Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas yra įsitikinęs, kad Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas susitars, kas iš jų eis į prezidento rinkimus 2012 metais.

“Medvedevas ir Putinas – vienos komandos nariai. Ir iškėlimo klausimu jie įvertins visas sudėtines dalis – kiekvieno populiarumą, vidaus politinę ir ekonominę padėtį, taip pat užsienio politinę padėtį. Esu tikras, jie susės ir susitars, kuris iš jų kels savo kandidatūrą. O rinks žmonės”, – sakė S.Mironovas.

Drauge Federacijos Tarybos vadovas pažymėjo, jog ne be pagrindo tikisi, kad abu lyderiai susitars”.

“Priešingu atveju, viešas ginčas ir balsavimas rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą, – tai reiškia ištąsyti balsus, o tai klasikinė formulė, kuriai esant visada atsiranda trečioji jėga”, – pažymėjo parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas.

“Jeigu, atleiskite man, tai bus ponas (Genadijus) Ziuganovas, o tai nelabai malonu, bet ne katastrofiška, nes Ziuganovas labiausiai už viską bijo nugalėti. O jeigu staiga iškils kokia nors trečioji jėga – nacionalistinė? Ir ką tada mes darysime? Būtent todėl aš esu įsitikinęs, kad Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas vienu metu nekels savo kandidatūrų”, – pabrėžė vienas “Teisingoji Rusija” lyderių.

Drauge jis neatmeta galimybės, kad “jie abu iš tikrųjų jau susitarė, bet tai paskelbti dar neatėjo laikas”.

“Ką reiškia ir prezidento, ir premjero pareiškimai dėl rinkimų. Tai signalas, kad elitai neatsipalaiduotų, kad vyriausybės darbo niekas nemestų taip, kaip ir prezidento administracijos darbo”, – paaiškino S.Mironovas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad “Teisingoji Rusija” nerems kandidato, kurį rems “Vieningoji Rusija”, kad ir kas jis būtų, – D.Medvedevas ar V.Putinas, nes “Teisingoji Rusija” yra griežtoje opozicijoje “Vieningajai Rusijai”.

Valdančioji partija “Vieningoji Rusija” pranešė, kad nagrinėja klausimą iškelti ministrą pirmininką Vladimirą Putiną kandidatu į prezidento postą.

Praėjus dienai po to, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas apsikeitė su V.Putinu replikomis apie 2012 metų rinkimus, “Vieningosios Rusijos” generalinės tarybos prezidiumo sekretoriaus pavaduotojas Jurijus Šuvalovas paskelbė, kas dabar yra svarbiausia partijai.

“Nuo partijos įsteigimo Vladimiras Putinas yra mūsų lyderis, kurį remia visuomenė. Todėl mes norėtume matyti Vladimirą Putiną “Vieningosios Rusijos” sąrašo priekyje šių metų gruodį, – cituoja J.Šuvalovo žodžius oficialus partijos tinklalapis. – Ir jo kandidatūrą mes nagrinėjame pirmiausia, spręsdami klausimą, kokį kandidatą mūsų partija iškels prezidento rinkimuose”.

Antradienį interviu Kinijos spaudai D.Medvedevas pakartojo, jog neatmeta galimybės iškelti savo kandidatūrą antrajam laikotarpiui ir pažadėjo išspręsti šį klausimą artimiausiu laiku. Kitą dieną V.Putinas paragino nutraukti “bruzdėjimą” dėl prezidento rinkimų, kad nebūtų suklaidinta biurokratija, taip pat sakė, jog tikriausiai eis į rinkimus.

D.Medvedevo iškėlimo į prezidentus šalininkai, kaip ir jų oponentai iš V.Putino rėmimo grupės, sako, kad “Vieningosios Rusijos” pozicija lemiamo vaidmens nesuvaidins.

Valstybės Dūmos deputatas, valdžios partijos narys Konstantinas Zatulinas, viešai remiantis idėją, kad V.Putinas sugrįžtų į prezidentus, mano, kad S.Medvedevas jau viduje apsisprendė kelti savo kandidatūrą rinkimuose ir nesidairys į “Vieningąją Rusiją”.

“Aš nemanau, kad Šuvalovas tai sako, vykdydamas Putino užduotį. Tikriausiai tam tikri “Vieningosios Rusijos” sluoksniai priėjo prie išvados, kad negalima vilkinti pareiškimo dėl savo požiūrio ir atsižvelgti į balsą tų, kurie mano, kad reikia parodyti savo ketinimus, – sakė K.Zatulinas. – D.Medvedevas sprendimą dėl savo iškėlimo priėmė, ir dabar turima omenyje tai, kad reikia laikytis įsigalėjusios tvarkos ir formalumų. Abu tikriausiai kels kandidatūras, o “Vieningoji Rusija” rems V.Putiną”.

