BFL

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) duomenimis, vakar dalyje Lietuvos praūžusi audra ir škvalas valstybei ir gyventojams atnešė milijoninius nuostolius. Šiuo metu užregistruota per 250 nukentėjusiųjų pranešimų apie patirtas žalas turtui. Draudimo bendrovės skelbia, jog jų klientai dėl stichinės nelaimės patyrė vidutiniškai 1,5 mln. litų nuostolių.

Vakar Lietuvos pietinėje ir centrinėje dalyje siautęs škvalas daugiausiai žalos padarė gyventojų turtui. Apie patirtus nuostolius praneša Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Trakų,  Panevėžio miestų bei rajonų gyventojai.

„Draudimų kompanijų gautais duomenimis, audra, kaip paprastai, labiausiai palietė gyvenamuosius namus ir pastatus: plėšė stogus, daužė langus, apgadino fasadus, užpylė rūsius. Daug žalos turtui gyventojai patyrė užgriuvus medžiams bei dėl žaibo iškrovos sugedus buitinės technikos prietaisams. Nuostolius visuomenės turtui skaičiuoja ir savivaldybės – škvalas laužė ir vartė medžius, nešiojo šiukšles, traukė elektros laidus“, –  audros sukeltas pasekmes komentavo Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Nemažai nuostolių, pirminiais duomenimis, patyrė ir vairuotojai,  kurių automobilius apgadino lūžusios medžių šakos ir kruša. Žala automobilių savininkams siekia 15-20 proc. visų vakarykščio škvalo padarytų nuostolių.

Anot A. Romanovskio, dėl vasaros viduryje siaučiančio škvalo ir audrų šalies gyventojai nuostolių patiria kasmet. „Negalime atmesti galimybės, jog gamtos stichijos pasikartos dar šią vasarą ir tuomet nuostoliai gali būti dar didesni. Kiekviena stichinė nelaimė, tiek vasarą, tiek ir kitu metų laiku skatina žmones susimąstyti apie draudimo apsaugą. Tokiu būdu apsaugodami turtą, jie išvengia galimų didelių finansinių nuostolių“, – sakė A. Romanovskis.

Praūžė neregėtas škvalas

Itin karšta vasara Lietuvoje pabudino galingas gamtos stichijos jėgas. Rugpjūtį mūsų šalyje praūžęs škvalas, kaip degtukus laužęs tvirtas pušis, plėšęs namų stogus ir griovęs elektros stulpus, ne vienai savaitei paliko apokaliptinį vaizdą ir nusinešė keturių žmonių gyvybes. Draudikai skaičiuoja, kad škvalo padaryti nuostoliai gyventojams ir įmonėms siekia 21 mln. Lt, tačiau tik ketvirtadalis nukentėjusiųjų buvo apsidraudę, todėl draudikai kompensavo apie 6 mln. Lt. Beje, gyventojai šią stichijos pamoką išmoko – po jos kelis mėnesius iš eilės smarkiai daugėjo norinčiųjų apsidrausti turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad praūžęs škvalas tiesiog milžinišką ir vieną didžiausių per pastaruosius 20 metų žalų padarė Lietuvos miškams. Didžiulė stichinė jėga nuniokojo 25–30 tūkst. ha miško. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga tvirtina, kad žala tebelikviduojama iki šiol – dabar tvarkomos pelkėtos vietos, kurios rudenį buvo nepasiekiamos. Vien valstybiniam miškui škvalo padaryti nuostoliai siekia 25–28 mln. Lt.

Milijonierė paprašė rentos

Šią vasarą velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė verslininkė Kristina Brazauskienė savo reputacijai sudavė didžiulį smūgį. Pardavusi šalia jai priklausančio Vilniaus viešbučio “Crowne Plaza” stūksančius pamatus, uždirbo 6 mln. Lt, tačiau tai nesutrukdė jai paprašyti dar ir valstybinės prezidento našlės rentos, kuri dabar siekia daugiau nei 6 tūkst. Lt. Netrukus po to prasidėjo diskusijos, ar jai toji renta apskritai priklauso, mat kai A.M.Brazauskas buvo prezidentu, Kristina dar nebuvo oficiali jo žmona. Visą šią godumo istoriją žiniasklaida narstė net tris mėnesius, bet ji ir šiandien nesibaigusi – renta dar neskirta, o socialinės apsaugos ir darbo ministras teigia laukiantis, kol K.Brazauskienė pati jos atsisakys.

Baigėsi Irako karas

Rugpjūčio 31 dieną kovines misijas baigė Irake dislokuotas amerikiečių karių kontingentas. Tiesa, pereinamojo laikotarpio pajėgos, 50 tūkst. karių, Irake dar liko. Šie kariai čia moko vietos saugumo pajėgas vykdyti kovos su terorizmu operacijas ir užtikrina saugumą JAV įgyvendinamiems civiliniams projektams.

Pagal 2008 m. su Irako vyriausybe pasirašytą susitarimą visi amerikiečiai kariai iš šalies bus išvesti iki kitų metų pabaigos, nors Jungtinėms Amerikos Valstijoms daugumos išsikeltų tikslų Irake taip ir nepavyko pasiekti.

Vokietijoje kilo sumaištis dėl skandalingosios Th.Sarrazino knygos

Žinomas Vokietijos socialdemokratas ir buvęs šalies centrinio banko valdybos narys Thilo Sarrazinas išleido knygą apie šaliai gresiančią apokalipsę, jei nebus užkirstas kelias “musulmonų dominavimui”.

