Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas sako, kad Baltijos šalys galėtų užimti “konstruktyvesnę” poziciją ES ir Rusijos dialoge.

Interviu BNS naujienų agentūrai V.Čižovas sakė, kad Baltijos šalių požiūris stabilizuojant ir plėtojant ryšius tarp 27 šalis vienijančio bloko ir Maskvos galėtų būti “konstruktyvesnis ir pozityvesnis”.

“Nenoriu lyginti Baltijos šalių viena su kita ir su kitomis ES šalimis, nes regiono šalis sieja ne tik geografija, bet ir bendra istorija. Bet tos šalys galėtų būti konstruktyvesnės”, – sakė V.Čižovas.

Diplomatas sakė, kad rusų tautinės mažumos situacija Rusijai svarbi. Jis taip pat paminėjo esą egzistuojantį “nacizmo šlovinimą”.

“Viskas priklauso nuo žmonių. Šioje šalyse yra žmonių, kurie nuoširdžiai nori vystyti santykius su Rusija. Bet yra ir tokių, kurie žvelgia į Rusiją su baime, kurie, pavyzdžiui, galvoja, kad NATO nėra ką veikti Afganistane, bet ji turi grįžti kovoti su agresija, kuri, jų manymu, kyla iš Rusijos”, – sakė V.Čižovas ir pridūrė, kad toks požiūris esą gali destabilizuoti situaciją Europoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atleido į oficialios žiniasklaidos kritikos ugnį patekusį Maskvos merą Jurijų Lužkovą.

Kaip antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, valstybės vadovas pasirašė įsaką “Dėl pirmalaikių Maskvos mero įgaliojimų nutraukimo”.

“Atleisti Jurijų Michailovičių Lužkovą iš Maskvos mero pareigų netekus Rusijos Federacijos prezidento pasitikėjimo”, rašoma D.Medvedevo įsake.

Šalies konstitucijoje numatyta teisė valstybės vadovui atleisti jo pasitikėjimą praradusius Maskvos merą ir regionų gubernatorius.

Sostinės meras atleistas tokiu metu, kai Kremlius stengiasi pakeisti įtakingus regionų lyderius. Per pastaruosius metus iš postų pasitraukė visa virtinė Federacijos subjektų vadovų, kuriuos nuo 2005 metų skiria prezidentas.

Kremliaus spaudos tarnyba nurodė, kad prezidentas, kuris šiuo metu su vizitu lankosi Kinijoje, laikinai eiti Maskvos mero pareigas paskyrė už statybų sektorių atsakingą vicemerą Vladimirą Resiną.

J.Lužkovas sostinės vadovo postą užėmė daugiau nei 18 metų. Jo įgaliojimų turėjo baigtis 2011 metais.

Gandai apie galimą 74 metų J.Lužkovo atsistatydinimą pasklido prieš tris savaites, kai žiniasklaidoje gerokai padaugėjo Maskvos merą ir jo antrąją žmoną, bendrovės “Inteko” vadovę Jeleną Baturiną, kritikuojančios medžiagos.

Pastarąjį mėnesį per visus pagrindinius šalies televizijos kanalus buvo parodyta virtinė kritiškų dokumentinių filmų ir laidų apie J.Lužkovą ir daugybę su jo vardu siejamų skandalų.

J.Lužkovas seniai negali atsiginti kaltinimų dėl korupcijos, susijusių su žmonos J.Baturinos, kuri, žurnalo “Forbes” duomenimis, užima trečiąją vietą pasaulyje pagal asmeninio kapitalo dydį tarp moterų, veikla. Žiniasklaida pabrėžia, kad ji sėkmingiausiai plėtojo verslą būtent Maskvoje.

Meras taip pat sulaukė kritikos, esą rekonstrukcijos dingstimi sostinėje naikinami istoriniai pastatai.

Be to, rugpjūtį J.Lužkovas sulaukė viešos Kremliaus kritikos už sprendimą išeiti atostogų tokiu metu, kai Maskva duso nuo dūmų iš miškų ir durpynų gaisrų.

Per beveik du dešimtmečius, kai prie Rusijos sostinės vairo stovėjo J.Lužkovas, Maskva iš pilko ir niūraus sovietinės architektūros miesto virto prabanga tviskančiu megapoliu, įkūnijusiu staigų Rusijos ekonomikos augimą ir jos opiausias problemas.

