Toks klausimas kyla išnagrinėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamus duomenis apie kasos aparatų įvedimo pasekmes maisto produktais prekiaujantiems turgaus prekiautojams.

Kasos aparatai… didina apyvartą
Pasak VMI, įvedus kasos aparatus turgaus prekiautojų pajamos vidutiniškai augo 23 proc. Tačiau pasitaikė prekeivių, kurių verslas tiesiog suklestėjo – augimas siekė net 5,5 kartų. Kai tuo tarpu visų prekybos įmonių per 9 šių metų mėnesius (įskaičiuojant ir turgų) – 8,1 proc. Jeigu visas Lietuvos ūkis augtų tokiu pat greičiu kaip maisto pardavimai turguje, krizė būtų labai greit įveikta.
Galima juokauti, tačiau VMI duomenys įrodė, tai ką visi Lietuvos žmonės, taip pat ir politikai, ir mokesčių inspektoriai, ir patys prekeiviai, seniai žinojo: turgaus prekiautojai slepia pajamas ir nemoka mokesčių. Ar tokia buvusi ir dar esama situacija atitinka Lietuvos interesus?
VMI suvesti rezultatai įrodė ir dar vieną faktą – verslo liudijimai, kurie skirti verslą pradedantiems arba smulkų verslą vystantiems žmonėms, plačiai naudojami kaip darbo sutarčių pakaitalas, siekiant mokėti mažesnius mokesčius. Stambūs maisto produktų tiekėjai samdė prekiautojus ir vietoj to, kad su jais sudarytų sutartis, mokėtų atlyginimą bei visus mokesčius (apie 40 proc. pajamų), nupirkdavo verslo liudijimus. Vilniuje verslo liudijimo kaina mėnesiui prekiauti turguje 60 lt. Kasos aparatų įvedimas naikina šiuos piktnaudžiavimus. Štai viename Vilniaus turguje nebeliko nei vieno „verslininko“ prekiaujančio mėsa, visi 34 toliau tęsia veiklą, tačiau jau kaip prekybos įmonių atstovai. Tačiau Lietuvos turguose vis dar prekiauja apie 20 tūkst. verslininkų su verslo liudijimais, nors kiek iš jų yra tikrieji verslininkai, o ne prekybininkų statytiniai, galima tik spėlioti.

Gariūnuose kils apyvartos, daugės darbo sutarčių
Nuo 2012 m. gegužės įvedus kasos aparatus turguose prekiaujant ne maisto produktais, neabejotinai kartosis jau žinomas scenarijus. Smarkiai išaugs apyvarta bei mažės prekiautojų su verslo liudijimais. Pilnės ir nacionalinis biudžetas, kurio didžioji dalis skiriama socialinei apsaugai, senatvės pensijoms. Aišku, kai kurie turgininkų šaukliai, vaitos, kad žlugdomas smulkusis verslas.
Lietuvos mokesčių mokėtojų apklausos rodo, kad dauguma remia Vyriausybės poziciją, tačiau dabar būtų svarbu žinoti, ar jie norėtų, kad iš jų sumokėtų mokesčių būtų lengvinamas turgaus prekiautojų perėjimas prie apskaitos su kasos aparatais, pvz., kompensuojamas jų įsigijimas?
Kova su šešėline ekonomika nesibaigs kasos aparatų įvedimu. Ir toliau reikės visų jungtinių pastangų – politikų, kontroliuojančių institucijų ir, svarbiausia, gyventojų. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sąžiningos prekybos ir didesnio teisingumo atsiradimo Lietuvoje.

"Veido" archyvas

Vyriausybėje gimsta naujas pajamų turguje apskaitymo planas: gali būti, kad nebus įvedama prievolė kasos aparatais apskaityti visą turguje parduodamą produkciją. Pagal dabar Finansų ministerijos parengtą, bet dar nepatvirtintą teisės aktą, visi uždarose turgaus patalpose prekiaujantys žmonės turėtų privalomai kiekvienam pirkėjui išrašyti pirkimo ir pardavimo kvitą. Tie, kurie prekiauja lauke, kvitą turėtų išrašyti tik tuo atveju, jei to pageidauja pirkėjas – žodžiu, dirbantiesiems lauke ir toliau būtų paliekamos tos pačios buhalterinės apskaitos taisyklės.

