmokas sakė tikįs, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018-2020 metais.

“Šių metų lapkritį planuojame pasirinkti strateginį investuotoją. Jam atsiradus tikime, jog atominė elektrinė Visagine pradės veikti 2018-2020 metais”, – sakė ministras.

“Žinoma, projekto vykdytojas turi būti užsienio investuotojas, kuris turi kvalifikaciją, patyrimo ir finansų. Kai gausime pasiūlymus juos pateiksime savo partneriams, kad galėtume priimti galutinį sprendimą ir įsipareigojimus statyboje. Ateinančiais metais planuojame pasiekti galutinį susitarimą su investuotoju ir partneriais, pasirašyti koncesiją ir sutartis su partneriais”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Anot jo, Varšuva yra labai svarbus partneris, ir įgyvendinus projektą Lenkijos šiaurės rytų regionas galėtų būti aprūpintas pigia elektros energija.

Maskvoje eidamas 73-čius metus mirė buvęs Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Černomyrdinas, pastaruoju laiku buvęs šalies prezidento specialusis atstovas ekonominio bendradarbiavimo su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėmis klausimais.

Kaip pranešė informacijos agentūros, remdamosi buvusio premjero giminaičiais, V.Černomyrdinas mirė namie maždaug 4 valandą ryto ir iki paskutinės akimirkos neprarado sąmonės.

“Černomyrdinas mirė šiandien 4 valandą. Pastaruoju laiku Viktoras Černomyrdinas labai sunkiai sirgo”, – sakė šaltinis jo aplinkoje.

Jis bus palaidotas Maskvos prestižinėse Novodevičės kapinėse, pranešė velionio šeima. “Viktoras Stepanovičius bus palaidotas šalia savo žmonos, Novodevičės kapinėse”, – pažymėjo agentūros pašnekovas.

Kaip jau pranešta, V.Černomyrdinas mirė trečiadienio rytą, eidamas 73 metus.

V.Černomyrdinas nuo 1992 metų gruodžio iki 1998 metų kovo vadovavo Rusijos vyriausybei, o nuo 2001 iki 2009 metų buvo ambasadorius Ukrainoje.

Rusijos Audito rūmų pirmininkas, buvęs premjeras Sergejus Stepašinas pavadino Viktoro Černomyrdino mirtį didele netektimi šaliai.

Pasak S.Stepašino, “būtent Viktoras Černomyrdinas dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai valdžia šalyje faktiškai “drybsojo”, ištraukė šalį iš bedugnės”.

S.Stepašino nuomone, V.Černomyrdinas buvo “nepaprastai talentingas žmogus”, kuris “sukūrė geriausią šalyje bendrovę – “Gazprom”.

“Norisi perfrazuoti jo žodžius: norėjau kaip geriau, o išėjo dar geriau”, – pažymėjo dėl to Audito rūmų vadovas.

Kaip praneša agentūros, remdamosi Kremliaus spaudos tarnyba, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė užuojautą buvusio premjero giminaičiams ir artimiesiems.

Į valdžią V.Černomyrdinas atėjo iš dujų šakos. Jis vadovavo garsiojo dujotiekio “Urengojus-Užgorodas” tiesimui, buvo dujų pramonės ministras esant Michailui Gorbačiovui ir SSKP CK narys, įsteigė bendrovę “Gazprom” ir buvo pirmasis jos vadovas.

Ministru pirmininku jis buvo beveik šešerius metus – ilgiau nei kas nors kitas posovietinėje Rusijoje. Vienu metu buvo manoma, kad V.Černomyrdinas yra įtikėtinas prezidento Boriso Jelcino įgaliojimų perėmėjas.

Kai prezidentu buvo išrinktas Vladimiras Putinas, V.Černomyrdinas pasitraukė iš viešos politikos ir buvo paskirtas Rusijos ambasadoriumi Kijeve. Šiame poste jis dirbo aštuonerius metus – du kartus ilgiau nei yra vidutiniškas ambasadoriaus darbo terminas.

Interviu V.Černomyrdinas pasakojo, kad jam patinka medžioti, groti akordeonu ir kolekcionuoti senus automobilius.

V.Černomyrdinas ypač išgarsėjo savo kalbėsenos išraiškingumu ir aforizmais – daugelis jo teiginių tapo politinės retorikos klasika.

Štai geriausi trumpi politiko posakiai įvairiomis temomis, kuriuos mielai cituoja žiniasklaidos priemonės: “Norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada”; Aš turiu maždaug du sūnus”; Mes su jumis taip gyvensime, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai pavydės”; “Ar jūs spėjate pastebėti gražias moteris?” “Spėju. Bet tik pastebėti. Nieko daugiau. Dėl ko labai apgailestauju”; “Principai, kurie buvo principiniai, buvo neprincipiniai”.

Pasak buvusio premjero giminaičių, pastaruoju laiku jis daug sirgo ir labai išgyveno dėl žmonos Valentinos mirties 2010 metų kovą.