Angelė ADOMAITIENĖ

Kaunas – išskirtinis Lietuvos miestas, išsaugojęs lietuvybės šaknis ir toliau puoselėjantis jos daigus. Vaikščiodamas po pagrindinę Kauno arteriją – Laisvės alėją ir jos prieigas, pasijunti ypatingai, pakylėtas ir sušildytas lietuviškos dvasios, istorinės praeities ir dabarties harmonijos.

Kauno veido, kaip sostinės Vilniaus, nekeičia dideli stikliniai dangoraižiai, tačiau modernaus miesto akcentai visur pastebimi. Iš esmės Kaunas šiandien yra itin tinkama vieta gyventi, kurti ir atrasti didžiules galimybes, o jaunimui – puiki erdvė darbui, kūrybai, inovacijoms, verslui bei kitiems lūkesčiams.

Tad trumpai pasižvalgykime į naujoves Laikinojoje sostinėje – šįkart ne į didžiules re­konstrukcijas ar statybas, o į tas permainas, kurios daro miestą patrauklesnį, gražesnį ir malonesnį gyventi bei svečiuotis.

Modernūs reklaminiai stendai

Šiemet pavasarį pasaulinė lauko reklamos lyderė „JCDecaux Lietuva“ Kaunui pristatė visiškai naują miesto lauko reklamos tinklą. Senus nepatrauklius sovietinio tipo reklaminius įrenginius pakeitė modernūs ir nauji stendai bei vitrinos. Iš viso Kauno centre ir jo prieigose šį pavasarį įrengta 40 šiuolaikiško dizaino reklamos stendų.

Iki tol miestą darkė nelegali reklama, kurios stendus daugiau nei du dešimtmečius valdė ir jokių  mokesčių miesto biudžetui nemokėjo bendrovė „Prašau“. Šiemet savivaldybei Laisvės alėjoje pašalinus 10 nelegalių reklamos stendų, įmonei už nelegalios reklamos eksploatavimą skirtos baudos bei įpareigojimas išardyti minėtus įrenginius.

Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga.

Dabartinis „JCDecaux Lietuva“ lauko reklamos tinklas pirmąkart Lietuvoje suplanuotas remiantis „Outdoor Impact“ programos duomenimis bei įžvalgomis. Reklamos statiniai įrengti taip, kad atitiktų vairuotojų bei pėsčiųjų žvilgsnių trajektoriją, tinklas apšviestas, o vitrinose įrengtas mechanizmas papildomai patraukia dėmesį. Iš viso 200 naujų reklamos plokštumų įrengta centrinėse gatvėse, prie didžiausių Kauno prekybos centrų „Akropolis“, „Molas“, „Savas“ bei kitose judriose vietose.

„Naujas reklamos tinklas Kaune – išskirtinis ir dinamiškas. Jis visiškai įrengtas ir daugiau mažojo formato reklamos stendų (vitrinų) pagal esa­mą sutartį su savivaldybe nebus statoma. Visi stendai pastatyti ir aptarnaujami UAB „JCDecaux Lietuva“ lėšomis, o savivaldybė už leidimą eksponuoti reklamą gauna nustatyto dydžio mokestį“, – komentuoja bendrovės „JCDecaux Lietuva“ technikos ir plėtros direktorius Darius Jasiukaitis.

Pradėjo veikti dviračių nuomos ir automobilių dalijimosi sistema

Kaune šiomis dienomis darbą pradėjo ir au­­­tomobilių dalijimosi paslaugų bendrovė „CityBee“. Miestiečiai ir svečiai taip pat gali naudotis ne tik automobilių, bet ir dviračių dalijimosi paslauga. Tikimasi, kad Europoje populiari dalijimosi tendencija Kaune bus įvertinta tinkamai ir sėkmingai prigis. Iš viso mieste yra 150 dalijimuisi skirtų dviračių.

Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones.

„Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga. Mieste pradėtos teikti dalijimosi automobiliais ir dviračiais paslaugos tampa nauja ir pažangia transporto alternatyva, kuri suteiks daugiau patogumo tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, pagerins ekologinę būklę“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujovė, kurią pirmiausia „CityBee“ pasiūlė Kauno miestui, – dviračių dalijimosi paslauga. „Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones. Dviratį žmonės galės nuomotis neribotam laikui, o apmokėjimas bus nustatomas minučių tikslumu“, – aiškina „CityBee“ rinkodaros vadovas Lukas Yla.

Iškils retrostiliaus metaliniai stoveliai

Jau šią vasarą Kauno senamiestį papuoš retrostiliaus metaliniai stulpeliai. Tokie įrenginiai yra įprasti Vakarų Europos miestuose.

Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą.

Siekiant išlaikyti estetinį senamiesčio vaizdą ketinama įrengti tamsesnės spalvos iš ketaus lydinio pagamintus stulpelius. Dviejų tipų stulpeliai atliks skirtingas funkcijas: vieni jų pakeis jau esamus standartinius cinkuotus kelio ženklus – iš viso planuojama pakeisti apie 100 kelio ženklų, kiti tarnaus kaip atitvarai, ribojantys automobilių įvažiavimą į senamiesčio pėsčiųjų zonas.

„Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą. Ateityje mažosios architektūros elementams skirsime ypatingą dėmesį. Tokios mažos detalės itin svarbios, jos su­šil­do erdves, yra malonios akiai“, – pabrėžia Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Daugiau gėlių ir žaliųjų miesto erdvių

Šiemet ne tik Kauno centre, bet ir atokesnėse vietose bus įrengta naujų gėlynų. Palyginti su praėjusiais metais, didesnis dėmesys bus skiriamas daugiamečiams gėlynams, kuriuose bus sodinami dekoratyviniai krūmai ir medeliai – tujos, kadagiai, lanksvos, sedulos, raugerškiai, magnolijos, rododendrai. Šiemet gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukams, gėlynų įrengimui, apželdinimo ir priežiūros paslaugoms iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pernai ši suma buvo perpus mažesnė.

Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre.

Per ateinančius trejus metus vi­sose Kauno seniūnijose kom­pleksiškai, t.y. įrengiant takus, suo­liukus, gėlynus, apšvietimą, bus tvarkomos žaliosios miesto erdvės. Iš viso 30-yje įvairių teritorijų, skverų taip pat atsiras nauji daugiamečiai gėlynai su dekoratyviniais augalais – krūmais ir me­deliais. Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre. Dau­giau nei 500 pakabinamųjų žy­dinčių vazų papuoš Vilniaus ir M.Valančiaus gatves, S.Dau­kan­to, P.Vileišio, Varnių ir M.K.Čiur­lionio tiltus – vaizdžiai sakant, miestas skęs gėlėse.

Besipuošiantis ir modernėjantis Kaunas 2022 m. pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Juk yra kuo pasigirti – išdidžia ir kilnia istorija, laisvės dvasia, labai stipriais saitais tarp praeities, da­barties ir ateities. n

Užs. Nr. VPL1046

Ūkiškesnis ir skaidresnis Kauno miesto savivaldybės bei jos įmo­nių valdymas atsispindi ir fi­nan­sinėse ataskaitose. Per pa­sta­ruo­sius 9 mėnesius bendros Kauno miesto savivaldybės ir jos įmonių skolos sumažėjo net 45 mln. eurų. Racionalesnis miesto reikalų tvarkymas leido ne tik sumažinti skolas, bet ir pradėti spręsti opiausius Kauno skaudulius: į gatvių, kiemų ir tiltų tvarkymą 2015 m. investuota dvigubai daugiau lėšų nei 2014-aisiais.

Arnoldas BUKELIS

„Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip. Prieš 9 mėnesius pradėjus darbus ir subūrus profesionalų komandą situacija pasikeitė. Dabar, pasibaigus finansiniams metams, mes jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus, o jie iškalbingi“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atsikratė skolų šleifo

2014 m. pabaigoje bendra Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skola siekė 235 mln. eurų. Per 2015 metus skolas pavyko sumažin­ti net 45 mln. eurų (iki 190 mln. eurų). Pirmą kar­­tą per pastaruosius du dešimtmečius Kauno mies­to savivaldybė metus baigė be pradelstų sko­lų.

Per pastaruosius 9 mėnesius beveik išnyko ilgiau nei dešimtmetį vilkęsis Kauno miesto savivaldybės skolų savo įmonėms šleifas – jos sumažėjo nuo 13,5 mln. iki 1,6 mln. eurų.

„Dar vienas sėkmingas rodiklis – 2015 m. į Kauno miesto biudžetą gauta 21 mln. eurų daugiau pajamų nei 2014 m.“, – pabrėžia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Padvigubino investicijas

Nepaisant gerokai sumažintų skolų, Kaunas kur kas daugiau investavo į didžiausią miesto skaudulį – apleistų gatvių ir kiemų tvarkymą. Šiems reikalams, įskaitant ir tiltų tvarkymą, skirtų lėšų suma 2015 m. buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei 2014-aisiais (nuo 16,5 mln. eurų užpernai investicijos išaugo iki 33,5 mln. eurų pernai).

„Ne kartą esu girdėjęs bandomą kurti mitą, kad Kaune pagaliau prasidėję dideli pokyčiai vyksta grimzdimo į skolas sąskaita. Mitus geriausiai griauna juodu ant balto pateikti skaičiai, – sako Kauno meras V.Matijošaitis. – Jei kalbame apie gatvių tvarkymą, šiais metais tam skirsime dar daugiau resursų. Kai miestas per daugelį metų buvo taip stipriai apleistas, per metus visko iškuopti neįmanoma.“

Nusiderėjo įkainius

Kauno miesto savivaldybė, palyginti su 2014-aisiais, pernai 33 proc. sumažino komandiruotėms skirtas išlaidas, 33 proc. sumažėjo savivaldybės tran­sporto išlaikymo sąnaudos. 2015 m. pabaigoje buvo baigta savivaldybės reorganizacija, per kurią darbuotojų sumažėjo 17 proc. Per metus tai leis sutaupyti apie 1,5 mln. eurų.

