2010 Balandžio 27

Apkalta

R. Paksas Strasbūre sieks teisingumo

veidas.lt

Apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalintas Rolandas Paksas Strasbūre sieks atgauti prarastą teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Prancūzijos Rytuose esančiame Strasbūre įsikūrusio Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija trečiadienį viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos vyriausybės atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė.

Pernai į Europos Parlamentą išrinktas R.Paksas apkaltos procesą prieš jį iki šiol vadina perversmu.

“Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau – esu įsitikinęs, kad tai buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose valstybėse”, – BNS sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo posėdyje.

Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai – žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

“Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi”, – BNS sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

“Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali tekti laukti labai ilgai – kartais laukti tenka pusmetį ar visus metus”, – sakė E.Baltutytė.

Bylą “Paksas prieš Lietuvą” nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. next next rašo:

    maža to ,reikėtų pasiekti , kad perversmininkai sėstų į teisiamųjų suolą ir gautu realias bausmes su turto konfiskavimu, nesvarbu ar tai būtų dujetekana ar kita


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...