Paramą D.Medvedevo iškėlimui į prezidentus kovą pareiškė prezidento globojamo Dabartinės plėtotės instituto vadovybė, pasiūliusi jam kaip programą dokumentą “2012 metų strategija”, pilną liberalių sumanymų.

Vienas strategijos autorių Borisas Makarenka vadina “visiškai natūraliu” partijos norą matyti savo lyderį kandidatu į prezidentus, bet tai nekeičia jėgų išsidėstymo.

“Vieningoji Rusija” reikiamu laiku bus informuota, ką ji turi iškelti kandidatu į prezidentus. Šis laikas dar neatėjo”, – sako ekspertas.

J.Šuvalovas pareiškė, jog “Vieningosios Rusijos” tikslas – kad jos kandidatas laimėtų 2012 metų prezidento rinkimus ir kad partija iškovotų parlamento daugumą per Valstybės Dūmos rinkimus gruodį.

Per praėjusius rinkimus valdančioji partija, įrašiusi V.Putiną pirmojoje savo sąrašo eilutėje, gavo žemuosiuose rūmuose konstitucinę daugumą, o prezidento rinkimuose rėmė D.Medvedevą. Kelti savo kandidatūrą į prezidentus jam pasiūlė V.Putinas, kuriam pagal konstituciją negalima buvo balotiruotis trečiajam laikotarpiui iš eilės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino pasenusia politinę sistemą, sukurtą esant jo pirmtakui Vladimirui Putinui, ir pažymėjo, kad stabdantis pažangą valstybinis kapitalizmas artėja į pabaigą.

Interviu Kinijos centrinei televizijai D.Medvedevas, kuriam dabar 45 metai, pažymėjo, kad jau nesijaučia esąs labai jaunas, visą laiką mąsto apie ateitį ir rengiasi priimti “apgalvotą” sprendimą dėl antrojo laikotarpio.

Iki 2012 metų rinkimų liko mažiau nei metai.

“Pokyčiai pribrendo. Tas, kas nesikeičia, tas lieka praeityje”, – sakė D.Medvedevas interviu Kinijos centrinei televizijai.

Antradienį Rusijos lyderis išvyko į Kiniją dalyvauti sparčiai besivystančių šalių grupės BRIC ir Pietų Afrikos vadovų susitikime.

“Nė viena esamų konstrukcijų negali būti amžina. Tai, kas gerai buvo prieš 10 metų, jau negerai šiandien”, – sakė D.Medvedevas, kurį 2008 metas pasirinko įgaliojimų perėmėju palikęs Kremlių po aštuonerių prezidentavimo metų Vladimiras Putinas.

“Aš neatmetu galimybės, kad balotiruosiuosi naujam prezidento laikotarpiui”, – pranešė D.Medvedevas. – Sprendimas bus priimtas, ir jau gana netolimoje ateityje”.

Jis nepasakė, ar aptars iškėlimą su premjeru – vyresniu ir ,pagal apklausas, įtakingesniu bei populiaresniu partneriu. D.Medvedevas pažymėjo, jog ateities nežino niekas, ir priminė, kad nors tandemo nariai bendrauja “draugiškai”, jo formalus statusas aukštesnis.

“Mūsų pozicijos šiandien skirtingos, skirtingi vaidmenys: aš – šalies prezidentas, jos konstitucijos vykdymo garantas, valstybės vadovas. Prezidentas sudaro vyriausybę”, – sakė D.Medvedevas.

“Šitai, aišku, tai suteikė tam tikrų ypatumų ir mano santykiams su mano kolega. Kitaip ir negalėjo būti – lygiai taip pat, kai aš dirbau vyriausybėje, o prezidentas buvo Vladimiras Putinas”.

Opozicijos ir Vakarų kritikuojamos valdžios vertikalės kūrėjas taip pat mąsto apie prezidentavimą ir žadėjo apsvarstyti su D.Medvedevu, kuriam iš jų reikia kelti kandidatūrą.

Pastarasis dėkingas V.Putinui už savo politinę karjerą, bet ne kartą kritikavo susidariusios, jam esant, sistemos trūkumus.

D.Medvedevas pranešė, kad atsižvelgs į situaciją socialinėje srityje ir “politinių prioritetų išsidėstymą”.

Idėjiniai nesutarimai tandeme vis dažniau iškyla į viešumą, suteikdami daliai elito vilčių, kad bus atkurta politinis rungtyniavimas degraduojančioje rinkimų sistemoje.

Kai kas mano, kad atviras susipriešinimas rinkimuose būtų naudingas ir V.Putinui ir D.Medvedevui: nugalėtojas įgytų daugiau legitimumo, prieš pradedamas vykdyti pribrendusias skausmingas reformas, o tas, kuris pralaimės, galėtų suburti įtakingą opoziciją, pagyvindamas apmirusį partinį gyvenimą.