Karingu būdu garsėjantis J.Lužkovas, kurio neatskiriama įvaizdžio dalimi tapo plokščia proletariška kepurė, buvo galingiausias tarp Rusijos Federacijos regionų lyderių, valdęs neginčijamą šalies prekybinę ir politinę sostinę su 320 mlrd. JAV dolerių ekonomika.

J.Lužkovas taip pat buvo ilgiausiai savo pareigas ėjęs vadovas – Maskvos meru netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo jį paskyrė Borisas Jelcinas. Jis išsaugojo postą prezidentaujant Vladimirui Putinui, taip pat vėliau valstybės vadovu tapus dabartinio premjero protežė D.Medvedevui.

Turėdamas galingą politinį aparatą J.Lužkovas sugebėjo slopinti visuomenės nepasitenkinimą sostinėje ir garantavo V.Putino valdančiajai partijai “Vieningoji Rusija” milijonus balsų nacionaliniuose rinkimuose.

Vieno iš paskutinių valdžios sunkiasvorių, kurie prezidentaujant B.Jelcinui valdė regionus kaip savo feodus, pasitraukimas atveria kelią didesnės kontrolės siekiančiam Kremliui paskirti jaunesnį ir labiau įtakai pasiduodantį 10,5 mln. gyventojų turinčios sostinės vadovą.

J.Lužkovas Maskvos meru buvo paskirtas 1992 metais B.Jelcino įsaku. Jis tris kartus buvo perrinktas į šį postą. 2007-aisiais Maskvos dūmos deputatai patvirtino J.Lužkovo paskyrimą meru penktai kadencijai.

Rusijos Federacija nepakeis savo pozicijos dėl Rusijos ir Estijos sienos sutarties, agentūrai BNS sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos Vladimiras Čižovas.

“Aš žinau šio klausimo priešistorę. Savo laiku Maskvoje dalyvavau sienų (dviejų dokumentų – sausumos ir jūrų sienos) sutarties pasirašymo ceremonijoje. Tada viskas atrodė optimistiškai. Tačiau vėliau Estijoje įsigalėjo kažkokie politiniai sumetimai ir atsirado ta ginčijama formuluotė ratifikacijos įstatyme”, – sakė jis.

“Tikėtis, kad Rusija sutiks su tokia ginčijama formuluote, manau, būtų naivu. Nes ginčijama formuluotė, remiantis tarptautinės teisės kanonais, faktiškai reiškia ne ką kitą, kaip netiesiogines teritorines pretenzijas”, – paaiškino V.Čižovas.

“Manau, kad susitarimo dėl sienų tarp abiejų kaimyninių valstybių nebuvimas vargiai gali būti laikomas normaliu dalyku. Kasdienį piliečių gyvenimą šis dalykas tikriausiai mažai įtakoja, taip pat netruko kirsti sieną tiek kartų, kiek nori, tačiau priimta tarptautinės teisės praktika rodo, kad sienų sutartį geriau turėti, negu jos neturėti. Rusija jas pasirengusi sudaryti. Mūsų pozicija Estijoje visiems žinoma. Manau, kad dabar Estija turi tarti savo žodį”, – sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atvyko į Kiniją su vizitu, kur mėgins sustiprinti “strateginę partnerystę” su šia šalimi ir susitarti dėl dujų tiekimo Rusijai priimtina kaina, rašo BBC naujienų svetainė.

Rusija rugpjūčio pabaigoje užbaigė tiesti naftotiekį nuo Taišeto Rytų Sibire iki Skovorodino terminalo Amūro srityje, taip pat atsišakojimo nuo sienos su Kinija; D.Medvedevas numato dalyvauti Kinijos ruožo nuo Mohės pasienio punkto iki Dačingo miesto.

Šis naftotiekis – dalis Rusijos pastangų išplėsti ir paįvairinti angliavandenilių eksportą; Maskva norėtų tiekti į sparčiai besiplečiančią Kinijos rinką ir dujas, bet susitarti dėl kainų nepavyks jau kelerius metus.

