Vyriausybė kitą savaitę ketina svarstyti, iš kur gauti lėšų, jei reikėtų išmokėti vėl padidintas pensijas, Etikos ir procedūrų komisiją informavo premjeras Andrius Kubilius.

Jis paprašė dėl įstatymo, numatančio didinti pensijas, pataisų priėmimo balsuoti kitą savaitę.

“Gal Žiemelio (pataisų, siūlančių didinti pensijas iniciatorius Vidmantas Žiemelis – BNS) siūlymai ir verti dėmesio, nors abejoju, bet apsvarstysime viską pirmadienį”, – Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdyje sakė premjeras.

Tačiau A.Kubilius skeptiškai įvertino siūlymus kitais metais vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo 2009 metais, privatiems pensijų fondams nepervedant 2 proc. “Sodros” įmokų, išpardavus nereikalingą valstybės turtą arba jį privatizavus.

Atsisakius 2 proc. “Sodros” įmokų pervedamų pensijų kaupimo fondams pensijų išmokoms būtų galima kitais metais skirti 350 mln. litų, pardavus bendrovių akcijas – apie 200 mln. litų, o nekilnojamąjį turtą – dar apie 300 mln. litų.

Papildomai apie 150 mln. litų pensijų padidinimo iniciatoriais siūlo gauti iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

A.Kubiliaus skaičiavimais, nuo kitų metų atstačius pensijas, biudžeto išlaidos padidėtų 600 mln. litų.

A.Kubilius ir socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas yra prašę, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija įvertintų pataisų iniciatoriaus Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio ir “darbietės” Loretos Graužinienės, kurios vadovaujamas Audito komitetas pateikė teigiamą išvadą dėl pataisų, elgesį.

Seimas ketvirtadienį įtraukė į darbotvarkę pataisų dėl pensijų didinimo svarstymą, tačiau klausimo nutarė imtis tik tada, kai Seimo etikos sargai pateiks išvadą, ar teisėtai šie pakeitimai svarstomi parlamente. Dėl pataisų balsuoti Seimas ketina iki pietų.

Opozicija siūlo nuo 2011-ųjų pradžios vėl padidinti pensijas – atstatyti jas į 2009 metų lygį.

Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

Seimas yra nepritaręs Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti šią V.Žiemelio pataisą, kuria siūloma sumažintas pensijas mokėti iki šių metų, o ne iki 2011-ųjų pabaigos, kaip numato įstatymas.

V.Žiemelio pataisas įpareigotas apsvarstyti ir Seimui išvadą pateikti Audito komitetas, irgi pritarė siūlymui nuo kitų metų sumažintas pensijas grąžinti į 2009 metų dydį.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Valdžia yra numačiusi po ekonominio sunkmečio grąžinti tik sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad pagal Konstituciją negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Didesnės nei 650 litų senatvės pensijos nuo šių metų pradžios sumažintos 1,5-70 procentų.

Lietuvos gydymo įstaigos, per ekonomikos ir finansų krizę netekusios dalies finansavimo, daugiau finansinės paspirties gaus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymui tam tikslui naudoti ir rezervo lėšas.

“Sveikatos paslaugų kainos yra prilygintos balams. Anksčiau vienas balas atitiko vieną litą, tačiau dėl sunkmečio santykis buvo sumažintas ir dabar yra 89 centai. Dabar norima atstatyti tą nukritusią balo vertę, todėl yra koreguojama rezervo panaudojimo nuostata, kad būtų galimybė

įstaigoms už paslaugas gauti adekvatų finansavimą”, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laima Vaičiulienė.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą valdo Valstybinė ligonių kasa.

Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Šilėnas BNS sakė negalintis pasakyti, koks šiais metais yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo dydis.

Anot jo, rezervas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, kuri šiemet yra nustatyta 4,005 mlrd. litų. BNS skaičiavimu, tokiu atveju rezervas būtų 400,5 mln. litų.

Rezervo lėšos, kaip numatyta teisės aktuose, laikomos bankuose, investuojamos į Vyriausybės vertybinius popierius.

Tačiau lėtesnį nei norima ES paramos panaudojimą lemia skirtingi ministerijų administraciniai gebėjimai – vienose daugiau kompetentingų specialistų, išmanančių ES lėšų naudojimo sritį, kitose mažiau. Be to, ES paramos panaudojimą stabdo ir viešųjų konkursų rezultatų skundimas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijos avansiniai ir tarpiniai mokėjimai Lietuvai iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos siekė daugiau nei 6,5 mlrd. litų (28 proc. 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skirtų lėšų). Per keturis iš septynerių laikotarpio metų išmokėta trečdalis lėšų.