Nuo praėjusių metų pavasario Kauno gatves tvarkantys kelininkai dirba beveik trečdaliu pigiau – miesto vadovams senose sutartyse rastus įkainius pavyko nusiderėti 30 proc. Miesto žaliuosius plotus prižiūrinti bendrovė po derybų savo įkainius sumažino 18 proc. n

Užs. Nr. VPL 1031

Evaldo Virkiečio nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbė neeilinę naujieną – Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras bus statomas Kaune, Nemuno saloje. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis architektūros konkursas, o mokslo centro statybos pabaiga numatoma iki 2018 m.

Arnoldas BUKELIS

„Tai istorinis įvykis, įrodantis, kad nacionalinės reikšmės objektai gali būti vystomi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Kaip „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, taip ir šis cen­tras bus visos Lietuvos mokslo centras. Dabar belieka pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti pagrindinį tikslą, kad 2018 m. mokslo centras jau būtų pastatytas. Tikiu, kad ateityje šis centras atsidurs atvirutėse apie Kauną“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Šis interaktyvus centras prisidės prie jaunimo sudominimo mokslu. Čia jie galės viską pačiupinėti, pabandyti, pažaisti. Tai įdomu ir veda prie pažinimo džiaugsmo. Tikiu, kad šis centras Kau­nui suteiks šarmo ir priviliojant turistų“, – sakė Kau­no mero patarėjas Dainius Pavalkis.

Unikali vieta

Pasak Kauno tarybos nario Jono Audėjaičio, Nacionaliniam mokslo centrui skirta pati švenčiausia Kauno vieta – Nemuno sala. „Kaunas turi unikalią galimybę įveiklinti Nemuno salą per mokslą. Dabar bus organizuojamas tarptautinis architektūros konkursas. Laukia išties nemenki iššūkiai ir darbai“, – dėstė J.Audėjaitis.

„Sveikinu Kauną, išties visi nepaprastai džiaugiamės. Tikrai ne viską reikia koncentruoti Vi­l­niuje. Gal pagaliau Kaunas bus garsus ne tik dėl to, kad turi zoologijos sodą ar garsėja kaip krepšinio Meka. Kaunas atsivers kaip kompetencijų, mokslo ir inovacijų centras“, – spaudos konferen­cijoje sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Populiarins mokslą

„Šis centras – tai didelis visos Lietuvos laimėjimas ir didelio darbo pradžia. Jaunimui šis cen­tras padės apsispręsti dėl karjeros“, – neabejoja verslininkas, inovatorius Vladas Lašas.

Specialistų teigimu, mokslo pramogų erdvėje bus galima susipažinti su naujausiomis inovacijomis. Jos padėtų vaikams ir suaugusiesiems plėsti ži­nias bei tobulėti. Pasaulinė praktika rodo, kad to­kie centrai yra geriausia mokslo populiarinimo prie­monė.

Prof. Dainius Pavalkis: šis centras – tai galimybė pačiupinėti mokslą

Vienas iš Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro projekto iniciatorių, Kauno mero patarė­jas prof. Dainius Pavalkis sutiko pasidalyti min­­timis apie mokslo populiarinimo centro reikš­­mę jaunimui ir visai Lietuvai. Pasak jo, Kaunas kovoje dėl teisės įkurti mokslo populiarinimo centrą nurungė Vilnių dėl gerai parengto projekto, prie kurio prisidėjo plati akademikų ir verslo pasaulio atstovų komanda.

– Esate vienas iš mokslo centro iniciatorių. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Dar prieš man tampant švietimo ministru 2012 m. mokslo centro idėja jau cirkuliavo, apie tai kalbėjo mokslo bendruomenė. Mūsų nuopelnas buvo tas, kad ES struktūrinių fondų paramos sąlygose įdėjome mokslo populiarinimo įstaigos įrengimo finansavimą. Tai iš ES pa­ramos lėšų ir nacionalinių pinigų daroma visoje Eu­ropoje.

– Kas lėmė, kad būtent Kaunas iškovojo teisę statyti šį objektą?

– Kauno laimėjimą lėmė projekto gerumas. Minimalus kainos skirtumas projekto įgyvendinimui neturi didelės įtakos. Privažiavimas prie Ne­muno salos, kur ir bus statomas mokslo po­pu­lia­rinimo centras, yra nepalyginti geresnis už Vil­niaus pasiūlymą. Šiam projektui Kaunas pa­skyrė vieną gražiausių miesto vietų.

– Kokia  šio centro reikšmė Lietuvai?

– Mes turime pritraukti žmonių į specialybes, kurių poreikis Lietuvoje aiškiai matomas. Tai technologinės, biotechnologinės specialybės. Mokslo populiarinimo centrai suteikia vaikams ga­limybę savo rankomis pačiupinėti mokslą, vaiz­džiai kalbant – ką nors susprogdinti. Tai skatina domėjimąsi, jiems kyla įvairių klausimų. Užsimezga jauno žmogaus kontaktas su mokslu ir mūsų supančios gamtos suvokimu. Ir tai jį toliau veda domėjimosi kryptimi.

– Ar šis centras galėtų tapti turistų traukos objektu?

– Estijoje, Tartu mieste, įsikūrusiame mokslo po­puliarinimo centre kasmet apsilanko apie 250–300 tūkst. lankytojų. Mokyklos organizuoja edukacines išvykas, maždaug trečdalis atvykstančiųjų yra iš užsienio – Latvijos, Rusijos, Lie­tuvos. Galbūt mokslo populiarinimo centras Kaune nebus pasaulinio masto, kad jo aplankyti žmonės skristų iš Japonijos. Tačiau niekas ne­paneigs, kad atvykę pasižiūrėti Sugiharos mu­zie­jaus japonai užeis ir į mokslo centrą.

– Kokiomis akimis dabar matote Kauną? Kas per pastaruosius metus pasikeitė?

– Kaunas pradėjo judėti. Kurį laiką miestas buvo užsikonservavęs savyje, nepasitikėjimo kiaute. Lyg laikinoji sostinė, lyg antras miestas, lyg stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tai, kad Kaunas pradėjo aiškius žingsnius su savo strategija, su savo reikšmės rodymu nacionaliniu lygmeniu, yra pats svarbiausias dalykas. Gal ne iš karto, ne rytoj, ne poryt, bet per kurį laiką šie pokyčiai atves kauniečius prie supratimo, kad esame pa­garbos vertas miestas.

E. Virkiečio nuotr.

Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus Kaune, Nemuno saloje. Ką tik nuskambėjusi žinia paglostė kauniečių savimeilę, kai Vilnius pralaimėjo Kaunui dėl maždaug 23 mln. eurų vertės projekto. Darbų, leisiančių Kaunui pasistiebti, yra ir daugiau, o kur dar kasdienę buitį palengvinantys pokyčiai: gatvės, tapusios klasikiniu Kauno anekdotu, lyginamos, rekonstruotas Panemunės tiltas, kurio pabaigtuvių reikalauti kauniečiai buvo atvykę net prie Vyriausybės. Ambicingų planų daug, tik kai kurie jų iš po staltiesės, kaip „uabe“.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Naujų planų ir baigiamų „užkonservuotų“ projektų priešaky – nuo balandžio Kaunui vadovaujančio mero Visvaldo Matijošaičio figūra. Jam ir jo komandai liaupsių negaili ir kauniečiai, ir „Veido“ apklausti Metų mero rinkimų respondentai.

Pirmąją kadenciją dirbančiam merui miesto vairininko kėdė buvo matuojama dar po 2011-ųjų savivaldos rinkimų, kai daugiausia kauniečių simpatijų pelniusios partijos buvo rimtai nutarusios vadovavimą Kaunui patikėti būtent šiam verslininkui, visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderiui.

Tiesioginiuose mero rinkimuose 2015-aisiais  V.Matijošaitis pats užtikrintai laimėjo, o lauko reklama Kaune „Kartą milicininkas – amžinai milicininkas“ konservatoriams nepadėjo. Laimėjo „milicininkas“.

„Veido“ kalbinti pašnekovai svarsto, kad per rinkimus kauniečiai nematė „milicininko“ ir „patrioto“, kaip jiems bruko oponentų reklaminiai stendai. Greičiau jie lygino sėkmingą verslo imperiją nuo pamatų pastačiusį milijonierių, įkūrusį 80 įmonių 17-oje šalių, ir dvi kadencijas su pertrauka Kauną valdžiusį kandidatą, kuris jau „praleisdavo detales“, ką nors „pražiūrėdavo“. Didžiausia baimė, kuri galėjo kaustyti dėl rinkimų laimėtojo, tikrai nebuvo milicininko praeitis – greičiau rūpintasi, kad milijonierius neproteguotų savo verslo. Kitaip tariant, kad nedarkytų gražiausių miesto vietų picerijomis ir panašiai.

Nuogąstavimai per pirmuosius kadencijos metus nepasiteisino: nuo balandžio jokių įtarimų nekilo nei žiniasklaidai, nei Kauno savivaldybės Etikos komisijai. O ir „Vičiūnų grupės“ pavadinimas nuskambėjo tik tada, kai ši įsigijo „Respublikos“ viešbutį, todėl buvo linksniuojamas nebent teigiama prasme, nes kažkas pagaliau įsigijo daugiau kaip 20 metų neliestą ir gėdą kauniečiams dariusį vaiduoklį miesto centre.

