Lietuva įteikė Rusijai notą dėl neatsakytų klausimų apie atominės jėgainės statybą Rusijos Kaliningrado srityje, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nota įteikta trečiadienį, ja atsakyta į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Anot ministerijos, tuo pačiu išsakytas susirūpinimas dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

“Lietuva neigiamai vertina planuojamos Baltijos atominės elektrinės PAV ataskaitą, nes joje nėra atsakyta į Lietuvos iškeltus klausimus, pateikta informacija yra tik konstatuojamojo pobūdžio daugeliu atvejų nepateikiant pagrįstų mokslinių skaičiavimų ir argumentų”, – teigia URM.

Lietuva ataskaitoje pasigedo būtinos išsamios informacijos. Be to, anot Lietuvos pareigūnų, PAV per daug neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės.

Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai, o joje planuojamos praktikoje neišbandytos atominės elektrinės technologijos, nurodo ministerija.

“Kadangi Lietuva yra viena iš didžiausią galimą žalingą poveikį aplinkai patirsiančių šalių, neturėdama išsamios informacijos apie projekto atitikimą aukščiausiems tarptautiniams branduolinės saugos standartams, negali sutikti su poveikio aplinkai vertinimo dokumentu”, – sakoma URM pranešime.

Notoje prašoma išsamiai atsakyti į Lietuvos pateiktus klausimus, pateikti Lietuvos visuomenei pagrindinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus lietuvių kalba ir skirti pakankamai laiko su jais susipažinti, pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) organizuoti viešuosius svarstymus Lietuvos teritorijoje ir surengti dvišales konsultacijas.

Rusija yra pasirašiusi Espo konvenciją, tačiau jos neratifikavo.

Žemės ūkio verslo įmonių grupė “Arvi” derasi su bankais dėl naujos maisto atliekų utilizavimo įmonės statybų Rusijos Baškirijos respublikoje, rašo “Verslo žinios”.

Anksčiau buvo skelbta ir apie ketinimus įsitvirtinti Rusijos Tatarstano respublikoje, tačiau “Arvi ir ko” vadovo ir savininko Vidmanto Kučinsko teigimu, ten koją jau įkėlė vokiečiai.

“Rusija dabar iš tiesų stengiasi pritraukti investuotojų, jei jie “patenka” į Vyriausybės programas, galima tikėtis, jog ši atlygins iki 8 procentų bankų palūkanų. Žemės ūkis – Rusijoje prioritetinė sritis, tad mūsų planai vertinami palankiai, nesijaučiame, kad būtume kaip nors diskriminuojami vien todėl, kad esame užsieniečiai”, – sakė V.Kučinskas.

Šiuo metu “Arvi ir Ko” Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko mieste valdo trąšų gamyklą.

“Arvi” įmonių grupė vienija apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių – kalakutų auginimo, mineralinių trąšų, cukraus, kombinuotų pašarų, biodyzelio gamybos, mėsos bei šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo iki logistikos, žemdirbių aptarnavimo centrų, viešojo maitinimo, viešbučių ir kitų veiklos sričių.

Du Rusijos kosmonautai ir JAV astronautas antradienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį laivu, kuriam buvo suteiktas prieš 50 metų pirmąkart per istorinį skrydį į kosmosą pakilusio kosmonauto Jurijaus Gagarino vardas.

Kosminį laivą “Sojuz” nešanti raketa startavo iš Kazachstane esančio Rusijos Baikonūro kosmodromo. Ji pakilo nuo tos pačios aikštelės, iš kurios 1961 metų balandžio 12 dieną startavo J.Gagariną į orbitą iškėlusi raketa.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, “Sojuz” pakilo paryčiais, o raketos variklių išmetamų įkaitusių dujų srautas paliko šviesų taką giedrame žvaigždėtame danguje virš bekraštės Kazachstano stepės.

Ši misija buvo susieta su istoriniu J.Gagarino skrydžiu, kuris tapo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos pergalių prieš Jungtines Valstijas Šaltojo karo laikais. Ant antradienį startavusios “Sojuz” kosminės kapsulės buvo užrašytas pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus vardas ir netgi pavaizduotas jo portretas, nors Rusijos kosminių aparatų ženklinimas paprastai būna labai santūrus.