Kartu siūloma nustatyti, kad prekiautojai uždarose patalpose galės rinktis, ar kvitą kiekvienam pirkėjui išrašinėti ranka, ar mušti kasos čekį – pardavėjas galės pasirinkti jam patogesnį būdą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra atkreipusi dėmesį, kad viena didžiausių Gariūnų ir panašių turgaviečių problemų yra didmeninė prekyba, kuri dabar yra leidžiama su verslo liudijimais. Todėl taip pat yra siūloma panaikinti galimybę su verslo liudijimu užsiimti didmenine prekyba – teikti prekes kitiems su verslo liudijimais dirbantiems asmenims.

Turgaus prekeivius vienijančios Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas piktinasi, kad rengiant naujoves Vyriausybė savo veiksmų visiškai nederina su pačiais verslininkais, kurių veiklą keis nauja tvarka: “Nevyksta jokie darbo grupės susitikimai, mes net nežinome, kas ir kur iš tiesų yra daroma ir kas ką daro – ar Finansų, ar Ūkio ministerija. Net nebesusigaudome, ar tie kasos aparatai bus, ar nebus”.

Asociacijos “Kalvarijų turgus visiems atstovė” Nijolė Prišmontienė sako, kad kasos aparatų ar privalomų kvitų įvedimas prekiaujantiems lauke būtų visiška nesąmonė: “Juk dirbi lauke, kur ir vėjas, ir lietus, kasos aparatų juostelė drėgtų, jie gestų. Kvitą irgi ne taip paprasta išrašyti kiekvienam pirkėjui – juk dažnas prekeivis net neturi kėdės, ką jau kalbėti apie stalą”.

E. Šablinskas žada, kad, anot jo, arogantišku Vyriausybės elgesiu pasipiktinę turgaus prekeiviai rugsėjo pabaigoje surengs didžiulę protesto akciją, kurią žada palaikyti ir mokytojų, gydytojų bei kitos profsąjungos.

BFL

Nuo vasario mėnesio prie Seimo dėl kasos aparatų įvedimo badavę smulkiojo verslo atstovai ketvirtadienį, prieš pat JAV Valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) vizitą, nutraukė savo bado akciją.

“Baigėme savo bado akciją, kadangi mūsų delegacija grįžo iš Briuselio. Briuselyje išsprendėme tas problemas, dėl kurių su Vyriausybe nesutarėme ir Vyriausybė tiesiog žlugdė mūsų smulkųjį verslą bei iniciatyvą rasti dialogą. Pasiekėme tai, ko norėjome pasiekti, pateikėme Europos Komisijai savo skundą, rezoliucijas, į juos bus toliau gilinamasi, problemos sprendžiamos. Nebetenka prasmės toliau mums badauti”, – Eltai sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Ji teigė esanti patenkinta susitikimo Briuselyje rezultatais, toliau procesą esą vertins atsakingi Europos Komisijos pareigūnai.

“Ir toliau mėginsime įrodyti, kad Vyriausybė, taip elgdamasi su smulkiuoju verslu, naikindama patį smulkiausią segmentą, buvo visiškai neteisi, jos vykdoma politika yra pražūtinga Lietuvai”, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė bado akcijos nutraukimo nesieja su H. Klinton (Hillary Clinton) vizitu į Vilnių. Penktadienį H. Klinton prie Seimo turėtų apžiūrėti Sausio 13-osios barikadas.

Per 4 bado akcijos mėnesius joje dalyvavo apie 50 asmenų.

Bado akciją dėl Vyriausybės politikos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atžvilgiu dirbantieji pagal individualius verslo liudijimus prie Seimo pradėjo vasario 21-ąją, primena ELTA.

Bado akciją paskatino tai, kad Vyriausybė priėmė vienašališkus, nepagrįstus sprendimus, absoliučiai nederinusi su smulkiuoju verslu.

Vienu metu badavo ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 savanorių iš visos Lietuvos. Badauti vienas asmuo galėjo ne ilgiau kaip savaitę.

Didžiausią nerimą smulkiesiems verslininkams ir turgaus prekeiviams kėlė Vyriausybės nutarimas, pagal kurį nuo gegužės 1 d. kasos aparatai turi būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti maistu leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke.

