2016 Sausio 31

Ambicingus Kauno planus braižo verslininko ranka

veidas.lt

E. Virkiečio nuotr.

Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus Kaune, Nemuno saloje. Ką tik nuskambėjusi žinia paglostė kauniečių savimeilę, kai Vilnius pralaimėjo Kaunui dėl maždaug 23 mln. eurų vertės projekto. Darbų, leisiančių Kaunui pasistiebti, yra ir daugiau, o kur dar kasdienę buitį palengvinantys pokyčiai: gatvės, tapusios klasikiniu Kauno anekdotu, lyginamos, rekonstruotas Panemunės tiltas, kurio pabaigtuvių reikalauti kauniečiai buvo atvykę net prie Vyriausybės. Ambicingų planų daug, tik kai kurie jų iš po staltiesės, kaip „uabe“.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Naujų planų ir baigiamų „užkonservuotų“ projektų priešaky – nuo balandžio Kaunui vadovaujančio mero Visvaldo Matijošaičio figūra. Jam ir jo komandai liaupsių negaili ir kauniečiai, ir „Veido“ apklausti Metų mero rinkimų respondentai.

Pirmąją kadenciją dirbančiam merui miesto vairininko kėdė buvo matuojama dar po 2011-ųjų savivaldos rinkimų, kai daugiausia kauniečių simpatijų pelniusios partijos buvo rimtai nutarusios vadovavimą Kaunui patikėti būtent šiam verslininkui, visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderiui.

Tiesioginiuose mero rinkimuose 2015-aisiais  V.Matijošaitis pats užtikrintai laimėjo, o lauko reklama Kaune „Kartą milicininkas – amžinai milicininkas“ konservatoriams nepadėjo. Laimėjo „milicininkas“.

„Veido“ kalbinti pašnekovai svarsto, kad per rinkimus kauniečiai nematė „milicininko“ ir „patrioto“, kaip jiems bruko oponentų reklaminiai stendai. Greičiau jie lygino sėkmingą verslo imperiją nuo pamatų pastačiusį milijonierių, įkūrusį 80 įmonių 17-oje šalių, ir dvi kadencijas su pertrauka Kauną valdžiusį kandidatą, kuris jau „praleisdavo detales“, ką nors „pražiūrėdavo“. Didžiausia baimė, kuri galėjo kaustyti dėl rinkimų laimėtojo, tikrai nebuvo milicininko praeitis – greičiau rūpintasi, kad milijonierius neproteguotų savo verslo. Kitaip tariant, kad nedarkytų gražiausių miesto vietų picerijomis ir panašiai.

Nuogąstavimai per pirmuosius kadencijos metus nepasiteisino: nuo balandžio jokių įtarimų nekilo nei žiniasklaidai, nei Kauno savivaldybės Etikos komisijai. O ir „Vičiūnų grupės“ pavadinimas nuskambėjo tik tada, kai ši įsigijo „Respublikos“ viešbutį, todėl buvo linksniuojamas nebent teigiama prasme, nes kažkas pagaliau įsigijo daugiau kaip 20 metų neliestą ir gėdą kauniečiams dariusį vaiduoklį miesto centre.

Naujasis meras, savo ferariu perlėkęs pagaliau rekonstruotą Panemunės tiltą, atnešė į miestą naujo vėjo? „Pagreičio tai tikrai“, – sako kauniečiai.

„V.Matijošaitis visai neplanavo tapti meru. Juk jis valdė puikų verslą, sėkmingai veikiantį keliuose žemynuose. Kai mes, „Vieningo Kauno“ nariai, po pirmosios kadencijos miesto taryboje svarstėme, kas galėtų kandidatuoti į merus, buvo tik vienas pasiūlymas, nes miestui reikėjo gero šeimininko“, – apie visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ narių apsisprendimą pasakoja jo narė Jūratė Elena Norvaišienė. Ji priduria, kad sėkmingai dirbančiam verslininkui nereikėjo jokio „blato“, pinigų ar kitokios asmeninės naudos iš miesto.

„Atrodo, kad naujojoje valdžioje mažiau politikavimo, intrigų. Nors tai – socialdemokratų šūkis, centre iš tikrųjų yra žmogus“, – šypsosi pakaunėje gyvenantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis.

„Ko gero, neteko girdėti neigiamų atsiliepimų apie dabartinio Kauno mero darbą. Jei žmonės važiavo duobėtais keliais, o dabar važiuoja lygesniais, jei mato, kad gali patogiai ir paprastai vaiką nuvežti į darželį ir iš jo pasiimti, jie ir vertina tai teigiamai“, – sako kaunietė socialdemokratė Seimo narė Orinta Leiputė, paklausta, ar girdėjusi nusiskundimų naujuoju meru.