Naujasis meras, savo ferariu perlėkęs pagaliau rekonstruotą Panemunės tiltą, atnešė į miestą naujo vėjo? „Pagreičio tai tikrai“, – sako kauniečiai.

„V.Matijošaitis visai neplanavo tapti meru. Juk jis valdė puikų verslą, sėkmingai veikiantį keliuose žemynuose. Kai mes, „Vieningo Kauno“ nariai, po pirmosios kadencijos miesto taryboje svarstėme, kas galėtų kandidatuoti į merus, buvo tik vienas pasiūlymas, nes miestui reikėjo gero šeimininko“, – apie visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ narių apsisprendimą pasakoja jo narė Jūratė Elena Norvaišienė. Ji priduria, kad sėkmingai dirbančiam verslininkui nereikėjo jokio „blato“, pinigų ar kitokios asmeninės naudos iš miesto.

„Atrodo, kad naujojoje valdžioje mažiau politikavimo, intrigų. Nors tai – socialdemokratų šūkis, centre iš tikrųjų yra žmogus“, – šypsosi pakaunėje gyvenantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis.

„Ko gero, neteko girdėti neigiamų atsiliepimų apie dabartinio Kauno mero darbą. Jei žmonės važiavo duobėtais keliais, o dabar važiuoja lygesniais, jei mato, kad gali patogiai ir paprastai vaiką nuvežti į darželį ir iš jo pasiimti, jie ir vertina tai teigiamai“, – sako kaunietė socialdemokratė Seimo narė Orinta Leiputė, paklausta, ar girdėjusi nusiskundimų naujuoju meru.

Nauji vadybos vėjai ir taupymas

O.Leiputė, apibendrindama devynis naujosios Kauno tarybos darbo mėnesius, tvirtina, kad pokyčių mozaika padeda atsirasti miesto veido, strategijos kontūrams, kurių anksčiau stigo.

„Bandoma atgaivinti miesto centrą, remiantis ne tik verslo bendruomenės sąskaita, bet ir naujais projektais. Nemažas pasiekimas – Mokslo centras Nemuno saloje, kuris kartu su šalia esančia „Žalgirio“ arena sudarys modernų kompleksą. Taip pat ruošiamasi atgaivinti Ąžuolyno parką, nes šioje vietoje bus rekonstruojamas lengvosios atletikos maniežas, Sporto halė, Dainų slėnis, – planuojamus įgyvendinti projektus vardija O.Leiputė. – O dabar matome, kad gerėja kelių būklė. Žinoma, tvarkyti reikia visas gatves, tačiau kol kas pasirenkamos tos, kuriose eismas intensyviausias. Iš esmės peržiūrėta daugiabučių įvažų politika, pradedama tvarkyti jas nuo ten, kur yra ikimokyklinio ugdymo, socialinės, kultūrinės įstaigos.“

Politikė prie naujosios koalicijos nuopelnų priskiria ir daugiau Kaune pagerėjusių reikalų: beveik išspręsta vaikų patekimo į darželius problema, peržiūrima socialinių paslaugų teikimo tvarka, efektyviau naudojami savivaldybei priklausantys pastatai, aktyviau bendrauja miesto ir rajono savivaldybės.

O.Leiputė svarsto, kad impulsą tokiems darbams suteikia būtent meras V.Matijošaitis, jo visuomeninių patarėjų komanda, tačiau reikšmingas vaidmuo tenka ir „Vieningo Kauno“ lyderio reiklumui – jis reikalauja kitokios darbo kokybės.

Apie reiklumą ir valingumą V.Matijošaitis pranešė vos prasidėjus kadencijai, kai pernai vasarą paskelbė apie administracijos reformą ir ėmė laisvinti savivaldybės klerkų kabinetus. Birželį paskelbtas planas nurėžti valdininkų skaičių penktadaliu su kaupu įgyvendintas nebuvo: sudėjus apkarpytus ir naujus etatus, praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad iš buvusių 780 savivaldybės darbuotojų liko 654, o šis 16 proc. sumažėjimas šiemet Kaunui leis sutaupyti apie 1,7 mln. eurų.

J.E.Norvaišienė primena, kad „Vieningo Kauno“ nariai, spręsdami, kas turėtų kandidatuoti į mero postą, rėmėsi vienu kriterijumi – rasti miestui gerą, turintį patirties šeimininką. Kai V.Matijošaitis laimėjo, ėmė elgtis, kaip ir dera šeimininkui, ieškoti kiaurų plyšių, kur išeina pinigai: tada pertvarkytas administracinis aparatas, peržiūrėtos sutartys su miestą aptarnaujančiomis įmonėmis. „Sudarėme naują sutartį dėl gatvių tvarkymo ir sutaupėme 30 proc. kainos, vadinasi, ketvirčiu galime padaryti daugiau, nei buvome planavę“, – sako J.E.Norvaišienė.

Būtent už savivaldybės vadybą naują miesto valdžią giria ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas V.Šileikis. Jis pamini ir tai, kad vos ėmė dirbti nauja komanda, kaipmat skaidresnis tapo ir savivaldybės įmonių valdymas – nuo paremto politiniu pasitikėjimu pereita prie grįsto kompetencija.

„Miestas buvo konservatyvus, o dabar jaučiama dinamika, matome teigiamą savivaldybės vadybą, šiuo požiūriu, matyt, ir įvyko daugiausia pokyčių. Mes, kaip verslo atstovai, nuo seno ieškojome ryšio su savivaldybe, ne vienus metus rengėme verslo pusryčius, tik mažai kas keitėsi, – pasakoja V.Šileikis. – Manau, kad bet kuris verslininkas pripažintų, jog pokyčiai, vykstantys dėl dabartinės vadybos, yra į gerąją pusę. Padaryti reikia dar labai daug, nes per nemažai metų kai kurios bėdos įleido šaknis. Tačiau mero komanda siekia proveržio, remiasi ekspertiniu vertinimu.“

V.Šileikis patikina, jog Kauno valdžia ir verslas sutaria dėl bendros krypties – siekti proveržio visose srityse, kurti įvairius traukos centrus, kad Kaunas atsisakytų „miesto donoro kortelės“ – užuot išlydėjęs kapitalą ir protus į sostinę, jų pritrauktų.

„Tarkime, Kaune itin trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Jos atsiras, kai mieste bus traukos centrų: ateis vartotojas, o paskui jį – ir investicijos. Ši valdžia tai supranta ir situaciją bando judinti iš mirties taško, – bendru tikslu neabejoja V.Šileikis. – Anksčiau buvo manoma, kad kažkoks vienas objektas, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arena, „ištrauks“ visą Kauną. Arena yra puiku, bet reikia sisteminio požiūrio: traukos centrų turi būti daug, jie turi būti susiję tarpusavyje. Juk miestas – labai sudėtingas organizmas, todėl reikia veikti išvien, o ne draskytis dėl partijų ir interesų.“

Verslininkų atstovas prisimena, kaip po dviejų mėnesių nuo naujosios valdžios darbo pradžios Kauno meras V.Matijošaitis su visa komanda atvyko į susitikimą: „Iš anksto uždavėme 10 klausimų, jie buvo išspręsti per 45 minutes.“

Jam antrina ir O.Leiputė: „Teko girdėti, kad pristačius visuomenei vieną projektą jau kitą dieną pasitarime buvo pateikta dar 12 darbų, kuriuos reikia padaryti netrukus.“

Socialdemokratė priduria, kad Kauno meras sukalbamas net tuo atveju, kai jo idėjos nesutampa su kitų politikų nuomone: net ir tada V.Matijošaitis išklauso argumentus, suburia komandą idėjai įvertinti.

Didžiausi projektai kurpiami „po staltiese“

Bendras tikslas – išjudinti Kauną – vienija ir daugiau kauniečių, tiesa, ne visi jie jaučia tokį pat verdantį dialogą dėl didesnio gėrio. Kai kurie „Veido“ kalbinti pašnekovai sako, kad naujojo mero, sukūrusio 8 tūkst. darbo vietų, vadovavimo stilius greičiau primena tvirtos rankos principą, tačiau ne reiklumo kokybei, bet absoliutaus ignoravimo požiūriu.

Be jokio balso jaučiasi palikti tie, kurie bene labiausiai turėtų prisidėti prie miesto veido kaitos, – architektai. Kaunietis architektas Audrys Karalius sako, kad jo atstovaujama gildija prie miesto vizijos, projektų ir plano prisidėti negali, nes jų balsas – nei laukiamas, nei girdimas: „Dingo bet kokie miesto valdžios ir miestiečių, architektų pasitarimai, diskusijos. Savivaldybė tapo dar hermetiškesniu indu, kuriame viskas gaminama vidaus sultyse.“

Pavyzdžiui? Kad ir pastarasis laimėjimas, iškovotas garbingose rungtynėse su Vilniumi, Mokslo muziejus Nemuno saloje. Architekto teigimu, idėja, kurią dar vargiai galima vadinti projektu, įdomi ir intriguojanti, tačiau bent kol kas gaubiama sutemų. Ir tai – ne vienintelis Kauno projektas, su kuriuo susijusią tamsą miestiečiams reikėtų išsklaidyti.

