Liepos 5 dieną Minske vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje teikta Lietuvos parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybą, buvo atmesta nepradėjus jos nagrinėti.

ESBO – didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas karinėms konfrontacijoms mažinti ir saugumui Europoje stiprinti. Šiuo metu organizacija vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje. Parlamentinė Asamblėja yra vienas svarbiausių organizacinių junginių. Kartą per metus vykstanti sueiga, sukviečianti per 300 šalių narių parlamentarų, rengia rekomendacinio pobūdžio rezoliucijas, kurios dažnai būna įgyvendinamos.

Skaudžiausią smūgį Lietuvos delegacija patyrė tada, kai ši rezoliucija nesugebėjo patekti į Asamblėjos darbotvarkę. Svarstant klausimus, kurie bus nagrinėjami šioje sueigoje, lietuvių parlamentarų parengta rezoliucija buvo sustabdyta Švedijos delegacijos atstovo socialisto Kento Harstedto iniciatyva. Pasak švedų atstovo, mūsų parlamentarų iškelta problema buvo labiau dvišalių santykių aiškinimasis tarptautinėje arenoje, ji nekelianti realios grėsmės tarptautiniam saugumui, todėl tokio klausimo ESBO Parlamentinė Asamblėja neturėtų svarstyti.

Nors lietuvių delegacija, vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo, Seimo nario Virginijaus Sinkevičiaus, bandė atsakyti šiai Švedijos delegato išdėstytai nuomonei, galutinis balsavimas lėmė, kad tik aštuonios valstybės iš 57 palaikė mūsų parlamentarų suformuluotą rezoliuciją. Net 20 šalių pasisakė prieš tokios rezoliucijos įtraukimą į darbotvarkę.

Įdomu tai, kad daugiausia Rytų valstybių palaikoma Astravo AE statyba palaikymo sulaukė Šiaurės valstybių bloke. Beveik visais atvejais šių valstybių nuomonė sutampa su Europos Sąjungos narių pozicijomis, todėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos pozicijos palaikymas lietuviams iškėlė daug klausimų. Tiesa, K.Harstedtas yra radikalaus Skandinavijos socialistų sparno narys, todėl tai nėra pirmas kartas, kai šis politikas palaiko prorusišką poziciją.

Astravo AE – beveik dešimtmetį Lietuvai ramybės neduodanti problema. Mūsų valstybės politikai atvirai svarsto apie šios elektrinės saugumo galimybes. Didelį ažiotažą šis klausimas sukelia ir todėl, kad statyba vyksta vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos pasienio ir pakilus į orą Vilniuje statomos elektrinės bokštai yra gerai matomi. Lietuvos delegacijos tarptautinėje arenoje stengiasi, kad Astravo AE nebūtų baigta statyti ir nepradėtų savo veik-los. Manoma, kad atsitikus nelaimei radioaktyviosios medžiagos smarkiai paveiktų dalį Lietuvos regionų ir turėtų panašių pasekmių, kokių būta po Černobylio katastrofos Ukrainoje.

Tiesa, tarptautinėje arenoje mūsų kaimyninės šalys sutaria, kad Lietuvos delegacijų keliamas klausimas yra svarbus. Statoma elektrinė pakankamai galinga, kad nelaimės atveju paveiktų ne tik Lietuvą, bet ir visą Centro bei Šiaurės Europos šalių regioną.

Didžiosios Europos valstybės bei Pietų regionas Astravo AE statybos klausimu išlieka neutralus, todėl dažnai mūsų delegacijos palaikymo nesulaukia – per įvairius balsavimus šios šalys susilaiko.

Lietuvos vardas nebus įrašytas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) istoriją kaip išskirtinis.

Praėjusią savaitę Vilniuje vykusi ESBO šalių Ministrų tarybos sesija – per 21 metus didžiausias tarptautinis renginys Lietuvoje – pasaulio bendruomenės dėmesį patraukė nebent JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsižodžiavimais dėl parlamento rinkimų Rusijoje vertinimų ar Rusijos ir Lietuvos diplomatijos vadovų aiškinimusi, kur vėžiai žiemoja. S.Lavrovas viešai piktinosi, neva Audronius Ažubalis žiniasklaidai gyrėsi Rusijos kolegai iš Rusijos aiškinęs, kaip spręsti sovietinės okupacinės žalos atlyginimo problemą, nors apie tai jie nė nekalbėję, o A.Ažubalis tikino, kad okupacinės žalos klausimą minėjęs kaip nuolatinį dvišalėse derybose.
A.Ažubalis sėkme vadina, kad Vilniuje buvo priimta dešimt iš 30-ies parengtų dokumentų. Tačiau, kaip pastebi Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Evaldas Nekrašas, taip ir nepavyko sutarti dėl bent kiek turiningo bendro pareiškimo. Daugelis priimtų dokumentų – simbolinės deklaracijos. Pavyko sutarti dėl ESBO išankstinio įspėjimo pajėgumų tobulinimo, tarpininkavimo paramos ir reabilitacijos po konfliktų, lygių moterų galimybių ekonomikos srityje, transporto dialogo ir kt. Tačiau „viena dalyvaujanti šalis”, kaip atsargiai iš oficialių tribūnų apie Rusiją kalbėjo ministrai, blokavo ketintus priimti esminius sprendimus dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės. O juk Lietuva tai buvo įvardijusi tarp pirmininkavimo prioritetų.
Kukliai ekspertai vertina ir visų Lietuvos pirmininkavimo ESBO metų rezultatus. A.Ažubalis ypač didžiuojasi, kad po maždaug šešerių metų pertraukos bent jau pavyko susodinti prie oficialių derybų stalo Moldovos ir Padnestrės konflikto puses. „Tačiau nepavyko pasiekti realios pažangos sprendžiant užsitęsusius konfliktus, o tai buvo įvardyta kaip svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetas. Demokratijos sklaidoje laimėjimai irgi ne itin dideli“, – vertina prof. E.Nekrašas.
Ar Lietuva galėjo nuveikti daugiau? „Neturėdama tokių įtakos instrumentų, kokius turi JAV, Vokietija ar Didžioji Britanija, Lietuva negali daryti įtakos esminių pasaulio įvykių ar didesnių pokyčių. Lietuva sugebėjo išlaviruoti, kad šalys dar labiau nesusipyktų. Krizė, įtampa Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų šalyse, Rusijoje – ekonominiai ir politiniai veiksniai buvo tokie, kad net didelė šalis pirmininkaudama ESBO nebūtų galėjusi pasiekti daugiau. Nesugadinom vagos, išlaikėme tą lygį, kurį ši struktūra turi. Vilniuje nepasirašyta svarbių dokumentų, bet būtų blogiau, jei skirtingų šalių politikai net neatvažiuotų, nesišnekėtų“, – Lietuvos pirmininkavimą vertina politologas Lauras Bielinis.
Prof. E.Nekrašas pritaria, kad tai, kad tiek užsienio politikų susirinko į Vilnių, rodo, kad Lietuva pripažįstama kaip dėmesio verta tarptautinė partnerė ir jos pirmininkavimas priimamas kaip gana sėkmingas. „Turint omeny mūsų valstybės ekonominius, karinius resursus, įtaką tarptautinei politikai, galų gale, kad čia gyvena tik 0,04 proc. pasaulio gyventojų, Lietuva garbingai atliko tą funkciją. Nelabai tikėjausi reikšmingų rezultatų, taip ir buvo“, – sako prof. E.Nekrašas.
Nors pagal narių skaičių ESBO yra viena didžiausių tarptautinių organizacijų, ji nėra pati svarbiausia. Būtent todėl, kad ESBO tiek daug šalių – nuo Vidurinės Azijos iki Šiaurės Amerikos – sunku pasiekti konsensusą (o organizacija veikia konsensuso principu). Vis dėlto, E.Nekrašo vertinimu, ESBO yra svarbi kaip 56 šalių forumas, kuriame tos šalys gali pasikeisti nuomonėmis ir pozicijomis.
Lietuva pirmininkavimą ESBO nuo šio sausio perėmė iš Kazachstano ir netrukus jį perduos Airijai.