Nauji vadybos vėjai ir taupymas

O.Leiputė, apibendrindama devynis naujosios Kauno tarybos darbo mėnesius, tvirtina, kad pokyčių mozaika padeda atsirasti miesto veido, strategijos kontūrams, kurių anksčiau stigo.

„Bandoma atgaivinti miesto centrą, remiantis ne tik verslo bendruomenės sąskaita, bet ir naujais projektais. Nemažas pasiekimas – Mokslo centras Nemuno saloje, kuris kartu su šalia esančia „Žalgirio“ arena sudarys modernų kompleksą. Taip pat ruošiamasi atgaivinti Ąžuolyno parką, nes šioje vietoje bus rekonstruojamas lengvosios atletikos maniežas, Sporto halė, Dainų slėnis, – planuojamus įgyvendinti projektus vardija O.Leiputė. – O dabar matome, kad gerėja kelių būklė. Žinoma, tvarkyti reikia visas gatves, tačiau kol kas pasirenkamos tos, kuriose eismas intensyviausias. Iš esmės peržiūrėta daugiabučių įvažų politika, pradedama tvarkyti jas nuo ten, kur yra ikimokyklinio ugdymo, socialinės, kultūrinės įstaigos.“

Politikė prie naujosios koalicijos nuopelnų priskiria ir daugiau Kaune pagerėjusių reikalų: beveik išspręsta vaikų patekimo į darželius problema, peržiūrima socialinių paslaugų teikimo tvarka, efektyviau naudojami savivaldybei priklausantys pastatai, aktyviau bendrauja miesto ir rajono savivaldybės.

O.Leiputė svarsto, kad impulsą tokiems darbams suteikia būtent meras V.Matijošaitis, jo visuomeninių patarėjų komanda, tačiau reikšmingas vaidmuo tenka ir „Vieningo Kauno“ lyderio reiklumui – jis reikalauja kitokios darbo kokybės.

Apie reiklumą ir valingumą V.Matijošaitis pranešė vos prasidėjus kadencijai, kai pernai vasarą paskelbė apie administracijos reformą ir ėmė laisvinti savivaldybės klerkų kabinetus. Birželį paskelbtas planas nurėžti valdininkų skaičių penktadaliu su kaupu įgyvendintas nebuvo: sudėjus apkarpytus ir naujus etatus, praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad iš buvusių 780 savivaldybės darbuotojų liko 654, o šis 16 proc. sumažėjimas šiemet Kaunui leis sutaupyti apie 1,7 mln. eurų.

J.E.Norvaišienė primena, kad „Vieningo Kauno“ nariai, spręsdami, kas turėtų kandidatuoti į mero postą, rėmėsi vienu kriterijumi – rasti miestui gerą, turintį patirties šeimininką. Kai V.Matijošaitis laimėjo, ėmė elgtis, kaip ir dera šeimininkui, ieškoti kiaurų plyšių, kur išeina pinigai: tada pertvarkytas administracinis aparatas, peržiūrėtos sutartys su miestą aptarnaujančiomis įmonėmis. „Sudarėme naują sutartį dėl gatvių tvarkymo ir sutaupėme 30 proc. kainos, vadinasi, ketvirčiu galime padaryti daugiau, nei buvome planavę“, – sako J.E.Norvaišienė.

Būtent už savivaldybės vadybą naują miesto valdžią giria ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas V.Šileikis. Jis pamini ir tai, kad vos ėmė dirbti nauja komanda, kaipmat skaidresnis tapo ir savivaldybės įmonių valdymas – nuo paremto politiniu pasitikėjimu pereita prie grįsto kompetencija.

„Miestas buvo konservatyvus, o dabar jaučiama dinamika, matome teigiamą savivaldybės vadybą, šiuo požiūriu, matyt, ir įvyko daugiausia pokyčių. Mes, kaip verslo atstovai, nuo seno ieškojome ryšio su savivaldybe, ne vienus metus rengėme verslo pusryčius, tik mažai kas keitėsi, – pasakoja V.Šileikis. – Manau, kad bet kuris verslininkas pripažintų, jog pokyčiai, vykstantys dėl dabartinės vadybos, yra į gerąją pusę. Padaryti reikia dar labai daug, nes per nemažai metų kai kurios bėdos įleido šaknis. Tačiau mero komanda siekia proveržio, remiasi ekspertiniu vertinimu.“

V.Šileikis patikina, jog Kauno valdžia ir verslas sutaria dėl bendros krypties – siekti proveržio visose srityse, kurti įvairius traukos centrus, kad Kaunas atsisakytų „miesto donoro kortelės“ – užuot išlydėjęs kapitalą ir protus į sostinę, jų pritrauktų.