“Skrydis vyksta normaliai”, – Rusijos kosminių skrydžių valdymo centras informavo įgulą, kurios nariai pamojavo ir parodė iškeltus nykščius prieš televizijos kamerą.

Kosmonautai Aleksandras Samokutiajevas ir Andrejus Borisenka į orbitą pakilo pirmąkart, o JAV astronautui Ronaldui Garanui ši misija jau antroji – jis skrido į kosmosą NASA erdvėlaiviu “Discovery” 2008 metais.

“Jaučiamės gerai”, – ištarė vienas įgulos narys, veikiausiai laivo vadas A.Samokutiajevas.

“Linkiu sėkmės ir gero skrydžio”, – atsakė Rusijos kosminės agentūros vadovas Anatolijus Perminovas.

“Sojuz” sėkmingai pakilo į Žemės orbitą ir turėtų susijungti su TKS trečiadienį 23 val. 18 min. Grinvičo (ketvirtadienį 2 val. 18 min. Lietuvos).

Ši misija tapo vienu iš svarbiausių pilotuojamų skrydžių pusės šimtmečio sukakties minėjimo renginių. Specialistai anksčiau nerimavo, kad kosminis laivas gali nespėti pakilti laiku, kai dėl techninio gedimo buvo atidėtas kovo 30 dieną planuotas “Sojuz” startas.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad įgula pasiėmė prieš 50 metų padarytus istorinius radijo ryšio įrašus, kuriuose girdimi pokalbiai tarp mažytėje kosminėje kapsulėje skriejusio J.Gagarino ir Žemėje likusio Sovietų Sąjungos vyriausiojo raketų konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo.

Į kosmosą taip pat buvo nuskraidinta ikona, padovanota Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho.

Didelį dėmesį šiai misijai pabrėžė faktas, jog Rusijos rytuose ir Kazachstane patruliavo aštuoni lėktuvai ir 12 sraigtasparnių, turėjusių užtikrinti skrydžio saugumą, sakoma Rusijos federalinės aviacijos agentūros “Rosaviacija” pranešime.

J.Gagarino skrydis truko 108 minutes, o jo kosminio laivo “Vostok 1″ kapsulė išskleidusi parašiutą nusileido vienoje kaimo vietovėje centrinėje Rusijoje. Ši istorinė misija vyko tvyrant Šaltojo karo įtampai, tačiau dabar stengiamasi pabrėžti, kad kosminiai skrydžiai yra bendras buvusių priešininkų projektas.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais gabenti žmones į TKS, kai NASA nurašys savo paskutinį erdvėlaivį. Vėliau JAV astronautai taps priklausomi nuo paprastesnių Rusijos kosminių technologijų.

Laikydamiesi Baikonūro tradicijos, kosminio laivo “Gagarinas” įgulos nariai prieš skrydį žiūrėjo Sovietų Sąjungos kino klasika tapusį 1969 metų filmą “Balta dykumos saulė” (Beloe solnce pustyni).

“Gagarino” įgulą, kuri orbitoje planuoja praleisti šešis mėnesius, Tarptautinėje kosminėje stotyje pasitiks NASA astronautė Catherine Coleman (Ketrin Koulmen), italas Paolo Nespoli (Paolas Nespolis) ir Rusijos kosmonautas Dmitrijus Kondratjevas.

Maskvos Helsinkio grupės vadovę Liudmilą Aleksejevą papiktino neužregistruotos partijos “Kitokia Rusija” lyderio Eduardo Limonovo sulaikymas prie Triumfo aikštės.

“Jeigu jis nepažeidė įstatymų, kodėl buvo sulaikytas? Kokią teisę jie turėjo? Daroma kvailystė po kvailystės”, – ketvirtadienį agentūrai “Interfax” sakė L.Aleksejeva.

E.Limonovas rengėsi dalyvauti Triumfo aikštėje vyksiančiam mitinge, kurio nepavyko suderinti su merija. Maskvos valdžia atsisakė patenkinti E.Limonovo ir jo bendražygių prašymą. Maskvos policija perspėjo, kad nesankcionuotas mitingas bus išvaikytas.