Dujų pasaulinių kainų kritimas susilpnino Rusijos pozicijas: Kinija gali sau leisti pirkti dujų iš kitų šaltinių, nutiesė dujotiekį iš Centrinės Azijos ir turi didelių skalūno dujų atsargų.

“Gazprom” pranešė, kad per D.Medvedevo vizitą į Kiniją numatoma pasirašyti dokumentus, kurie “sudarys būsimos sutarties pagrindą”.

Rusija planuoja ketvirtąjį šių metų ketvirtį už NVS ribų vamzdynais, įskaitant iki uostų, eksportuoti 51,2 mln. tonų naftos – tiek pat kiek ir numatyta trečiąjį ketvirtį, pranešė Rusijos energetikos ministerija.

17,9 mln. tonų naftos planuojama eksportuoti per Primorsko terminalą, 11,6 mln. tonų – per Novorosijsko, 4,09 mln. tonų – per Kozmino, 1,45 mln, tonų – per Ukrainos “Južnyj”, 1 mln. tonų – per Tuapsės uostą.

Eksportas į Lenkiją siektų 5,3 mln. tonų, Vokietiją – 5,1 mln. tonų, Slovakiją – 1,535 mln. tonų, Vengriją – 1,465 mln. tonų, Čekiją – 1,315 mln. tonų, Bosniją ir Hercogoviną – 150 tūkst. tonų, Kiniją – 300 tūkst. tonų.

NVS šalys turėtų gauti 9,475 mln. tonų naftos (7,6 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį), iš jų 4,5 mln. tonų – Baltarusija, 4,175 mln. tonų – Ukraina, 650 tūkst. tonų – Kazachstanas.

Per visus šiuos metus Rusija planuoja eksportuoti 250,5 mln. tonų naftos.

Rusija įžvelgia problemų dėl karinio tranzito iš Rusijos Kaliningrado srities per Lietuvą į likusią Rusijos teritoriją, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Anot ministro, susitikime su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu išgirdęs šias pastabas, jis paprašė problemų sąrašo, nes Lietuva kol kas jokių problemų nemato.

“Supratau, jog kolegai S.Lavrovui atrodo, kad karinis tranzitas iš Karaliaučiaus per Lietuvą į Rusiją vyksta ne taip, kaip jie norėtų. Nuskambėjo siūlymas, kad gal reikia ekspertams susėsti ir pakalbėti”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė A.Ažubalis.

“Pasakiau: duokite problemų sąrašą, o tuomet pažiūrėsime, ar jis vertas ekspertų dėmesio. Kol tokio sąrašo nėra, niekas nesės prie stalo, nes mes manome, kad tranzitas veikia gerai ir jokių problemų nėra”, – pridūrė ministras.

A.Ažubalis ir S.Lavrovas buvo susitikę Niujorke, kur abu dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos darbe.

Geriausio Rusijos universiteto mokslininkų parašytas istorijos vadovėlis, pasak jo kritikų, palankiai žiūri į Stalino politiką ir neigiamai vertina žydų vaidmenį Sovietų Sąjungos ir Rusijos istorijoje.

Mokymas pagal šį vadovėlį – tai “rafinuotas Rusijos civilizuoto, demokratinio ir teisinio vystymosi sabotavimas”, laikraštyje “Novaja gazeta” rašo du Rusijos istorijos instituto mokslininkai – Vladimiras Lavrovas ir Igoris Kurliandskis.

Recenzuodami Maskvos valstybinio universiteto mokslininkų Aleksandro Barsenkovo ir Aleksandro Vdovino vadovėlį “Rusijos istorija: 1917-2009″, jie tvirtina, kad vadovėlio autoriai mėgina pateisinti Stalino represijas, įskaitant ir lagerių sistemą, tautų trėmimus, prievartinę kolektyvizaciją.

Rašydami apie ketvirtojo dešimtmečio masinius areštus ir egzekucijas, mokymo priemonės autoriai pažymi, kad valdžia teisėtai baiminosi priešų Sovietų Sąjungos viduje.

“Tie milijonai sovietų valdžios nuskriaustų žmonių ir sudarė neišgalvotą “penktosios kolonos” potencialą”, – rašoma A.Barsenkovo ir A.Vdovino vadovėlyje.