Politologai sako, kad D.Medvedevas asocijuojasi su liberalaus požiūrio rinkėjais, o V.Putinas – su konservatyvaus.

VALSTYBINIAM KAPITALIZMUI – NE

Per trejus metus D.Medvedevas mažai ką įgyvendino iš pažadėtų liberalių reformų, bet pateikia vis naujų siūlymų.

Kovo pabaigoje prezidentas paskelbė 10 tezių kaip pagerinti “labai blogą” investicinį klimatą, sustabdyti kapitalo bėgimą iš šalies ir pažaboti korupciją.

Vienas jo siūlymų buvo pašalinti pareigūnus iš valstybinių bendrovių direktorių tarybų – šį žingsnį kai kurie apžvalgininkai vertina kaip ataką, nukreiptą prieš artimiausią V.Putino aplinką, ir kaip egzaminą, iš kurio rezultatų būtų galima spręsti, koks yra tikrasis D.Medvedevo, mėginančio išeiti iš vyresniojo partnerio tandeme šešėlio, politinis svoris.

D.Medvedevas paskelbė ištikimybę “laisvajai rinkos ekonomikai” ir dar kartą pasakė, kad valdininkai “turi pasislinkti”, kad galėtų ateiti nepriklausomi vadovai.

“Tegu ateina nepriklausomi direktoriai, o ministrai tegu dėmesį sutelkia į savo uždavinius, tegu vadovauja ekonomikai, pramonei, socialinei sričiai, o ne kelnes zulina direktorių tarybose ir įvairiuose pasitarimuose”, – sakė jis.

Tai pareiškė prezidentas per pasitarimą Magnitogorske ir pareikalavo , kad valdininkai “patys atšauktų savo kandidatūras” jau iki metų vidurio.

Artimiausiais V.Putino bendražygis, vicepremjeras Igoris Sečinas, kurį Amerikos žurnalas “Forbes” įrašė viena eilute aukščiau nei D.Medvedevą įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše, nelaukė vasaros. Kaip pranešė bendrovė “Rosneft”, pirmadienio vakarą I.Sečinas pasitraukė iš direktorių tarybos vadovo posto.

D.Medvedevas sakė, kad įsitvirtinęs politikos ir ūkininkavimo modelis, kuriam esant valdininkai pelningų ekonomikos sektorių kontrolę paėmė į savo rankas, iš pradžių padėjo stiprinti valstybės pagrindus ir sujungti “sugriaustas valstybės ekonominio komplekso dalis”.

Jo nuomone, šis etapas buvo būtinas, bet baigėsi.

“Mes nesirengiam kurti valstybinio kapitalizmo, tai ne mūsų pasirinkimas”, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad stebi “puikius laimėjimus”, kurių pasiekė Kinija modernizacijos srityje, ir tikisi perimti naudingą patyrimą.

Pasak D.Medvedevo, atnaujinti reikia ir ekonomiką, ir socialinį gyvenimą ir “neidealią” politinę sistemą: “Turi ateiti naujų žmonių, naujų politikų, turi ateiti naujų vadovų įmonėse”.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neatmeta galimybės, kad kels savo kandidatūrą būsimuose prezidento rinkimuose ir žada apsispręsti artimiausiu metu.

“Neatmetu, kad galiu balotiruotis naujai kadencijai į prezidento postą. Sprendimas bus priimtas, ir pakankamai greitai, nes, kaip jūs teisingai pasakėte, lieka mažiau nei metai”, – interviu Kinijos žiniasklaidai pareiškė D.Medvedevas savo kelionės į Kiniją dalyvauti sparčiai besivystančių šalių grupės BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, PAR) susitikime išvakarėse.

Jis pažymėjo, kad šis sprendimas turi būti brandus ir atsižvelgti į žmonių santykius, esamą socialinę padėtį ir politinių prioritetų išsidėstymą.

“Pirmiausia, prieš priimant tokius sprendimus reikia pasverti visas galimybes, nesielgti mechaniškai, o būtent veikti visiškai suprantant padėtį. Tikiuosi, kad toks supratimas artimiausiu metu susiformuos, ir aš apie jį papasakosiu”, – pažadėjo D.Medvedevas.

Kalbėdamas apie savo santykius su ministru pirmininku Vladimiru Putinu prezidentas dar kartą pareiškė, kad šie santykiai – “draugiški, labai šilti, bičiuliški” – susiformavo per pastaruosius 20 metų. “Tai nemažas laikas, taip pat ir mano gyvenime. Aš Putiną praktiškai pažįstu pusę gyvenimo, tai nemažai”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Pasak jo, jie bendrauja kaip draugai, tačiau užima skirtingas pozicijas. “Aš – šalies prezidentas, Konstitucijos garantas, valstybės vadovas. Prezidentas formuoja vyriausybę, valdo daugelį procesų šalyje. Vyriausybė daro savo darbus, užsiima ekonomika, socialiniais reikalais, daro tai kasdien – tai irgi didelis darbas. Tai, suprantama, įtakojo ir mano santykius su kolega, kitaip ir negalėtų būti, taip pat, kai aš dirbau vyriausybėje, o prezidentu buvo Vladimiras Putinas, padėtis buvo tokia pati, ir tai normalu”, – sakė valstybės vadovai.