Rugsėjo 12 d. Romoje (Italijos Respublika) vykusioje konferencijoje “Neapykantos, nusikaltimai prieš krikščionis: atsakas ir prevencija” pareikšta, kad ESBO narės privalo dėti daugiau pastangų siekiant išvengti ir apsisaugoti nuo nusikaltimų prieš krikščionis.

“Lietuva visais laikais pasižymėjo tolerancija kitatikiams. Lietuvoje šalia vieni kitų taikiai gyvena įvairių religinių konfesijų atstovai. Tuo tarpu pasaulyje vis dar vyksta įvairūs nusikaltimai prieš krikščionis. Nustatyta, kad kas penkias minutes pasaulyje nuo persekiojimų žūsta vienas krikščionis”, − sakė iš konferencijos Romoje sugrįžusi Seimo delegacijos ESBO PA vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Anot V. Aleknaitės, dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai: šventovių, kapinių išniekinimas, padegimai, krikščionių nuosavybės niokojimas, pasikėsinimai į kunigus, vienuolius. Daugiausia nusikaltimų įvykdoma tose vietovėse, kuriose krikščionys sudaro religinę mažumą, tačiau konferencijos dalyviai iš daugelio ESBO valstybių narių labiausiai pabrėžė susirūpinimą dėl krikščionių diskriminacijos ir jų teisių suvaržymo tradiciškai krikščioniškomis laikomose šalyse.

Pasak statistikos, penkios iš dešimties pasaulio šalių, kuriose iki 2009 metų labiausiai kilo socialinis priešiškumas religijai yra Europoje: tai Bulgarija, Danija, Rusija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

Tam, kad ši smerktina žmogaus teisių pažeidimo forma būtų išrauta su šaknimis, reikia, kad krikščionys pilnavertiškai dalyvautų viešajame gyvenime, kad visuomenė atvirai apie tai diskutuotų, rinkti patikimą informaciją apie diskriminacijos atvejus, tobulinti švietimą, auginti visuomenės supratimą ir toleranciją.

Apie ESBO konferenciją Romoje

“Neapykantos nusikaltimai prieš krikščionis: atsakas ir prevencija” konferencijoje dalyvavo 150 atstovų iš 56 ESBO šalių, religinės bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvą atstovavo: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo delegacijos ESBO PA vadovė, ESBO PA Politikos ir saugumo komiteto pranešėja, Evaldas Ignatavičius, užsienio reikalų viceministras, ambasadorius Alfonsas Eidintas, prof. kun. Andrius Narbekovas.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė kalbėdama konferencijoje pasidžiaugė reikšmingu ESBO, kaip organizacijos, o taip pat ir ESBO PA indėliu, ginant ir įgyvendinant valstybėse narėse religijos laisvę. Šių metų liepos pradžioje Belgrado sesijoje priimta rezoliucija prieš netoleranciją ir krikščionių diskriminaciją ESBO erdvėje.

„Religijos laisvė – tai vaistai nuo totalitarizmo“, − sakė Seimo narė. Ji priminė susirinkusiems, jog po Antrojo Pasaulinio karo Sovietams okupavus Lietuvą, krikščionių persekiojimas ir nusikaltimai prieš juos buvo įprasta praktika. Neapykanta „priešams“, t. y. kunigams ir tikintiesiems, buvo Sovietų politikos atributas. Neapykantos skatinimas buvo metodas, kurio pasekmės visiems gerai žinomos. Kaip ir absoliuti dauguma konferencijos dalyvių, ji išreiškė susirūpinimą dėl mūsų dienomis nuolat eskaluojamo priešiškumo krikščionybei Europos žiniasklaidoje. „Ką reiškia šis priešiškumas“, − klausė Seimo narė, − jeigu tai emocija, aiškinkimės kodėl, o jei tai metodas, tada − koks jo tikslas. Bet kuriuo atveju neapykanta neatneša nieko gero, todėl Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovė savo kalboje pabrėžė, jog pritaria prof. Massimo Introvigne siūlymui įsteigti Krikščionių kankinių atminimo dieną ESBO valstybėse narėse.

Susitikime dalyvavo net trys Lietuvos pirmininkavimo metu paskirti aukštieji ESBO pareigūnai: ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannier, ESBO Žmogaus teisų biuro vadovas Janez Lenarčič, Massimo Introvigne – ESBO pirmininko asmeninis atstovas kovoje su netolerancija ir diskriminacija prieš krikščionis, Arkivyskupas Dominique Mamberti, Šventojo Sosto Sekretorius Ryšiams su Valstybėmis, Metropolitas Hilarion of Volokolamsk, Maskvos Patriarchato Departamento Ryšiams Pirmininkas.