Pasak finansų viceministro Rolando Kriščiūno, apie galimą skirtų ES lėšų praradimą kalbėti nereikėtų, nes 2007-2013 metų laikotarpio lėšoms panaudoti laiko turime iki 2015 metų gruodžio 31 dienos.

“Esame vieni iš pirmaujančių ES pagal lėšų panaudojimą, iš naujųjų ES narių – pirmieji. Kita vertus, esame linkę save vertinti pagal savo užmojus, ir mūsų užsibrėžti planai įlieti daugiau ES lėšų į šalies ekonomiką kol kas nėra vykdomi. Norime dar aktyviau panaudoti šias lėšas, judėti sparčiau, nes tai pagrindinės lėšos, kurias galime investuoti į ūkio plėtrą”, – teigė R.Kriščiūnas.

Pirmąjį šių metų pusmetį projektų vykdytojams, rangovams būdavo pervedama apie 30-40 mln. litų paramos lėšų per savaitę, prieš porą savaičių ši suma ūgtelėjo iki 90 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis spalio 11 dieną Lietuvoje buvo finansuojama ar baigta finansuoti daugiau nei 3,5 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 18 mlrd. litų, o skirtas ES finansavimas – beveik 13,5 mlrd. litų. (58 proc. visų 2007-2013 metų laikotarpiui numatytų ES lėšų).

Jau baigti įgyvendinti 308 projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1,9 mlrd. litų, iš jų daugiau nei 1,3 mlrd. litų sudaro ES finansavimas. Daugiausia baigtų projektų – verslo ir transporto infrastruktūros srityse.

Prezidentė teigia, jog gyventojų negalima privalomai įpareigoti kaupti daugiabučių remontui. Ji teigia nepasirašysianti tai numatančių Civilinio kodekso pataisų.

“Pirmiausia – prievartinio kaupimo neturi būti”, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.

“Šiandieną Civilinis kodeksas numato, kad bendrija gali pati nuspręsti – kaupti ar ne – 50 proc. plius vieno balso persvara. Dabartinių pasiūlymų, kad tik ketvirtis gyventojų gali apspręsti, ką turi daryti trys ketvirčiai – aš nepasirašysiu ir nepalaikysiu”, – kalbėjo prezidentė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti daugiabučių gyventojus kas mėnesį mokėti įmoką daugiabučio remontui. Civilinio kodekso pataisose siūloma, jog gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kartą šaukiamame susirinkime užtektų ketvirtadalio balsų.

Tai, kad klausimas “iš tiesų diskusinis”, trečiadienį sutiko ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Aplinkos viceministras Arūnas Zabulėnas trečiadienį taip pat teigė negalintis pasakyti, kokia bus privalomai renkamų įmokų kaupimo ir naudojimo tvarka.

Aplinkos ministerija siūlo Civiliniame kodekse numatyti, kad įmoka priklausytų nuo namo “atstatomosios vertės, jo gyvavimo trukmės normatyvo ir esamos techninės būklės”. Kaip būtų skaičiuojamos, saugomos ir naudojamos lėšos, nustatytų Vyriausybė. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra užsiminęs, kad mokestis galėtų sudaryti kelis centus už kvadratinį metrą.

Civilinio kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas, o jos įsigaliotų tik pasirašius šalies prezidentei.

Vyriausybė ketina paskirstyti visoms savivaldybėms papildomus 150 mln. litų.

Po Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žurnalistams sakė, kad šios lėšos būtų skirtos socialinėms išmokoms, kompensacijoms ir paramai mokiniams.

“Savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir kompensacijoms už šildymą reikalingų lėšų užtikrinimas, be abejo, yra būtinas, ir Vyriausybė, kai reikia tokių sprendimų, juos daro”, – kalbėjo ministras.

Anot jo, šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje antradienį.

Kaip teigia nutarimo projektą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti būtų skirta beveik 149,2 mln. tūkst. litų, socialinei paramai mokiniams teikti – 816 tūkst. litų.

Ministerijų teigimu, papildomas lėšų poreikis socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 2010 metais sudaro gerokai daugiau nei siūloma skirti šiuo metu – 239 mln. 966,2 tūkst. litų.

Skyrus 149,2 mln. litų, anot nutarimo rengėjų, būtų iš dalies padengtas susidaręs lėšų trūkumas minėtai socialinei paramai teikti.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybės rezervo fondo likutis pirmiausia bus panaudotas pavasario potvynio Nemuno deltoje ir rugpjūtį pietryčių Lietuvoje praūžusio škvalo padarytai žalai atlyginti.

Ministrė po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu likę 60 proc. iš 8,5 mln. litų rezervo fondo – tai sudaro per 5 mln. litų. Pernai fondas buvo didesnis – siekė 10 mln. litų.

