BFL

Trys klausimai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriui Tomui Janeliūnui.

– Ar Povilo Gylio siūlymas vidaus reikalų ministru buvo „trolinimas“, ar tai vis dėlto reali kandidatūra?

– Rolandas Paksas į vidaus reikalų ministrus P.Gylį siūlė kaip realų kandidatą. Tai patvirtina faktas, kad socialdemokratai šią kandidatūrą svarstė keletą dienų ir to nepalaikė balandžio 1-osios pokštu. Spėju, kad tik kilus triukšmui žiniasklaidoje premjeras Algirdas Butkevičius buvo priverstas pakeisti savo nuomonę.

R.Paksui, kaip partijos lyderiui, ši kandidatūra buvo tinkama.

– Kaip vertinti, kad į vidaus reikalų ministro kėdę siūlomas žmogus, kuris dar neseniai buvo priešingoje barikadų pusėje ir mėgino kovoti su sistema?

– Vidaus reikalų ministerija – tai jėgos struktūra, jai reikia nepriekaištingos reputacijos vadovo, kuris nepiktnaudžiautų gauta galia. Vis dėlto tai statutinė jėgos struktūra su aiškia hierarchija ir bet koks piktnaudžiavimas gali kelti grėsmę valstybei. P.Gylys, kaip matėme iš jo biografijos, neatitinka nešališko vadovo kriterijų. Jo konfliktas su teisėsaugos institucijomis buvo gana didelis, ilgalaikis ir tai būtų kėlę įtampą jam tapus ministru. Vien faktas, kad jis nėra ir negali būti nešališkas, galėjo būti pagrindas atmesti jo kandidatūrą.

Jei kalbėtume apie tai, kad ministrais skiriami nepartiniai asmenys, tai nėra geras politikų įprotis, tačiau Lietuvoje toks valdymo būdas neišvengiamas.

Jei kalbame apie R.Paksą, šis politikas pats turi bėdų su teisėsaugos institucijomis ir negali būti vadinamas nešališku. Jis pats atsidūręs teisėsaugos akiratyje ir galvoja, kaip kovoti su pareigūnais, o ne apie tai, kaip gerinti jų darbą ir tobulinti sistemą. Jo interesas – perimti vadovavimą šiai organizacijai.

Nepamirškime, kad partijos, kuriai atstovauja P.Gylys, lyderė slapstosi, ir tai galėjo būti papildomas pavojaus faktorius. Negalime atmesti ir teorinės tikimybės, kad  „Drąsos kelio“ partijos nariai galėjo gauti prieigą prie konfidencialios informacijos. Tą greičiausiai apsvarstė ir pareigūnai, vertindami, ar kandidatas tinka šioms pareigoms. Kai vilkas įleidžiamas į vištidę, nukenčia vištos.

– Kokių grėsmių galėjo kilti valstybei, jei P.Gylio kandidatūra vis dėlto būtų buvusi patvirtinta?

– Statutiniai pareigūnai nebūtų pasitikėję tokiu vadovu ir minis­trui tai keltų sunkumų vadovaujant įstaigai. Jo nutarimai nebūtų vykdomi arba vykdomi visiškai formaliai ir aplaidžiai. Tai paralyžiuotų institucijos veiklą, nes pagrindinė energija tokiais atvejais skiriama ne darbui, o kilusiems konfliktams spręsti ir gesinti.

Jei kalbėtume apie tai, kad ministrais skiriami nepartiniai asmenys, tai nėra geras politikų įprotis, tačiau Lietuvoje toks valdymo būdas neišvengiamas. Kai kurios partijos tiesiog neturi tinkamų kandidatų ir ieško žmonių iš šalies. Jos taip atskleidžia, kad negali veikti kaip normali politinė jėga. Per rinkimus partijos tarsi įsipareigoja iškovotus postus skirti politikams, nes tik jie gali geriausiai įgyvendinti programas, už kurias balsavo rinkėjai.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vėl driokstelėjo. Iš pradžių apklausė “Tvarka ir teisingumo” partijos lyderį Rolandą Paksą, o po to pranešė, kad jam esą kyšį siūlė “Lietuvos ryto” redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Pasak STT pranešimo spaudai, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Tiriamos aplinkybės dėl galimai daryto poveikio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojams, kad šie pripažintų tinkamu eksploatuoti mažmeninės prekybos tinklui “Norfa” priklausantį naujai pastatytą prekybos centro pastatą Prienų mieste.

STT teigimu, ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad vienos iš G.Vainauskas, atstovaudamas kitų asmenų interesus, susitarė nušalintu prezidentu R.Paksu, kad šis už didelės vertės, (daugiau nei 250 MGL) kyšį, pasinaudodamas įtaka savo politinės partijos nariams, dirbantiems Aplinkos ministerijoje, paveiks ministerijai pavaldžios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti Prienų mieste minėtam mažmeninės prekybos tinklui priklausantį prekybos centrą.