D.Medvedevas taip pat pažymėjo, kad dėl šalies vystymosi planų jų uždavinys vienas.

“Manau, kad nėra nė vienos sveikos politinės jėgos šalyje, kuri nenorėtų savo šaliai, šiuo atveju Rusijos Federacijai, mūsų mylimai šaliai, klestėjimo. Mes paprasčiausiai, gali būti, skirtingai matome metodus ir būdus, kaip siekti šio klestėjimo. Tačiau tai ir yra demokratija, tai ir yra konkurencija. Tik abipusis dalinimasis gali duoti rezultatus. Tačiau plėtros prioritetai, man atrodo, turi būti labai artimi, tik tada įmanoma sėkmė”, – pažymėjo prezidentas.

Rusija antradienį mini pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino istorinio skrydžio 50-ąsias metines, o šis žmonijai pasiekiamos erdvės ribas išplėtęs žygdarbis, kuris buvo didi Sovietų Sąjungos mokslo pergalė, iki šiol laikomas vienu iš svarbiausių momentų Rusijos istorijoje.

1961 metų balandžio 12 dieną 9 val. 7 min. Maskvos laiku J.Gagarinas ištarė savo garsiąją frazę “Važiuojam!”, kai raketa “Vostok” su jos viršūnėje pritvirtintu ankštu kosminiu laivu startavo iš Kazachstano, tuometės pietinės Sovietų Sąjungos respublikos.

Vos per 108 minutes apskriejęs mūsų planetą 27 metų staliaus sūnus katapultavosi iš savo kapsulės ir parašiutu nusileido viename dirbamame lauke Saratovo srityje centrinėje Rusijoje.

Nuo tos akimirkos jo gyvenimas ir šiuolaikinių kosmoso tyrimų kryptis negrįžtamai pasikeitė.

“Tai buvo vienas iš didingiausių XX šimtmečio įvykių, – pareiškė Rusijos kosminės agentūros vadovas Anatolijus Perminovas. – Jos skrydis atvertė naują puslapį žmonijos raidoje.”

J.Gagarino skrydis tapo didžiausia Sovietų Sąjungos pergale Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas paskatino Vašingtoną skirti dar daugiau dėmesio ir lėšų JAV kosminei programai ir galiausiai pralenkti Maskvą, pirmiesiems pasiuntus žmones į Mėnulį 1969 metais.

Rusija prisimena ne vien J.Gagarino žygdarbį, bet ir žmogų, kuris sukūrė šią raketą, pirmąjį kosminį laivą ir vadovavo jo skrydžiui – vyriausiąjį Sovietų Sąjungos raketų konstruktorių Sergejų Koroliovą.

Šis genialus inžinierius, laikomas vienu iš iškiliausių kosminių skrydžių istorijos veikėjų, Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino buvo pasiųstas į GULAGo lagerį. Tačiau ir vėliau, kai S.Koroliovui buvo pavesta vadovauti sovietų kosminei programai, jo vaidmuo nebuvo viešinamas. Šio konstruktoriaus indėlis buvo atskleistas tik po jo mirties 1966 metais.

J.Gagarino skrydis buvo rizikingas žingsnis į nežinią. Pirmasis kosmonautas patyrė itin neramių akimirkų, kai jos kapsulė pradėjo nevaldomai suktis, grįždama į atmosferą.

“Jeigu tuo metu būtume vertinę šio laivo patikimumą pagal šiuolaikines normas, jokiu būdu nebūtume pasiuntę žmogaus”, – pirmadienį pareiškė 99 metų raketų inžinierius Borisas Čertokas, dirbęs su J.Gagarinu.

Rusijoje antradienį vyks daug iškilmingų renginių, skirtų pagerbti pirmajam į kosmosą pakilusiam žmogui Jurijui Gagarinui, kurio istorinis skrydis iki šiol yra vienas iš svarbiausių šios šalies kosminės programos laimėjimų bei nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Rusijos pareigūnai rūpinasi, kad jokie nesklandumai nesutrukdytų paminėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio J.Gagarino istorinio skrydžio 50-ąsias metines, nors dabartinę Maskvos kosminę programą neseniai ištiko kelios nesėkmės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį vyks į Pamaskvėje esantį kosminių skrydžių valdymo centrą ir televizijos ryšiu kalbėsis su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula, sakė vienas Kremliaus pareigūnas.

Vėliau šalies vadovas įteiks apdovanojimus kosmonautams ir kosmoso veteranams, taip pat pasakys kalbą Kremliaus Didžiojoje palatoje.