„Tarkime, Kaune itin trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Jos atsiras, kai mieste bus traukos centrų: ateis vartotojas, o paskui jį – ir investicijos. Ši valdžia tai supranta ir situaciją bando judinti iš mirties taško, – bendru tikslu neabejoja V.Šileikis. – Anksčiau buvo manoma, kad kažkoks vienas objektas, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arena, „ištrauks“ visą Kauną. Arena yra puiku, bet reikia sisteminio požiūrio: traukos centrų turi būti daug, jie turi būti susiję tarpusavyje. Juk miestas – labai sudėtingas organizmas, todėl reikia veikti išvien, o ne draskytis dėl partijų ir interesų.“

Verslininkų atstovas prisimena, kaip po dviejų mėnesių nuo naujosios valdžios darbo pradžios Kauno meras V.Matijošaitis su visa komanda atvyko į susitikimą: „Iš anksto uždavėme 10 klausimų, jie buvo išspręsti per 45 minutes.“

Jam antrina ir O.Leiputė: „Teko girdėti, kad pristačius visuomenei vieną projektą jau kitą dieną pasitarime buvo pateikta dar 12 darbų, kuriuos reikia padaryti netrukus.“

Socialdemokratė priduria, kad Kauno meras sukalbamas net tuo atveju, kai jo idėjos nesutampa su kitų politikų nuomone: net ir tada V.Matijošaitis išklauso argumentus, suburia komandą idėjai įvertinti.

Didžiausi projektai kurpiami „po staltiese“

Bendras tikslas – išjudinti Kauną – vienija ir daugiau kauniečių, tiesa, ne visi jie jaučia tokį pat verdantį dialogą dėl didesnio gėrio. Kai kurie „Veido“ kalbinti pašnekovai sako, kad naujojo mero, sukūrusio 8 tūkst. darbo vietų, vadovavimo stilius greičiau primena tvirtos rankos principą, tačiau ne reiklumo kokybei, bet absoliutaus ignoravimo požiūriu.

Be jokio balso jaučiasi palikti tie, kurie bene labiausiai turėtų prisidėti prie miesto veido kaitos, – architektai. Kaunietis architektas Audrys Karalius sako, kad jo atstovaujama gildija prie miesto vizijos, projektų ir plano prisidėti negali, nes jų balsas – nei laukiamas, nei girdimas: „Dingo bet kokie miesto valdžios ir miestiečių, architektų pasitarimai, diskusijos. Savivaldybė tapo dar hermetiškesniu indu, kuriame viskas gaminama vidaus sultyse.“

Pavyzdžiui? Kad ir pastarasis laimėjimas, iškovotas garbingose rungtynėse su Vilniumi, Mokslo muziejus Nemuno saloje. Architekto teigimu, idėja, kurią dar vargiai galima vadinti projektu, įdomi ir intriguojanti, tačiau bent kol kas gaubiama sutemų. Ir tai – ne vienintelis Kauno projektas, su kuriuo susijusią tamsą miestiečiams reikėtų išsklaidyti.

„Iki šiol Nemuno sala buvo numatyta laikyti žaliąja teritorija, skirta poilsiui, laisvalaikiui. Tai dar viena priežastis, kodėl bet koks joje atsirasiantis pastatas turėtų būti sąžiningai aptartas ir patikrintas konkursiniu, architektūriniu ir urbanistiniu atžvilgiu. Žinoma, kol kas vertinti neskubame, laukiame daugiau informacijos. Tačiau jau dabar labai aiški atskirtis tarp „mes“ ir „jūs“. „Mes“ žinome ir darome, o „jūs“ tiesiog džiaukitės, kad darome“, – komentuoja A.Karalius.

Kiti projektai, įtraukti į planuojamų darbų skiltį naujojoje Kauno savivaldybės interneto svetainėje, yra daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas Ąžuolyne, lengvosios atletikos maniežas tūkstančiui žiūrovų (9,5 mln. eurų vertės), S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija (iki 14 mln. eurų vertės), leisianti sutilpti ten 20 tūkst. žiūrovų, ir istorinės Kauno sporto halės rekonstrukcija (7 mln. eurų vertės). Tiek informacijos, kiek čia pateikta – žiūrovų skaičius bei apytikrė kaina, ir tėra, tvirtina „Veido“ kalbinti pašnekovai.