Knyga sukėlė reakciją visoje Europoje, papiktino kitataučių bendruomenes (ypač Vokietijoje), tačiau privertė politikus imti garsiai diskutuoti apie imigrantų sukeliamas problemas ir tai, ar imigracijos tvarka neturėtų būti sugriežtinta. Beje, daugumoje Europos šalių ji jau ir pradėta griežtinti.

Susijungė dvi aukštosios mokyklos

Šiemet susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai, įsteigtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Už jungimąsi pasisakė abiejų Kauno aukštųjų mokyklų senatai. Lapkričio mėnesį iš trijų pretendentų išrinktas ir naujojo universiteto rektorius: juo tapo buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas. Pertvarkai panaudota 42,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų ir 7,5 mln. Lt iš nacionalinio biudžeto.

Šį aukštųjų mokyklų susijungimą lėmė aukštojo mokslo reforma, ir jau dabar aišku, kad tai ne paskutinė universitetų sąjunga.

Jaunimo vasaros olimpinės žaidynės

Šiemet pirmą kartą surengtose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 24 dešimties sporto šakų sportininkai. Žaidynių metu penki šalies atstovai iškovojo medalius, iš kurių trys – aukso (irkluotojas Rolandas Maščinskas, boksininkai Evaldas Petrauskas ir Ričardas Kuncaitis). Tai geriausias Lietuvos pasirodymas, palyginti su suaugusiųjų olimpinėmis žaidynėmis. Galutinėje įskaitoje Lietuva tarp 205 šalių liko 19-oje vietoje.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sako, kad rugpjūtį praūžusio škvalo nusiaubtų miškų tvarkymo

darbus šiuo metu kai kur tenka stabdyti dėl per didelės drėgmės, tačiau juos numatoma atnaujinti pašalus ir bent

valstybiniuose miškuose baigti iki kitų metų balandžio.

“Planuojame iki kitų metų balandžio visiškai sutvarkyti valstybiniuose miškuose vėjolaužas ir vėjovartas.

Privačiuose miškuose šis darbas, matyt, užtruks”, – interviu dienraščiui “Lietuvos žinios” teigė B.Sakalauskas.

Jo teigimu, vėjovartų ir vėjolaužų daugiau likę privačiuose miškuose – juose sutvarkyta tik apie 40 proc. škvalo

nuniokotų medynų. Tuo metu valstybiniuose miškuose iki lapkričio 15 dienos sudorota apie 80 proc. vėjovartų ir

vėjolaužų.

“Lietuvos žinios” praneša:

- Kodėl delsiama sutvarkyti škvalo išlaužytus miškus?

- Vėjovartų ir vėjolaužų daugiau yra privačiuose miškuose. Juose sutvarkyta tik apie 40 proc. škvalo nuniokotų

medynų. Ir tai suprantama. Daugelis privačių miškų savininkų neturi tiek finansinių galimybių ir profesinių žinių

prižiūrėti miškus taip, kaip urėdijos.

O valstybiniuose miškuose iki lapkričio 15 dienos sudorota apie 80 proc. vėjovartų ir vėjolaužų. Kai kuriose

urėdijose, pavyzdžiui, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Varėnos šie darbai jau netoli pabaigos. Lėčiau dirbama

Švenčionėlių ir Ignalinos urėdijose, nes ten nemaža dalis miškų drėgni. Pastaruoju metu škvalo padarinius dorojo

580 miško pjovėjų, buvo pasitelktos 25 medkirtės, 55 medvežės mašinos.

Dabar šiuos miško darbus daug kur sustabdėme, nes tapo pernelyg šlapia, nenorime gadinti miško paklotės, kelių.

Likusias vėjovartas ir vėjolaužas surankiosime, kai pašals.

- Ar pažeistuose nesutvarkytuose medžiuose neįsiveis ir nepaplis kinivarpos bei kitokie miškų kenkėjai?

- Laimė, škvalas atūžė vasaros pabaigoje. Jeigu jis būtų siautęs pavasarį, medžių kenkėjams šiltuoju metų laiku

veistis būtų palankesnės sąlygos ir jų būtų galėję gerokai padaugėti. Tačiau dabar vėsu ir jie atkus tik

pavasarį. Todėl planuojame iki kitų metų balandžio visiškai sutvarkyti valstybiniuose miškuose vėjolaužas ir

vėjovartas. Privačiuose miškuose šis darbas, matyt, užtruks.

Sanitarinės miškų apsaugos specialistai pataria pažeistus medžius ateinantį pavasarį bent apdoroti insekticidais

arba nulupti nuo jų žievę, kad kenkėjai neturėtų kur veistis. Neabejoju, kad Valstybinė miškų tarnyba kontroliuos

šiuos darbus.

- Vyriausybės pateiktame 2011 metų biudžeto projekte numatyta kitais metais milijonu kubinių metrų padidinti

kirtimus valstybiniuose miškuose. Ši žinia sujaudino daug žmonių. Ar nenukentės žaliasis krašto rūbas?

- Valstybiniuose miškuose tikrai neiškertama daugiau medynų negu priauga. Kirtimai pastaraisiais metais sudaro

tik 60-65 proc. mokslininkų apskaičiuoto leistino kiekio. Mokslo numatyta kirtimų riba yra 85 proc. medynų

prieaugio. Beje, Skandinavijos, Centrinės Europos šalyse kertama net iki 90 procentų.