Iki balandžio buvo kompensuojamos visos ne daugiau kaip 1000 litų kainuojančio kasos aparato įsigijimo išlaidos. Vėliau kompensacijos dalis mažėjo – balandžio mėnesį buvo kompensuojama 60 procentų, gegužės-gruodžio mėnesiais – 50 procentų kasos aparato įsigijimo išlaidų. Kompensacijoms už kasų aparatų įsigijimą skirta 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų.

Skaičiuojama, kad turgaus prekeiviai įsigijo beveik 2 tūkst. kasos aparatų,

BFL

Jau šiemet bus siūloma įvesti kasos aparatus Gariūnuose ir kitose ne maisto turgavietėse, teigia ūkio ministras. Pasak Rimanto Žyliaus, Lietuvos investuotojai taip pat gali tikėtis paramos, kokią gauna į Lietuvą ateinantys garsūs užsieno investuotojai.

“Mano nuomonė aiški – visa prekyba turi būti apskaitoma, išskyrus smulkiuosius namudinius verslus ir panašiai. Gariūnuose privalo būti kasos aparatai. Bet reikia atsižvelgti į specifiką, kad tai nebūtų parduotuvės taisyklių perkėlimas į turgų. Dabar analizuojame, kaip diegiami kasos aparatai maisto produktų turguose. Bet šiemet, be abejonės, pasiūlysim įvesti kasos aparatus ir ne maisto turgavietėse”, – interviu žurnalui “Veidas” sakė R. Žylius.

Paklaustas, kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus smulkiųjų įmonių, turinčių iki penkių darbuotojų, pirmais veiklos metais netikrinti ir neapmokestinti, R. Žylius sakė, jog Saulėtekio komisijoje svarstoma, kad naują verslą kontroliuojančios institucijos metus kontroliuotų, bet nebaustų, išskyrus piktybiškus pažeidėjus.

“Bet dėl mokesčių lengvatų reikia būti atsargiems, kad nekiltų piktnaudžiavimo bangos. Turime daug pavyzdžių, kai gera idėja panaudojama ne pagal paskirtį, kaip kad neįgaliųjų įmonėms suteikta PVM lengvata pasinaudojo ne tie, kam ji buvo skirta. Mano manymu, didžiausia mokesčių problema jų mokėjimo šio, kaip ir kitų mokesčių, dydis, palyginti su kitomis Europos šalimis, nedidelis per biudžetą perskirstoma 30 proc. BVP. Dabar diskutuojama dėl progresinių, kitokių naujų mokesčių įvedimo. Mūsų siūlymas kol kas tik paprastinti mokesčių mokėjimo sistemą”, – kalbėjo ūkio ministras.

Komentuodamas kai kurių verslininkų kaltinimus Vyriausybei nesąžininga konkurencija, kai milijoninė parama skiriama užsienio investuotojams, ūkio ministras pareiškė, kad tokios pat paramos gali tikėtis ir Lietuvos investuotojai: “Negaliu atskleisti detalių, bet dabar dirbame, kad analogiškos paramos priemonės būtų pasiekiamos ir Lietuvos investuotojams”.

“Per mokesčius Lietuvos biudžetui tai atsiperka labai greitai, nes siekiame, kad ateitų investuotojai, kurie kuria gerai apmokamas darbo vietas, į kurias norėtų grįžti ir lietuviai iš užsienio. Neskriaudžiami ir Lietuvos verslininkai: per verslo paramos programas pernai jiems skirta 3 mlrd. litų, o užsienio bendrovėms 40 mln. litų. Nė viena jų nėra gavusi daugiau nei 10 mln. litų”, – kalbėjo R. Žylius.

BFL

Finansų ministerija siūlo atsisakyti reikalavimo kasmet profilaktiškai tikrinti fiskalinius kasos aparatus. Vieno kasos aparato metinis aptarnavimas verslininkams vidutiniškai kainuodavo 150 litų., o Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu šalyje registruota apie 63 tūkst. fiskalinių kasos aparatų. Tad panaikinus kasmetinę patikrą šalies verslininkai sutaupys beveik 9 mln. litų per metus. Be to, sutrumpės ir verslininkų darbo sąnaudos – aptarnavimo įmonės specialisto kvietimas, darbo nutraukimas aptarnaujant kasos aparatą, patikros termino stebėsena, pan.

Kasmetinės patikros atsisakoma, nes naudojami fiskaliniai kasos aparatai užtikrina sukauptų duomenų saugumą – juose įrašytų duomenų neįmanoma pakeisti ar panaikinti, nesunaikinus paties atminties įrenginio, o duomenims kasos aparate išsaugoti nereikalingas maitinimo šaltinis.