„Iki šiol Nemuno sala buvo numatyta laikyti žaliąja teritorija, skirta poilsiui, laisvalaikiui. Tai dar viena priežastis, kodėl bet koks joje atsirasiantis pastatas turėtų būti sąžiningai aptartas ir patikrintas konkursiniu, architektūriniu ir urbanistiniu atžvilgiu. Žinoma, kol kas vertinti neskubame, laukiame daugiau informacijos. Tačiau jau dabar labai aiški atskirtis tarp „mes“ ir „jūs“. „Mes“ žinome ir darome, o „jūs“ tiesiog džiaukitės, kad darome“, – komentuoja A.Karalius.

Kiti projektai, įtraukti į planuojamų darbų skiltį naujojoje Kauno savivaldybės interneto svetainėje, yra daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas Ąžuolyne, lengvosios atletikos maniežas tūkstančiui žiūrovų (9,5 mln. eurų vertės), S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija (iki 14 mln. eurų vertės), leisianti sutilpti ten 20 tūkst. žiūrovų, ir istorinės Kauno sporto halės rekonstrukcija (7 mln. eurų vertės). Tiek informacijos, kiek čia pateikta – žiūrovų skaičius bei apytikrė kaina, ir tėra, tvirtina „Veido“ kalbinti pašnekovai.

„Informacinis vakuumas. Nepaisant to, kad šalia tokių objektų turi atsirasti ir 1,5–2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelės, kurioms Ąžuolyno prieigose vietos nėra, – tokiam automobilių srautui nei išvažiuoti, nei atvažiuoti. Miestas patenka į keistą būseną: lyg ir reikėtų ploti atsistojus dėl tokių darbų, bet tada būtume panašūs į Minską. Ploti netraukia, nes nėra diskusijos, informacinės sklaidos, bent kokio profesionalesnio pristatymo (ne atvirukinių vizualizacijų), – komentuoja architektas. – Viena vertus, norisi pagirti už tai, kad kažkas savivaldybės kabinetuose vyksta, kita vertus, ambicingą Rytų ir Vidurio Europos miestą traktuoti kaip kažkokį baudžiauninkų klasterį yra nelabai mandagu. Ir aš, ir mano aplinkos žmonės nesijaučiame komfortiškai, o taip būti neturėtų.“

Kauno savivaldybės tarybos narė konservatorė Edita Gudišauskienė sako, kad jos frakcija nė nebuvo įtraukta į Ąžuolyno projekto pasiūlymo svarstymą: „Miestui reikia tokių stambių projektų, tačiau vos juos pradedant reikia kalbėtis su bendruomene, tai – demokratinės savivaldos požymis. Pamenu, 2007-aisiais radome prancūzų parengtą „Žalgirio“ arenos projektą už 800 mln. Lt, bet diskutavome, įvertinome daugiau variantų, ir arenos statyba keliskart atpigo.“

O gal nieko nevyksta ir dar nėra ko aptarinėti? „Veido“ kalbinti kauniečiai sako, kad yra priešingai – vyksta, ir intensyviai, tad gal nesitariant ir norima išvengti papildomos gaišaties.

„Delegacija su meru bandė kalbėtis ir dėl žiniasklaidos dėmesio sulaukusių dambos Santakoje statybų. Buvo paaiškinta, kad mes nieko nesuprantame, viskas yra gerai, kaip ir turi būti. Priešais Kauno pilį statoma 9 metrų aukščio šlaitinė betono konstrukcija, kuri, kaip mes manėme, Lietuvą amžiams paliko dar Brežnevo laikais“, – apie tuščias architektų pastangas stabdyti architektūrinę išmonę mieste, kuris neseniai tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą kartu su Singapūru, Detroitu ir kitais, pasakoja A.Karalius.

Savitas vadovavimo stilius

E.Gudišauskienė tvirtina, kad ir kiek projektų – dėl mokyklų jungimo, sekmadieninio automobilių stovėjimo neapmokestinimo Rotušės aikštėje mišių laiku, pigesnių verslo liudijimų tam tikroms veikloms – pateikė opozicija, visi jie buvo atmesti, panašiai, kaip atsisakyta ir kai kurių ankstesnės valdžios darbų. Pavyzdžiui, greičio matuoklių Kauno gatvėse. „Ko gero, meras važinėja tokia mašina, kad jos greičio matuoti nereikia“, – šypteli E.Gudišauskienė.

Pasak šios Kauno tarybos narės, simboliška, kad saugumui gatvėse atidėti pinigai buvo paskirti ryšiams su visuomene. Nepaisant to, Kauno amžiaus projektais susidomėję miestiečiai informacijos apie juos vis tiek stokoja.

„Naujojo mero vadovavimo stilius turi keletą niuansų, nes kartais susidaro įspūdis, kad esame ne gyventojams atstovauti jų pačių išrinkti savivaldos nariai, o uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai, kai koalicijos nariai yra verslo partneriai. Norėtume daugiau kalbėtis apie viešąjį interesą, naudą visuomenei, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, o tada priimti tarybos sprendimus“, – sako konservatorė.

Ji priduria, kad šioje Kauno valdžioje girdimas tik vienas argumentas – pinigai ir nauda, ir primena, kad dar yra ir viešasis interesas, ir socialinė nauda, kuriems negali galioti vien atsipirkimo ar uždarbio matas.

„Miestas yra sunkiasvoris laivas, kuris staiga pasikeisti negali. Manau, kad po 2–3 metų bus galima pamatyti vaisių, tačiau dabar labiausiai nerimą kelia nenoras kalbėtis, aiški riba – „mes“ ir „jūs“. Nori to ar ne, toks santykis primena feodalinius papročius. Atrodo, skubama daryti bet ką, kad tik pavyktų kažką realizuoti, užuot laikiusis nuoseklios strategijos. Nesakau, kad ankstesnė valdžia tuo pasižymėjo. Smulkių džiaugsmų yra, bet man, miestui rūpi, kad Kauno gyvenimas pagerėtų ne vienos kadencijos trumpo metro filme“, – miesto, kuris 2022-aisiais siekia tapti Europos kultūros sostine, vargus ir planus apibendrina architektas A.Karalius.

V.Matijošaitis / S.Žiūros nuotr.

„Tikiuosi, kad po kelių metų tokia tvarka išsidėstys ir krepšinio komandos – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus“, – ketvirtadienį atsiimdamas „Veido“ Geriausio mero apdovanojimą sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Vos devynis mėnesius laiko apsiprasti mero kėdėje turėjęs V.Matijošaitis apie jam skirtą titulą sužinojo iš žiniasklaidos, apdovanojimų ceremonijos dieną.

Galbūt išmokti trimitu, kaip groja Vytautas Grubliauskas, ir šypsenos, kokią turi Remigijus Šimašius.

„Sidabrinė“ prizinė vieta ne mažiau nutebino ir kitą lyderį – Klaipėdos vairininkas Vytautas Grubliauskas geriausio mero titulą į uostamiestį parsivežė pernai. Trečiąją vietą rinkimuose taip pat pelnė naujas veidas – pernai tiesioginius mero rinkimus laimėjęs sostinės vadovas Remigijus Šimašius. Tiesa, apdovanojimo atsiimti jis neatvyko.

„Galvojau, ko man, kaip merui, trūksta. Galbūt išmokti trimitu, kaip groja Vytautas Grubliauskas, ir šypsenos, kokią turi Remigijus Šimašius“, – juokavo pirmosios vietos laimėtojas V.Matijošaitis.

Atsiimdamas apdovanojimą, Kauno meras įvardijo ir savo pasiūlytus kolegas – merus, kuriems jis, dalyvaudamas „Veido“ organizuotoje apklausoje, atidavė savo balsą. Tarp penkių V.Matijošaičio įvardytų geriausių merų buvo ir Klaipėdos miesto vadovas V.Grubliauskas.

„Už tai, kad turime projektą KK2 – Kaunas ir Klaipėda, arba Krabas ir Kongas“, – juokavo šiųmetės apklausos lyderis, daugiausia balsų pelnęs Kauno meras.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka įprasmino dvidešimtmečio pasiekimą, kad pernai pirmą kartą savivaldybių merus tiesioginiuose rinkimuose išrinko patys gyventojai: „Iki šiol žmonės žinojo, kad meras turi būti geras pats ir dar turi būti geras premjero draugas. Linkiu, kad merų gerumas priklausytų ne nuo santykių su premjeru ar Vyriausybe.“

Geriausius merus sveikinusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pačių gyventojų išrinktiems merams linkėjo likusios jų kadencijos metu, išlikti nugalėtojais, nepaisant to, kokie prizai ir įvertinimai jų dar laukia.

„Svarbiausia būti šalia žmonių“, – savivaldos atstovams priminė L.Graužinienė ir paragino pasveikinti keturias meres – tiek moterų pakliuvo į geriausių, „Veido“ paskelbtų, Lietuvos merų trisdešimtuką.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausių merų sąrašas šiemet buvo formuojamas pagal tris kriterijus – nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo patys merai, savivaldybių administracijų direktoriai, viceministrai, ministerijų kancleriai, joms pavaldžių įstaigų vadovai, įvairių organizacijų atstovai bei dviejų reitingų – „Veido“ ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaryto savivaldybių indekso, duomenis.

„Merai, jūs dirbate įdomų darbą ir galite įgyvendinti nuostabias idėjas, tačiau galiu ir užjausti už tai, kad dažnai sau prisiimate ir tuos „nuopelnus“, kurie nuo jūsų nepriklauso“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir priminė, kad savivaldybių indeksas merams neparodys, ką reikia keisti jų savivaldybėje, tai žinoti gali tik patys merai.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Geriausio mero 2016 apdovanojimai / S.Žiūros nuotr.