Pagrindinė mintis, kurią išreiškė aukštieji pareigūnai ir konferencijos dalyviai yra ta, jog neapykantos skatinimas viešoje erdvėje veda prie neapykantos nusikaltimų, kuriems ESBO skiria didelį dėmesį, nes jie kelia grėsmę visuomenei. Padaryta jau nemažai siekiant užkardyti neapykantos nusikaltimus prieš žydus, musulmonus, tautines, religines ir kitas mažumas. Tačiau krikščionių denominacijos iki šiol nebuvo ginamos. Kaip rodo praktika, ne vien mažumai, bet ir daugumai priklausantys asmenys gali tapti neapykantos nusikaltimų aukomis. Šalys narės paragintos sustiprinti neapykantos nusikaltimų prevenciją atitinkamai koreguodamos savo įstatymus bei jų įgyvendinimo praktiką.

Konferenciją Romoje organizavo ESBO Demokratijos ir žmogaus teisų (ODIHR) biuras Varšuvoje ir pirmininkaujanti šalis – Lietuva.

Faktai apie prevenciją prieš neapykantą krikščionims

• Terminas „kristofobija“ arba „kristianofobija“ pirmą kartą buvo paminėtas teisininko specialisto Joseph Weiler. Šis terminas buvo pristatytas tarptautinėms institucijoms 2004 metų gruodį, kada Europos Sąjunga atmetė Rocco Buttiglione‘s, praktikuojančio kataliko, kaip ES komisijos nario kandidatūrą. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisija Ženevoje dabar įvardija tris lygiaverčius reiškinius: anti-semitizmą, islamofobiją ir kristianofobiją.

• Pagal „Pew Forumą dėl religijos ir visuomeninio gyvenimo“, iki 2009 metų penkios iš 10 pasaulio šalių, kuriose socialinis priešiškumas susijęs su religija pakilo daugiausiai, yra Europoje: Bulgarija, Danija, Rusija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

• Religijos laisvė yra pripažįstama visuose pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisės aktuose. Pagal Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją (1948 m.) „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas“ (VŽTD, 18 straipsnis).

• Detalus religijos laisvės aprašymas randamas Romos Katalikų Bažnyčios dokumente Dignitatis Humanae, kuris buvo priimtas 1965 metais Popiežiaus Pauliaus VI pritarimu.

• Helsinkio ESBK Akto (1975 m.) 7 principas, pabrėžia, kad kiekvienas individas turi teisę praktikuoti ir išpažinti religiją arba tikėjimą pagal jo sąžinės balsą.
• Jungtinių Tautų deklaracija dėl pašalinimo visų netolerancijos ir diskriminacijos formų, pagrįstų religija ir tikėjimu, kuri buvo priimta 1981 metais lapkričio 25 dieną, pabrėžia religijos institucijų laisvę skatindama teisę „pasirinkti, priimti ir pakeisti personalą pagal jų atitinkamus reikalavimus bei standartus“.
• Ši teisė taip pat yra išreikšta Vienos ESBK Konferencijoje (1986-1989 m.), kurioje buvo siūlyta Vakarų šalims svarstyti religijos bendruomenių norą dalyvauti viešajame dialoge, įskaitant ir masinę žiniasklaidą.
• Pamatinių Europos Sąjungos Teisių Chartijos 10 straipsnis yra skiriamas minties, sąžinės ir religijos laisvei.
• 2009 m. liepos 9-10 d. Vienoje ESBO priėmė Rekomendacijas Pilietinės visuomenėms atstovams, kuriose sakoma: “Valstybės narės yra skatinamos aktyviai kurti atmosferą viešoje erdvėje, kurioje skleistųsi laisvė tikėjimui ir religijai, o religijų bendruomenės dalyvautų pilnavertiškame ir produktyviame dialoge. Ši erdvė turi būti atvira visiems, ir masinė žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį šios erdvės kūrimui“.

• 2010 m. kovo 11 d. Specialus pranešėjas dėl religijos arba tikėjimo laisvės Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryboje teigė: „Tai yra labai apgailėtina kad visuomenės su aukštu pajamų ir išsilavinimo lygiu išreiškė atvirą nenorą viešiems religijos simboliams“.
• 2011 m. sausio 1 d. popiežius Benediktas XVI teigė, kad „Krikščionys dabar yra religinė grupė, dėl savo tikėjimo sulaukianti daugiausia persekiojimų“.

• Šių metų kovo 16 d. Europos Parlamente vykusiame seminare pripažinta, kad diskriminacija ir netolerancija krikščionims egzistuoja ir Europos Sąjungoje.

• Šių metų birželio mėnesio pradžioje nauja ESBO studija atskleidė jog pasauliniu mastu 105 tūkstančiai krikščionių per metus (vienas kas 5 minutes) yra nužudomi dėl jų įsitikinimų ir religijos.

• Šių metų ESBO PA sesijoje, vykusioje liepos 6-10 dienomis Belgrade, priimta rezoliucija prieš netoleranciją ir krikščionių diskriminaciją ESBO erdvėje. 12-as Rezoliucijos straipsnis rekomenduoja viešą diskusiją apie netoleranciją ir diskriminaciją prieš krikščionis ir apie jų teisę pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime. 15 straipsnis skatina žiniasklaidos atstovus neskleisti išankstinių nusistatymų prieš krikščionis ir kovoti su stereotipais. 16 straipsnis ragina krikščionių Bažnyčias toliau dalyvauti visuomeniniame gyvenime taip prisidedant prie visų žmonių orumo apgynimo, laisvės ir socialinės sanglaudos.

REUTERS

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaliniu sekretoriumi paskirtas Italijos diplomatas Lambertas Zannieras (Lambertas Zanjeras), BNS ketvirtadienį patvirtino organizacijai pirmininkaujančios Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Italas šiame poste pakeis kadenciją baigiantį prancūzą Marcą Perriną de Brichambaut (Marką Periną de Brišambo).

“Esu laimingas galėdamas paskelbti, kad po atidaus svarstymo mano kolegos ESBO užsienio reikalų ministrai ir aš pasirinkome L. Zannier užimti šios svarbios organizacijos vadovo postą”, – pranešime spaudai sakė A. Ažubalis.

