Prognozės dėl IKEA ir H&M atidarymų trumpalaikės įtakos pasiteisino
Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ nuomininkų apyvarta per š.m. sausį – rugsėjį augo 15 proc. Panašiai, 14 proc., didėjo ir lankytojų skaičius. Didžiausias apyvartos augimas per šį laikotarpį fiksuotas vasarą – liepos mėnesį, o rugpjūtį srautus pakoregavęs rinkos naujokų – H&M ir IKEA atidarymas turėjo tik trumpalaikės įtakos „Ozo“ nuomininkų rezultatams. Tarp jų didžiausią augimą per tris pirmus š.m. ketvirčius pasiekė restoranai.
„Trečias šių metų ketvirtis prasidėjo iš tiesų ženkliu vartojimo augimu – jo proveržis buvo jaučiamas visoje mažmeninės prekybos rinkoje. Visada kryptingai stiprindami mūsų prekybos centro pozicijas ir tam pasiruošę iš anksto, žinojome, jog IKEA ir H&M atidarymai turės tik trumpalaikės įtakos mūsų rezultatams. Prognozės pasitvirtino, o kai kurios mūsų centre veikiančios namų apyvokos prekių ir drabužių parduotuvės jau kitą mėnesį po didžiųjų rinkos naujienų fiksavo žymiai ūgtelėjusius pardavimus“, – sako prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė.
Pasak jos, šiais metais „Ozas“ didžiausią dėmesį skyrė dviems nuomininkų segmentams – restoranams bei avalynės parduotuvėms, o naujausi rezultatai rodo, jog pastangos pasiteisino. „Tiek tarp restoranų, tiek tarp avalynės parduotuvių yra tokių prekės ženklų, kurių vienintelės prekybos vietos veikia būtent pas mus. Pavyzdžiui, neseniai duris atvėręs avalynės salonas „Gabor“. Taip pat šiuo metu turime didžiausią po vieno prekybos centro stogu veikiančių restoranų skaičių ir jis artimiausiu metu dar augs“, – sako Inga Navickaitė.
Jos teigimu, vertinant objektyviai – pagal apyvartą vienam kvadratiniam metrui, restoranai ir avalynės salonai patenka tarp labiausiai augusių nuomininkų segmentų. Per š.m. sausį – rugsėjį restoranų apyvarta, pagal šį rodiklį, augo 31 proc., avalynės – 18 proc. Į trejetuką taip pat patenka sveikatos ir grožio prekes bei paslaugas siūlantys nuomininkai – jų apyvarta augo 22  proc.
Planuojama, kad iki šių metų pabaigos prekybos ir pramogų centre „Ozas“ naujas ar po rekonstrukcijų parduotuves atvers 7 nuomininkai. Jų tarpe – pirmoji Lietuvoje koldūninė „2Bistro“ bei pirmoji „Crocs“ parduotuvė Vilniuje. Šiuo metu „Oze“ veikia šios avalynės prekybos sala.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, konsoliduota apyvarta 2011 metais, palyginti su 2010 metais, išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 7,767 mlrd. litų, skaičiuojant be PVM.

Grupės įmonių apyvartos augo visose šalyse, labiausiai Estijoje – 13,3 proc., ir Bulgarijoje – 7,3 proc. Lyginamuoju laikotarpiu MAXIMOS grupės įmonių investicijos į verslo palaikymą ir plėtrą siekė 219 mln. litų.

„Praėjusiais metais MAXIMA GRUPĖS įmonių apyvartos augo ir buvo didesnės nei 2010-aisiais. Tačiau teigti, kad vartojimas atsigauna, kol kas būtų anksti. 2011 metais apyvartų augimą lėmė vykdyta parduotuvių tinklo plėtra ir infliacija, bet ne augantys parduotų prekių kiekiai. Pirkėjai ir toliau išlieka racionalūs, taupo, perka akcijos prekes ir aktyviai naudojasi nuolaidomis“, – sako MAXIMA GRUPĖ, UAB, generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Pasak MAXIMA GRUPĖS vadovo, 2012 metais nesitikima staigaus vartojimo atsigavimo, todėl įdėmiai stebima ekonominė situacija užsienio ir vietos rinkose. Grupė planuoja nuosaikią plėtrą užsienyje. Pirkėjams bus stengiamasi pasiūlyti platų prekių asortimentą bei naudingų akcijų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šviežio maisto gamybai ir prekybai.

Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovės MAXIMA LT, UAB apyvarta analizuojamu laikotarpiu augo mažiausiai iš visų grupės įmonių – 5,0 proc. ir sudarė 4,409 mlrd. litų. Kitos grupei priklausančios įmonės „Ermitažas“ apyvarta augo 8,9 proc. ir pasiekė 176,5 mln. litų.

MAXIMA Latvija apyvarta 2011 metais augo 6,6 proc. ir pasiekė 1,962 mlrd. litų. MAXIMA Eesti apyvarta išaugo 13,3 proc. ir pasiekė 1 mlrd. litų. MAXIMA Bulgarija pasiekė 214 mln. litų apyvartą – tai 7,3 proc. augimas palyginti su 2010 metais.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, yra 2007 m. įregistruota kontroliuojančioji bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje, kurias sudaro 463 prekybos centrai MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, T-MARKET, T-MARKET EXPRESS: Lietuvoje jų –  221, Latvijoje – 136, Estijoje – 65, Bulgarijoje – 41. MAXIMA GRUPĖS, UAB, valdomose įmonėse visose šalyse dirba daugiau kaip 27,5 tūkst. darbuotojų.

Toks klausimas kyla išnagrinėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis apie kasos aparatų įvedimo pasekmes maisto produktais prekiaujantiems turgaus prekiautojams.

Kasos aparatai… didina apyvartą
Pasak VMI, įvedus kasos aparatus turgaus prekiautojų pajamos vidutiniškai augo 23 proc. Tačiau pasitaikė prekeivių, kurių verslas tiesiog suklestėjo – augimas siekė net 5,5 kartų. Kai tuo tarpu visų prekybos įmonių per 9 šių metų mėnesius (įskaičiuojant ir turgų) – 8,1 proc. Jeigu visas Lietuvos ūkis augtų tokiu pat greičiu kaip maisto pardavimai turguje, krizė būtų labai greit įveikta.
Galima juokauti, tačiau VMI duomenys įrodė, tai ką visi Lietuvos žmonės, taip pat ir politikai, ir mokesčių inspektoriai, ir patys prekeiviai, seniai žinojo: turgaus prekiautojai slepia pajamas ir nemoka mokesčių. Ar tokia buvusi ir dar esama situacija atitinka Lietuvos interesus?
VMI suvesti rezultatai įrodė ir dar vieną faktą – verslo liudijimai, kurie skirti verslą pradedantiems arba smulkų verslą vystantiems žmonėms, plačiai naudojami kaip darbo sutarčių pakaitalas, siekiant mokėti mažesnius mokesčius. Stambūs maisto produktų tiekėjai samdė prekiautojus ir vietoj to, kad su jais sudarytų sutartis, mokėtų atlyginimą bei visus mokesčius (apie 40 proc. pajamų), nupirkdavo verslo liudijimus. Vilniuje verslo liudijimo kaina mėnesiui prekiauti turguje 60 lt. Kasos aparatų įvedimas naikina šiuos piktnaudžiavimus. Štai viename Vilniaus turguje nebeliko nei vieno „verslininko“ prekiaujančio mėsa, visi 34 toliau tęsia veiklą, tačiau jau kaip prekybos įmonių atstovai. Tačiau Lietuvos turguose vis dar prekiauja apie 20 tūkst. verslininkų su verslo liudijimais, nors kiek iš jų yra tikrieji verslininkai, o ne prekybininkų statytiniai, galima tik spėlioti.

Gariūnuose kils apyvartos, daugės darbo sutarčių
Nuo 2012 m. gegužės įvedus kasos aparatus turguose prekiaujant ne maisto produktais, neabejotinai kartosis jau žinomas scenarijus. Smarkiai išaugs apyvarta bei mažės prekiautojų su verslo liudijimais. Pilnės ir nacionalinis biudžetas, kurio didžioji dalis skiriama socialinei apsaugai, senatvės pensijoms. Aišku, kai kurie turgininkų šaukliai, vaitos, kad žlugdomas smulkusis verslas.
Lietuvos mokesčių mokėtojų apklausos rodo, kad dauguma remia Vyriausybės poziciją, tačiau dabar būtų svarbu žinoti, ar jie norėtų, kad iš jų sumokėtų mokesčių būtų lengvinamas turgaus prekiautojų perėjimas prie apskaitos su kasos aparatais, pvz., kompensuojamas jų įsigijimas?
Kova su šešėline ekonomika nesibaigs kasos aparatų įvedimu. Ir toliau reikės visų jungtinių pastangų – politikų, kontroliuojančių institucijų ir, svarbiausia, gyventojų. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sąžiningos prekybos ir didesnio teisingumo atsiradimo Lietuvoje.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje kovą sumažėjo 77,4 mln. litų iki 8,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, rezidentų indėlių Lietuvos banke per kovą padaugėjo 1,9 mlrd. litų iki 6,3 mlrd. litų, iš jų centrinės valdžios indėlių – 1,5 mlrd. litų iki 3,5 mlrd. litų.

Kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke per mėnesį padaugėjo 381 mln. litų iki 2,7 mlrd. litų.

Lietuvos banko išorės turtas kovą padidėjo 1,5 mlrd. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 17,8 mlrd. litų, išorės įsipareigojimai sumažėjo 465,5 mln. litų iki 583,3 mln. litų.

Palankus likimas susiklostė bankrutavusios Kauno tekstilės įmonės “Drobė” prekės ženklą pernai įsigijusiai bendrovei “Tekstilės era”. Po sėkmingo sandorio ji pakeitė įmonės pavadinimą į “Drobė Co”.

Bendrovė audžia pusvilnonius ir vilnonius audinius. Pernai teigia pasiekusi 5,5 mln. litų apyvartą, metus baigusi pelningai, o šįmet planuoja į darbą dar priimti audėjų, rašo “Verslo žinios”.

“Drobė Co” komercijos direktorės Danos Vitkienės teigimu, jų bendrovė yra didžiausia ir pagrindinė šalyje mokyklinių uniformų audinių audėja.

“Tai mūsų arkliukas Lietuvos rinkoje, – teigia p. Vitkienė. – O pagrindinė mūsų rinka – užsienyje. 95 proc. produkcijos eksportuojame į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Austriją, Italiją.” Bendrovė gamina audinius ne tik mokyklinėms, bet ir kitokio tipo uniformoms”, – teigė D.Vitkienė.

Tuo tarpu “Drobė LT” smunka gilyn į duobę, iš kurios nepajėgė išlipti ir pati “Drobė” – 2009 metais investuotojas iš Rusijos prarado interesą toliau finansuoti nuostolingai dirbančią įmonę ir buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto paskelbimo.

2005 metais kauno vilnonių audiniu gamybos bendrovės “Drobė” apyvarta buvo 72 mln. litų, bendrovėje dirbo 950 žmonių. Tuo metu 76 proc. “Drobės” akcijų valdė Suomijos investiciniai fondai, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir tarptautinės finansų korporacijos.

Mažmeninės prekybos apyvarta vasarį padidėjo, tačiau šiek tiek mažiau nei praėjusiais mėnesiais. Tuo tarpu prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė išliko pesimistiška, rodo Statistikos departamento atlikta įmonių apklausa.

Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir daugiau nei trečdalyje (39 proc.) visų kitų prekybos įmonių.

Be to, vasario mėnesį, palyginti su sausiu, daugiau įmonių vadovų teigė, kad pagerėjo ir jų įmonės ekonominė būklė: pagerėjimą ir pablogėjimą nurodė po 37 proc. (sausį – atitinkamai 15 proc. ir 32 proc.) apklaustųjų.

Tačiau prekybos įmonių ekonominės būklės prognozė artimiausiems mėnesiams išliko pesimistiška: 42 proc. įmonių vadovų mano, kad jų įmonės ekonominė būklė pablogės (prieš mėnesį – 37 proc.), 10 proc.- pagerės (7 proc.).

Dauguma (89 proc.) prekybos įmonių vadovų artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičiaus keisti neplanuoja.

Kainų didėjimą mažmeninėje prekyboje prognozuoja daugiau nei trečdalis (39 proc.) įmonių, tik 3 proc. žada kainas mažinti.

Pardavėjai teigia, kad artėjant griežtesnio ginklų kontrolės įstatymo įsigaliojimui, suaktyvėjo prekyba dujiniais pistoletais bei revolveriais.

Papildytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad nuo kovo 1-osios perkant dujinį pistoletą reikės tokio pat leidimo, kaip ir įsigyjant kovinį ginklą. Tačiau policija pažymi, kad po kelių metų visiems tokio tipo ginklams vis vien bus privaloma gauti leidimus.

“Anksčiau per savaitę nupirkdavo vos kelis pistoletus. Dabar nėra dienos, kad kelių neparduotume”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” teigė ginklų parduotuvės “Oksalis” Vilniuje pardavėjas Remigijus.

Panevėžyje esančios ginklų parduotuvės “Vollis” pardavėjas Rimantas Kurkauskas antrino, kad pastaruoju metu prekyba dujiniais ginklais suintensyvėjo.