Iki šiol kirtimų neintensyvinome todėl, kad tiek medienos, kiek dabar iškertama, Lietuvos pramonei pakako. O

eksportuojama iš mūsų valstybinių miškų tik 13 proc. žaliavinės medienos, nes mes manome, kad išvežti žaliavą

nenaudinga.

“Lietuvos žinių” teigimu, Tad Lietuvos valstybiniuose miškuose susikaupė nemažai brandžių medynų, ypač minkštųjų

lapuočių – drebulynų, baltalksnynų, beržynų. Apie 250 tūkst. kubinių metrų jų galima kirsti be jokios žalos

girioms. Dar apie 150 tūkst. kubinių metrų medienos galima tiekti retinant medynus.

Tie papildomi pusė milijono kubinių metrų medienos bus panaudoti biokurui – mūsų būstams bei vandeniui šildyti.

Kuo daugiau biokuro naudosime, tuo mažiau priklausomi būsime nuo rusiškų dujų.

Likusius reikalaujamus dar 500 tūkst. kubinių metrų medienos urėdijos galėtų paruošti tik tuo atveju, jeigu joms

būtų perduota bent pusė miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti. Juk jie dabar nenaudojami, o tokių miškų

yra apie 230 tūkst. hektarų. Jeigu jie būtų perduoti urėdijoms, valstybė iš jų galėtų gauti nemažai naudos.

Tačiau abejoju, kad urėdijos greitai juos gaus. Tad kol kas, mano nuomone, nerealu padidinti kirtimus

valstybiniuose miškuose tiek, kiek numatyta biudžeto projekte.

- Kitų metų biudžeto projekte numatyti ir didesni urėdijų mokesčiai į valstybės iždą. Ar nepritrūks lėšų girioms

prižiūrėti?

- Dar pernai buvo padvigubintas urėdijų mokestis į biudžetą nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir

nenukirstą valstybinį mišką. Dabar jis yra 20 mln. litų per metus. Kitoms įmonėms ir bendrovėms, naudojančioms

valstybės turtą, mokesčiai į valstybės biudžetą praėjusiais metais nebuvo didinami.

Panaši istorija pasikartojo šiemet – kitų metų biudžeto projekte numatyta urėdijų mokestį padidinti dar 20 mln.

litų. Ir vėl – sumos padidintos tik urėdijoms. Kodėl tik jos, o ne visos valstybinės įmonės privalo veržtis

diržus?

Sumažinę išlaidas kai kuriems darbams tikriausiai tuos reikalaujamus 20 mln. surastume. Pavyzdžiui, galime

apkarpyti išlaidas rekreacijos įrenginiams miškuose statyti, nors dėl to nukentės jų lankytojai. Taip pat įmanoma

mažiau investuoti į kelių priežiūrą, nors, žinoma, tai labai nuostolinga.

Tačiau biudžeto projekte kalbama ir apie dar didesnę mokesčių sumą – 50 mln. litų. Tiek urėdijos galėtų surinkti

nebent tada, jei joms būtų perduoti rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti miškai.

Beje, skirtingai negu Lietuvoje, kitose Europos valstybėse valstybinis miškininkystės sektorius yra dotuojamas iš

biudžeto. O mūsų krašto urėdijos iš valstybės neprašo nė lito. Jos ne tik išsilaiko ir miškus atkuria, prižiūri

bei saugo, bet ir į valstybės iždą sumoka apie 160 mln. litų per metus.

- Pastaruoju metu netrūko siūlymų reformuoti valstybinę miškininkystę. Ar jie bus įgyvendinti?

- Tie siūlymai kartojasi nuolat, periodiškai. Tai suprantama – juk Lietuvos valstybinių miškų vertė per

pastaruosius 10 metų padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų. Patarėjų noras aiškus – atskirti nuo valstybės, perimti

ir užvaldyti komercinę valstybinio miškininkystės sektoriaus dalį. Tačiau girios būtų nuniokotos.

- Ar visoms urėdijoms sėkmingi šie metai?

- Manau, taip. Nė viena urėdija nebankrutavo ir pernai, kai pasaulinė ekonomikos krizė mums smogė skaudžiau nei

šiemet. Urėdijų pajamos tada buvo sumažėjusios net 35 procentais. Iš 42 Lietuvoje esamų urėdijų kelios negavo

tiek pelno, kiek planavo: dvi – dėl objektyvių priežasčių, o su trijų vadovais teko atsisveikinti.

Šiemet, tikiuosi, to nebus, nes jau išmokome dirbti krizės sąlygomis. Džiaugiamės, kad ir škvalas neparklupdė.

Tiesa, dėl jo negausime apie 25-30 mln. litų planuotų pajamų, nes padidėjo darbų sąnaudos, o ir medienos kokybė

prastesnė.

Tačiau didelio medienos kainų kritimo pavyko išvengti, nes sumažinome kirtimus tose urėdijose, kurias aplenkė

stichija. Sutelkėme darbus škvalo nuniokotuose miškuose. Bendras iškirstos medienos kiekis liko beveik toks pats,

kaip ankstesniais metais, tad kaina išliko stabili. Privačių miškų savininkai nuostolių turi daugiau.

Škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti iš Vyriausybės rezervo fondo šalies savivaldybėms skirta 3 mln. 441 tūkst. litų, didžioji dalis lėšų atiteks gyventojų būstų remontui. Pinigai skirti išnagrinėjus informaciją apie stichijos sukeltas nelaimes, įvertinus patirtas gyventojų ir savivaldybių išlaidas. Kaip žinia, škvalai bei potvyniai daug nuostolių padarė Kauno, Varėnos, Alytaus, Trakų ir kituose rajonuose.

Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą, kompensuos pačios savivaldybės.

Iš Vyriausybės rezervo fondo nėra kompensuojami gyventojų patirti nuostoliai dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar prabangos prekių. Vyriausybės rezervo fondo lėšomis galima kompensuoti tik tas savivaldybių, gyventojų patirtas išlaidas, kurios būtinos atkuriant tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ne gerovę. Taip pat nėra kompensuojami verslo subjektų patirti nuostoliai.

Vyriausybės rezervo fondo nuo škvalo ir potvynio nukentėjusių nuostoliams iš dalies kompensuoti savivaldybėms siūloma skirti 3 mln. 441 tūkst. litų.

Prioritetas yra teikiamas gyventojams, kurių patirti nuostoliai susiję su tinkamų gyventi sąlygų atkūrimu gyvenamajame (vieninteliame) būste, tad absoliučiai didžioji skiriamų lėšų dalis skiriama gyventojų būstų patirtai žalai iš dalies kompensuoti. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą kompensuos pačios savivaldybės.

Vyriausybės rezervo lėšos skiriamos kompensuoti tas savivaldybių ir per jas – gyventojų patirtas išlaidas, kurios buvo reikalingos atkuriant tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ne turėtą gerbūvį.

Sprendžiant škvalo padarinių miškuose problemas, skubos tvarka supaprastinti administraciniai reikalavimai, stiprinamos policijos bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, raginama įrengti įspėjamuosius ženklus vėtros nuniokotuose miškuose.

Šiuo metu škvalo padarinių likvidavimą privačiuose miškuose apsunkina galiojančios griežtos administracinės procedūros bei reikalavimai. Medieną būtina sutvarkyti kaip įmanoma greičiau, nes nesutvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų medienos kokybė sparčiai blogėja ir vertė krinta, be to, kyla rizika nesutvarkytuose miškuose išplisti miško kenkėjams.

Skubos tvarka Vyriausybės posėdyje buvo priimtas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimas, kuriuo supaprastintos administracinės procedūros, taikomos norint vykdyti su škvalo pažeistų miškų sutvarkymu susijusius sanitarinius miško kirtimus. Pakeitimu nustatyta, jog vietoje privalomų leidimų kirsti mišką stichinių nelaimių miškuose atvejais pakaks išankstinio pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, o kirsti sausuolius, vėjavartas ar vėjalaužas bus galima be leidimo ar pranešimo.

Susitikime sutarta, jog Susisiekimo ministerija išimties tvarka leis sandėliuoti medieną nukentėjusių savivaldybių pakelėse – audros padarinių likvidavimo vietose laikinai bus panaikintas draudimas medieną sandėliuoti pakelėse, šalia kelio juostos, tačiau ne grioviuose ir ne greta magistralinių kelių. Planuojama, kad toks leidimas galios iki kitų metų balandžio 1 dienos.

Siekiant užkirsti kelią medienos grobstymams ir vagystėms, nuo škvalo nukentėjusių savivaldybių – Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionių, Trakų ir Varėnos – teritorijoje jau sustiprintos policijos pareigūnų bei Aplinkos ministerijos regioninių tarnybų pajėgos, tikrinant medienos įsigijimo bei transportavimo teisėtumą.

Rugpjūtis baigiasi. Laukia naujas sezonas, naujos kainos. Ir kasdien – tarsi vėl vis nauji mūsų pastebėjimai, kad vėjai piniginėje, savo greičiu, rodos, jau seniai pralenkę tuos per baisiausius škvalus siaučiančius, tik vis stiprėja.

Tokios vasaros kaip ši jau seniai nebuvo. Ji ne tik neįprastais karščiais stebino ir ledų bei gaivinamųjų gėrimų pardavimą didino, bet ir gana aiškiai parodė, kokie nesaugūs esame.

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį praūžusios audros padarytų nuostolių visiškai tiksliai suskaičiuoti nelabai ir įmanoma – juk niekaip neįvertinsi virstančių medžių nusineštų žmonių gyvybių. Dabar aišku tiek, kad turto suniokota už gerokai daugiau nei 20 mln. Lt. Bet draudikai jau pranešė: kompensuota žala sudarys vos 6,3 mln. Lt. Vadinasi, nebuvo apdrausta nė trečioji vėjo, žaibų ir lietaus nuniokoto turto dalis. Gerai, kad yra Vyriausybės rezervo fondas – visuomenė girdėjo valdžios pažadus ir nukentėjusieji gali tikėtis, kad bent nuplėštus stogus pavyks vėl užsidengti. Ir dar tikėtis, kad nieko panašaus nepasikartos. Bet ar teisinga visą atsakomybę sukrauti vilčiai?

Toks galingas škvalas buvo labai netikėtas. Išties seniai Lietuvoje regėtas toks gamtos šėlsmas. Betgi mes tikrai žinome, kad negyvename po stikliniu gaubtu, kuris nuo vėjų ir lietaus apsaugo. Be to, net jei ir gyventume, kas nors imtų, gerai pakratytų, kaip tą žaislą statulėlę, ir pakilęs “sniegas” visą žemę vėl storu sluoksniu nuklotų.