Pirmadienį R.Paksas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais tesės aktais, teisinę neliečiamybę turintis asmuo, neatlikus tam tikrų privalomų teisinių procedūrų, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,  t.y. – negali būti apklausiamas įtariamuoju.

Taip pat tyrimo metu tiriamos aplinkybės dėl kito prekybos poveikiu atvejo, kuomet galimai buvo daromas poveikis ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus finansinio nusikaltimo atliekantiems pareigūnams. Turima duomenų, kad pasinaudojant minėto žiniasklaidos įmonės vadovo įtaka už kyšį buvo siekiama įtakoti atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu, kad jis būtų nutrauktas.

STT pareigūnai atliko dokumentų poėmius kelių, su atliekamu tyrimu susijusių įmonių vadovų darbo vietose bei valstybinės įstaigos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno ir Prienų teritoriniuose padaliniuose.

“Norfa” paneigė bet kokias sąsajas su šiuo tyrimu. Po STT pranešimo lrytas.lt svetainėje pagrindinė medžiaga – informacija apie orus.

Rolandas Paksas / BFL / A.Ufarto nuotr.

Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi galimybę nušalintam iš prezidento posto Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Kaip įvertino šį sprendimą politikai ir politikos ekspertai?

Pats R.PAKSAS (BNS): “Apmaudu, kad politikai, kurie visą laiką kalbėjo, kad žmonėms reikia palikti spręsti, ar politikas gali kažką daryti, ar negali, pakeičia savo nuomonę ir pakeičia savo sprendimą. Apmaudu, kad tokie žmonės yra politikoje. O jeigu griežčiau pasakius, mano supratimu, tai yra spjūvis demokratijai.“

“Tvarkos ir teisingumo” seniūnas PETRAS GRAŽULIS: “Šiandien ta išdavystė Darbo partijos man yra sunki. Visa „dūšia“ taip įsitikinau ir gyniau, nes mačiau, kad jūsų byloje yra politikavimas. Ta pati apkalta jums kaip ir Paksui, tiesos nebuvo, viena politika. Jūs šiandien išdavėte, jūs šiandien išdavėte skaudžiai, (…) ar jūs turite nors lašelį sąžinės?”

Premjeras ALGIRDAS BUTKEVIČIUS: „Manau, kad Lietuva kitais metais tikriausiai jau privalės mokėti baudas, nes tokio sprendimo demokratinėse šalyse negalima priimti visam laikui – neleisti dalyvauti politikoje, rinkimuose, nes mes esame demokratinė teisinė valstybė, ir tokie apribojimai tokioms valstybėms netinka.“

Darbo partijos pirmininkas ir buvęs R.Pakso bendražygis VALENTINAS MAZŪRONIS: “Manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti išspręstas. Turėtų būti atiduota rinkėjams spręsti, ar politikai tinka į vienas, kitas pozicijas, ar ne.”

Seimo pirmininkė LORETA GRAUŽINIENĖ: „Gruodžio 8 dieną pradedama procedūra prieš Lietuvą, taigi, procesas prasideda. Mes kartais užsižaidžiame savo vidinėse simpatijose-antipatijose, bet pamirštame mūsų pagrindinį klausimą – teisinį.“

Konservatorius ARVYDAS ANUAŠAUSKAS: “Šiandien vėl buvo bandoma nesėkmingai pakeisti konstituciją, kad praėjus 10 metų priesaiką šiurkščiai pažeidęs politikas vėl galėtų būti renkamas į tas pačias pareigas. Tai visiškai nuvertintų priesaikos institutą. Pagal tokią logiką ir bet koks pareigūnas, karys turėtų sugrįžti į pareigas po tam tikro laiko, net jei grubiai pažeidė savo priesaiką (išdavė, paėmė kyšį, nebuvo lojalus savo valstybei ir pan.). Gerai, kad taip nėra ir tikiuosi nebus.”

Politologė AINĖ RAMONAITĖ (BNS): “Ir taip nebuvo labai didelių prielaidų tos partijos (“Tvarkos ir teisingumo” – red. past.) sėkmei, o dabar V.Mazuronio perėjimas kitur ir neleidimas kandidatuoti R. Paksui gali iki galo pribaigti tą partiją.”