Pradedu tikėti, kad kažkas gali pasikeisti į gera. Neįtikėtina: ką sutariam, tą padaro. Dirbant su valstybės institucijomis tai unikalu. Išrinkti išrinkom, bet kaip sulaukti mūsų mero kadencijos pabaigos? Tai tik keli pernai kovą pirmąkart tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktų debiutantų vertinimai.

Bet iškalbingas faktas: aštuntuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose nugalėtojo karūna šiemet atiteko būtent merui debiutantui – visuomeniniam rinkimų komitetui atstovaujančiam Kauno vadovui Visvaldui Matijošaičiui, už kurį daugiausia balsų atidavė skirtingų partijų merai ir valstybės institucijų vadovai.

Aušra Lėka, Gabija Sabaliauskaitė

Kaunas pagaliau turi merą, kuris ir geras ūkininkas, ir populiarus žmogus. „Vieningo Kauno“ lyderis, milijonierius verslininkas, sukūręs seniai Lietuvos ribas peržengusią „Vičiūnų“ verslo imperiją, 58-erių Visvaldas Matijošaitis „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausose patenka į geriausiai vertinamų visos šalies politikų dešimtuką, o skaičiuojant tik kauniečių balsus jį palankiai vertina net trys ketvirtadaliai, neigiamai – vos 8 proc.

Aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis.

Savo miesto žmonių palankumu Kauno meras aplenkė net kolegą Vilniuje: nors Remigijus Šimašius nacionalinėje rikiuotėje patenka į penketuką, bet skaičiuojant tik vilniečių balsus atsilieka nuo kauniečio: R.Šimašių palankiai vertina 59, nepalankiai – 15 proc. apklaustųjų vilniečių.

Bet aiškinti tokį V.Matijošaičio populiarumą visuomenėje populizmu ar dar nežinia kokiomis nuodėmėmis, ką bando daryti jo oponentai, nebeišeis: ir tradiciniuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose jis gavo daugiausia balsų. O juk balsavo ir skirtingų partijų merai, ir vicemerai, ir skirtingų sričių valstybės institucijų vadovai, ir verslo organizacijų lyderiai.

Ne paslaptis, ir šiuose rinkimuose dažnai savi balsuoja už savus – tad kurios partijos turi daugiau atstovų vietos ir nacionalinėje valdžioje, tų politikams lengviau prasimušti ir į geriausio mero rinkimų lyderius. Tad tai, kad jokiai partijai nepriklausantis V.Matijošaitis sulaukė daugelio partijų atstovų palaikymo – išskirtinis atvejis ir mero pripažinimas. (Plačiau apie geriausiu meru išrinktą V.Matijošaitį skaitykite „Veido“ rašinyje „Ambicingus Kauno planus braižo verslininko ranka“).

Ant geriausiųjų pjedestalo šįsyk net du merai naujokai, o visame trisdešimtuke – devyni iš 25-ių, pirmąkart gavusių mero regalijas.

Ar naujos šluotos geriau šluoja?

Rinkimų „bronza“ šiemet atiteko pirmąkart sostinės meru išrinktam Liberalų sąjūdžio atstovui 42-ejų R.Šimašiui.

Nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

„Sutariam ir reikalai juda į priekį. Net stebina“, – aštuonerių metų darbo su valstybės institucijomis patirtį turintis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tikina, kad tai retas atvejis. Jo vertinimu, nemažoje dalyje sričių Vilniuje padėtis pradeda realiai keistis.

R.Šimašius / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Didžiausia Vilniaus savivaldybės bėda – didelė skola. „Dabar ji mažėja ir yra aiškus planas, kaip ją sumažinti. Tokie dalykai imponuoja“, – sako S.Besagirskas. Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Finansų departamento vadovas Vygintas Jakas, R.Šimašiui pradedant kadenciją 2015 m. gegužės 1 d. savivaldybės skola buvo 384,2 mln. eurų, 2016 m. sausio 1 d. ji siekė 383,1 eurų – sumažėjo 1,1 mln. eurų. Taupymo pavyzdį rodo patys savivaldybės valdininkai: savivaldybėje buvo 937 etatai, o po reorganizacijos liko 874 (sumažėjo 63). Vien čia darbo užmokesčio ekonomija per metus siekia 913,3 tūkst. eurų.

S.Besagirskas pozityviai vertina ir pokyčius sprendžiant vaikų darželių stygių, nes pradėta mokėti 100 eurų kompensacija vedantiems vaikus į privačius darželius sumažino eiles. Imtasi pokyčių iš esmės sprendžiant transporto spūsčių problemas ir pirmieji pagerėjimo ženklai jau matyti. Rengiamas vadinamasis darnaus judumo planas. Vilniečių susisiekimo sistemą turėtų pagerinti naujas privatus vežėjas.

Arba, pavyzdžiui, savivaldybė imasi racionaliai spręsti socialinio būsto klausimą. Dabar, primena S.Besagirskas, padėtis labai savotiška: daug socialinių būstų Vilniaus senamiestyje, kur brangiausias nekilnojamasis turtas. Pardavus ar išnuomojus socialinius būstus Senamiestyje būtų galima apskritai išspręsti šį klausimą.

Žinoma, pripažįsta LPK atstovas, kai kurie reikalai taip greitai neišsijudina, juolab per tokį trumpą laiką. Juk meras R.Šimašius dirba vos kiek daugiau nei devynis mėnesius. Pavyzdžiui, nors savivaldybės valdomose įmonėse sudarytos nepriklausomos profesionalų valdybos, kai kur pokyčiai lėti.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai.

„Anksčiau savivaldybė užsimerkdavo, ką jos daro, nes joms buvo daug skolinga. Dabar sunku greitai keisti padėtį“, – sako S.Besagirskas, beje, pats savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ einantis valdybos pirmininko pareigas.

„Veido“ merų rinkimų pirmame dešimtuke – du debiutantai. Ir abu vadovauja dviem didžiausiems miestams. Bet jei ne pirmtakai (siekiant objektyvumo „Veido“ geriausiuose merų rinkimuose dalį balų sudaro savivaldybės vertinimas „Veido“ ir Laisvosios rinkos instituto sudaromuose savivaldybių reitinguose), vien pagal apklausos rezultatus dešimtuke būtų ir dar vienas šio posto naujokas – visuomeniniam rinkimų komitetui „Alytaus piliečiai“ atstovaujantis Alytaus meras Vytautas Grigaravičius (dabar jis vienuoliktas). Pagal apklausos balus vienuoliktas būtų Anykščių meras liberalas Kęstutis Tubis (dabar devynioliktas).

Laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste.

Alytaus meras V.Grigaravičius pernai rinkimuose šventė dvigubą pergalę: jis laimėjo mero postą jau pirmame ture, gavęs net 67,1 proc. balsų, o jo vedamas visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ – 12 iš 26 mandatų. Tad kartu su kitu visuomeniniu komitetu „Už Alytų“ visuomenininkai praktiškai nušlavė Alytuje susikompromitavusias partijas.

Bet laimėti rinkimus pasirodė esant lengviau, nei greitai perlaužti situaciją mieste. Pokyčių yra, bet kai kurie alytiškiai sako tikėjęsi jų spartesnių ir ženklesnių. Miestui verkiant reikia investicijų ir geriau mokamų darbo vietų. Meras sako, kad investicijų ieško, bendrauja su užsienio šalių ambasadomis, „Investuok Lietuvoje“. Pasiekimų yra, bet kol vyksta procesas, negali vardyti.

V.Grigaravičius / BFL / M.Vaičiulio nuotr.

Tik atėjus į valdžią merą nustebino kai kurių savivaldybei teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, šienavimo, kainos. Tad dabar žiema išbando savivaldybės eksperimentą: valyti gatves, šaligatvius pavesta savivaldybės įmonei – „Alytaus butų ūkiui“. V.Grigaravičius sako, kad taip atsieina pigiau ir, jei eksperimentas pasitvirtins, įmonę aprūpins papildoma reikiama įranga ir šie darbai bus patikėti savivaldybės bendrovei.

Gera žinia ir ta, kad savivaldybės skola po trupučiuką mažėja.

Daug dėmesio naujo mero vedama savivaldybė nukreipė į socialinę sritį – daugiavaikes, rizikos šeimas. Šią savaitę tų šeimų namuose, kuriuose tikėtina gaisro rizika, įrengė dūmų signalizatorius.

Socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų.

Meras didžiuojasi, kad pavyko pagelbėti gausioms šeimoms: pritraukiant verslininkų paramą sukurta ir sėkmingai veikia vienos kortelės sistema, kuria pasinaudodamos šeimos gali pigiau gauti įvairių paslaugų, apsipirkti, nupirkti vaikams ir maisto, ir drabužių, ir knygų. Sulaukė net iš Alytaus partnerio – Lenkijos Elko miesto pasiūlymo praplėsti kortelės galiojimo geografiją, kad ja būtų galima naudotis ir Elke. Arba, pavyzdžiui, dabar vieno langelio principu galima gauti visus reikiamus dokumentus mirus artimajam – anksčiau reikėjo važinėti po visą miestą, nes įvairias pažymas išduodančios įstaigos buvo išsibarsčiusios skirtingose vietose. Dabar tokią sunkią valandą žmonės viską susitvarko vienoje vietoje. Dar viena nauja iniciatyva: pernai Alytuje buvo nemažai skaudžių nelaimių gatvių perėjose, tad socialinių pašalpų gavėjus savivaldybė įdarbino budėti prie mokyklų esančių gatvių perėjų – pedagogai apmokė juos, aprūpino „Stop“ ženklais, liemenėmis.