Su kasmetine patikra susijusių išlaidų klausimą kėlė ir smulkieji turgaus prekiautojai, kuriems prekiaujant maisto produktais turguose nuo gegužės taip pat reikia naudoti kasos aparatus. Priėmus šį sprendimą periodinės kasos aparatų patikros išlaidų jiems patirti nereiks iš viso.

Kasmetinė patikra, siekiant užtikrinti pajamų apskaitos patikimumą, išlaikoma tik kai kur dar turimiems nefiskaliniams kasos aparatams, kurių VMI duomenimis faktiškai naudojama apie 3 tūkst. ir kurie jau prieš 15 metų išbraukti iš naujai leidžiamų naudoti kasos aparatų sąrašo (tokių naujai registruoti nebegalima jau dešimtmetį, o esamus leista naudoti iki visiško nusidėvėjimo). Šiuose kasos aparatuose galimybės išsaugoti sukauptus ūkinių operacijų duomenis yra ribotos, duomenis nėra sudėtinga panaikinti ar neteisėtai koreguoti, o duomenims išsaugoti reikalinga užtikrinti maitinimo šaltinius.

Senus kasos aparatus tebenaudojantys verslininkai gali patys apsispęsti – ar įsigyti naują kasos aparatą, kas sudarytų trejų – ketverių metų periodinės patikros išlaidų sumą (600–800 litų) arba kasmet skirti lėšų profilaktiniam seno kasos aparato patikrinimui.

Dėl Finansų ministerijos siūlymo atsisakyti kasmetinės profilaktinės kasos aparatų patikros kitą savaitę spręs Vyriausybė.

BFL

Lietuvos liaudies partijos lyderė prof. Kazimiera Prunskienė mano, kad kasos aparatų įvedimas turguose yra dar vienas valdžios fiasko. Jos teigimu, socialinių pašalpų neprašantys, sunkiai dirbantys, save ir šeimas aprūpinantys žmonės atsidūrė valdžios taikiklyje.

“Nors nuo gegužės 1-osios, kuomet kasos aparatai tapo privalomi, praėjo pusantros savaitės, tendencijos jau šiandien daugiau nei akivaizdžios. Vietoj šurmuliuojančio turgaus – tuščios vitrinos. Smulkioji prekyba, išlikusi visais amžiais, atlaikiusi okupacijų ir modernybės iššūkius, sulaukė bene rimčiausio smūgio”, – mano K. Prunskienė.

Jos pastebėjimais, merdėjančio turgaus vaizdas staigmena galėjo tapti nebent valdžiai – prekeiviai visiškai atvirai perspėjo, kad, neatšaukus sprendimo, tūkstančiai jų rinksis emigraciją ar pradės varstyti darbo biržos duris.

“Papildoma našta apskaitai galutinai sužlugdys mūsų verslą – tvirtino žmonės. Tačiau valdžia ir toliau skaičiavo menamus milijonus, absoliučiai ignoruodama smulkiųjų verslininkų pasisakymus. Ant to paties grėblio lipama jau daugybę kartų – kabinetuose gimusios idėjos stumiamos be socialinio dialogo”, – sako K. Prunskienė.

Nors ir būta parodomųjų “nacionalinių susitarimų”, su nuoširdžiu noru tartis, politikės vertinimu, tai turi mažai ką bendro.

“Juolab kad klaidingi sprendimai neturi jokių neigiamų pasekmių pačiam Premjerui ir jį supančiai aplinkai. Atlyginimai dėl to nebraukiami, postai taip pat išlieka. Na, o realiai situacijai maskuoti visada pasitelkiamos Ostapo Benderio vertos idėjos ir užmojai. Nėra darbo smulkiajam verslui? Ne bėda, tapsime pasauliniu technologijų centru! Nežinia dėl energetikos? Nieko tokio, “sėkmingai vyksta derybos su strateginiais investuotojais”. Tiktai – kur jie? Neturite ką valgyti, bet užtat šviesolaidinio interneto prieiga pas mus plačiausia!”- pastebi K. Prunskienė.

Nors smulkusis verslas atsidūrė ant žlugimo ribos, politikę stebina tai, kad valdžios trubadūrai šaukia: “Krizė baigėsi!”