Politologas ALGIS KRUPAVIČIUS (delfi.lt): „Trumpalaikėje perspektyvoje galima matyti tam tikrų dividendų. Kitas dalykas, vis vien reikės Lietuvoje rasti sprendimą, nes yra Strasbūro teismo sprendimas dėl neproporcingos bausmės. Matyt, visais atvejais klausimas liks politikos darbotvarkėje. Sakyčiau, šiuo požiūriu R. Paksui toks Seimo balsavimas yra naudingas.“

Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Už minėta Konstitucijos pataisą balsavo 83 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė – 13. Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Sostinėje jau keturiolika metų rinkėjai gausiausiai balsuoja nesvarbu, už kurią partiją, – svarbu, kad jai vadovautų Rolandas Paksas arba Artūras Zuokas. Ir nė motais, kad vienas jų pamynęs Konstituciją, o kitas teistas.

Sostinėje gyvenančiam lietuviui visiškai nerūpi, ar politikas doras, – svarbu, kad būtų ūkiškas ir energingas. O vilniečiui lenkui užtenka, kad būtų savas.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žiūrint į oficialią statistiką atrodo, jog vilniečiai balsuoja tai už vieną, tai už kitą partiją, o iš tikrųjų jau penkerius savivaldybių tarybų rinkimus iš eilės jie balsuoja arba už Rolando Pakso, arba už Artūro Zuoko sąrašą, kad ir kaip jis vadintųsi. Iš šio ritmo neišmuša nei tai, kad R.Paksas po apkaltos proceso atstatydintas iš prezidento posto už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą, o A.Zuokas buvo teisiamas.

“Teistas žmogus, o kandidatuoja rinkimuose. Neturi jokios gėdos. Mūsų teisės normose – keista išimtis: jei esi teistas ir tai nuslėpei, išbrauks iš kandidatų sąrašų, o jei prisipažinai, tada tinki”, – teistų asmenų antplūdžiu savivaldybės rinkimuose stebisi garsus advokatas Kęstutis Lipeika. Tačiau maža to, kad teisti asmenys kandidatuoja, – kiti už juos balsuoja, ir dar taip gausiai, kad A.Zuokas tapo rinkimų Vilniuje lyderiu.

O kita – kitatautė Vilniaus dalis visus pastaruosius keturiolika metų palyginti nuosekliai balsuoja už Lenkų rinkimų akciją. Ar lenkai po dvidešimt vienų nepriklausomybės metų tokie nesaugūs, kad jaučia būtinybę turėti savo tautinės mažumos gynėjų valdžioje?

Nedoras kaip daugelis, charizmatiškas kaip retas

“Balsavau ne prieš Kazimierą Prunskienę, ne prieš Viktorą Uspaskichą, bet UŽ A.Zuoką, nes tai buvo pirmas Vilniaus meras, kuris nuveikė labai konkrečių darbų ir pagerino Vilniaus įvaizdį”, – savo pasirinkimą motyvuoja Užupio gyventoja Daina E.Dikavičiūtė.

Ją žavi A.Zuoko energija, nors Užupio gyventoja pripažįsta, kad jos buvo skirta ir veiklai, už kurią dabar A.Zuokas nuolat linksniuojamas. Kad ir kaip ten būtų, pašnekovės manymu, A.Zuokui užteko energijos, kurios buvo įlieta ir į miestą, ne tik į savo daržą. Palyginusi A.Zuoko ir pastarojo laiko Vilniaus vadovų interesų prastūminėjimą, D.E.Dikavičiūtė sakosi balsą nedvejodama atidavė už A.Zuoką. “Taip, glumina jo aferos. Bet žiūriu į tai filosofiškai – žinosime, ko laukti. Antra vertus, šildymo kainos po A.Zuoko didėjo ne vieną kartą. Jei jos grįš į A.Zuoko laikus – gal ir neblogai? Dabar jo laikas pataisyti ne tik savo įvaizdį. O gal jis ir kelią į prezidentus klojasi?” – neatmeta tokios galimybės D.E.Dikavičiūtė.

A.Zuoko atžvilgiu nebūtų veiksminga net demokratinėse šalyse funkcionuojanti profilaktika prieš nepatikimus politikus: ten stiprios bendruomenės, ir jos į vietos valdžią kelia gerai pažįstamus, veikloje jau patikrintus žmones.

Tačiau už gerai pažįstamą A.Zuoką Užupio kaimynai rinkimų dieną ėjo balsuoti ištisais kiemais. Čia už jį balsavo 28,9 proc. rinkėjų. Beje, Muitininkų apylinkėje Naujamiestyje – 33,3 proc., Taurakalnio – beveik 30 proc., Centre, Senamiestyje, Jeruzalėje – per 27 proc. rinkėjų, o juk vilniečiai rinkosi net iš 29-ių sąrašų ir pavienių kandidatų.

Akivaizdu, kad A.Zuoką labiau palaiko ne “proletarinių” ir ne lenkiškų mikrorajonų gyventojai. Štai Naujosios Vilnios Pramonės apylinkėje A.Zuoko rėmėjų nebuvo nė 3 proc., užtai Valdemaro Tomaševskio blokas čia pelnė net 51,5 proc. balsų.