Gal kam atrodo, kad tai smulkmenos, bet tik ne tiems žmonėms, kuriems šios iniciatyvos palengvino gyvenimą.

S.Grinkevičius / BFL / A.Ufarto nuotr.

Trisdešimtuke penkioliktas – Kėdainių rajono meras 56-erių Saulius Grinkevičius, sugebėjęs sutriuškinti „darbiečius“ jų partijos tėvonijoje Kėdainiuose, 21-as Tauragės rajonui vadovaujantis 57-erių Sigitas Mičiulis. Abu jie liberalai, abu į merus atėję iš verslo, kurio ėmėsi vos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. S.Grin kevičius 1991 m. su bendraminčiais įsteigė bendrovę, iš kurios išaugo viena stambiausių pagardų gamybos įmonių Baltijos šalyse „Daumantai LT“. O S.Mičiulis nuo 1992-ųjų iki jį 2015 m. išrenkant meru vadovavo įmonei „Bremena“, užsiimančiai vidaus šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų projektavimu bei montavimu, ekologiško kuro gamyba. Iki tapdamas meru jis vadovavo ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijai.

Ir S.Grinkevičius, ir S.Mičiulis – naujokai mero poste, bet ne savivaldybių tarybose, kuriose dirbo jau ne vieną kadenciją.

Abu šie naujokai sulaukė nemažai „Veido“ apklausoje dalyvavusiųjų komplimentų. Tauragės meras giriamas jau pagausinęs savo vadovaujamos savivaldybės investuotojų sąrašą. LPK atstovas S.Besagirskas pasakoja, kaip su potencialiu užsienio investuotoju, norinčiu perkelti gamybą į Lietuvą, atvyko į Tauragę ir susitikimas su meru šiam padėjo iš kelių variantų galutinai apsispręsti – pasirinkta Tauragė.

„Meras pavežiojo po Tauragės industrinį parką, iš karto atsakė į bet kurį klausimą, aiškiai pasakė, kas bus padaryta, kokios sąlygos investuotojui. Meras žino, ko nori ir kaip to pasiekti“, – S.Mičiulį giria LPK atstovas.

Debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą.

Į geriausiųjų trisdešimtuką iš merų debiutantų dar pateko Šiaulių vadovas Artūras Visockas, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (23 vieta), Širvintų rajono merė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė (29) ir Kaišiadorių rajonui vadovaujantis konservatorius Vytenis Tomkus (30). Pirmas už trisdešimtuko ribos liko taip pat naujokas šiame poste – ukmergiškis „darbietis“ Rolandas Janickas.

Beje, kai kurie nauji merai laiko darbams turėjo dar mažiau, mat suabejojus rinkimų skaidrumu net trijose savivaldybėse birželį teko rengti pakartotinius rinkimus, tarp jų ir Širvintose, kur po pakartotinių rinkimų mere vėl išrinkta Ž.Pinskuvienė. O naujasis Telšių rajono meras „darbietis“ Petras Kuizinas į šį postą išrinktas tik lapkritį. Naujų rinkimų prireikė, nes pernai kovą išrinktas meras mirė.

Skaičiuojant procentais geriausiųjų trisdešimtuke naujokų merų šiek tiek mažiau nei jų dalis tarp visų 60-ies savivaldybių vadovų, tad, galima daryti prielaidą, debiutantai nei geresni, nei daug blogesni už vidutinį statistinį merą. Bet net septyni naujokai – tik paskutiniame dešimtuke, kai kurie sulaukę vos vieno balso.

Nauja merų karta ima lenkti veteranus

Vis dėlto gero mero receptūros nėra – tarp geriausiųjų yra ir debiutantų, ir veteranų, skirtingų partijų atstovų ar nepartinių ir net vos trisdešimtmetį peržengusių jaunų politikų.

V.Grubliauskas / BFL / A.Ufarto nuotr.

Šiemet „Veido“ geriausių merų rinkimuose „sidabrą“ pelnęs Klaipėdos meras liberalas 59-erių Vytautas Grubliauskas (pernai jis buvo pirmas) nuolat sulaukia ir verslo, ir akademinės visuomenės, ir klaipėdiečių pagyrų. O Klaipėdos savivaldybė tiek LLRI, tiek „Veido“ reitinguose nuolat atsiduria tarp lyderių. V.Grubliauskas neabejotinai vienas autoritetingiausių ir žinomiausių miesto vadovų.

M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Bet „Veido“ merų rinkimuose išryškėja ir naujų lyderių. Štai kasmet po laiptelį ir net kelis aukštyn pakyla vienas jauniausių Lietuvoje Jonavos rajono meras socialdemokratas 31-erių Mindaugas Sinkevičius: užpernai jis buvo dvyliktas, pernai devintas, šiemet šeštas, o vertinant vien pagal apklausos duomenis – trečias.

Nors mažesnių savivaldybių vadovai skundžiasi, kad dažniausiai savivaldybių ir merų reitinguose lyderiauja didieji miestai ar kurortai – ir to nenuneigsi, nes jie jau savaime turi pranašumų prieš kitus, bet M.Sinkevičiaus pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų.

Nemažai merų „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

„M.Sinkevičiaus mąstymas labai šiuolaikiškas. Jis nėra užsiangažavęs, kaip įtikti rinkėjams – supranta, kad tik didinant ekonominį efektyvumą, ekonomikos plėtrą ilgainiui galima pasiekti gerų rezultatų. Jis – ne trumpos, o ilgos distancijos bėgikas, supranta, kad tik projektuojant darbą ilgesniam laikotarpiui galima pasiekti gerų rezultatų, nors tokiu atveju politikas rizikuoja, jog trumpuoju laikotarpiu gali būti nepopuliarus. Bet Jonavos rajono meras neturi baimės jausmo kam nors neįtikti“, – jauną merą giria Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Verslininkų organizacijos vadovas džiaugiasi, kad važiuojant per Jonavą matyti atgijusios viešosios erdvės. O iš verslininkų lūpų girdėti jonaviškių vadovo pagyros už labai gerą komunikaciją, nes nemažai merų, pasak D.Arlausko, „pasikėlę“, ypač bendraudami su verslu, o kai kurių „pasikėlimo“ padaugėjo dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai.

M.Sinkevičius spėja ir savivaldybei vadovauti, ir į mokslus gilintis: turi net tris diplomus – vadybos ir verslo administravimo bakalauro Vilniaus universitete, teisės bakalauro Mykolo Romerio universitete, rinkodaros ir vadybos magistro ISM Ekonomikos ir vadybos universitete. Pernai jis ISM apgynė ir daktaro disertaciją apie alkoholio vartojimą prieštaringų visuomeninių ir asmeninių veiksnių kontekste. Šis Jonavos vadovo darbas parengtas anglų kalba, kuri lig šiol vis dar neįkandama daliai šalies merų.

„Būtų gerai, jeigu žmonės išrinktų daugiau jaunų, mąstančių pozityviai ir plačiau nei siauri partiniai ar asmeniniai interesai merų“, – pabrėžia D.Arlauskas.

Š.Vaitkus / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Pirmame dešimtuke likę mažai tikrų senbuvių. Tik antrą kadenciją nuo 2011-ųjų Klaipėdoje merauja V.Grubliauskas, Jonavos rajone M.Sinkevičius, Palangoje Šarūnas Vaitkus, o Neringos meras Darius Jasaitis į šį postą stojo 2013 m. Kiek ilgiau – jau trečią kadenciją skaičiuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Tikri senbuviai – trys merai. Nors kol kas nėra užlipęs ant aukščiausio „Veido“ rinkimų laiptelio, nuolat netoli nuo lyderių yra Kauno rajono meras socialdemokratas 60-metis Valerijus Makūnas, šįsyk likęs ketvirtas. Kauno rajono savivaldybei jis vadovauja nuo 2007 m.  Pergalė merų rinkimuose jau pirmajame ture tik dar kartą parodė, kad politiko darbas vertinamas gerai.

Merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo.

Kaip ir nuo 2000 m. Druskininkų mero socialdemokrato 50-mečio Ričardo Malinausko, taip pat laimėjusio jau pirmame merų rinkimų 2015 m. ture. „Veido“ geriausių merų rinkimuose šiemet jis penktas. Kai prieš aštuonerius metus R.Malinauskas laimėjo pirmąkart „Veido“ surengtus geriausio mero rinkimus, tada jo pergale niekas nė neabejojo. Ko gero, būtų pirmavęs ir toliau, bet tada rinkimų sąlygose buvo numatyta, kad išrinktas geriausiuoju penkerius metus negali vėl pretenduoti į šį titulą.

R.Malinauskas / BFL / Š. Mažeikos nuotr.

Tačiau merų meru vadintas R.Malinauskas dabar nebesulaukia tokio didelio palaikymo nei tarp kolegų, nei tarp valstybės institucijų ir verslo asociacijų atstovų. Skandalai dėl valdiško savivaldybės laikraščio ar savivaldybės valdomo viešbučio ir SPA, nemokamai lepinančių politikus ir valdininkus, galų gale dvejos skyrybos – tokia neigiamos informacijos griūtis nepraėjo be pėdsakų. Nors visi pripažįsta R.Malinausko buvusius, esamus ir, niekas neabejoja, būsimus nuopelnus Druski ninkams, nes naujų idėjų jam nestinga, gera reputacija merui ne mažiau svarbi nei geri savivaldybės rezultatai.

Antras „Veido“ rinkimų lyderio regalijas  gavo tuomet Klaipėdai vadovavęs liberalcentristas Rimantas Taraškevičius. Uostamiestis – vienintelis miestas, kurio meras dukart pelnė šį titulą. Tai rodo, kad klaipėdiečiai moka pasirinkti lyderius.