“Žmonių atsakymas – dar vienas bilietas į Airiją, Angliją, o dabar jau ir Vokietiją. Nelygi kova, kurioje pralaimi Lietuva”, – įsitikinusi ekspremjerė.

"Veido" archyvai

Nuo gegužės 1 d. privalomų kasos aparatų nusprendė neįsigyti tik penktadalis maisto produktais turguose prekiaujančių žmonių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu yra užregistruota 2800 turgaus maisto prekeivių kasos aparatų, o iš viso tokių, kuriems jie tapo privalomi, Lietuvoje yra 3500.

Panašios proporcijos matyti ir Lietuvos turgavietėse. Čia šią savaitę padaugėjo tuščių prekystalių, tačiau prekyba nesustojo, nors taip galėjo atrodyti pirmąją darbo dieną po naujosios tvarkos įvedimo – praėjusį antradienį dauguma turgaus prekeivių streikavo ir iš viso nėjo į darbą. Tačiau jau penktadienį padėtis buvo panaši į įprastą. Pavyzdžiui, seniausioje Vilniaus Halės turgavietėje rūkytos mėsos skyriuje tušti bolavo tik trečdalis prekystalių, panašiai tiek prekeivių trūko ir žalios mėsos paviljone. Tiesa, žalios mėsos ir pieno produktų pirkėjams vis dar nevertėjo jų ieškoti sostinės Kalvarijų turgavietėje – čia visoje salėje tedirbo 5 prekeiviai, o tuščiose vitrinose buvo išdėlioti Vyriausybę keikiantys plakatai. “Nebesuprantame, kas čia pas mus vyksta. Pastebėjome, kad nuolat vaikšto Zita Sorokienė su Eduardu Šablinsku ir neleidžia žmonėms dirbti”, – sakė Kalvarijų turgaus administracijos direktorė Genovaitė Meilūnienė. Priminsime, kad šie du politikai vadovauja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, aršiai kovojančiai prieš Vyriausybės sprendimą sutvarkyti prekybos apskaitą turguose, maisto produktų skyriuose įvedant privalomus kasos aparatus. Beje, juos Vyriausybė yra suplanavusi ir pramonines prekes pardavinėjantiems turgaus prekeiviams, tačiau šis žingsnis planuojamas kiek vėliau – dabar vertinama, kaip naujovė prigis maisto produktų skyriuose.

Šiaulių turgavietės maisto produktų paviljoną valdančios bendrovės “Šiaulių mugė” administracijoje “Veidą” informavo, kad praėjusią savaitę prekiautojų buvo kiek mažiau nei paprastai, tačiau tikrąją situaciją – kiek prekeivių nutarė įsigyti aparatus ir likti turguje bus galima pamatyti po poros savaičių – kai nurims iš Vilniaus kurstomos streikavimo nuotaikos.

Sostinės Halės turgavietę valdančios UAB “Tugva” darbuotojai sako, kad kol kas prekeivių maistu yra mažiau negu iki kasos apratų įvedimo, tačiau realiai nuostolius bus bandoma įvertinti vasarą, kai nurims aistros.

BFL

Lietuvos turgavietėse prekeiviai sėkmingai tęsia prekybą su kasos aparatais, rodo Valstybinės Mokesčių inspekcijos (VMI) informacija. Prekyba maistu su kasos aparatais turgavietėse –  įprastinė, prekyba šiek tiek sumažėjo tik kai kuriuose didžiųjų miestų turguose.

VMI duomenimis, normali situacija fiksuota Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Alytaus, Klaipėdos turguose, mažiau nei įprasta turgaus prekiautojų su kasos aparatais prekiauja Kaune, Vilniuje. Tačiau tikimasi, kad šiuose miestuose greitu metu prekyba suaktyvės.

„Akivaizdu, kad kasos aparatai nesutrikdė sąžiningos prekybos, o jei kur nors prekybos sumažėjo, tai tik parodo, kokio masto nelegali prekyba galėjo būti iki kasos aparatų įvedimo“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius. Smulkiuosius prekiautojus, kurie, nusipirkę kasos aparatus ir gavę šimtaprocentinę subsidiją, toliau sėkmingai prekiauja, Premjeras laiko pavyzdžiu ir linki likusiems juo sekti.