Ketvirtadienį Triumfo aikštę supo keli šimtai policijos ir vidaus reikalų kariuomenės karių.

“Human Rights Watch” (HRW) biuro Maskvoje vadovo pavaduotoja Tatjana Lokšina “Interfax” sakė, kad jai kelia nerimą E.Limonovo sulaikymas, tačiau, anot jos, jis žinojo, kas jo laukia.

“Limonovo sulaikymas nebuvo mums netikėtas. Iš pat pradžių, kai tapo akivaizdu, kad leidimo akcijai surengti jis negaus, šis sulaikymas tapo neišvengiamas. Jis pats tuo nė kiek neabejojo”, – sakė T.Lokšina.

Ji pareiškė, kad grupei visuomeninių organizacijų aktyvistų su L.Aleksejeva pavyko gauti valdžios leidimą kovo 31 dieną 19 val. surengti mitingą Puškino aikštėje.

“Ne kartą Eduardo Limonovo ir jo šalininkų demonstruotas nenoras eiti į kompromisą verčia manyti, kad jiems rūpi ne pats renginys, o viešumas, kai sulaikomi aktyvistai”, – sakė T.Lokšina.

“Tačiau tai, kad Liudmilai Aleksejevai ir jos šalininkams pastaraisiais mėnesiais be trukdymų pavyksta gauti leidimus rengti mitingus Maskvos centre, nereiškia, kad Maskvoje pagerėjo padėtis, susijusi su susirinkimų laisve”, – pridūrė ji.

“Akcijos, kurioms vadovauja Aleksejeva, su Maskvos valdžia suderinamos. Tačiau tokios akcijos, kaip “Rūstybės diena”, kitokios protesto akcijos paprastai nesuderinamos. Už Maskvos ribų ir akcija “Judėjimai 31″ vyksta labai problematiškai”, – aiškino teisių gynėja.

Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) vadovas ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Žirinovskis pareiškė visiškai pritariantis destalinizacijos planui Rusijoje ir pats pateikė naujų iniciatyvų.

“22 metus RLDP siūlė atitinkamas priemones”, – ketvirtadienį sakė V.Žirinovskis, paprašytas pakomentuoti dokumentą, kurį parengė Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidentūros darbo grupė.

Jis pažymėjo, kad liberalai demokratai ne kartą siūlė sugrąžinti visiems miestams, gatvėms, aikštėms senuosius pavadinimus, – “kompleksiškai viskam, kas buvo nuo 1917 iki 1991 metų pavadinta sovietinių veikėjų vardais”.

“Mes jų niekuo nekaltiname, paprasčiausiai sugrąžiname istorinius pavadinimus. Pavyzdžiui, miestai: Simbirskas, bet ne Uljanovskas, Caricinas, bet ne Volgogradas, Viatka, bet ne Kirovas, Bogorodskas, bet ne Noginskas. Ir taip visoje šalyje. Arba gatvės, panaikinti pavadinimus – Lenino, Voikovo, ir daugiau nevadinti gatvių konkrečių asmenų vardais”, – paaiškino politikas.

Jis mano, kad reikia išsaugoti vien geografinius pavadinimus arba tuos, kurie susiję su gamta. “Tarkim, gatvė Živopisnaja, Višniovaja, Slivovaja, Gruševaja, bet ne Karlo Liebknechto (Karlo Libnechto), Rosa Luxemburg (Rozos Liuksenburg) ar Čepajevo”, – vardino pavyzdžius V.Žirinovskis.

Jis atkreipė dėmesį, kad RLDP turi savo siūlymų dėl šalies destalinizacijos. Pavyzdžiui, įsitikinęs V.Žirinovskis, reikia uždrausti žodžius “komunistinis” visuomeninių ir politinių organizacijų, taip pat ir politinių partijų pavadinimuose.

“Šį žodį galima taikyti komunistinei kuopelei, pavadinimuose – komunistinei ideologijai. Prašau. Tačiau ne organizacijų pavadinimuose, kurios turi juridinio asmens statusą”, – pažymėjo jis.