Kas tada būtų? Tikriausiai gyventume toliau, kaip ir dabar. Laikui bėgant žmonės vėtrų padarytas žaizdas apsigydys, namus susitvarkys. Bet ar padarys kas nors ką nors, kad ateityje panašūs įvykiai nebebūtų tokie skausmingi? Ar ko nors iš šios vasaros įvykių pasimokysime? Kad yra ko mokytis, abejonių nekyla. Klimatologai nė nebando raminti: ateityje panašių stichijų sulauksime tik daugiau, jos gali sunaikinti ir dar daugiau turto. Taigi ir po daugelio žmonių pinigines dar stipresniu viesulu prasisukti.

Kaip parodė šį pavasarį atlikti tyrimai, santaupų, iš kurių galėtų išgyventi ilgiau nei savaitę, neturi daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų. Galime tik įsivaizduoti, kokia našta žmonių, priverstų kasdien jaudintis dėl to, kaip išgyventi, pečius užgriūtų tokia nelaimė, kaip sunaikintas jų turimas turtas. Kad būtų vaizdžiau, įsivaizduokite, jog nepataikote galvos padėti ant pagalvės ir žnektelite ant kieto betono.

Finansinių pagalvių, juodos dienos rezervų, lėšų nenumatytiems atvejams – galime vadinti kaip norime, esmės tai nekeičia – deja, daugelis neturime. O juk tai, kaip ir draudimas, iš esmės yra pati paprasčiausia, bet svarbiausia finansinio saugumo užtikrinimo priemonė.

Sakysite, lengva čia pamokslauti, taip tiesiai šviesiai ir nepatariant, kaip tas finansines pagalves iškedenti taip, kad jokių sukrėtimų netektų patirti. Bet pakalbėkime apie tai tuomet, kai po poros mėnesių, prisiminę, kad turimas automobilio apavas dar vienos žiemos neatlaikys, skubėsite į padangų parduotuvę ar servisą ir atsimušite į, gali pasirodyti, dar neregėtas kainas. Arba tuomet, kai kitą vasarą blaškysitės po parduotuves ir niekaip nerasite bet kokio prietaiso, kuris padėtų bent šiek tiek atsivėsinti. Ir visa tai – dėl tos pačios vienintelės priežasties: toks “laiku” susirūpinęs ir senolių išmintį apie rogių ruošimą vasarą pamiršęs būsite tikrai ne vienas.

Žinoma, absoliutinti negalima. Tačiau faktas yra tas, kad rugpjūtis su visomis vasariškomis nuolaidomis jau baigiasi, po kelių dienų – ruduo, tad pats laikas pakilti iš šilto ir patogaus užsimiršimo. Nespėsime nė pajusti, kaip dėl mokslo metų pradžios padidėjusias išlaidas pakeis kitos: šiltesniems drabužiams, žieminiams batams. Ir šildymo sezonas netruks ateiti. Abejonių, ar verta jam ruoštis, neliks, jei tik prisiminsite praėjusią itin šaltą žiemą. Nežinia, ką atsineš ši, bet gamta, be jokios abejonės, už žmogų vaizduotės turi daugiau, tad tikėtis galime visko.

Kad ir kaip ten būtų, šioje žemėje gyvename ne pirmus metus ir sezonų kaitą matėme jau ne vieną. Be to, bent teoriškai žinome, kas blogesnio čia gali nutikti: pakilti kainos, praūžti vėtros, galime susižeisti, prarasti pajamas ir t.t. Telieka paklausti: kurie iš mūsų esame tam bent šiek tiek pasirengę jau dabar?

Andrius Kubilius interviu “Lietuvos radijui” teigė, kad nereikėtų sureikšminti grįžimus ar negrįžimus iš atostogų, svarbiausia, kad Vyriausybė ir institucijos tinkamai dirbo tokios nelaimės metu.

“Premjero grįžimas ar negrįžimas iš atostogų negali sustabdyti tokių škvalų, o kaip įveikti jų padarinius, Vyriausybė turi tuos instrumentus, kuriuos gali panaudoti, ir jie buvo naudojami, ir toliau bus naudojami”, – interviu Lietuvos radijui antradienį teigė premjeras.

Ministras pirmininkas sakė, kad nuostoliai skaičiuojami, ir lygiai taip pat, kaip ir pavasarinio potvynio, taip ir šie nuostoliai bus atlyginami. Pasak premjero, visi turime apie ką pagalvoti – ir Vyriausybė, ir žmonės, ar tikrai esame tinkamai parengę tą aplinką, kurioje gyvename.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybės rezervo fondo likutis pirmiausia bus panaudotas pavasario potvynio Nemuno deltoje ir rugpjūtį pietryčių Lietuvoje praūžusio škvalo padarytai žalai atlyginti.

Ministrė po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu likę 60 proc. iš 8,5 mln. litų rezervo fondo – tai sudaro per 5 mln. litų. Pernai fondas buvo didesnis – siekė 10 mln. litų.

“Likutis pirmiausia bus sunaudotas potvynio žalai atlyginti, kadangi savivaldybės dar iki šiol nėra baigusios žalos skaičiavimo, ir, žinoma, škvalo, kuris vyko prieš keletą savaičių, nuostoliams atlyginti”, – sakė ministrė.

Anot jos, iki šiol didžiausia dalis iš rezervo fondo skirta Nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimo renginiams ir gaisrų nuostoliams atlyginti.

Šiemet taip pat, be kita ko, 63 tūkst. litų iš fondo buvo atseikėta grožio konkursui “Misis Visata”. Ministrė mano, kad šis renginys buvo prasmingas.

“Šalia konkurso vyko tam tikri renginiai, konferencijos, susiję su smurto prieš moteris ir prekybą žmonėmis problemą ir nežinau, ar tai jau visiškai neprasmingos išlaidos tokie renginiai”, – sakė ji.