Tuo tarpu antrasis valdančiojo tandemo narys – premjeras Vladimiras Putinas – planuoja susitikti su rusais ir ukrainiečiais kosmonautais Ukrainoje, kur jis taip pat dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir premjeru Mykola Azarovu.

“Tą dieną šios temos nepavyks išvengti”, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą buvo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos psichologinių pergalių Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas ir 1957 metais paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas “Sputnik 1″ buvo vieni iš svarbiausių tarybinės kosmoso programos pasiekimų.

Rusijos kosmoso agentūra “Roskosmos” pakvietė apie 40 kitų šalių kosminių programų vadovų ir atstovų, taip pat Rusijos ir Sovietų Sąjungos kosmonautus bei užsienio kosmoso pionierius dalyvauti iškilmėse, kurios pirmadienį vyks Maskvoje veikiančiame Kosmonautikos memorialiniame muziejuje.

“Pakvietėme visus pirmuosius astronautus iš visų šalių, kurie kada nors yra skridę (kosminiais laivais) “Sojuz”, – “Roskosmos” atstovas Aleksandras Vorobjovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais skraidinti žmones į TKS, kai JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija nurašys savo paskutinį tebenaudojamą “Space Shuttle” klasės erdvėlaivį. Po jo paskutinio skrydžio Jungtinių Valstijų pilotuojamų skrydžių programa taps visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Kitaip nei kitos šalys, Rusija anksčiau nesuteikdavo specialių vardų savo kosminiams laivams, tačiau šiai tradicijai buvo nusižengta – J.Gagarino vardas buvo suteiktas “Sojuz” kapsulei, praeitą ketvirtadienį atskraidinusiai tris naujus įgulos narius į TKS.

“Neabejotina, jog taip išreiškiama pagarba žmogaus, kuris pakeitė pasaulį, žygdarbiui”, – V.Putinas sakė praeitą savaitę, turėdamas omenyje visoje šalyje vyksiančias iškilmes.

Šiuo metu Rusija moka nuomą Kazachstanui už naudojimąsi jo teritorijoje esančiu kosmodromu, iš kurio 1961 metais startavo ir J.Gagarino rakete, tačiau šiemet Maskva pradėjo statytis kitą kosmodromą Tolimuosiuose Rytuose, netoli sienos su Kinija.

V.Putinas pernai liepą sakė, kad vyriausybė naujojo kosmodromo “Vostočnij” (Rytinis) statybos pradiniam etapui numačiusi skirti 800 mln. JAV dolerių, o pirmasis pilotuojamas kosminis laivas iš jo turėtų startuoti 2018 metais.

Tačiau šalies dabartinė kosminėje programoje pastaruoju metu iškilo kai kurių kliuvinių.

Pernai gruodį Rusiją ištiko viena iš apmaudžiausių kosminių nesėkmių – raketa “Proton M”, turėjusi iškelti į orbitą tris navigacinės sistemos palydovus, tuojau po starto nukrito į Ramųjį vandenyną. Tuo tarpu pastarasis “Sojuz” skrydis į TKS buvo savaitei atidėtas dėl techninės problemos.

“Roskosmos” vadovas Anatolijus Perminovas dėl šių trikdžių spaudžiamas atsistatydinti ir tikriausiai paliks postą, pasibaigus J.Gagarino skrydžio metinių iškilmėms.

Nors pasitaikė kai kurių rimtų nesėkmių, V.Putinas praeitą savaitę sakė savo vyriausybei, kad Rusija turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį kosmoso tyrimų srityje. Premjeras nurodė, kad vėliau šiais metais bus paleistas kosminis zondas, kuris tirs Fobą – vieną iš dviejų Marso palydovų.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija po ilgokos pertraukos planuoja atnaujinti tarpplanetinius tyrimus, taip pat paragino TKS projekto partneres suvienyti jėgas tiriant Mėnulį, Marsą ir kitas planetas.

“Turime padidinti savo dalyvavimą pasaulinėje kosmoso rinkoje, kuri nuo 2003 metų išaugo 2,5 karto ir šiuo metu siekia apie 200 mlrd. JAV dolerių”, – pridūrė premjeras.

Visoje Lenkijoje sekmadienį tą pačią minutę, kai lygiai prieš metus prie Smolensko Rusijoje per lėktuvo katastrofą žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir dar 95 žmonės, skambėjo bažnyčių varpai.

Minios lenkų sekmadienį rinkosi bažnyčiose ir kapinėse, taip pat – priešais prezidentūrą, kur iki savo žūties 2010-ųjų balandžio 10-ąją gyveno L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija).

Prie prezidentūros žmonės 8 val. 41 min. vietos laiku žuvusiuosius pagerbė tylos minute, Varšuvos centre aidėjo sirenos, o kitur – bažnyčių varpai.