A.Zuokas savo populiarumui išnaudoja ir melodramos vertą savo gyvenimo istoriją. Štai prieš rinkimus pašto dėžutėse vilniečiai rado brošiūrėlę “Aš, Artūras Zuokas”. Joje sukryžminti rinktiniai jo biografijos faktai, kaip iš alkoholikų šeimos liūno, pasitelkęs atkaklumą, pakilo iki labiausiai pasižymėjusio pasaulio jauno žmogaus titulo, su pažadais apie “AirVilnius” ar vidutinį 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais. Gal tai balsavusiems už A.Zuoką pasirodė pasiekiama, kaip kad išsipildė A.Zuoko vaikystės svajonės? Juolab kad ir kitos partijos pripūtė panašių arabų.

Taigi dažnas ir samprotauja: jei visi vagia, visi žada, ko netesės, visi proteguoja savų biznį (ar bereikia priminti mero konservatoriaus Viliaus Navicko atvejį), tai gal energingasis A.Zuokas – mažesnė blogybė, nes juk būdamas meras daug padarė. Tiesa, bepigu merui būti geram, kai sąskaitos paliekamos apmokėti ateities kartoms. Tačiau štai A.Zuoko palikimą kuopę Juozas Imbrasas ir V.Navickas vienu balsu tikina patys nepradėję nė vieno naujo didelio investicinio projekto, lyg tai būtų privalumas, o ne trūkumas. Vadinasi, jei ne A.Zuokas, šiandien, pavyzdžiui, nebūtų pradėtas nė vienas Vilniaus aplinkkelis? Galų gale, jei A.Zuokas taps meru, jo lauks iššūkis grąžinti dar savo meravimo laikotarpiu prikauptas skolas.

Ar pajėgs peržengti Rubikoną?

Vis dėlto filosofija, kad visi vagys, tik kai kurie dar ir energingi, priimtina ne visiems. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisipažįsta nustebintas, kad toks nesisteminis, vadinasi, sunkiai prognozuojamas darinys, kaip A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, surinko pakankamai daug balsų. Prestižinės gimnazijos vadovą glumina ir tai, kad žmonės balsuoja už teistą asmenį. “Daug kas susidėliotų šalies politiniame gyvenime į vietas, jei žmonės laikytųsi moralės supratimo principų. Kai to nėra, galima pasakyti, kad nepasitikime teisėsauga, vadinasi, mūsų kandidatas gal buvo neteisingai nubaustas”, – svarsto Licėjaus direktorius.

Gal nepasitikėjimas teisėsauga žmonių akyse iš tiesų “sušvelnino” A.Zuoko prasižengimus, juo labiau kad jis, pripažintas kaltu dėl poveikio tuomečiam tarybos nariui, atsipirko pinigine bauda.

Už A.Zuoką balsavusių 17,7 proc. vilniečių tikrai negalima kaltinti atminties praradimu, nes ją atgaivino įrašas jo kandidato anketoje – teistas. Ne taip lengvai užmirštamos istorijos, kaip A.Zuokas bandė nusipirkti balsą rinkimuose į mero postą, specialiųjų tarnybų įrašytuose pokalbiuose su jo globotos verslo įmonių grupės “Rubicon group” vadovais sublizgėjo net kalinių žargonu, siūlydamas tarybos narį paplukdyti Nerimi pilvu į viršų, o po kratos “Rubicon” būstinėje paskubomis išlėkė į Lenkiją.

Ar A.Zuokas, kaip viešai žadėjo, gali peržengti Rubikoną ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme – nebūti valdomas kurios nors verslo grupės? “Žmonės lėtai keičiasi. Reikia labai norėti, kad žmogus pajėgtų pasikeisti. Neturiu didelio tikėjimo, kad A.Zuokas to norėtų”, – abejoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius.

A.Zuoko oponentų vis primenama dar nesibaigusi istorija dėl jo sklypo Pilių rezervate ir rinkimų sąraše įrašyto su jo skyrimu susijusio asmens lyg ir nerodo, kad vyktų kokie didžiuliai vertybiniai asmenybės pokyčiai.

Tad jei A.Zuokas taptų meru, opozicijai būtų darbo jį reikliai kontroliuoti. Belieka klausimas, ar kitos politinės jėgos nesusivienys prieš A.Zuoką. Neoficialių šaltinių teigimu, konservatoriai, tiksliau, jų lyderis Andrius Kubilius, dėl sostinės mero posto pasiryžęs Lenkų rinkimų akcijai žadėti bet ką – vos ne leisti prie Vilniaus ribos iškabinti lenteles “Wilno nasze”.