Trečias geriausiojo laurus pelnė tuometis Ignalinos rajono meras, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Bronis Ropė, dabar Europos Parlamento narys. Dar po metų – tuometis Neringos vadovas socialdemokratas Antanas Vinkus, dabar premjero patarėjas.

Dar du „Veido“ merų rinkimų lyderiai – Utenos rajono vadovas Alvydas Katinas ir Birštono Nijolė Dirginčienė – tebevadovauja savo savivaldybėms. N.Dirginčienė šiemet pateko į geriausiųjų dešimtuką, o štai A.Katinas, gal dėl galimo korupcijos skandalo, sulaukė mažai kolegų ir kitų institucijų atstovų balsų ir net nepateko į geriausiųjų trisdešimtuką.

Geriausi merai – socialdemokratai ir liberalai

Tarp dešimties geriausių merų šiemet pateko net šeši socialdemokratai, du liberalai, vienas konservatorius ir vienas visuomeninio komiteto atstovas, o trisdešimtuke – po devynis socialdemokratus ir liberalus, šeši konservatoriai, trys visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, po vieną – Valstiečių ir žaliųjų bei Darbo partijų, Laisvės sąjungos atstovą. Taigi socialdemokratus ir liberalus galima vadinti geriausiai mokančius parinkti kandidatus į merus. Socialdemokratų merų apskritai daugiausia – net penkiolika, konservatorių ir liberalų po vienuolika.

Konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų.

Kukliau tarp geriausiųjų sekasi patekti konservatorių atstovams, bet yra ir gerų pokyčių. Kaip pastebi Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas, Palangoje konservatoriai daug metų turėjo savo merą, bet geri pokyčiai išryškėjo tik į šį postą 2011 m. išrinkus dabar 40-metį Š.Vaitkų. Jis Palangos plėtrą įžvelgė ne tik kaip vasaros, bet ir ištisus metus lankytojų laukiančio kurorto ir sėkmingai plėtoja miestą šia kryptimi. Mero pastangas palangiškiai įvertino jį išrinkdami jau pirmajame rinkimų ture.

Beje, galima teigti, kad „Veido“ apklausos ir rinkėjų nuomonė daugeliu atvejų sutapo: pusė „Veido“ pirmo dešimtuko merų 2015 m. merų rinkimus sugebėjo laimėti jau pirmame ture.

Deja, kai kur rinkėjai akivaizdžiai nusvilo. Vieni „pasimovė“ ant opozicionieriško destruktyvaus populisto, kiti tiesiog ant gero žmogaus, bet neryžtingo vadovo, nesugebančio atremti didžiulio ligtolinių valdančiųjų pasipriešinimo, o treti dievažijasi juntantys nuo naujojo mero sklindant alkoholio tvaiką. Bet to, deja, nepavykdavo išvengti ir anksčiau, kai merus rinkdavo savivaldybės tarybos.

Žinoma, devyni mėnesiai poste – dar per trumpas laikas skaičiuoti, kaip sekasi naujiems merams. Tačiau jau dabar sėkme galima laikyti tai, kad nemažai jų viešesni ir skaidresni už pirmtakus. Nepaisant kelių apsirikimų, šiek tiek avansu vis dėlto galima daryti prielaidą – tiesioginiai rinkimai jau atsipirko.

Daugiau skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-04-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Visvaldas Matijošaitis panašus į žmogų, seniai atradusį sėkmės formulę

Jei “Vičiūnų” įmonių grupės vadovas taps laikinosios sostinės meru ir ją valdys tokiais pat principais kaip savo verslą, Kaunas turėtų tapti garsus ne tik Europoje, tačiau paprasti kauniečiai ta šlove gėrėtųsi tik iš tolo.

Potencialus Kauno meras, balandį 54-erių sulauksiantis Visvaldas Matijošaitis, panašus į žmogų, seniai atradusį sėkmės formulę. Jis – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, valdo 45 įmones 17-oje pasaulio šalių. “Viči” – žinomiausias pasaulyje lietuviškas prekės ženklas. Kad ir kiek oponentai bandytų V.Matijošaitį sumenkinti, klijuodami krabo pravardę, jei jau jis krabas – tai pats geriausias ne tik Lietuvoje.

Beje, Vičiūnai – irgi V.Matijošaičio sėkmės ženklas: vienoje gražiausių Kauno vietų, Vičiūnuose, V.Matijošaitis gimė, čia ir dabar gyvena. Kaip dera šeštos kartos kauniečiui, jis – krepšinio aistruolis, o kaip dera vienam turtingiausių kauniečių – turi savo krepšinio komandą.

Šeima irgi pavyzdinė: bendraamžė žmona, su kuria gyvena trisdešimt antrus metus, – bendražygė ir darbe, ir medžioklėje, ir ant motociklo, kuriuo kartais abu praskrieja Kauno gatvėmis, o dabar – ir politikoje. Sūnūs Dainius ir Šarūnas jau sukūrę šeimas ir seneliams padovanoję anūką ir anūkę.

Tad ko stebėtis, kad šiam laimės kūdikiui triumfu gali baigtis ir debiutas politikoje – nelaimėjus rinkimų laimėti mero postą.

Tokia fasadinė pusė. Kas kitapus?

Dešimt metų milicijoje, dvidešimt – savam versle

Keista, bet apie vieno sėkmingiausių Lietuvos verslininkų biografijos detales informacijos viešojoje erdvėje ne tiek jau daug. Jo žmona Irena viešojoje erdvėje matomesnė, ypač kai dalyvavo vienos televizijos dainų šou. Antra vertus, tai, jog V.Matijošaičio pavardė nemirgėjo žiniasklaidoje, – ir geras ženklas, rodantis, kad jis, ne taip kaip kiti turtuoliai, neįsivėlė į kažkokias rezonansines aferas, nesivaržė dėl Buratino titulo televizijų šokių projektuose, nekeitė žmonų, nedemonstravo prabangos.

Tačiau ką kauniečiai iš tiesų žino apie V.Matijošaitį, kurį išsirinko į miesto valdžią, išskyrus tai, kad jis – puikus verslininkas? Beje, išsamios jo biografijos nėra ko nė ieškoti, nes jis, kaip pats juokiasi, CV niekada nerašė, nes nebuvo reikalo: jau dvidešimt metų dirba savo paties įmonėje, tad to niekad neprireikė.

Apie savo vaikystę V.Matijošaitis pasakoja tiek: “Tėvas gyveno atskirai, o mama turėjo išlaikyti tris vaikus ir savo nedirbančius tėvus. Negeras tėvo pavyzdys mūsų šeimą savotiškai subūrė. Mama buvo labai tvirta, ji mane išmokė visko, ką moku šiandien.”

Baigęs Kauno Šančių vidurinę mokyklą, V.Matijošaitis studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą. Po studijų pateko į armiją, o iš jos vėl grįžo į Kauną. Metus dirbo Lietkoopsąjungos Kauno autobazėje, bet tai nebuvo pirmoji jo darbovietė: būdamas moksleivis, vasarą yra darbavęsis statybose, nes norėjo motociklo, o studijuodamas – vaikų darželyje kiemsargiu, vėliau ugniagesiu.

Dešimtmetį dirbo vidaus reikalų sistemoje: kriminalinėje paieškoje, patrulinėje tarnyboje, kadrų skyriuje, K.Požėlos (vėliau Santakos) vidaus reikalų skyriaus viršininko pavaduotoju, bet nė dienos – privilegijuotųjų “obuchaese”.

V.Matijošaitis pasakoja, kad juodu su žmona tuomet dirbdavo ir papildomai: dieną valdiškame darbe, o vakarais – namie. “Auginome gėles, dirbome nežiūrėdami į laikrodį tam, kad gyventume geriau. Pradėti savarankišką gyvenimą, kaip ir daugeliui, nebuvo lengva”, – pasakoja V.Matijošaitis. Bet didžiuodamasis prisimena, kad pirmą namą pasistatė būdami 23-ejų, prieš tai pardavę turėtą seną namą.

O 1991-aisiais įregistruoti savi “Vičiūnai”, tik, kaip ir visi tuomet, V.Matijošaitis verslą pradėjo nuo įvairių prekių prekybos.

Dabar pretendentas į Kauno merus deklaravo 11,2 mln. Lt vertės turtą, jo žmona – 2,5 mln. Lt.

Geras verslininkas, šykštus darbdavys

Tačiau ar milijonieriui gali būti suprantami paprasto piliečio rūpesčiai? “Gal ir tapau šiek kiek turtingesnis nei kiti, bet tik todėl, kad dirbau, ir ne vienas – visa komanda”, – “Veidui” sakė potencialus Kauno meras, nuolat kartodamas, kad didžiausią atsakomybę jaučia dėl savo bendrovės darbuotojų: juk jei kas nutiktų, tai pajustų 6200 žmonių, kuriems V.Matijošaitis – darbdavys.

Be krabų lazdelių imperijos, jis investuoja ir į “Katpėdėlės” restoranų tinklą (“Carskoje selo”, “Charlie pizza” ir kt.), “Kauno saulėtekį” (avalynės tinklą “Bona”, autoservisus). O kai jį gąsdina, kad paveldės ne kokią situaciją Kaune, jis sako: “Žinau, buvome perėmę bankrutuojančias įmones, sutvarkėme.”