„Informacinis vakuumas. Nepaisant to, kad šalia tokių objektų turi atsirasti ir 1,5–2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelės, kurioms Ąžuolyno prieigose vietos nėra, – tokiam automobilių srautui nei išvažiuoti, nei atvažiuoti. Miestas patenka į keistą būseną: lyg ir reikėtų ploti atsistojus dėl tokių darbų, bet tada būtume panašūs į Minską. Ploti netraukia, nes nėra diskusijos, informacinės sklaidos, bent kokio profesionalesnio pristatymo (ne atvirukinių vizualizacijų), – komentuoja architektas. – Viena vertus, norisi pagirti už tai, kad kažkas savivaldybės kabinetuose vyksta, kita vertus, ambicingą Rytų ir Vidurio Europos miestą traktuoti kaip kažkokį baudžiauninkų klasterį yra nelabai mandagu. Ir aš, ir mano aplinkos žmonės nesijaučiame komfortiškai, o taip būti neturėtų.“

Kauno savivaldybės tarybos narė konservatorė Edita Gudišauskienė sako, kad jos frakcija nė nebuvo įtraukta į Ąžuolyno projekto pasiūlymo svarstymą: „Miestui reikia tokių stambių projektų, tačiau vos juos pradedant reikia kalbėtis su bendruomene, tai – demokratinės savivaldos požymis. Pamenu, 2007-aisiais radome prancūzų parengtą „Žalgirio“ arenos projektą už 800 mln. Lt, bet diskutavome, įvertinome daugiau variantų, ir arenos statyba keliskart atpigo.“

O gal nieko nevyksta ir dar nėra ko aptarinėti? „Veido“ kalbinti kauniečiai sako, kad yra priešingai – vyksta, ir intensyviai, tad gal nesitariant ir norima išvengti papildomos gaišaties.

„Delegacija su meru bandė kalbėtis ir dėl žiniasklaidos dėmesio sulaukusių dambos Santakoje statybų. Buvo paaiškinta, kad mes nieko nesuprantame, viskas yra gerai, kaip ir turi būti. Priešais Kauno pilį statoma 9 metrų aukščio šlaitinė betono konstrukcija, kuri, kaip mes manėme, Lietuvą amžiams paliko dar Brežnevo laikais“, – apie tuščias architektų pastangas stabdyti architektūrinę išmonę mieste, kuris neseniai tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą kartu su Singapūru, Detroitu ir kitais, pasakoja A.Karalius.

Savitas vadovavimo stilius

E.Gudišauskienė tvirtina, kad ir kiek projektų – dėl mokyklų jungimo, sekmadieninio automobilių stovėjimo neapmokestinimo Rotušės aikštėje mišių laiku, pigesnių verslo liudijimų tam tikroms veikloms – pateikė opozicija, visi jie buvo atmesti, panašiai, kaip atsisakyta ir kai kurių ankstesnės valdžios darbų. Pavyzdžiui, greičio matuoklių Kauno gatvėse. „Ko gero, meras važinėja tokia mašina, kad jos greičio matuoti nereikia“, – šypteli E.Gudišauskienė.

Pasak šios Kauno tarybos narės, simboliška, kad saugumui gatvėse atidėti pinigai buvo paskirti ryšiams su visuomene. Nepaisant to, Kauno amžiaus projektais susidomėję miestiečiai informacijos apie juos vis tiek stokoja.

„Naujojo mero vadovavimo stilius turi keletą niuansų, nes kartais susidaro įspūdis, kad esame ne gyventojams atstovauti jų pačių išrinkti savivaldos nariai, o uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai, kai koalicijos nariai yra verslo partneriai. Norėtume daugiau kalbėtis apie viešąjį interesą, naudą visuomenei, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, o tada priimti tarybos sprendimus“, – sako konservatorė.

Ji priduria, kad šioje Kauno valdžioje girdimas tik vienas argumentas – pinigai ir nauda, ir primena, kad dar yra ir viešasis interesas, ir socialinė nauda, kuriems negali galioti vien atsipirkimo ar uždarbio matas.

„Miestas yra sunkiasvoris laivas, kuris staiga pasikeisti negali. Manau, kad po 2–3 metų bus galima pamatyti vaisių, tačiau dabar labiausiai nerimą kelia nenoras kalbėtis, aiški riba – „mes“ ir „jūs“. Nori to ar ne, toks santykis primena feodalinius papročius. Atrodo, skubama daryti bet ką, kad tik pavyktų kažką realizuoti, užuot laikiusis nuoseklios strategijos. Nesakau, kad ankstesnė valdžia tuo pasižymėjo. Smulkių džiaugsmų yra, bet man, miestui rūpi, kad Kauno gyvenimas pagerėtų ne vienos kadencijos trumpo metro filme“, – miesto, kuris 2022-aisiais siekia tapti Europos kultūros sostine, vargus ir planus apibendrina architektas A.Karalius.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...