RLDP lyderis taip pat neabejoja, kad reikia palaidoti Lenino kūną. Dar daugiau, reikia iš Raudonosios aikštės pašalinti visus kapus. .

“Tegu niekas neįsižeidžia – reikalas nėra susijęs su Leninu. Raudonoji aikštė – tai pagrindinė Rusijos aikštė. Tai džiaugsmo, švenčių, tegu ten, prie Kremliaus sienų, ištikimybės priesaiką duoda jaunavedžiai, ten bus jaunavedžių alėja, nė vieno kapo. Visus perkelti į federalines memorialines kapines Mytiščiuose”, – sakė V.Žirinovskis.

Jeigu kalbėtume apie valstybės tarnybą, tai į ją negalima priimti ne vien tų, kurie “atsisako pripažinti totalitarinio režimo nusikaltimus”, tokie pat ribojimai turėtų būti taikomi ir tiems, kurie “vienaip ar kitaip buvo susiję su darbu SSKP, su komunistinės ideologijos diegimu”. “Tai inspektoriai, visų propagandos organų darbuotojai, buvusios SSKP partijos ideologai”, – paaiškino RLDP lyderis.

“Be to, reikia priimti istorinio susitaikymo aktą. mes jau seniai, ištisus metus jį siūlome, tačiau iki šiol netgi negalėjome įtraukti į Valstybės Dūmos darbotvarkę”, – pridūrė V.Žirinovskis.

Praėjusį trečiadienį Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidentūros darbo grupė paskelbė Rusijos destalinizacijos planą. Jis, pavyzdžiui, numato uždrausti valstybės tarnyboje dirbti asmenims, kurie neigia sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus, būtinybę išspręsti Lenino palaidojimo klausimą, taip pat peržiūrėti oficialias atminimo ir profesinių švenčių datas.

Taip pat siūloma priimti įstatymą dėl toponimikos, kuriuo būtų uždrausta gyvenviečių, gatvių, aikščių ir pan. pavadinimuose įamžinti atminimą asmenų, prisidėjusių prie masinių represijų ir padariusių kitus sunkius nusikaltimus piliečių teisėms ir laisvėms.

Virtinė pasaulinio lygio politikos, muzikos ir kino žvaigždžių trečiadienį Londone susirinko į iškilmingą labdaros renginį paminėti paskutinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo 80 metų jubiliejaus.

Įtakingi valstybės veikėjai ir rusų oligarchai suplūdo į Karališkąją Alberto koncertų salę dalyvauti iškilmingame vakare, skirtame pagerbti M.Gorbačiovo indėlį į istoriją.

Renginį vedė Holivudo žvaigždės Kevinas Spacey (Kevinas Speisis) ir Sharon Stone (Šeron Stoun).

Atvykęs į 5 tūkst. vietų Karališkąją Alberto salę, M.Gorbačiovas britų visuomeninei televizijai BBC sakė, kad nekantriai laukia šio vakaro.

“Čia bus daug žmonių, daug mano bičiulių, man tai – svarbiausia”, – sakė 1990 metų Nobelio taikos premijos laureatas.

Prieš renginį, pavadintą “Michailas Gorbačiovas: Žmogus, pakeitęs pasaulį”, būta kalbų, kad jame dainuos pats jubiliatas.

Bilietai į šventinį vakarą kainavo nuo 195 svarų iki 100 tūkstančių svarų, kuriuos teko pakloti asmenims, pageidavusiems koncertą stebėti atskiroje ložėje.

Renginys buvo organizuotas siekiant surinkti milijonus dolerių kovos su vėžiu organizacijoms, tarp jų Raisos fondui, kuris pavadintas velionės buvusio SSRS prezidento žmonos vardu.

Tarp vakaro svečių buvo Holivudo veiksmo filmų žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcnegeris), Izraelio prezidentas Shimonas Perersas (Šimonas Perersas), buvęs Britanijos vyriausybės vadovas Johnas Majoras (Džonas Meidžoras), taip pat velionės Velso princesės Dianos brolis Earlas Charlesas Spenceris (Erlas Čarlzas Spenseris).