“Vičiūnių” grupės vadovaujantys darbuotojai darbdavį giria, džiaugiasi išvažiuojamaisiais posėdžiais, į kuriuos visi vyksta su šeimomis. Vis dėlto kažin ar V.Matijošaitis rinkimuose būtų gavęs tiek balsų, jei pagrindinė “Vičiūnų” įmonė būtų ne Plungėje, o Kaune. “V.Matijošaitis daug kalba, daug žada, bet negaliu pasakyti, kad daug ką stengiasi padaryti”, – apgailestauja UAB “Plungės kooperatinė prekyba” profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Kūrienė.

Jos įsitikinimu, įmonėje algos neadekvačios atliekamam darbui: juk jis nelengvas, tenka dirbti ir naktinę pamainą, o cecho darbininkas gauna maždaug šimtu litų daugiau už minimalią algą, operatorius – apie pusantros minimalios algos.

Įmonėje šalta, žmonės serga, tačiau eina į darbą, nes nedarbingumo lapelių imti neapsimoka, bet profsąjungos kreipimasis į darbdavį dėl sąlygų pagerinimo liko neišgirstas. Tačiau visi kenčia, nes Plungėje darbo nedaug, o atlyginimus kitiems darbdaviams diktuoja “Vičiūnai”.

Prieš keletą metų plačiai nuskambėjo skandalas, kai įmonės darbuotojai buvo spaudžiami pereiti į bendrovę “Star jobs”, iš kurios jie būtų buvę nuomojami V.Matijošaičio įmonei, būta ir kitų konfliktų. “Ir piketavome, ir akcijas rengėme, buvom nuėję iki streiko. Iš pradžių su V.Matijošaičiu bendravome tik per radiją, bet pamažu pavyko susėsti prie derybų stalo. Derybininkas jis kietas. Negaliu sakyti, kad jis pats blogiausias darbdavys, kokį teko sutikti, bet daugelyje įmonių darbuotojai socialiniu požiūriu labiau apginti”, – konstatuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Nors apie save V.Matijošaitis sako: “Nuo vaikystės išmokau rūpintis kitais. Dabar, kai galiu skirti pinigų labdarai, tikiu, kad jie pasiekia tą žmogų, kuriam tuo metu labiausiai reikia”, tačiau G.Gruzdienė šypsosi, kad labdaros V.Matijošaitis turbūt duoda, kai jau negali neduoti. O plungiškė V.Kūrienė priduria: “Kai su juo pasikalbi, atrodo, viskas nuostabu. Jis geras darbo organizatorius – jo visur pilna. Tačiau jam visų pirma – verslas.”

V.Matijošaičio taupumą rodo ir toks faktas: štai jo prabangusis “Maserati” registruotas Estijoje, o “Audi” – Belgijoje. Kad ir kuo tai V.Matijošaitis aiškintų, gal vis dėlto smulkmeniška milijonieriui bandyti išvengti tegu ir neprotingų mokesčių Lietuvoje mokėjimo.

Ar tikrai nesikirs privatūs ir viešieji interesai

O kaip merui verslininkui pavyktų derinti viešuosius ir savo verslo interesus? “Niekada nesu dalyvavęs jokiuose su savivaldybe susijusiuose pirkimuose. Mano visos įmonės deklaruotos, nepaslėptos, savo akcijas valdau viešai, o ne kam nors išdalytas. Miesto tarybos nariui leidžiama valdyti savo akcijas, tad nereikia jų kam nors perrašinėti, ir aš to nedarysiu”, – “Veidą” tikino V.Matijošaitis.

Vis dėlto V.Matijošaitis finansinių sąsajų su savivaldybe turėjo, ir neseniai. Tai susiję su krepšiniu, kurio lankas kabo net specialioje patalpoje šalia V.Matijošaičio kabineto. Jo moterų krepšinio komandai “Viči-Aistės” Kauno miesto taryba pernai liepą skyrė 500 tūkst. Lt (tiesa, paskui paramą 50 tūkst. Lt sumažino). Beje, “Viči” prekės ženklas – pagrindinis “EuroBasket 2011″ ir vienas stambiausių (septynženkle suma) Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėjų. V.Matijošaitis – “Žalgirio” fondo prezidentas. “Vičiūnų” įmonės dar turi ir dvi futbolo komandas, remia regbio, ledo ritulio klubus.

Nors V.Matijošaitis tikina, kad beveik visas jo verslas – ne Kaune, bet prie Panemunės tilto “Vičiūnai” netrukus imsis statyti parduotuvę, tad reikalų savivaldybėje tikrai turės.

Galų gale verta pagirti V.Matijošaitį už tai, jog įrodė, kad pirmą kartą prie savivaldos prileisti nepartiniai kandidatai (V.Matijošaitis buvo komunistų partijos narys sovietiniais metais, po to nepriklausė jokiai partijai) gali laimėti rinkėjų simpatijas. Jo vadovaujamo visuomeninio judėjimo “Vieningas Kaunas” kandidatai pelnė 9,7 tūkst. (8,9 proc.) balsų ir penkis iš 41-o mandatus. Tačiau iš jų trys – “Vičiūnų” darbuotojai, o sportinių šokių klubo “Sūkurys” vadovė Jūratė Norvaišienė – jų kaimynė.

“Nemanau, kad judėjimas, kurio priešakyje – vienos įmonės vadovas ir keli jo pavaldiniai, gali vadintis visuomeniniu judėjimu. Tai verslo grupė su savo palaikymo komanda”, – kritiškai nusiteikęs aktyvus kovotojas dėl Kauno architektas Audrys Karalius.

Sunku pasakyti, ir ką konkrečiai V.Matijošaitis įsipareigos nuveikti kauniečių labui, nes kol kas nenuilsdamas kartoja į šį klausimą atsakysiąs tada, kai žinosiąs, kokių turės svertų programai įgyvendinti, o jo suburtas “Vieningas Kaunas”, apie savo gimimą pirmą kartą paskelbęs pernai gegužės pabaigoje, taip pat nespėjo pasižymėti kokiais konkrečiais darbais.

Vis dėlto faktas toks: nors per rinkimus V.Matijošaičio koalicija buvo trečia, šiandien jis realiausias pretendentas į nugalėtojo – mero regalijas. Ir ne jis, o visos kitos partijos vorele važiavo pas jį derėtis dėl koalicijos. “Nebrokijo” jis nė vienų, sakydamas – kokia čia tame mieste politika? Miestą reikia tvarkyti kaip savo kiemą: pjauti žolę, genėti medžius, tvarkyti šaligatvius, jeigu brangiai moki už elektrą – žiūrėti kodėl. Per dvidešimt sėkmingo verslo metų V.Matijošaitis sako išmokęs girdėti žmones, dirbti komandoje, įgijęs ūkinės patirties ir tuo nori pasidalyti su kauniečiais.

Kad meras verslininkas savaime nėra kokia blogybė, įrodė Druskininkų pavyzdys. Kad V.Matijošaitis nebūtų ir pats blogiausias meras – akivaizdu, nes šie titulai jau užimti. O ar bus geriausias? Argumentų yra ir už, ir prieš.

“Veidas”: Kokius tris pagrindinius darbus atlikęs po ketverių metų pasakytumėte, kad ne veltui ėjote į politiką? Beje, kuris iš dabartinių Lietuvos merų Jums autoritetas, pas kurį važiuotumėte semtis gerų darbų patirties?

V.M.: Kol kas galiu pasakyti tik tiek: Kaunas – nuostabus miestas, ir noriu, kad tai žmonės ne tik širdimi pajustų, bet ir akimis pamatytų. Daugiau apie savo būsimus darbus – ar būčiau meras, ar opozicijoje – kol kas nenorėčiau kalbėti. Kai žinosiu, kokius turiu savo rankose įrankius idėjoms įgyvendinti, tada galėsiu papasakoti ir apie daugiau nei tris darbus. Ir tai būtų ne vien mano, bet ir koalicijos partnerių užsibrėžti darbai, nes “Vieningo Kauno” ir koalicijoje esančių partijų (Socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungos, “Darbo”, “Tvarkos ir teisingumo”) požiūris sutampa. O koaliciją sudarėme tvirtai, jokių pasikeitimų joje nėra, turime 22 iš 41 Kauno miesto tarybos mandato.

Su merais nebendrauju, tad negaliu pasakyti, kad kuris nors man – autoritetas. Bet pasimokyti, patarimų tikrai važiuosiu pas Druskininkų merą Ričardą Malinauską, nesvarbu, ar tapsiu meru, ar ne.

“Veidas”: Nors Jūsų verslo didžioji dalis – ne Lietuvoje, vis dėlto ką darysite, kad išvengtumėte abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų susikirtimo, kaip kad nutiko ūkio ministrui Dainiui Kreiviui? Juk abu su žmona esate išrinkti į Kauno miesto tarybą.

V.M.: Niekada nesu dalyvavęs jokiuose su savivaldybe susijusiuose pirkimuose. Mano visos įmonės deklaruotos, nepaslėptos, savo akcijas valdau viešai, o ne kam nors išdalytos. Miesto tarybos nariui leidžiama valdyti savo akcijas, tad nereikia jų kam nors perrašinėti ir to nedarysiu.

“Veidas”: Ar tikrai Jums, milijonieriui, gali būti suprantamos eilinio, paprasto ir kuklių pajamų miestiečio problemos, kuo abejoja kai kurie Jūsų oponentai?

V.M.: Gal ir tapau šiek kiek turtingesnis nei kiti, bet tik todėl, kad dirbau, ir ne vienas, visa komanda, sukūriau darbo vietų. Noriu, kad lietuviai liktų gyventi Lietuvoje, čia turėtų darbo, geras gyvenimo sąlygas, kad jiems nereiktų važiuoti ieškoti darbo svetur.