Lenkus vienija eskaluojamos grėsmės

Antrą vietą rinkimuose pelniusios Lenkų rinkimų akcijos, šįsyk suvienijusios jėgas su Rusų aljansu, lyderis V.Tomaševskis, kitaip nei A.Zuokas, ambicijų tapti Vilniaus meru neturi. Jis, nors kaip ir A.Zuokas suteikė savo vardą partijų blokui, išoriškai – visiška šio priešingybė. Ne toks save įsimylėjęs, kaip kad A.Zuokas, nepanašus ir į uždegantį oratorių, biografija standartinė, profesija eilinė – inžinierius mechanikas. Lenkų lyderis nežiba užkrečiama zuokiška jaunatviška energija, nors yra už jį vos trejais metais vyresnis.

Tačiau tampa aršus, kai kalba pasisuka apie lenkų mažumos teises. Jis aktyviai reiškiasi lenkiškoje Lietuvos žiniasklaidoje, o Europarlamente kovoja dėl lenkų Lietuvoje reikalų taip, lyg tikrai grėstų realus pavojus jų egzistencijai. Tai lenkus vienija į monolitą. Atrodo, kad antra vieta Vilniaus savivaldybėje jiems gali būti geras derybų placdarmas reikalaujant lenkams dar daugiau teisių.

Šokas, bet ne pirmąkart

Taigi nieko nepadarysi – Vilniuje lyderiauja teistas A.Zuokas ir lenkai. Jei ir toliau nepavyks be skandalų bendrauti su vietos lenkais, jie tebeliks valstybe valstybėje. Antra, kol daugelis partijų ar judėjimų veiks pagal konservatoriaus V.Navicko paskelbtą schemą, žmonės rinksis nors labiau susitepusį, bet darantį labiau matomus darbus, tegu ir skolon.

Kol teisėsauga pati nebus skaidresnė už bent jau vidutinį statistinį visuomenės vidurkį, teistumas, na, gal ne už kriminalinį nusikaltimą, politikoje nebus laikomas didele nuodėme.

Ir ne tik Vilniuje. Juk begėdijant, kad sostinė balsavo už politines jėgas, vienos iš kurių lyderis buvo teistas, o kitos lyderio ieškojo net Interpolas, nereikia užmiršti, kad iš dėl dabartinės Seimo valdančiosios daugumos partijų ketvertuko lyderių teisti du. O portalo “Delfi” skaitytojai geriausiu per dvidešimt metų visos Lietuvos meru įvardijo A.Zuoką, trečias reitinge – R.Paksas. Deja, problema kur kas platesnė nei vien rinkimų Vilniuje rezultatai.

“Žmonės turėtų suprasti: jie neturi kaip restorane sėdėti ir laukti, kad atneštų meniu, – reikia ne laukti, kol atsiras tų gerųjų politikų, o eiti, reikalauti, dalyvauti miesto gyvenime. Tik tada ateis pemainos”, – pabrėžia R.Juozapavičius.

Valdančiųjų konservatorių atstovas siūlo pataisą, kurią priėmus Rolandas Paksas netektų prezidento vardo.

Pagal Sauliaus Pečeliūno pateiktą projektą, įstatymas numatytų, kad prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos, išskyrus asmenį, kuris iš prezidento pareigų buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka.

Kol kas vienintelis prezidentas, iš posto atstatydintas per apkaltą, yra opozicinės partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis europarlamentaras R.Paksas.

“Be kitų, materialinio pobūdžio, privilegijų, prezidento vardo palikimas iki gyvos galvos yra įstatymo leidėjo suteikta pagarbos privilegija asmeniui, kuris buvo išrinktas į šias pareigas, turėjo Tautos pasitikėjimą ir garbingai jas vykdė. Todėl tokios garbės privilegijos negali nusipelnyti asmuo, kuris prarado Tautos pasitikėjimą ir Tautos atstovų buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, nes pažeidė Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškėlė virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskreditavo valstybės valdžią”, – rašo S.Pečeliūnas projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, valstybė negali suteikti pagarbos privilegijos asmeniui, kuris ją diskreditavo.

Politiko teigimu, buvusio prezidento privilegijų nesuteikimas turėtų būti sudėtinė konstitucinės sankcijos dalis, taikoma asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

“Tokie asmenys negali turėti jokių teisėtų lūkesčių naudotis buvusio prezidento privilegijomis (…) Juolab nelogiška palikti prezidento vardą pašalintam iš šių pareigų apkaltos proceso tvarka asmeniui, kai jis iki gyvos galvos pagal Konstituciją negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, susijusias su priesaikos davimu, o įstatymu jam nesuteikiamos jokios buvusiam prezidentui priklausančios materialinės privilegijos”, – tvirtino S.Pečeliūnas.