Anot ministrės, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės rezervas galėtų būti naudojamas tik penkiems dalykams: ekstremalių situacijų likvidavimui, teismų priteistų žalų kompensavimui, gaisro nuostoliams dengti, žymių žmonių laidotuvėms, humanitarinei pagalbai teikti.

“Siūlome numatyti įstatymiškai sureglamentuoti, kad yra šios penkios sritys, kurioms gali būti naudojamas Vyriausybės rezervas. Tokiu atveju man bus daug lengviau dirbti, nes Seimo nariai, taip pat ir iš opozicijos, liausis atakavę ministeriją pasiūlymais skirti vienam ar kitam dalykui lėšų iš Vyriausybės rezervo”, – teigia I.Šimonytė.

Pakistano potvynių, Kinijos nuošliaužų vaizdai pribloškia. Ar jie tikrai be galo toli, ar mums tik taip atrodo? Gali būti, kad su šylančiu klimatu didžiosios stichinės nelaimės gręžiasi ir mūsų pusėn.

Rusijos gaisrai palyginti visai netoli, ten jau darbuojasi ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda. Lenkijos potvyniai, regis, čia pat, todėl paaukoti pinigų nelaimės ištiktiems kaimynams – savaime suprantamas dalykas. O škvalo nusiaubti miškai, nuniokotos gyvenvietės, užversti keliai ir miestų gatvės – jau mūsų tikrovė. Lietuvoje yra šeimų, kurioms stichijos padariniai taip pat virto didžiule nelaime. Ar po rugpjūčio 8-osios susiklosčiusi padėtis mūsų šalyje buvo priartėjusi prie ekstremalios?
Skelbti ar ne?

Valstybės kontrolės (VK) 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova sako, jog vertinant pagal tai, kad nuo škvalo nukentėjo daugiau nei trys savivaldybės, ekstremali situacija peržengė ribas, pagal kurias ją būtų galima laikyti vietine.

Auditorei šį klausimą “Veidas” uždavė neatsitiktinai, nes prieš dvejus metus VK atliko ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą. Kaip tik tuo metu visa Lietuva buvo nukreipusi žvilgsnį į užsiliepsnojusį AB “Rėkyva” durpyną Rokiškio rajone. Iš pradžių jį mėginta gesinti vietos ugniagesių pajėgomis, vėliau prisidėjo Panevėžio zonos komandos, o joms iš paskos ir kariškiai. S.Gorovniova prisimena, kad prieš dvejus metus auditoriams lankantis Rokiškyje buvo paskelbta ir ekstremali situacija.

Praėjusią savaitę vienintelėje Kaišiadorių savivaldybėje taip pat ryžtasi skelbti ekstremalią situaciją. Šiame rajone vien Viliūnų kaime buvo nuplėšti 35 namų stogai ir sugriautas grūdų sandėlis. Iš viso rajone elektros buvo netekę apie 12 tūkst. gyventojų. Dovainonių paukštynas, kuriam taip pat buvo nutrauktas elektros tiekimas, vos neprarado 40 tūkst. jau išaugintų broilerių.

“Argi ne ekstremali padėtis, kai žmonės kelias dienas lieka be vandens? – klausė Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Streikauskas. – Juk vienas iš tokią padėtį apibūdinančių kriterijų yra tas, kad pablogėja socialinės sąlygos. Jos iš tiesų pablogėjo, nes vandenį kai kurie žmonės atgavo tik ketvirtadienį. Ir tų kriterijų buvo ne vienas. Jeigu nepaskelbsi, žmonės sakys – šitiek bėdų, o mūsų valdžia delsia”.

Taip kalbėdamas direktorius tarsi tęsė diskusiją su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu, kuris posėdžiaujant ekstremalių situacijų komisijai vienintelis susilaikė, kai buvo balsuojama – skelbti ar ne. V.Streikauskas atkreipė dėmesį, jog Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kalbėdamas per Lietuvos televiziją, taip pat pripažino, kad rajone buvo susidariusi ekstremali situacija, tiesa, iš karto pridurdamas, kad ji “kontroliuojama”.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Jurijus Targonskas įsitikinęs, kad praėjusią savaitę ekstremalių situacijų skelbti nevertėjo nei pavienėse savivaldybėse, nei tuo labiau Lietuvos mastu – juk daugumoje rajonų buvo ramu. Tačiau neseniai tarpžinybinė komisija susirinkusi svarstė baigiamą parengti ekstremalių situacijų valdymo planą ir tikriausiai netrukus jis bus priimtas. Iki šiol tokio plano Lietuva neturėjo, o kad jo reikia, nurodė minėtas auditas.

Bet iš kur žmogui žinoti, kad artėja pavojus, jeigu net meteorologai gali įžvelgti besiformuojantį škvalą tik likus maždaug trims valandoms iki jam užgriūvant? Kaip sakė PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius, šiuo metu yra įgyvendinamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimo projektas. Jis turėtų būti baigtas po metų.

Visi nori vadovauti

Prieš dvejus metus, kai auditoriai ėmė gilintis, kaip šalyje gali būti organizuojamas ekstremalių situacijų valdymas, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos susikirto, kas turėtų vadovauti esant ekstremalioms situacijoms. Mat prie Krašto apsaugos ministerijos dar buvo ir Krizių valdymo centras. Buvo iškilęs klausimas: o gal viską sujungti į viena? Auditorė S.Gorovniova sako, kad kitose šalyse šiems reikalams vadovauja ne kariškiai. Krizių valdymo centras kovą pralaimėjo ir buvo panaikintas, užtat atsirado Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja pats premjeras. Dar yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras. Ir komitete, ir komisijoje – ministrai, viceministrai, kancleriai.