Kauno prekiautojai dienraščiui taip pat tvirtino pajutę nedidelį pagyvėjimą, Rokiškyje per dvi savaites nupirkta 15 dujinių ginklų. Tuo tarpu ginklų parduotuvės Šiauliuose pardavėjas teigė nepastebėjęs didelių pokyčių.

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato licencijavimo poskyrio viršininkas Jevgenijus Piskunovas teigė, kad visi asmenys, iki kovo 1 dienos įsigiję dujinius ir smulkaus kalibro šratais šaudančius ginklus, vis vien juos privalės įregistruoti policijoje.

“Tai bus galima padaryti iki 2014 metų sausio 1 dienos. Registruojant reikės parašyti prašymą, taip pat atnešti psichiatro-narkologo pažymą. Jeigu ginklai nebus įregistruoti policijoje iki nurodytos datos, įstatymo pažeidėjams gresia bausmė – iki penkerių metų nelaisvės”, – aiškino pareigūnas.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios paviljonus po stogu. Per praėjusius metus turgavietės pasiekė 1 mlrd. litų apyvartą – šiek tiek daugiau nei pusę sudarė maisto produktų pardavimai, ketvirtadienį rašo “Verslo žinios”.

Maistą prekyvietėse praėjusių metų pabaigoje pardavinėjo 2.652 prekiautojai – tiek maisto tvarkymo pažymėjimų buvo išdavusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Verslo liudijimai prekybai ne maisto produktais buvo išduoti 8.463 asmenims. Kiek jų prekiavo dengtuose paviljonuose, anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), – duomenų nėra.

Praėjusiais metais turgavietėse parduota 540 mln. litų vertės maisto produktų – tai yra 7 proc. mažiau nei 2009 metais ir beveik 21 proc. mažiau nei 2008 metais.

Statistikos departamento duomenimis, pernai parduota 439 mln. litų vertės ne maisto prekių – palyginti su užpernai, apyvarta sumenkusi 11 proc.. Dar 35 mln. litų sudarė augalų ir gyvūnų pardavimai.

“Turgavietėse apyvarta sumažėjusi – matyti, todėl, kad prekiautojai mažiau prekių atsiveža. Bet skaičiais nedrįsčiau įvardinti. Kitas dalykas – reikia skirti Vilniaus turgavietes ir likusią Lietuvą, kur perkamoji žmonių galia yra daug mažesnė ir gerokai menkesnis pelnas”, – sakė Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė.

VMI duomenimis, Vilniaus turgavietėse prekių apyvarta sudarė trečdalį visų pardavimų, Klaipėdos apskrities turgavietėse – apie 20 proc., o Kauno – apie 15 procentų.

Vyriausybė nutarė nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

“Verslo žinių” žiniomis, svarstymai dėl kasos aparatų, privalomų ir kitiems prekybininkams, prasidės mažiausiai po gerų metų. Planuojama pirmiausia įvertinti gautas pamokas įvedus kasos aparatus maisto prekybininkams.

+370 5 2058511

Įmonės pardavimai buvo 5 proc. didesnė nei 2009 metais, nors gaiviųjų gėrimų rinkos pajamos sumenko apie 13 proc., penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Stebime, ko reikia vartotojui. Pasiteisino naujas produktas “Kaimiška” gira”, – sako “Selita ir Ko” rinkodaros vadovė Lina Mickevičienė.

Įmonė pradeda gaminti naują produktų liniją – gėrimų be konservantų, sintetinių dažiklių ir šaldiklių.

Bendrovė skelbia 170 proc. pernai padidinusi eksporto apimtį, bet neatskleidžia, kokią apyvartos dalį sudaro eksportas. Didžiausios eksporto rinkos buvo Latvija, Estija ir Rusija

Pernykščio pelno gaiviųjų gėrimų gamintoja neatskleidžia. 2009 metais “Selita ir Ko” uždirbo 3 mln. litų ikimokestinio pelno.

Lietuvos elektronikos bendrovė “Selteka”, gaminanti skaitmeninę televiziją leidžiančius žiūrėti priedėlius, šiemet planuoja 29 mln. litų apyvartą – 47 proc. didesnę nei pernai, kai įmonės pajamos buvo 19,7 mln. litų.