Pasak jo, dabartinis Prezidento įstatymo teisinis reguliavimas minėta apimtimi prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams.

Ketvirtadienį Seime priimant Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, norėta iš atstatydintojo prezidento atimti diplomatinį pasą, bet tam pritrūko balsų.

Diplomatinis pasas ir prezidento titulas – vienintelės privilegijos, likusios buvusiam šalies vadovui R.Paksui.

R.Paksas iš prezidento pareigų atstatydintas 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, suteikdamas Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.

Apkaltos tvarka prieš šešerius metus atstatydintas prezidentas Rolandas Paksas ketvirtadienį Seimo opozicijos balsais išsaugojo diplomatinį pasą.

Pagal ketvirtadienį Seimui pristatytą projektą diplomatinius pasus pasibaigus kadencijai būtų galėję turėti tik prezidentai, buvę Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai, jei jie nebuvo pašalinti iš pareigų ar per apkaltą praradę mandatą.

Tačiau dauguma parlamentarų pritarė “tvarkiečio” Valentino Mazuronio pataisai išbraukti žodžius “jei jie nebuvo pašalinti iš pareigų” – diplomatinius pasus pagal naują redakciją prarastų tik mandatus per apkaltą praradę Seimo nariai.

Už tai balsavo 63 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 35 susilaikė. Be “tvarkiečių” pataisą palaikė dauguma Darbo partijos, Socialdemokratų partijos, Krikščionių partijos frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Tarp balsavusiųjų “už” buvo ir du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai – Rytas Kupčinskas bei Saulius Stoma.

V.Mazuronis piktinosi, kad valdančiųjų parengta pataisa skirta tik vienam žmogui – per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderiui Rolandui Paksui.

“Tai požiūrio į istoriją klausimas – ar tęsiame politinio keršto istoriją, ar ne”, – sakė V.Mazuronis.

Tuo metu įstatymo pataisas pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tikino, kad pataisymas neskirtas vienam asmeniui, o palies visus.

R.Paksas iš prezidento pareigų atstatydintas 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, suteikdamas Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui.

Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas svarstytas dar nuo praėjusios kadencijos, Seimo posėdžių sekretoriate jis registruotas dar 2006 metais.

FRANCE/

Algimantas Šindeikis

Specialiai “Veidui” iš Strasbūro

Rolando Pakso gynėjai tvirtina, kad R.Paksą Lietuvos politiniame gyvenime nori matyti Lietuvos rinkėjai ir jis tokią teisę turi, o Vyriausybės atstovai įrodinėja, kad jauną Lietuvos demokratiją būtina apsaugoti nuo šiurkščiai Konstituciją pažeidusių ir priesaiką sulaužiusių asmenų. Kokią poziciją užims Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas, paaiškės dar negreitai.

Nors praėjusią savaitę Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas surengė viešą posėdį dėl R.Pakso bylos prieš Lietuvą, tačiau vis dar neaišku, ar ši byla bus čia nagrinėjama. Mat Teismas pirmiausia turi atsakyti, ar jis imsis šios bylos, taip pat turi nuspręsti, ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau Konvencija) saugo nušalintojo prezidento R.Pakso rinkimų teisę į politinius ar valstybės tarnybos postus, kuriuose reikia prisiekti. Kaip žinome, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad šiurkščiai Konstituciją pažeidęs ir duotą priesaiką sulaužęs R.Paksas iki gyvenimo pabaigos nebegali kandidatuoti į jokį postą, kuriam užimti būtina priesaika.

Įdomu tai, kad tiek nušalintojo prezidento R.Pakso, tiek Vyriausybės pusėje pirmą kartą dalyvauja gynėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. Štai R.Paksui atstovauja Zalcburge praktikuojantis advokatas dr. E.Salpius, o Lietuvai – teisės profesorius iš Norvegijos E.Smithas. Tokia praktika nauja tik Lietuvos byloms. Kitos prie Konvencijos prisijungusios valstybės gana dažnai gynybai pasitelkia geriausius užsienio valstybių teisininkus. Mat ginčai dažnai būna principiniai ir galintys priversti vieną ar kitą šalį keisti savo politinę poziciją ar net ištisus žmogaus teisių įstatymus. Su tuo šalims dažnai sunku susitaikyti politiškai, nes tai griauna senąją žmogaus teisių supratimo koncepciją ir kuria naują. Todėl į teisinę gynybą žiūrima rimtai.