“Likutis pirmiausia bus sunaudotas potvynio žalai atlyginti, kadangi savivaldybės dar iki šiol nėra baigusios žalos skaičiavimo, ir, žinoma, škvalo, kuris vyko prieš keletą savaičių, nuostoliams atlyginti”, – sakė ministrė.

Anot jos, iki šiol didžiausia dalis iš rezervo fondo skirta Nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimo renginiams ir gaisrų nuostoliams atlyginti.

Šiemet taip pat, be kita ko, 63 tūkst. litų iš fondo buvo atseikėta grožio konkursui “Misis Visata”. Ministrė mano, kad šis renginys buvo prasmingas.

“Šalia konkurso vyko tam tikri renginiai, konferencijos, susiję su smurto prieš moteris ir prekybą žmonėmis problemą ir nežinau, ar tai jau visiškai neprasmingos išlaidos tokie renginiai”, – sakė ji.

Anot ministrės, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės rezervas galėtų būti naudojamas tik penkiems dalykams: ekstremalių situacijų likvidavimui, teismų priteistų žalų kompensavimui, gaisro nuostoliams dengti, žymių žmonių laidotuvėms, humanitarinei pagalbai teikti.

“Siūlome numatyti įstatymiškai sureglamentuoti, kad yra šios penkios sritys, kurioms gali būti naudojamas Vyriausybės rezervas. Tokiu atveju man bus daug lengviau dirbti, nes Seimo nariai, taip pat ir iš opozicijos, liausis atakavę ministeriją pasiūlymais skirti vienam ar kitam dalykui lėšų iš Vyriausybės rezervo”, – teigia I.Šimonytė.

Vyriausybė sportininkams 2010 metams rengtis būsimoms olimpinėms žaidynėms ir čempionatams skyrė 1,7 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Iš jų 930 tūkst. litų numatyta parengti sportininkams bei dalyvauti šių metų Europos ir pasaulio čempionatuose, 660 tūkst. litų – rengimuisi 2012 metų Londono ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms bei 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.

40 tūkst. litų numatyta pasirengti šiemet vyksiančioms pirmosioms pasaulio jaunimo olimpinėms žaidynėms Singapūre, 70 tūkst. litų skiriama surengti tarptautinėms sporto varžyboms Lietuvoje: V.Mikėno šachmatų turnyrui, Baltijos šalių motorlaivių čempionatui ir raliui “Aplink Lietuvą”.

Pasirengimo tarptautinėms varžyboms plane prognozuojama, kad visų amžiaus grupių Lietuvos sportininkai per 2010 metus iškovos 250 medalių.

Visų sporto šakų sportininkai 2009 metais pelnė 361 medalį.

Vilniaus rajono savivaldybė atmeta Valstybės kontrolės kaltinimus apie ne pagal paskirtį panaudotas lėšas ir ketina kreiptis į teismą.

“Su kaltinimais nesutinkame, tiesai išaiškinti nusprendėme kreiptis į teismą. Informuojame, kad lėšas panaudojome švietimo įstaigoms tiksliai pagal paskirtį”, rašoma Vilniaus rajono savivaldybės pranešime spaudai

Valstybės kontrolė antradienį pranešė, kad savivaldybė turės grąžinti daugiau nei 2 mln. litų mokinio krepšelio lėšų ir statyboms skirtų lėšų, kurias panaudojo ne pagal paskirtį.

Savivaldybės teigimu, įstatymai leidžia savivaldybių taryboms perskirstyti mokinio krepšelio lėšas, todėl taryba sprendimą apie paskirstymą priėmė teisėtai.

Anot pranešimo, jai trūko lėšų darželių, mokyklų darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms sumokėti ir skoloms už dujas ir elektrą padengti, todėl savivaldybė buvo priversta perskirstyti lėšas.

Anot Valstybės kontrolės, rajono savivaldybė ne pagal paskirtį naudojo 1,3 mln. litų mokinio krepšelio lėšų bei neracionaliai leido pinigus statydama Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinę mokyklą.

Valstybinėms funkcijoms iš valstybės biudžeto Vilniaus rajono savivaldybei pernai buvo skirta beveik 78 mln. litų.

Seime užregistruota Rinkliavų įstatymo pataisa, kuri leistų vietines rinkliavas, surenkamas savivaldybėse, naudoti konkretiems tikslams. Pasak pataisą užregistravusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Petro Auštrevičiaus, šiuo metu galiojanti sistema, kai lėšos, gautos iš vietinių rinkliavų, patenka į bendrą savivaldybių biudžetą ir yra naudojamos įvairiems tikslams – yra ydinga.