Spalvingame kviestinių svečių sąraše taip pat buvo Anglijos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Fabio Capello (Fabijus Kapelas), aktorės Goldie Hawn (Goldi Hon) ir Milla Jovovich (Mila Jovovič).

M.Gorbačiovas Vakaruose liaupsinamas kaip kovotojas už demokratiją, o gimtinėje daugelio rusų smerkiamas kaip žmogus, sugriovęs kadaise buvusią didžią imperiją.

Tarp elektorato nepopuliarus ir per valstybinę televiziją retai rodomas buvęs SSRS prezidentas iš esmės nepadarė didesnės įtakos posovietinės Rusijos, šalies, kurią jis netyčiom padėjo sukurti, politikai.

Simboliška, kad pagrindinis M.Gorbačiovo, žmogaus, pakeitusio istorijos tėkmę, 80-mečio paminėjimas įvyko ne Maskvoje, o Londone.

Šventinio vakaro vedėjas K.Spacey įžvelgė paralelių tarp M.Gorbačiovo eros ir dabartinių neramumų arabų pasaulyje bei įvykių buvusioje sovietinėje Baltarusijoje.

“Dabar žvelgdami į mūsų pasaulį, matome įvykius Egipte, Baltarusijoje, Irane ir Libijoje, žmones, kurie kovoja už laisves ir galimybes kirsti sienas, ką prieš daugybę metų darė Michailas Gorbačiovas… Manęs niekuomet neapleido nuojauta, kad jis negavo to, ko iš tiesų nusipelnė”, – sakė aktorius.

“Manau, galima tai tiesiogiai susieti su Michailu Gorbačiovu ir pasakyti, kur yra daugelio šių įvykių ištakos”, – pridūrė jis.

Prieš koncertą M.Gorbačiovas Dauning Strite susitiko su Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu).

Per koncertą legendinė vokiečių roko grupė “Scorpions” atliko savo hitą “Wind of Change”, tapusį komunistinio bloko žlugimo epochos himnu.

Renginyje taip pat pasirodė Shirley Bassey (Šerli Basi), Paulas Anka (Polas Anka), Bryanas Ferry (Brajenas Feris), buvusi “Spice Girls” narė Melanie Chisholm (Melani Čisholm), Londono simfoninis orkestras ir virtinė garsių rusų muzikantų, pradedant rokeriais ir baigiant klasikinės muzikos atlikėjais.

80 metų M.Gorbačiovui sukako kovo 2 dieną. Ilgą laiką vengęs tiesiogiai kritikuoti dabartinius Rusijos vadovus, jis savo 80-mečio išvakarėse pirmą kartą atvirai išdėstė tai, ką iš tiesų mano apie vyriausybės vadovo Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo valdantįjį tandemą.

Kalbėdamas apie prezidento ir premjero ketinimą tarpusavyje nuspręsti, kuris jų 2012-aisiais sieks valstybės vadovo posto, M.Gorbačiovas sakė: “Tai gėdinga. Man gėda dėl jų. Tai nekuklu, jie elgiasi taip, tarsi visuomenė, konstitucija, rinkimai neegzistuotų”.

Emocingame interviu, kurį davė laikraščiui “Novaja gazeta”, buvęs Sovietų Sąjungos lyderis sakė, kad Rusija pradeda užmiršti “perestroikos” pasiekimus, bet kurių rusai dabar neturėtų galimybės laisvai eiti į maldos namus, naršyti internete ir pirkti valdžią kritikuojančius laikraščius.

“Dabar “perestroika” asocijuojasi tik su tuščiomis parduotuvių lentynomis”, – skundėsi jis.

“Ir dar pamiršau paminėti – mes išvengėme branduolinio karo katastrofos. Dabar nelabai kas tai ir atsimena”, – pridūrė jis, neslėpdamas kartėlio.

Vis dėlto ir M.Gorbačiovo, kuris Vakaruose meiliai vadinamas Gorbiu ir atpažįstamas pagal ryškią dėmę ant kaktos, kurią turi nuo gimimo, politiniame palikime esama tamsių faktų, dėl kurių vis dar ginčijasi istorikai.