Ministras teigė, kad ESBO dabar yra svarbus metas sprendžiant saugumo klausimus, visų pirma įšaldytus konfliktus, taip pat remiant partneres valstybes, įskaitant Afganistaną ir Šiaurės Afrikos valstybes.

L. Zannier 2002-2006 metais vadovavo ESBO konfliktų prevencijos centrui, nuo 2008 metų buvo specialusis Jungtinių Tautų atstovas Kosove. Anksčiau į ESBO vadovus Ursula Plassnik, bet jos kandidatūrą blokavo Turkija.

BFL

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovės žiniasklaidos laisvei Dunjos Mijatovič teigimu, nė viena organizacijai priklausanti valstybė neturi imuniteto nebūti patikrinta dėl spaudos laisvės standartų laikymosi.

“Nėra nė vienos šalies, turinčios imunitetą nuo biuro patikros. Svarbiausi dalykai yra pozityvūs tobulėjimai, kuriuos mes pastebime per pastaruosius kelis mėnesius, ypač Rusijoje, Azerbaidžane, (…) Visa tai yra labai konkretūs žingsniai, gerinant situaciją ir bendraujant su biuru”, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje kalbėjo ESBO atstovė.

Ji atsisakė nurodyti, kaip vertina spaudos laisvės lygį Lietuvoje, tačiau patikino, kad šiuo klausimu bendradarbiaujama su Lietuvos Vyriausybe.

“Aš susilaikau nuo palyginimų, ar sprendimų dėl spaudos laisvės skirtingose šalyse, nes manau, kad tai nevyriausybinių organizacijų darbas (…) Dėl individualaus Lietuvos klausimo, galiu pasakyti, kad man padeda ir su manimi bendradarbiauja visais spaudos laisvės įsipareigojimų klausimais Lietuvos Vyriausybė (…) Visos problemos, susijusios su spaudos laisve, yra keliamos iš karto, ir jokia valstybė neturi imuniteto nei pagalbos, nei kritikos atveju, jei pažeidžiami spaudos laisvės įsipareigojimai”, – tvirtino D.Mijatovic.

Pasak jos, valstybėms reikėtų imtis įvairių priemonių dėl spaudos laisvės gerinimo, tarp jų – tolerancijos plėtros, šmeižto dekriminalizacijos, to artimiausiu metu ketina imtis Rusija.  Vilniuje antradienį prasidėjo konferencija, skirta žurnalistų saugumui ESBO valstybėse. Konferencijoje planuojama kalbėti apie teisės aktų bazės tobulinimą, teisėsaugos veiklą, teisines priemones. Taip pat ketinama parengti rekomendacijas, kaip pagerinti žurnalistų saugumą ESBO regione.

Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) prioritetus Vienoje pristatęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad svarbiausia užduotimi laiko konfliktų sprendimą.

“ESBO erdvėje egzistuojančių konfliktų sprendimas taikiu ir derybų keliu turi būti svarbiausias mūsų įsipareigojimas, mūsų svarbiausias bendras įsipareigojimas”, – ESBO būstinėje susirinkusiems šalių narių atstovams ketvirtadienį sakė A.Ažubalis.

Jis teigė raginsiąs šalis gerbti tarptautinę teisę ir pabrėžė, kad ESBO kaip organizacija bus vertinama pagal savo veiksmus, o ne pagal deklaracijas.

“Sieksime atnaujinti formalias “5+2″ derybas Moldovos klausimu su rimta darbotvarke. Dėl konflikto Gruzijoje išnaudosime Ženevos procesą pasitikėjimui atkurti ir dirbsime, kad būtų atnaujinta prasminga ESBO veikla Gruzijoje. Remsime aktyvesnes Minsko grupės pastangas pagyvinti politines derybas dėl Kalnų Karabacho”, – kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie rinkimų procesus, jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti susirinkimo teisę, vienodą ir laisvą prieigą prie žiniasklaidos, o taip pat laisvę kalbėti “nebijant būti sumuštiems, įkalintiems, ar žūti”.

Jis teigė apgailestaujantis, kad Baltarusijos valdžia nesutiko pratęsti ESBO biuro Minske veiklos, kai šios šalies prezidento rinkimai buvo pripažinti nedemokratiškais ir nelaisvais.

“Raginu persvarstyti šį sprendimą”, – sakė A.Ažubalis

2011-aisiais Lietuva, beje, pirmoji iš Baltijos šalių, pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Sausio 12–13 d. Vienoje vyks Lietuvos pirmininkavimo ESBO pradžios renginiai, o gruodį Vilniuje bus surengta ESBO Ministrų tarybos sesija. Kokį indėlį į šią organizaciją gali įnešti Lietuva ir ką pirmininkavimas gali duoti Lietuvai, teiraujamės ESBO generalinio sekretoriaus Marco Perrino de Brichambaut.

PROGNOZĖS: Kokių pokyčių ESBO galime laukti po pernai metų pabaigoje įvykusio šalių narių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje?
M.P.B.: Kaip žinote, šis forumas surengtas po vienuolikos metų pertraukos, ir tai buvo septintas susitikimas organizacijos istorijoje. Jis buvo svarbus daugeliu atžvilgių. Visų pirma į vieną vietą susirinko 25 vyriausybių atstovai – daugiausia aukščiausio lygio vadovai. Tai rodo, kad šalims ši organizacija yra labai svarbi.
Reikšminga tai, kad Astanoje buvo diskutuojama labai aktualiomis temomis, ir ne tik per bendrus posėdžius, bet ir dvišalius pokalbius. Taigi Astanoje buvo sprendžiama ne viena svarbi problema, susijusi tiek su konfliktais tarp įvairių šalių, diskutuoti siūlymai, kaip užtikrinti daugiau saugumo ir stabilumo kuo didesnėje teritorijoje ir sukurti saugią bendruomenę.
Astanos susitikimas išskirtinis ir čia pasirašyta deklaracija. Norėčiau pabrėžti, kad joje atsispindi esminiai ir kartu unikalūs ESBO principai. Unikalūs tuo požiūriu, kad ši organizacija sujungia visas individualaus ir bendro saugumo dimensijas. Viename dokumente atsispindi įvairių šalių ir labai skirtingos patirtys. Antra vertus, įsitikinome, kad nors Azijos ir Europos šalys labai skirtingos, jų suvokimas apie saugumą labai panašus.
Beje, pastarąjį kartą toks dokumentas pasirašytas dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai pasaulis buvo dar visiškai kitoks. Tačiau nuo to laiko labai daug kas pasikeitė.