Šiuo metu yra įsigyta beveik 3 tūkstančiai kasos aparatų, prekeiviams jau grąžinta daugiau nei 0,6 mln. litų kasos aparatų įsigijimo lėšų. Kaip rodo duomenys, didžiąją dalį kasos aparatų įsigijo prekiautojai su verslo liudijimais.

Vyriausybė užtikrina, jog bus atsižvelgta į tai, kad  pradžioje kasos aparatų įvedimas gali kelti techninių problemų, todėl atsakingos institucijos sieks geranoriškai padėti turgaus prekeiviams ir nepuls iš karto bausti, o pirmiausia įspės. Atsakingos institucijos yra taip pat pasirengusios papildomai apmokyti turgaus prekiautojus, kaip naudotis kasos aparatais ar vykdyti apskaitą.

Nuo gegužės 1 dienos kasos aparatus privalo turėti prekiaujantieji maisto produktais dengtose turgavietėse.

BFL

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad milijardą iš šešėlio tebetraukianti konservatorių Vyriausybė supainiojo Lietuvos gyventojų kišenes ir savo ranką įkišo ne į kontrabandininkų, bet į sunkiai besiverčiančių žmonių piniginę.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimui maisto produktais prekiauti tik turint kasos aparatus, turgavietės pastebimai ištuštėjo.

“Tačiau to, akivaizdu, valdantiesiems negana. Panašu, kad tyliai grasinama ir kitai prekybininkų grupei. Remiantis nutarimu, kasos aparatus privalo naudoti asmenys, kurie prekiauja maisto produktais pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Įsigaliojus nutarimui, Lietuvos turgavietėse tvyro laidotuvių nuotaikos, nes nemažai žmonių apsisprendė trauktis iš verslo. Ar Premjeras suskaičiavo, kiek žmonių dėl šio sprendimo liko be darbo?”, – klausia A. Butkevičius.

Pasak socialdemokratų frakcijos lyderio, prekybininkių ašaros A. Kubiliaus širdies nesuminkštino, atvirkščiai – jau užsimota tyliai, nekeliant panikos visuomenėje, įvesti kasos aparatus ir kitoms prekybininkų grupėms.

“Lankydamasis Vilkaviškyje turėjau progos pabendrauti su vietos prekybininkais. Šie neslėpė, jog pastaruoju metu juos dažniau aplanko Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Nors lauko sąlygomis be kasos aparatų prekiaujantys žmonės įstatymų nepažeidžia, tačiau konservatoriams lojalūs asmenys tyliai dirba savo darbą, grasindami prekybininkams – “geriau, kad kasos aparatus turėtumėt, jei ne, turėsit problemų su veterinarijos tarnyba”. Tokie bauginimai žmonėms kelia nerimą, juk tai ženklas, kad turgavietėms apskritai lemta išnykti”, – sako A. Butkevičius.

LSDP frakcijos seniūnas įsitikinęs, kad tokių atvejų, kai imamasi neteisėtų represijų, pasitaiko ir kituose miestuose.

“Dalis žmonių iš prekybos traukiasi, pildo Darbo biržos gretas ar emigruoja, nes reali situacija darbo rinkoje negerėja, todėl tokios neteisėtos represijos negali būti toleruojamos. Manau, kad konservatorių Vyriausybė lankstosi didiesiems prekybos centrams, kurie labiausiai suinteresuoti turgaviečių išnykimu. Ką gi – jiems puikiai sekasi,” – teigia A. Butkevičius.