Jis neužkirto kelio Kalnų Karabacho konfliktui, kuris nusinešė 30 tūkst. gyvybių, o daugumai lietuvių jis visuomet liks atsakingas už kruvinus 1991 metų sausio 13 dienos įvykius.

Rusija, prezidento Dmitrijaus Medvedevo nurodymu paskutinį kartą pasukusi laikrodžių rodykles, daugiau nebekeis žiemos ir vasaros laiko du kartus per metus.

Laikrodžio rodyklės 2 val. vietos laiku sekmadienį buvo pasuktos 1 val. į priekį visoje Rusijoje. Rudenį, kai dauguma šalių sugrįš į žiemos laiką, šalyje laikrodžių rodyklės nebebus pasukamos 1 val. atgal.

Tokį sprendimą D.Medvedevas paskelbė 2011 metų vasario pradžioje, tęsdamas eksperimentus su laiku, kuriuos motyvuoja kova su ligomis ir stresu.

Prieš imdamasis spręsti problema visos šalies mastu prezidentas išmėgino kovą su atliekamu laiku atokiuose rajonuose – jis sumažino pernai laiko juostų skaičių, tikėdamasis, kad bus lengviau valdyti didžiausią pasaulyje šalį iš Maskvos.

Tolimųjų Rytų ir Pavolgio gyventojai sutiko idėją skundais, kad pas juos naktį ima brėkšti rytas ir pietūs būna temstant, tad naujas D.Medvedevo sprendimas tik pablogins jų padėtį.

Vasarą laikrodžių rodykles 1 val. į priekį pasuka iki rudens visos Europos šalys, JAV su Kanada ir Meksika, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija bei dalis Artimųjų Rytų valstybių. Azija ir Afrika, kur vasaros ir žiemos laikas šviesaus paros laiko trukme ne tiek skiriasi, laiko nekeičia.

Maskvą nuo etaloninio GMT iki šiol žiemą skyrė trys valandos, o vasarą keturios. Pasirinkdamas vasaros laiką pagrindu D.Medvedevas atitolino Rusiją 1 val. nuo Europos ir JAV visai žiemai: kiti Naujieji Metai ateis Maskvoje keturiomis, o ne trimis valandomis anksčiau nei Londone, o skirtumas su Paryžiumi, Roma ir Berlynu padidės trimis valandomis vietoj dviejų, bet su Pekinu – sumažės nuo penkių iki keturių valandų.

Valstybės Dūma ratifikavo Rusijos ir Norvegijos sutartį dėl akvatorijos ribų ir bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne.

Už tai balsavo 311, prieš – 57 deputatai.

Tuo pačiu metu Valstybės Dūma patvirtino pareiškimą, kuriame išdėstė savo požiūrį ir šios sutarties supratimą.

“Sutartis užbaigė nuo 1970 metų vykusį visos ginčijamos akvatorijos, kurios bendras plotas apie 175 tūkst. kvadratinių kilometrų, ribų nustatymo procesą. Sutartimi nustatoma akvatorijos riba, dalijanti visą ginčijamą rajoną maždaug į dvi lygias dalis”, – sakoma aiškinamajame rašte prie šio dokumento.

Pažymima, kad sutartyje numatytas Specialusis rajonas, kurio plotas apie 3,4 tūkst. kvadratinių kilometrų, esantis už 200 mylių zonos ribų nuo Rusijos kranto. “Sutartis suteikia Rusijai teisę Specialiajame rajone įgyvendinti suverenumo teisę ir jurisdikciją, kurios įgyvendinamos savo išimtinai ekonominėje zonoje”, – sakoma aiškinamajame rašte.

Čia taip pat rašoma, kad dokumente nurodytos šalių bendradarbiavimo sąlygos žvejybos bei naftos ir dujų telkinių įsisavinimo srityse.

Rusijos ir Norvegijos sutartį dėl akvatorijos ribų ir bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne šalys pasirašė 2010 metų rugsėjo 15 dieną Murmanske. Šių metų vasario 8 dieną ją ratifikavo Norvegija.