Vadovėlio autoriai taip pat bando teisinti Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytus komunistinio režimo nusikaltimus – ištisų tautų – Krymo totorių, čečėnų, ingušų ir kalmukų – deportacijas į Sibirą ir Centrinę Aziją.

“Jie buvo ištremti, nes buvo itin pasirengę talkininkauti okupantams, ar įtarti turėję tokių kėslų”, – rašoma vadovėlyje.

Vadovėlyje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad daug žydų užima vadovaujančias pozicijas sovietų kultūroje ir žiniasklaidoje.

“Sovietų valdžia po karo nemaloniai nustebo, pastebėjusi padidėjusias žydų tautybės asmenų simpatijas Vakarams, ir tai sudarė prielaidas juos panaudoti amerikiečių strateginiams interesams. Tai ir lėmė politiką mažinti žydų dalį sovietinėje nomenklatūroje”, – pažymima vadovėlyje, leidžiant suprasti, kad žydai galėjo būti potencialūs arba tikri JAV agentai.

Rusijos Visuomenės rūmai praėjusią savaitę paskelbė kritišką nuomonę apie šį vadovėlį, tačiau prieš šią mokymo priemonę ir jos autorius nesiimta jokių konkrečių veiksmų.

Arktyje galima apsieiti be NATO, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas deryboms su Norvegijos ministru pirmininku Jensu Stoltenbergu pasibaigus.

“NATO vykdo savo politiką. Šią politiką apibrėžia pats Aljansas. Bet kokiu atveju Rusijos Federacija rimtai vertina tokio pobūdžio aktyvumą. Kodėl? Todėl, kad tai taikaus ekonominio bendradarbiavimo zona. Dalyvaujant kariniam faktoriui, paprastai visada iškyla papildomi klausimai”, – sakė D.Medvedevas.

“Kalbant apie bendradarbiavimo perspektyvas, tai jos tikrai man nedera su Šiaurės Atlanto Aljanso dalyvavimo eskalavimu Arkties regione”, – spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Norvegijos premjeras, pareiškė D.Medvedevas. “Mano nuomone, Arktyje būtų galima visiškai apsieiti be NATO”, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Arktyje esantys “bendri turtai neturi jokio ryšio su kariniais uždaviniais”. Jis pridūrė, kad regione galima tvarkytis ekonominių reguliavimo priemonių ir tarptautinių sutarčių pagalba.

J.Stoltenbergas, atsakydamas į tą patį klausimą dėl NATO interesų Arktyje, pareiškė: “Norvegijos narystė NATO netrukdo bendradarbiauti čia Šiaurėje”.

Pasak Norvegijos premjero, NATO buvimas Šiaurėje yra bendradarbiavimo dalis ir yra teigiamas dalykas.

“Neįžvelgiu čia jokių problemų – buvimas NATO mums netrukdo bendradarbiauti su Rusija”, – sakė jis.

"Veido" archyvas

Paskutinę liepos dieną Karaliaučiuje vykę opozicijos protestai milicijos buvo išvaikyti bene agresyviausiai per pastaruosius keletą metų

Kremliaus grietinėlė sunerimusi: šalyje lyg odos išbėrimas plinta nepatenkintųjų valdžia bruzdėjimai, vis dažniau prasiveržiantys ne tik taikiais, bet jau ir nesankcionuotais bei nežabotais protestais.

Viena bėda – ne bėda. Ne veltui ši patarlė rusiška. Iš galvos nei premjerui Vladimirui Putinui, nei prezidentui Dmitrijui Medvedevui dar neišėjo balandžio–birželio mėnesiais Tolimųjų Rytų Primorės krašte prieš valdžią sukilę vietos partizanai, vadinamieji miško broliai, kuriuos išvaikyti, suimti ar išžudyti gal ir pavyko, bet labai didele kaina – sulaukus partizanus palaikančių paprastų gyventojų įniršio ir protestų. Protestų, nukreiptų ne tik prieš tokias valdžios represijas, bet ir prieš valdžią apskritai.

Ir nors Primorėje šis gyventojų įtūžis bent laikinai apmalšintas, jis lyg virusas plinta po visą šalį, versdamas Vladimirą ir Dmitrijų griebtis už galvos, policiją – ginklų, o Vakarų analitikus – spėliojimų, ar tai, kas vyksta Rusijoje, nėra “aksominės” revoliucijos preliudija.