Anksčiau sekmadienį daugelio aukų artimieji susirinko į uždaras mišias Varšuvos oro uoste, kur pernai po tragedijos Rusijoje buvo parskraidinti 96 vėliavomis uždengti karstai.

Tada visa šalis išgyveno trumpą nacionalinės vienybės periodą ir drauge gedėjo savo prezidento, pirmosios ponios ir daugelio aukšto rango karininkų bei politikų.

Tačiau netrukus ši katastrofa tik padidino Lenkijos politinį ir socialinį susiskaldymą. Jį demonstruoja ir tai, kad šį sekmadienį buvo surengti alternatyvūs atminimo renginiai.

Premjeras Donaldas Tuskas, prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir kiti politikai padėjo žvakutes prie paminklinės lentos aukoms vienoje Varšuvos kariškių bažnyčioje.

Tačiau L.Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas) metines paminėjo atskirai, padėdamas didelį vainiką priešais prezidentūros rūmus.

L.Kaczynskis ir daugelis kitų minimos katastrofos aukų priklausė konservatorių nacionalistų partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja J.Kaczynskis.

Toji stovykla dabar kaltina D.Tusko vyriausybę išdavus Lenkijos interesus, mat ji leido Rusijai vadovauti pagrindiniam katastrofos aplinkybių tyrimui. Anksčiau šiais metais Rusijos tyrėjai priėjo prie išvados, kad visa atsakomybė už katastrofą tenka lenkams, o tai Lenkijoje sukėlė pasipiktinimo bangą.

Prezidento lėktuvas sudužo bandydamas tūpti per tirštą rūką, ir D.Tusko vyriausybė pripažįsta, kad daugumą klaidų tada padarė lėktuvo pilotai ir kiti lenkai. Tačiau vyriausybė taip pat nori, kad Rusija pripažintų galimą Rusijos skrydžių kontrolierių ir Rusijos oro uosto būklės vaidmenį. Rusijos ataskaitoje šie klausimai neminimi.

Pojūtis, kad Rusija vengia atsakomybės, pakurstė pasipiktinimą ir sąmokslo teorijas tarp L.Kaczynskio šalininkų.

Šeštadienį vakare šimtai žmonių žygiavo pro prezidentūrą Varšuvos centre, nešdamiesi vėliavas ir skanduodami Kaczynskio vardą. Viename dideliame transparante buvo užrašyta “(Rusijos premjeras Vladimiras) Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas”.

Demonstrantai taip pat reikalavo, kad Rusija perduotų svarbius įrodymus ir lėktuvo nuolaužas.

Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigia, kad jei jis būtų turėjęs ryšių su Rusijos tarnybomis, Lietuvos institucijos jį būtų gynusios, o ne siuntusios iš Lietuvos.

“Jei būčiau turėjęs ryšių, mane gintų, o ne siųstų, o ne naikintų”, – BNS šeštadienį sakė Darbo partijos vadovas, atsakydamas į klausimas dėl šeštadienį paviešinto, 2006 metais parengto diplomatinio susirašinėjimo dokumento.

Šiame dokumente rašoma, kad buvęs įtakingas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Albinas Januška amerikiečių diplomatams yra sakęs, kad Lietuvos Vyriausybė prisidėjo prie V.Uspaskicho išsiuntimo iš Lietuvos dėl pastarojo ryšių su Rusijos žvalgyba.

“Per pokalbį su mumis anksčiau šiais metais, jis sakė, kad Lietuvos Vyriausybė (įskaitant jį patį) surengė Darbo partijos centrinės figūros Viktoro Uspaskicho išsiuntimą iš Lietuvos dėl pastarojo ryšių su Rusijos Išorės žvalgybos tarnyba (SVR)”, – teigiama ataskaitoje, kurią parašė Vilniuje dirbę amerikiečių diplomatai.

Pats V.Uspaskichas sakė, kad tokios tarnybos jis nežino, o prie jo pasitraukimo į Rusiją prisidėjo Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Rusijos specialiosios tarnybos. Tai esą buvo išsiaiškinęs ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

“Tai Lietuvos VSD ir Rusijos specialiosios tarnybos sprendė, kaip mane pašalinti”, – teigė “darbiečių” lyderis.

V.Uspaskichas 2006 gegužę atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų ir pasitraukė į Rusiją, slapstydamasis nuo Lietuvos teisėsaugos. Kitais metais jis grįžo į Lietuvą, kur jam buvo pateikti kaltinimai dėl finansinių nusikaltimų. Pats V.Uspaskichas, kuris dabar yra Europos Parlamento narys, sako tapęs politinio susidorojimo auka. Byla teisme nagrinėjama iki šiol.

Lenkijos prezidentui pernai žuvus per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas apsikabino su apsiašarojusiu Lenkijos vyriausybės vadovu, prie Lenkijos ambasados Maskvoje buvo dedamos gėlės, pareigūnai kalbėjo apie iš naujo atkurtus ryšius.