Rusijos lyderiai yra remiami mažiausiai, rodo kasmetis populiarumo sąrašas, kurį sudarė George`o Gallupo (Džordžo Gelupo) visuomenės nuomonės institutas, tuo tarpu labiausiai pasitikima, kaip ir anksčiau, JAV vadovybe.

Į sąrašą buvo įtrauktos septynios šalys, tarp jų Vokietija, Japonija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Kinija. Apklausa neidentifikavo konkrečių asmenų, įeinančių į vienos ar kitos šalies vadovybę.

Apklausęs vidutiniškai 1 tūkst. žmonių nuo 15 metų iš 116 valstybių “Galup” išsiaiškino, kad labiausiai pasitikima Amerikos vadovybe: pasitikėjimas čia sudarė 47 proc., truputį mažiau nei 2009 metais.

40 proc. ribą pasiekė tik Vokietija, o Rusija atsidūrė paskutinėje vietoje su 27 procentais. “Gallup” duomenimis, labiausiai lojalios Rusijai yra jos kaimynės, tarp jų Ukraina ir Mongolija.

Priešpaskutinėje vietoje yra Kinija, surinkusi per apklausą 31 proc. balsų.

Didžiausius įvertinimus dauguma šalių gavo iš respondentų Afrikoje.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pasveikino Rusijos autoritetingos tarybos siūlymą pripažinti Sovietų Sąjungos atsakomybę už totalitarinio režimo nusikaltimus, pavadinęs jį “bandymu sąžiningai pažiūrėti į savo istoriją ir sąžinę”.

“Sveikintinas šis bandymas sąžiningai pažiūrėti į savo istoriją ir savo sąžinę, į savo istorinę atsakomybę. Rusija pradeda suprasti, kokią tragediją jie patys pergyveno”, – pareiškė A.Kubilius, kurio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad “tiesa apie savo kančią yra ir tiesa apie kitus, kurie nuo to kentėjo”.

“Rusijai teks nueiti dar ilgą kelią, bet siekis užbaigti savo “pilietinį karą” su istorija yra vertas pagarbos”, – sakė A.Kubilius.

Tai jis pareiškė komentuodamas pasirodžiusią žinią, kad Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės vystymo taryba prie Rusijos prezidentūros pasiūlė pripažinti Sovietų Sąjungos atsakomybę už totalitarinio režimo nusikaltimus.

Kaip praneša Rusijos naujienų portalas regnum.ru, tokius pasiūlymus Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui vasario 1 dieną taryba pateikė paskelbusi planą nacionalinės programos “Totalitarinio režimo aukų įamžinimo ir nacionalinio susitaikymo” kūrimui.

“Tik pražūtingo totalitarizmo pripažinimas gali tapti pagrindu šalies ir visuomenės pakilimui”, – rašoma pasiūlymuose, kurie pristatomi kaip pagrindas nacionalinės programos kūrimui.

Dokumente teigiama, jog vienu svarbiausių būdų įveikti tautos ir elito susvetimėjimą yra “pilnas rusiškosios 20 amžiaus tragedijos, aukų ir totalitarinio režimo, valdžiusio SSRS teritorijoje didžiąją dalį 20 amžiaus, pasekmių pripažinimas”.

Kaip rašoma portalo regnum.ru paskelbtuose pasiūlymuose, Rusijos visuomenei nesuvokus tragiškos šalies patirties 20-ame amžiuje, neįmanoma jos modernizacija.

“Istorinė patirtis parodo, jog modernizacija gali būti sėkminga tik tuo atveju, kai ir valstybės elitą, ir visuomenę vienys bendras pilietinės atsakomybės prieš istoriją jausmas”, – rašoma dokumente.

“O tas jausmas, atsakingo šalies šeimininko jausmas, leis gimti tiesai apie tai, ką mūsų tauta padarė pati su savimi 20 amžiuje. Tiesos apie praeitį slėpimas neleidžia atsirasti nacionalinei savigarbai, be kurios mes niekada nesukursime prielaidų tikrajam patriotizmui”, – sakoma pasiūlymuose.