Mat įvairiose Rusijos vietose prasideda ne tik žodiniai protestai, bet jau ir ginkluotas pasipriešinimas režimui. Štai Permės krašte birželį įvyko išpuolis prieš miliciją, kuri iš esmės yra tiesioginis Kremliaus pirštas regionuose: susprogdintas tarnybinis vietos milicininkų automobilis, vienas milicijos pareigūnas žuvo, o dar du netoliese buvę jo kolegos apšaudyti iš automatų ir sužeisti. Po kelių dienų gretimame rajone sužeisti du milicijos pareigūnai, sudegintas jų automobilis. Liepos pradžioje Baškirijoje vienas milicijos pareigūnas nušautas, kitas sužeistas.

Beje, manoma, kad šiuos išpuolius įvykdžiusi Baškirijos grupuotė palaiko ryšius su Sibiro Surguto mieste bei Dagestane esančiais ginkluoto pogrindžio centrais.

Ką jau kalbėti apie Chimkų gyventojų įtūžį, prasiveržusį liepos pabaigoje. “Bej putinistov, spasaj Rosiju” (mušk putinistus, gelbėk Rusiją), – nešina plakatais su tokiais užrašais, kelių šimtų žmonių minia užėmė Chimkų miesto administracijos pastatą ir pareikalavo sustabdyti Chimkų miško, per kurį tiesiamas naujas kelias, kirtimą. Apšaudę ir akmenimis apmėtę pastatą, protestuotojai žaibiškai išsiskirstė, palikdami valdžiai nemalonų kartėlį: ji įsitikino, kad viešai deklaruojama gyventojų meilė V.Putinui ir D.Medvedevui nėra tokia jau besąlygiška ir visuotinė.

Juolab kad vos po poros dienų Maskvoje ir Peterburge ir vėl vyko dabar jau tradicinėmis vadinamos opozicijos akcijos – “Nesutinkančiųjų maršai”.

Tik aktyvistai čia, priešingai nei Chimkuose, neburnojo – jie tyliai laikė plakatus su skaičiumi 31, žyminčiu konstitucijos straipsnį, suteikiantį teisę į taikius susirinkimus.

Muša, bet myli?

Svarbiausias dabar keliamas klausimas – ar šis žemės svyravimas po valdžios kojomis gali virsti revoliucija, kad ir nuosaikia. O gal ji jau prasidėjo?

Viena vertus, valdžios ranka, kaip ir pridera Rusijoje, kieta. Liepos mėnesį Rusijos prezidentas D.Medvedevas viešai pasisakė už naują įstatymą, kuriuo Federalinio saugumo tarnybai ir milicijai suteikiama dar daugiau įgaliojimų.

Pavyzdžiui, pareigūnai nuo šiol gali nevaržomai sustabdyti ir apieškoti žmones bei sulaikyti juos kelioms valandoms vien tik dokumentams patikrinti, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, numatytos Rusijos konstitucijoje. Be to, pareigūnams leidžiama be orderio įeiti į privačius namus.

Maskvos “Carnegie” centro atstovė Maša Lipman teigia, jog tai aiškiai rodo vyriausybės nerimą, kad opozicijos judėjimas gali sustiprėti. Tačiau nerimą išduoda ne tik vis stiprinama valdžios struktūrų įtaka, bet ir vis dažniau deklaruojamas nuolaidžiavimas opozicijos balsui.

Kad ir tai, jog greta represijų prieš Chimkų protestuotojus pasigirdo ir meilus D.Medvedevo balsas. Jis nurodė sustabdyti mokamo automobilių kelio Maskva–Sankt Peterburgas tiesimą per Chimkų mišką. V.Putinas tam pritarė. Maža to, šiuo klausimu pažadėjo rengti viešus pasitarimus su Chimkų gyventojais.

Protestų kasdien vis daugėja ir Karaliaučiaus krašte, kuris Maskvoje jau vadinamas tikra opozicijos irštva. BBC pranešė, kad paskutinę liepos dieną čia vykę opozicijos protestai buvo išvaikyti bene agresyviausiai per pastaruosius keletą metų. Liudininkų teigimu, buvo sulaikyta apie 60 žmonių, kai kurie iš jų – sukruvinta nosimi. Pranešama, kad dalies sulaikytųjų galvos buvo daužomos į policijos autobusus.