R.Pakso nušalinimo istorija – be pabaigos

Kaip žinome, R.Pakso istorija baigėsi apkaltos procesu. KT nustatė tris šiurkščius Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo faktus. Pirma, R.Paksas suteikė Lietuvos pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui kaip atlygį už pagalbą prezidento rinkimų kampanijoje. Antra, jis atskleidė valstybės paslaptį tam pačiam J.Borisovui, kad jo pokalbių klausosi Lietuvos specialiosios tarnybos. Ir trečia – R.Paksas darė spaudimą privačios bendrovės vadovams bei akcininkams priimti R.Paksui ir jo aplinkai palankius akcijų perleidimo sprendimus. Dėl visų šių pažeidimų R.Paksas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu priesaiką, nes buvo prisiekęs būti visiems teisingas, tačiau tokį savo įsipareigojimą sulaužė. Galutinį sprendimą dėl R.Pakso nušalinimo priėmė Seimas.

Taip R.Paksas neteko prezidento posto. Nepaisydamas to, vėl panoro dalyvauti paskelbtuose išankstiniuose prezidento rinkimuose 2004 m. Bet Seimas pakeitė Rinkimų įstatymą ir nušalintam prezidentui R.Paksui neleido penkerius metus balotiruotis prezidento rinkimuose. Vėliau Seimas kreipėsi į KT, kuris išaiškino, kad asmuo, dėl šiurkštaus Konstitutucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo nušalintas apkaltos tvarka, apskritai niekada nebegali dalyvauti rinkimuose į postą, kuriame reikia prisiekti. Pagrindinis KT argumentas buvo toks, kad visuomenė nebegali pasitikėti asmeniu, kartą pažeidusiu Konstituciją.

R.Pakso gynybos argumentai

Nušalintajam prezidentui atstovauja pats R.Paksas, kuris asmeniškai dalyvavo viešame bylos posėdyje Strasbūre. Posėdyje ginamąją kalbą pasakęs advokatas dr. E.Salpius pabrėžė, kad Lietuvoje galėjo būti pažeista R.Pakso teisė į teisingą teismą. Teisme buvo plačiai pristatyta istorija, kad jau prasidėjus apkaltos procesui vienoje Vilniaus kavinėje buvo pastebėti kartu pietaujantys tuometinis KT primininkas Egidijus Kūris bei tuometinis Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius. Pasak advokato E.Salpiaus, E.Kūris turėjo nusišalinti nuo apkaltos proceso, bet to nepadarė. Be to, priminta, kad E.Kūris yra iš labai gerbiamos teisininkų šeimos, jo tėvas daug metų buvo Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas ir turėtų žinoti, kad taip proceso metu elgtis nedera.

R.Pakso gynėjų nuomone, draudimas iki gyvenimo pabaigos kandidatuoti į postus, kuriuose reikia prisiekti, yra labai griežta bausmė. Priminta, kad R.Paksas du kartus yra buvęs Vilniaus miesto meru, du kartus – šalies premjeru, buvo laimėjęs prezidento rinkimus prieš kadenciją baigusį Valdą Adamkų, taip pat yra vienos didžiausių Lietuvos politinių partijų lyderis, demokratiškai išrinktas į Europos Parlamentą. Advokatų vertinimu, tai rodo, kad Lietuvos gyventojai nori matyti R.Paksą Lietuvos politiniame gyvenime, bet Lietuvos KT ir Seimas savo sprendimais atėmė iš Lietuvos rinkėjų galimybę vėl išrinkti R.Paksą.

E.Salpius įsitikinęs, kad R.Pakso teisę balotiruotis rinkimuose saugo Konvencija. Tik nežinia, ar toks argumentas Strasbūro Teismui pasirodys labai svarbus, juk savo postuose daug rinkėjų norėjo matyti tiek Hitlerį, tiek Staliną, tiek kitus diktatorius ar korumpuotus valstybių vadovus. Bet tokia dalies rinkėjų valia turi mažai ką bendro su demokratija.

Vyriausybės argumentai

Lietuvai šioje byloje atstovauja net keturi atstovai. Tai Vyriausybės atstovė Elvyra Baltutytė, Karolina Bubnytė-Montvydienė, dr. Dainius Žalimas ir profesorius iš Norvegijos E.Smithas. Lietuvos gynėjai šį procesą traktuoja kaip tolesnę R.Pakso politinę veiklą. Jie pabrėžia, jog R.Pakso elgesys užėmus prezidento postą parodė, kad jis yra nelojalus valstybės institucijoms, taip pat nelojalus ir demokratijai.

Šios pusės vertinimu, R.Paksui suteikus teisę balotiruotis į postus, jis akivaizdžiai siektų politinio revanšo ir kerštautų asmenims, kurie dalyvavo jo nušalinimo procedūroje. Profesoriaus E.Smitho nuomone, jauna Lietuvos demokratija turi gintis nuo tokių demokratijos pažeidimų, o pilietybės suteikimas didžiausiam R.Pakso rėmėjui – Rusijos piliečiui, kuris jau vieną kartą buvo atsisakęs Lietuvos pilietybės, apnuogino sudėtingas Lietuvos ir Rusijos santykių problemas ir yra ypač jautrus klausimas Lietuvos demokratijos stiprinimo požiūriu. Esą vieno ar kito asmens išrinkimas į politinį postą dar nereiškia demokratijos garantijos. Svarbu, kaip tas asmuo elgiasi ir kokius priima sprendimus. Būtent tai lemia demokratijos kokybę.