Istoriniai klausimai, ypač atsakomybė už Sovietų Sąjungos įvykdytą okupaciją, lieka vieni iš svarbiausių dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose.

JAV gali duoti ne juridiškai įpareigojančių garantijų, o politinių patikinimu, kad priešraketinės gynybos (PRG) sistema nenukreipta prieš Rusiją, pareiškė interviu agentūrai “Interfax” JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas).

“Mes galėtume pateikti politinių patikinimų, ir šių politinių patikinimų pakaks Rusijai, kad būtų galima ją įtikinti: nėra jokio aspekto mūsų ketinimuose, kad kada nors grasintume Rusijai”, – sakė R.Gatesas, atsakydamas į klausimą, ar pasirengusios JAV duoti juridiškai įpareigojančių garantijų, kad pasaulinė priešraketinė gynyba nenukreipta prieš Rusiją.

“Pirma, kalbant apie tokias garantijas, tai jas labai sunku bus patvirtinti Kongrese. Aš dažnai pateikiu pavyzdį: neseniai Senatas ratifikavo sutartis su Didžiąja Britanija ir Australija, o tai, jūs žinote, dvi mūsų artimiausios sąjungininkės. Ir Senatui reikėjo penkerių metų šioms sutartims ratifikuoti. Aš manau, kad mums reikia gauti atsakymą į klausimą, kuris turimas omenyje (dėl garantijų Rusijai), kur kas greičiau nei per penkerius metus”, – pabrėžė R.Gatesas.

“Kitaip sakant, jeigu kalbėsime apie pavojų Rusijai, kurį keltų Rusijos ir Jungtinių Valstijų partnerystė ir dalyvavimas šiuose projektuose, tai tokio pavojaus praktiškai nėra. Tuo tarpu ilgalaikė tokio bendradarbiavimo nauda yra nepaprastai didelė. Be to, Rusija bet kada gali padaryti tai, kas, kaip ji manys, atitiks jos nacionalinius interesus”, – pareiškė JAV gynybos sekretorius.

Vokietijos koncernas BASF, būdamas dujotiekį išilgai Baltijos jūros tiesiančio “Nord Stream” konsorciumo dalininku, įsitraukia ir kitą Rusijos dujų eksporto į Europą projektą – “South Stream”.

BASF direktorių tarybos pirmininkas Jurgenas Hambrechtas ir koncerno “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris pirmadienį vakare Rusijos premjero rezidencijoje Novo Ogariove pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl “South Stream” projekto įgyvendinimo, pranešė naujienų agentūra “Interfax”.

Dokumente numatyta galimybė koncernui BASF tapti “South Stream” dalininku po atitinkamų derybų, naujos akcininkų sutarties ir naujų ilgalaikių dujų tiekimo būsimu vamzdynu susitarimų pasirašymo.

2008-aisiais “Gazprom” ir Italijos “Eni” pariteto pagrindais įsteigė bendrą įmonę “South Stream” – būsimo dujotiekio per Juodąją jūrą operatorę. Pernai birželį prie jų prisijungė Prancūzijos EDF, kuriai pažadėta ne mažesnė kaip 10 proc. dalis.

A.Mileris pareiškė, jog BASF gali pretenduoti į 15 proc. “South Stream” akcijų, ir pabrėžė. kad “Gazprom” valdys pusę visų jų.

Būsimo dujotiekio galimybių studiją ruošia Rusijos dujų monopolininkas. Dėl jo maršruto kol kas nėra galutinai apsispręsta – dujotiekis iš Rusijos per Juodąją jūrą būtų tiesiamas į Bulgariją arba Rumuniją.

“South Stream” dujotiekį planuojama pradėti tiesti 2013 metais. Pirmoji vamzdyno šaka, kurios metinis pralaidumas būtų 15,75 mlrd. kubinių metrų, pradėtų veikti pačioje 2015-ųjų pabaigoje. Iki 2018-ųjų nutiesus dar tris tokias pat šakas, Rusija naujuoju, Ukrainą aplenkiančiu vamzdynu kasmet eksportuotų 63 mlrd. kubų dujų.