Tačiau kartu prabilta ir apie neva didėjančią protestų įtaką. Pavyzdžiui, nutarta bent jau apsvarstyti opozicijos reikalavimus atsistatydinti srities gubernatoriui, o jis pats asmeniškai pasiūlė opozicijai vietoj mitingo surengti televizijos maratoną.

Regis, valdžia vis dar išbando senus metodus – kuo skaudžiau mušti nepaklusniuosius, tačiau vis dažnėjantys ir plintantys protestai nepalieka kitos išeities, kaip tik kita ranka glostyti bei tikėtis, jog apklausų duomenys teisingi, ir V.Putiną besąlygiškai myli apie 80 proc. rusų, kurių jausmai yra pakankamas garantas, kad jokia – nei aksominė, nei kitokia revoliucija šalyje neįvyks.

Tuo metu, kai Vokietija užsienio politikos srityje vos nepuolė Rusijos glėbį, kitoms Rytų ir Centrinės šalims neliko nieko kito, kaip tik pulti į JAV glėbį. Politologo Kęstučio Girniaus įsitikinimu, JAV prezidento Baracko Obamos administracija daro net daugiau, kad užtikrintų Baltijos šalių saugumą.

„Prezidentės įsitikinimas, kad buvo rengiamas Lietuvai ir Vidurio Europos šalims nepalankus Rusijos ir Amerikos susitarimas, buvo pagrįstas klaidinga informacija“, – pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.

Taip politikos ekspertas komentavo prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimą, kad susitikti su JAV prezidentu B.Obama Prahoje šį pavasarį ji nevyko, nes manė, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl nusiginklavimo gali pažeisti Baltijos šalių ir Rytų Europos regiono interesus.

K.Girniaus įsitikinimu, „gandai ar įsitikinimai, kad vyks suokalbis, buvo klaidingi“. „Galbūt čia būtų pamoka prezidentei, kad darant tokį sprendimą kaip kelionė į Prahą, negalima pasikliauti vien gandais arba intuicijomis, ir galbūt būtų protingiau sekti protokolo, diplomatijos taisykles“, – sakė K.Girnius.

„Manau, kad prezidentei buvo suteikta klaidinga informacija ir, deja, ji pagal šią klaidingą informaciją ir elgėsi. Stebina tai, kad ji nepripažįsta, kad susitikimas nebuvo toks, kaip ji įsivaizdavo“, – pridūrė politologas.

Eksperto teigimu, vertinant šią situaciją kyla mintis, ar prezidentei nereikėtų praplėsti savo patarėjų gretų. Anot K.Girniaus, JAV ir Rusijos planai mažinti branduolinį arsenalą „tik padaro pasaulį saugesnį ir tikrai nepaveikia Rytų ir Vidurio Europos šalių saugumo“. K.Girnius pabrėžė, kad NATO kaip tik B.Obamai tapus prezidentu ėmėsi kurti Baltijos šalių gynybos planus.
„Praktiškai B.Obama daro daugiau negu daro G.W.Bushas. Prezidentė ir jos komanda neadekvačiai įvertino situaciją“, – sakė K.Girnius.

Apžvalgininko nuomone, Vašingtone „didelio pasitenkinimo nesukels“ ir prezidentės užuomina, kad V.Adamkaus prezidentavimo metais Lietuva buvo tapusi JAV politikos įkaite.

TV3 laida „Savaitė“ prezidentę cituoja:

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, anksčiau mūsų šalis buvo panaši į JAV užsienio politikos įkaite. D.Grybauskaitė teigia, kad JAV išliks svarbi Lietuvos partnerė saugumo srityje ir NATO rėmuose, tačiau Lietuvos politikos daugiau nebediktuos.

Deklaruojate pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Baltarusiją, į kaimyninę valstybę, tačiau štai Baltarusijos pareigūnai sulaiko Lietuvos policijos pareigūną su narkotikais. Visa tai labai panašu į provokaciją iš Baltarusijos pusės. Kaip jūs galvojate?