Kodėl dalies rinkėjų meilė R.Paksui akla

Kyla klausimas, kodėl po apkaltos proceso R.Paksas vis dėlto tebėra įtakinga figūra Lietuvos politiniame gyvenime. Regis, tam yra bent kelios priežastys. Apkaltos proceso pagrindai (pilietybės J.Borisovui suteikimas, valstybės paslapties atskleidimas ir siekimas privačių interesų versle pasinaudojant prezidento institucija) nebuvo įrodyti bendruosiuose Lietuvos teismuose.

Dėl vieno kaltinimo procesas buvo nutrauktas prokuratūrai nesurinkus pakankamai įrodymų. Tai nemažai visuomenės daliai kelia pagrįstų abejonių dėl apkaltos pagrindų. Ši visuomenės dalis yra linkusi manyti, kad Lietuvos politinis elitas į savo gretas tiesiog nenorėjo įsileisti šio, neva paprastų rinkėjų interesus gynusio politiko ir jį nušalino. Tokias rinkėjų abejones stiprina ir Valstybės saugumo departamento veikloje išaiškėję faktai dėl galimai neskaidrios ir tam tikroms interesų grupėms tarnavusios grupuotės egzistavimo.

Aišku viena, kad R.Pakso politinė niša yra Lietuvos politika apskritai netikintys ar ja nusivylę asmenys. Jo sąjungininkai – asmenys, kurie nori greitai patekti į aukštus valstybės postus, pasinaudodami R.Paksu kaip Trojos arkliu. Yra manančiųjų, kad R.Pakso apkalta atskleidė ne tik šio politiko ir jo aplinkos veiklos metodus, kad Lietuvos politika visa yra panašaus purvinumo ir R.Paksas niekuo nesiskiria nuo kitų politikų.

Vis dėlto R.Pakso apkaltos istorija sukūrė precedentą, kaip nešvariai veikiančius politikus pašalinti iš jos ir leisti jų vietą užimti kitiems. Norisi tikėti, kad kiti bus tokie, kurie sugebėjo tinkamai pasimokyti iš R.Pakso apkaltos, kaip politikams dera ir kaip nedera elgtis.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) trečiadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti dėl priimtinumo apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso skundą, kuriuo politikas siekia atgauti teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija trečiadienį viešą posėdį surengė prieš priimdama sprendimą, ar dabar opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė apribota nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

R.Paksas po teismo posėdžio BNS sakė, kad viešas posėdis trečiadienio rytą truko apie pusantros valandos. Pasak politiko, jo gynėjas, teisės ekspertas iš Austrijos, išdėstė argumentus dėl skundo priimtinumo, galimai pažeistos teisės į teisingą teismą, nes esą visuomenė galėjo suabejoti Konstitucinio Teismo nešališkumu, ir teisės būti renkamam į parlamentą ir kitus politinius postus galimo pažeidimo.

“Tikiuosi, kad bus atstatytas teisingumas. Tai svarbu ir Lietuvai, kad taip nebūtų elgiamasi ir su kitais asmenimis. Tikiu, kad bus sugrąžinta rinkimų teisė”, – telefonu iš Strasbūro trečiadienį sakė R.Paksas.

Jis sakė tikįs, kad sprendimas bus priimtas per du ar tris mėnesius. Politiko gynyba rūpinosi trys teisininkai – žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

“Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi”, – BNS prieš teismo posėdį sakė E.Baltutytė.

Pats R.Paksas sakė, kad siekia atgauti teisę būti išrinktam ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus – jis argumentavo tuo, kad asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.

Bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

Bylą “Paksas prieš Lietuvą” nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.

Apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalintas Rolandas Paksas Strasbūre sieks atgauti prarastą teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Prancūzijos Rytuose esančiame Strasbūre įsikūrusio Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija trečiadienį viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos vyriausybės atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė.

Pernai į Europos Parlamentą išrinktas R.Paksas apkaltos procesą prieš jį iki šiol vadina perversmu.

“Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau – esu įsitikinęs, kad tai buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose valstybėse”, – BNS sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo posėdyje.

Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai – žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

“Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi”, – BNS sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

“Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali tekti laukti labai ilgai – kartais laukti tenka pusmetį ar visus metus”, – sakė E.Baltutytė.

Bylą “Paksas prieš Lietuvą” nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.