Atrodė, jog žodžiais beveik neišreiškiamas gedulas dėl prezidento Lecho Kazcynskio (Lecho Kačynskio) ir 95 kitų žmonių, tarp jų daugelį Lenkijos politinio ir karinio elito narių, žūties padės Maskvai ir Varšuvai pagaliau rasti būdą, kaip įveikti šimtmečius gyvavusį abipusį įtarumą.

Tačiau praėjus vieneriems metams nuo balandžio 10 dieną įvykusios tragedijos prie vakarinio Rusijos miesto Smolensko, abi šalys jau ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo.

“Rusijos ir Lenkijos santykių būklė gerėja, tačiau šis procesas sudėtingas. Sunkiau kopti į viršų, nei leistis žemyn, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. – 2010 metais jų santykiai pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau labiau išryškėjo ir problemos.”

Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos priskyrė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Dar didesnę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą, nes priešingu atveju L.Kazcynskis būtų nepatenkintas.

Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko (Andžejaus Blasiko), kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio.

“Atrodo, kad TAK gavo nurodymą (paskelbti), jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą, – sako D.Treninas. – Būtų buvę geriau nepripažinti Rusijos kaltės, tačiau sutikti, kad Rusijos pusėje buvo sąlygų katastrofai įvykti.”

Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių.

“Santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas, tačiau nėra garantuotas. Tam reikia pastangų ir laiko”, – sako Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas.

1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir kitų elito narių keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko.

Žiauri likimo ironija – L.Kaczynskis žuvo skrisdamas į Katynės žudynių minėjimo ceremoniją, kai jo lėktuvas sudužo leisdamasis į tiršto rūko gaubiamą oro uostą prie Smolensko.

Lenkus taip pat skaudina faktas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais Raudonoji armija palaukė prie Varšuvos, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Po karo Lenkija tapo komunistine Sovietų Sąjungos palydove.

“Daugeliui lenkų Rusijos ir Lenkijos santykius visada temdys praeities šešėlis, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas. – Lenkijos padalijimas XVIII amžiuje, represijos per du sukilimus XIX šimtmetyje, naujas padalijimas 1939 metais, vėliau – Varšuvos sukilimas.”

Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo.

Šią temą iki pat praeitų metų Rusijoje buvo stropiai vengiama aptarinėti, tačiau po L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė.

Tačiau A.Makarkinas pažymėjo, jog netgi po TAK ataskaitos paskelbimo išliko ženklų, jog Varšuvos ir Maskvos santykiai pasikeitė.

“Lenkija įvertino, kad Rusija pakeitė poziciją dėl Katynės ir liovėsi mėginti pateisinti šį nusikaltimą”, – pabrėžė ekspertas.

Rusija neprivalo vykdyti reikalavimų, kuriuos numato narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kol neįstos į organizaciją, pasitarime Peterburge pareiškė ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

“Tai tiesioginis nurodymas: nieko nevykdysime, kol netapsime visateisiais nariais”, – sakė vyriausybės vadovas.

“Mes turime vykdyti įsipareigojimus, patirti tam tikrus nuostolius ir negauti jokio pranašumo iš narystės, kurios nėra. Kai tik mes pradedame vykdyti PPO įsipareigojimus, nebūdami jos nariais, jiems – mūsų partneriams dingsta bet koks noras mus priimti: kuriam galui tą daryti, jeigu mes ir taip viską vykdome?” – sakė V.Putinas.

Jis kritikavo Ekonominės plėtros ministerijos vadovo pavaduotojo Andrejaus Klepačiaus pareiškimą, kad padidinti mokesčius energetikos įrangai importuojamai į Rusijos Federaciją kliudo tam tikri Rusijos įsipareigojimai, prisiimti stojant į PPO.

“Kodėl visą laiką grįžtame prie to paties? Mes įvesime visas tas taisykles ir ribojimus tada, kai visiškai prisijungsime, iki tol mūsų rankos yra laisvos. Tūkstantį kartų jau tą sakėme, ir jūs vėl tą patį kartojate”, – pareiškė V.Putinas.

Premjeras taip reagavo į A.Klepačiaus pasisakymo tezę, kad Rusijai “surištos rankos” muitų srityje dėl stojimo į PPO, ir pareiškė, kad būtina taikyti antidempingo mokesčius energetikos mašinų gamybos sferoje.

V.Putinas, kreipdamasis į A.Klepačių, tęsė: “Kodėl jūs siūlote šią tezę, nereikia jos siūlyti, ir vykdyti nereikia, jau tai kalbėjau – tai tiesioginis nurodymas: nieko nevykdysime, kol netapsime visateisiais nariais”.

V.Putinas pažymėjo, kad “rinka brangiai kainuoja”, o Rusija tokioje situacijoje ją veltui atiduoda.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) norą uždrausti Rusijoje “Skype”, “Gmail” ir “Hotmail” programas, ir pamėgino išsklaidyti įtarimus, kad valstybė siekia kontroliuoti Rusijos internetą.