PROGNOZĖS: O kodėl toks susitikimas nė karto neįvyko per pastaruosius 11 metų?
M.P.B.: Geras klausimas. Pirmiausia tai buvo labai sudėtingi metai. Per juos išgyvenome rugsėjo 11-ąją, Irako karą, JAV administracijas, kurios nebuvo per daug nusiteikusios atviroms diskusijoms, vis didėjantį Rusijos nepasitenkinimą tarptautiniais saugumo susitarimais. Taigi buvo daug veiksnių, lemiančių įtampą tarp 56 ESBO narių.
Tuo pat metu ESBO buvo tarsi vieta, kur galima suprasti, kas vyksta aplinkui, čia buvo pasirašomi politiniai susitarimai, susiję net su tokiais opiais ir svarbiais klausimais, kaip karinis konfliktas tarp dviejų ESBO narių – Rusijos ir Gruzijos.
Tad aš noriu tik pasidžiaugti, kad šalys narės rado drąsos organizuoti bendrą susitikimą, susitikti Astanoje ir netgi susitarti dėl bendros deklaracijos – tai, mano nuomone, yra nemažas laimėjimas ir pokytis.

PROGNOZĖS: Ar tai bus sudėtingas uždavinys Lietuvai – pirmininkauti ESBO?
M.P.B.: Lietuvai pirmininkauti padės nemažai palankių aplinkybių. Pirmiausia – jau minėta Astanoje pasirašyta deklaracija. Be to, palankus veiksnys yra JAV ir Rusijos santykių “perkrovimas”. Puiki bei darbinga ir atmosfera tarp Europos Sąjungos, Rusijos bei JAV. Galiausiai jums pasitarnaus jūsų pačių rimtas požiūris ir įsitraukimas į ESBO reikalus.

PROGNOZĖS: O ką konkrečiai Lietuva gali ir duoti ESBO, ir pasiekti pati, pirmininkaudama šiai organizacijai?
M.P.B.: Pirmiausia teks dirbti ties ESBO veiksmų plano patvirtinimu. Gera žinia ta, kad ES labai remia ir palaiko tokio veiksmų plano pasirašymą, tad Lietuva turės paramą.
Pats bendriausias kiekvienai pirmininkaujančiai šaliai keliamas uždavinys – sukurti daugiau stabilumo ir saugumo Europoje. Juk iš tiesų Europa nėra tobula. Mėgstu pasitelkti veidrodžio atspindžio palyginimą. Organizacija yra tarsi kiekvienos iš savo narių veidrodinis atspindys. Ir ji yra gera tiek, kiek geri yra ją sudarantys komponentai. O Europos veidrodis ilgą laiką buvo gerokai aprasojęs. Tačiau dabar vaizdas ryškėja, ir Lietuva gali labai pasitarnauti, kad Europa taptų geresnė.

PROGNOZĖS: Ar tikite, kad veiksmų planas bus pasirašytas per Vilniuje gruodžio mėnesį vyksiančią ESBO Ministrų tarybos sesiją?
M.P.B.: Manau, kad dokumento pasirašymas jau yra pasiekęs paskutines stadijas – Astanoje veiksmų planas buvo patobulintas penktą kartą. O šiais metais vyks labai intensyvios diskusijos dėl visos veiksmų plano koncepcijos. Ar 2011 metais Vilniuje bus susitarta dėl galutinio plano varianto, priklausys nuo to, ar pajudės iš vietos įšaldyti konfliktai, pavyzdžiui, tokie kaip tarp Gruzijos ir Rusijos. Jei taip, tai bus galimybė konsoliduoti veiksmų planą. Tam prireiks daug ginčų, daug geros valios, puikaus vadovavimo, didelio sutarimo tarp organizacijos narių.

PROGNOZĖS: Užsiminėte apie bendrą ESBO koncepciją. Ar nemanote, jog ši organizacija turi per daug tikslų, kad juos reikėtų konkretinti ir susikoncentruoti ties svarbiausiais?
M.P.B.: ESBO narės yra net 56 šalys, ir ši organizacija susiduria su pačiais įvairiausiais klausimais. Jie sprendžiami dviem lygmenimis. Pirmasis – Saugumo taryba, kuri susitinka kiekvieną savaitę. Tai nuolatinė, diversifikuota ir gyva diskusija. Jos veiklos uždaviniai keičiasi neprognozuojamai, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.
Kitas lygmuo – sprendimų įgyvendinimas. Tai reikalauja konkretaus veiksmų plano, kuris leistų atsižvelgti į besikeičiančią situaciją ir judėti į priekį.
Lietuvai reikėtų sudaryti savotišką svarbiausių regiono klausimų paketą. Dabar daugiausia kalbama apie saugumo ir pasitikėjimo didinimą regione bei visoje organizacijoje. Tačiau svarbūs bus ir tokie klausimai, kaip narkotikų keliai, žiniasklaidos laisvė, žurnalistų apsauga, – tai, esu tikras, ir Lietuvai aktualios temos.

PROGNOZĖS: Kai kalbama apie saugumą, Lietuvai labai svarbus energetinio saugumo aspektas. Ar manote, kad ESBO gali padėti jį padidinti?
M.P.B.: Lietuva šioje srityje jau ėmėsi iniciatyvos. Neseniai Vilniuje kaip tik šiuo klausimu vyko didelis susitikimas. Beje, tuo suinteresuota ne tik Lietuva. Energetinis saugumas rūpi Rytams, Vakarams, Šiaurei, Pietums – visiems regionams. Ką turime padaryti? Nuo bendro suvokimo apie energetinį saugumą ESBO pastangas turime sutelkti konkrečių regionų problemoms spręsti. Konkrečiai turiu omenyje ES ir Rusijos bendravimo energetikos srityje problematiką. Turime išgryninti galimybes ir perspektyvas.