BFL

Nuo gegužės 1-osios Lietuvos turgavietėse turėjo būti įvesti kasos aparatai, tačiau, kaip skelbia spauda, naujoji tvarka buvo ignoruota.
„Vilniaus diena” rašo – „Nei kasos aparatų, nei turgaus pardavėjų. Kasos aparatus nuo sekmadienio įsivesti turėję turgaus prekiautojai nusprendė pasidaryti poilsio dieną. Vilniaus Kalvarijų turguje sekmadienio rytą tvyrojo neįprasta ramybė. Šviežios žuvies ar mėsos į turgų atėję nusipirkti miestiečiai šmirinėjo sutrikę ir vis klibino užrakintas paviljonų duris.“
Apie panašią padėtį Vilniaus Halės turguje praneša „Lietuvos žinios“ – „Vilniaus Halės turgavietėje už apytuščių vitrinų niūriais veidais vakar sėdėję prekiautojai tik gūžčiojo pečiais ir rodė į greta esančius kaimynų prekystalius. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo gegužės 1-osios prekiautojai maisto produktais dengtose turgavietėse privalėjo dirbti su kasos aparatais.
Tačiau, kaip vakar įsitikino LŽ žurnalistai, į tai kol kas numota ranka. Turgaus prekiautojai valdžios nurodymams žadėjo būti akli ir kurti, kokie esą išlieka jų prašymų nepaisantys prie valstybės vairo.“
„Kauno diena“ teigia, kad „Panaši padėtis – Žaliakalnio ir Šilainių turgavietėse. Vos vienas kitas prekiautojas maisto produktais. Vos vienas kitas pirkėjas. Vos vienas kitas kasos aparatas.“ Tačiau laikraštyje teigiama, kad „Finansų ministerijos užsakymu atliktoje šalies gyventojų apklausoje daugiau negu pusė pritarė, kad turgavietėse būtų įvesti kasos aparatai. Šios nuomonės laikėsi ir vakar Kauno turgavietėse sutikti kauniečiai.“
Pardavėjų nuomonė, žinoma, kitokia. Manoma, kad „Prekybininkai baiminasi naujos tvarkos, nes ne visi žino, kaip seksis dirbti su kasos aparatais. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas Donatas Botyrius sakė, jog žmonės bijo patikrinimų ir baudų.“ – teigia „Vakarų ekspresas“.
Nors prekiautojų turgavietėse buvo mažai, gėlių prekyba klestėjo. Kaip pažymi „Vilniaus diena“, „Nepabūgę užrakintų durų beveik visų vartų ir šiek tiek pavaikštinėję aplink Kalvarijų turgų vilniečiai vis dėlto galėjo patekti vidun. Prekyba gėlėmis čia vyko labai intensyviai. Be kasos aparatų prekiauti maistu ir gėlėmis lauke vis dar leidžiama.“
Nepaisant to, „Greta Seimo antrą mėnesį badaujantys smulkieji verslininkai ir prekybininkai planuoja vykti protestuoti ir prie Europos Parlamento.“ – teigia „Lietuvos žinios“.

"Veido" archyvas

Daugiau nei pusė, arba 52,6 proc., šalies gyventojų pritaria sprendimui nuo gegužės 1 dienos įvesti kasos aparatus turgavietėse, rodo Finansų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” balandį atlikta gyventojų apklausa.

Tuo tarpu 41,7 proc. visų apklaustųjų mano, kad kasos aparatai turgavietėse nereikalingi.

Daugiau pritariančiųjų kasos aparatų įvedimui, nei manančiųjų, kad jų nereikia, yra visose amžiaus grupėse, pranešė ministerija.

Pagal amžiaus grupes daugiausia pritariančių, kad prekiaujantieji turgavietėse turėtų naudoti kasos aparatus, yra tarp žmonių iki 29 metų (53,5 proc.), tų, kuriems per 60 metų (54,6 proc.) ir vyresnių nei 70 metų gyventojų (62,1 proc.).

Atliekant tyrimą buvo apklausti iš viso 1002 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų 18-oje miestų ir 51 kaime.

Beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad turgaus prekeiviai turėtų naudoti kasos aparatus. Tuo tarpu 38 proc. įsitikinę, kad kasos aparatų iš viso nereikia.

Tai parodė BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

19 proc. mano, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, 17 proc. – visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, išskyrus prekeivius savo pagaminta produkcija, ir kas dešimtas (9 proc.) – visi, prekiaujantys maisto produktais uždarose turgavietėse.

17 proc. respondentų neišreiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, dažniau mano respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27,2 proc.).

Jaunimas (15-24 m.) ir asmenys, gyvenantys didmiesčiuose, dažniau laikosi nuomonės, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji maisto produktais – atitinkamai 14,3 proc. ir 12,2 procento.

Vidutinio amžiaus žmonės (35-44 metai) bei kaimo gyventojai dažniau galvoja, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, išskyrus prekiaujančius savo pagaminta produkcija, – atitinkamai 23,9 proc. ir 22,4 procento.

Tuo tarpu kad kasos aparatų iš viso nereikia, dažniausiai mano žemiausias pajamas (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) gaunantys žmonės – 45,7 procento.

“Rait” kovo 4-13 dienomis apklausė 1020 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.