Rusijos interneto vartotojų, kurie baiminasi cenzūros ir policijos kontrolės, naują nerimo bangą sukėlė programišių ataka prieš interneto puslapį “Živoj žurnal”, kuris yra viena populiariausių Rusijoje nepriklausomų pasikeitimo informacija ir nuomonėmis aikštelių.

Kremlius pamėgino išsklaidyti vartotojų baimes.

“Šie radikalūs pasiūlymai neverti, kad juos komentuotume. Manau, kad tai niekada nebus padaryta (uždrausti “Skype” ir “Gmail”)”, – agentūrai “Reuters” sakė vienas Kremliaus darbuotojas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, komentuodamas FSB informacijos apsaugos ir specialaus ryšio centro viršininko Aleksandro Andreječkino pasisakymą, kurį citavo naujienų agentūros.

Pasak agentūros “Prime-TASS”, vyriausybės federalinių ryšių ir technologinių informacijos klausimų komisijos posėdyje A.Andreječkinas sakė, kad kovotojai ir ekstremistai aktyviai naudojasi pasaulinėmis “Gmail”, “Hotmail” ir “Skype” interneto programomis, kurių Rusijos specialiosios tarnybos negali kontroliuoti, nes jis tvarkomas iš serverių, esančių ne Rusijoje.

Agentūra cituoja A.Andreječkiną, pasak kurio nekontroliuojamas šifravimo priemonių naudojimas internete gali kelti didžiulį pavojų Rusijos saugumui.

FSB atstovas spaudai kol kas nekomentavo šio pranešimo.

Agentūra “RIA Novosti” vėliau citavo neįvardintą šaltinį Kremliuje, kuris A.Andreječkino pareiškimą pavadino jo asmenine nuomone.

“FSB uždavinys – užtikrinti informacinį saugumą, bet ne draudimo priemones taikyti”, – sakė šaltinis Kremliuje.

“Pavojus atšauktas”, – taip komentavo Kremliaus valdininkų pareiškimus populiari politinio tinklaraščio autorė Marina Litvinovič.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ne kartą gynė žodžio laisvę, taip pat ir internete. Pasipiktinęs programišių

Rusijos labiausiai ieškomas Šiaurės Kaukazo islamistų sukilėlių lyderis Doku Umarovas, apie kurio tikėtiną žūtį pareigūnai paskelbė po vieno praeitą mėnesį surengto aviacijos smūgio, yra gyvas ir sveikas, taip pat ruošiasi keršyti, sakoma jo paskelbtame garso įraše.

Čečėniškai kalbantis vyras, prisistatęs esantis D.Umarovas, paskambino Laisvosios Europos radijo (RFE/RL) Šiaurės Kaukazo biurui ir pareiškė esantis “visiškai sveikas”, nurodoma ketvirtadienio vakarą radijo svetainėje paskelbtame pranešime.

Šios žinutės autentiškumo patvirtinti nebuvo įmanoma, tačiau RFE/RL nurodė, kad jo korespondentai “atpažino” balsą esanti D.Umarovo.

Rusija anksčiau pranešė, kad per kovo 29 dieną surengtą antskrydį Ingušijos respublikoje žuvo apie 17 islamistų sukilėlių. Saugumo šaltiniai taip pat buvo nurodę, jog tarp žuvusiųjų galėjo būti D.Umarovas.

Tačiau Šiaurės Kaukazo emyru pasiskelbusio kovotojų lyderio žūtis oficialiai nebuvo patvirtinta, o pareigūnai sakė, kad atliekami žuvusiųjų DNR tyrimai, kurie gali užtrukti kelias savaites.

“Buvo įvykdyta operaciją, per kurią žuvo keli mudžahidai, – pareiškė RFE/RL pašnekovas. – Taip pat buvo paskelbta apie mano žūtį. Aš jiems neleisiu jiems nusiraminti. Ruošiuosi pateikti jiems savo atsakymą. Greitai ji sulauks žinių iš manęs”.

D.Umarovas, kurio vadovaujama Kaukazo emyratas grupuotė siekia įvesti islamo teisę Šiaurės Kaukaze, yra prisiėmęs atsakomybę dėl sausį įvykdyto sprogdinimo Maskvos tarptautiniame Domodedovo oro uoste, per kurį žuvo 37 žmonės, taip pat dėl pernai 40 gyvybių nusinešusių sprogdinimų Rusijos sostinės metropolitene.

Šiam kovotojų lyderiui ir jo grupuotei pastarąjį dešimtmetį nuolat pavykdavo išvengti Rusijos saugumo pajėgų spąstų Šiaurės Kaukazo kalnuose, o pareigūnai buvo jau kelis kartus paskelbę apie D.Umarovo žūtį.