PROGNOZĖS: Taigi visos didžiausios problemos, su kuriomis susiduria ESBO, vienaip ar kitaip siejasi su Rusija – tiek energetinis saugumas, tiek konfliktas su Gruzija. O juk pats pateikėte veidrodžio metaforą, sakėte, kad kiekviena organizacija – tarsi jos narių atspindys. Ar Rusija šiuo atveju neiškreipia šio atspindžio?
M.P.B.: Rusija yra galingiausia valstybė tarp visų ESBO narių ir kartu tai labai dinamiška, sparčiai besivystanti visuomenė. Rusija labai aktyviai dalyvauja visose ESBO derybose, susijusiose tiek su organizacijos susitarimais, tiek su jos vertybėmis. Tai reiškia, kad ši šalis suvokia ESBO tikslų kompleksiškumą, bendrumą ir jų neignoruoja.
Rusija bendradarbiauja ir tariasi visais svarbiausiais klausimais, pradedant energetiniu saugumu, baigiant teisiniais ir ekonominiais klausimais, demokratiniais rinkimais, žmogaus teisėmis, žiniasklaidos ar religijos laisve, aplinkosaugos reikalais. Galiausiai – kai kuriuos klausimus Rusija pati iškelia. Pavyzdžiui, judėjimo laisvė. Kitaip sakant, Rusija noriai diskutuoja ir bendrauja su visomis ESBO narėmis visais svarbiausiais klausimais.

PROGNOZĖS: Tačiau Rusija nėra linkusi taip glaudžiai bendradarbiauti, jei kalba pakrypsta apie Gruziją. Ar šiuo atveju kojos nepakiša ESBO galiojantis vieno veto principas, sudarantis galimybes Rusijai stabdyti konflikto sprendimą?
M.P.B.: Gruzijos problema yra bene svarbiausia tarp ESBO narių, ir šiuo klausimu vyksta nuolatinės diskusijos. Būtent dėl nesutarimų šiuo klausimu Astanoje nepavyko pasirašyti veiksmų plano.
Tačiau tai natūralus procesas, ir tokios diskusijos neišvengiamos. Dialogas būtinas, ir Lietuva, beje, yra viena aktyviausių šio dialogo dalyvių. Svarbu tai, kad skirtingą poziciją turinčios pusės kalbasi tarpusavyje ir artėjama susitarimo link.
Jei kalbėsime apie vieno veto principą, panašiomis nuostatomis vadovaujasi daugelis tarptautinių organizacijų, pradedant G-20, baigiant NATO. Niekada nebus lengva pasiekti konsensuso ten, kur dalyvių yra daug ir jie visi skirtingi. Ir būtent vieno veto teisė užtikrina, kad bus pasiektas visus tenkinantis kompromisas, iki kurio laukia daug susitarimų bei kampų gludinimo, ir kurio nebūtų, jei būtų vadovaujamasi, pavyzdžiui, daugumos principu.
Toks principas gali atrodyti nepatogus, tačiau jis garantuoja, kad kai bus pasiektas susitarimas, visi iki vieno juo bus patenkinti ir nusiteikę vykdyti susitarimo sąlygas.
Juk nors vadovaujamės vieno veto principu, per pastaruosius 10 metų buvo labai sudėtingų klausimų, kuriuos reikėjo išspręsti, ir mes visą laiką judėjome į priekį. Visos ESBO narės rodė norą leistis į kompromisus ir siekti galutinio susitarimo.

Baltarusijos valdžia nepratęsė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) biuro darbo, rašo naujienų svetainė lenta.ru.

Tai pranešama šalies Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Dokumente sakoma, jog šį sprendimą “lėmė tai, kad nėra objektyvaus pagrindo išsaugoti ESBO misiją Baltarusijoje”.

Patikslinama, jog nors ESBO neturi biuro Minske, tai neatsilieps Baltarusijos sąveikos su šia organizacija lygiui.

Taip pat priduriama, kad anksčiau ESBO vietos biurai buvo uždaryti kitose buvusios SSRS valstybėse, konkrečiai – Gruzijoje, Estijoje ir Latvijoje. Dabar šios šalys palaiko tiesioginius ryšius su ESBO instruktoriais.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškritikavo ESBO poziciją dėl prezidento rinkimų šalyje gruodžio 19 dieną – organizacija pareiškė nusivylimą tuo, kaip buvo skaičiuojami balsai ir apskritai visu rinkimų procesu.

Rinkimuose dalyvavo dešimt kandidatų, tarp jų A.Lukašenka, kuris balotiravosi ketvirtąjį kartą – anksčiau buvo padarytos šalies konstitucijos pataisos, leidžiančios jam taip elgtis.

Remiantis oficialia statistika, dabartinis prezidentas iškovojo pergalę per pirmąjį rinkimų ratą, surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų.

Paskelbus rinkimų rezultatus, Minske vyko daugiatūkstantinės protesto akcijose, kurias išvaikė ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON). Daugelis akcijos dalyvių buvo areštuoti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gruodžio 20 dieną pasveikino A.Lukašenką, perrinktą prezidentu, o Rusijos ambasadorius pritarė protestuotojų sulaikymui, tuo tarpu JAV valstybės departamentas pripažino, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra nelegitimiai.

Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pradedanti Lietuva stengsis išlaikyti tokiam statusui būtiną nuosaikų toną, sako užsienio reikalų ministras.

Interviu BNS Audronius Ažubalis neslėpė nuogąstaujantis, kad pirmininkaujant ESBO šalies viduje gali atsirasti spaudimo, susijusio su tarptautinių įvykių vertinimu.

“Aš matau pavojų – kai Lietuva pirmininkaus ir reikės išlaikyti pirmininkaujančio toną, tada gali būti sunkumų, atsirasti vidinio spaudimo, kad pirmininkavimo toną keisti paprasto dalyvio tonu. Čia matau didesnį iššūkį sau – kada sakys, kodėl jūs nesmerkiate to ar ano, kodėl kietai nekalbate, to ar ano nesakote”, – sakė A.Ažubalis.

Ministras pabrėžė, kad pirmininkaujant 56 vienijančiai organizacijai reikės išlaikyti “subtilias ribas”.

“Aš dabar labai ramiai pasakau, kad rinkimai Baltarusijoje yra nedemokratiški, bet kai bus krizinė situacija, galbūt mano, kaip pirmininko, tonas turės būti kitoks. Aš negalėsiu pasakyti, kad kaltas X, o ne Y”, – sakė A.Ažubalis.

Kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetus, ministras išskyrė tris kryptis – įšaldytų konfliktų sprendimą, ekonominius santykius ir energetinį saugumą bei paramą demokratijai. Ministras pabrėžė, kad tarp 56 organizacijos narių yra šalių, kurios nemėgsta kai kurių Lietuvos siūlomų temų.

“Aš nenoriu kalbėti apie tai, kokios valstybės ko nemėgsta, bet taip yra. Bet jei mes bandysime pirmininkavimo prioritetus sudėlioti pagal kiekvienos valstybės norus, tai bus ne pirmininkavimas. Tokiu atveju, mes neturėtume jokių prioritetų”, – sakė A.Ažubalis.

Jo nuomone, ruošiantis pirmininkavimui svarbiausia buvo realistiškai vertinti savo galimybes. Vilnius, A.Ažubalio teigimu, bandys pagyvinti įšaldytų konfliktų, pavyzdžiui, Gruzijoje, sprendimą.

“Būdami Europos Sąjungos, NATO nariai mes bandysime pasitelkti ne tik mūsų kaimynus, sakykime rusus, bet ir ES. Mes bandysime pasitelkti atskirus ES narius, pavyzdžiui Vokietiją, kuri inicijavo tam tikru procesus Padnestrėje. (…) Jei kalbame apie Gruziją, tai kalbame bandymą atkurti ESBO buvimą visoje Gruzijos teritorijoje”, – sakė URM vadovas.

Ministras pabrėžė, kad santykinai nedidelė Lietuvos pirmininkavimui skiriama suma neleis veikti labai plačiai ir vers pasirinkti konkrečius prioritetus. Didžiausias dėmesys, anot jo, bus skiriamas toms temoms, dėl kurių pavyks pasiekti organizacijos narių sutarimą.

“To konsensuso paieškos vyksta jau kokius metus – mūsų ambasadoriai, diplomatai važinėja, tariasi su valstybėmis. (…) Aš manau, kad yra perspektyvu dirbti su Vidurio Azijos valstybėmis, Vakarų partneriais ir Rusija dėl atskirų priemonių, kaip sumažinti prekybą narkotikais, nes visi sutaria”, – sakė A.Ažubalis.

Ministro teigimu, pirmininkavimo metu bus išbandytas Lietuvos patikimumas, sugebėjimas pirmininkauti ir tarpininkauti tarptautinėje arenoje. Lietuva ruošiasi 2013 metų antroje pusėje pirmininkauti Europos Sąjungai.

“Jei mums pasiseks, mes įgausime valstybės, kuria galima pasitikėti ir patikėti rimtas tarptautines užduotis, statusą. Valstybės, kuri sugeba jungti, o ne skaldyti, kaip kai kas nori mus matyti”, – teigė A.Ažubalis.

Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuvos situacija yra sudėtinga, nes jos pirmininkavimui skirta 8,9 mln. litų. Tuo tarpu prieš Lietuvą ESBO pirmininkavusio Kazachstano skirta suma viršijo 225 mln. litų.

“Mes esame pastatyti į tokią situaciją, kada turėsime išsiversti su minimaliu biudžetu ir pabandysime padaryti neįmanomą. Ko gero, pirmininkavimo kokybę galima apibūdinti ne tik išleistais pinigais, tačiau tai yra didelis iššūkis. Gal neturėsime didelių renginių, koncertų ir brangių suvenyrų, bet gal turėsime kokybiškas diskusijas”, – vylėsi A.Ažubalis.

Ministras pirmininkaudamas ESBO vyks bent į 17 regioninių kelionių, o didžiausias renginys Lietuvos pirmininkavimo metu bus Vilniuje 2011-ųjų gruodį vyksiantis organizacijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šiam renginiui bus išleista didžiausia Lietuvos pirmininkavimo biudžeto lėšų dalis.

Kalbėdamas apie ESBO vietą tarptautinėje arenoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras sutiko, kad vertinimų yra įvairių, o pats pabrėžė organizaciją laikantis forumu, sudarančių galimybę kalbėtis skirtingo politinio, socialinio ir ekonominio išsivystymo valstybėms.

“Kai mes esame ES ir NATO nariai, mums atrodo, kad viskas, ką mes čia sprendžiame, yra aišku. Bet yra ESBO narės, kurios nėra šių organizacijų narės, ir joms ESBO be Jungtinių Tautų galbūt yra antra organizacija, kur jie gali kalbėti, ginčytis, priiminėti dokumentus. (…) Tokią organizaciją svarbu išlaikyti vien dėl jos indėlio į demokratijos plėtrą ir vystymąsi. Organizacijos reikšmė nėra tokia menka, kaip kam nors atrodo”, – sakė A.Ažubalis.

Jis priminė, kad Vilniuje vykusios ESBO parlamentinės asamblėjos metu priimta rezoliucija, kuria pasmerkti ir nacizmo, ir stalinizmo nusikaltimai, sukėlė “tam tikrą sprogimą šioje organizacijoje”, o abejingos neliko ir didžiosios šalys.

ESBO vadinama miegančiąja gražuole – neveiksnia, neefektyvia ir pasyvia organizacija, kurios rimtai nebevertina net jos pačios narės.

Penktadienį Astanoje pasibaigusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime joks veiksmų planas taip ir nebuvo priimtas. Miegančiąja gražuole pašaipiai vadinama organizacija, kuriai kitais metais pirmininkaus Lietuva, atrodo vis bejėgiškiau ir ima kelti klausimų, kam ji iš viso reikalinga.

Tiesa, penktadienį paskelbtoje naujoje deklaracijoje (beje, pirmoje po 11 metų pertraukos) pareikšta, kad visų ESBO narių saugumas yra bendras reikalas ir kiekvienai šaliai turi būti užtikrintas vienodai.

Dar sykį patvirtinta tai, kad reikia didinti pastangas taikiai ir derybomis spręsti ESBO teritorijoje kylančius konfliktus, o naujų krizių turi būti išvengta. Bet visa tai – tik gražūs žodžiai.