Auditoriams niekas negalėjo ir, matyt, dabar taip pat negalėtų paaiškinti, kuo krizė skiriasi nuo ekstremalios situacijos. Dėl pastarosios aišku – įstatyme apibrėžta, kad tokia situacija gali atsirasti dėl gamtos ar fizinio poveikio, kai gresia pavojus gyvybei ir turtui. O kas yra krizė? Į tai bus atsakyta, kai bus priimtas Krizių valdymo įstatymas. Nors jo dar nėra, sistema jau kuriama. “Mes siūlėme kurti bendrą, integruotą, gerai valdomą sistemą – tokią kaip kitose šalyse. Kad bet kada žmogui būtų galima padėti”, – sakė S.Gorovniova.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas buvo priimtas 2009 m. gruodį – jį tobulinti taip pat buvo pasiūlę auditoriai. Štai šis įstatymas ir reglamentuoja ekstremalių situacijų skelbimo tvarką. Bet procedūras turėtų nustatyti Vyriausybė, kuri kol kas šio darbo nepadarė.

“Kad žmonės laiku gautų pagalbą, reikia turėti ekstremalių situacijų valdymo planą šalies mastu – kokios institucijos ir kada turėtų reaguoti. Beje, beveik visos savivaldybės, išskyrus penketą, turi savo planus, nors jokie teisės aktai jų nereikalavo”, – pasakoja auditorė.

Be plano

S.Gorovniovą stebina, kad tuo pačiu metu žadama parengti ir krizių valdymo planą, kuris bus sudarytas derinant savivaldybių ir šalies ekstremalių situacijų valdymo planus. Auditorės nuomone, tai akivaizdus nesusikalbėjimo pavyzdys, kuriame nesunku įžvelgti ir veiksmų dubliavimo, ir galimo pinigų švaistymo riziką.

Be to, pataisytame Civilinės saugos įstatyme įrašyta, kad kai kuriose valstybės institucijose turės būti steigiami ekstremalių situacijų valdymo centrai. Kurioms bus privalu juos įsteigti, turės patvirtinti Vyriausybė. Beje, pagal senąjį įstatymą tokius centrus privalėjo turėti daugelis – ir pati Valstybės kontrolė, ir net Lietuvių kalbos inspekcija. Absurdas, ir tiek.

Visai kas kita, kad savo planą, kaip savaime suprantamą dalyką, turi elektros tiekėjai. Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės Editos Sirutienės, bendrovėje yra nustatyta ekstremalių situacijų valdymo tvarka. Gamtos stichijų padariniai elektrikams, šiuo metu atstatinėjantiems ištisus kilometrus elektros stulpų Dzūkijoje, ne naujiena.

Ekstremaliu išgyvenimu daugeliui žmonių tapo ir finansų krizė. Valstybės kontrolės auditoriai prieš dvejus metus, artėjant krizei, buvo įspėję Vyriausybę, kad turi būti oficialiai skelbiama ne tik ekstremali situacija, bet ir krizė. Tačiau tik tada, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas skundą dėl sumažintų pensijų, atkreipė dėmesį, kad apie jokį sunkmetį nebuvo oficialiai paskelbta, Vyriausybei teko skubiai taisyti klaidą.

Pasirodo, tik esant tokiam Vyriausybės nutarimui gali būti teisėtai mažinamas finansavimas, darbo užmokestis. “Manau, toks dokumentas turėjo būti priimtas vos gavus mūsų audito išvadas, tada visi finansiniai apribojimai būtų iš karto įgavę juridinį pagrindą”, – teigia Valstybės kontrolės atstovė.

Už lietų – nė cento!

Kol praėjusį ketvirtadienį kalbėjomės su auditore, meteorologai spėjo paskelbti, kad artėjantis savaitgalis po naujos karšto oro bangos vėl gali būti neramus, nors žmonės dar nespėjo net nuplėšytų stogų sulopyti. Vadinasi, net ir paprasto lietaus tikimybė tapo grėsminga.

Didesnis lietus virsta rimta problema ir dėl patvinstančių gatvių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Mindaugas Rimeika ne be apmaudo sako, kad ši problema įsisenėjo, bet niekas nesiima jos spręsti. Vandentvarkos sektoriuje Lietuva europinę paramą naudoja tik geriamajam vandeniui ir buitinėms nuotekoms tvarkyti, o lietaus nuotekų tvarkymo sistema pamiršta. “Nei tikro šeimininko nematyti, nei mokesčiai renkami, nei investuojama į šią sistemą. Viskas palikta, kaip Dievas duos. Ta va, kaip duoda, taip ir turime, – ironizuoja mokslininkas. – Kai statomas koks nors naujas objektas – prekybos centras, viešbutis, duodamos sąlygos prisijungti prie esamo tinklo. Bet tas tinklas neatnaujintas nuo kokių 1980-ųjų”.

Kai kuriuose miestuose jau buvo parengtos lietaus nuotekų renovavimo galimybių studijos, buvo mėginama skaičiuoti, kiek tai kainuotų. Vos išgirdę tokią naujieną gyventojai puldavo komentuoti, kad politikai, apmokestinę lietų, tikriausiai apmokestins ir saulę, ir orą. “Primityvios šnekos, bet politikams jos daro įspūdį, ir investicijos sustabdomos. Bet kai tie patys gyventojai susiduria su problema, labai piktinasi”, – įvertino padėtį M.Rimeika.