– Na, ar tai provokacija, dar laikas atsakys. Kuri pusė ir kas provokavo, taip pat atsakys laikas. Norėčiau tik paminėti, kad mūsų santykiai su Baltarusija vystosi tikrai dinamiškai gerąja linkme, ypač verslo santykiai. Mūsų verslo subjektai taip vadinami tikrai randa geresnes ir palankesnes sąlygas ten daryti verslą.

O mes turime antrą atvejį, kuomet buvo duotas geras ženklas – tai V. Uschopčiko byloje rimtas postūmis, apklausa. Na, ir dabar mūsų pilietis buvo atiduotas Lietuvai. Ir, aišku, bet kokiu atveju jau yra paskelbtas vidinis tyrimas, kurį atliks pats Policijos departamentas dėl šio įvykio.

Sakykite, jūs pati esate asmeniškai bendravusi su ponu A. Lukašenka? Ar jums jis kelia pasitikėjimą, nes, pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai sako, kad Lietuva žaidžia stambų žaidimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, neaišku, kuri pusė dar gali nugalėti?

– Na, tarp tų dviejų šalių mes mėginame nežaisti jokio žaidimo, bent jau aš norėčiau turėti objektyviai gerus santykius su visais kaimynais, kiek tai įmanoma, be jokio naivumo suprasdami situaciją ir sudėtingumą, galų gale istorinę patirtį. Bet tiek, kiek tai naudinga abiems pusėms turėti gerus santykius su visais kaimynais.

Apskritai santykiuose su Rusija viskas atrodė gana neblogai, tas vežėjų konfliktas buvo išspręstas, tarsi naujų konfliktų nebuvo, todėl kad jūs tarsi atsitraukėte nuo tos vadinamosios Rytų politikos. Šiek tiek šalčiau Gruzijos atžvilgiu elgiasi Lietuva, Ukraina kaip ir nebe mūsų, Moldova… Bet dabar parodė, kad jūs ir toliau tokios politikos laikykitės, tada gal ir nebus konfliktinės situacijos su Rusija…

– Aš į jokias derybas su jokia valstybe tikrai neisiu ir Lietuvai, kol aš būsiu prezidentė, nediktuos niekas. Pirmiausia tiek vidaus, tiek užsienio politikoje bus Lietuvos interesas. O konstatuoti, kad aš atsitraukiau, ar mūsų užsienio politika atsitraukė nuo Ukrainos ar Gruzijos būtų tikrai lengvabūdiška, nes išlaikome visus svertus ir visas bendradarbiavimo programas su visomis šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldavija. O, kaip sakiau, į derybas su niekuo tikrai nesivelsiu ir čia iš viso nėra kaina, kurią Lietuva gali mokėti.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

„Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja“, – teigė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pasikeitus prioritetams JAV užsienio politikoje, Europa Vašingtonui nebėra tokia svarbi.

„Kalbėčiau daugiau apie tai, kad Jungtinių Valstijų dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai ir Europa nėra tiek svarbi, kiek buvo anksčiau, tame tarpe, aišku, ir mūsų valstybės“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvoje išrinkta europarlamentarė Laima Andrikienė su dviem kolegomis iš Europos Parlamento (EP), stebėjusi antradienį Maskvoje vykusį opozicijos mitingą, EP pirmininką Jerzy Buzeką (Ježį Buzeką) informavo apie “atšiaurią Rusijos saugumo pajėgų reakciją prieš taikią demonstraciją”.

EP pranešė, kad europarlamentarai L.Andrikienė, Heidi Hautala ir Thijs Berman kartu su Rusijos žmogaus teisių gynėjais stebėjo taikią demonstraciją Triumfo aikštėje Maskvoje.

“Jie matė, kaip vienas iš opozicijos lyderių Borisas Nemcovas ir daugiau nei 60 žmogaus teisių gynėjų aktyvistų buvo sulaikyti Rusijos saugumo pajėgų ir kaip taiki demonstracija buvo išsklaidyta”, – teigiama EP pranešime spaudai.

Reaguodamas į tai EP vadovas J.Buzekas pasmerkė griežtą Rusijos saugumo pajėgų reakciją prieš taikius demonstrantus.