Beje, kitas ESBO šalių ministrų susitikimas vyks kitų metų gruodžio 6–7 dienomis, ir ne kur kitur, o Vilniuje. Tada, reigs, ir vėl bus grįžta prie klausimo apie tą nelemtą veiksmų planą. Veikiausiai vėl bus susirinkta, pakalbėta ir išsiskirstyta, nesvarbu, kad Lietuva sieks sužibėti, pirmininkaudama šiai organizacijai.

Nevertina rimtai

Toks ESBO neveiksnumas – užprogramuotas iš anksto. Viena vertus, kas iš tokios organizacijos, į kurią neįmanoma įstoti, tarkime, Gruzijai? O juk šiai šaliai didesnės saugumo garantijos būtų pats tas. Tačiau pagal ESBO nuostatas, pakanka bent vienos narės veto, kad nauja šalis nebūtų priimta į organizaciją. Kaip žinoma, šiuo atveju Gruzijos narystę vetuoja Rusija.

Kitas dalykas – organizacijos sugebėjimas nepadaryti nieko, išskyrus susirinkus pasikalbėti apie tai, kaip svarbu yra užtikrinti saugumą.

Realiai šiuo klausimu ESBO nieko konkretaus nenuveikia ir gali būti pavadinta viena neefektyviausių organizacijų pasaulyje. Tiesa, daug kas pabrėžia, kad ši organizacija kaip tik unikali, mat yra vienintelė, į kurią gali būti priimamos ne tik valstybės, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau ir vėl – kas iš to?

Juk šiandien ESBO rimtai nebevertina net jos narės. Štai dabar į Astanoje vykusį aukščiausio lygio vadovų susitikimą net mūsų šalis kaimynė Lenkija delegavo ne prezidentą, ne premjerą, o tik užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį. Ir tai tik trumpam, – apsisukęs jis išvyko nepasakęs net kalbos, kurią Lenkijos vardu teko perskaityti Lenkijos ambasadoriui Kazachstane.

Ką (ne)veiks Lietuva?

Vis dėlto Lietuva labai didžiuojasi, kad kitais metais pirmininkaus šiai organizacijai. Viena vertus, džiaugtis galima. Juk Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkausianti ESBO. Manoma (galbūt pagrįstai), kad Lietuvos pirmininkavimas ESBO padidins šalies įtaką ekonominiams ir finansiniams procesams ESBO regione.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie ESBO Renatas Norkus tikina, kad kitąmet svarbiausias Lietuvos tikslas bus siekti didesnio energetinio saugumo ESBO teritorijoje, kartu “atkreipti ESBO valstybių narių dėmesį žurnalistų saugumo temai”.

Be to, Lietuva 2011 m. siūlys ESBO šalims skirti daugiau dėmesio ir tolerancijos švietimui kaip priemonei užkirsti kelią nusikaltimams iš neapykantos, taip pat ketinama akcentuoti nepriklausomų žmogaus teisių institutų svarbą demokratijai stiprinti.

Tačiau apie jokį konkrečių veiksmų planą kol kas vis tiek nekalbama, taigi galima numanyti, kad kitais metais jis nebus patvirtintas. Be to, klausimų kyla ir dėl to, ar ESBO apskritai nemerdėjanti organizacija, nelygu kas pirmininkauja – ambicingasis Kazachstanas šiemet ar entuziazmu trykštanti Lietuva kitąmet.

Pasak valstybės sekretorės, tai jie gali padaryti sutarę dėl konkretaus veiksmų plano, kaip ši organizacija galėtų prisidėti prie pastangų padidinti saugumą visame pasaulyje.

Kalbėdama Kazachstano sostinėje, kur vyksta pirmasis per vienuolika metų ESBO viršūnių susitikimas, H.Clinton sakė, kad šalių lyderiai turėtų parengti “toliaregiškas veiksmų gaires”, kaip įgyvendinti pamatinį organizacijos principą – konfliktų prevenciją.

“Regioninės krizės ir daugiašalės grėsmės kelia pavojų mūsų žmonėms. Demokratijos jaučia spaudimą, o užsitęsę konfliktai tebėra pavojingai neišspręsti”, – sakė ji.

Valstybės sekretorė sakė, jog ESBO “turėtų atlikti didesnį vaidmenį” Afganistane, pabrėžusi, kad organizacijai priklausančios valstybės turi 2 tūkst. kilometrų sienas su šia karo nualinta šalimi.

ESBO taip pat turėtų būti leista imtis visaverčio vaidmens užkertant kelią naujiems konfliktams ir ieškant būdų, kaip taikiai sureguliuoti padėtį dėl vienašališkai atsiskyrusių regionų buvusiose sovietinėse respublikose Gruzijoje ir Moldovoje, taip pat išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho, sakė H.Clinton.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė JAV valstybės sekretorės nuomonei ir savo ruožtu pabrėžė, jog ESBO būtina modernizuoti. “Organizacija iš tikrųjų ėmė prarasti savo potencialą. Turime tai aiškiai konstatuoti”, – sakė jis.

Kol kas neaišku, dėl kokių baigiamųjų dokumentų pavyks susitarti 56 šalis vienijančios ESBO viršūnių susitikimo dalyviams. ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut (Markas Perenas de Brišambo) paragino parengti ryžtingą baigiamąjį pareiškimą.

“Buvo nepaisoma kai kurių pamatinių ESBO principų. Pasitikėjimo tarp valstybių narių stoka apribojo organizacijos galimybes reaguoti į krizes ir prisitaikyti, kad galėtų atremti naujas grėsmes”, – sakė jis valstybių lyderiams.

Kirgizijos parlamento rinkimai buvo aktyvūs, o balsavimo laisvė buvo užtikrinta, pirmadienį paskelbė tarptautinė stebėtojų grupė, vadovaujama Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO).

“Politinio pliuralizmo ir aktyvios kampanijos pažymėti vakar Kirgizijoje vykę parlamento rinkimai tapo dar vienu demokratijos proceso įtvirtinimu”, – sakoma stebėtojų pranešime.

Trumpalaikės ESBO stebėtojų misijos specialusis koordinatorius Mortenas Hoeglundas (Mortenas Heglundas) sakė: “Per daugelį metu stebėjau daug rinkimų Centrinėje Azijoje, tačiau šie rinkimai – pirmieji, kurių rezultato negalėjau nuspėti”.

“Šie rinkimai atspindi Kirgizijos Respublikos žmonių valią”, – pridūrė jis.