Pardavimų augimą bendrovė sieja su praėjusių metų pabaigoje pradėtais gaminti hibridinius priedėlius, leidžiančius žiūrėti ne vienos, o kelių skirtingų technologijų skaitmeninę televiziją, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Hibridinis priedėlis leidžia žiūrėti kelių rūšių skaitmeninę televiziją. Tas pats priedėlis tinka priimti ir skaitmeninę kabelinę, ir internetinę televiziją. Hibridiniai priedėliai gali būti įvairių modifikacijų, turėti įrašymo funkciją”, – sakė “Seltekos” vadovas Antanas Arūnas Vizgaitis.

Anot jo, hibridinius priedėlius bendrovė taip pat eksportuoja į Rusiją ir Baltarusiją, juos taip pat ketinama siūlyti ir Vakarų Europos rinkose.

“Selteka” pernai uždirbo 0,7 mln. litų pelno, arba 3,5 karto daugiau nei 2009 metais, kai įmonės pelnas buvo 0,2 mln. litų.

Pernai, palyginti su 2009 metais, “Seltekos” apyvarta padidėjo 2,2 karto. Maždaug 65 proc. bendrovės apyvartos tenka elektronikos produktų surinkimo paslaugoms, 35 proc. – pačios įmonės sukurtiems ir gaminamiems produktams.

Siuntų pristatymo bendrovės “DPD Lietuva” apyvarta pernai siekė 40 mln. litų ir buvo panaši kaip ir 2009 metais.

Tačiau ketvirčių rezultatai skiriasi – paskutinį 2010 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vežtų pakuočių kiekis padidėjo beveik ketvirtadaliu, o pajamos ūgtelėjo 29 proc., rašo “Verslo žinios”.

“DPD Lietuvos” vadovas Vytautas Kudzys teigė, kad gana populiarios buvo papildomos paslaugos – vadinamosios “Cash on Delivery” siuntos, kai kurjeris surenka pinigus už pristatytas prekes, taip pat “Express” pristatymas, grynųjų surinkimas, arba itin svarbių siuntų pristatymas tiksliai nurodyti laiku.

“Iki šiol esame įvardijami kaip nelankstūs, nes naudojomės standartine DPD programa, taikoma standartiniame versle didžiosiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje gali gyventi pristatydamas prekes iš taško A į tašką B kitą darbo dieną, nes siuntų kiekiai didžiuliai. O mažoje Lietuvoje reikia pasiūlyti įvairių papildomų paslaugų”, – kalbėjo V.Kudzys.

+370 5 2058521

Lietuvos verslas per sunkmetį išmoko greitai priimti tinkamus sprendimus, tačiau prarado apyvartą, stabdė plėtrą, išgyveno darbuotojų nutekėjimą.

Tokios pagrindinės Lietuvos įmonių rezultatų, palyginti 2008 metų ir 2010 metų trijų ketvirčių, išvados, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Lietuvoje verslininkai mieliau kalba apie krizės pamokas nei jos kainą. Praradimai niekam nėra maloni tema, dauguma šykščiai, procentine išraiška informuoja apie pardavimų nuosmukį, pelningumo ar patirtų nuostolių skaičius stengiamasi nutylėti.

Palyginti 2008 metų 9 mėnesių kai kurių šalies įmonių grupių pardavimų pajamas su 2010 metų 9 mėnesių rezultatais, aiškėja, kad Nerijaus Numavičiaus vadovaujama “Vilniaus prekybos” grupė per sunkmetį prarado 1,225 mlrd. litų pardavimo pajamų.

Vidmanto Kučinsko valdomos bendrovės “Arvi”, kuriai priklauso trąšų, pašarų, cukraus ir kalakutų verslai, pajamos sumažėjo 580 mln. litų, o štai Lenkijoje įsitvirtinanti Nerijaus Eidukevičiaus “Tiltra Group” 9 mėnesių pajamas padidino 345 mln. litų.

Koncerno “MG Baltic” pardavimai nuo 2008 metų 1,2 mlrd. litų smuko ir pernai (222 mln. litų), ir šiemet (palyginti su 2009 metų 89 mln. litų).

Žemės ūkio verslu besiverčiančiai “Litagros” grupei krizė kainavo 156 mln. litų – tiek sumažėjo grupės pajamos, palyginti 2008 ir 2010 metų trijų ketvirčių rezultatus.

Tačiau ekonomistas Valdemaras Katkus sako, kad nei nuostoliai, nei pelnas tikrųjų krizės nuostolių neparodo.

“Pirmiausia įvertinkime tai, ką praradome – kiek įmonių bankrutavo nesulaukusios sunkmečio pabaigos”, – teigė ekonomistas.