“Neproporcinga Rusijos policijos ir specialiųjų pajėgų reakcija prieš demokratus, susirinkusius į mitingą ginti susirinkimų laisvę, kelia nerimą. Raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus sulaikytus taikius demonstrantus”, – pareiškė jis.

Antradienį Maskvoje ir Sankt Peterburge Rusijos opozicinės jėgos surengė nesankcionuotus protesto mitingus prieš susirinkimų laisvės ribojimą šioje šalyje.

Maždaug 200 žmonių beveik porą valandų prie Svečių rūmų Šiaurės sostinės centre skandavo “Rusija be Putino!” ir “Rusija bus laisva!”, o Maskvoje maždaug 300 aktyvistų mėginimą susirinkti prie užtvertos aikštės tvoros milicija nutraukė beveik iš karto, sulaikydama taip pat ir opozicijos lyderius Borisą Nemcovą bei Eduardą Limonovą.

Maskvos milicininkai veikė šiurkščiai, griebė žmones iš minios ir tempė į autobusus, bet beveik nemušė. Ne savo valia, Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos duomenimis, aikštę paliko maždaug 70 žmonių.

Opozicija rengia akcijas Konstitucijos 31 straipsniui, garantuojančiam susirinkimų laisvę, ginti kiekvieno mėnesio, kuriame yra 31 diena, paskutinę dieną.

EP Žmogaus teisių pakomitečio delegacija Rusijoje lankosi su specialia misija. Europarlamentarai susitiko su žmogaus teisių gynėjais aktyvistais, taip pat 2009 metų Europos Parlamento Sacharovo-premijos laureatais Memorial grupės narius, stebėjo, kaip Rusijos valdžios institucijos užtikrina Rusijos Konstitucijos 31 straipsnio, kuris garantuoja susirinkimų laisvę, taikymą.

Trečiadienį europarlamentarai išvyko į Beslaną dalyvauti proginiuose renginiuose, skirtuose paminėti 2004 metų Beslano mokykloje įvykusią tragediją, kai teroristų įkaitų išlaisvinimo operacijoje žuvo daugiau nei 300 žmonių, dauguma iš jų vaikai.

Rusijos gyventojų, pritariančių nepuolimo pakto tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos (Molotovo-Ribbentropo pakto) pasirašymui 1939 metų rugpjūtį, per pastaruosius penkerius metus gerokai sumažėjo – nuo 40 proc. iki 33 proc., pirmadienį pranešė Jurijaus Levados centro sociologai.

Drauge, visoje Rusijoje surengtos rugpjūčio 20-23 dienomis apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų iš viso nežino, kad buvo pasirašytas toks paktas dėl įtakos sferų Rytų Europoje nustatymo (2005 metais tokių respondentų buvo 37 proc.). Smerkia šį dokumentą 5 proc. Rusijos gyventojų.

Sociologai taip pat pažymi, jog mažėja dalis respondentų, manančių, kad slapti Molotovo-Ribbentropo pakto protokolai dėl teritorijos pasidalijimo tarp SSRS ir Vokietijos Europoje iš tikrųjų buvo.

2005 metais jų egzistavimu tikėjo 43 proc., o šiandien – 36 procentai. Dar 10 proc. mano, kad protokolai – klastotė. O 41 proc. apklaustųjų prisipažino, kad nėra nieko girdėję apie šiuos dokumentus.

Taip pat, kaip parodė apklausa, 56 proc. Rusijos gyventojų nežino, kad 1939 metų rugsėjį raudonarmiečiai drauge su naciais įžengė į Lenkiją, o po jos žlugimo Breste įvyko bendras šių interventų, vėliau tapusių mirtinais priešais, paradas.

Remiantis tyrimu, Rusijos visuomenėje nėra vienos bendros nuomonės dėl to, kiek Rusijos santykius su Lenkija ir Baltijos šalimis komplikuoja skirtingi požiūriai į 1939-1940 metų įvykius.

31 proc. apklaustųjų nuomone, sunkumų Rusijos santykiuose su šiomis šalimis beveik nelemia šis veiksnys. Tačiau 29 proc. respondentų mano, kad skirtingi požiūriai į istoriją žymia dalimi turi įtakos šalių santykiams, o 40 proc. negalėjo atsakyti į klausimą, pranešė sociologai.