Bendrovės “Grinda” lietaus nuotekinės grupės vadovo Nerijaus Narkūno “Veidas” teiravosi, kiek kainuotų sutvarkyti smarkiai patvinstančias sostinės gatves. “T.Narbuto gatvei reikėtų maždaug 6–7 mln. Lt, o Geležinio Vilko gatvei – net 20 mln. Lt. Mes kiekvienais metais sudarome problemų sąrašą, bet pinigų nėra – niekas už lietų pinigų nerenka”, – sakė specialistas.

Bendrovės atstovai domėjosi galimybe gauti europinių lėšų, bet gavo atsakymą, kad iki 2014 m. jos išdalytos.

Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad savivaldybėms, kurios suteikė nuo škvalo nukentėjusiems gyventojams pagalbą, bus kompensuota iš Vyriausybės rezervo fondo.

“Kai kam buvo sugadinti namai, kuriuose žmonės gyveno – paprastai kalbant, nunešti stogai. Tvarkant tą situaciją labai smarkiai pasistūmėta. Natūralu, kad tam reikia išleisti pinigų, ir savivaldybės, organizavusios pagalbą, tikėsis iš Vyriausybės rezervo kažkokios išlaidų kompensacijos. Manau, toks lūkestis visiškai pagrįstas, ir tas bus padaryta”, – ketvirtadienį “Žinių radijui” sakė I.Šimonytė.

Vis dėlto ministrė pažymėjo, kad valstybės paramos nereikėtų “suabsoliutinti”, o toks turtas kaip laisvalaikio sodybos turi būti draudžiamas.

“Tuomet išlaidas turėtų atlyginti draudimo kompanijos, ne Vyriausybė. Miško atkūrimui, atsodinimui paramos bus galima tikėtis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet rūpestis dabartiniu miško sutvarkymu yra kiekvieno savininko prerogatyva”, – aiškino I.Šimonytė.

Rugpjūčio 8-osios naktį siautėjusi audra plėšė pastatų stogus, laužė medžių šakas, vertė medžius, kurie krito ant elektros oro linijų, gadino laikančiąsias metalo konstrukcijas, traukė elektros laidus, dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių buvo sugadinti elektros įrenginiai.

Gamtos stichiją tąkart nusinešė keturių žmonių gyvybes. Nuo škvalo smarkiausiai nukentėjo Kaunas, Varėnos, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonai.

“Veidas”: Kokių nuostolių po audrų patyrė šalies miškų ūkis? Ar jie prilygsta ankstesniais metais stichijų padarytai žalai?

D.D.: Šį pirmadienį turėtume pamatyti bent apytikslį nuostolių paveikslą, nes iki šiol miškininkai dar nebuvo spėję prieiti iki visų nuniokotų vietų. Tai buvo vienas ekstremalesnių atvejų Lietuvos miškams, bet negaliu sakyti, kad tokių dalykų nėra buvę. Regis, daugiausiai nuostolių padarė 1967 m. lapkričio uraganas, išlaužęs apie 3 mln. kub. metrų medienos. Šis kiekis viršijo metinę tų laikų kirtimo normą, o padariniai buvo likviduojami apie porą metų.

Klimatui šylant tokie reiškiniai dažnėja. 1993 m. buvo itin stiprios vėjovartos– apie 700 tūkst. kub. m medienos, 2005 m. uraganas “Ervinas” išlaužė 600 tūkst. kub. m – manome, kad maždaug dvigubai daugiau negu dabar. Na, ir uraganas “Anatolijus” 1999 m. išvertė 350 tūkst. kub. m. Dabar gali būti panašiai – apie 300 tūkst. kub. m.

“Veidas”: Ar pagrįsti nuogąstavimai, kad dabar įsisiautės medienos kenkėjai?

D.D.: Tokio pavojaus esama. Paprastai tokie uraganai ir audros vyksta žiemą. Kada gamta apmirusi, lengviau tvarkytis. O vasarą kenkėjai vabzdžiai, žievėgraužiai tipografai, metasi į nukentėjusius eglynus ir gali įvykti jų populiacijos sprogimas. Kuo didesni sužalotų eglių plotai, tuo daugiau grėsmės. Vėliau jie puola ir sveikus medžius. Panašiai atsitiko 1993 m., kai iki pavasario nebuvo spėta sutvarkyti vėjovartų. 1994–1996 m. kenkėjai išplito visoje Lietuvoje ir medžiai ėmė masiškai džiūti. Todėl reikia skubėti tvarkytis.

“Veidas”: Iki kada turėtų būti baigti nuniokotų miškų tvarkymo darbai?

D.D.: Norime, kad iki spalio 1 d. viskas būtų užbaigta. Tikimės per du mėnesius suspėti. Planuojama permesti pajėgas iš visų urėdijų ten, kur jų labiausiai reikia. Privačių miškų savininkai taip pat raginami kuo greičiau tvarkyti miškus.

Mediena šiltu metų laiku gana greitai genda ir praranda kokybę. Žmonės gali patirti rimtų nuostolių, o dar reikia nepamiršti ir kenkėjų plitimo pavojaus. Be to, privačių miškų savininkai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti. Būtų keista, jeigu jie to nepadarytų. Iš Aplinkos ministerijos pusės ministro įsakymu iki spalio 1 d. supaprastintos vėjalaužių tvarkymo procedūros. Bet po šios datos viskas grįš į senas vėžes.