„Iš rinkliavų gautos lėšos dabar nėra naudojamos tų rinkliavų objektams tobulinti, prižiūrėti ar tvarkyti, o tai iš esmės pažeidžia jas mokančių gyventojų teisėtą lūkestį gauti kokybiškas paslaugas iš savivaldybės. Pavyzdžiui, nors daugumoje savivaldybių gyventojai, tarkim, moka rinkliavas už aplinkos tvarkymą ar šiukšlinimą, tačiau negali būti tikri, kad tos rinkliavos bus panaudotos būtent naujų šiukšliadėžių įrengimui, stambiagabaričių šiukšlių išvežimui ir pan.“, – siūlymą komentuoja Seimo narys liberalas P. Auštrevičius.

Pasak parlamentaro, žinodami tai gyventojai dažnai apskritai nelinkę mokėti tokių rinkliavų, nes žino, kad jos vis tiek nebus naudojamos konkretiems savivaldybės poreikiams tenkinti. Jei Seimas įteisintų Rinkliavų įstatymo pataisą, prieš pradedant rinkti rinkliavas, joms turėtų būti nustatyta ir tikslinė jų panaudojimo paskirtis.

Pagal šiuo metu galiojančias Rinkliavų įstatymo nuostatas, kiekvienos savivaldybės taryba pati nusprendžia, kokias vietines rinkliavas taikyti, nustato mokėjimo sąlygas, lengvatas, kitas su rinkliava susijusias sąlygas, o pajamos, gautos iš rinkliavų, įskaitomos į bendrą savivaldybės biudžetą ir naudojamos įvairiems tikslams.

Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita, iš 70 mln. litų valstybės institucijų išlaidų tyrimų, konsultavimo ir teisės paslaugoms daugiau nei 60 mln. litų išlaidų tenka 2007-2008 metams, kuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė.  Andriaus Kubiliaus Vyriausybė minėtoms paslaugoms išleido 5 kartus mažiau nei ankstesnioji – 2009 metais išleista 5,8 mln. litų.

“Pastaruoju metu pasirodžius spekuliacijoms apie išaugusias ministerijų išlaidas teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms, jų pagrįstumas kelia didelių abejonių”, – teigiama ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešime. Vyriausybė ragina Seimo Audito komitetą atidžiai išanalizuoti, kas ir kada išvaistė valstybės lėšas, kartu įvertinti atsakomybę tų, kurie, artėjant krizei, nesiėmė mažinti ministerijų išlaidų.

Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikti skaičiai, ankstesnioji Vyriausybė vien per 2007-2008 metus išleido daugiau nei 62 mln. litų, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė per 2009 pirmuosius tris ketvirčius išleido apie 5,8 mln. litų. Ataskaitoje teigiama, kad 2007 metais teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms išleista daugiau nei 28 mln. litų, 2008 metais – daugiau nei 34 mln. litų. Praėjusiais metais ministerijų išlaidos sumažėjo – 2009 metais per pirmuosius tris ketvirčius išleista 5,8 mln. litų, tai yra penkis kartus mažiau nei 2007-2008 metais.

Daugiau nei 80 Seimo narių per pirmąjį šių metų ketvirtį cento tikslumu panaudojo visą parlamentinei veiklai finansuoti skiriamą sumą – 6402 litus. Didžiosios dalies likusių parlamentarų išlaidos viršija 6 tūkst. litų.

Tuo tarpu Seimo narius, nepriartėjančius prie maksimalios sumos, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: Seimo pirmininkė Irena Degutienė išleido 541 litą, Algirdas Butkevičius – 1024 litus, Loreta Graužinienė – 2330 litų, Gediminas Kirkilas – 2205 litų, Andrius Kubilius – 2100 litų, Eligijus Masiulis – 2700 litų, Emanuelis Zingeris – 3217 litų.

Gediminas Navaitis, išleidęs 3072 litų, irgi patenka tarp mažiausiai išleidusių, tačiau parlamentaras pernai birželį paskelbė išvis šių lėšų atsisakantis.

Tuo tarpu parlamentaro G.Navaičio ataskaitos rodo, jog šias lėšas jis naudojo visus metus – 2009 metų paskutinį ketvirtį išleido 1186 litus, trečią ketvirtį – 1941 litą.

Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos, didžioji parlamentinei veiklai skiriamų lėšų suma, kaip ir anksčiau, atitenka transporto nuomai ir eksploatavimui. Už visas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas transporto priemonę nuomojasi Seimo narys Linas Karalius.

Iš viso per pirmą šių metų kanclerį Seimo nariai išleido 847 tūkst. 796 litus, maždaug 400 tūkst. litų mažiau nei praėjusių metų ketvirtį (1,25 mln. litų), tačiau sumažėjimą lėmė ne tiek parlamentarų taupumas, kiek sumažėjusi skiriama suma bei smukęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

Nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio Seimo nariui išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma. Iki tol ši suma siekė 1,5 VMDU.